Skaitytojų domėjimosi gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo teorijomis mastas

mažinimo teorijomis didžiuosiuose Lietuvos naujienų portaluose mastą. Šiam uždaviniui įgyvendinti pasirinkta vertinti skaitytojų komentarų skaičių po skelbtomis publikacijomis bei straipsnių

34

pasidalinimą socialiniuose tinkluose. Pastebėta, kad daugiau nei 100 skaitytojų komentarų dažniausiai sulaukdavo straipsniai, kuriuose pristatomos vieno ar kelių gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo temos. Tačiau pagal komentarų skaičių populiariausios buvo nesubalansuotos mitybos ir rūkymo temos. Žemiau pateikta informacija, kiek skaitytojų komentarų vidutiniškai tekdavo naujienų portaluose www.delfi.lt, www.15min.lt ir www.lrytas.lt skelbtam straipsniui gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo temomis (žiūr. 3.2.1 pav.):

3.2.1 pav. Daugiausiai komentuojamos gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo temos (pagal vidutinį publikacijos komentarų skaičių 2019 m. birželio, rugsėjo ir gruodžio mėn.)

Verta pastebėti tai, kad, kaip jau minėta anksčiau, populiariausia straipsnių tema buvo susijusi su nesubalansuota mityba, tačiau pagal skaitytojų komentarus matome, kad visgi daugiausia komentarų parašyta po alkoholio vartojimo temą gvildenančiais tekstais. Manytina, kad tai susiję su pačios temos aktualumu skaitytojui per alkoholio vartojimo tradicijų, įpročių, padarinių sveikatai prizmę. Taip pat skaitytojai aktyviai komentavo rūkymo žalą pristatančias publikacijas, kas, irgi, manytina, turėtų būti siejama su tuo, kad tai žala apčiuopiama, ją paprasčiau suprasti ir įvertinti nei dėl fizinio aktyvumo stokos galimą patirti žalą sveikatai (suprastėjus kardiovaskulinės sistemos veiklai, paūmėjus širdies ir kraujagyslių ligoms).

Visgi reiktų paminėti, kad straipsnis–rekordininkas, kurį daugiausiai komentavo skaitytojai, apjungė bent kelis gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo aspektus – „Pokyčiai artėja: Seimas uždegė žalią šviesą Kepenio sveikatinimo programai“ [49]. Straipsnyje pristatytos parlamentaro D. Kepenio

40 25 10 10 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Alkoholio vartojimas Rūkymas Nesubalansuota mityba Fizinio aktyvumo stoka

35

Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairės, kuriose be kitų gyvensenos rizikos veiksnių skirtas dėmesys ir transriebalų vartojimo apribojimui. Verta atkreipti dėmesį, kad parlamentaro D. Kepenio iniciatyva įgyvendinant Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires drausti transriebalus atitinka PSO deklaruojamą nuostatą [50] iš maisto pramonės pašalinti transriebalų naudojimą.

Antrasis pagal komentarų gausumą yra straipsnis, aktualus rūkantiesiems – „Veryga užsimojo parduotuvėse paslėpti cigaretes: greitai vietoje pakelių gali likti tik užrašas“ [51]. Straipsnyje pristatyta Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos iniciatyva mažinti priklausomybę nuo tabako ir jo sukeliamą žalą sveikatai, kai apie galimybę įsigyti tabako gaminius prekybos vietose informuotų tik specialūs užrašai, o patys gaminiai nebebūtų matomi. Verta atkreipti dėmesį, kad straipsnyje pateikiami PSO duomenys, kurie atskleidžia, jog aštuoni iš dešimties rūkančiųjų pradeda vartoti tabaką dar paauglystėje. Pasak straipsnyje cituojamos PSO, Europos šalių kontekste Lietuva pirmauja pagal mokinių, kurie būdami 13 metų ir jaunesni surūkė pirmąją cigaretę, skaičių. Nors tikėtina, kad didelį komentatorių skaičių nulėmė ne pateikta PSO statistika, bet pareiškimas riboti/drausti, kas žmonėms dažnai asocijuojasi su jų laisvių ir teisių varžymu, tačiau vis tiek turėtume pripažinti, kad straipsnyje minimi PSO duomenys suteikia daugiau pasitikėjimo skelbiama informacija.

Vertinant dviejų populiariausių pagal komentarų kiekį straipsnių pobūdį matyti, kad daugiausiai visuomenės diskusijų sulaukia valstybės sveikatos politikos aktualijos, susijusios su tam tikrais draudimais ir ribojimais bei tam tikrų visuomenės grupių nepasitenkinimu jais. Gali būti, jog iš dalies ši priežastis lėmė ir alkoholio vartojimo bei rūkymo temų aktyvesnį komentavimą.

Kitas kriterijus, pagal kurį buvo vertintas skaitytojų domėjimosi gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo teorijomis didžiuosiuose Lietuvos naujienų portaluose mastas, tai publikacijų pasidalijimas socialiniuose tinkluose. Pastebėta, kad 500 ir daugiau pasidalinimų socialiniuose tinkluose dažniausiai sulaukdavo straipsniai, kuriuose būdavo pristatomos bent vieno ar kelių gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo temos. Daugiausia socialinėje erdvėje pasidalinta publikacijomis, kuriose rašoma nesubalansuotos mitybos ir alkoholio vartojimo temomis.

Žemiau pateikta informacija, kiek straipsnių pasidalinimų socialiniuose tinkluose vidutiniškai tekdavo naujienų portaluose www.delfi.lt, www.15min.lt ir www.lrytas.lt skelbtam straipsniui gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo temomis (žiūr. 3.2.2 pav.):

36

3.2.2 pav. Daugiausiai pasidalintos gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo temos (pagal vidutinį publikacijos pasidalinimų socialinėje medijoje skaičių

2019 m. birželio, rugsėjo ir gruodžio mėn.)

Lyginant straipsnių populiarumą pagal skaitytojų komentarų skaičių bei publikacijų pasidalinimų skaičių socialiniuose tinkluose matome, kad nors vidutiniškai aktyviau komentuojamos alkoholio vartojimo ir rūkymo temos, tačiau pagal dalinimąsi socialiniuose tinkluose pirmauja nesubalansuotos mitybos tema.

Taip pat lygindami komentarų ir straipsnių pasidalinimų socialiniuose tinkluose skaičius, matome akivaizdų skirtumą – socialiniuose tinkluose straipsnių nuorodomis dalintasi keliomis dešimtimis kartų dažniau nei po tais straipsniais skaitytojai palikdavo savo komentarą.

Bene vienas daugiausiai pasidalinimų socialiniuose tinkluose sulaukusių straipsnių – „Siūlo sušvelninti draudimus sekmadienį: alkoholį įsigyti bus galima ilgiau?“ [52]. Straipsnyje pristatytas planuotas Lietuvos Respublikos Seimui teikti parlamentaro P. Čimbaro siūlymas švelninti alkoholio prekybos ribojimus sekmadieniais, kad gyventojai ir sekmadieniais alkoholio prekybos vietose galėtų įsigyti kaip ir darbo dienomis (nuo 10 val. iki 20 val.). Kaip minėta anksčiau, skaitytojai intensyviai komentavo straipsnį, kuriame Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga skatino mažinti priklausomybę nuo tabako ir jo sukeliamą žalą sveikatai, kai apie galimybę įsigyti tabako gaminius prekybos vietose praneštų tik specialūs užrašai, o patys gaminiai nebebūtų matomi.

Manytina, kad skaitytojai aktyviai komentavo, nes dauguma siekė taip išreikšti savo nuomonę dėl draudimų ir apribojimų, galimai varžomų laisvių ir teisių. Šiuo atveju, kai paliečiama prekybos

370 340 220 130 0 50 100 150 200 250 300 350 400 Nesubalansuota mityba Alkoholio vartojimas Fizinio aktyvumo stoka Rūkymas

37

alkoholiu ribojimų švelninimo tema, manytina, kad skaitytojai dalinasi publikacijos nuoroda socialiniuose tinkluose kaip gera žinia, kuri tarsi rodo apie tariamai suvaržytų laisvių ir teisių grąžinimą. Nors straipsnyje pristatomas įstatymo projektas, kuriuo būtų keičiama galiojanti tvarka, tačiau pats straipsnis nepateikia jokios išsamesnės informacijos, pavyzdžiui, apie kitose šalyse taikomą praktiką, alkoholio vartojimo problematiką Lietuvoje. Straipsnyje cituojamas parlamentaras P. Čimbaras, kurio įžvalgos paremtos tiesiog stebėjimais prie kasų parduotuvėse, kur, pasak parlamentaro, sekmadieniais iki 15 val. nusidriekia eilės gyventojų, bandančių suspėti nusipirkti didesnį alkoholio kiekį [52].

Galima daryti prielaidą, jog publikaciją papildžius informacija paremta PSO ar ES oficialiais statistiniais duomenimis, kurie iliustruotų kitų šalių taikomą praktiką, alkoholio suvartojimo palyginimą Lietuvoje ir kitose ES šalyse, ji išties atrodytų patikimesnė.

Verta pastebėti, kad tarp daugiausiai pasidalinimų socialiniuose tinkluose turinčių straipsnių yra ir publikacija „Dietologė E. Gavelienė: daug žmonių įsitikinę, kad valgo sveikai, bet iš tiesų – tai ne“ [50]. Straipsnyje dietologė E. Gavelienė pagrindžia teiginį, kad maitintis sveikai, tai nereiškia neskaniai, taip pat argumentuoja kai kurių mitybos įpročių paneigimą ir pavyzdžiais iliustruoja sveikos mitybos principus (pvz., kasdien valgyti daržovių ir vaisių, į racioną įtraukti žuvį ar kitas jūros gėrybes). Gydytojos E. Gavelienės pateikta informacija atitinka PSO skelbiamus sveikos mitybos principus [53] – suvartojamų kalorijų kiekis turėtų atitikti jų panaudojimą energijai išskirti, vengti laisvųjų cukrų (riboti suvalgomų saldumynų kiekį), riboti suvartojamos druskos kiekį ir pan.

Pastebėtina, kad skaitytojai gali dažnai straipsniais dalintis nebūtinai jį skaitę iki pabaigos, kartais – gal ir visai straipsnio neskaitę, vien dėl dėmesį patraukiančių antraščių, pvz., „Inetos Puzaraitės– Žvagulienės naujasis meniu: pokyčiai jau po poros savaičių“ [54].

3.3. Publikacijų ir rekomendacijų apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą palyginimas