Slaugytojų žinios apie lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnius

Slaugytojos savo dabartinę sveikatos būklę daugiau nei pusė vertino gerai 65,9 proc. (n=108), vidutiniškai – 33,5 proc. (n=55), tik 0,6 proc. (n=10) vertino blogai. Nustatyta, kad didėjant slaugytojų amžiui savo sveikatą vertinančių gerai statistiškai patikimai mažėja, vertinančių vidutiniškai linkę daugėti (p<0,05).

3.6 lentelė. Slaugytojų savo sveikatos vertinimas, atsižvelgiant į amžių (proc.)

Sveikatos vertinimas Amžius Iš viso

(proc.,n) <35 m. (proc.,n) 35-44 m. (proc.,n) 45 m. ir (proc.,n) Gera 100,0 (16) 82,4 (28) 56,6 (64) 66,3 (108) Vidutiniška ,0 (0) 17,6 (6) 23,8 (48) 33,1 (54) Bloga ,0 (0) ,0 (0) ,9 (1) ,6 (1) Iš viso 100 (16) 100 (34) 100 (113) 100 (163) χ2=16,841, lls=4, p=0,002

Daugiau nei pusė slaugytojų 60,7 proc. (n=99) nurodė, kad neserga jokia liga. Iš tų, kurios nurodė, kad serga 39,3 proc. (n=64), 12,2 proc. (n=20) serga jungiamojo audinio ir raumenų skeleto ligomis, 8,5 proc. (n=14) sirgo kraujotakos sistemos ligomis, 7,3 proc. (n=12) kvėpavimo sistemos ligomis, 4,9 proc. (n=8) virškinimo sistemos ligomis ir 3,7 proc. (n=6) endokrininės sistemos ligomis (žr. 3.3 pav.).

43

Slaugytojų buvo prašoma pateikti savo sveikatos rodiklių duomenis: kraujospūdį, ūgį, svorį, cholesterolio kiekį kraujyje, rūkymo, alkoholio vartojimo bei fizinio aktyvumo įpročius. Pagal slaugytojų pateiktus sveikatos rodiklių duomenis buvo vertinamas LNL rizikos veiksnių paplitimas. Visas atsakiusias galėjome suskirstyti į neturinčias ir turinčias rizikos veiksnių. Rizikos veiksniai buvo nustatomi pagal šiuos rodiklius: arterinė hipertenzija (AH) sistoliniam AKS esant 140 mmHg arba didesniam ir (arba) diastoliniam AKS esant 90 mmHg arba didesniam (>140/90 mm Hg), kūno svoris vertintas pagal kūno masės indeksą (KMI), kuris išreiškiamas kūno svorio kg ir ūgio m² santykiu (kg/m²). Antsvoris nustatytas, kai KMI 25-29,9 kg/m2, nutukimas - KMI ≥30 kg/m2. Hipercholesterolemija nustatyta, kai cholesterolio koncentracijos kiekio kraujyje >5,2 mmol/l. Rūkančiomis laikytos tos, kurios per dieną surūko bent vieną cigaretę, nepakankamai fiziškai aktyvia buvo laikoma slaugytoja, kuri fizinei veiklai vidutiniškai skiria 2-3 kartus per savaitę.

Taip pat atsižvelgėme ir pačių slaugytojų vertinimus, ką jos mano apie savo kraujospūdį, svorį, cholesterolio kiekį kraujyje bei fizinį aktyvumą.

Arterinė hipertenzija. Dauguma slaugytojų AKS per 12 mėn. buvo matavusios – 81,1 proc. (n=133). Į klausimą, ar žinote koks Jūsų AKS, teigiamai atsakė 86,6 proc. (n=142) slaugytojų, 13,4 proc. nežinojo savo kraujospūdžio. Pagal nurodytą AKS lygį padidėjusio AKS paplitimas buvo nustatytas 18,0 proc. (n=25) slaugytojų. Į klausimą “Ar vartojote per praėjusias 2 sav. kraujospūdį mažinančius vaistus” 26,4 proc. (n=43) atsakė teigiamai t.y. vartojo vaistus dėl padidėjusio AKS. Paskaičiavus padidėjusio AKS ir vartojusių vaistus dėl padidėjusio AKS dažnius, kurių AKS normalus 14,6 (n=24) nustatyta, kad AH paplitimas tarp slaugytojų sudarė 32,6 proc. (n=49). Pagal amžių, darbo stažą ir etatinį krūvį arterinės hipertenzijos paplitimas reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Analizuojant slaugytojų medikamentų vartojimą nuo arterinės hipertenzijos pagal amžiaus grupes nustatyta, kad dažniau medikamentus nuo arterinės hipertenzijos vartojo vyresnio nei jaunesnio amžiaus slaugytojos (p<0,05) (žr. 3.7 lent.).

44

3.7 lentelė. Slaugytojų nuodyto arterinio kraujospūdžio ir medikamentus vartojusių

(per 2 sav.) dažniai, atsižvelgiant į jų amžių (proc.)

*AKS Amžius Iš viso

(proc.,n) <35 m. (proc.,n) 35-44 m. (proc.,n) 45 m. ir (proc.,n) Iki 140/90 mmHg 92,9 (13) 91,7 (22) 78,2 (89) 82,70(114) ≥ 140/90 7,1 (1) 8,3 (2) 21,8 (22) 18,0 (25) Iš viso 100 (14) 100 (24) 100 (101) 100 (139) **Medikamentus

vartojančios (per 2 sav.)

Ne 100 (16) 94,1 (32) 63,7 (72) 73,6 (120)

Taip ,0 (0) 5,9 (2) 36,3 (41) 26,4 (43)

Iš viso 100 (16) 100 (34) 100 (113) 100 (163)

* χ2=3,224, lls=2, p=0,199, lyginant pagal amžių; ** χ2=18,795 lls=2, p=0,001, lyginant pagal amžių.

Slaugytojoms, kurioms nustatyta arterinė hipertenzija, padidėjusio kūno svorio paplitimas buvo reikšmingai didesnis negu tarp slaugytojų, kurių AKS normalus (χ2=6,890, lls=2, p=0,032), nepakankamo fizinio aktyvumo paplitimas reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).

Įdomu buvo sužinoti slaugytojų vertinimus, kurioms nustatyta AH, ką jos mano apie savo kraujospūdį. Savo arterinį kraujo spaudimą dauguma tiriamųjų įvertino teisingai 72,0 proc. (n=18), o iš tų, kurios savo arterinį kraujo spaudimą vertino kaip normalų, 28,0 proc. (n=7) jis buvo padidėjęs (χ²=49,286, lls=3, p=0,001).

Taip pat buvo klausiama “Koks arterinio kraujo spaudimo lygis laikomas padidėjusiu?” Iš gautų duomenų matome, kad mažiau nei pusė 43,1 proc. slaugytojų žinojo ir teisingai nurodė padidėjusio AKS ribas.

3.4 pav. Slaugytojų atsakymų į klausimą „Koks arterinio kraujo spaudimo lygis laikomas

45

Cholesterolio koncentracija kraujyje. Vertinant cholesterolio koncentraciją kraujyje 42,7 proc. (n=70) slaugytojų nežinojo savo cholesterolio kiekio kraujyje. Daugiau nei pusė 57,3 proc. (n=94) slaugytojų nurodė savo cholesterolio koncentracijos kiekį kraujyje, iš jų padidėjęs cholesterolio koncentracijos kiekis kraujyje nustatytas 73,1 (n=68) proc., tik 26,9 proc. (n=25) normalus. Nurodyto padidėjusio cholesterolio koncentracijos kiekio kraujyje dažniai statistiškai reikšmingai nesiskyrė atskirose slaugytojų amžiaus grupėse (p˃0,05), tačiau žvelgiant į gautus duomenis, matome, kad didėjant amžiui, daugėja moterų, kurioms nustatyta hipercholesterolemija.

3.8 lentelė. Cholesterolio koncentracijos kiekis kraujyje, atsižvelgiant į slaugytojų amžių (proc.)

Cholesterolio kiekis kraujyje

Amžius Iš viso

(proc.,n) <35 m. (proc.,n) 35-44 m. (proc.,n) 45 m. ir (proc.,n) 2,6–5,2mmol/l 33,1 (1) 33,1 (4) 32,1 (25) 32,3 (30) >5,2-6,5 mmol/l 66,7 (2) 50,0 (6) 35,9 (28) 38,7 (36) >6,5 mmol/l ,0 (0) 16,7 (2) 32,1 (25) 29,0 (27) Iš viso 100 (3) 100 (12) 100 (78) 100 (93) χ2=2,915, lls=4, p=0,572

Iš slaugytojų, kurios savo cholesterolio koncentracijos kiekį kraujyje vertino kaip normalų, beveik kas antros 78,6 proc. (n=33) cholesterolio lygis viršijo normos ribas.

Antsvoris ir nutukimas. Apskaičiavus kūno masės indeksą nustatyta, kad bendras KMI vidurkis tiriamojoje grupėje buvo 27,1 kg/m². Slaugytojoms normalus kūno svoris iki 24,9 kg/m² nustatytas 41,7 proc. (n=60). Per didelis kūno svoris (antsvoris arba nutukimas) nustatytas 58,3 proc. (n=84). Tarp slaugytojų antsvorio ir nutukimo paplitimas su amžiumi didėja (p<0,05). Didžiausias antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp slaugytojų buvo 45 m. ir daugiau amžiaus grupėse (žr. 3.9 lent.).

3.9 lentelė. Slaugytojų pasiskirstymas pagal kūno masės indeksą (KMI), atsižvelgiant į amžių (proc.)

Amžius Kūno masės indeksas (KMI) Iš viso

(proc.,n) iki 24,9 kg/m2 (proc.,n) 25-29,9 kg/m2 (proc.,n) 30 kg/m2 ir (proc.,n) <35 m. 16,7 (10) 5,7 (3) 6,7 (2) 10,5 (15) 35-44 m. 33,3 (20) 18,9 (10) ,0 (0) 21,0 (30) 45 m. ir daugiau 50,0 (30) 75,5 (40) 93,3 (28) 68,5 (98) Iš viso 100 (60) 100 (53) 100 (30) 100 (143) χ2=20,622, lls=4, p=0,001

46

Į klausimą "Kaip vertinate savo svorį?” 60,1 proc. (n=98) vertino kaip per didelį, 38,7 proc. (n=63) teigė, kad jų svoris yra normalus. Iš turinčių per didelį kūno svorį (KMI≥25 kg/m2) ir manančių, kad jų svoris per didelis 86,9 proc.(n=73), kurių svoris normalus ir vertino kaip normalų 81,7 proc. (n=49). Slaugytojų galvojančių, kad svoris per didelis, KMI skirstiniai skiriasi statistiškai reikšmingai (p<0,05).

Buvo vertintos slaugytojų žinios apie savo kūno masės indeksą (KMI). Tik trečdalis slaugytojų 39,2 (n=62) žinojo savo KMI, o daugiau negu pusė nežinojo 60,8 (n=96). KMI žinojimas reikšmingai siejosi su amžiumi. Iki 35 m. amžiaus grupėje žinančių savo KMI buvo 68,8 proc., 35-44 m. amžiaus grupėje – 37,5 proc., 45 m. ir daugiau amžiaus grupėje – 35,8 proc. (χ²=6,414, lls=2, p=0,040).

Rūkymas ir alkoholio vartojimas. Vertindami žalingų įpročių (rūkymo ir alkoholio) vartojimo paplitimą tarp slaugytojų nustatėme, kad rūkymo ir alkoholinių gėrimų paplitimas nėra didelis. Į klausimą, ar slaugytojos rūko, neigiamai atsakė 85,4 proc. (n=140), reguliariai ir retkarčiais rūkė 14,6 proc. (n=24). Rūkymo paplitimas pagal amžiaus grupes reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Su amžiumi rūkymo paplitimas tarp moterų mažėjo. Išanalizavus rūkymo paplitimą pagal darbo stažą matome, kad rūkymas reikšmingai daugiau buvo paplitęs iki 10 metų darbo stažą turinčių slaugytojų, lyginant su didesnį darbo stažą turinčiomis slaugytojomis (χ2=13,539, lls=6, p=0,03).

Vertinant rūkymo intensyvumą pagal surūkomų cigarečių skaičių per dieną, nustatyta, kad didžiausias rūkymo intensyvumas buvo tarp jaunesnių iki 35 m. amžiaus slaugytojų (χ2=7,742, lls=2, p=0,02). Per dieną surūkomų cigarečių skaičiaus vidurkis buvo 6,1.

Piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia daugybę sveikatos problemų. Alkoholinių gėrimų nevartoja 5,5 proc. (n=9) slaugytojų. Daugiausiai slaugytojų AG vartojo kelis kartus per metus, antroje pagal dažnumą vietoje buvo slaugytojos vartojančios AG kartą ar kelis kartus per mėnesį, tarp slaugytojų vartojančių AG karą per savaitę buvo 6,1 proc. AG statistiškai reikšmingai dažniau vartojo jaunesnio amžiaus slaugytojos (p<0,05) (žr. 3.10 lent.). Įdomu buvo sužinoti, ar rečiau AG vartojo slaugytojos, neturinčios naktinių budėjimų, lyginant su dirbančiomis naktimis. Reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05).

47

3.10 lentelė. Slaugytojų pasiskirstymas pagal rūkymą ir AG vartojimą, atsižvelgiant į amžių (proc.)

*Rūkymas Amžius Iš viso

(proc.,n) <35 m. (proc.,n) 35-44 m. (proc.,n) 45m.ir (proc.,n) Taip, kasdien 12,5 (2) 5,9 (2) 7,1 (8) 7,4 (12) Retkarčiais 18,8 (3) 2,9 (1) 7,1 (8) 7,4 (12) Visai nerūkau 50,0 (8) 79,4 (27) 78,8 (89) 76,1 (124) Anksčiau rūkiau 18,8 (3) 11,8 (4) 7,1 (8) 9,2 (15) Iš viso 100 (16) 100 (34) 100 (113) 100 (163) **AG vartojimas Kelis kartus/sav. ,0 (0) 2,9 (1) 1,8 (2) 1,8 (3) Kartą/sav. 25,0 (4) 2,9 (1) 4,4 (5) 6,1 (10) 2-3 kartus/mėn. 25,0 (4) 17,6 (6) 10,6 (12) 13,5 (22) Kelis kartus/mėn. 31,3 (5) 35,3 (12) 17,7 (20) 22,7 (37)

Kelis kartus /metus 18,8 (3) 41,2 (14) 57,5 (65) 50,3 (82)

Niekada negeriu ,0 (0) ,0 (0) 8,0 (9) 5,5 (9)

Iš viso 100 (16) 100 (34) 100 (113) 100 (163)

*χ2=8,388, lls=6, p=0,21, rūkymas pagal amžiaus grupes; ** χ2=26,621, lls=10, p=0,003, AG vartojimas pagal amžiaus grupes.

Nepakankamas fizinis aktyvumas. Analizuojant duomenis nepakankamai fiziškai aktyvios buvo daugiau negu pusė 57,3 proc. (n=94) slaugytojų. Nepakankamo fizinio aktyvumo paplitimas slaugytojų amžiaus grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (χ²=6,965, lls=8, p=0,540). Daugiausia fiziškai aktyvių slaugytojų buvo jaunesnio amžiaus grupėje. 2 ir daugiau kartų per savaitę laisvalaikiu besimankštinančių slaugytojų dalis su amžiumi didėjo. 24,4 proc. 2-3 kartus per savaitę, 14 proc. – kasdien, 4,3 proc. sportavo 4-6 kartus per savaitę (žr. 3.5 pav.).

3.5 pav. Slaugytojų atsakymų į kausimą „Ar dažnai laisvalaikiu mankštinatės taip, kad pagreitėtų

48

Pagal tiriamųjų pateiktus savo sveikatos rodiklių duomenis buvo vertinamas LNL rizikos veiksnių paplitimas (žr. 3.11 lent.).

3.11 lentelė. LNL RV paplitimas tarp slaugytojų, atsižvelgiant į amžių (proc.)

Amžius LNL RV Arterinė hipertenzija (≥140/90mmHg + vartojančios medikamentus nuo AH, kurių AKS normalus Antsvoris (KMI≥25/m2 ) Hyperchole-sterolemija (≥5,2mmol/l) Nepakanka-mas fizinis aktyvumas (≤2-3k./sav.) Rūkymas (≥1cig./d) Alkoholinių gėrimų vartojimas (≥1k./sav.) <35 m. 7,1 (1) 33,3 (5) 66,7 (2) 53,3 (8) 37,5 (6) 25,4 (4) 35-44 m. 8,3 (2) 33,3 (10) 66,7(8) 50,0 (17) 8,8 (3) 5,9 (2) ≤45 m. 21,8 (22) 69,4 (68) 74,4 (58) 39,8 (45) 13,3 (15) 6,2 (7) Iš viso (%) 32,6 (18,0+14,6) 58,0 73,1 44,2 14,7 8,0 Iš viso (N) 49 83 68 70 24 13

Analizuojant LNL rizikos veiksnius nustatyta, kad 58,3 proc. slaugytojų turėjo antsvorį, 32,6 proc. padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, kas septinta slaugytoja rūkė. Tik daugiau kaip pusė 57,3 proc. slaugytojų nurodė savo cholesterolio koncentracijos kiekį kraujyje, iš jų hypercholesterolemija buvo nustatyta kas antrai slaugytojai. Kas dvylikta slaugytoja rūkė ≥ 1 cigaretę per dieną, beveik kas antra slaugytoja sportavo rečiau negu 2-3 kartus savaitėje. Alkoholinius gėrimus dažniau nei 1 kartą per savaitę vartojo 8,0 proc. slaugytojų.

Didėjant slaugytojų amžiui reikšmingai didėjo ir nustatytų lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių, tačiau mažėja kasdien rūkančių bei ≥ 1 kartą per savaitę alkoholinius gėrimus vartojančių slaugytojų.

Suminis LNL RV skaičius buvo skaičiuojamas, keli iš penkių LNL RV (arterinė hipertenzija, antsvoris, hypercholesterolemija, rūkymas, alkoholinių gėrimų vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas) nustatyti slaugytojoms. Analizuojant suminio LNL RV skaičiaus duomenis, neturėjo nei vieno LNL RV 10,4 proc. (n=17) slaugytojų, vienas RV nustatytas 31,7 proc. (n=52), du RV – 31,1 proc. Tris ir daugiau RV turėjo 26,8 proc. slaugytojų (žr. 3.6 pav.).

49

3.6 pav. Slaugytojų pasiskirstymas pagal LNL RV skaičių (proc.)

RV skaičius susijęs su amžiumi statistiškai reikšmingai: daugiau rizikos veiksnių nustatyta vyresnėms slaugytojoms, 1 ir 2 RV statistiškai nesiskiria tarp jaunesnių ir vyresnių, nors pagal imties duomenis toms, kurioms nustatytas 1 RV didžiausias <35 m. (43,8 proc.), tada kiek mažiau 35-44 m. (35,3 proc.) ir mažiausias 45 m. ir > (29,2 proc.). 2 RV taip pat dažniau nustatomas jaunesnėms (43,8 proc.), tik 35-44 m. ir 45 m. ir > amžiaus grupėse susikeičia (26,5 proc. ir 31 proc. atitinkamai).Statistiškai reikšmingai skiriasi slaugytojoms, kurioms nustatomi 3 ir daugiau RV 35-44 m. amžiaus grupėje 11,8 proc. ir vyresnio amžiaus 33,3 proc. grupėje (žr. 3.12 lent.). Analizuojant duomenis pagal etatinį krūvį LNL RV skaičius reikšmingai nesiskyrė (χ2=2,578, lls=6, p=0,860).

3.12 lentelė. Slaugytojų pasiskirstymas pagal suminį LNL RV skaičių ir amžių (proc.)

LNL RV skaičius Amžius Iš viso

(proc.,n) <35 m. 35-44 m. 35-44 m. Neturi RV proc. (n) 6,3 (1) 26,5 (9) 6,2 (7) 10,4 (17) Nustatytas 1 RV proc. (n) 43,8 (7) 35,3 (12) 29,2 (33) 31,9 (52) Nustatyti 2 RV proc. (n) 43,8 (7) 26,5 (9) 31,0 (35) 31,3 (51) Nustatyti 3 ir >RV proc. (n) 6,3 (1) 11,8 (4) 33,3 (38) 26,4 (43)

Iš viso proc. (n) 100 (16) 100 (34) 100 (113) 100 (163)

χ2=20,195, lls=6, p=0,003

Mūsų duomenimis, daugiau nei pusė (65,9 proc.) slaugytojų savo sveikatą vertino gerai. Detalesnė analizė parodė, kad savo sveikatos būklę linkusios geriau vertinti jaunesnio

50

amžiaus slaugytojos lyginant su vyresnėmis. S. Širvinsko (2012 m.) ir V. Januškevičiaus (2006) atliktų tyrimų duomenimis, slaugytojų gerai vertinusių savo sveikatą buvo mažiau negu mūsų atliktame tyrime (45,5 proc. ir 37,0 proc.). Tačiau teigti, kad mūsų slaugytojų savo sveikatos vertinimai geresni nei rodo (2012 m.) ir (2006 m.) vykdytų apklausų būtų nekorektiška, nes tai galėjo nulemti skirtinga tyrimo metodologija, imties atranka. Panašūs su mūsų tyrimo medicinos personalo sveikatos vertinimai nustatyti K. Žalnieraitienės (2011 m.) Lietuvos medicinos personalo apklausoje, kurioje gerai savo sveikatą vertino daugiau negu pusė (58,6 proc.) slaugytojų. Mūsų tyrimo duomenų panašumus su K. Žalnieraitienės galėjo lemti, apklausos metu naudojant panašius klausimynus. Visi tyrimai atskleidė, kad savo sveikatos vertinimas labai susijęs su amžiumi: didėjant amžiui, mažėjo slaugytojų skaičius, kurios savo sveikatą vertina gerai, o daugėjo savo sveikatą vertinančių kaip vidutinę.

Atliktame tyrime savo sveikatos rodiklių duomenis (arterinį kraujo spaudimą, ūgį ir svorį, rūkymą, alkoholinių gėrimų vartojimą, fizinį aktyvumą, cholesterolio koncentracijos kiekį kraujyje), nurodė dauguma apklaustųjų. K. Žalnieraitienės (2011) tyrime taip pat savo sveikatos rodiklių duomenis nurodė absoliuti dauguma tiriamųjų. Mūsų tyrimo duomenimis savo cholesterolio kiekį kraujyje nurodė didesnė slaugytojų dalis (57,3 proc.), lyginant su K. Žalnieraitienės tyrime žinojusių savo cholesterolio kiekį (33,8). Šių rodiklių skirtumus galėjo įtakoti respondentų imtis. Lyginant mūsų ir K. Žalnieraitienės tyrimo dalyvių sveikatos rodiklių duomenis labai panašus RV antsvorio ir cholesterolio paplitimas tarp slaugytojų: dagiau negu pusė slaugytojų turėjo antsvorį (58,3 proc. ir 54,0 proc.), bei padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje (73,1 proc. ir 69,5 proc.). Mūsų tyrime dažniau nustatyta arterinė hipertenzija nei K. Žalnieratienės (32,6 proc. ir 24,4 proc.), taip pat mūsų tyrime dalyvavusios slaugytojos linkusios dažniau rūkyti (14,6 proc. ir 9,0 proc.). Alkoholinių gėrimų dažniau vartojo K. Žalnieratienės tyrime dalyvavusios slaugytojos.

Lyginant rizikos veiksnių paplitimą mūsų tyrimo ir K. Žalnieraitienės duomenys labai panašūs: dešimtadalis neturėjo nei vieno rizikos veiksnio, daugiau kaip pusė turėjo 1 arba 2 rizikos veiksnius. Mūsų tyrime trečdalis slaugytojų turėjo 3 ir dagiau rizikos veiksnių, o K. Žalnieratienės penktadalis 3 rizikos veiksnius. Abiejuose tyrimuose nustatyta, kad su amžiumi didėja LNL rizikos veiksnių.

51

3.4. Slaugytojų, dalyvavusių ir nedalyvavusių profilaktiniuose patikrinimuose