Specifiniai situaciniai fenomeno apibrėžimai

3. REZULTATAI

3.1. Fenomenologinės analizės pagal A. Giorgi rezultatai

Siekiant įgyvendinti iškeltą tyrimo tikslą buvo siekiama atskleisti, kaip onkologine liga sirgusios moterys apibrėžia savo krūties netekties patyrimą. Siekiant aprašyti šio patyrimo struktūrą, buvo atlikta fenomenologinė tyrimo duomenų analizė pagal A. Giorgi. Visų septynių interviu situaciniai aprašymai buvo analizuojami remiantis pagrindiniais fenomenologinės analizės pagal A. Giorgi žingsniais (Giorgi&Giorgi, 2008). Taip buvo sudarytas kiekvienos tyrimo dalyvės situacinis fenomeno apibrėžimas, atskleidžiantis, ką jai reiškia krūties netektis. Pabaigoje buvo sudarytas vienas bendras fenomeno apibrėžimas, paremtas visų tyrimo dalyvių patyrimu. Šiame poskyryje pateikiami fenomenologinės analizės pagal A. Giorgi rezultatai.

3.1.1. Specifiniai situaciniai fenomeno apibrėžimai

Šioje dalyje pateikiami septynių tyrimo dalyvių specifiniai situaciniai fenomeno apibrėžimai. Siekiant išsamiau pristatyti tyrimo dalyves ir jų patyrimą, pirmiausia trumpai aprašoma kiekviena tyrimo dalyvė ir situacija, kuria tiriamoji pasirinko pasidalinti.

Gitos aptariamo fenomeno patyrimas. Gitai 63 metai. Tyrimo metu ji buvo ligos remisijoje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (LSMUL KK) lankėsi profilaktiškai. Krūties vėžys Gitai buvo diagnozuotas 2004 m., kai jai buvo 50 metų. Gita yra ištekėjusi, gyvena su vyru, krūties atstatymo operacija moteriai nebuvo atlikta.

Paprašius prisiminti situaciją, kuri geriausiai atspindėtų jos krūties netekties patyrimą, Gita prisiminė pirmąją dieną po operacijos ir savo reakciją į kūną, pabudus po narkozės. Gita pasakojo, kaip atsibudusi palatoje ji išsigando, kad pašalinus krūtį, ji neteko ir savo rankos. Norėdama įsitikinti, kad ranka yra, ji drąsiai pakilnojo šalia lovos buvusią kėdę, o įsitikinusi, kad ranka sveika, nusiramino ir pasakė: „Ranka yra - gyvensiu“ („<...> taip įsivaizdavau tokį vaizdą, kad jeigu krūtį

amputavo, tai ir aš neturiu rankos (juokiasi) <...> prie lovos stovėjo taburetė jau gulint palatoj. Aš tą taburetę su ta ranka, čia krūtis amputuota, aš pakilnojau tą taburetę <...> Ranka yra – gyvensiu pasakiau“ (juokiasi)). Taip pat moteris paminėjo, kad po krūties pašalinimo operacijos jai buvo

taikyta chemoterapija.

Specifinis Gitos krūties netekties fenomeno apibrėžimas:

Gitai krūties netekties patyrimas – tai nepaaiškinamas įsitikinimas, kad pašalinus krūtį, ji neturės rankos [1,2,3] ir stiprus poreikis po operacijos įsitikinti, ar ranka yra sveika [4,5]. Ranka jai tuomet buvo svarbiausia, nes išlikusi sveika ji reiškė gyvenimą [6,7]. Taip pat tai dar vienas gydymo etapas – chemoterapija [8], kurios metu ji jautėsi netgi labai gyvybinga [9.]

32 Aidos aptariamo fenomeno patyrimas. Aidai 60 metų, ji taip pat tyrimo metu buvo ligos remisijoje ir LSMUL KK lankėsi profilaktiškai. Aidai krūties vėžys buvo diagnozuotas 2005 m., kai jai buvo 48 metai. Aida yra ištekėjusi, gyvena kartu su sutuoktiniu, krūties atstatymo operacija Aidai nebuvo atlikta.

Aidos paprašius prisiminti situaciją, kuri geriausiai atskleistų jos krūties netekties patyrimą, ji prisiminė dieną, kai sužinojo savo ligos diagnozę. Šią akimirką Aida prisiminė kaip sukėlusią šoką („Pirmas variantas, kai jau pasakė. Kai žinai, kai paskambinau gydytojai į namus ir sako

„Prisistatyk tada ir tada į komisiją“. Nu tada jau karštis perpylė ir viskas aišku.“). Aida teigė

nujautusi krūties netektį, nes išgirdus ligos diagnozę, ji iškart suprato, kad situacija nėra gera ir krūtis turės būti šalinama („O kad krūties neteksiu, gal aš jau jaučiau <...> Bet man nebuvo to

streso didelio, nes aš jaučiau, kad šitaip bus. Kitos išeities jau nėra, nebuvo jau matyt. Jau buvo matyt, kad čia jau nieko gero. Kad gal jei aš nebūčiau tikėjusis ar ką <...>“). Aida kalbėdama apie

šią situaciją, prisipažino, kad krūties netektis jai nebuvo tokia skausminga kaip plaukų netektis. Moteris teigė, kad krūties netektį ji išgyveno lengviau, nes ši buvo lengvai paslepiama, o prarastus plaukus matydavo aplinkiniai, tai paslėpti buvo sunku („<...> man tai tas krūties pašalinimas

didelės tokios stresą kad man sukeltų, taip nebuvo. Daugiau streso man sukėlė, kai plaukai pradėjo slinkti. Tada kažkaip jau žinai, nei tu paslėpsi, nei ką. O čia tai vistiek užsidedi, apsirengi, užsidedi protezą ir nieks nieko nemato.“). Taip pat moteris pasidalino, kad didžiausias jos ramybės ir

informacijos šaltinis ligos patyrime buvo knygos („ <...> o nusiramint tai man padėjo knygos. Apie

ligą susiradau, visokiom temom skaičiau, kodėl susirgau, apie ligą pačią, kaip elgtis, ką daryti, kas laukia toliau.“).

Specifinis Aidos krūties netekties fenomeno apibrėžimas:

Aida krūties netekties patyrimą apibūdina kaip išgyventą didžiulį šoką ir nerimą išgirdus ligos diagnozę [1, 2, 8, 19], akcentuodama, kad plaukų netektis jai buvo emociškai sunkesnis išgyvenimas nei krūties netektis [11,12,13,14], nors dėl jos Aida turėjo nuojautą jau anksčiau [3, 6, 7, 10]. Ji šioje situacijoje prisimena, kad savo ligos ir kūno niekada nesigėdijo [18,19], nors vis dėlto, viešumoje būdavo rečiau [15]. Ramybę jai teikęs šaltinis buvo knygos [18,19].

Loretos aptariamo fenomeno patyrimas. Loretai 53 metai, tyrimo metu moteris buvo ligos remisijoje, krūties vėžys jai buvo diagnozuotas 2009 m., 45 metų. Loreta vieniša, gyvenimo partnerio neturi. Loretai atlikta krūties rekonstrukcinė operacija.

Norėdama papasakoti apie savo krūties netekties patyrimą, Loreta nusprendė pasidalinti ryškiausiu prisiminimu – ligos diagnozės sužinojimo momentu. Loretai laikotarpis iki operacijos buvo kupinas nerimo, nes tyrimų rezultatai buvo neaiškūs. Diagnozė paaiškėjo tik po operacijos, pašalinus krūtį. Krūties pašalinimas moteriai prilygo gyvenimo pabaigai, nes tik netekus krūties,

33 suprato, kad serga krūties vėžiu („Ir patikėjau tiktai po operacijos atsikėlus. Nes ką, atsikėliau ir

nieko nebebuvo. Pamačiau, kad nėra ir didelis šokas. Labai didelis šokas. Pamačiau, prisiminiau mamą ir tik pagalvojau, kad teliko keli metai gyvenimo mano. Ir žinot, kai gyveni pilnu gyvenimu ir staiga tau belieka DU metai gyventi. Tai va tada tiesiog viskas apsiverčia aukštyn kojom <...>“).

Loreta pasakojo, kad netekus krūties buvo sunku prisitaikyti ir prie savo kūno, ir prie aplinkos, jautėsi kitokia nei kitos moterys, o kūno vaizdas matytas veidrodyje buvo tarsi „gyvas priekaištas“ („Nes prieš tai, kai nebuvo tos krūties. Žinot, vistiek, visų pirma nepatogumas tai kažkoks. Negali

juk eiti niekur, kur reikia atviriau apsirengti ar apnuoginti save. Tuos rūbus reikia rinktis, derinti, kad ta krūtinė būtų kuo labiau uždara. Ir šiaip kažkaip visvien kiekvieną kartą kai nusirengi, matai tarsi kažkoks kaip priekaištas gyvenime man būtų, kad vat TU jau esi ne toks, kokios yra kitos.“).

Tačiau vėliau Loretai buvo atlikta krūties atstatymo operacija, kuri, kaip teigė tyrimo dalyvė, tarsi vėl sugrąžino ją į gyvenimą („O kai atstatė man tą krūtį, tai atrodo, kad gyvenimas sugrįžo <...>“).

Loretos specifinis situacinis fenomeno apibrėžimas:

Loreta savo patyrimą apibūdina kaip didelį pasitenkinimą vėliau kokybiškai atlikta krūties rekonstrukcine operacija, kuri ją įkvėpė stengtis gyventi [27,28,29,30,31,38,39,41,42], po to, kai sužinojus krūties vėžio diagnozę ji pasijautė stipriai priartėjusi prie mirties [14,15,20,21,23,24,40]. Krūties netekties patyrimas Loretai - tai šokas ir aukštyn kojomis apsivertęs gyvenimas netekus krūties [2,17,18,19,22], kartu su netektimi atsiradę nepatogumai, reikalavę didelių pastangų ir paskatinę jaustis kitokia nei visos moterys [32,33,34,36,37]. Taip pat tai neaiškūs tyrimų rezultatai ir stiprus nepasitikėjimas diagnoze [3,4,5,6,7,9,12], vėliau – krūties nebuvimas nuolat buvęs tarsi gyvas priekaištas, kėlęs pasišlykštėjimą savo kūnu [35,46]. Loretai krūties netekties patyrime ryškiausias prisiminimas – ligos pradžia [1], privertusi pajausti priartėjimą prie mirties, kuris vėliau peraugo į nežinią dėl gyvenimo trukmės [44].

Eglės aptariamo fenomeno patyrimas. Eglei 53 metai, tyrimo metu ji buvo ligos remisijoje. Eglei krūties vėžys buvo diagnozuotas 2010 m., kai jai buvo 46 metai. Tyrimo dalyvė yra ištekėjusi, gyvena su sutuoktiniu, krūties atstatymo operacija nėra atlikta. Atlikus krūties šalinimo operaciją, po kurio laiko buvo atlikta kitos krūties korekcinė (mažinimo) operacija.

Eglė, prisimindama situaciją, geriausiai apibūdinančią jos krūties netektį, dalinosi prisiminimais apie dieną, kai sužinojo ligos diagnozę. Tai jai sukėlė šoką, nes žinia buvo išgirsta visiškai atsitiktinai („Didžiausias šokas buvo ne tada, kada netekau, o tada, kada sužinojau. Nes tai

buvo visiškai atsitiktinis dalykas ir kadangi amžius jaunas buvo, tyrimai rodė labai blogai <...>“).

Tyrimo dalyvė pasakojo, kad sužinojus ligos diagnozę jai svarbiausia buvo kuo greičiau imtis veiksmų ir pradėti gydymą, o minčių apie tai, kaip atrodys pašalinus krūtį, jos teigimu, nebuvo („Tai iš tikrųjų buvo taip, kad greičiau padaryti tas, kas reikia, nes apie krūties išsaugojimą <....>

34

nė kalbų nebuvo. Nu buvo kad tik greičiau praeiti, išsigydyti, atsikratyti to sergančio daikto. Negalvojau, kas bus po to.“). Taip pat Eglė pasidalino, kad, jos manymu, krūties netektis moteriai

nebuvo tokia skausminga, nes ji savo krūtų niekada nemylėjo, kadangi jos buvo labai didelės, keliančios sunkumus („Vėlgi labai toks keistas dalykas <...> Nelabai aš tų krūtų ir mylėjau,

kadangi buvau liekna labai, o krūtys buvo labai didelės. Tai buvo problematiška. Buvo ir su liemenukais sunku. Jei norėjai gražesnių kažką, tai vos ne siųtis turėdavau, kad prisitaikyčiau sau“). Taip pat moteris pasakojo, kad ši liga jai buvo labai gerai pažįstama, nes ja yra sirgusi jos

mama ir teta („<...> žinojau, kaip viskas vyksta ir dabar žinau kaip viskas vyksta, ir požymius

žinau. Nu ta prasme, kai metastazuoja į kokius plaučius ar dar kur, taigi viską žinau, aš visą tą jau praėjus“).

Specifinis Eglės krūties netekties fenomeno apibrėžimas:

Eglė krūties netekties patyrimą apibūdina kaip stiprų poreikį kuo greičiau pradėti gydymą [2,7,10,11,12,13,20], nes ši liga jai buvo pažįstama iš artimos aplinkos ir nuolat primindavo apie šalia esančią mirtį [6,21,22,23,24]. Krūties netektis Eglei – tai Dievo bausmė už tai, kad visą gyvenimą nemėgo savo krūtų [14,15,16,17,18]. Taip pat tai didelis šokas atsitiktinai sužinojus ligos diagnozę [1,3,4,9] ir gavus blogus tyrimų rezultatus, kurie reiškė, kad krūties išsaugoti neįmanoma [5,8] bei stiprus nuolat lydėjęs įsitikinimas, kad liga yra paveldėta [19].

Ingos aptariamo fenomeno patyrimas. Tyrimo dalyvei Ingai 50 metų, tyrimo metu ji buvo ligos remisijoje. Krūties vėžys Ingai diagnozuotas 2005 m., kai jai buvo 38 metai. Tyrimo dalyvė yra išsiskyrusi, gyvena su partneriu. Krūties atstatymo operacija Ingai nebuvo atlikta.

Inga, galvodama apie savo krūties netektį, prisiminė savo gimimo dieną, kai užčiuopė auglį krūtyje („Buvo mano gimtadienis... Ir prieš tai buvo, aišku, vakarėlis <...> ir aš iš ryto atsibudau

viešbuty ir aš taip ranka brūkštelėjau iš apačios į viršų ir aš tokį keistą, tokį truputėlį tokį patrauktą odos lopelį radau <...>“). Kaip teigė pati Inga, liga buvo netikėta, nes jokių rizikos veiksnių,

galėjusių turėti įtakos krūties vėžio atsiradimui, jos manymu, nebuvo („Prieš tai aš nežinau, aš ir

šokius lankiau, ir sveikai gyvenau, ir nebuvo pas mane nei antsvorio, nebuvo šeimoj tokių ligonių, moterų tarpe, iš kartos į kartą negirdėjau, kad kas nors tokį dalyką turėtų. Turiu omeny, reiškia, krūties vėžį ir aplamai jokio vėžio nieks neturėjo. Ir aš pati irgi gyvenau turiningai, įdomiai, linksmai, pakankamai pasiturimą gyvenimą. Aš neturėjau visiškai, atrodo, faktorių tokių <...>“).

Sužinojus, kad jos laukia krūties šalinimo operacija, Inga jautė stiprų nerimą dėl to, kas laukia po krūties pašalinimo („Ir jau tada aš pirmą vizitą pas gydytoją klausiau, ką aš darysiu, jei jis čia man

ruošiasi pašalinti viską <...> Man buvo neramu, kaip aš toliau be to <...> nežinojau, kaip toliau gyvensiu, tikrai nežinojau“).

35 Specifinis Ingos krūties netekties fenomeno apibrėžimas:

Krūties netekties patyrimas Ingai tai stiprus poreikis nedelsiant imtis veiksmų sužinojus vėžio diagnozę [10,11,12,13,15,19,22,23] ir netikėtumo jausmas, nes visą laiką savimi rūpinosi, gyveno sveikai, o šeimoje vėžio atvejų nebuvo [4,5,6,7,8,9]. Taip pat tai nerimas dėl neaiškių tyrimų rezultatų ir ateities, kai krūtis bus pašalinta [21,25,26,27,30]. Krūties netekties patyrimas Ingai – tai pačios pastebėtas pakitimas krūtyje [3,14,17], kardinali krūties šalinimo operacija ir po jos aplankęs nusiraminimas [28,2[9,30]. Jai tai asociacija su gimimo diena [1,2], žinios pasidalinimas su drauge [18,20] ir supratimas, kad apie šią ligą žmogus nesusimąsto tol, kol su ja nesusiduria pats [16].

Dianos aptariamo fenomeno patyrimas. Dianai 53 metai, tyrimo metu moteris buvo ligos remisijoje. Krūties vėžys buvo diagnozuotas 2010 metais, kai jai buvo 46 metai. Tyrimo dalyvė ištekėjusi, gyvena su sutuoktiniu. Dianai nebuvo atlikta krūties atstatymo operacija.

Dianos paprašius pasidalinti situacija, geriausiai apibūdinančia jos patyrimą, moteris prisiminė dieną, kai sužinojo diagnozę, kuri jai sukėlė šoką ir stipriai išreikštą poreikį kuo skubiau suplanuoti operaciją ir numatyti jos datą („Man nesvarbu, man tik datą. Datą operacijai. Ir

viskas“). Diana dalinosi patyrusi labai didelį nusivylimą, susidūrus su gydytojų aplaidumu ir

neprofesionalumu („Aš taip laikas nuo laiko visados pasitikrindavau. Nelabai patenkinti tie

gydytojai, ten žinai „Nu čia nieko tau nėra, cistos“. Taip pro pirštus“; „Žodžiu, mano tas kelias buvo, kai aš užčiuopiau, kad čia jau kažkas negerai, nuo vasario iki liepos. Pusę metų“). Tačiau

tyrimo dalyvė džiaugėsi, kad visu tuo sunkiu laikotarpiu rado stiprybės ir užsispyrimo savyje, kovojant su liga, gydymo sistema ir siekiant gauti pagalbą, kuri jai buvo reikalinga („<...> tada aš

supratau, ką reiškia žodis KO – VO - TI <...> Suprantat? Ne gydytis, bet kovoti jau (juokiasi). Aš visada galvojau, nu kas čia dabar per durnas pasakymas „kovoti“, tai žinokit, iš tiesų, tai reikia kovoti. Vat sėdi ir neini nuo durų“ (juokiasi)).

Specifinis Dianos krūties netekties fenomeno apibrėžimas:

Krūties netekties patyrimas Dianai – tai stiprus poreikis pradėti gydymą ir gauti reikalingą informaciją, supratus, kad serga [1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,16,17,18,22,23]. Taip pat tai daugybė kliūčių - ilgas kelias per specialistus ir atmestinis jų požiūris profilaktinėse patikrose bei informavimo apie tyrimų galimybes stoka [26,27,28,29,30,31,32,33,35,36,37,38]. Krūties netektis Dianai yra ilgas ir kankinantis gydymo laukimas, privertęs jaustis beviltiškai ir pirmą kartą pravirkti [11,12,13,19,20,24]. Tai supratimas, kad reikia kovoti ne tik už savo sveikatą, bet ir su gydymo sistema [40,41,42,43] bei užsispyrimas ryžtingai reikalauti skubios pagalbos [14,15,34].