Stresas ir nuovargis- psichosocialinės rizikos veiksniai sveikatos priežiūros

Stresas - tai žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl vidinių ir išorinių veiksnių (stresorių) poveikio. Streso problema visose gyvenimo srityse dabartiniu metu labai aktuali. Stresas veikia daugumos specialybių gydytojus, kitą medicinos personalą bei ligonius. Stresą formuoja išoriniai veiksniai (darbo sąlygos, profesiniai, socialiniai ir gyvenimo būdo veiksniai) bei vidiniai (asmeniniai ir paveldėti- amžius, profesija, stažas, pareigos, psichologinis tipas ir kt) veiksniai (14).

Stresoriai gali būti teigiami, kai jie žmogų aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus (eustresas), ir neigiami, kai kelia grėsmę žmogui, jo saugumui darbe, sveikatai ir gerovei bei visuomeninei padėčiai (distresas) (186). H.Selje 1936 m. aprašytas įvairių stresorių sukeliamas sindromas vėliau pavadintas „bendru adaptaciniu sindromu“, arba „biologinio streso sindromu“ (3.3.1.1 pav.). Žmogaus organizmas patiria tris šio sindromo fazes: nerimą, priešinimąsi bei išsekimą (187).

Daug mokslinių studijų aprašo didelį streso lygį tarp gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų įvairiose situacijose (188-195,196,197). Stresas visada kyla bendraujant su emociškai prislėgtu ligoniu, o tai visada didina nuovargio lygį

(198,199,196,197). Visi psichoemociniai faktoriai sveikatos priežiūros darbuotojus darbo

aplinkoje veikia kiekvieną dieną (200,196), todėl streso sukelti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, nuovargis, mokslininkų studijose sulaukia daug dėmesio (201,202).

Nothingemo universiteto mokslininkai T.Cox ir A.Griffiths išskiria septynis

Nerimas Pasipriešinimas Išsekimas

Normalus pasipriešinimo lygis

38 svarbiausius stresą slaugytojų tarpe formuojančius veiksnius:

1. Darbas su mirštančiais pacientais; 2. Konfliktai su gydytojais;

3. Neadekvati paciento artimųjų reakcija į slaugytojo darbą; 4. Nepakankamas kolegų palaikymas ir pagalba darbe; 5. Konfliktai su kitais slaugytojais ir vadybininkais; 6. Darbo krūvis;

7. Darbo neapibrėžtumas (203).

Daug mokslinių studijų, kuriose buvo tirtas streso paplitimas medikų darbe teigia, kad sresas įtakoja profesinio gyvenimo kokybę. Beveik dešimtadalis (8,1 proc.) slaugytojų kiekvieną darbo dieną patiria stresą, iš jų apie 8,0 proc. yra linkę į depresiją (204).

Streso poveikio gydymo įstaigų darbuotojams tyrimų rezultatai svarbūs ne tik jų asmeninei gerovei, bet ir pacientų gydymo kokybei (200,202,205,206).

Kanados mokslininkų studijoje, atliktoje Ontarijo provincijos onkologijos ligoninėje, kur buvo tirtas pasitenkinimas darbu, streso pasireiškimas tarp medicininio personalo bei emocinis išsekimas, parodė, kad emocinį išsekimą dažniausiai nurodo gydytojai onkologai (53,3 proc.), jiems giminingų specialybių darbuotojai (37,5 proc.) bei pagalbinis personalas (30,5 proc.) (p≤0,003). Mažu emociniu palaikymu kolektyve skundėsi statistiškai reikšmingai daugiau gydytojai onkologai (48,4 proc.) ir kitų jiems giminingų profesijų darbuotojų (54,0 proc.), nei pagalbinis personalas (31,4 proc.) (p≤0,002). Apie vieną trečdalį respondentų teigė, kad jie žada palikti darbą onkologinėje ligoninėje. Reikšmingai daugiau gydytojų onkologų (42,6 proc.) nei kitų profesijų gydytojų (7,6 proc.) ar pagalbinio personalo (4,5 proc.) žadėjo ieškotis darbo už provincijos ribų (200).

Nuovargis sveikatos priežiūros darbuotojų tarpe dažniausiai kyla kaip psichologinio streso poveikio išraiška dėl ilgo laiko praleisto įtampoje bei strese, kontaktuojant su kenčiančiais (sergančiais) žmonėmis (11,207) ar kaip reakcija į paciento mirtį (13). Nuovargį charakterizuoja fizinis ir emocinis išsekimas, depersonalizacija (nuasmeninimas) ir mažas darbo produktyvumas (11,207), ir tai priklauso nuo personalo buvimo laiko stresą keliančioje aplinkoje (12). Tai patvirtina ir studijos, kurių metu tirta nuovargio ir psichologinio distreso pasireiškimas gydytojams onkologams (11,208,209), onkologijos stacionarų slaugytojams (11,209) bei kitiems gydytojams (201,209,210). Ispanijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuovargis gali įtakoti galimas psichines ligas (p<0,01), profesinių klaidų dažnį (p<0,01), pasikeitusį darbingumo lygį (p<0,05) (211).

Ryšys tarp emocinio išsekimo, depresijos ir nerimo buvo nustatytas Ontarijo skubios pagalbos ligoninėje jos restruktūrizacijos metu. Šioje studijoje pusė gydytojų ir kas

39 trečias kitas darbuotojas nurodė didelį emocinio išsekimo lygį (212). Nuovargis ir noras keisti darbą buvo būdingi ir kitų ligoninių skubios pagalbos skyrių gydytojams (213), slaugytojams

(214) bei kitiems darbuotojams, kurie su gydymu nesusiję (12,215).

Mokslininkų teigimu, psichologinis nuovargis yra įdomus reiškinys, susijęs su darbo organizacija įstaigoje ir pačio darbuotojo darbu toje įstaigoje. Individualiame lygmenyje, literatūros duomenimis, sveikatos priežiūros darbuotojų nuovargis siejamas su fizinėmis ir psichologinėmis sveikatos problemomis (193,11,212,215,196). Organizacijos lygmenyje nuovargis asocijuojasi su bloga darbo organizacija, vengimu imtis preventyvinių priemonių, produktyvumo mažėjimu (11).

Ramireso ir jo kolegų darbuose akcentuojama, kad darbo krūvis ir adekvačios pagalbos resursų nebuvimas taip pat yra stresorius medicinos specialistams (207,201).

Olandijos mokslininkų tyrimų duomenimis stresą, kaip profesinės veiklos palydovą identifikuoja nuo 13,0 iki 41,0 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų (14) (3.3.1.1 lentelė).

3.3.1.1 lentelė. Streso darbe ir pasitenkinimo darbu lygio pasiskirstymas (proc.) tarp sveikatos

priežiūros darbuotojų (14).

Sveikatos priežiūros darbuotojai (proc.) Lygis

Stresas (n=1371) Pasitenkinimas darbu (n=1362) Neatžymėjo 1,0 0,4 Nežymus 13,4 2,7 Vidutinis 30,1 16,2 Aukštas 41,5 61,2 Labai aukštas 13,9 19,5

Naujausi pakitimai visuomenės požiūryje į medikus taip pat turi įtakos streso lygio ir streso sukeltų ligų didėjimui medikų tarpe. Pacientai turi daugiau informacijos ir žinių, gaunamų iš visuomenės informacijos priemonių, todėl jie yra kritiškesni, be to, labiau apsaugoti įstatymų (216).

Kitų mokslininkų teigimu su stresu siejami personaliniai, tarppersonaliniai ir organizaciniai veiksniai. Pavyzdžiui, nuovargis turėtų būti mažiau paplitęs vyresnių žmonių ar vedusių darbuotojų tarpe, o perfekcionizmas (didelis reiklumas sau ir kitiems) didina pažeidžiamumą (198). Silpnas komandinis darbas ir bendravimo stoka moksliniuose tyrimuose buvo nurodytas kaip streso šaltinis atliekant chirurgines operacijas, skubios pagalbos traumų metu, bei gydant pacientus intensyvios terapijos skyriuose (217). Negalima pamiršti, kad didelis streso lygis darbe sukuria ir socialinį stresą- pakinta elgsena ir reakcija į

40 stresą už darbo erdvės ribų, o tai vėl veda į nerimo ir depresijos pasireiškimą (218).

Be to, mokslininkų teigimu personalo nuovargio įtaka gydymo proceso efektyvumui taip pat yra neigiama (208,201,212,196). Pavyzdžiui, nuovargis sudaro papildomų sunkumų prižiūrint mirštančius ligonius (209). Mirštančių pacientų slauga yra kiekvieno gydytojo klinikinės praktikos dalis. Nepaisant to, literatūros apie gydytojų patyrimą rūpinantis mirštančiaisiais yra labai nedaug ir ne itin vertingos. Dauguma aprašomų istorijų atspindi liūdesį, kaltę ir stresą, kurį sukėlė rūpinimasis mirštančiais (219,220). Šis stresas gali vesti link emocinio išsekimo ir sukelti psichikos sutrikimus (208,221,222,196). Mokslinio tyrimo, atlikto Amerikos mokslininkų buvo pastebėta, kad jauni gydytojai (internai ir rezidentai) paciento mirties fakto nenurodo, kaip stresoriaus, skirtingai, nei patyrę gydytojai konsultantai, turintys didesnį darbo stažą. Daug gydytojų (55,0 proc.) nurodė, kad pacientų mirtis jiems sukėlė nežymų stresą, bet net 43,0 proc. gydytojų nurodė, kad paciento mirtis sukėlė didžiulį stresą ir emocinį diskomfortą (222).

Ilgalaikis psichogeninės kilmės stresorių poveikis yra laikomas vienu reikšmingiausių veiksnių psichosomatinių ligų etiopatogenezėje. Psichosomatinėms ligoms priskiriami įvairūs psichikos sutrikimai, tarp jų visos vegetodistonijų formos, hipertoninė ir išeminė širdies liga, aterosklerozė, dvylikapirštės žarnos opa, žvynelinė, kai kurios imunoalerginės ligos. Epidemiologiniai sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų tyrimai rodo, kad asmenų, kuriuos ilgą laiką veikė intensyvus stresas, sergamumo ir mirtingumo psichosomatinės kilmės ligomis rodikliai yra 1,8- 2,2 karto aukštesni negu nepatyrusių ilgalaikio intensyvaus streso poveikio (14).

Sveikatos priežiūros įstaigų personalas dažnai stengiasi nepastebėti streso ir nuovargio. Streso ir jo poveikio neigimas gali padėti individui adaptuotis sveikatos priežiūros įstaigoje, bet stresorių atpažinimas sumažintų klaidų pacientų priežiūros srityje tikimybę

(217).