Detalesnė Pearsono koreliacijos koeficientų analizė mitralinio aparato parametrų ryšiui su įprastiniais KS morfometriniais rodikliais įvertinti pateikiama 4 lentelėje. Nurodyti tie MA dydžiai, kurie koreliavo su kuriuo nors KS dydį nurodančiu parametru.
Palapinės aukštis ir plotas silpnai vidutiniškai siejosi su visais KS morfometrijos dydžiais.
Didžiausia MA geometrijos parametrų dalis, kuri buvo susijusi su KS įprastiniais echokardiografiniais parametrais, – posteromedialinio ir anterolateralinio speninių raumenų parametrų atstumai. Stipriausi ryšiai iš jų nustatyti tarp PMSR-priekinio mitralinio žiedo atstumo ir KS geometrijos dydžių. Anterolateralinio speninio raumens geometrija stipriausiai siejosi su KS GDT, GST ir ilgąja ašimi sistolėje. Atstumas tarp speninių raumenų taip pat koreliavo su visais pagrindiniais KS dydžiais, bet ryšys buvo panašus kaip ir su kitais MA geometrijos parametrais. KS išvarymo frakcija stipriausiai siejosi su MŽ priekiniu-užpakaliniu diametru ir atstumu tarp speninių raumenų sistolėje – vidutiniškai stiprus neigiamas ryšys (r= -0,5).
4 lentelė. Kairiojo skilvelio morfometrijos ir mitralinio aparato geometrijos koreliaciniai ryšiai
Parametras, mm GDD GSD GDT GST IA TA IF MŽ PUd (diastolė) 0,43° 0,38° 0,43° 0,49° 0,33° 0,36° -0,38 MŽ PUd (sistolė) 0,52° 0,52° 0,43° 0,59° 0,33° 0,44° -0,53 MŽP (diastolė) (mm2) 0,36° 0,33° 0,42° 0,46° 0,29§ 0,27§ -0,30 MŽP (sistolė) (mm2) 0,47° 0,47° 0,52° 0,61° 0,33° 0,39° -0,48 MŽ kontrakcija -0,27§ -0,31° -0,25§ -0,35° - -0,28§ 0,40 Palapinės aukštis 0,43° 0,32° 0,27§ 0,35° 0,36° 0,31° -0,42 Palapinės plotas 0,34° 0,31° 0,34° 0,33° 0,29§ 0,29§ -0,28 PMSR-statmuo į MŽ 0,33° 0,28§ 0,23§ 0,26§ 0,30° 0,20* - PMSR-priekinis MŽ 0,49° 0,41° 0,44° 0,52° 0,41° 0,34° -0,43 PMSR-koaptacijos taškas 0,28§ 0,22§ 0,21* 0,29§ 0,33° - -0,22 PMSR-PB kūno linkis 0,35° 0,30° 0,33° 0,42° 0,36° 0,21* -0,34 PMSR-UMŽ 0,39° 0,35° 0,29 0,33° 0,39° 0,25§ -0,23 ALSR-UMŽ 0,30° 0,28§ 0,49° 0,43° 0,43° 0,32° -0,24
32
ALSR-PMŽ 0,23§ 0,28§ 0,32° 0,28§ 0,30° 0,24§ -0.18 ALSR-MŽ 0,30° 0,30° 0,31° 0,25§ - - - PMSR-ALSR (sistolė) 0,47° 0,48° 0,35° 0,49° 0,30° 0,39° -0.52
*p<0,05; §p<0,01; °p<0,001; - reikšmingų koreliacijų nenustatyta; MŽ - mitralinis žiedas; PUd - priekinis užpakalinis diametras; MŽP - mitralinio žiedo plotas; PMSR- posteromedialinis speninis raumuo; PB – priekinė burė; UMŽ-užpakalinis mitralinis žiedas; ALSR-anterolateralinis speninis raumuo; PMŽ - priekinis mitralinis žiedas; GDD - galinis diastolinis dydis; GSD - galinis sistolinis dydis; GDT - galinis diastolinis tūris; GST - galinis sistolinis tūris; IA – ilgoji ašis (sistolėje); TA - trumpoji ašis (sistolėje); IF – išvarymo frakcija.
Analizuota, kurie KS geometrijos rodikliai, kaip prognostiniai veiksniai, susiję su tam tikrais mitralinio aparato parametrų kitimais, išsivysčius išeminiam MVN. Daugiamatės regresijos rezultatai pateikiami 5 lentelėje. Pagrindiniai nepriklausomi mitralinio žiedo PUd, MŽ ir palapinės plotų sistolėje bei speninių raumenų atstumo prognostiniai veiksniai buvo KS galinis sistolinis dydis ir tūris.
5 lentelė. Prognostiniai kairiojo skilvelio morfometrijos rodikliai mitralinio aparato geometrijos parametrams, esant išeminiam mitralinio vožtuvo nesandarumui
Rodikliai Standartizuotas
koeficientas (ß)
95 PI P
Prognostiniai mitralinio žiedo priekinio-užpakalinio diametro sistolėje rodikliai
KS GSD 0,2 0,08–0,3 0,001
KS GST 0,4 0,06-0,1 <0,001 Prognostiniai mitralinio žiedo ploto sistolėje rodikliai
KS GSD 0,2 0,9-10,8 0,021
KS GST 0,5 3,7-7,3 <0,001
Prognostiniai palapinės ploto rodikliai
KS GSD 0,2 0,2-2,7 0,021
KS GST 0,3 0,1-0,7 0,004
Prognostiniai palapinės aukščio rodikliai
KS GSD 0,3 0,01-0,1 0,011
KS ilgoji ašis sistolėje 0,2 0,03-0,1 0,001 Prognostiniai posteromedialinio speninio raumens poslinkio rodikliai
KS ilgoji ašis sistolėje 0,1 0,009-0,2 0,034 KS GST 0,4 0,07-0,1 <0,001 Prognostiniai speninių raumenų atstumo rodikliai
KS GSD 0,3 0,006-0,2 <0,001 KS GST 0,3 0,02-0,075 <0,001
KS – kairysis skilvelis; GSD – galinis sistolinis dydis; GST – galinis sistolinis tūris; GDT – galinis diastolinis tūris; PI – pasikliautinasis intervalas.
Regresinės analizės rezultatų duomenimis, KS GSD ir ilgoji ašis sistolėje turėjo statistiškai reikšmingą vertę prognozuojant MV palapinės aukštį. KS ilgoji ašis sistolėje ir KS GST nustatyti kaip pagrindiniai PMSR poslinkio prognostiniai veiksniai.
33
6. REZULTATŲ APTARIMAS
Mitralinio vožtuvo aparatą formuoja mitralinis žiedas, priekinė ir užpakalinė burės bei subvalvulinis aparatas. Šios dalys yra veikiamos funkcinių bei struktūrinių KS pokyčių [13]. Poinfarktinės KS remodeliacijos ir disfunkcijos fone greitai vystosi speninių raumenų dislokacija, kontrakcijos sutrikimas, plečiasi mitralinis žiedas, didėja MV burių tempimas. Tai sąlygoja mitralinio vožtuvo nesandarumo atsiradimą [46-47].
MVN dydis susijęs su MA geometrijos deformacijos apimtimi. Todėl jos įvertinimas ypač svarbus pasirenkant gydymo taktiką [8]. Įvertinus mitralinio žiedo geometriją nustatyta, kad didesnis MVN laipsnis susijęs su padidėjusiais MŽ diametrais, plotu, susilpnėjusia kontrakcija. Tai patvirtinama ir ankstesniuose tyrimuose [2,48]. Silpniau su MVN sunkumu siejosi lateralinis-medialinis diametras, išmatuotas iš bikomisūrinio ilgosios ašies vaizdo. Priekinis - užpakalinis diametras svarbus nepriklausomas predikcinis veiksnys, lemiantis MVN sunkumą [49]. Jo padidėjimas buvo nustatytas jau MI grupėje be reikšmingo MVN.
Mitralinio vožtuvo palapinės plotas ir aukštis atspindi suminį MV struktūrų tempimą, padeda įvertinti burių restrikcijos laipsnį, apima daugelį nepriklausomų veiksnių: priekinės ir užpakalinės burių tempimą, žiedo dydį, burių koaptacijos tašką. Šie bei kiti parametrai, apibūdinantys mitralinio žiedo ir burių santykį (burių ilgiai, priekinės burės viršūnės ir linkio atstumas, linkio ilgis ir kt.), leidžia kiekybiškai įvertinti MV burių deformaciją ir išanalizuoti burių pertempimo mechanizmą [3]. Įvertinus šiuos matmenis nustatyta, kad palapinės aukštis buvo padidėjęs dar neišsivysčius reikšmingam išeminio MVN, kiti dydžiai reikšmingai didesni buvo tik pacientų grupėje su vidutinio-didelio laipsnio išeminiu MVN.
Po miokardo infarkto įvykusi KS remodeliacija sąlygoja speninių raumenų dislokaciją. Tai dar kartą patvirtina gauti rezultatai – posteromedialinio ir anterolateralinio speninių raumenų ir mitralinio žiedo atstumai, atspindintys viršūninę jų dislokaciją, buvo didesni išeminio MVN grupėje, lyginant su sveikais tiriamaisiais. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad globalinė KS remodeliacija labiau būdinga įvykus priekinės sienelės MI, lokali – po apatinio MI [10,22]. Analizė taip pat parodė, kad į pažeidimo mechanizmą po apatinio MI labiau įtrauktas PMSR, atstumai nuo jo iki burių ir MŽ buvo padidėję abiejose tiriamųjų grupėse, nepriklausomai nuo MVN laipsnio lyginant su ALSR geometrija. Tačiau regioninė KS remodeliacija gali daryti įtaką globaliems KS pokyčiams [21]. Šiuo atveju išeminio MVN grupėje nustatyti padidėję ne tik PMSR – MŽ atstumai, bet ir atstumas tarp ALSR ir priekinio bei užpakalinio MŽ, įvertintas nuotolis tarp abiejų speninių raumenų buvo reikšmingai didesnis nei kontrolinės grupės tiriamųjų. Tai rodo, kad įvykęs apatinės sienelės MI lemia ne tik lokalius KS pokyčius, kurie skatina posteromedialinio speninio raumens dislokacijos atsiradimą, bet ir KS pažeidimo mechanizmas tam tikra dalimi susijęs ir su globaline remodeliacija.
34
Tyrimai rodo, kad MVN metu mažėja išilginė įtampa, o radialinė ir apsukinė įtampos kinta tik vystantis KS sistolinės funkcijos sutrikimui [40,50]. Įvertinus MŽ judesio amplitudę, S‘greitį, pastebėtas KS sistolinės funkcijos blogėjimas, didėjant MVN laipsniui. Nustatyta, kad jau ankstyvuoju laikotarpiu po MI sumažėjo ne tik išilginė įtampa, bet kartu ir radialinės bei apsukinės įtampų rodikliai. MŽ judesio greitį nurodantys E‘ ir A‘ bangų dydžiai buvo jautresni rodikliai, vertinant diastolinę KS funkciją. Reikšmingas E‘ bangos sumažėjimas nustatytas MI grupėje dar neišsivysčius MVN. Kraujotakos pro MV ankstyvasis tėkmės prisipildymo greitis E buvo žymiai padidėjęs vidutinio-didelio laipsnio MVN grupėje. A bangos rodiklių (priešingai nei A‘) žymesnių pokyčių tarp grupių nestebėta.
Speninių raumenų kontrakcijos sutrikimas ir globalinė KS disfunkcija, sąlygojanti MV burių užsidarymo jėgos sumažėjimą, nėra pagrindinė priežastis, lemianti MVN vystymąsi. KS dilatacija ir remodeliacija yra būtina sąlyga MVN atsiradimui. Izoliuoti pokyčiai MA geometrijoje be KS remodeliacijos susiję su hemodinamiškai nereikšmingu MVN [6]. Vertinant MA geometrijos ryšį su KS funkcija, nustatyta, kad esant MVN dauguma MA parametrų siejasi su sistolinę KS funkciją nurodančia MŽ judesio amplitude, o pagrindinis subvalvulinio aparato geometrijos rodiklis, labiausiai susijęs su KS funkcijos blogėjimu, buvo atstumo tarp speninių raumenų padidėjimas. Analizuojant KS morfometrijos ir MV aparato parametrų ryšį pastebėta, kad KS dydžių pokyčiai labiausiai susiję su MŽ ir PMSR bei atstumo tarp abiejų speninių raumenų geometrijos pakitimais. Šių parametrų matmenų didėjimas labiausiai buvo susijęs su KS GST didėjimu. Neseniai atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad būtent atstumas tarp speninių raumenų sistolės metu nepriklausomai koreliuoja su MVN sunkumu, tačiau atstumas gali būti padidėjęs ir be reikšmingų KS tūrio pokyčių tarp skirtingo laipsnio MVN grupių [10].
Klinikinės studijos rodo, kad mitralinio žiedo judesio amplitudė stipriai siejasi su bendra KS funkcija [27]. Šis KS ilgosios ašies sistolinės funkcijos rodiklis ne tik turėjo daugiausiai sąsajų su MV aparato geometrijos pokyčiais, bet ir nustatytas kaip svarbiausias jų prognostinis veiksnys, esant išeminiam MVN. Taikant šią KS funkcijos analizės metodiką, galima numatyti pokyčius MŽ, palapinės bei speninių raumenų geometrijoje.
Reikšmingą prognostinę vertę daugiamatėje regresijos analizėje, numatant MV aparato geometrijos deformaciją, turėjo du pagrindiniai nepriklausomi KS morfometrijos dydžiai – GST ir GSD. KS ilgosios ašies sistolėje prognostinė vertė buvo svarbi analizuojant palapinės aukščio ir posteromedialinio speninio raumens deformacijas. Nors literatūroje trūksta duomenų apie konkrečių KS dydžių reikšmę tam tikriems MA geometrijos pokyčiams, kai kurie autoriai nurodo, kad KS globaliniai remodeliacijos rodikliai turi reikšmingą prognostinę vertę MVN sunkumo progresavimui, sąlygotam MV deformacijos ankstyvuoju laikotarpiu po miokardo infarkto [8].
35
7. IŠVADOS
1. Mitralinio žiedo priekinis - užpakalinis diametras, mitralinio žiedo plotas sistolėje ir kontrakcija, palapinės aukštis, posteromedialinio speninio raumens geometrijos matmenys turėjo tendenciją didėti dar neišsivysčius reikšmingam išeminiam mitralinio vožtuvo nesandarumui (p<0,05).
2. Be reikšmingo mitralinio vožtuvo nesandarumo grupėje nustatyti sumažėję mitralinio žiedo judesio amplitudė, sistolinis bei pradinis diastolinis judesio greičiai, išilginė kairiojo skilvelio įtampa (p<0,05). Išeminio mitralinio vožtuvo nesandarumo grupėje kairiojo skilvelio funkcijos sutrikimą nurodė ne tik mitralinio žiedo judesio amplitudės, transmitralinės kraujotakos greičio, bet ir išilginės, radialinės ir apsukinės įtampų bei radialinės ir apsukinės įtampų greičių sumažėjimas (p<0,05).
Kairiojo skilvelio morfometriją nurodantys dydžiai ūmiu poinfarktiniu periodu buvo padidėję dar neišsivysčius hemodinamiškai reikšmingam išeminiam mitralinio vožtuvo nesandarumui (p<0,05).
3. Kairiojo skilvelio funkcija ir mitralinio aparato geometrija siejosi silpnais-vidutinio stiprumo neigiamais ryšiais. Daugiausia sąsajų su mitralinio aparato geometrija turėjo kairiojo skilvelio ilgosios ašies funkciją nurodanti mitralinio žiedo judesio amplitudė – stipriausi ryšiai nustatyti su mitralinio žiedo priekiniu - užpakaliniu diametru (r= -0,41, p<0,001) ir nuotoliu tarp speninių raumenų (r= -0,42, p<0,001).
4. Vidutinio stiprumo koreliaciniai ryšiai vertinant kairiojo skilvelio morfometrijos sąsajas su mitralinio aparato geometrija nustatyti tarp kairiojo skilvelio galinio sistolinio tūrio ir mitralinio žiedo geometrijos – su priekiniu užpakaliniu diametru (r= -0,59, p<0,001) ir mitralinio žiedo plotu sistolėje (r= -0,61, p<0,001).
5. Svarbiausi prognostiniai rodikliai mitralinio aparato geometrijos pokyčiams išeminio mitralinio vožtuvo nesandarumo metu buvo mitralinio žiedo judesio amplitudė bei kairiojo skilvelio galinis sistolinis dydis ir tūris.
36
8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Stebint pacientus po ūmaus apatinio miokardo infarkto ir vertinant išeminio mitralinio vožtuvo nesandarumo išsivystymą, rekomenduojama atlikti mitralinio žiedo ir posteromedialinio speninio raumens geometrijos dydžių matavimus, nes pakitimai šiuose parametruose pastebėti dar neišsivysčius reikšmingam išeminiam mitralinio vožtuvo nesandarumui. Atliekant mitralinio žiedo judesio amplitudės analizę bei išmatuojant kairiojo skilvelio galinį sistolinį dydį ir tūrį galima anksti numatyti pakitimus mitralinio vožtuvo geometrijoje dar ūmaus miokardo infarkto metu.
37
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Thygesen K, Alpert JS, Jaffe AS, Simoons ML, Chaitman BR, Harvey D. Third Universal Definition of Myocardial Infarction. Circulation. 2012;126:2020-35.
2. Sadeghpour A, Abtahi F, Kiavar M, Esmaeilzadeh M, Samiei N, Ojaghi SZ, et al. Echocardiographic evaluation of mitral geometry in functional mitral regurgitation. J Cardiothorac Surg. 2008;7:54-61.
3. Silbiger JJ. Mechanistic Insights into Ischemic mitral regurgitation: Echocardiographic and surgical implications. J Am Soc Echocardiogr. 2011;24:707-19.
4. Cerin G, Bogdan PA, Ticulescu R, Diena M. Ischemic Mitral Regurgitation: From Echo Assessment to Surgical Strategy and Techniques. In: Squeri A, editor. Hot Topics in Echocardiography. Croatia: InTech; 2013. Chapter 4; p. 66-96.
5. Castillo JG, Solis J, Gonzalez-Pinto A, Adams DH. Surgical Echocardiography of the Mitral Valve. Rev Esp Cardiol. 2011;64:1169-81.
6. Dulgheru R, Magne J, Lancellotti P, Pierard LA. Dynamic Ischaemic Mitral Regurgitation and the Role of Stress Echocardiography. J Cardiovasc Echography. 2013;23:10-7.
7. Kovalova S, Necas J. RT 3D TEE: Characteristics of mitral valve in ischemic mitral regurgitation evaluated by MVQ program. Cardiol Res. 2011;2:168-73.
8. Meris A, Amigoni M, Verma A, Thune JJ, Kober L, Velazquez E, et al. Mechanisms and Predictors of Mitral Regurgitation after High Risk Myocardial Infarction. J Am Soc Echocardiogr. 2012;25:535-42.
9. Acker MA, Parides MK, Perrault LP, Moskowitz AJ, Gelijns AC, Voisine P, et al. Mitral-Valve Repair versus Replacement for Severe Ischemic Mitral Regurgitation. N Engl J Med. 2014;370:23-32.
10. Sanz J, Weinsaft JW. Ischemic Mitral Regurgitation. Is Mitral Valve Physiology Moving From Global to Local? J Am Coll Cardiol. 2014;64:1880-82.
11. Zamorano JL, Fernández-Golfín C, González-Gómez A. Quantification of mitral regurgitation by echocardiography. Heart. 2015;101:146–54.
12. Grayburn PA, Weissman NJ, Zamorano JL. Quantitation of Mitral Regurgitation. Circulation. 2012;126:2005-17.
13. Guvenç RC, Guvenç TS. Clinical presentation, diagnosis and management of acute mitral regurgitation following acute myocardial infarction. JAD. 2016;5:96-101.
14. Hyodo E, Iwata S, Tugcu A, Oe Y, Koczo A, Shimada K, et al. Accurate measurement of mitral annular area by using single and biplane linear measurements: comparison of
38
conventional methods with the three-dimensional planimetric method. Eur Heart J Cardiovasc Imaging. 2012;13:605-11.
15. Foster GP, Dunn AK, Abraham S, Ahmadi N, Sarraf G. Accurate measurement of mitral annular dimensions by echocardiography: importance of correctly aligned imaging planes and anatomic landmarks. J Am Soc Echocardiogr. 2009;22:458-63.
16. Dal-Bianco JP, A. Levine RA. Anatomy of the mitral valve apparatus: role of 2D and 3D echocardiography. Cardiol Clin. 2013;31:151-64.
17. Van Mieghem NM, Piazza N, Anderson RH, Tzikas A, Nieman K, De Laat LE, et al. Anatomy of the Mitral Valvular Complex and Its implications for Transcatheter Interventions For Mitral Regirgitation. J Am Coll Cardiol. 2010;56:617-26.
18. Cohn LH, editor. Cardiac surgery in the adult. 3th ed. New York: s.n., 2008. p. 973-1012. 19. Bursi F, Enriquez-Sarano M, Nkomo VT, Jacobsen SJ, Weston SA, Meverden RA, et al. Heart
failure and death after myocardial infarction in the community: the emerging role of mitral regurgitation. Circulation. 2005;111:295-301.
20. Mihos CG, Santana O. Mitral valve repair for ischemic mitral regurgitation: lessons from the Cardiothoracic Surgical Trials Network randomized study. J Thorac Dis. 2016;8:E94-E99. 21. Marwick TH, Lancellotti P, Pierard Luc. Ischemic mitral regurgitation: mechanisms and
diagnosis. Heart. 2009;95:1711-18.
22. Agricola E, Oppizzi M, Pisani M, Meris A, Maisano F, Margonato A. Ischemic mitral regurgitation: mechanisms and echocardiographic classification. Eur J Echocardiogr. 2008;9:207-21.
23. Anyanwu AC, Adams DH. Ischemic Mitral Regurgitation: recent advantage. Curr Treat Options Cardiovasc Med. 2008;10:529-37.
24. Anyanwu A, Rahmanian PB, Filsoufi F, Adams DH. The Pathophysiology of Ischemic Mitral Regurgitation: Implications for Surgical and Percutaneous Intervention. J Interven Cardiol. 2006;19:S78-S86.
25. Gorman JH 3rd, Gorman RC, Plappert T, Jackson BM, Hiramatsu Y, St John-Sutton MG, et al. Infarct size and location determine development of mitral regurgitation in the sheep model. J Thorac Cardiovasc Surg.1998;115:615-22.
26. Szymanski P, Klisiewicz A, Hoffman P. Asynchronous Movement of Mitral Annulus: An Additional Mechanism of Ischaemic Mitral Regurgitation. Clin Cardiol. 2007;30:512-16. 27. Abdelaziz AA, Daoud EM. Assesment of left ventriclular long axis contraction in patients with
ischemic mitral regurgitation after myocardial infarction. Egypt J Chest Dis Tuberc. 2014;63:483–89.
39
28. Calafiore AM, Iacò AL, Gallina S, Al-Amri H, Penco M, Di Mauro M. Surgical Treatment for Functional Mitral Regurgitation. Int J Cardiol. 2013;166:559-71.
29. Najm HK, Arifi AA, Omran AS, Ahmad M. Moderate ischemic mitral regurgita tion: Is there a case for early intervention. J Saudi Heart Assoc. 2010;22:115–19.
30. Gillinov AM, Wierup PN, Blackstone EH, Bishay ES, Cosgrove DM, White J, et al. Is repair preferable to replacement for ischemic mitral regurgitation? J Thorac Cardiovasc Surg. 2001;122:1125-41.
31. Sai-Sudhakar CB, Vandse R, Armen TA, Bickle KM, Nathan NS. Efficacy of chordal cutting in alleviating ischemic mitral regurgitation: insights from 3-dimensional echocardiography. J Cardiothorac Surg. 2007;2:1-6.
32. Llaneras MR, Nance ML, Streicher JT, Lima JA, Savino JS, Bogen DK, et al. Large animal model of ischemic mitral regurgitation. Ann Thorac Surg. 1994;57:432-439.
33. Daimon M, Saracino G, Fukuda S, Koyama Y, Kwan J, Song JM, et al. Change of Mitral Annular Geometry and Motion in Ischemic Mitral Regurgitation Assessed by a Computerized 3D Echo Method. Echocardiography. 2010;27:1069-77.
34. Pierard LA, Carabello BA. Ischaemic mitral regurgitation: pathophysiology, outcomes and the conundrum of treatment. Eur Heart J. 2010;31:2996-3005.
35. Shah PM, Raney AA. Echocardiography in mitral regurgitation with relevance to valve surgery. JASE. 2011;24:1086-91.
36. Dal-Bianco JP, Sengupta PP, Mookadam F, Chandrasekaran K, Tajik AJ, Khandheria BK. Role of Echocardiography in the Diagnosis of Constrictive Pericarditis. J Am Soc Echocardiogr. 2009;22:24-33.
37. Wang M, Yip GW, Wang AY, Zhang Y, Ho PY, Tse MK, et al. Peak early diastolic mitral annulus velocity by tissue Doppler imaging adds independent and incremental prognostic value. J Am Coll Cardiol. 2003;41:820-26.
38. Nikitin NP, Loh PH, Silva Rd, Ghosh J, Khaleva OY, Goode K, et al. Prognostic value of systolic mitral annular velocity measured with Doppler tissue imaging in patients with chronic heart failure caused by left ventricular systolic dysfunction. Heart. 2006;92:775-79.
39. Mizarienė V. Širdies kairiojo skilvelio mechanikos įvertinimas esant aortos vožtuvo nesandarumui: Daktaro disertacija. Kaunas; 2011.
40. Kim MS, Kim YJ, Kim HK, Han JY, Chun HG, Kim HC, et al. Evaluation of left ventricular short- and long-axis function in severe mitral regurgitation using 2-dimensional strain echocardiography. Am Heart J. 2009;157:345-51.
41. Lancellotti P, Cosyns B, Zacharakis D, Attena E, Van Camp G, Gach O, et al. Importance of left ventricular longitudinal function and functional reserve in patients with degenerative mitral
40
regurgitation: assessment by two-dimensional speckle tracking. J Am Soc Echocardiogr. 2008;21:1331-36.
42. Srichai MB, Grimm RA, Stillman AE, Gillinov AM, Rodriguez LL, Lieber ML, et al. Ischemic Mitral Regurgitation: Impact of the Left Ventricle and Mitral Valve in Patients with Left Ventricular Systolic Dysfunction. Ann Thorac Surg. 2005;80:170-78.
43. Lancellotti P, Tribouilloy C, Hagendorff A, Popescu BA, Edvardsen T, Pierard LA, et al. Recommendations for the echocardiographic assessment of native valvular regurgitation: an executive summary from the European Association of Cardiovascular Imaging. Eur Heart J Cardiovasc Imaging. 2013;14:611-44.
44. European Association for Cardiovascular Prevention & Rehabilitation, Reiner Z, Catapano AL, De Backer G, Graham I, Taskinen MR, et al. ESC/EAS Guidelines for the management of dyslipidaemias. Eur Heart J. 2011;32:1769-818.
45. Maréchaux S, Pinçon C, Poueymidanette M, Verhaeghe M, Bellouin A, Asseman P et al. Elevated left atrial pressure estimated by Doppler echocardiography is a key determinant of mitral valve tenting in functional mitral regurgitation. Heart. 2010;96:289-97.
46. Dudzinski DM, Hung J. Echocardiographic assessment of ischemic mitral regurgitation. Cardiovascular Ultrasound. 2014;12:1-16.
47. Elmistekawy E, Mesana T, Chan V. Ischemic mitral regurgitation: current trends and treatment. Curr Opin Cardiol. 2013;28:661-65.
48. Garbi M, Monaghan MJ. Quantitative mitral valve anatomy and pathology. Echo Res Pract. 2015;2: R63–R72.
49. Kim K, Kaji S, An Y, Nishino T, Tani T, Kitai T, et al. Interpapillary muscle distance independently affects severity of functional mitral regurgitation in patients with systolic left ventricular disfunction. J Thorac Cardiovasc Surg. 2014;148:434-40.e1.
50. Borg AN, Harrison JL, Argyle RA, Ray SG. Left ventricular torsion in primary chronic mitral regurgitation. Heart. 2008;94:597-603.