1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Jolanta Lingaitienė
SLAUGYTOJŲ RIZIKA SUSIRGTI LĖTINĖMIS LIGOMIS IR ŠIŲ
LIGŲ PIRMINĖS PROFILAKTIKOS VYKDOMŲ PRIEMONIŲ
VERTINIMAS
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė
... prof., habil. dr. Irena Misevičienė (parašas)
... (data)
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
SLAUGYTOJŲ RIZIKA SUSIRGTI LĖTINĖMIS LIGOMIS IR ŠIŲ LIGŲ PIRMINĖS PROFILAKTIKOS VYKDOMŲ PRIEMONIŲ VERTINIMAS
Jolanta Lingaitienė
Mokslinė vadovė prof., habil. dr. Irena Misevičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra, Kaunas; 2014. 79 p.
Darbo tikslas. Įvertinti slaugytojų riziką susirgti lėtinėmis ligomis ir šių ligų pirminės profilaktikos vykdomas priemones.
Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti slaugytojų profilaktinių sveikatos patikrinimų organizacinius aspektus. 2. Ištirti slaugytojų nuomonę apie sveikatą stiprinančios darbo aplinkos sudarymą. 3. Ištirti slaugytojų žinias apie lėtinių ligų rizikos veiksnius ir jų dažnį. 4. Palyginti slaugytojų, dalyvavusių ir nedalyvavusių profilaktiniuose patikrinimuose informuotumą apie lėtinių ligų rizikos veiksnius ir kontrolę. 5. Įvertinti slaugytojų profilaktinio sveikatos patikrinimo apimtis ir jų metu pateiktas rekomendacijas.
Tyrimo metodika. Tyrimas vykdytas vienoje Lietuvos ligoninėje. Tyrimo dalyviai - bendrosios praktikos slaugytojos. Tyrimo būdas - vienmomentinė anoniminė apklausa ir įstaigos dokumentų analizė. Iš viso pateikta 200 anketų, sugrąžinta – 164 anketos, atsako dažnis 82 proc. Statistinei analizei atlikti buvo naudojamos SPSS 17.0 for Windows bei MS Excel programos.
Rezultatai. Slaugytojų profilaktinių sveikatos patikrinimų kokybė nepatenkinama: atliekami ne visi teisės aktuose nurodyti būtini tyrimai, slaugytojos nekonsultuojamos gydytojų specialistų, nors 92,0 proc. darbe susiduria su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais, nėra vertinami LNL rizikos veiksniai. Ketvirtadalis slaugytojų pristato medicinos pažymas nesitikrinusios sveikatos. Daugiau nei pusei slaugytojų darbovietėje nėra sudarytos sąlygos stiprinti sveikatą. Dauguma dalyvautų sveikatos stiprinimo programose darbovietėje: streso mažinimo, mankštų, aerobikos užsiėmimuose ir sveikos (sveikatos) gyvensenos mokymuose. Daugiau nei pusė slaugytojų savo sveikatą vertino gerai (65,9 proc.), 39,3 proc. slaugytojų nurodė, jog serga LNL. LNL rizikos veiksnių paplitimas tarp slaugytojų yra gana didelis: kas antra slaugytoja turėjo viršsvorį ir padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, trečdalis – arterinę hipertenziją, kas antra buvo nepakankamai fiziškai aktyvi, (nesportavo), kas dvylikta - rūkė.
3
Didėjant slaugytojų amžiui didėjo ir nustatytų LNL rizikos veiksnių paplitimas. Žemas slaugytojų informuotumas apie LNL rizikos veiksnius, jų nustatymo kriterijus. Kasmet profilaktiškai tikrinosi sveikatą 65,9 proc. slaugytojų. 57,9 proc. slaugytojų profilaktiškai tikrinosi sveikatą darbdavio nurodymu. Profilaktinių sveikatos patikrinimų metu gydytojai labai mažai daliai slaugytojų teikia sveikos gyvensenos patarimus, ir tik mažiau nei pusė slaugytojų, turinčių atskirus LNL rizikos veiksnius, nurodė, kad gavo patarimus kaip juos kontroliuoti. Slaugytojos žymiai aktyviau dalyvavo valstybės finansuojamose gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktikos programose nei storosios žarnos profilaktikos programoje.
Išvados. Kasmet profilaktiškai tikrinosi sveikatą tik daugiau nei pusė slaugytojų, nors tai privalu daryti visoms. Rūpinimasis savo sveikata nėra pagrindinė slaugytojų profilaktinio sveikatos tikrinimosi priežastis. Didelis LNL ir jų rizikos veiksnių paplitimas, nepakankamas gydytojų dėmesys LNL pirminės profilaktikos priemonių teikimui, pagrindžia būtinybę tobulinti slaugytojų profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarką ir apimtį, įtraukiant administraciją ir šeimos gydytojus, siekiant padidinti slaugytojų informuotumą apie pagrindinius LNL rizikos veiksnius, jų kontrolės būdus bei sudaryti sąlygas stiprinti sveikatą darbovietėje. Raktažodžiai: slaugytojos, profilaktiniai tikrinimai, lėtinės neinfekcinės ligos, rizikos veiksniai.
4
SUMMARY
Management of Public Health
NONCOMMUNICABLE DISEASES (NCD) RISK FOR NURSES AND
THE ASSESSMENT OF PRIMARY PREVENTION MEASURES OF
THESE DISEASES
Jolanta Lingaitienė
Supervisor Irena Misevičienė, Dr. Habil., Professor
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2014. 79 p.
Aim of the study. To assess NCD risk for the nurses and the primary prevention measures of these diseases.
Objectives. 1. To evaluate the organizational aspects of nurses‘ health check-up. 2. To examine the opinion of nurses about health enhancing worksite environment. 3. To assess the nurses‘ awareness about NCD‘ risk factors and their prevalence. 4. To compare the awareness of NCD‘s risk factors, their control among nurses participants and non-participants of health check-up. 5. Toevaluate the coverage of nurses‘ health check-up and the given recommendations.
Methods. The study was provided in one Lithuanian hospital. Nurses were the participants of the study.Cross- sectional anonymous survey was carried out and the documentary analysis was performed. 200 questionaires were delivered, 164 - returned, response rate - 82 %. The SPSS 17.0 for Windows and MS Excel programmes were used for statistical anlysis of data. Results. The quality of nurses health check-up is unsatisfactory: not all investigations are carried out which are enumerated in the existing legal documents, nurses are not consulted by physicians specialists, despite the fact, that 92.0 % of them have contact with harmful environmental factors, the NCD risk factors are not detected. The quarter of nurses present the health certificates without health check-up. More than half of the nurses don’t have conditions for health promotion. Majority of nurses express willingness to participate in such health promotion programmes at worksite as stress control, gymnastics, aerobics, and healthy lifestyle education sessions. More than half of the nurses (65.9 %) evaluated their health as good, and 39.3% had one or more NCD. The prevalence of NCD risk factors among nurses was guite high: every second nurse had overweight, hypercholestorelemia and was not physically active, every third had hypertension, every twelfth was smoker. The prevalence of
5
risk factors was increasing with age. The nurses‘ awareness of NCD risk factors and the determining criteria was low. The annual health check-up was underwent by 65.9 % of nurses and 57.9 % of them were checking their health due to employer request. During the health check-up the physicians are giving healthy lifestyle related recommendations only for a very small part of nurses, and less than half of the nurses with NCD risk factors are receiving the recommendations on how to control them. The nurses participated more actively in such national preventive programs as cancer of cervix uteri and breast cancer than in colon cancer prevention program.
Conclusions. Only more than half of the nurses underwent the heath check-up annually despite the fact that it is obligatory for all. Care about own health is not the main reason for preventive health check-up. The high prevalence of NCD and their risk factors among nurses, insufficient attention of physicians for the provision of NCD primary prevention measures is the reason to improve the organization and coverage of preventive health check up. The administration and family physicians should be more active in increasing the nurses’ awareness of NCD risk factors and their control and to provide the conditions for health promotion at worksite.
6
TURINYS
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Sveikatos saugos sistema ir sąsajos su profesinėmis ligomis ... 11
1.2. Riziką darbe sukeliantys veiksniai ir įtaka darbo produktyvumui ... 16
1.3. Profilaktinio sveikatos patikrinimo reguliavimas ... 19
1.4. Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai ir jų paplitimas ... 21
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 29
2.1. Tyrimo eiga ir imtis ... 29
2.2. Statistinės analizės metodai ... 30
2.3. Tiriamųjų charakteristikos ... 30
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 32
3.1. Ligoninės personalo profilaktinius sveikatos patikrinimus reglamentuojančių dokumentų analizė ... 32
3.2. Slaugytojų subjektyvūs vertinimai apie sveikatą stiprinančios darbo aplinkos sudarymą... ... 37
3.3. Slaugytojų žinios apie lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnius ... 42
3.4. Slaugytojų, dalyvavusių ir nedalyvavusių profilaktiniuose patikrinimuose informuotumas apie lėtinių ligų rizikos veiksnius ir kontrolę... ... 51
3.5. Slaugytojų profilaktinio sveikatos patikrinimo apimtys ir jų metu pateiktos rekomendacijos ... 53
IŠVADOS ... 62
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 64
LITERATŪRA ... 65
7
SANTRUMPOS
AG – alkoholiniai gėrimai AH – arterinė hipertenzija
AKS – Arterinis kraujo spaudimas lls – laisvės laipsnių skaičius ES – Europos Sąjunga KMI - Kūno masės indeksas LNL – lėtinės neinfekcinės ligos LR - Lietuvos Respublika n – Tiriamųjų skaičius p - statistinis reikšmingumas p. – puslapis
proc. – procentai
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija χ² - Chi kvadrato kriterijus
8
ĮVADAS
Europos sąjungos sveikatos priežiūros sektoriuje dirba iš viso 10 proc. ES darbuotojų, kurių dagiau kaip trys ketvirčiai yra moterys. Lietuvoje didžiausią specialistų, turinčių aukštąjį ir aukštesnįjį medicinos išsilavinimą, dalį (76,0–77,0 proc.) sudaro slaugytojos. Taigi, slaugytojos yra viena didžiausių sveikatos priežiūros darbuotojų grupių (82). Slauga Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, prisitaikydama prie socialinių pokyčių, kinta iš į užduotį orientuotos į komandinę, holistinę, kada slaugytojos atlieka daugiau vadybinių ir analitinių funkcijų (46). Prie šio profesinio vaidmens pasikeitimų prisideda ir didėjantis darbo tempas, slaugytojos vis dažniau turi dirbti itin sparčiai ir griežtai laikytis nustatytų reikalavimų, dažnai dirba pamaininį darbą arba nereguliariomis darbo valandomis, dirbant patiria didelį stresą. Mokslinėje literatūroje gausu tyrimų, įrodančių, kad medicinos darbuotojai, vykdydami savo funkcijas, darbo vietoje susiduria ir su įvairiais kenksmingais veiksniais (47,90). Mokslininkai teigia, kad netinkamos darbo sąlygos, ergonominiai ir psichosocialiniai veiksniai sąlygoja 25 proc. darbuotojo sveikatos (71).
Lėtinės neinfekcinės ir onkologinės ligos Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių vis dar išlieka viena pagrindinė visų mirčių priežasčių. 2013 m. Lietuvoje lyginant su 2012 m. mirė 475 moterimis daugiau. Daugiausia moterų 65,0 proc. mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Nuo piktybinių navikų 2013 m. mirė 17,1 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, storosios žarnos, gimdos kaklelio, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų. Nuo šių ligų miršta darbingo 16-64 m. amžiaus moterys (66). Lietuvos moterų mirtingumo rodikliai vis dar skiriasi nuo Europos šalių. Higienos instituto 2013 m. duomenimis Europoje didžiąją dalį tarp LNL sudaro kraujotakos sistemos ligos. Lietuvos moterų mirtingumas nuo kraujotakos sistemų ligų daugiau kaip du kartus didesnis negu Europos ir Skandinavijos šalyse, o sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra keturis kartus didesnis nei Suomijoje, du kartus didesnis nei Švedijoje ir pusantro karto – nei Norvegijoje (1). Kadangi slaugytojos sudaro didžiausią medicinos personalo dalį ir didžioji daugumą – moterys, todėl jų sergamumo ir mirtingumo rodikliai turėtų ženkliai nesiskirti nuo visos Lietuvos moterų populiacijos. Sergamumo LNL prognozavimui ir mažinimui labai svarbu žinoti ar saugioje ir sveikatą stiprinančioje darbo aplinkoje dirba slaugytojos, kokia slaugytojų rizika susirgti LNL, ar teisės aktais įtvirtintos profilaktinių tyrimų procedūros yra atliekamos kokybiškai, ar atliekami kasmetiniai profilaktiniai sveikatos patikrinimai padeda anksti išaiškinti LNL rizikos veiksnus ir ar jie koreguojami? Į daugelį iškeltų klausimų bandyta atsakyti, išsprendus atlikto tyrimo metu iškeltus uždavinius.
9
Lietuvos sveikatos programoje iškeltas specialusis tikslas: „Širdies ir kraujagyslių ligų“ mirtingumo sumažinimas jaunesniems nei 65 m. apie 10 proc. Kitas tikslas sumažinti sergamumą onkologinėmis ligomis (76). Daugelį LNL ir onkologinių ligų sergamumą arba mirštamumą nuo jų galima sumažinti, šalinant šių ligų rizikos veiksnius arba anksti diagnozuojant ligą t.y. vykdant pirminę ir antrinę profilaktiką. Vykdant pirminę profilaktiką nemažą reikšmę turi privalomi darbuotojų profilaktiniai sveikatos patikrinimai bei vykdomos prevencinės vėžio programos. Taip pat labai svarbu pačių darbuotojų suvokimas rūpintis savo sveikata. Moksliniai tyrimai rodo, kad Suomijoje taikant aukštos kokybės ir pakankamos apimtis patikrą sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų sumažėjo 75-85 proc. (55).
Lietuvoje atlikta ne daug šios panašios krypties tyrimų (48,97,7). Šiuo tyrimu metu analizuota subjektyviai vertinama slaugytojų sveikatos būklė, sergamumas. Įvertinti slaugytojų sveikatos LNL rizikos veiksniai, jų vykdoma pirminė profilaktika. Nustatytas slaugytojų kenksmingų darbo aplinkos veiksnių paplitimas bei profesinių sveikatos tikrinimų vykdymas ligoninėje. Gauti tyrimo rezultatai turėtų pasitarnauti ligoninės darbuotojų sveikatą palaikančios aplinkos kūrimui ir pačių slaugytojų ir kito personalo sąmoningumui stiprinti savo sveikatą.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
DARBO TIKSLAS:
Įvertinti slaugytojų riziką susirgti lėtinėmis ligomis ir šių ligų pirminės profilaktikos vykdomas priemones.
UŽDAVINIAI:
1. Įvertinti slaugytojų profilaktinių sveikatos patikrinimų organizacinius aspektus. 2. Ištirti slaugytojų nuomonę apie sveikatą stiprinančios darbo aplinkos sudarymą. 3. Ištirti slaugytojų žinias apie lėtinių ligų rizikos veiksnius ir jų dažnį.
4. Palyginti slaugytojų, dalyvavusių ir nedalyvavusių profilaktiniuose patikrinimuose informuotumą apie lėtinių ligų rizikos veiksnius ir kontrolę.
5. Įvertinti slaugytojų profilaktinio sveikatos patikrinimo apimtis ir jų metu pateiktas rekomendacijas.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sveikatos saugos sistema ir sąsajos su profesinėmis ligomis
Visų darbuotojų sveikatos saugą nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, pasirinktos profesinės srities, užimamų pareigų reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, patvirtintas 2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672. Įstatymo nuostatose ir nutarimuose teigiama, kad „darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus; saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai“ (14).
2003 metais priimto įstatymo paskirtis yra nustatyti (LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas):
Bendrąsias teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant darbuotojus apsaugoti nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti;
Profesinės rizikos įvertinimo ar sumažinimo principus, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas;
Darbo poilsio organizavimo bendrąsias nuostatas, privalomus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus;
Valstybės ir savivaldybių kompetenciją, darbdavių ir darbuotojų teises ir pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas;
Atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus.
Taigi įstatymo nutarimuose siekiama skirtingose įmonės palaikyti saugias, nekenksmingas sveikatai darbo aplinkos sąlygas, kurias patvirtina ir kiti įtvirtinti teisės aktai: Valstybės darbo inspekcijos įstatymas, Privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas bei kt.
Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo skirsniuose nurodomi ne tik nelaimingų atsitikimų atvejai, bet ir profesinių ligų atsiradimo priežastys.
12
1.1 pav. Profesinių ligų skirstymas pagal pasireiškimo laiką ir požymius (LR Darbuotojų saugos
ir sveikatos įstatymas, VII skyrius – Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos, 2003).
Skirstant profesines ligas, svarbiausiu skyrimo veiksniu galima įvardyti laiko tarpą, per kurį buvo susirgta viena ar kita liga, todėl „lėtinė profesine liga – tai darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką, ūminė - staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis ūmiu poveikiu“ (14). Lėtinėmis ligomis dažniausi būdingi šie bruožai: tam tikras laikotarpis, per kurį gali pasireikšti simptomai, paūmėjimas, būdingas taip pat ilgalaikis kursas, kurio metu kyla kiti sutrikimai, negalios, ilgalaikio pobūdžio lėtinės ligos sukelia laipsnišką sveikatos pablogėjimą, lėtinėmis ligomis suserga dažniau vyresnio amžiaus žmonės, tačiau pastebima, kad lėtinių ligų susirgimai plinta ir tarp jaunų asmenų (11).
Profesinių ligų tyrimus ir jų prevenciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas (2003), Nutarimas „Dėl Profesinių ligų sąrašo ir Valstybinio profesinių ligų registro bei jo nuostatų patvirtinimo" (2012), Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“ pakeitimo“ (2002), nutarimas „Dėl Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2008), Įsakymas „Dėl Profesinių ligų nustatymo kriterijų patvirtinimo“ (2007), Įsakymas „Dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų patvirtinimo” (2008), Įsakymas „Dėl Informacijos, susijusios su žmonių apsinuodijimais ir jų specifine profilaktika, kaupimo ir teikimo“ (2003), Įsakymas „Dėl Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (2004), Slaugos personalo įdarbinimo ir darbo bei gyvenimo sąlygų konvencija (1977) ir kiti teisės aktai bei nuostatos.
Profesinės ligos nustatomos vadovaujantis profesinių ligų sąrašu, tvirtinamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Tarptautine statistine ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), įvesta sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario
Profesinės ligos
13
23 d. įsakymu Nr. V-164, o lėtinę profesinę ligą įtaręs asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo profesinės ligos pirminės diagnozės nustatymo išsiunčia darbdaviui, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai apskrityje pranešimą (23). Toliau profesinės ligos nustatymas vykdomas, remiantis „profesinės ligos priežasčių tyrimo procedūra atliekama vadovaujantis Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentu“ (57). Susidūrus su ginčytinais klausimais, juos sprendžia ir profesines ligas diagnozuoja Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, kuri remiasi teisės aktų nustatyta tvarka (16).
Darbuotojas, norėdamas užtikrinti saugias darbo sąlygas ar susidūręs su profesine liga turi teisę kreiptis į padalinio vadovą, darbdavio įgaliotą asmenį, įmonės saugos ir sveikatos komitetą ar Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitas valstybines institucijas, kurios teikia pasiūlymus, informaciją dėl susidariusių individualių aplinkybių.
1.1.1. Slaugytojų atliekamų funkcijų ir darbo rizikos profilis
Slaugos ir slaugytojų funkcijos, veiklos sritys apima sergančių asmenų įvairiapusę priežiūrą. „Slauga – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų psichinę, fizinę ir socialinę priežiūrą“ (8). Slauga yra orientuota į kompleksiškumą, ne tik gydymą, bet ir sveikų asmenų apmokymą, kaip sveikai gyventi, kaip pasirūpinti savimi. Todėl slauga pagal atliekamas slaugytojų funkcijas skirstoma į „pagrindinę slaugą (paciento poreikių užtikrinimas), techninę slaugą (paskyrimų, susijusių su gydymu, vykdymas, diagnostikos veiksmai, gydymo priežiūra), bendravimą ir auklėjimą (pavojų išvengimą, mokymą, bendravimą ir t.t.)“ (6). Pagrindinė slauga visas slaugytojo atliekamas funkcijas, susijusias su visapusiu paciento poreikių užtikrinimu. Techninė ir bendravimo bei auklėjimo slaugos funkcijos atskiria dvi slaugytojo darbo puses, kurios slaugant pacientą vieną kitą papildo. Norint užtikrinti paciento poreikius, reikia ne tik žinių, bet ir bendravimo įgūdžių, sugebėjimų, atliekant gydymo procedūras, greitai orientuotis, priimti sprendimus ir konstruktyviai spręsti problemas. Todėl slaugytojas, siekdamas patenkinti visus paciento fiziologinius, psichologinius ir socialinius poreikius, norėdamas diagnozuoti ne tik ligą, numalšinti skausmą, nuraminti pacientą, jam patiriant stresą, bet ir padėti integruotis ir palaikyti ryšius su aplinkiniais, prisiimdamas atsakomybę, yra savarankiškas medicinos atstovas.
14
Slaugytojai, norintys tinkamai atlikti savo pareigas, turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir turėti įgiję kompetencijų. „Kompetencijos terminas apibūdina asmenis, užimančius atitinkamą profesinį statusą ir charakterizuoja jų žinių, gebėjimų, suvokimo lygmenį, realiai atitinkantį atliekamų užduočių sprendimo reikalavimus“. Lietuvos Medicinos normoje nurodoma, kad slaugytojas privalo turėti ir mokėti (20):
Organizuoti ir įgyvendinti paciento slaugą;
Mokyti pacientus (pavienius asmenis, šeimas, bendruomenę) tausoti sveikatą ir ja rūpintis;
Bendradarbiauti su kitomis įstaigomis ir kitais asmens sveikatos priežiūros nariais; Plėtoti slaugos praktiką;
Dalyvauti tiriant pacientą; Atlikti gydomąsias procedūras;
Taigi, slaugytojas privalo turėti ne tik vadybinių, slaugymo, bet ir pedagoginių sugebėjimų. Jis yra tas asmuo, kuris organizuoja ir įgyvendina paciento slaugą, sudaro planą, bendrauja ir bendradarbiauja su įvairiomis įstaigomis, kartu su gydytoju dalyvauja paciento tyrime, atlieka įvairias gydomąsias procedūras. Be šių visų jo atliekamų pareigų, slaugytojas prisiima ugdytojo, kitaip pedagogo vaidmenį ir moko pacientus, įvairius pavienius asmenis, šeimas, bendruomenę, todėl dažnai pasakoja apie sveikatos tausojimą, rūpinimąsi ja, taip pat padeda psichologiškai pasiruošti prieš operaciją, pataria, kaip reikia savimi rūpintis po operacijos. Slaugytojas yra ne tik tas asmuo, kuris yra šalia gydytojo, kuris slaugo, bet ir tas, kuris atlieka dar daugybę svarbių veiklų, reikalingų numalšinti paciento skausmą, nuraminti jo nerimą, baimes.
Nuo 1990 m. vykstančiame Lietuvos restruktūrizacijos procese slaugytojos tampa gausiausia pagal apimtį sveikatos priežiūros specialybe, kurią turinčios darbuotojos susiduria su įvairiais pokyčiais darbo aplinkoje. Psichosocialinės aplinkos pasikeitimus, atsižvelgiant į jų mastą ir pobūdį, lydi prastėjanti slaugytojų sveikata, psichologiniai ir somatiniai nusiskundimai, padidėjusi sveikatai žalingo elgesio rizika. Į slaugą įtrauktas administracinio pobūdžio darbas, padidintas darbo krūvis. Restruktūrizavimo metu perskirstant darbuotojų srautus įstaigos viduje, mažinant etatus tampa papildomo streso darbe šaltiniu (50). 2012 m. Higienos instituto atliktas kokybinis tyrimas „Vilniaus ligoninėse dirbančių slaugytojų su restruktūrizavimu susijusio patirties analizė“. Interviu duomenys atskleidžia, kad daugelis tyrimo dalyvių dirba ne vienu etatu. V. Januškeviačiaus atlikto tyrimo duomenys rodo, kad kas dešimta slaugytoja 9,7 proc. praleidžia darbe daugiau nei 12 valandų. Didžioji dalis
15
slaugytojų 46,5 proc. darbe praleidžia 7-8 valandas, nuo 9 iki 12 valandų darbe praleidžia 36,4 proc. apklaustųjų. Buvo nustatyta statistinė priklausomybė tarp darbe praleistų valandų skaičiaus ir slaugytojų sveikatos pakenkimų simptomų (47).
Sveikatos priežiūroje yra neišvengiamas darbas naktį, kuris įprastas daugeliui sveikatos priežiūros specialistams, dėl to darbuotojai susiduria su psichologinėmis ir socialinės adaptacijos problemomis. Darbas pamainomis bei darbas naktį turi įtakos patiriamam stresui darbe ir yra kenksmingas slaugytojų sveikatai, ypatingai tų, kurios sunkiai prisitaiko (64). Vieni iš dažniausių ir labiausiai įtakojančių veiksnių, veikiančių naktimis dirbančius medikus yra patiriamas fizinis ir psichologinis nuovargis, emocinis išsekimas. Šie veiksniai gali sukelti itin rimtus sveikatos sutrikimus, pradedant nuo smulkių traumų darbo vietoje ir baigiant rimtomis traumomis ar depresija.
Slaugytojų sveikatos būklę įtakojant darbo grafikui, tai darbas pamainomis, naktiniams budėjimams bei darbo krūviui, atlikti tyrimai įrodo tiesioginę priklausomybę tarp ilgų darbo valandų ir širdies-kraujagyslių ligų rizikos. Pailgėjus darbo laikui 2-3 valandomis, širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja du kartus (47). Naktinis ir pamaininis darbas yra vienas iš rizikos veiksnių, kuris sukelia nuovargį, pažeidžia nervų sistemą (54). Moksliniai tyrimai rodo, kad slaugytojos, kurios dirba pamaininį naktinį darbą daugiau kaip 30 metų, linkusios dažniau susirgti krūties vėžiu (55). Darbas pamainomis ar slenkančiu grafiku sukelia fizinius negalavimus, o taip pat sutrikdo ir socialinio gyvenimo ritmą.
Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, kuriuo buvo apklaustos slaugytojos, dirbančios kardiochirurgijos centruose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) nustatyta, kad 72,8 proc. slaugytojų dirba didesniu darbo krūviu (daugiau kaip 1 etato krūviu). 84,4 proc. apklaustųjų nurodė emocinę įtampą. 75,0 proc. nurodė, kad po darbo jaučiasi fiziškai pavargusios, 67,2 proc. vargino bendras nuovargis, 63,3 proc. nurodė kojų skausmus po darbo, 32,3 proc. vargina stiprūs galvos skausmai. Psichologinį nuovargis po darbo vargino 86,1 proc. slaugos specialistų. Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad didelis darbo krūvis turi įtakos – galvos skausmams, virškinimo sutrikimams, sumažėjusiam fiziniam aktyvumui, bendram nuovargiui (92).
Rizika slaugytojų darbe yra daugeriopa. Tai ne tik didelis darbo krūvis, darbas naktimis, bet ir priklausomai nuo slaugytojos darbo specifikos kiekvieną dieną jos susiduria su pavojingais sveikatai ir saugumui.
Pagrindiniai darbo aplinkoje kenksmingi ir pavojingi veiksniai:
biologiniai, pavyzdžiui, rizika užsikrėsti infekcine liga (bakterijos, kaip tuberkuliozės; virusai, kaip ŽIV, hepatito B ir hepatito C, kurie perduodami per
16
infekuotus kūno skysčius, B ir hepatito C, kurie perduodami per infekuotus kūno skysčius);
cheminiai, įskaitant medikamentus ir dezinfekavimo priemonių poveikį;
fizikiniai, pavyzdžiui, jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis;
ergonominiai, pavyzdžiui, jei dirbant kilnojami pacientai;
Biologinė, cheminė, fizikinė, ergonominė ir psichosocialinė rizika sudaro slaugytojo rizikos profilį.
1.2. Riziką darbe sukeliantys veiksniai ir įtaka darbo produktyvumui
Rizikos veiksnių įvertinimas, jų mažinimas slaugytojo darbe padėtų išvengti riziką susirgti lėtinėmis ir kitomis ligomis. Todėl vertinant riziką, parenkant prevencines priemones, numatant jų taikymą, tikimybė susirgti profesinėmis ligomis sumažėtų. Valstybinės darbo inspekcijos 2009 metais atliktas slaugytojų darbo sąlygų tyrimas, kuriame dalyvavo apie 200 asmenų, rodo, kad „vidutinis vienai slaugytojai tenkantis pacientų skaičius atitinkamai sudarė 29, 50, 15 pacientų“ (47). Tikrinant atskirus sveikatos priežiūros skyrius ir slaugytojų darbe pasitaikančius ergonominius veiksnius, nustatyta, kad jų vertinimas sudaro 31 (58 proc.) skyriaus, cheminiai rizikos veiksniai – 20 skyrių (38 proc.), biologiniai veiksniai – 19 skyrių (36 proc.), triukšmas įvertintas 31 skyriuje (58 proc.), jonizuojančioji spinduliuotė – 22 skyriuose (42 proc.), šiluminė aplinka įvertinta 32 skyriuose (60 proc.), psichosocialiniai rizikos veiksniai – 23 skyriuose (43 proc.), psichosocialiniai rizikos veiksniai įvertinti 23 (43 proc.) skyriuose, rizika iš jų nustatyta – 8 (35 proc.) (47). Pastebima, kad daugelyje skyrių, vertinant įvairius rizikos veiksnius, išsiskyrė ergonominiai rizikos veiksniai, dėl kurių slaugos darbuotojas susiduria su darbo įtampa, kuri gali būti tiek fizinio, tiek emocinio pobūdžio, taip pat susiduriama su fiziniu darbo krūviu, kai reikia panaudoti fizinę jėgą, kelti rankomis žmogų, daiktą, jį stumti, laikyti, paremti, be to, šiai rizikos veiksnių kategorijai būdingi ir kiti veiksmai: „dinaminis darbas, dėmesio sukoncentravimas, regos analizatoriaus įtampa, priverstiniai liemens palenkimai, statinis darbas ir kt. (18).
Dėl ergonominių rizikos veiksnių daugeliui slaugytojų pasireiškia nugaros skausmai. Pasak Nelsono ir Amerikos Slaugytojų asociacijos surinktais duomenimis, galima teigti, kad „52,0 proc. slaugytojų skundžiasi lėtiniu nugaros skausmu“ (70). Šie rodikliai rodo esant didelei rizikai susirgti kaulų ar raumenų sistemos ligomis, kurias sukelia fizinis krūvis. Dirbant slaugytojo darbą susiduriama su fiziniu krūviu susiduriama nuolatos, nes sergančiam
17
pacientui reikia padėti vaikščioti, judėti, perkelti jį iš vežimėlio į lovą ir atvirkščiai, jam gulint lovoje nuolatos keisti gulėjimo pozicijas ir kt.
Tačiau ne tik šie, bet ir kiti rizikos veiksniai lemia tikimybę slaugytojams susirgti lėtinėmis ir kitomis ligomis. Galima teigti, kad biologinių ar psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas taip pat reikšmingas, norint užtikrinti slaugytojų sveikatos saugą skirtinguose skyriuose.
Kaip teigia V. Janušonis, „slaugytojos yra labiausiai pažeidžiama sveikatos priežiūros specialistų grupė, kadangi dažniausiai patiria tiek emocinį, tiek fizinį smurtą. Patyrusios tiek fizinį, tiek ir psichologinį smurtą, slaugytojos išgyvena stiprią stresinę reakciją, po kurios lieka įvairių reiškinių“ (47). Slaugytojos, bendraudamos su žmonėmis, patiria nuolatinį stresą, kuris sukelia ligas, psichosomatinius sutrikimus. Glumbakaitė, Kalibatas, Kanapeckienė, Mikutienė tyrimo metu nustatė sąsajas tarp patiriamo streso ir jo įtakos slaugytojų sveikatai, teigdami, kad „neigiami psichosocialiniai veiksniai dažnai susiję tarpusavyje, todėl dar labiau stiprėja jų neigiama įtaka sveikatai. Kuo intensyvesnis stresas, tuo labiau išreikštas sudegimo sindromas tarp slaugytojų“ (38). Moksliniai tyrimai rodo, kad fiziniai „perdegimo“ simptomai – nugaros ir galvos skausmai, miego ir virškinimo sutrikimai, sumažėjęs atsparumas infekcijoms, kraujospūdžio pakilimas, išeminė širdies liga, vėžys (13). Žukauskienė teigia, kad kylantys konfliktai su personalu, priimami sprendimai sprendžiant pacientų ir jų šeimos narių problemas, didelis krūvis ir menkas personalo palaikymas, susidūrimas su mirtimi didina įtampą ir turi įtakos slaugytojų darbo produktyvumui.
Nuolatinis stresas ir įtampa slaugytojo darbe sukelia ne tik nesutarimus šeimoje, polinkį į depresiją, alkoholizmą, narkomaniją, bet ir į somatinius organizmo pakitimus, tai „alergijos, aritmijos, nugaros skausmai, piktybiniai navikai, krūtinės ląstos skausmai, cistitai, dermatitai, virškinimo problemos, galvos skausmai, širdies ligos, kvėpavimo ligos, seksualinės problemos“ (74). Vadinasi, patiriant stresą, susirgti lėtinėmis ligomis tikimybė yra didesnė, nes patiriama psichinė ir fizinė įtampa, nerimas, negebėjimas atsipalaiduoti sukelia įvairias negalavimus. Kai kankina nemiga, susilpnėja imunitetas, atsiranda ir nuolatinių fizinių negalavimų (dvylikapirštės žarnos opaligė ir kt.). „Ilgalaikis psichogeninės kilmės stresorių poveikis yra laikomas vienu reikšmingiausių veiksnių psichosomatinių ligų etiopatogenezėje. Psichosomatinėms ligoms priskiriami įvairūs psichikos sutrikimai, tarp jų visos vegetodistonijų formos, hipertoninė ir išeminė širdies liga, aterosklerozė, dvylikapirštės žarnos opa, žvynelinė, kai kurios imunoalerginės ligos“ (72). Patiriama streso įtaka darbe, jo poveikis odai, kvėpavimui, virškinamojo trakto funkcionavimui ir endokrininei veiklai trukdo vykdyti įprastas darbines ar kasdienes veiklas.
18
Kita slaugytojo darbe sutinkama rizikos veiksnių grupė yra cheminė rizika, įskaitant vaistinių preparatų ir dezinfekavimo priemonių poveikį. Slaugytojoms, dirbančioms su cheminėmis dezinfekavimo medžiagomis, nustatoma daugiausia profesinių odos susirgimų. Dažniausiai sutinkama liga yra kontaktinis dermatitas. Tai odos uždegimas, kuris išsivysto kontakto su sukeliančia medžiaga vietoje. Vokietijoje atlikto tyrimo duomenimis alerginio dermatito paplitimas svyruoja nuo 18 iki 86 proc. (54), 55 proc. JAV ligoninėse dirbančių slaugytojų varginamos rankų dermatito. (10).
Sekantis kenksmingas darbo aplinkos veiksnys įtakojantis sveikatos priežiūros darbuotojų sveikatą yra jonizuojanti spinduliuotė. Šiandien jonizuojanti (rentgeno) spinduliuotė plačiai naudojama medicinoje. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai sveikatos priežiūros įstaigoje naudojami diagnostikai ir gydymui. Su jonizuojančia spinduliuote kontaktuoja rentgeno, intervencinės radiologijos, laboratorijų darbuotojai, operacinės slaugytojos (3). Kancerogeninis jonizuojančios spinduliuotės poveikis pripažintas XX a. pradžioje, kai odos navikai buvo dažnai nustatomi gydytojams arba laborantams, dirbusiems su rentgeno spinduliais. Pagrindinės didelės rizikos profesijoms priklauso: sveikatos priežiūros specialistai (rentgeno radiologai, dirbantys su radioaktyviomis medžiagomis (68).
„Vėžio paplitimas tarp Lietuvos medikų, dirbusių jonizuojančios spinduliuotės aplinkoje“ tyrimas buvo atliktas Lietuvos onkologijos centre. Iš šiame tyrime dalyvavusių sveikatos priežiūros specialistų, 47,8 proc. - rentgeno laborančių. Stebėjimo laikotarpis 19 m. Per šį laikotarpį 86 asmenys susirgo onkologinėmis ligomis: 17,86 proc. plaučių, 14,29 proc. odos, krūties ir skrandžio vėžiu (84).
Pasitaikantys rizikos veiksniai, faktoriai darbe mažina ne tik darbo produktyvumą, bet ir sukelia rimtų sveikatos problemų. Ergonominiai rizikos veiksniai, susiję su dideliu fiziniu krūviu, sukelia lėtinius nugaros skausmus, kaulų, raumenų ir stuburo problemas, esant psichosocialiniams rizikos veiksniams, stresui bei įtampai darbe padidėja rizika susirgti išemine širdies liga, dvylikapirštės žarnos opa ir pan., cheminiai, biologiniai sukeli įvairias odos ligas, alergijas ir kt.
1.2.1. Prevencinių priemonių naudojimas slaugytojo darbe
Imamasi prevencinių priemonių ne tik prieš slaugytojo darbe pasitaikančius biologinius rizikos veiksnius (užsikrėtimo infekcine liga įsidūrus švirkštu), bet ir prieš psichosocialinius veiksnius, organizuojant stresorių sumažinimą darbo aplinkoje. Kiekvienam
19
profesijos atstovui pritaikomi tie patys streso valdymo būdai, tai „atsipalaidavimas, turėjimas laiko sau, geras miegas, taisyklinga mityba, judėjimas, bendravimas su draugais ir artimaisiais, savo laiko planavimas“ (28). Psichosocialinių rizikos veiksnių įveikos individualios įveikios strategijos sukūrimas, streso valdymo prevencija darbe, jo pašalinimas ar sumažinimas, padidina darbo produktyvumą. Sumažinus ar pašalinus trukdančius dirbti veiksnius, pagerėja santykiai su aplinkiniais, medicinos personalu, pacientais ir jų šeimos nariais, labiau pasitikima savimi ir į kasdienes darbo situacijas reaguojama adekvačiai, sumažėja fizinių negalavimų.
1.3. Profilaktinio sveikatos patikrinimo reguliavimas
Profilaktinį sveikatos patikrinimą reglamentuoja 2009 metais gruodžio 29 dieną patvirtintas „Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas“, kurio nuostatose nurodoma, kad asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (toliau - aprašas) nustato įsidarbinančiųjų ir darbuotojų, kurie siekia dirbti ar dirba darbus, įrašytus į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą 2002 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ (21), arba darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką, atsižvelgiant į Profesinės rizikos vertinimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-159/V-612 „Dėl Profesinės rizikos nuostatų patvirtinimo“ (22), nustatyti rizikos veiksniai, išankstinio (prieš pradedant darbą ar veiklą), periodinio (darbo metu ar kai veikia yra tęsiam) bei neeilinio (nesilaikant nustatyto periodiškumo) privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslą, vietą, tvarką: periodiškumą, sveikatos tikrintojus, privalomus tyrimus, kontraindikacijas, dokumentų įforminimą ir kontrolę“ (25).
Pagal patvirtintų įstatymų teisės normas asmenys, kurie dirba arba ketina įsidarbinti tokioje darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika, veiksniai, darantys įtaką darbuotojo sveikatai, privalo prieš įsidarbinant ir po periodiškai tikrintis, nustatydami ir įvertindami psichinius ir fizinius negalavimus. Kaip nurodoma nuostatose, privalomojo sveikatos tikrinimo tikslas yra „apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo, įvertinti, ar efektyvios taikytos profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo
20
priemonės, ar įsidarbinantys asmenys ir darbuotojai gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis galimo profesinės rizikos sąlygomis, siekti išvengti ar kuo anksčiau diagnozuoti profesines ligas“ (25). Slaugytojų profilaktinio sveikatos patikrinimo reguliavimas turėtų apimti visus apraše „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ minimus profilaktinio patikrinimo etapus. Pirmiausia, atsižvelgiant į besitikrinančio slaugos darbuotojos sveikatos būklę, nustatomas profesinės rizikos veiksnių poveikis. Antrajame etape, išsiaiškinus rizikos veiksnius, jų poveikį, siekiama, taikant profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemones, išvengti biologinių, fizinių, cheminių, psichosocialinių ir kitų rizikos veiksnių pakenkimo sveikatai. Kai darbuotojams nustatomos profesinių ligų diagnozės, kai nėra galimybės sumažinti ar pašalinti vienos iš rizikos veiksnių kenksmingą poveikį, tuomet darbuotojas, nenorėdamas toliau kenkti savo sveikatai, yra priverstas palikti esamą darbo aplinką ir ieškotis kitos, pritaikytos jo fiziniams, emociniams poreikiams.
Žinoma, kad slaugos darbuotojai susiduria su jonizuojančios spinduliuotės poveikiu, kuris įtraukiamas į fizinės rizikos veiksnius darbo aplinkoje. Taigi, tikrintis ir stebėti kintantį spinduliuotės poveikį ir jos įtaką sveikatai yra būtina. Tikrinantis privalomo sveikatos tikrinimo tvarka, t.y. vertinant kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir jų dydžius konkrečioje darbo vietoje, pavojingus darbus konkrečioje darbo vietoje, reikia atlikti ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, poveikio vertinimą, „vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (19). Atlikus slaugos darbuotojų ir kitų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, sveikatos tikrinimą ir tyrimą, būtin visus duomenys išsaugoti ir saugoti visą darbuotojo veiklos laikotarpį, kaip apibrėžiama įstatymo apraše, „kol darbuotojui sukaks (arba turi sukakti) 75 metai, taip pat – ne mažiau kaip 30 metų baigus dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais“ (25).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 “Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. Šio įsakymo 6 priedas reglamentuoja neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarką, kurią atlieka bendrosios praktikos gydytojas. Gydytojai, atlikdami sveikatos priežiūros specialistams profilaktinius patikrinimus, turi vadovautis ne vien įsakymo 13 priedu, bet ir vykdyti 6 priedo reikalavimus: nustatyti ir įvertinti rizikos veiksnius (hipertenziją, antsvorį, nepakankamą fizinį aktyvumą, žalingus mitybos įpročius, rūkymą ir alkoholio vartojimą). Asmenims, kuriems nustatomi rizikos veiksniai, turi taikyti profilaktikos priemones. Šeimos
21
gydytojo profilaktinį darbą taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr.553 patvirtinta “Lietuvos medicinos norma MN 14:1999: Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Joje teigiama, kad BPG turi aiškinti ir mokyti pacientus, jo šeimos narius sveikos gyvensenos, sveikatos ugdymo ir ligų profilaktikos. Taip pat nurodytos rekomenduojamos pokalbių su pacientais temos apie mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo, alkoholio įtaką organizmui. Matome, kad labai svarbu yra kiekvienos šeimos gydytojo konsultacijos profilaktinė kryptis. Todėl labai svarbu, kad profilaktinio vizito pas gydytoją metu būtų įvertinti rizikos veiksniai (kraujospūdis, kūno svoris, cholesterolio kiekis kraujyje) bei teikiamos rekomendacijos informaciją apie šių rizikos veiksnių kontrolę.
1.4. Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai ir jų paplitimas
„Lėtinės neinfekcinės ligos (NLN) Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių yra pagrindinė mirčių priežastis“. Lietuvos moterų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir virškinimo sistemos ligos (žr. 1.2 pav.).
1.2 pav. Lietuvos moterų mirčių priežastys 2010-2013 m.
2013 m. Lietuvoje mirė 20 722 moterys, lyginant su 2012 m. – 475 moterimis daugiau. Daugiausia moterų (65,0 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 64,8 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 27,4 proc. nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų. Nuo piktybinių navikų 2013 m. mirė 3 540 moterų ir sudarė 17,1
22
proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties (15,9 proc.), storosios žarnos (7,1 proc.), trachėjos, bronchų ir plaučių (7,1 proc.) piktybinių navikų. Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2013 m. mirė 1 025 moterys ir sudarė 4,9 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirčių nuo virškinimo sistemos ligų dažniausios priežastys yra lėtinės kepenų ligos (66).
Pagrindiniai lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) rizikos veiksniai (RV): arterinė hipertenzija (AH), antsvoris ir nutukimas, rūkymas, hipercholesterolemija, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, nesveika mityba (66). Epidemiologinių studijų duomenimis pagrindiniai RV, skatinantys širdies ir kraujotakos ligų (ŠKL) atsiradimą: žalingi įpročiai, (rūkymas), arterinė hipertenzija, padidėjęs KMI, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, stresas (2). Toliau apžvelgsime LNL atskrus rizikos veiksnius ir jų paplitimą tarp moterų ir slaugytojų.
Arterinė hipertenzija. Arterinė hipertenzija (AH) – dažniausia lėtinė kardiovaskulinė liga, kuria JAV serga nuo 29 iki 40 proc. gyventojų. Įrodyta, kad JAV 62 proc. cerebrovaskulinių ligų, 49 proc. išeminės širdies ligos (IŠL) atvejų ir 7,2 mln. mirčių per metus susijęs su netinkama kraujospūdžio kontrole (2). Arterinė hipertenzija (AH) 2–3 kartus priklausomai nuo lyties didina širdies ir kraujotakos ligų išsivystymo riziką ir 59 proc. moterų, sergančių širdies ir kraujotakos sistemos ligomis (12).
AKS vertinamas pagal PSO ir Tarptautinės Hipertenzijos draugijos pasiūlytus lygius (žr. 1.1 lent.).
1.1 lentelė. Suaugusiųjų kraujospūdžio klasifikacija (12)
Kategorija Sistolinis AKS mmHg Diastolinis mmHg
Optimalus AKS <120 ir <80
Normalus AKS 120-129 ir (ar) 80-84
Padidėjęs normalus AKS 130-139 ir (ar) 85-89 I0 hipertenzija (lengva) 140-159 ir (ar) 90-99 II0 hipertenzija (vidutinė) 160-179 ir (ar) 100-109
III0 hipertenzija (sunki) ≥180 ir (ar) >110 Izoliuota sistolinė
hipertenzija
≥140 ir <90
Vadovaujantis PSO ir Tarptautinės Hipertenzijos draugijos rekomendacijomis, AH diagnozuojama, jei AKS ≥140 mm Hg ir (arba) ≥ 90 mmHg, taip pat jei AKS normalus, bet per paskutines 2 savaites buvo vartoti AKS mažinamieji vaistai (4). Padidėjęs AKS dažniau nustatomas, turintiems padidėjusį kūno svorį, padidėjusią cholesterolio koncentraciją bei dažniau vartojant alkoholinius gėrimus. Padidėjęs kraujospūdis – pagrindinė insulto, infarkto,
23
širdies ar inkstų nepakankamumo, ritmo sutrikimų bei kitų ligų, galinčių baigtis invalidumu ir net mirtimi, priežastis. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti. Padidėjęs kraujospūdis ypač pagreitina aterosklerozės vystymąsi tiems žmonėms, kurių kraujyje yra per daug lipidų, rūkantiems, sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. Todėl padidėjęs kraujospūdis turi būti nuolatos kontroliuojamas, gydomas vaistais ir kitomis priemonėmis. Negydomas ilgainiui jis pažeidžia širdį, smegenis, akis, inkstus. Bent kartą per metus turėtų būti matuojamas kraujospūdis (12).
Analizuojant AH paplitimą tarp slaugytojų Graikijoje atlikto tyrimo duomenimis (2011) apie 25 proc. visų slaugytojų nustatytas antsvoris, o apie 6 proc. nutukimas (75). JAV (2011) atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad apie 30 proc. slaugytojų būdingas viršsvoris, o maždaug 18 proc. – nutukimas. Padidėjusį svorį taip pat sąlygoja nesveika mityba ir mažas fizinis aktyvumas (30).
J. Klumbienės duomenimis (2007) AH nustatyta 44,6 proc. 25-64 m. moterų (56). Lietuvoje buvo atliktas medicinos personalo rizikos susirgti Lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis tyrimas (2011), siekiant išanalizuoti LNL rizikos veiksnių paplitimą tarp ligoninėse dirbančių gydytojų ir slaugytojų. Tyrimas vykdytas skirtingose Lietuvos ligoninėse. Vadovaujantis tyrimo duomenimis AH nustatyta 24,4 proc. Lietuvos slaugytojų (96).
Antsvoris ir nutukimas. Nutukimo paplitimas yra viena svarbiausių XXI amžiaus visuomenės sveikatos problemų.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra peteikusi kūno masės vertinimą, kuri išreiškiama kūno svorio kg ir ūgio m2 santykiu (kg/m2). Remiantis PSO rekomendacijomis,
kūno svoris vertinamas taip: svorio trūkumas - KMI<18,5 kg/m2, svoris normalus - KMI 18,5
– 24,9 kg/m2, antsvoris - KMI 25 – 29,9 kg/m2 ir nutukimas - KMI > 30 kg/m2. Kūno masės
indeksas (KMI) nurodo ir rizikos, susijusios su nutukimo laipsniu, atsiradimo tikimybę. Ši riba nustatoma, kai KMI viršija 25 kg/m2 ir atsiranda su nutukimu susijusių ligų rizika (93).
Pagal A. Jasionį (2013) daugėja duomenų, kad nutukimas susijęs ne tik su širdies ir kraujagyslių, endokrininės, medžiagų apykaitos ligomis, smegenų kraujotakos sutrikimais ir periferinių nervų kompresiniais sindromais, bet ir galvos skausmu (migrena, idiopatine hipertenzija), išsėtine skleroze (žr. 1.2 lent.). Antsvoris ir nutukimas yra susijęs su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje. Cholesterolio kaupimasis po kraujagyslės endoteliu skatina kraujagyslių spindžio susiaurėjimą. Dėl to didėja kraujo spaudimas bei kitų organų kraujotaka. Moksliniai tyrimai rodo, kad nutukimas didina išeminio insulto riziką (santykinė rizika didėja apie 2 kartus), o su nutukimu susijusio būklės šią riziką didina dar labiau:
24
cukrinis diabetas moterims 1,55 karto, arterinė hipertenzija – 4 kartus (jaunesniems nei 50 metų), hipercholesterolemija – 2 kartus, nejudrumas – 2,7 karto (49).
1.2 lentelė. Ligos, siejamos su nutukimu (49)
Širdies ir kraujagyslių ligos: Aterosklerozė
Pirminė arterinė hipertenzija Koronarinė širdies liga Širdies nepakankamumas Staigi mirtis ir kt.
Medžiagų apykaitos ir endokrininės ligos: Cukrinis diabetas
Hiperlipidemija, dislipidemija ir kt.
Virškinimo sistemos ligos: Tulžies pūslės akmenligė
Gastroezofaginio refliukso liga ir kt.
Kvėpavimo takų ligos:
Obstrukcinė miego apnėja Bronchinė astma ir kt. Inkstų ir šlapimo takų ligos:
Proteinurija
Inkstų funkcijos nepakankamumas ir kt.
Judėjimo ir atramos aparato ligos:
Podagra
Kelio ir (ar) klubo osteoartritas Nugaros skausmai ir kt.
Nervų sistemos ligos:
Insultas
Idiopatinė intrakranijinė hipertenzija Išsėtinė sklerozė
Migrena ir kt.
Onkologinės ligos:
Krūtų, kiaušidžių, gimdos kaklelio navikai
Stemplės, skrandžio, storosios ir tiesiosios žarnos, kasos ir kepenų navikai Kraujo ligos (limfomos, leukemijos) Gardner G. (200) teigia, kad Pasaulyje 300 mln. žmonių yra nutukę, o 750 mln. turi antsvorio (37).
Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrime, Lietuvoje 2012 m. antsvoris nustatytas 44 proc. moterų, o nutukimas – penktadaliui moterų (38). Lietuvoje atlikto tyrimo metu (2011) nustatyta, kad antsvorio paplitimas tarp slaugytojų buvo 54,0 proc. Tuo pačiu tyrimu nustatyta, kad didėjant medicinos personalo darbuotojų amžiui, reikšmingai didėjo ir jų nurodytų LNL rizikos veiksnių – antsvorio, cholesterolio koncentracijos kiekis kraujyje bei arterinės hipertenzijos – paplitimas (87,44). V. Januškeviačiaus (2006) tyrimu nustatyta, kad slaugytojų vidutinė KMI reikšmė buvo 24,93±0,11 kg/m² (47).
Antsvorio atsiradimas labiausiai susijęs su fiziniu aktyvumu ir mitybos įpročiais. Šiems gyvensenos veiksniams turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys, siekiant sumažinti kūno svorį. Būtina kontroliuoti ir žalingus įpročius (rūkymą, alkoholinių gėrimų vartojimą), kurie ne tik gali turėti reikšmės gyventojų kūno svoriui, bet ir patys didina lėtinių ligų riziką. PSO ir Europos Sąjungos dokumentuose nurodoma, kad būtina skirti didesnį dėmesį nutukimo profilaktikai ir kontrolei bei pastoviai stebėti nutukimo epidemiologinę situaciją (39).
25
Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra vienas iš pagrindinių rizikos faktorių sukeliančių aterosklerozę. Dėl aterosklerotinių plokštelių formavimosi didėja rizika susirgti gyvybei pavojingomis ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktas). Aterosklerozė – sisteminė arterijų sienelių liga, apimanti širdies vainikines, smegenų ir periferines arterijas. Ateroskleroziniai pokyčiai arterijose prasideda jaunystėje ir su amžiumi ryškėja. Aterosklerozės atsiradimui įtakos turi rūkymas, nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, hipertenzija, hipercholesterolemija, cukrinis diabetas. Palaipsniui šie rizikos faktoriai sukelia aterosklerozės vystymąsi ir susidaro nestabilios aterosklerotinės plokštelės užkemšančios kraujagysles bei sutrikdančios kraujo patekimą į širdį ir smegenis. Taip pat koronarines širdies kraujagysles siaurina riebalinės medžiagos vadinamos ateromomis. Jos nusėda ant kraujagyslių ir trukdo kraujui pratekėti, todėl gali ištikti krūtinės anginos ar miokardo infarkto priepuoliai Kai cholesterolio kiekis kraujyje > 5,2 mmol/l, žmonės priskiriami rizikos grupei ir turi pradėti prevencinį gydymą (42).
Lietuvoje atlikto tyrimo Dislipidemijos paplitimas tarp vidutinio amžiaus suaugusių Lietuvos gyventojų (LITHIR) duomenys parodė, kad dislipidemija serga 66,9 proc. moterų (79). Poley (2000) 25 metų trukmės “Septynių šalių studijoje”, buvo nustatyta, jog tose šalyse, kurių gyventojų kraujyje cholesterolio daugiau, sergamumas koronarine širdies liga ir mirštamumas nuo jos didesnis, ir atvirkščiai. Cholesterolio kiekiui kraujyje padidėjus 1 proc., širdies infarkto rizika padidėja 2 proc. (78). K. Žalnieraitienės (2011) tyrime nustatyta, kad slaugytojoms būdingas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Tik trečdalis tyrime dalyvavusių slaugytojų 33,8 proc. nurodė savo cholesterolio koncentracijos kiekį kraujyje. 69,5 proc. slaugytojų nustatytas padidėjęs cholesterolio koncentracijos kiekis kraujyje (96). V. Januškevičiaus tyrimo (2006) metu nustatyta, kad sveikatos tikrinimo metu kas antram respondentui (55,4 proc.) nebuvo nustatytas cholesterolio kiekis kraujyje, daugumą jų sudarė slaugytojos (96,7 proc.). Padidėjęs cholesterolis nustatytas 11,1 proc. slaugytojų. Normalų cholesterolio lygį turėjo 18,1 proc. apklaustųjų (47).
Siekiant išvengti šių ligų ir komplikacijų, svarbu laiku pradėti prevencinį gydymą t.y. pakeisti gyvenimo būdą (pradėti sveikai maitintis, didinti fizinį aktyvumą).
Rūkymas. Rūkymas yra vienas labiausiai paplitusių sveikatą žalojančių gyvensenos veiksnių. Rūkymas padidina tikimybę sirgti plaučių, viršutinių kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos organų vėžiu, lėtine obstrukcine plaučių liga, kitomis kvėpavimo sistemos ligomis, ŠKL (89,63). Rūkymas nulemia 25 proc. ŠKL, 30 proc. vėžio, 75 proc. kvėpavimo sistemos ligų ir yra laikomas svarbiausiu pašalinamu šių ligų RV. ŠKL rizika rūkantiems asmenims priklauso nuo surūkytų cigarečių skaičiaus.
26
Dwyer T. (2009) ir Lawn S. (2006) tyrimuose pateikia, kad nuo 16 proc. iki 22 proc. slaugytojų, dirbančių ligoninėse ir psichikos sveikatos priežiūros institucijose linkusios rūkyti. Rūkymas joms kaip terapinė priemonė, padedanti atsipalaiduoti ar paįvairinti darbo pertraukėles (30, 60).
Pappas et all (2005) tyrimu buvo vertintas slaugytojų rūkymo paplitimas. Nustatyta, kad 42 proc. savo sveikatą kaip gerą vertinančių slaugytojų rūkė reguliariai, o net 51 proc. reguliariai rūkančių savo sveikatą vertino blogai (75).
Lietuvoje atlikto „Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrime“ nustatyta, kad rūkymas yra labai paplitęs ir tarp Lietuvos gyventojų. 2012 m. kasdien rūkė 13 proc. moterų. Iki 2000 m. rūkymo paplitimas didėjo visoje populiacijoje, tarp moterų išaugdamas 2,3 karto. Vėlesniais metais rūkančių vyrų dalis mažėjo, o moterų nepasikeitė (36) (žr. 1.3 pav.).
1.3 pav. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2012
Šaltinis: Grabauskas V. ir kt.,2013
V. Januškevičiaus (2006) tyrimas leidžia konstatuoti, kad 28,0 proc. slaugytojų rūko, kad rūko darbe atsakė 22,9 proc. 71,0 proc. slaugytojų atsakė, kad nerūko (47). K. Žalnieraitienės (2011) tyrimu nustatyta 9 proc. rūkančių slaugytojų (96).
Alkoholio vartojimas. Nesaikingas alkoholio vartojimas sukelia daugybę sveikatos ir socialinių problemų. Gausus alkoholio vartojimas yra pagrindinė nelaimingų atsitikimų, traumų ir savižudybių priežastis. Daugumai LNL pasireiškimui ir mirtingumui turi didelė įtaką alkoholio vartojimas: hipertenzija, išeminė širdies liga, smegenų kraujotakos ligos, ūminis pankreatitas ir kitos kasos ligos, pneumonija, gripas, tuberkuliozė, diabetas, depresijos ir kt. Ilgas ir gausus AG vartojimas - pavojingas sveikatai, didėja lėtinių ligų (kepenų cirozės,
27
epilepsijos) riziką. Dažnas AG vartojimas yra burnos ertmės, stemplės, kepenų, storųjų žarnų bei kitų lokalizacijų vėžio rizikos veiksniai (95, 32). Moterims rizikingas alkoholio vartojimas nustatomas tada, kai per savaitę išgeriama 140 gramų (atitinkamai 28 ir 14 standartinių alkoholio vienetų).
Pappas et all (2005) savo tyrime nustatė, kad kartais vartoja alkoholį 39 proc. slaugytojų, vertinančių savo sveikatą kaip gerą ir 46 proc. – kaip prastą. Dažniau nei kartą per savaitę alkoholį vartoja 14 proc. gerai savo sveikatą ir 12 proc. blogai savo sveikatą vertinančių slaugytojų. Šiame tyrime 30 proc. slaugytojų nevartojo alkoholio (75).
Lietuvoje atliktu tyrimu (2012) nustatyta, kad 15,6 proc. moterų (39) vartojo alkoholinius gėrimus. V. Januškevičius (2006) nustatė, kad 91,5 proc. slaugytojų vartoja alkoholį, iš jų alkoholį vartoja kasdien tik 0,3 proc., tuo tarpu kartą arba 2-3 kartus per savaitę alkoholį vartoja apie 21,0 proc. slaugytojų (47). K. Žalnieraitienė (2011) rodo, kad daugiau ≥ 1 kartą per savaitę alkoholinius gėrimus vartoja 29,4 proc. slaugytojų (96).
Nepakankamas fizinis aktyvumas. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrime (2012) nurodoma, kad nepakankamas fizinis aktyvumas yra viena iš pagrindinių nutukimo priežasčių bei susijęs su IŠL, CD, krūties, storosios žarnos vėžio rizika. Pagal PSO pasaulyje fizinis neaktyvumas kiekvienais metais tampa apie 1,9 mln. mirčių priežastimi. 10 – 16 proc. krūties, gaubtinės žarnos vėžio, diabeto susirgimų ir 22 proc. širdies sutrikimų nulemia fizinis neaktyvumas. Kaip jau ir minėjome nepakankamas fizinis aktyvumas skatina nutukimo, išeminės širdies ligos, arterinės hipertenzijos, osteoporozės bei kitų ligų vystymąsi (39,77).
Mokslininkų pastebėta tendencija, kad nepakankamai fiziškai aktyviems žmonėms būdinga padidėjęs cholesterolio koncentracijos kiekis kraujyje, kaip ir minėjome kituose skyriuose, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. 50 proc. tiriamųjų, kurie mankštinosi mažiau negu 1 val. per savaitę, nustatytas didesnis cholesterolio kiekis, nei kurie mankštinosi dažniau. Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp fizinio aktyvumo trukmės ir cholesterolio kiekio kraujyje, kuo daugiau žmogus fiziškai aktyvus, tuo mažesnis cholesterolio kiekis kraujyje (53).
„Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas“ rodo, nuo 1994 m. vyrų ir moterų, kurie mankštinasi bent keturis kartus per savaitę, dalis padidėjo beveik du kartus, tačiau gyventojų fizinis aktyvumas laisvalaikio metu išlieka nepakankamas. Tyrimo duomenimis 27 proc. moterų mankštinosi bent keturias dienas per savaitę. Nuo 1994 m. moterų, einančių į darbą ir grįžtančių iš jo bent 30 min., dalis sumažėjo. Tik 23 proc. sudaro einančių į darbą ir grįžtančių iš jo (39). Tyrimo duomenimis (2011) 18,57 proc. slaugytojų
28
linkusios užsiimti fizine veikla tik esant būtinybei (31). Lietuvoje apie medicinos personalo fizinį aktyvumą duomenų nerasta.
PSO, apibendrinusi daugelio mokslinių tyrimų išvadas, pateikia rekomendacijas dėl fizinio aktyvumo atskirų amžiaus grupių gyventojams. Pagal PSO suaugusiesiems rekomenduojama užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla ne mažiau kaip 30 min. kelis kartus per savaitę.
Europos širdies ir kraujagyslių asociacija (2007) siūlo išlaikyti ir siekti šių sveikatos rodiklių normų, norint išlikti sveikiems ir išvengti kardiovaskulinių, LNL (40):
Nerūkyti
Sveika maitintis
Fizinis aktyvumas: 30 min. kasdien sportuoti KMI <25 kg/m2
AKS <140/90 mmHg
Bendras cholesterolio koncentracijos kiekis kraujyje <5mmol/l Gliukozė <6mmol/l
Slaugytojos susidurdamos su daugybę psichosocialinės, ergonominės, cheminės, fizinės ir kt. rizikos faktoriais, kurie susidaro esant nepalankiems aplinkos veiksniams ir jų neigiamam poveikiui, padidina riziką susirgti lėtinėmis ligomis. „Todėl sergamumą daugeliu LNL arba mirštamumą nuo jų galima sumažinti, šalinant šių ligų rizikos veiksnius arba anksti nustatant ligą, t.y. vykdant pirminę arba antrinę profilaktiką. Vykdant profilaktinę veiklą, nemažai įtakos turi pirminė sveikatos priežiūra (93). Norint kontroliuoti lėtinių ligų atsiradimą, jų paplitimą, būtina susirūpinti savo sveikata, antsvoriu, rūkymu, nesaikingu alkoholinių gėrimų vartojimu, nepakankamu fiziniu aktyvumu, nesubalansuota mityba, sutrikusia medžiagų apykaita, kurie daro didžiulę žalą sveikatai.
29
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo eiga ir imtisVienmomentinės apklausos metodu 2013 metų rugsėjo-spalio mėnesiais buvo apklaustos vienos sveikatos priežiūros įstaigos - ligoninės - bendrosios praktikos slaugytojos. Šiame tyrime buvo pasirinkta daugiaprofilinė regioninio lygio ligoninė. Ligoninės personalo skyriaus duomenimis įstaigoje dirba 200 bendrosios praktikos slaugytojų. Tyrime dalyvavo šių profilių skyriuose dirbančios slaugytojos: Priėmimo-skubiosios pagalbos, Vaikų, Vidaus, Akušerijos-ginekologijos, Anesteziologijos-reanimacijos, Chirurgijos, Ortopedijos-traumatologijos, Slaugos, Psichiatrijos, Fizinės medicinos ir reabilitacijos, Radiologijos, Operacinės, Sterilizacinės. 2013 m. rugsėjo – spalio mėnesiais buvo išdalinta 200 anketų. Į anketos klausimus sutiko atsakyti 164 respondentai, atsako dažnis 82 proc. Dėl apklausos vykdymo buvo gautas žodinis leidimas iš ligoninės direktoriaus. Anketos bendrosios praktikos slaugytojoms buvo dalinamos tiesiogiai, kurias dalinau aš pati. Slaugytojos apklaustos laisvu nuo darbo laiku (prieš, po, besibaigiant darbui). Slaugytojos užpildžiusios anketą įmesdavo ją į apklausų dėžutę.
Tyrimo anketa parengta pagal LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto pasiūlytą metodiką lėtinių ligų rizikos profiliui nustatyti (96). Anketa sudaryta iš 65 klausimų (priedas). Anketą sudarė keturios klausimų grupės: pirmoji – anketos dalis buvo dokumentinė ir ją sudarė klausimai apie respondentų amžių, išsilavinimą, pareigas, darbo stažą ir kt. (1-10 klausimai), antroji – šią dalį sudarė, klausimai kaip pačios slaugytojos vertina sveikatą (arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kiekį kraujyje, ūgį, svorį), gyvensenos įpročius (rūkymą, alkoholinių gėrimų vartojimą, mitybą, fizinį aktyvumą) (11-44 klausimai), trečioji - tyrimo instrumento dalis buvo skirta profilaktinių patikrinimų vertinimui (45-58 klausimai). Pateikiami klausimai apie profilaktinių sveikatos tikrinimų periodiškumą, jų metu atliktus tyrimus, slaugytojų informuotumą profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarkos klausimais. Ketvirtoji - klausimų grupė analizuoja kaip slaugytojos vertina savo darbo aplinkos saugumą ir poreikį sveikatos stiprinimui darbovietėje (59-65 klausimai).
Siekiant įvertinti profilaktinių sveikatos patikrinimų organizacinius aspektus ligoninėje buvo renkami ir analizuojami įstaigos profilaktinius patikrinimus reglamentuojantys dokumentai ir jų atitikimas teisės aktų reglamentuojamai tvarkai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtintas „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ aprašas, 13 priedas „Asmenų,
30
dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka”. Ligoninės direktoriaus 2010 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-90 patvirtinta kokybės sistemos procedūra KSP-IK 10 „Darbuotojų profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarka”.
2.2. Statistinės analizės metodai
Tyrimo metu surinkti duomenys apdoroti naudojant SPSS 17.0 for Windows (angl. – Statistical Package for the Soacial Science) versijos statistinį duomenų analizės paketą bei Microsoft Office Excel programą. Slaugytojų atsakymš į klausimus procentiniam paskirstymui paskaičiuotos dažnių lentelės. Ryšiai tarp kokybinių požymių dažnių buvo vertinami Chi-kvadrato (χ)2 kriterijumi. Skirtumai tarp atitinkamų grupių (pavyzdžiui, slaugytojų amžiaus grupės, dalyvavusių ir nedalyvavusių, skirtingo darbo stažo grupės) buvo laikomi reikšmingais, kai klaidos tikimybė p<0,05. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose.
2.3. Tiriamųjų charakteristikos
Tiriamųjų (n=164) amžiaus vidurkis buvo 49,10 m. Minimalus amžius 24 m., maksimalus – 65 m. Tiriamųjų amžius buvo suskirstytas į keturias grupes: <35 m., 35-44 m., 45 m. ir daugiau.
63,2 proc. slaugytojų sudarė ištekėjusios moterys, 20,2 proc. yra išsiskyrios, 6,7 proc. sudarė našlės, 9,2 proc. slaugytojų gyvena nesusituokusios ir netekėjusios.
76,2 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų dirba 20 m. ir daugiau, 13,4 proc. įgijusios 10-19 m. darbo stažą, 9,8 proc. dirba mažiau negu 10 metų. Tik 9,8 proc. slaugytojų darbo stažas mažesnis nei 10 metų. Dirbančios 40 metų ir ilgiau 8 proc. slaugytojų. Minimalus darbo stažas - vieneri metai, maksimalus – 42 metai.
Didžiausia slaugytojų dalis dirba vieno etato krūviu 68,9 proc. ir 1,25 etato krūviu 20,1 proc., >1,25 etato krūviu dirba 11,0 proc. apklaustųjų. Pamaininį darbą dirba 63,4 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų. Vidutiniškai 7-8 val. darbe praleido 64 proc. slaugytojų, 9-10 val. - 12 proc., o 12 val. ir daugiau 23,2 proc. apklaustųjų.
31
2.1 lentelė. Slaugytojų pasiskirstymas pagal amžių, darbo stažą, darbo krūvį ir šeimyninę padėtį
Amžius N Proc. Vidurkis
<35 m. 16 9,8 49,10 m. 35-44 m. 34 20,7 ≥45 m. 54 32,9 Darbo stažas <10 m. 16 9,8 26,79 m. nuo 10-20 m. 22 13,4 20 m. ir daugiau 125 76,2 Darbo krūvis 1,0 etato 113 68,9 1,10 etato 1,25 etato 33 20,1 >1,25 etato 18 11,0 Šeimyninė padėtis Ištekėjusi 103 62,8 Gyvena nesusituokusi 7 4,3 Netekėjusi 8 4,9 Išsiskyrusi 33 20,1 Našlė 11 6,7
