GYVENSENOS RIZIKOS VEIKSNIŲ MAŽINIMO TEORIJŲ SKLAIDOS DIDŽIUOSIUOSE LIETUVOS NAUJIENŲ PORTALUOSE VERTINIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė

GYVENSENOS RIZIKOS VEIKSNIŲ MAŽINIMO TEORIJŲ SKLAIDOS

DIDŽIUOSIUOSE LIETUVOS NAUJIENŲ PORTALUOSE VERTINIMAS

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

(Taikomoji visuomenės sveikata, Sveikatos ekologijos specializacija)

Studentė

Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė 2020 05 07

Mokslinis vadovas Prof. Dr. Dalia Lukšienė 2020 05 07

2

SANTRAUKA

Taikomoji visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)

GYVENSENOS RIZIKOS VEIKSNIŲ MAŽINIMO TEORIJŲ SKLAIDOS DIDŽIUOSIUOSE LIETUVOS NAUJIENŲ PORTALUOSE VERTINIMAS

Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė Prof. Dr. Dalia Lukšienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2020. 56 p.

Šiuolaikinio žmogaus gyvenimas labai intensyvus, kupinas planų ir įvykių, tačiau vis daugiau aktyvaus laiko žmogus praleidžia internete – socialiniuose tinkluose ir įvairiuose portaluose. Visuomenė tikisi greitų ir paprastų bei lengvai skaitomų naujienų, kurios dažniausiai ją pasiekia per socialinę mediją ir interneto naujienų portalus. Juose galima rasti visą spektrą įvairių naujienų, tarp jų ir publikacijų sveikatos temomis. Šis magistro darbas parodo, kaip intensyviai lietuviai domisi portaluose publikuojamomis sveikatos temomis, aptariančiomis gyvensenos rizikos veiksnius, kurios iš jų dažniausiai pasidalijamos socialiniuose tinkluose, taip pat, kaip dažnai ir kokie rašiniai sulaukia komentarų. Taip pat, ar publikacijos apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą atitinka oficialias mokslines rekomendacijas.

Darbo tikslas. Įvertinti publikacijų apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą turinį ir palyginti su sveikos gyvensenos rekomendacijomis.

Uždaviniai. Buvo suformuluoti šie magistrinio darbo uždaviniai:

1. Įvertinti publikacijų trijuose didžiuosiuose Lietuvos naujienų portaluose apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą turinį, išanalizuoti informacijos šaltinius.

2. Nustatyti skaitytojų domėjimosi gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo teorijomis didžiuosiuose Lietuvos naujienų portaluose mastą.

3. Palyginti publikacijų apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą turinį su sveikos gyvensenos rekomendacijomis.

Metodika. Tyrimo objektas – Lietuvos internetinė žiniasklaida. Analizuotos trijų didžiausių Lietuvos naujienų portalų publikacijos gyvensenos rizikos veiksnių temomis. Išanalizuota per 160 publikacijų ir skaitytojų reakcijos į jas.

Rezultatai. Tyrimas atskleidė, jog portaluose gausu publikacijų apie gyvensenos rizikos veiksnius ir jų mažinimą. Jų pateikimo būdas dažnai priklauso nuo informacijos šaltinio – gausu tiek mokslinių tyrimų išvadų, tiek cituojamų medikų ar gyvensenos specialistų bei garsenybių. Skaitytojai aktyviai dalijasi publikacijų nuorodomis socialiniuose tinkluose ir/arba komentuoja publikacijas. Labiausiai skaitytojai

3

domisi sveikos mitybos temomis, ypač tomis, kurios pristato sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo balansą. Didelis susidomėjimas ir alkoholio ribojimo tematika. Paaiškėjo, kad dauguma didžiuosiuose Lietuvos naujienų portaluose publikuotų straipsnių apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą atitinka oficialias ir pripažintas sveikos gyvensenos rekomendacijas.

Išvados. Pagrindiniai Lietuvos naujienų portalai publikuoja rašinių visomis keturiomis rizikos veiksnių temomis (alkoholio vartojimo, rūkymo, fizinio aktyvumo stokos ir mitybos). Daugiausiai publikacijų cituoja medikus, sveikos gyvensenos, mitybos ir fizinio aktyvumo specialistus, taip pat pasakojamos garsių žmonių istorijos arba cituojami moksliniai tyrimai. Daugiausiai skaitytojai domisi (komentuoja bei dalijasi) mitybos ir alkoholio vartojimo temomis. Publikacijos gyvensenos rizikos veiksnių temomis atitinka oficialias mokslines rekomendacijas.

Praktinės rekomendacijos. Gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo temos galėtų būti populiaresnės, jei būtų vartojama mažiau mokslinių terminų. Galėtų būti cituojama daugiau patikimų ekspertų, kuriais skaitytojai pasitiki.

Raktiniai žodžiai. Gyvensenos rizikos veiksniai, publikacijos, rizikos veiksnių mažinimas, internetinė žiniasklaida, naujienų portalai, socialinė media.

4

SUMMARY

Applied Public Health (Health Ecology)

THE ASSESSMENT OF THE DISSEMINATION OF THE LIFESTYLE RISK FACTORS REDUCTION THEORIES ON THE MAIN LITHUANIAN NEWS PORTALS

Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė

Dalia Lukšienė, Dr. Sc. Assoc. Professor

Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2020. 56 p.

It could be said, that the routine of nowadays person is very intensive, crowded with many plans, but it should be added that also part of this active time the person is spending on social media and other various media channels. The public insist for the fast news and in a very simple way the news are coming to the public from the news portals or social media. News portals are providing the big variety of the very different topics, and health topics are one of them. The research of Master’s Thesis presents how intensively Lithuanian public is interested in the health topics, provided on the news portals. Lithuanians like to share the links of health topics articles on their social media, also they leave the comments after the articles often.

Aim of the study. To assess the content of the publications, providing the lifestyle risk factors reduction, and to compare it with the recommendations of the healthy lifestyle.

Objectives. There were formulated these objectives for the research of these Master Thesis:

1. To assess the content of the publications, providing the lifestyle risk factors reduction, on the three main Lithuanian news portal, and to analyse the information sources;

2. To determine the level of the readers interest in the theories of the lifestyle risk factors reduction on the three Lithuanian news portals;

3. To compare the content of the lifestyle risk factors reduction publications with the healthy lifestyle recommendations.

Methods. To achieve the object as the research contingent was chosen the Lithuanian public, whose interest in the lifestyle risk factors reduction publications was assessed. The research methods consisted of the publications analysis (over 160 publications assessed) and the analysis of the readers’ reactions. Results. The research revealed that the main Lithuanian news portals provide plenty of publications of lifestyle risk factors and their reduction. The way how these articles are published usually depends on the information source – a lot of scientific research quotes, physicians’ interview, cited lifestyle experts and the shared experience of celebrities. The readers are sharing the links of publications actively on social media and leaving their comments under the publications. The nutrition topics, especially the

5

ones, which include healthy nutrition and physical activity balance, are the most interesting for the readers. The research revealed that most of the articles, published on the main Lithuanian news portals, and which present the lifestyle risk factors reduction, comply the officially approved healthy lifestyle recommendations.

Conclusions. The main Lithuanian news portals provide the articles, covering the topics of risk factors (the use of alcohol, smoking, the lack of physical activity and nutrition). Mostly at these publications are citing the physicians, the specialists and experts of the healthy lifestyle, nutrition and physical activity, as well the celebrities’ stories and experience is shared, or quoting the scientific research. The highest interest of the readers is in nutrition and physical activity complexity and balance topics and use of alcohol as well. The publications of the lifestyle risk factors topics comply with the officially approved scientific healthy lifestyle recommendations.

Practical recommendations. The lifestyle risk factors reduction topics might be more popular among the readers, if the publications would be written in more public friendly way, with the less scientific terminology and expressions. More experienced experts’ opinions could be quoted, because readers trust more the content commented by the expert.

Key words. Lifestyle risk factors, publications, risk factors reduction, online media, news portals, social media.

6

TURINYS

1.1. Didžiausi sveikatos iššūkiai ir rizikos veiksniai ... 11

1.2. Gyvensenos rizikos veiksniai. Lietuvos situacija ... 12

1.3. Gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo teorijos ... 15

1.3.1. Rūkymo mažinimo teorijos ... 16

1.3.2. Alkoholio vartojimo mažinimo teorijos ... 17

1.3.3. Nesubalsuotos mitybos ir fizinio neaktyvumo mažimo teorijos ... 18

1.4. Internetinės žiniasklaidos ypatumai ... 20

2. TYRIMO METODIKA ... 24

3. REZULTATAI ... 28

3.1. Publikacijų apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą turinys ir informacijos šaltiniai ... 30

3.2. Skaitytojų domėjimosi gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo teorijomis mastas ... 33

3.3. Publikacijų ir rekomendacijų apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą palyginimas ... 37

3.4. Rezultatų aptarimas ... 43

IŠVADOS ... 47

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 48

LITERATŪROS SĄRAŠAS... 49

7

SANTRUMPOS IR SĄVOKOS

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija.

Lėtinės ligos – tai gyvensenos nulemtos ligos, dar kitaip vadinamos neinfekcinėmis ligomis.

Gyvensenos rizikos veiksniai – tai gyvenimo būdas ir įpročiai, dėl kurių kyla rizika susirgti lėtinėmis ligomis. Šiame darbe įvardijami keturi gyvensenos rizikos veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, nesubalansuota mityba ir per mažas fizinis aktyvumas.

ES – Europos Sąjunga.

Socialinė medija – interneto socialiniai tinklai, kuriuose publikuojamos ir perpublikuojamos (pasidalinamos) naujienos iš kitų žiniasklaidos priemonių.

8

ĮVADAS

Žmonių sveikata ir ilgas kokybiškas gyvenimas – vienas pagrindinių šių laikų iššūkių, su kuriuo kasdien susiduria sveikatos politikos formuotojai. Ne išimtis ir Lietuva. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai yra nustatę, kad gyvensena lemia net 50 proc. sveikatos.

Žmonėms įprasta atsakomybę dėl savo sveikatos būklės perleisti sveikatos sistemai, valdžiai ar dar kažkam, bet realiai už savo sveikatą labiausiai yra atsakingas pats žmogus. Prailginti gyvenimo trukmę gali tik gyvensenos rizikos veiksnių sumažinimas [1].

Kalbėdami apie išsivysčiusių šalių visuomenės sveikatos problematiką neišvengsime nuorodos į rizikas, nulemiančias lėtinių ligų atsiradimą. Literatūroje aptinkama daug terminų, apibrėžiančių rizikas. Tai ir sveikatai žalingas elgesys, nesveikas elgesys, nepalankus sveikatai elgesys, rizikingas elgesys, savidestruktyvus elgesys [1]. Šiame darbe dažniausiai vartojama gyvensenos rizikos veiksnių sąvoka, kuriai artimiausias apibrėžimas: „Visuomenės sveikatos rizikos veiksniai – natūralūs gamtos bei dirbtiniai veiksniai, taip pat gyvenimo ir elgesio įpročiai, dėl kurių poveikio atsiranda rizika visų gyventojų ar atskirų jų grupių sveikatai“ [2].

Šių dienų žmogus vis dažniau prisiima atsakomybę už natūralios gamtos išsaugojimą, užterštumo mažinimą. Bet, ko gero, labiausiai galime daryti įtaką savo gyvenimo ir elgesio įpročiams. Kaip pagrindiniai gyvensenos rizikos veiksniai išlieka – rūkymas, alkoholio vartojimas, nesubalansuota mityba ir mažas fizinis aktyvumas. Iš jų kyla ir antrinės rizikos: antsvoris ir nutukimas, padidėjęs kraujo spaudimas, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, pasikeitusi lipidų pusiausvyra ir druskos vartojimo mastas visuomenėje [3]. Jungtinėse Amerikos Valstijose išskiriami rizikos veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas ir per mažas daržovių bei vaisių valgymas [4]. Būtent šie gyvensenos rizikos veiksniai daro įtaką pagrindinėms ligoms, kurios yra daugiausiai mirčių sukeliančios pasaulyje. PSO įvardina keturias pagrindines mirtimi pasibaigiančias ligas tarp 30-70 metų amžiaus žmonių: širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, diabetas ir lėtinės kvėpavimo sistemos ligos [3]. Be to, su minėtomis rizikomis siejama daugybė kitų susirgimų: artritas, depresija, padidėjęs kraujo spaudimas ir kt. [4].

Dėl aukščiau minėtų priežasčių šiame darbe pasirinkau įvertinti gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo teorijų sklaidą. Šios informacijos sklaidos pobūdį nusprendžiau tirti didžiuosiuose Lietuvos naujienų portaluose. Pastarojo medijos kanalo pasirinkimą nulėmė jo profesionalumas (portalas, kitaip nei socialinė medija, turi specialistų – redaktorių ir žurnalistų – kolektyvą, kurie atsakingi už pateikiamos informacijos kokybę), taip pat populiarumas, pateikiamos informacijos išsamumas ir, ne paskiausioje vietoje, galimybė šia informacija dalintis bei ją komentuoti.

9

Šio darbo naujumas ir aktualumas. Darbo aktualumą pagrindžia pačios temos svarba, nepakankamas jos ištyrimo lygis. Kaip vėliau iliustruosiu šiame darbe įvairių kitų užsienio šalyse atliktų panašių tyrimų pavyzdžiais, tyrimo praktinė reikšmė ir nauda gali būti geresnis informacijos apie gyvensenos rizikos veiksnius sklaidos supratimas ir, pasitelkus visuomenės informavimo kampanijų priemones, šių rizikos veiksnių mažinimas. Šis tyrimas padėjo atskleisti, jog žiniasklaida skiria dėmesio gyvensenos rizikos veiksnių temoms, ir daugelis publikacijų vadovaujasi oficialiomis gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo teorijomis. Tačiau nors akivaizdžiai matosi, kad žiniasklaidoje ne mažą dalį turinio sukuria reklamos ir viešųjų ryšių atstovai.

Iki šiol Lietuvoje nebuvo tiriama gyvensenos rizikos veiksnių teorijų sklaida apskritai, nei konkrečiai didžiuosiuose šalies interneto naujienų portaluose. Tyrimas turėtų padėti tiek geriau pažinti šią problemą, tiek praktinei situacijos kaitai. Rezultatai gali būti panaudoti informavimo kampanijų planavimui, nacionaliniams ir tarptautiniams atitinkamiems projektams įgyvendinti.

Visus baigiamojo darbo rengimo etapus atlikau pati: parengiau literatūros apžvalgą, tyrimo metodiką, pagal ją surinkau ir išanalizavau bei aptariau tyrimo rezultatus, pateikiau išvadas bei praktines rekomendacijas.

10

TIKSLAS. UŽDAVINIAI

Tikslas - įvertinti publikacijų apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą turinį ir palyginti su sveikos gyvensenos rekomendacijomis.

Uždaviniai:

1. Įvertinti publikacijų trijuose didžiuosiuose Lietuvos naujienų portaluose apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą turinį, išanalizuoti informacijos šaltinius.

2. Nustatyti skaitytojų domėjimosi gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo teorijomis didžiuosiuose Lietuvos naujienų portaluose mastą.

3. Palyginti publikacijų apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą turinį su sveikos gyvensenos rekomendacijomis.

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Didžiausi sveikatos iššūkiai ir rizikos veiksniai

PSO yra suskirsčiusi didžiausias rizikas žmonių sveikatai pagal šalių išsivystymo lygį ir pajamas. Pasaulio kontekste didžiausiomis rizikomis įvardijami: aukštas kraujo spaudimas, tabako vartojimas, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ir nutukimas. Mažų pajamų šalyse rizikos siejamos su prasta ekonomine, socialine situacija bei antisanitarija: vaikų antsvoris, aukštas kraujo spaudimas, nesaugūs lytiniai santykiai, prasta vandens kokybė. O labiau išsivysčiusiose šalyse ligų priežastimis yra rūkymas, alkoholis ir arterinė hipertenzija, kuri taip pat siejama su per dideliu alkoholio vartojimu ir nesveika mityba. [5,1]. Lėtinių ligų plitimas lemiamas gyvensenos pokyčių: industrializacijos, urbanizacijos ir globalizacijos. Palyginimui, Lietuvoje nuo piktybinių navikų 1926 m. mirė 2,8 iš 10 000 gyventojų, tuo tarpu po šimto metų šis rodiklis buvo 10 kartų didesnis (28,6 iš 10 000 – 2016 m.). Prieš šimtmetį nuo kraujotakos sistemos ligų mirtingumas buvo 6,5 iš 10 000, o 2016 m. – 80,6 iš 10 000. Tai aiškiai parodo, kaip gyventojų koncentracija miestuose, gyvenimo būdo pokyčiai siejami su paplitusiomis ligomis ir mirtimis nuo jų [6].

Didžiausia Lietuvos, kaip ir daugelio kitų Europos šalių, problema yra lėtinės ligos: kraujotakos sistemos ligos, arterinė hipertenzija, insultas, onkologinės ligos, nutukimas, II tipo cukrinis diabetas ir kt. [7].

Lietuvoje (1985–2008 m. periodu) atlikto tyrimo metu buvo vertinti 10 719 žmonių (4965 vyrai ir 5754 moterys, 45–64 metų amžiaus) rizikos veiksniai: rūkymas, antsvoris, nutukimas, arterinė hipertenzija, padidėję lipidai kraujyje bei mirtingumas nuo lėtinių ligų. Pagrindinės išliekančios tendencijos: lipidų disbalansas sumažėjo; tarp moterų sumažėjo kraujo spaudimo ir kūno masės indekso parametrai; daugiau nutukimo ir arterinės hipertenzijos atvejų tarp vyrų; daugiau vyrų ir moterų ėmė rūkyti [8].

Dar vienas antropometriniais matavimais grįstas tyrimas atliktas Kaune (1992–2008 m., ištirti 5147 žmonės) parodė, jog šiuo laikotarpiu ženkliai padidėjo vyrų kūno masės indeksas (nuo 8,4 proc. iki 32,1 proc.), taip pat liemens apimtis, liemens ir klubų apimčių santykis bei išaugo nutukimo paplitimas, o tai atspindi mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos padidėjimą vidutinio amžiaus vyrų grupėje (45–64 m.) [9].

Pagrindiniai gyvensenos rizikos veiksniai nuolat stebimi ir analizuojami visame pasaulyje. Į Europos sveikatos rodiklių sąrašą yra įtraukti rūkymo paplitimas, alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų vartojimas, fizinis aktyvumas, daržovių ir vaisių vartojimas, kūno masės indeksas.

12

Gyvensenos stebėsenos duomenys naudojami prognozuojant ateities kartų sveikatą, numatant iššūkius sveikatos priežiūrai ir jų valdymo strategijas [10].

2018 metais pirmą kartą Lietuvoje atliktas gyvensenos tyrimas savivaldybių lygiu. Tirta gyvenimo kokybė, savo sveikatos ir laimingumo vertinimas; sveikatos elgsena (fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai); rizikingas elgesys (tabako gaminių, alkoholio, narkotikų vartojimas). Vertinant gyvensenos rizikas paaiškėjo, jog 60 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos suaugusių gyventojų neužsiima fizine aktyvia veikla bent po 30 min. per dieną. 58 proc. apklaustųjų nei vieną kartą per dieną nevalgo daržovių, 65,3 proc. – net kartą per dieną nevalgo vaisių, 56,2 proc. suaugusiųjų į paruoštą maistą papildomai deda druskos. Vertinant rizikingą elgesį, paaiškėjo, kad 17,3 proc. suaugusiųjų kasdien rūko, 22 proc. vartojo alkoholinius gėrimus kartą per savaitę ir dažniau [11].

1.2. Gyvensenos rizikos veiksniai. Lietuvos situacija

Šiame poskyryje aptarsiu 4 pagrindinius gyvensenos rizikos veiksnius atskirai, vertinant Lietuvos situaciją.

Rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybių liga pasaulyje. Kai kurioje literatūroje rūkymas įvardijamas kaip narkomanijos rūšis [1]. Būtent tabako vartojimas lemia daugiau sveikatos problemų ir pirmalaikių mirčių negu visos kitos narkotinės medžiagos kartu sudėjus. Europoje 2018 m. rūkė didžiausias procentas žmonių pasaulyje – 29 proc. (209 mln.), daugiausiai ir moterų – kas penkta (21 proc., t. y. 74 mln.). Praktiškai kas penktos mirties nuo lėtinių ligų (18 proc.) 2018 m. Europoje buvo galima išvengti eliminavus rūkymą. Vyrų nuo rūkymo sukeltų ligų mirė 4 kartus daugiau (28 proc.) nei moterų (7 proc.). 27 proc. mirčių nuo vėžio buvo nulemtos rūkymo, praneša PSO savo ataskaitoje [12].

Net 25 ligos priskiriamos rūkantiesiems. Širdies ir kraujagyslių ligas, piktybinius navikus ir kvėpavimo sistemos ligas dažnai sukelia rūkymas. 2003–2013 m. rūkymo sąlygotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje siekė 41 820 mirčių, tai sudarė 16,8 proc. bendrojo mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų arba 8,9 proc. bendrojo šalies mirtingumo [13]. 2017 m. 100 tūkst. gyventojų teko 58,3 mirusiojo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (miesto gyventojų – 50,1, kaimo gyventojų – 75,1) [14]. Reguliaraus rūkymo pasekmės sveikatai priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, rūkymo stažo ir individualių organizmo savybių. 2016 m. tyrimo duomenimis rūkiusiųjų bent kartą per paskutinį mėnesį dalis Lietuvoje siekė 34 proc. Per paskutinį mėnesį rūkiusieji vidutiniškai per dieną surūko 13,5 cigaretės (cigaro, pypkės). Dauguma (73 proc.) rūkiusių ar rūkančių

13

tyrimo dalyvių teigė mėginę mesti rūkyti: 26 proc. tai pavyko padaryti, 47 proc. mėgino mesti, tačiau vėliau vėl pradėjo [15].

Literatūroje išskiriami keli veiksniai, skatinantys rūkymą. Visi šie veiksniai sąlygoja priežastis, dėl kurių sunku mesti rūkyti. Farmakologiniai ir biologiniai veiksniai – specifinis nikotino poveikis nervų sistemai ir psichikai; socialiniai veiksniai – aplinkos poveikis, šeimos, kolegų, bendraamžių bei žiniasklaidos kuriami įvaizdžiai siejami su vyriškumu, seksualumu, nepriklausomumu ir tariama sveikata; psichologiniai veiksniai – neurotiškumas [1].

Viena seniausių psichoaktyviųjų medžiagų – alkoholis, vartojamas visame pasaulyje. Piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia daugybę ligų, sukelia priešlaikines mirtis, traumas bei yra didžiulė socialinės srities problema [16]. PSO vertinimu jei vienam gyventojui tenka daugiau nei 7 litrai absoliutaus alkoholio per metus, valstybė patiria didžiulius nuostolius, o kontrolė tampa itin sudėtinga [1]. Lietuva pirmauja Europoje pagal alkoholio suvartojimą vienam gyventojui. 2017 m. absoliutaus alkoholio kiekis tenkantis vienam gyventojui buvo 12,3 litro, tai yra 0,9 litro mažiau nei 2016 m. O 2018 m. vienas gyventojas suvartojo dar 1,1 litro mažiau alkoholio nei prieš metus – 11,2. Teigiami pokyčiai alkoholio vartojime labiausiai jaučiasi pastaruosius šešerius metus, o ilgalaikėje perspektyvoje skaičiai nebuvo tokie optimistiški [17]. Pavyzdžiui, per dvidešimt metų (1994–2004 m.) Lietuvos gyventojų bent kartą per savaitę gėrusių stiprius alkoholinius gėrimus vyrų dalis šiek tiek sumažėjo (nuo 31 iki 26 proc.), o moterų – net padidėjo (nuo 6 iki 9 proc.) [10]. Pastaraisiais metais nors ir mažėja alkoholio vartojimas, su tuo susijusių nusikaltimų skaičius nemažėja. 2018 m. 30 proc. (10,8 tūkst.) ištirtų nusikaltimų padarė neblaivūs asmenys t. y. 1,0 tūkst. daugiau nei 2017 m. 2018 m. kas dešimtą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus žmogus, juose žuvo 63 asmenys ir dar 492 buvo sužeisti. Iš 37 darbo vietoje žuvusių asmenų 5 buvo neblaivūs. 2018 m. birželį Lietuvoje buvo registruotos 3,6 tūkst. girtaujančių socialinės rizikos šeimų, o jose augo 6,6 tūkst. vaikų [17].

Rūkymas ir alkoholio vartojimas kartu sukelia ankstyvų mirčių riziką, kuri yra didesnė nei kitos socialinės ar biologinės rizikos. Bet šie rizikos veiksniai yra valdomi – jų galima išvengti. Todėl būtent šios gyvensenos rizikos sritys turėtų būti visuomenės sveikatos prioritetai. 31 metus trukusio tyrimo metu Kaune (1983–2014 m.) apklausus ir stebėjus 6 729 žmones (35–64 metų amžiaus) paaiškėjo, jog rūkymas ženkliai padidina mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, tačiau alkoholio vartojimas neturi tokio ženklaus efekto. Tačiau net visiškai nerūkančių žmonių grupėje intensyvus (daugiau nei 14 alkoholio santykinių vienetų per savaitę) vartojimas padidino bendrą mirtingumą bei mirtingumą nuo išorinių veiksnių lyginant su tais, kurie alkoholio vartojo mažiau (nuo 1 iki 14 santykinių vienetų). Tyrimas taip pat parodė, kad žmonių, kurie rūkė ir vartojo alkoholio daugiau nei

14

14 vienetų per savaitę grupėje bendra mirtingumo rizika buvo didžiausia. Taip pat buvo didžiausia mirties rizika nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, lyginant su tais, kurie niekada nerūkė ir nevartojo alkoholio. Lietuvoje rūkymas daro didesnę įtaką bendrai mirties rizikai ir mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio nei alkoholio vartojimas [18].

Dar viena šių dienų gyvensenos rizika – nesubalansuota mityba. Maisto pramonė, gaminanti vis daugiau perdirbto, mažiau vertingo maisto, įtraukia žmones į greitą vartojimą, kuris baigiasi svorio problemomis ir daugeliu kitų ligų. Nuo mitybos priklauso daugelis organizmo funkcijų [1]. Paradoksas, tačiau, šiuolaikiniame pasaulyje klesti ne badas, o persivalgymas. Būtent jis kartu su mažu fiziniu aktyvumu ir kitais rizikingais įpročiais tampa žmonių žudiku. Nuo 1975 m. pasaulyje patrigubėjo nutukusių žmonių. 2016 m. 1,9 milijardo (39 proc.) suaugusių pasaulio gyventojų turėjo antsvorį, ir net 650 milijonų (13 proc.) buvo nutukę. Net 41 milijonas vaikų iki 5 metų amžiaus turėjo antsvorį ar buvo nutukę. Nutukimo galima išvengti – svarbu, kad su maistu gaunama energija būtų išnaudojama fizinei veiklai, t. y. kad suvalgomos kalorijos būtų sudeginamos [19].

2014 m. praktiškai kas penktas Lietuvos gyventojas buvo nutukęs (19,2 proc.). Nutukimas nustatytas 19 proc. šalies moterų ir 20,5 proc. vyrų. Atitinkamai antsvorio problemų turėjo trečdalis šalies gyventojų (33,5 proc.). Tarp vyrų 43,5 turėjo antsvorio, tarp moterų – 26,8 proc. [21]. Analizuojant Lietuvos moksleivių sveikatos būklę 2018–2019 m. m., vaikų, turinčių antsvorį, skaičius siekė 15,19 proc., nutukusių – 5,96 proc. Stebima, kad ir nedrastiška, bet šių skaičių didėjimo tendencija [22].

Atlikta daug mokslinių tyrimų, įrodančių, jog nesubalansuota mityba – vienas didžiausių lėtinių ligų rizikos veiksnių. Kita vertus, vartojant sveikatai palankius maisto produktus tokių ligų galima išvengti [22]. Bene dažniausiai ydingos mitybos pasekmes pajaučia širdis ir kraujotakos sistema. Net 31,8 proc. visų pasaulio mirčių 2017 m. sudarė mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų, antroje vietoje buvo vėžys, nuo kurio mirčių kiekis tais pačiais metais siekė 17,08 proc. proc. visų mirčių [23]. PSO, reaguodama į tai, jog daugiausiai žmonių pasaulyje miršta būtent nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ragina mitybą subalansuoti pagal šiuos principus: kasdien valgyti daug vaisių ir daržovių, pilno grūdo produktų, liesos mėsos, žuvies, riboti druskos vartojimą, cukrų ir riebalus, o alkoholio galima vartoti tik saikingai [24].

Ketvirtasis banginis, ant kurio laikosi sveika gyvensena ir lėtinių ligų prevencija – fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo stoka spartina daugybės ligų atsiradimą, pirmiausia – širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir diabeto. PSO fiziniu aktyvumu vadina bet kokią fizinę veiklą dirbant,

15

žaidžiant, tvarkantis namuose, keliaujant ar leidžiant laisvalaikį. Ši veikla neturėtų būti painiojama su sportiniais užsiėmimais, kurie yra suplanuoti ir nuolatiniai [25].

Ketvirtadalis suaugusių pasaulio gyventojų ir net 80 proc. paauglių nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. Lietuvoje visiškai nesportuoja ir nesimankština apie 44 proc. gyventojų (ES valstybių narių vidurkis – 39 procentai) [22, 25]. 2014 m. duomenimis 80,4 proc. Lietuvos suaugusiųjų (18–70 m.) atitiko PSO nustatytas rekomendacijas sveikam fiziniam aktyvumui. Remiantis tyrimu, analizavusiu Lietuvos mokinių fizinį aktyvumą 1994–2010 m., matome, jog PSO rekomendacijas pasiekė 28,8 proc. (11–15 m.) paauglių, berniukai buvo gerokai fiziškai aktyvesni nei mergaitės (atitinkamai 39,5 ir 17,5 proc.) [26]. Maždaug pusės Lietuvos ikimokyklinukų fizinis aktyvumas yra nepakankamas, t. y. jie iš viso nesimankština (41,4 proc.) arba mankštinasi retai (12,5 proc.) [27].

Mokslo įrodyta, jog aktyvi fizinė veikla turi teigiamą trumpalaikį poveikį vaikų teigiamai nuotaikai, dėmesio koncentracijai bei teigiamą ilgalaikį poveikį fizinei ir psichikos sveikatai bei gyvenimo kokybei. Didžiulė šeimos įtaka aktyvumo skatinime: vaikai, kurių tėvai su jais kartu užsiima fiziškai aktyvia veikla, yra judresni nei vaikai, kurių tėvai su jais fiziškai aktyvia veikla neužsiima [28]. PSO šalys narės yra įsipareigojusios iki 2025 m. sumažinti fizinio neaktyvumo problemą 10 proc. [25]

Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis (2014 m.), gyventojų fizinio aktyvumo pakankamai neskatina nei mūsų socialinė aplinka, nei sveikatos priežiūros sektorius. Sveikatos priežiūros specialistai nėra aktyvūs teikdami reikiamas rekomendacijas pacientams. Privačių sporto centrų daugėja, tačiau jų paslaugos prieinamos tik didesnes pajamas gaunantiems žmonėms [10].

Organizacijos „Kurk Lietuvai“ vykdyto projekto „Mokinių fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo skatinimas“ metu buvo surengta mokinių motyvacijos fizinei veiklai apklausa (11–18 m.), paaiškėjo, jog informaciją apie fizinį aktyvumą moksleiviai daugiausiai gauna iš viešųjų informacijos teikimo priemonių, tokių kaip socialinių medijų bei žiniasklaidos – televizijos, naujienų portalų, spaudos. Judėti ir sportuoti mokinius motyvuoja sporto teikiamas malonumas (67,9 proc.), sveikata (67,7 proc.) bei noras turėti sportišką figūrą (67 proc.) [28].

1.3. Gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo teorijos

16

1.3.1. Rūkymo mažinimo teorijos

PSO yra viešai deklaravusi siekį iki 2030 m. 30 proc. sumažinti rūkymo sukeltų mirčių nuo lėtinių ligų skaičių. Rūkymas tikimybę mirti anksčiau laiko nuo lėtinių ligų padidino: tarp vyrų 25 proc. širdies ir kraujagyslių; 41 proc. vėžio; 63 proc. kvėpavimo sistemos ligų, tarp moterų atitinkamai 6 proc.; 10 proc. ir 37 proc.[29] Rūkymas taip pat sumažina kokybiško gyvenimo trukmę, nes žmonės dėl rūkymo tampa neįgalūs arba kamuojami nuolatinių ligų.

Planuojant sveikatos politiką būtina įvertinti ir tabako vartojimo mastą, ir pirmalaikių mirčių skaičių. Norint pasiekti užsibrėžto tikslo ypatingą dėmesį teks skirti šalims, kurioms sunkiau sekasi kovoti su rūkymo paplitimu. Tarp tokių šalių minimos kai kurios Rytų Europos šalys, bet Lietuvos tarp jų nėra [29]. Dar 1995 m. PSO sutelkė visas šalis Tabako kontrolės pagrindų konvencijai kurti. 168 šalys (tarp jų ir Lietuva) 2003 m. Ženevoje patvirtino šią konvenciją, apimančią tabako kontrolę: kainų ir mokesčių politiką, apsaugą nuo pasyvaus rūkymo, tabako gaminių žymėjimą, informavimą apie tabako žalą, reklamos draudimą.

PSO kartu su Pasaulio banku rekomenduoja šį gyvensenos rizikos veiksnį mažinti tokiomis priemonėmis: tabako kainų didinimas, tabako reklamos draudimas, rūkymo ribojimas viešose vietose, pagalba metantiems rūkyti, socialinė reklama, kontrabandos kontrolė [1, 30].

Lietuvai 2004 m. ratifikavus šią konvenciją mūsų teisės aktų bazė šioje srityje buvo stipriai pažengusi. Tabako kontrolės įstatymas buvo priimtas dar 1995 m. Jau tada, pavyzdžiui, rūkyti buvo draudžiam pėsčiųjų bulvare Kaune. Nors įstatyme buvo numatytas tabako reklamos draudimas, šios nuostatos įgyvendinimas vyko vangiai. Galutinai šią nuostatą 1997 m. įtvirtino Konstitucinis teismas. Po kurio laiko stabilizavosi rūkymo plitimas. Žiniasklaidoje atsirado daugiau turinio apie rūkymo žalą. Itin svarbios įstatymo nuostatos, padėjusios nuo rūkymo plitimo saugoti vaikus ir jaunimą – tai draudimas tabako pramonei remti vaikų ir jaunimo renginius bei draudimas pardavinėti rūkalus po vieną vienetą.

Vienas svarbesnių tabako prevencijos žingsnių buvo 2007 m. uždraustas rūkymas kavinėse ir restoranuose. Visuomenės apklausos prieš įvedant šį draudimą rodė, jog jį palaiko 74 proc. šalies gyventojų [31].

Specialistai atkreipia dėmesį, jog vaikai yra jautri grupė, kuri itin paveiki reklamos ir marketingo įtakai. Todėl PSO rekomenduoja, kad tabako prevencijos priemonės turi būti nukreiptos į vaikus, jaunesnius nei 11 metų, bei tęsiamos ir vyresniame amžiuje: tabako pardavimai prie ugdymo įstaigų turi būti draudžiami, stipri marketingo kontrolė bei aukšta rūkalų kaina. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas e-cigarečių kontrolei [32].

17

Viena iš efektyviausių kovos su rūkymu priemonių – mokestinis reguliavimas per akcizus. Lietuvoje paskutinį kartą akcizai tabako gaminiams buvo padidinti 2019 m. kovą. Iki 2021 m. akcizai kasmet didės – cigaretėms vidutiniškai po 6 proc., cigarams bei cigarilėms vidutiniškai po 14 proc. Taip pat įvestas akcizas ir elektroninių cigarečių skysčiui [33]. Vis dar išlieka opi kontrabandos problema ir nelegalių tabako gaminių kontrolė. Trūksta valstybės organizuotos pagalbos metantiems rūkyti.

1.3.2. Alkoholio vartojimo mažinimo teorijos

Apžvelgiant alkoholio vartojimo rizikos mažinimo teorijas pirmiausia svarbios išlieka ekonominės priemonės – kainų didinimas per mokestinę politiką, reklamos draudimai ir pardavimo prieinamumo mažinimas siekiant išvengti spontaninio pirkimo.

PSO šias ir kitas alkoholio kontrolės priemones įvardijo dar 1979 m. [1]. Alkoholio kontrolės politika taikoma PSO organizacijos rėmuose, taip pat nacionaliniai teisės aktai bei tarpvalstybiniai susitarimai padeda kovoje su alkoholio daroma žala sveikatai bei visuomeniniam gyvenimui. PSO 2010 m. patvirtino Globalią strategiją, siekdami sumažinti žalingą alkoholio vartojimą. Šalys, pasitvirtinusios nacionalinę alkoholio kontrolės strategiją, laikomos aktyviomis šios politikos vykdytojomis [34].

Alkoholio vartojimo mažinimo procese didelis vaidmuo suteikiamas bendruomenei, kuri turėdama Vyriausybės palaikymą gali skleisti informaciją, organizuoti ir vykdyti įvairius mokymus ir kitas programas. Dar viena prevencinė priemonė – vairuotojų blaivumo tikrinimas stacionariuose patikros punktuose bei organizuojant atsitiktinius policijos reidus. Girtiems vairuotojams taip pat daugelyje šalių taikomos griežtos baudos – piniginės ir vairavimo teisių atėmimas, viešieji darbai ar įkalinimas, taip pat paskaitų lankymas. Globali strategija rekomenduoja ir alkoholio prekybos licencijas; alkoholio mažmeninės prekybos taškų ir vietų reguliavimą; dienų ir valandų, kuriomis galima prekiauti alkoholiu, nustatymą; minimalaus amžiaus, nuo kurio galima įsigyti ir vartoti alkoholio nustatymą; draudimą gerti alkoholį viešose vietose [35]. Kai kur taikomas monopolinis rinkos reguliavimas: mažmeninėje prekyboje, importe ar eksporte. Globalios strategijos nuostatose minimas marketingo turinio reguliavimas, taip pat jaunimo renginių rėmimo ir socialinės medijos apribojimai [35]. Siekdama apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo neigiamo alkoholio reklamos poveikio, Suomija 2015 m. pirmoji uždraudė alkoholio reklamą šioje medijoje, įskaitant žaidimus ar loterijas, leidžiančias laimėti prizus už reklaminio turinio pasidalijimą. Tekstinė informacija, video turinys, kuris gali savaime (viral) plisti, irgi yra draudžiamas. Lietuva, 2018 m. uždrausdama alkoholio reklamą

18

visoje medijoje, buvo viena pirmųjų, pasekusių Suomijos pavyzdžiu, metais anksčiau panašius apribojimus įvedė Estija [34]. „Kainos didinimas yra viena labiausiai efektyvių priemonių kovoje su žalingu alkoholio vartojimu“ [35]. Taip pat siūloma drausti kainų akcijas, skatinančias pirkimą arba nustatyti minimalią alkoholio kainą. Net 95 proc. PSO šalių taiko alkoholio akcizo mokesčius. Nuo 2010–2015 m. 59 proc. šalių padidino šiuos mokesčius. Lietuvoje akcizo tarifas alkoholiui paskutinį kartą 10 proc. padidėjo 2019 m. kovą, įsigaliojus 2018 m. priimtiems Akcizų įstatymo pakeitimams [33]. Ant alkoholinių gėrimų etikečių rekomenduojama ne tik nurodyti alkoholio koncentraciją, bet ir įspėti apie alkoholio žalą sveikatai, tai daroma daugelyje valstybių, prisitaikant prie tos šalies aktualiausių problemų – pvz., vairavimo išgėrus, nėščiųjų alkoholizmo ir pan. [34].

Kalbėdami apie Lietuvos situaciją turime pažymėti, kad Lietuva jau nuo 1995 m. turėjo pažangų Alkoholio kontrolės įstatymą [36]. Tačiau iki 2007 m. jis buvo daug kartų keičiamas vis labiau liberalizuojant alkoholio reklamą, prekybą ir gamybą. Tuo metu buvo privatizuotos alkoholio gamybos įmonės, sumažinti alkoholio akcizai, vyko daug reklaminių kampanijų, skatinančių alkoholio vartojimą tarp jaunimo. Nuo 2007 m. buvo apribota alkoholinių gėrimų reklama, padidintas alkoholinių gėrimų akcizas, apribota naktinė prekyba alkoholiu, sugriežtinta atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, papildomų įgaliojimų kontroliuoti prekybą alkoholiniais gėrimais suteikta savivaldybėms. Dėl šių priemonių 2008–2009 m. alkoholinių gėrimų vartojimo mastas mažėjo [22]. Dar vienas svarbus alkoholio kontrolės žingsnis Lietuvoje žengtas 2018 m. uždraudus alkoholio reklamą, alkoholio įsigijimui nustačius 20 metų amžiaus cenzą, apribojus alkoholio pardavimo laiką, uždrausta prekyba alkoholiu paplūdimiuose bei gėrimų vartojimas sportinių varžybų metu [36]. Tai leido gerokai sumažinti alkoholio vartojimą – nuo 12,3 litro vienam gyventojui 2017 m. iki 11,2 litro 2018 m. [17].

1.3.3. Nesubalsuotos mitybos ir fizinio neaktyvumo mažimo teorijos

PSO skiria ypatingą dėmesį subalansuotai mitybai. Daugelyje šaltinių minimi pagrindiniai sveikos mitybos principai: nuosaikumas (su saiku viskas sveika); įvairumas; balansas – tinkamas baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis bei mineralinių medžiagų ir vitaminų užtikrinimas [1]. PSO 2004 m. pasirašė Globalią mitybos ir fizinio aktyvumo strategiją (WHO Global Strategy on Diet, Physical activity and Health). Joje aptariama, kaip bendradarbiaujant Vyriausybei, visuomeninėms organizacijoms, bendruomenėms ir verslui turi būti kuriama ir įgyvendinama kiekvienos šalies nacionalinė sveiko maisto ir fizinio aktyvumo strategija. [37]. Abu šie rizikos veiksniai tiesiogiai siejami su lėtinių ligų plitimu: širdies ir kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto, įvairių vėžio rūšių. Su

19 netinkama mityba ir mažu fiziniu aktyvumu siejama antsvorio ir nutukimo „epidemija“. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad dabartinis maistas turi mažai maistinių medžiagų, bet yra riebus, saldus ir sūrus.

Nesubalansuota mityba ir per mažas fizinis aktyvumas labiausiai kenkia vaikams ir paaugliams, nes susiformavę neigiami įgūdžiai juos lydi visą gyvenimą. PSO rekomenduoja pradėti jau nuo besilaukiančių mamų mitybos bei ragina maitinti kūdikius motinos pienu bent pusę metų [1, 37]. Taip pat rekomenduojama: sočiuosius riebalus keisti nesočiaisiais, vengti transriebalų; padidinti daržovių ir vaisių, ankštinių, pilno grūdo produktų bei riešutų vartojimą; mažinti cukraus ir druskos kiekius [37]. PSO ragina įtraukti žemės ūkio sektorių ir maisto pramonę į maisto politikos formavimą, pradedant maisto saugumo užtikrinimu, baigiant sveiko maisto populiarinimu. Sveikesnis maistas turi būti ir reklamuojamas, o etiketėse nurodoma jo nauda sveikatai. Kaip viena iš priemonių sveikam maistui populiarinti įvardijama kainų politika: sveikesnis maistas gali būti subsidijuojamas, kaina mažinama per mokesčius. Kai kuriose šalyse egzistuoja specialios valstybės dotuojamos maisto programos, kai tiekiamas tam tikras maistas specifinėms grupėms – dažniausiai vaikams ar neturtingoms šeimoms [37].

Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija taip pat yra parengusi rekomendacijas sveikai mitybai: raginama rinktis maistingą, įvairų ir dažniau augalinį maistą; kelis kartus per dieną valgyti pilno grūdo produktus; kelis kartus per dieną valgyti šviežių vaisių ir daržovių; mažinti riebalų vartojimą (gyvulinius keisti augaliniais); raudoną mėsą keisti balta, ankštinėmis daržovėmis ar žuvimi; vartoti liesesnius pieno produktus; rinktis maisto produktus ir gėrimus, turinčius mažai cukraus, valgyti nesūrų maistą (druskos kiekis per parą iki 5 g.); riboti alkoholio vartojimą [38]. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras dar atkreipia dėmesį, jog reikia vartoti daugiau žuvies – 2–3 kartus per savaitę (300–450 g.), kurios daugiau nei pusė būtų riebi žuvis (lašiša, upėtakis, skumbrė, silkė). Taip pat akcentuojama pridėtinio cukraus žala, raginama jo turinčius produktus rinktis kuo rečiau [39]. PSO pabrėžia vaikų ir kūdikių mitybos svarbą. Akcentuojama, jog iki pusės metų vaikai turi būti maitinami tik mamos pienu, mamos pienu jie turi būti primaitinami iki dvejų metų amžiaus. Kūdikis be mamos pieno turi būti maitinamas jam tinkamu, saugiu ir maistingu maistu be pridėtinio cukraus ir druskos [40].

Fizinis aktyvumas itin svarbus energijos balansui ir svorio kontrolei bei ypač reikšmingas psichinei sveikatai [37]. Skirtingoms amžiaus grupėms rekomenduojamas skirtingas fizinis aktyvumas. Bent 30 minučių reguliari, vidutinio intensyvumo fizinė veikla kasdien sumažina širdies ligų, diabeto, žarnyno ir krūties vėžio riziką. Raumenų stiprinimo ir balanso treniruotės padeda palaikyti tonusą vyresniems žmonėms. Didesnė fizinė veikla padeda kontroliuoti svorį. Fizinei veiklai užtikrinti būtinas

20 tinkamas laiko planavimas ir infrastruktūra darbo vietose, ugdymo įstaigose ir gyvenamųjų namų kvartaluose. Veikla turi būti prieinama visoms socialinėms grupėms. Žinoma, didžiulis dėmesys turėtų būti skiriamas viešinimui, teigiamam fizinės veiklos įvaizdžio kūrimui įtraukiant nevyriausybines organizacijas bei verslą. Formuojant sveiko ir aktyvaus gyvenimo būdo bei subalansuotos mitybos madą, turėtų dalyvauti maisto pramonė, mažmeninės prekybos ir maitinimo įstaigos, sporto įrangos ir aprangos tiekėjai, draudimo kompanijos, bankai ir daugelis kitų [1, 37].

Atsižvelgdamas į tendencijas dėl fizinio aktyvumo bei mitybos įpročių 2016 m. Lietuvos sveikatos apsaugos ministras sumažino dar 1999 m. nustatytas maistinių medžiagų ir energijos normas, kurios galiojo tiek individualiai mitybai, tiek mitybai ugdymo, sveikatos priežiūros, socialinės globos įstaigose. Palyginimui, 1–3 metų amžiaus vaikui 1999 m. galiojo 1540 kcal energijos norma, 2001 m. – 1400 kcal, o nuo 2016 m. – 1200 kcal. Pavyzdžiui, paauglėms (11–14 metų amžiaus) mergaitėms šiuo metu galioja net 500 kcal mažesnė dienos energijos norma (2000 kcal) nei 1999 m., kai buvo nustatyta 2500 kcal. To paties amžiaus berniukų dienos norma skiriasi 550 kcal – šiuo metu nustatyta 2200 kcal, o prieš 20 metų buvo 2750 kcal. Suaugusiems vyrams (35–64 metų amžiaus) šiuo metu galioja 2300–

3290 kcal dienos norma priklausomai nuo fizinio aktyvumo koeficiento (kuo didesnis fizinis aktyvumas, tuo didesnis energijos kiekis reikalingas). Palyginimui to paties amžiaus vyrai prieš 20 metų galiojo energijos norma 2175–2700 kcal priklausomai nuo amžiaus ir svorio, tuo metu nebuvo vertinamas individualus fizinis aktyvumas. Pagal įsigaliojusias naujas normas buvo sudaryti ir paskelbti nauji perspektyviniai valgiaraščiai vaikų maitinimui, kuriais privalo vadovautis vaikų maitinimu užsiimančios įstaigos [41].

1.4. Internetinės žiniasklaidos ypatumai

Šiame poskyryje apžvelgiama internetinė žiniasklaida – kaip kanalas, per kurį skleidžiamos informacinės žinutės, tarp kurių ir gyvensenos rizikos veiksnių tema.

Skaitmeninės žiniasklaidos užuomazgos matomos jau 1970 m., kai mokslininkai ėmė prognozuoti, jog vieną dieną kompiuteriais naudosis visi. Atsiradus internetui jau 1994–1995 m. JAV pirmieji leidiniai sukūrė savo elektronines/internetines versijas. Tarp pionierių minimi „Palo Alto Weekly“, „Chicago tribune“, „Boston Globe“, Europoje – „The Telegraph“. Viena svarbiausių žiniasklaidos priemonių pasaulyje „BBC News“ internete pasirodė tik 1997 m. Jau 1998 m. pasaulyje buvo 10 tūkst. žiniasklaidos priemonių, turinčių elektronines versijas, daugiau nei 2 tūkst. jų buvo leidžiamos (atnaujinamos) kasdien [42].

21 Žiniasklaida keičiasi kartu su technologijų progresu. Per pastaruosius pora dešimtmečių internetas tampa labai greitas, atsiranda mobilusis internetas, tinklaraščiai, tinklalaidės, interneto televizija, Youtube, Facebook, Twitter, mobiliujų telefonų aplikacijos, liečiamieji ekranai ir kt. [43]

Skaitmeninės žiniasklaidos vartotojas ne tik pasyviai susipažįsta su naujienomis, bet matydamas, girdėdamas ir liesdamas skaitmeninį prietaisą jaučiasi naujienų dalimi labiau nei bet kada anksčiau. Be to, dabar pirminis naujienų šaltinis gali būti prieinamas kiekvienam vartotojui tiesiogiai, todėl naujienų rinkinys gali atrodyti labai individualiai. Ne visus naujienų vartotojus tenkina naujienos, kurias atitinkamai „supakuoja“ naujienų portalai [44]. VU prof. Ž. Pečiulis šiuolaikinę žiniasklaidą apibūdina taip: „Medijacentrinę sistemą keičia aš-centrinė, kurioje viskas telkiasi ne aplink informacijos gamintoją ir turinio sklaidai reikalingas priemones turintį leidėją ar transliuotoją, o aplink vartotoją, kuris gali savarankiškai rinktis norimą informacinį turinį, jį pats kurti ir skleisti“ [43]. Išnyksta laiko riba tarp to, kada naujienos gimsta, yra pranešamos ir perskaitomos ar peržiūrimos. Vartotojų skaitmeniniai prietaisai visad „primena“, kas buvo praleista, kol šie gyveno savo gyvenimą. Galima susidėlioti individualų naujienų paketą, atsirenkant tik tas temas, kurios aktualios ir įdomios, praleidžiant neaktualias naujienas [44].

Pastarieji metai žiniasklaidos kompanijoms visame pasaulyje atnešė daug permainų: viena vertus pajamos iš spausdintinės žiniasklaidos sumenko iki nulio, kita vertus reklama internetiniuose portaluose nors ir auga, didžioji reklamos pajamų dalis atitenka Facebook ir Google platformoms, kurios gali tiksliau nustatyti tikslinę grupę reklamos sklaidai. Naujienų portalams pagrindinis išlikimo garantas – orientacija į mokamą/prenumeruojamą turinį [45] (žiūr. 1.1 pav.). „The Times“ ir „The Sunday“ yra mokami nuo 2010 m. Taip pat apmokestintos „Wall Street Journal“ visos elektroninės versijos. Žiniasklaidos savininkai vis dažniau renkasi modelį – kai dalis turinio nemokama, o vadinamoji pridėtinės vertės informacija vartotojui pasiekiama už tam tikrą mokestį. Pew Research Center tyrimas atskleidžia, kad penktadalis interneto žiniasklaidos vartotojų sutiktų mokėti už turinį [43].

22

1.1 pav. Pajamų šaltiniai pagal reikšmingumą 2019 metais (proc.) Šaltinis: Reuters institute for the study of journalism

( http://www.digitalnewsreport.org/publications/2019/journalism-media-technology-trends-predictions-2019/)

Lietuvoje naujienų portalai atsirado prieš beveik 20 metų. Anot komunikacijos profesionalų, pirmieji naujienų portalai Lietuvoje buvo kuriami ne profesionalių žurnalistų, o žmonių iš informacinių technologijų srities. Tai pirmasis skaitmeninės žiniasklaidos raidos etapas mūsų šalyje. Antrasis siejamas su turinio eksperimentais ir paieškomis. Trečiasis įvardijamas kaip profesionalėjimo, o ketvirtasis – tai dabartinė situacija, kai atsiranda vis daugiau nepriklausomų turinio kūrėjų, o vartotojai turinį renkasi individualiai [43]. Lietuvoje turėtų išlikti poreikis profesionaliai žiniasklaidai, kaip tai vyksta pasaulyje, kur auga tokių skaitmeninių leidinių kaip Nytimes.com ir WaPo.com prenumeratorių skaičius. Prognozuojama daugiau vaizdinio ir garsinio turinio.

Vartotojai yra įsitikinę, kad jie atskiria, kurios naujienos patikimos, o kurios ne. Kita vertus, skaitmeninė žiniasklaida ir socialinė medija yra kaltinama prasta kokybe – naujienų paviršutiniškumu ir pasikartojimu [44, 45]. Žiniasklaidos priemonėse vis dažniau atsisakoma profesionalių žurnalistų paslaugų. Juos keičia nepriklausomi turinio kūrėjai. Iš jų tikimasi ne tik informacijos atrankos, bet ir montažo, filmavimo, vadybos ir pardavimo kompetencijų. Atsiranda galimybės bet kuriam vartotojui pačiam tapti turinio kūrėju. Paspaudimų (klikų) kultūra keičia turinio konstruktą – vis dažniau rėksminga antraštė slepia silpną turinį. Senųjų žiniasklaidos priemonių savininkai ragina žurnalistus būti atsargiais naudojant internete rastą informaciją, socialiniuose tinkluose skelbiamus komentarus, necituoti rasistinių, šmeižikiškų įžvalgų ir gandų. Rekomenduojama susisiekti su informacijos

52 27 8 ₇ 3 _{2 2} 0 0 10 20 30 40 50 60

23

autoriumi, patikrinti garso ar vaizdo medžiagos autentiškumą. Diegiamos skaitmeninės turinio patikros sistemos [43].

24

2. TYRIMO METODIKA

Šiame skyriuje aptarsime darbe taikytą kokybinės analizės metodiką.

Magistro darbe analizuojama trijų didžiausių Lietuvos naujienų portalų, atrinktų remiantis oficialiais auditorijos tyrimais, trijų mėnesių publikacijos apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą. Pasirinkti skirtingų metų laikų mėnesiai: birželis, rugsėjis ir gruodis.

Remiantis Gemius Audience ( https://rating.gemius.com/lt/overview) duomenimis Lietuvoje 2019 metais didžiausią auditorijos dalį pritraukdavo trys naujienų portalai. Pavyzdžiui, analizuojamą birželio mėnesį Delfi.lt auditorija (matuojant dalį nuo bendro laiko, praleisto naršant internete – time share Internet) sudarė 28,4 proc. visos Lietuvos interneto svetainių auditorijos. Antrasis pagal auditorijos dydį (matuojant dalį nuo bendro laiko, praleisto naršant internete) Lietuvoje interneto naujienų portalas – 15min.lt 2019 metų birželį pritraukė 14,83 proc. auditorijos. Trečiasis pagal populiarumą naujienų portalas Lietuvoje – Lrytas.lt 2019 metų birželį (matuojant dalį nuo bendro laiko, praleisto naršant internete) turėjo 14,31 proc. Analogiškos tendencijos išsilaikė ir kitais mėnesiais (žiūr. 2.1 pav.).

2.1.pav. Laiko dalis praleista portale (time-share), proc.

Šaltinis: Gemius Audience (https://rating.gemius.com/lt/overview)

Matuojant vidutinį kiekvienos dienos unikalių lankytojų (Average daily real users) skaičių naujienų portalai išsirikiuoja ta pačia tvarka. Populiariausias 2019 metais išlieka Delfi.lt, kasdien

28,40 26,42 28,59 14,83_{14,31 14,5014,17} 14,68_13,55 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00

2019 m. birželis 2019 m. rugsėjis 2019 m. gruodis Delfi.lt 15min.lt Lrytas.lt

25 sulaukiantis nuo 544 tūkst. iki 629 tūkst. unikalių svetainės lankytojų. Antroje vietoje 15min.lt, kurio lankytojų skaičius minimu laikotarpiu svyruoja nuo 391 tūkst. iki 427 tūkst. unikalių lankytojų per dieną. Trečiojo naujienų portalo Lrytas.lt kasdienis lankytojų skaičius analizuojamais mėnesiais svyruoja nuo 328 tūkst. iki 376 tūkst. (žiūr. 2.2 pav.)

2.2 pav. Vidutinis unikalių lanktojų skaičius per dieną (average daily real users) Šaltinis: Gemius Audience (https://rating.gemius.com/lt/overview)

Analizuojant 3 mėnesių laikotarpio publikacijų apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą turinį taikytas žvalgomojo pobūdžio kokybinis tyrimas, analizės tipas – subjektyvus interpretuojantis. Informacijos rinkimo būdas – tekstų analizė.

Atrenkant publikacijas taikyti du skirtingi atrankos metodai, kuriuos lėmė skirtingos naujienų portalų publikacijų archyvavimo sistemos. Delfi.lt portale analizuotos publikacijos, kurios trijų pasirinktų mėnesių laikotarpiu publikuotos rubrikoje „Sveikata“. Rubrika „Sveikata“ pagal temas padalinta į 11 skilčių: „Naujienos“, „Sveikas kūnas“, „Įveik ligą“, „Žinoti sveika“, „Moters sveikata“, „Odontologija“, „Sveikatos TV“, „Regėjimo gidas“, „Pirmoji pagalba“, „Modernioji medicina“, „Tautos gydytojas“. Analizei pasirinktos 6 skiltys („Naujienos“, „Sveikas kūnas“, „Įveik ligą“, „Žinoti sveika“, „Moters sveikata“ ir „Regėjimo gidas“) kurios atitiko kriterijus – jose publikuota straipsnių gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo temomis. Kitos atmestos, nes skiriasi publikacijų tematika, „Sveikatos TV“ neanalizuota dėl kitokio naujienų formato (analizuojami tekstai, bet ne video). Iš viso Sveikatos rubrikoje birželį, rugsėjį ir gruodį publikuoti 468 rašiniai, iš jų atrankos kriterijus atitiko 128.

551 798 544 180 628 577 391 013_{376 333} 409 463 427 730 328 092 352 757 0 100 000 200 000 300 000 400 000 500 000 600 000 700 000

2019 m. birželis 2019 m. rugsėjis 2019 m. gruodis

26 Delfi.lt sistemoje visos publikacijos saugomos archyve ir jas patogu peržiūrėti chronologine tvarka. Kitų dviejų portalų (15min.lt ir Lrytas.lt) atveju publikacijos kaupiamos, bet neprieinamos skaitytojui chronologine tvarka. Todėl publikacijų paieškai taikyta www.google.com paieška pagal tam tikrus raktinius žodžius ir nustatytus konkrečius laiko diapazonus. Aptarsiu kiekvieną iš šių dviejų naujienų portalų atskirai.

15min.lt portale gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo tematiką atitinkančios publikacijos skelbiamos dviejose rubrikose – „Sveikata“ ir „Mityba“. Abi minimos rubrikos yra didesnio naujienų skyriaus „Gyvenimas“ dalis. Tai leidžia daryti prielaidą, jog šios temos laikomos laisvalaikio arba kitaip sakant „minkštojo“ (soft news) turinio dalimi. Analizuojamų publikacijų atrankai buvo taikyta paieška www.google.com sistemoje, pasirinkus paieškos žodžius „15min sveikata“ ir „15min mityba“ bei numačius naujienų paieškos laikotarpį – 2019 metų birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesius. Iš viso minimu laikotarpiu rasta 99 publikacijos, iš jų apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą rašoma 41-oje.

Trečiame pagal dydį naujienų portale Lrytas.lt analizuojamą temą atitinkančios publikacijos skelbiamos rubrikoje „Sveikata“, kuri padalinta į keturias skiltis: „Naujausi“, „Medicinos žinios“, „Ligos ir gydymas“ bei „Gyvenu sveikai“. Pagal atrankos kriterijus peržiūrėjus minimas skiltis, paaiškėjo, jog tematiškai atitinka dvi skiltys – „Gyvenu sveikai“ ir „Medicinos žinios“. Norint atrinkti reikiamo laikotarpio publikacijas taikyta paieška sistemoje www.google.com su raktiniais žodžiais „lrytas gyvenu sveikai“ ir „lrytas medicinos žinios“ numačius naujienų paieškos laikotarpį – 2019 metų birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesius. Iš viso rasta 127 publikacijos, iš jų 26-iose buvo kalbama apie gyvensenos rizikos veiksnius ir jų mažinimą.

Darbe taikytas kokybinis duomenų analizės metodas susidėjo iš kelių etapų: duomenų rinkimo, užrašų, grupavimo, interpretacijos ir rašymo. Taip pat siekta įvertinti skaitytojų domėjimosi šiomis publikacijomis mastą pagal komentarų ir pasidalijimų socialiniuose tinkluose skaičių. Išskirti keturi pagrindiniai gyvensenos rizikos veiksniai: (1) nesubalansuota mityba, (2) fizinio aktyvumo stoka, (3) rūkymas ir (4) alkoholio vartojimas. Pagal juos aptartos sveikos gyvensenos rekomendacijos iš oficialių šaltinių tokių kaip PSO, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ir kitų sveikatos rizikos veiksnius vertinančių organizacijų. Remiantis šiomis rekomendacijomis įvertinta, ar gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą aptariančios naujienų portalų publikacijos jas atitinka.

Iš viso rastos ir peržvelgtos 694 publikacijos didžiausiuose Lietuvos naujienų portaluose publikuotos 2019 metų birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais. 192 publikacijose buvo minimi

27 gyvensenos rizikos veiksniai – fizinio aktyvumo stoka, nesubalansuota mityba, rūkymas ir alkoholio vartojimas bei jų mažinimo veiksniai.

Atmetus pasikartojančias publikacijas, arba tas, kur gyvensenos rizikos veiksniai minimi epizodiškai, liko 160 publikacijų. Šios sugrupuotos pagal minimus gyvensenos rizikos veiksnius ir analizuotos įvertinant, kaip minimos gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo teorijos atitinka oficialius šaltinius bei būdus aptartus literatūros apžvalgoje. Analizuojant kreipiamas dėmesys į publikacijos šaltinius, informacijos kilmę – vertinta, ar kalbinamas konkretus specialistas, ar cituojama užsienio spauda, ar įmonės/institucijos pranešimas spaudai. Iš to daromos prielaidos apie informacijos patikimumą. Vertintas komentarų po publikacijomis ir pasidalijimų socialiniuose tinkluose skaičius. Subjektyviai vertinta, kaip publikacijų teiginiai apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą atitinka oficialias rekomendacijas.

28

3. REZULTATAI

Rezultatų skyriuje pristatomi atlikto tyrimo rezultatai. Rezultatams pasiekti buvo pasirinkti trys didžiausi Lietuvos naujienų portalai, kurių specialiose skiltyse analizuotos pateiktos publikacijos apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą:

1. www.delfi.lt „Sveikata“ – „Žinoti sveika“, „Naujienos“, „Sveikas kūnas“, „Įveik ligą“, „Moters sveikata“, „Regėjimo gidas“; vertintos 106 publikacijos;

2. www.15min.lt – „Sveikata“, „Mityba“; vertintos 34 publikacijos;

3. www.lrytas.lt „Sveikata“ – „Gyvenu sveikai“, „Medicinos žinios“; vertinta 21 publikacija. Didžiausių Lietuvos naujienų portalų pasirinkimas atliktas vadovaujantis oficialiais auditorijos tyrimais. Konsultacijų bendrovės Gemius Audience (https://rating.gemius.com/lt/overview) duomenimis Lietuvoje 2019 metais didžiausią auditorijos dalį pritraukdavo trys naujienų portalai: populiariausias – www.delfi.lt, antrasis pagal populiarumą www.15min.lt, trečiasis – naujienų portalas www.lrytas.lt.

Publikacijos analizuotos pagal gyvensenos rizikos veiksnius, orientuojantis į šių veiksnių mažinimą:

1. rūkymą,

2. alkoholio vartojimą, 3. nesubalansuotą mitybą, 4. fizinio aktyvumo stoką.

Iš viso atlikta 160 publikacijų analizė, vertinant jų turinį, publikacijose naudotus informacijos šaltinius (kai jie buvo nurodomi), lyginant publikuotos informacijos atitikimą sveikos gyvensenos rekomendacijoms. Taip pat buvo vertintas skaitytojų domėjimasis šiomis publikacijomis.

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad tokios temos, kaip alkoholio vartojimas ir nesubalansuota mityba, sulaukia išskirtinio skaitytojų dėmesio – šias temas pristatančių straipsnių nuorodomis skaitytojai dažniau dalijosi socialiniuose tinkluose, taip pat aktyviau komentavo po pačiais straipsniais. Verta atkreipti dėmesį, kad skaitytojų intensyviausiai komentuotas ir socialiniuose tinkluose pasidalintas (virš 1200 pasidalinimų) būtent straipsnis apie nesubalansuotą mitybą – naujienų portale www.15min.lt publikuotas straipsnis „Dietologė E. Gavelienė: daug žmonių įsitikinę, kad valgo sveikai, bet iš tiesų – tai ne“.

Pastebėtina, kad skaitytojai gerokai rečiau skaito straipsnius, kuriuose dažniau vartojami sudėtingi moksliniai išsireiškimai ar sudėtingesnės sąvokos, ko, iš tikrųjų, sunku išvengti, ypač, jei

29

publikacija rengiama medicinos tema. Pavyzdžiui, naujienų portale www.lrytas.lt publikuotame straipsnyje (kuris yra perspausdintas farmacijos įmonės pranešimas spaudai) „Dėl šios priežasties mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika išauga net iki 2 kartų“ [47] nevengiama tokių išsireiškimų kaip „gliukozės reguliavimo sutrikimas“, „endokrininės ligos: Kušingo sindromas, insulinoma, skydliaukės hiposekrecija“ ir pan. Skaitytojai šio straipsnio visiškai nekomentavo ir nesidalino jo nuoroda socialiniuose tinkluose.

Paaiškėjo, kad skaitytojai labiausiai domisi straipsniais, kuriuose ne tik aktualizuojama problema – pvz., sveikatos sutrikimai dėl nesubalansuotos mitybos ir fizinio aktyvumo stokos, tačiau ir greta problemos pateikiami sprendimai bei tikėtinas rezultatas. Pavyzdžiui, naujienų portale www.delfi.lt publikuotame straipsnyje „Neurologas Fišas: norite nesirgti Alzheimeriu – žinokite šios ligos sukėlėjus ir „priešnuodžius“ [48] skaitytojui labai aiškiai suformuluojamas tikėtinas rezultatas – „Labai svarbus yra fizinis aktyvumas, nes aktyviai judant gerėja kraujotaka“ (verta paminėti, kad šis straipsnis pakomentuotas virš 115 kartų, socialiniuose tinkluose straipsnio nuoroda pasidalino beveik 2 300 skaitytojų).

Mažiau skaitytojų dėmesio sulaukusios publikacijos nėra mažiau aktualios, tačiau galimai jų turinys pateiktas per daug sudėtingai, naudojant daugiau akademinių išsireiškimų, todėl skaitytojams neatrodė tokios patrauklios ir lengvai skaitomos. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad kai kuriomis temomis publikacijos skelbiamos tam tikru periodiškumu, atsižvelgiant į specifines sąlygas (pavyzdžiui, prieš didžiąsias metines šventes naujienų portaluose daugiausia publikuojami straipsniai apie persivalgymo padarinius sveikatai, nesaikingą alkoholio vartojimą, kai tuo tarpu vasarą (birželį) daugiau dėmesio skiriama sveikos mitybos, fizinio aktyvumo skatinimo straipsniams).

Visgi pastebima, kad skaitytojai labiau domisi temomis, kurios labiau orientuotos į rezultatą, pasiektą dėl gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo, nei į patį rizikos veiksnių mažinimo procesą – t. y. publikacijos, kurių antraštėse dažniau minimos dailios kūno linijos, švytinti oda ar pan., labiau patraukia skaitytojų dėmesį, nei tokios temos, kaip, pavyzdžiui, būtinybė palaikyti fizinį aktyvumą kasdien, kad jaustumėmės sveiki. Skaitytojui aktualesnis greitas rezultatas ir apčiuopiamas „produktas“ (pvz., greitai numestas svoris) nei nuolatinis sveikatos stiprinimas (pvz., tinkamas ir nuolatinis raumenų tempimo pratimų atlikimas). Pavyzdžiui, atitinkamai daugiau komentuotos publikacijos apie svorio metimą nei apie tai, kaip to svorio nepriaugti.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad skaitytojai jautriau reaguoja į straipsnius, kuriuose akcentuojamos ligos ar sveikatos sutrikimai, atsirandantys dėl gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo ignoravimo (pvz., skaitytojų komentarų po straipsniais apie vėžinius susirgimus, kuriuos galimai

30

išprovokavo ydinga gyvensena, daugiau, nei po straipsniais, kuriuose pristatomi šių rizikos veiksnių mažinimo principai).

3.1. Publikacijų apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimą turinys ir informacijos šaltiniai Šiame poskyryje aptarsime pirmojo uždavinio rezultatus.

Atliekant šį tyrimą, analizuota, kiek pasirinktuose Lietuvos naujienų portaluose su sveikata susijusiose skiltyse publikuotuose straipsniuose skiriama dėmesio gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo svarbai. Išanalizavus daugiau kaip 160 publikacijų, matosi, kad www.delfi.lt skiltyje „Sveikata“ daugiausiai publikuota straipsnių, kuriuose akcentuojami gyvensenos rizikos veiksniai ir jų mažinimo aktualumas. Pagal tai, kiek publikacijų sveikatos tema skelbiama naujienų portaluose, rezultatai pateikiami žemiau (žiūr. 3.1.1 pav.).

3.1.1 pav. Publikacijų kiekis apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo temas (2019 m. birželio, rugsėjo ir gruodžio mėn.)

Pagal 3.1.1. pav. matome, kad daugiausiai dėmesio visose naujienų portalų sveikatos temų skiltyse skiriama nesubalansuotos mitybos temai – 96 straipsniai, antroji vieta dalinasi straipsniai apie rūkymą ir fizinio aktyvumo stoką – po 28 straipsnius, trečioji vieta atitenka temoms apie alkoholio vartojimą – 9 straipsniai. 60 24 12 96 22 1 5 28 17 8 3 28 17 1 1 19 0 20 40 60 80 100 120

Delfi.lt 15min.lt Lrytas.lt Iš viso: Nesubalansuota mityba Rūkymas Fizinio aktyvumo stoka Alkoholio vartojimas

31

Analizuojant gyvensenos rizikos veiksnių pristatymą Lietuvos interneto žiniasklaidoje, svarbu įvertinti, ar publikacijų apie juos kiekis atitinka realų veiksnių paplitimą tarp Lietuvos gyventojų. Palyginus 3.1.1 ir 3.1.2 paveikslėlius matome, kad analizuota Lietuvos žiniasklaida pagal skirtų publikacijų kiekį iš keturių pagrindinių gyvensenos rizikos veiksnių daugiausiai dėmesio skyrė nesubalansuotai mitybai, o fizinio aktyvumo stoką pagal publikacijų kiekį nuvertino, nors ši tema aktuali panašiai tokiai pat daliai Lietuvos gyventojų kaip ir nesubalansuota mityba. Sunku pasakyti, ar pagal publikacijų kiekį buvo pervertintas gyvensenos rizikos veiksnys rūkymas. Gali būti, kad tai lėmė elektroninių cigarečių temos aktualumas. Beje, palyginus, apie nepakankamą fizinį aktyvumą publikacijų kiekis yra panašus kaip ir apie alkoholio vartojimą ar rūkymą, nors kaip gyvensenos rizikos veiksnys nepakankamas fizinis aktyvumas Lietuvoje aktualus beveik trigubai didesniam žmonių kiekiui nei alkoholio vartojimas ar rūkymas.

3.1.2 pav. Gyvensenos rizikos veiksnių paplitimas tarp Lietuvos gyventojų (proc.) Šaltinis: Suaugusiųjų gyvensenos tyrimas 2018. [Internetas].

Higienos institutas. [atnaujinta 2019; žiūrėta 2019 05 31]. Prieinama per:

(http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/GYVENSENA/2018_m._gyvensenos_suvestine-ataskaita.pdf) Portale www.delfi.lt publikacijos apie gyvensenos rizikos veiksnius ir jų mažinimą buvo skelbiamos šešiose skiltyse. Žemiau pateikiu straipsnių pasiskirstymą minėtose skiltyse (žiūr. 3.1.3 pav.): 60 ₅₈ 22 17 0 10 20 30 40 50 60 70 Fizinio aktyvumo stoka Nesubalansuota mityba

32

Delfi.lt rubrikos Nesubalansuota mityba Rūkymas vartojimas Alkoholio Fizinio aktyvumo stoka

„Žinoti sveika” 7 6 2 4 „Naujienos” 7 10 4 3 „Sveikas kūnas” 40 1 0 8 „Įveik ligą” 4 4 1 1 „Moters sveikata” 1 0 0 1 „Regėjimo gidas” 0 1 0 0

3.1.3 pav. Portalo Delfi.lt skilčių publikacijos apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo temas (2019 m. birželio, rugsėjo ir gruodžio mėn.)

Kaip jau minėta aukščiau pateiktoje bendroje portaluose skelbtų publikacijų apžvalgoje, www.delfi.lt sveikatos temų skiltyse daugiausia publikuota straipsnių, susijusių su nesubalansuota mityba, ypač skiltyje „Sveikas kūnas“ – 40 straipsnių. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad skiltyje „Įveik ligą“ nesubalansuotos mitybos tema populiarumą dalinasi su rūkymo tema. Manytina, kad taip yra todėl, jog rūkymas yra dažniau siejamas su konkrečiomis ligomis, šiuo atveju – vėžiniais susirgimais ar širdies ir kraujagyslių ligomis.

Portale www.15min.lt publikacijos apie gyvensenos rizikos veiksnius ir jų mažinimą buvo skelbiamos skiltyse „Sveikata“ ir „Mityba“. Žemiau pateiktas straipsnių pasiskirstymas minėtose skiltyse (žiūr. 3.1.4 pav.):

15min.lt rubrikos Nesubalansuota mityba Rūkymas Alkoholio vartojimas Fizinio aktyvumo stoka

„Sveikata” 5 1 1 5

„Mityba” 20 0 0 3

3.1.4 pav. Portalo 15min.lt skilčių publikacijos apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo temas (2019 m. birželio, rugsėjo ir gruodžio mėn.)

Skirtingai nei portaluose www.delfi.lt ir www.lrytas.lt, kur sveikatos temos skirstomos į temines skiltis (pvz., „Sveikas kūnas“, „Gyvenu sveikai“), naujienų portale www.15min.lt išskiriamos dvi konkrečios skiltys „Sveikata“ ir „Mityba“. Įdomu tai, kad abejose skiltyse daugiausia dėmesio skiriama nesubalansuotos mitybos ir fizinio aktyvumo stokos temoms, o apie rūkymą ir alkoholio vartojimą publikuojama labai minimaliai arba tokios publikacijos neskelbiamos visai. Svarstytina, kad toks naujienų portalo www.15min.lt pasirinkimas – mitybos temoms skirti atskirą skiltį ir joje publikuoti

33

daugiausiai sveikatos temų apie nesubalansuotą mitybą – yra apgalvotas, atsižvelgiant į aukščiau pateiktą bendrąją trijų portalų publikacijų tematikos statistiką, kur nesubalansuotos mitybos temoms skiriama daugiausiai publikacijų (96 straipsniai visuose trijuose analizuotuose naujienų portaluose).

Portale www.lrytas.lt publikacijos apie gyvensenos rizikos veiksnius ir jų mažinimą buvo skelbiamos skiltyse „Gyvenu sveikai“ ir „Medicinos žinios“. Žemiau pateiktas straipsnių pasiskirstymas minėtose skiltyse (žiūr. 3.1.5 pav.):

Lrytas.lt rubrikos Nesubalansuota mityba Rūkymas Alkoholio vartojimas Fizinio aktyvumo stoka „Gyvenu sveikai“ 11 3 1 3 „Medicinos žinios“ 1 2 0 0

3.1.5 pav. Portalo Lrytas.lt skilčių publikacijos apie gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo temas (2019 m. birželio, rugsėjo ir gruodžio mėn.)

Naujienų portale www.lrytas.lt taip pat daugiausiai dėmesio skiriama nesubalansuotos mitybos temoms, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad skiltyje „Medicinos žinios“ visgi pirmauja publikacijos apie rūkymą, kas atkartoja šios temos populiarumą ir www.delfi.lt skiltyje „Įveik ligą“. Pastebėtina, kad abi šios skiltys konkrečiau siejamos su medicina, ligų aprašymais, todėl paties rūkymo tema „įvelkama“ į jau minėtų vėžinių susirgimų ar širdies ir kraujagyslių ligų „rūbą“.

Skelbiamos informacijos patikimumas, tikslumas, adekvatumas realiems faktams priklauso ir nuo cituojamų šaltinių. Manytina, kad straipsniai gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo temomis suteikia išsamesnės ir tikslesnės informacijos, jei juose cituojami kompetentingi ekspertai – gydytojai, dietologai, onkologai, sveikatos politikos formuotojai bei atitinkami patikimi moksliniai ir sociologiniai tyrimai.

3.2. Skaitytojų domėjimosi gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo teorijomis mastas Vienas iš tyrimo uždavinių buvo nustatyti skaitytojų domėjimosi gyvensenos rizikos veiksnių mažinimo teorijomis didžiuosiuose Lietuvos naujienų portaluose mastą. Šiam uždaviniui įgyvendinti pasirinkta vertinti skaitytojų komentarų skaičių po skelbtomis publikacijomis bei straipsnių