Sąsajos tarp skubios medicinos pagalbos specialistų psichikos

Sekančiame rezultatų analizės etape įvertintos sąsajos tarp tiriamųjų psichikos sveikatos ir sociodemografinių rodiklių. Siekta įvertinti, ar psichi-kos sveikatos sutrikimai dažniau pasireiškė tam tikrose tiriamųjų sociodemo-grafinėse grupėse. Tai pat siekta nustatyti, ar sutrikimų pasireiškimo dažnu-mas skyrėsi 1-os ir 2-os apklausos metu. Statistiniam psichikos sutrikimų pasiskirstymo tarp sociodemografinių grupių skirtumo vertinimui naudotas chi kvadrato kriterijus. Pateikiami tik tie psichikos sveikatos sutrikimai, kurių dažniui nustatytos sąsajos su sociodemografiniais rodikliais.

Pirmiausia apžvelgtas psichikos sveikatos sutrikimų dažnis 1-os ir 2-os apklausos metu. Iš 4.4.4.1 lentelės matyti, kad abiejų apklausų metu dažniau-siai pasireiškęs psichikos sveikatos sutrikimas buvo generalizuotas nerimo sutrikimas. 1-oje apklausoje 67,2 proc. tiriamųjų nurodė turintys šį sutrikimą, o 2-oje apklausoje tokių buvo 44,2 proc. Net 13,4 proc. tiriamųjų 1-os apklausos metu nustatyta savižudybės rizika. Visų sutrikimų dažnis po moky-mų, sumažėjo. Pritaikius chi kvadrato kriterijų nustatyta, kad generalizuotas nerimo sutrikimo (χ2=26,22, lls=1, p=0,000<0,05) ir savižudybės rizikos (χ2=5,25, lls=1, p=0,022<0,05) sutrikimų dažnis 2 apklausos metu statistiškai reikšmingai sumažėjo, lyginant su 1 apklausos dažniais. Tuo tarpu, kitų sutri-kimų dažnis sumažėjo, tačiau pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas, nes p>0,05.

62

4.4.1.1 lentelė. Psichikos sveikatos sutrikimų dažnis 1 ir 2 apklausos metu

1 apklausa, n (proc.) 2 apklausa, n (proc.)

Generalizuotas nerimo

sutrikimas ^Nėra _{Yra 180 (67,2)} ^{88 (32,8) 126 (55,8)} _{100 (44,2)} Dabartinis didžiosios

depresijos epizodas ^Nėra _Yra ^{242 (90,3)} _{26 (9,7)} ^{254 (94,8)} _{14 (5,2)}

Savižudybės rizika ^{Nėra 232 (86,6) 210 (92,9)}

Yra 36 (13,4) 16 (7,1)

Priklausomybės nuo

alkoholio sindromas ^Nėra _Yra ^{263 (98,1)} _{5 (1,9)} ^{224 (99,1)} _{2 (0,9)} Žalingas alkoholio

vartojimas ^Nėra _Yra ^{253 (94,4)} _{15 (5,6)} ^{215 (95,1)} _{11 (4,9)}

Iš viso 268 (100) 226 (100)

Įvertintas žalingas alkoholio vartojimas tarp gydytojų ir slaugytojų. 1-os apklausos metu slaugytojų žalingai vartojančių alkoholį buvo daugiau (4 proc.) nei gydytojų (0,7 proc.). Tuo tarpu, 2-os apklausos metu situacija pasikeitė ir gydytojų, žalingai vartojančių alkoholį, buvo daugiau (4,3 proc.) nei slau-gytojų (1,4 proc.). Pritaikius chi kvadrato kriterijų nustatyta, kad tiek 1-os (χ2=3,87, lls=1, p<0,05), tiek 2-os apklausos metu (χ2=4,09, lls=1, p<0,05), žalingo alkoholio vartojimo dažnis reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo tiriamųjų profesijos. Galima teigti, kad prieš mokymus slaugytojai dažniau išsakė žalingą alkoholio vartojimą. Praėjus 6 mėnesiams po mokymų žalingą alkoholio vartojimą dažniau išsakė gydytojai.

Įvertintas žalingas alkoholio vartojimas skirtingose tiriamųjų amžiaus grupėse. 1-os apklausos metu žalingas alkoholio vartojimas visose amžiaus grupėse reikšmingai nesiskyrė, siekė nuo 2 proc. iki 4 proc. Praėjus 6 mėne-siams po mokymų vyriausio amžiaus tiriamųjų grupėje (55 m. amžiaus ir vyresni) žalingai vartojančių alkoholį buvo daugiau (6,3 proc.) nei jaunesnių tiriamųjų tarpe (<45 m. – 1 proc., o 45–55 m. – 1,6 proc.). Pritaikius chi kvadrato kriterijų nustatyta, kad šis skirtumas pagal amžių buvo statistiškai reikšmingas (χ2=9,65, lls=2, p<0,05). Galima teigti, kad praėjus 6 mėnesiams po mokymų žalingą alkoholio vartojimą dažniau išsakė vyriausio amžiaus tiriamieji.

Įvertintas žalingas alkoholio vartojimas skirtingą darbo stažą turinčių tiriamųjų tarpe. 1-os apklausos metu žalingas alkoholio vartojimas visose trijose darbo stažo grupėse reikšmingai nesiskyrė ir siekė nuo 2.2 proc. iki 3,9 proc. Praėjus 6 mėnesiams po mokymų, daugiausiai (5 proc.) žalingo alkoholio vartojimo sutrikimo buvo didžiausią stažą turinčių tiriamųjų tarpe

63

(30 m. ir daugiau). Pritaikius chi kvadrato kriterijų nustatyta, kad šis skirtu-mas pagal darbo stažą buvo statistiškai reikšmingas (χ2=11,58, lls=2, p<0,05).

4.4.2. Sąsajos tarp skubios medicinos pagalbos specialistų psichikos sveikatos ir savižudybių intervencijos įgūdžių

Įvertintos sąsajos tarp SMP specialistų psichikos sveikatos ir savižudybių intervencijos įgūdžių. Siekiant palyginti savižudybės intervencijos įgūdžius skirtingus psichikos sveikatos sutrikimus turinčių tiriamųjų grupėse, rezultatų apibendrinimui naudotos linijinės SIRI klausimyno rodiklių vidurkių diagra-mos, o vidurkių skirtumo statistinei reikšmei įvertinti – dviejų faktorių ANOVA kriterijus. Pateikiami tik statistiškai reikšmingi SIRI klausimyno rezultatai.

Rezultatai, pateikti 4.4.2.1 pav. rodo, kad 1 apklausos metu SIRI klau-simyno rodiklių vidurkiai buvo didesni tiriamiesiems, kuriems patiems buvo būdinga savižudybės rizika, (12,5 balo) nei tiems, kuriems ši rizika nebuvo būdinga (11,7 balo). Po mokymų SIRI klausimyno įverčiai buvo didesni tiriamiesiems, kuriems patiems nebuvo būdinga savižudybės rizika (11,5 balo) nei tiems, kuriems ši rizika buvo būdinga (8,2 balo). Abiejose tiriamųjų gru-pėse praėjus 6 mėnesiams po mokymų SIRI klausimyno rodiklių vidurkiai sumažėjo; šis pokytis buvo didesnis tiriamiesiems, kuriems patiems buvo būdinga savižudybės rizika (žr. 4.4.2.1 pav.).

Kad įvertinti, ar šie skirtumai buvo statistiškai reikšmingi, taikytas dviejų faktorių ANOVA kriterijus.

Nustatyta, kad tiriamieji, kuriems patiems buvo būdinga savižudybės rizika, prieš mokymus turėjo reikšmingai geresnius savižudybių intervencijos įgūdžius nei tiriamieji, kuriems savižudybės rizika nebuvo būdinga: F=5,92, p<0,05. Praėjus 6 mėnesiams po mokymų savižudybių intervencijos įgūdžiai tiriamiesiems, kuriems patiems buvo būdinga savižudybės rizika, reikšmingai suprastėjo.

64

4.4.2.1 pav. SIRI klausimyno rodiklių vidurkiai tiriamiesiems,

kuriems patiems buvo ir nebuvo būdinga savižudybės rizika

Įvertinti savižudybių intervencijos įgūdžiai tiriamiesiems, kuriems bū-dingas žalingas alkoholio vartojimas. Rezultatai, pateikti 4.4.2.2 pav. rodo, kad 1 apklausos metu SIRI klausimyno įverčiai buvo didesni tiriamiesiems, kuriems buvo būdingas žalingas alkoholio vartojimas (14,6 balo) nei tiems, kurie jis nebuvo būdingas (11,7 balo). Po mokymų SIRI klausimyno įverčiai buvo didesni tiriamiesiems, kuriems nebūdingas žalingo alkoholio vartojimo sutrikimas (11,4 balo) nei tiems, kuriems jis buvo būdingas (9,1 balo).

Pritaikius ANOVA kriterijų nustatyta, kad tiriamieji, kuriems buvo bū-dingas žalingas alkoholio vartojimas, prieš mokymus turėjo reikšmingai geresnius savižudybių intervencijos įgūdžius nei tiriamieji, kuriems šis sutri-kimas nebuvo būdingas: F=6,35, p<0,05.

65

4.4.2.2 pav. SIRI klausimyno rodiklių vidurkiai tiriamiesiems,

kuriems būdingas ir nebūdingas žalingas alkoholio vartojimas

Lyginant generalizuotą nerimo sutrikimą ir depresiją su savižudybių intervencijos įgūdžiais, reikšmingų skirtumų negauta.

4.5. Savižudybės intervencijos įgūdžių, nuostatų į savižudybes,