3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.4 Studentų nuomonės apie ergoterapijos studijų kokybę vertinimas
Siekiant išsiaiškinti ergoterapijos studijų pasirinkimo prieţastis, respondentų buvo klausiama, kodėl pasirinko šias studijas. Paaiškėjo, kad svarbiausia studijų pasirinkimo prieţastis, – noras dirbti ergoterapeuto darbą (kolegijų - 50,3 proc. universitetų - 27,2 proc. (p<0,001)). Daugiau nei trečdalis studentų nenorėjo įstoti į šią specialybę, bet dėl dabartinės stojimo į studijas tvarkos taip atsitiko, kad įstojo. Universitetuose tokių studentų buvo daugiau nei pusė (51,0 proc.), o tarp kolegijų studentų nenorėjusių įstoti į šias studijas buvo beveik trečdalis (31,7 proc.) (p<0,01). Kiek daugiau nei penktadalis studentų ergoterapijos studijas pasirinko dėl specialybės naujumo. Statistiškai reikšmingai daugiau tokių buvo tarp universitetų (34,8 proc.) nei tarp kolegijų studentų (15,3 proc.) (p<0,001). Kitos studijų pasirinkimo prieţastys, kaip specialybės prestiţas (10,6 proc.) ar artimųjų skatinimas (6,3 proc.), ţenkliai tarp mokymo įstaigų nesiskyrė (ţr. 9 lentelė.).
9 lentelė. Ergoterapijos studentų pasiskirstymas pagal studijų pasirinkimo prieţastis tarp skirtingų mokymo įstaigų
Ergoterapijos studijų pasirinkimo
prieţastys
Mokymo įstaiga (proc. / n)
Iš viso (proc. / n) N=255 z (p) Universitetų studentai N=92 Kolegijų studentai N=163
Nenorėjo, bet įstojo 51,0 / 47 30,7 / 50 38,0 / 97 3,2 (p<0,01) Dėl specialybės naujumo 34,8 / 32 15,3 / 25 22,4 / 57 3,41 (p<0,001) Nori dirbti ergoterapeutu 27,2 / 25 50,3 / 82 42,0 / 107 3,8 (p<0,001) Dėl prestiţo 14,1 / 13 8,6 / 14 10,6 / 27 1,3 (p>0,05) Skatino artimieji 5,4 / 5 6,7 / 11 6,3 / 16 0,42 (p>0,05) Kita 0,0 / 0 3,7 / 6 2,4 / 6 2,5 (p<0,05)
p – reikšmingumo lygmuo, lyginant universitetų ir kolegijų studentus
Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti studentų pasitenkinimą studijomis. Labiausiai studijomis patenkinti Vilniaus (86,2 proc.) ir Kauno (85,7 proc.) kolegijų studentai. Utenos kolegijoje pasitenkinimą studijomis išreiškė tik kiek daugiau nei trys ketvirtadaliai studentų. Didţiausią nepasitenkinimą studijomis išreiškė Vilniaus universiteto ergoterapijos studentai (46,0 proc.). Kauno medicinos universitete daugiau nei du trečdaliai patenkinti studijomis, likusieji (31,0 proc.) išreiškė nepasitenkinimą.
Palyginus gautus rezultatus tarp studijų kursų paaiškėjo, jog didţiausią pasitenkinimą studijomis išreiškė pirmo kurso studentai, maţiausią – antro kurso studentai.
Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pasitenkinimo studijomis ir mokymo įstaigų. Statistiškai reikšmingai kolegijų studentai (83,4 proc.) buvo labiau patenkinti studijomis nei universitetų studentai (60,7 proc.) (p<0,001) (ţr. 9 pav.).
60,7 83,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Universitetų studentai Kolegijų studentai
P
ro
c
.
9 pav. Patenkintų studijomis respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo skirtingų mokymo įstaigų
* - p<0,001 lyginant su grupe „universitetų studentai“
Siekiant įvertinti ergoterapijos studijų kokybę, studentų buvo prašoma įvardinti pagrindinius ergoterapijos studijų trūkumus. Studentai galėjo pasirinkti kelis tinkamus variantus. Daugiau nei trečdalis (36,1 proc.) respondentų kaip pagrindinę problemą įvardino praktinių įgūdţių stoką. Statistiškai reikšmingai universitetų studentams labiau trūksta praktinių įgūdţių nei kolegijų studentams. Taip pat universitetų studentų didesnė dalis, lyginant su kolegijų studentais, teigė, kad trūksta metodinės medţiagos, prastas studijų organizavimas bei menkos staţuočių galimybės uţsienyje. Didesnį nepasitenkinimą dėstytojų kvalifikacija taip pat išreiškė universitetų nei kolegijų studentai, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp mokymo įstaigų nebuvo. Statistiškai reikšmingai didesnė kolegijų studentų dalis, lyginant su universitetų studentais, teigė, jog akivaizdţių studijų trūkumų nepastebėjo (ţr. 10 lentelė.).
10 lentelė. Respondentų atsakymų pasiskirstymas vertinant ergoterapijos studijų trūkumus priklausomai nuo skirtingų mokymo įstaigų
Ergoterapijos studijų trūkumai
Mokymo įstaiga (proc. / n)
Iš viso (proc. /n) N=255 z (p) Universitetų studentai N=92 Kolegijų studentai N=163 Praktinių igūdţių stoka 50,0 / 46 28,2 / 46 36,1 / 92 3,46 (p<0,001) Metodinės medţiagos trūkumas 33,7 / 31 20,9 / 34 25,5 / 65 2,18 (p<0,05) Menkos staţuočių uţsienyje galimybės 39,1 / 36 23,3 / 38 29,0 / 74 2,60 (p<0,01) Prastas studijų organizavimas 30,4 / 28 13,5 / 22 19,6 / 50 3,08 (p<0,01) Akivaizdţių trūkumų nepastebėjau 17,4 / 16 35,6 / 58 29,0 / 74 3,34 (p<0,001) Netenkina dėstytojų kvalifikacija 6,5 / 6 2,5 / 4 3,9 / 10 1,41 (p>0,05) Kita 0,0 / 0 0,6 / 1 0,4 / 1 0,99 (p>0,05)
p – reikšmingumo lygmuo, lyginant universitetų ir kolegijų studentus
Įvertinus studijų trūkumus, respondentų buvo prašoma įvardinti studijų programos reikiamus pakeitimus. Respondentai galėjo pasirinkti kelis atsakymų variantus. Daugiau nei du trečdaliai (74,1 proc.) studentų teigė, jog padidėtų įsidarbinimo galimybės, jei būtų jiems suteikta galimybė praktiką atlikti pas potencialų darbdavį. Šis pakeitimas statistiškai reikšmingai svarbesnis universitetų nei kolegijų studentams (p<0,05). Statistiškai reikšmingai daugiau praktinių įgūdţių pageidavo bei teigė, jog reikia tobulinti programos turinį, taip pat universitetų nei kolegijų studentai. Tuo tarpu kolegijų studentai, lyginant su universitetų respondentais, išreiškė didesnį norą pailginti studijų programos trukmę. 3,5 proc. esminių pakeitimų daryti nesiūlė (ţr. 11 lentelė.).
11 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal siūlomus studijų programos pakeitimus tarp skirtingų mokymo įstaigų
Siūlomi pakeitimai, didinantys įsidarbinimo
galimybes
Mokymo įstaiga (proc. / n)
Iš viso (proc. / n) N=255 z (p) Universitetų studentai N=92 Kolegijų studentai N=163 Suteikti galimybę atlikti
praktiką pas potencialų darbdavį 81,5 / 75 69,9 / 114 74,1 / 189 2,14 (p<0,05) Daugiau praktinių įgūdţių 69,6 / 64 53,4 / 87 59,2 / 151 2,62 (p<0,01) Tobulinti studijų programos turinį 32,6 / 30 19,6 / 32 24,3 / 62 2,24 (p<0,05) Esminių pakeitimų nesiūlau 2,2 / 2 4,3 / 7 3,5 / 9 0,95 (p>0,05) Trumpinti studijas 2,2 / 2 3,7 / 6 3,1 / 8 0,71 (p>0,05) Ilginti studijas 1,1 / 1 9,8 / 16 6,7 / 17 3,39 (p<0,001)
p – reikšmingumo lygmuo, lyginant universitetų ir kolegijų studentus
Tyrimo duomenimis dėstytojų pasirengimo studijoms vertinimas yra tiesiogiai susijęs su bendru studijų pasitenkinimu. Studentai, kurie teigė, jog dėstytojai visi gerai pasirengę studijoms, statistiškai reikšmingai buvo labiau patenkinti studijomis nei tie, kurie teigė, jog maţuma dėstytojų tinkamai pasirengę studijoms. Tarp pastarųjų net 40,5 proc. buvo nepatenkinti studijomis (p<0,05) (ţr. 12 lentelė).
12 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą studijomis priklausomai nuo dėstytojų pasirengimo studijoms
Pasitenkinimas studijomis
Dėstytojų pasirengimas studijoms (proc. / n) Iš viso (proc. / n) N=255 2 p Visi gerai pasirengę N=31 Dauguma gerai pasirengę N=187 Maţuma gerai pasirengę N=37 Patenkintas 83,9 / 26 77, 0 / 144 59,5 / 22 59,5 / 22 6,507 0,038 Nepatenkintas 16,1 / 5 23,0 / 43 40,5 / 15 24,7 / 63
2 - Chi-kvadrato kriterijus; p – reikšmingumo lygmuo
Vertinant ergoterapijos studijų trukmę, dauguma studentų (76,1 proc.) teigė, jog ji pakankama. 17,3 proc. studentų manė, kad studijų trukmė per trumpa, jog per ilga studijų trukmė įvertino tik nedidelė dalis respondentų (6,7 proc.).
Palyginus universitetų ir kolegijų studentų nuomonę apie studijų trukmę, nors ir statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta, tačiau matoma tendencija, jog universitetų studentų didesnė dalis studijų trukmę vertina geriau nei kolegijų studentai, t.y. dauguma jų teigia, kad studijų trukmė yra pakankama (p>0,05). Kolegijų studentai buvo labiau linkę studijų trukmę vertinti kaip per trumpą nei universitetų, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp jų nebuvo (p>0,05). Daugiausia studentų, teigiančių, jog studijų trukmė per trumpa, buvo Vilniaus kolegijoje (24,6 proc.). Daugiausia manančių, kad studijų trukmė per ilga, – Utenos kolegijoje (19,0 proc.) (ţr. 13 lentelė.).
13 lentelė. Studentų nuomonės apie studijų trukmę pasiskirstymas tarp skirtingų mokymo įstaigų
p – reikšmingumo lygmuo, lyginant universitetų ir kolegijų studentus
Studentų buvo prašoma pateikti nuomonę, kiek procentų studijų laiko turėtų būti skirta teorijai, kiek tiriamajam darbui ir kiek praktikai. Lentelėje pateikta studentų nuomonių vidurkiai apie ergoterapijos studijų programą. Respondentų nuomone, beveik pusė (45,7 proc.) studijų programos laiko turėtų būti skirta praktikai, trečdalis – įgauti teorinėms ţinioms, o likusi studijų laiko dalis (22,8 proc.) – tiriamajam darbui (ţr.14 lentelė.).
14 lentelė. Respondentų nuomonės pasiskirstymas pagal tai, koks turėtų būti ergoterapijos studijų santykis Studijų programos santykis Proc. (m ± SN) Praktika 45,7 ± 11,6 Teorinės studijos 31,5 ± 10,8 Tiriamasis darbas 22,8 ± 7,7
m ± SN – vidurkis ir jo vidutinis kvadratinis nuokrypis
Paklausus studentų, ar jiems uţteks šiuo metu įgyto išsilavinimo, ar tęs studijas šioje srityje toliau, paaiškėjo, jog beveik pusė (48,6 proc.) studentų tęs studijas magistratūroje, daugiau nei dešimtadalis (10,6 proc.) tęs studijas ir doktorantūroje. Penktadalis studentų teigė, jog uţteks
Studijų trukmė
Mokymo įstaiga (proc. / n)
Iš viso (proc. / n) N=255 z (p) Universitetų studentai N=92 Kolegijų studentai N=163 Pakankama 82,6 / 76 72,4 / 118 76,1 / 194 1,93 (p>0,05) Per trumpa 12,0 / 11 20,2 / 33 17,3 / 44 1,77 (p>0,05) Per ilga 5,4 / 5 7,4 / 12 6,6 / 17 0,64 (p>0,05)
aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, kuris įgyjamas baigus kolegijos studijas, taigi šį atsakymą rinkosi tik kolegijų studentai. 16,1 proc. teigė, jog uţteks aukštojo universitetinio išsislavinimo, kuris įgyjamas baigus universiteto studijas. O likusieji respondentai – paţymėję kita, daţniausiai įrašydavo atsakymą, jog tęs studijas kitoje srityje.
Daugiausia pareiškusių, jog jiems uţteks aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, buvo tarp Utenos kolegijos studentų, tai teigė beveik pusė (47,6 proc.) šios įstaigos studentų. Daugiausia studentų, kurie pasisakė, kad tęs studijas magistratūroje, buvo Vilniaus universitete. Didţiausia dalis studentų, pareiškusių, jog tęs studijas doktorantūroje, buvo Kauno kolegijoje.
Universitetų studentų statistiškai reikšmingai didesnė dalis, lyginant su kolegijų studentais, ketina studijas tęsti magistratūroje bei doktorantūroje (78,3 proc.) (p<0,001). Kolegijų studentai beveik pasidalino pusiau, maţesnė dalis (44,8 proc.) teigė, jog uţteks aukštojo (neuniversitetinio) išsilavinimo, o likusieji (55,3 proc.) pasiryţę studijas tęsti toliau (ţr. 15 lentelė.).
15 lentelė. Studentų nuomonių pasiskirstymas pagal studijų pakankamumą (tęstinumą) tarp skirtingų mokymo įstaigų
Studijų pakankamumas (tęstinumas)
Mokymo įstaiga (proc. / n)
Iš viso (proc./n) N=255 2 p Universitetų studentai N=92 Kolegijų studentai N=163 Uţteks aukštojo (ne-)
universitetinio išsilavinimo 21,7 / 20 44,8 / 73 36,8 / 93 13,481b 0,000 Tęsiu studijas magistratūroje/doktoran-tūroje; kita 78,3 / 72 55,2 / 90 63,5 / 162
2 - Chi-kvadrato kriterijus; p – reikšmingumo lygmuo
Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingų mokymo įstaigų ir studentų pasiskirstymo, pagal tai, ar jie rekomenduotų savo draugams studijuoti šioje studijų programoje. Kolegijos studentų statistiškai reikšmingai didesnė dalis, kurie rekomenduotų draugams studijuoti ergoterapiją, nei universitetų studentų (p<0,05) (ţr. 10 pav.).
62,0 74,2 0 20 40 60 80
Universitetų studentai Kolegijų studentai
P
ro
c
.
10 pav. Respondentų dalis, kurie rekomenduotų savo draugams pasirinkti ergoterapijos studijas, priklausomai nuo skirtingų mokymo įstaigų
*
- p<0,05 lyginant su grupe „universitetų studentai“
Apibendrinant šį skyrių galima teigti, kad didelė studentų dalis pasirinko ergoterapijos studijas todėl, kad norėjo dirbti šį darbą. Pusė universitetų studentų nenorėjo įstoti į šias studijas, bet dėl dabartinės stojimo į studijas tvarkos taip atsitiko, kad įstojo. Galbūt todėl kolegijų studentai studijomis labiau patenkinti ir įţvelgia maţiau studijų programos trūkumų nei universitetų studentai. Respondentai kaip didţiausią studijų problemą įvardina praktinių įgūdţių stoką, todėl jie mano, jog daugiausia studijų programos laiko turėtų būti skirta praktikai.
Didţioji dalis respondentų mano, kad dauguma dėstytojų yra gerai pasirengę perteikti jiems studijų ţinias. Tęsti magistratūros/doktorantūros studijas labiau yra pasiryţę universitetų studentai.
Šį skyrių norėčiau pabaigti apibendrindama visus darbo rezultatus bei juos palygindama su kitų autorių atliktais darbais.
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog Lietuvoje pagal specialybę tikisi įsidarbinti 75,3 proc. studentų. Kur dirbs baigę studijas, ţinojo tik nedidelė dalis respondentų (6,3 proc.). Labiausia studentai norėtų dirbti reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose.
Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad beveik trečdalis respondentų rimtai galvoja išvykti dirbti į uţsienio šalis, tačiau didţioji studentų dalis dėl išvykimo dirbti į uţsienio šalis dar nėra apsisprendę. Palyginus šiuos rezultatus su kitų autorių atliktu tyrimu apie gydytojų ir rezidentų ketinimą dirbti ES šalyse, matyti, kad ergoterapijos studentų (29,4 proc.) panaši dalis, kaip ir gydytojų (26,0 proc.), ketina emigruoti į kitas šalis, o rezidentų, pasiryţusių emigruoti į kitas šalis, buvo net 60,7 proc. [40]. Pagal KMU atliktą rezidentų apklausą į uţsienio šalis rimtai galvoja išvykti 13,5 proc., o kartais apie tai pagalvoja 63,5 proc. KMU rezidentų [32].
Pagal apklausos rezultatus pagrindinės išvykimo prieţastys, kurias įvardino respondentai, – didesnis atlyginimas bei geresnės darbo sąlygos. Pagal kitų autorių atliktus tyrimus gydytojų ir rezidentų taip pat pagrindinė išvykimo prieţastis - didelis atlyginimas, kitos įvardintos svarbiausios prieţastys – platesnės karjeros galimybės bei geresnė gyvenimo kokybė [40].
Apklausos duomenimis studijomis patenkinti 75,3 proc. ergoterapijos studentų, tuo tarpu pagal kitų autorių atliktus tyrimus matyti, kad KMU rezidentų patenkintų ir iš dalies patenkintų studijomis buvo net 94,3 proc. [32].
Apibendrinant visus rezultatus, gautus atliekant šią apklausą, matyti, kad ergoterapijos studentai yra optimistiškai nusiteikę dėl darbo suradimo Lietuvoje. Visgi vienas trečdalis mūsų valstybės lėšomis paruoštų ergoterapijos specialistų galvoja išvykti savo karjeros galimybių išbandyti į uţsienio šalis.
IŠVADOS
1. Lietuvoje pagal specialybę tikisi įsidarbinti 75,3 proc. ergoterapijos studentų. Kur dirbs baigę studijas, ţino tik nedidelė dalis respondentų (6,3 proc.). Kolegijų studentai, lyginant su universitetų studentais, geriau ţino, kokiose įstaigose galės įsidarbinti baigę studijas. Labiausia studentai norėtų dirbti reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose. Renkantis darbo vietą, kaip svarbiausią aplinkybę studentai išskyrė didesnį atlyginimą, antroje vietoje – karjeros kilimo galimybes.
2. Dirbti į uţsienio šalis galvoja išvykti 29,4 proc. respondentų. Daugiau galvoja apie išvykimą tie studentai, kurie nesitiki baigę studijas įsidarbinti Lietuvoje. Pagrindinės išvykimo dirbti į uţsienio šalis prieţastys – didesnis atlyginimas bei geresnės darbo sąlygos.
3. Trys ketvirtadaliai respondentų teigė, jog jie patenkinti ergoterapijos studijų kokybe. Statistiškai reikšmingai didesnį pasitenkinimą studijomis išreiškė kolegijų studentai (83,4 proc.), lyginant su universitetų studentais (60,7 proc.). Respondentai kaip didţiausią studijų problemą įvardino praktinių įgūdţių stoką, todėl jie mano, jog daugiausia studijų programos laiko turėtų būti skirta praktiniams įgūdţiams įgauti.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Dar daugelyje sveikatos prieţiūros įstaigų, stacionarų skyrių per maţai sukurta ergoterapeutų darbo vietų, kai kur ergoterapija visai netaikoma ar ergoterapeuto darbą atlieka kiti nekvalifikuoti šios srities specialistai. Pagal apklausos rezultatus baigę studijas pagal specialybę tikisi įsidarbinti 75,3 proc. ergoterapijos studentų. Kokiose konkrečiose įstaigose dirbs baigę studijas ţino tik 8,6 proc. kolegijų ir 2,2 proc. universitetų studentų. Todėl rekomenduojame:
Atlikti ergoterapeutų pasiūlos ir poreikio analizę. Sukurti aiškų modelį, kuriuo būtų apibrėţta jų pasiūla, poreikis bei geografinis pasiskirstymas. Reikėtų išsiaiškinti, kiek baigusių ergoterapijos studijas įsidarbina pagal specialybę Pasiūlos ir poreikio prognozes būtina atnaujinti bent kas trejus-šešerius metus, atsiţvelgiant į besikeičiančią situaciją. Sudaryti ilgalaikius priėmimo į ergoterapijos studijas planus.
Sudaryti tinkamas sąlygas ergoterapeutų integracijai į reabilitacijos specialistų komandą (įrengti ergoterapijos kabinetus, tinkamai suskirstyti specialistų pareigybes (funkcijas)).
Reikėtų išsiaiškinti, ar visose, (pagal 2003 m. liepos 11 d. išleistą sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-444 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“) įstatyme paminėtose sveikatos prieţiūros įstaigose yra įkurtos ergoterapeuto darbo vietos ir ar tą darbą atlieka kvalifikuotas ergoterapijos specialistas.
2. Tyrimo rezultatai parodė, jog trečdalis studentų ketina išvykti dirbti į uţsienio šalis, pagrindinės išvykimo prieţastys – didesnis atlyginimas bei geresnės darbo sąlygos. Šios problemos sprendimui rekomenduojame:
suteikti galimybę baigusiems studijas specialistams įsidarbinti pagal specialybę įkuriant daugiau ergoterapeutų darbo vietų;
reikėtų didinti ergoterapeutų atlyginimus;
sukurti geresnes ergoterapeutų darbo sąlygas (pasirūpinti reikiamomis ergoterapinėmis darbo priemonėmis bei instrumentais).
3. Tyrimo rezultatai parodė, jog didţiausias studijų trūkumas – praktinių įgūdţių stoka. Todėl reikėtų pakoreguoti studijų programas, suteikiant studentams daugiau praktinių įgūdţių. Suteikti galimybę studentams atlikti praktiką savo nuoţiūra pasirinktuose sveikatos prieţiūros centruose, kur jie baigę studijas turėtų potencialią galimybę įsidarbinti.
LITERATŪRA
1. Adamonienė R, Daugikas S, Kriščiūnas B, Maknienė I, Palujanskienė A. Profesinio ugdymo pagrindai. Vilnius, 2001.
2. Adomavičienė A, Dadelienė R, Juocevičius A. Ergoterapija – tikslinga, savarankiškumą ugdanti veikla. Sveikata 2001;9: 20-23.
3. Adomėnas M. Lietuvių emigracija: prieţastys, tendencijos, pasekmės. Pranešimas konferencijoje „Emigracija iš Lietuvos: padėtis, problemos, galimi sprendimo būdai“. Vilnius, 2006.
4. Arnold J. Managing Careers inti the 21st Century. London: Paul Champman Publishing Ltd., 1997.
5. Beach S.D. Personnel: The Menagement of Peoplle at Work. New York: Macmillan Publishing Company, 1985.
6. Beresnevičienė D, Matiukaitė J. Suaugusiųjų nuolatinio mokymosi motyvai. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2005;3(7):142-152.
7. Bruce Ed. M.A, Borg B. Psychosocial Occupational Therapy. 1993.
8. Chapparo C., Ranka J. Occupational performance Model (Australia). Sydney, [Online] 1997. [cited 2007 Jun 12]. Available from:
< http://www.occupationalperformance.com >.
9. Dėl Lietuvos medicinos normos MN 125:2004„Ergoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodţio 14 d. įsakymu Nr.V-936. Valstybės ţinios: 2004 Nr.184.
10. Drucker P. Management Challengesfor the 21st Century. Boock chamber international. 2000.
11. Dudonienė V, Bacevičienė R. Ergoterapija. Kaunas, 2002.
12. Dumčius A. Ar ne laikas baigti kasmetinius sveikatos sistemos pertvarkymus? Ave Vita 2007;3:2-3.
13. Epi Info [compiuter program]. Center fot disease control and prevention, Atlanta, 2002.
14. Ergoterapijos draugija [interaktyvus]. [ţiūrėta 2007 m. birţelio 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ergoterapija.lt/index.asp>.
15. Grincevičius J, Radţiūnas R. Nuolatinio mokymosi ypatumai: farmacijos specialistų įţvalgos profesinės kvalifikacijos kėlimo atţvilgiu [interaktyvus]. KMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. [ţiūrėta 2007 m. geguţės 14 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.ceeol.com/aspx/getdocument.aspx?logid=5&id=b3c6037b-f4e6-48d1-a3c7-5c1e16928a25>.
16. Jucevičienė P, Lepaitė D. Kompetencijos sampratos erdvė. Socialiniai mokslai 2000; 1:44-51.
17. Kielhofner G. Conceptual Foundation of Occupation Therapy. Philadelphia, 1997. 18. Kielhofner G. Model of human occupation: Theory and application. Baltimore,
2002.
19. Kriščiūnas A, Klimavičius R, Kimtys A. ir kt. Reabilitacija: Vadovėlis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams. Kaunas, 1996.
20. Krutulytė G, Vatėnienė K. Fizinė medicina ir reabilitacija. Vilnius, 1998. 21. Kučinskienė R. Ugdymo karjerai metodologija. Klaipėda, 2003.
22. Labanauskas L. Protų nutekėjimo problema Lietuvoje: medikų emigracija. Filosofija, sociologija 2006; 2:27-34.
23. Lietuvos gydytojų skaičiaus raida ir planavimas 1990–2015 metais. Analizė ir rekomendacijos. Kaunas: Kauno Medicinos universitetas/Atviros Lietuvos Fondas, 2002.
24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V 444 "Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo". Valstybės ţinios 2003;78-3577.
25. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2004 m. gruodţio 31 d. įsakymas Nr. ISAK-2093/11-301 „Ergoterapeuto rengimo standartas“ [interaktyvus]. [ţiūrėta 2007 m. spalio 10 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pmmc.lt/Standartai/Failai/Erg.Ter.+maket._leidybai.doc >.
26. Lietuvos statistikos departamento interneto svetainė [interaktyvus]. [ţiūrėta 2008 m. sausio 14 d.]. prieiga prie interneto: <www. stat.gov.lt>.
27. Mick SS, Lee SY. The dream of the Far West: French physicians in the United States. Cah Sociol Demogr Med 1998;38: 253-69.
28. Minkevičienė A. Karjera be sienų mokymosi visą gyvenime kontekste [interaktyvus]. [ţiūrėta 2008 m. sausio 8 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.klsmk.lt/galery/_klsmk/mokslas/karjera/ala_minkeviciene.pdf>. 29. Mirinienė J, Bagdanavičienė A, Ralienė A. Kritinio mąstymo ugdymas sėkmingai
ateities karjerai. Specializuota karjeros ugdymo programa pagrindinei mokyklai. Vilnius, 2006.
30. Palujanskienė A. Darbo ir karjeros psichologija. Metodinės rekomendacijos. Kaunas, 2003.
31. Patton W, McMhon M. Career Development and System Theory. London, 1999. 32. Radziukaitė S. Kauno medicinos universiteto gydytojų rezidentų pasirengimo
praktinei veiklai įvertinimas: magistro diplominis darbas. Kaunas:Kauno medicinos universitetas; 2007.
33. Sakalas A. Personalo vadyba. Vilnius, 2003.
34. Schuler, R. Managing Human Resources. New York: West Publishing Company, 1995.
35. Socialinių tyrimų institutas [interaktyvus]. Lietuvos gyventojų politikos strategijos matmenys, 2004. [ţiūrėta 2008 m. balandţio 30 d.]. Prieiga per internetą: <www.sti.lt>.
36. Stanišauskienė V, Večkienė N. Rengimasis karjerai socialinių transformacijų laikotarpiu: Lietuvos gimnazijose egzistuojančių prielaidų analizė. Socialiniai mokslai 2000; 1:85-93.
37. Stanišauskienė V. Nuolatinis mokymasis kaip karjeros sėkmės sąlyga: studentų poţiūrių tyrimas [interaktyvus]. KTU [ţiūrėta 2007 m. lapkričio 15 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.klsmk.lt/galery/_klsmk/mokslas/karjera/vilija_stanisauskiene.pdf>. 38. Stanišauskienė V. Rengimosi karjerai proceso socioedukaciniai pagrindai
[interaktyvus]. [ţiūrėta 2007 m. lapkričio 23 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.mkc.lt/dokuments/mokymosi_medziaga/sekmes_karjeros_kelyje.doc>. 39. Stanišauskienė V. Večkienė N. Karjeros samprata: mokslinio poţiūrio kaita ir jos
40. Stankūnas M, Lovkytė L, Padaiga Ţ. Lietuvos gydytojų ir rezidentų ketinimų dirbti Europos Sąjungos šalyse tyrimas. Medicina 2004; 40 (1):68-74.
41. Super D. E. A life-span, life- space perspective on convergence . M. L. Svickas and R. W. Lent (Eds.) Convergence in caree development theories. Palo Alto, 1994.
42. Trombly Ed, Radomski C.A, Baltimore M. V, etc. Occupational Therapy for physical dysfunction, 2002.
43. Tureikytė D, Lukoševičiūtė M, Juozeliūnienė I, Čiţiūtė J. Profesinės karjeros projektavimas: darbo vertinimo ir lyties dimensijos (Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto studentų sociologinis tyrimas). Filosofija, sociologija 2005; 2 :51-55.
44. Valackienė A. Lietuvos moterų profesinės karjeros veiksniai: subjektyvus vertinimas. Filosofija, socialogija 2003; 1:49-57.
45. Valstybės švietimo strategija 2003 – 2012 metų nuostatos. 2003 06 30. Nr. IXP-2309 (2SP).
46. Tyrimo santrauka. Lietuvos integracijos į ES poveikis kvalifikuotų Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų išvykimui dirbti į uţsienį [interaktyvus]. Viešosios politikos ir vadybos institutas. Vilnius, 2006 [ţiūrėta 2007 m. spalio 28 d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.euro.lt/documents/poveikio_tyrimai/2006/migracijos_santrauka_lt.pdf>. 47. Ţelvys R. Švietimo vadybos pagrindai. Vilnius, 2001.
48. Адамчук В. А. Ромашов О. В. Экономика и социология мруба. Москва Юнити, 1999.
49. Почeбyт Л. Т, Чикекер B. A. Opгaнизaциoннaя социальная психология. 2000. 50. Теллер С. Т., Цорасман И. Л. Принципы и методы трудовой терарии
1 PRIEDAS Anketa „Ergoterapijos studentų karjeros galimybių vertinimas“
Gerb. Studentai,
Jūs studijuojate ergoterapijos studijų programoje ir įgysite ergoterapeuto kvalifikacijos laipsnį. Šiuo metu atliekamas tyrimas, norint išsiaiškinti ergoterapijos specialistų įsidarbinimo ir karjeros galimybes, bei įvertinti šių specialistų rengimo programas. Labai prašome atsakyti į ţemiau pateiktus klausymus. Anketa yra anoniminė ir atsakymai bus naudojami tik apibendrintai. Atsakydami apibraukite Jums tinkančio atsakymo raidę, jei kur prašoma įrašykite ar sunumeruokite svarbos tvarka.
Tyrimą vykdo Kauno medicinos universiteto visuomenės sveikatos vadybos magistrantė Laura Liškauskienė. Tyrimui vadovauja Dr. lekt. Mindaugas Stankūnas, Kauno medicinos universitetas Sveikatos vadybos katedra, tel.: 327351.
Dėkojame už bendradarbiavimą !
1. Jūsų lytis: a) vyras; b) moteris. 2. Jūsų amţius __________ m.
(Įrašykite)
3. Jūsų gyvenamoji vieta (prieš pradedant studijas) _____________________ (Įrašykite)
4. Jūsų mokymosi įstaiga:
a) Kauno medicinos universitetas; b) Kauno kolegija;
c) Vilniaus universitetas; d) Vilniaus kolegija; e) Utenos kolegija.
5. Kuriame kurse dabar studijuojate?
a) I-ame; b) II-ame; c) III-ame; d) IV-ame. 6. Kodėl pasirinkote ergoterapijos studijas? (Galite pasirinkti kelis atsakymų variantus).
a) noriu dirbti ergoterapeuto darbą;
b) nelabai norėjau pasirinkti šių studijų, bet taip atsitiko, kad įstojau būtent į šią specialybę;
c) skatino artimieji, draugai pasirinkti šias studijas; d) dėl specialybės prestiţo, perspektyvumo;
e) dėl specialybės naujumo;
d) kita ____________________________________________________________ (Įrašykite)
7. Baigę studijas ketinate dirbti ergoterapeuto darbą?
a) taip; b) ne; c) dar neapsisprendţiau; d) jei rasiu tokį darbą. 8. Ar ţinote kokiose įstaigose galėsite dirbti baigę šias studijas?
9. Kur labiausiai norėtumėte dirbti? (Pasirinkite vieną variantą). a) reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose;
b) ambulatorinėse sveikatos prieţiūros įstaigose (poliklinikos, šeimos gydytojo klinikos); c) stacionarinėse medicinos pagalbos įstaigose (ligoninėse, klinikose);
d) slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigose (pvz.: senelių namai);
e) abilitacijos centruose (darbas su neįgaliais ir spec. poreikių turinčiais pacientais); f) pradėti privačią savo praktika;
g) dėstytojauti panašaus profilio mokymo įstaigoje;
h) kita įstaiga ____________________________________________________________ (Įrašykite)
i) dar neţinau.
10. Ar atlikote praktiką pas savo galimą darbdavį?
a) taip b) ne
11. Ar jau ţinote kur dirbsite baigę studijas?
a) taip b) ne
12. Ar tikitės Lietuvoje įsidarbinti pagal savo specialybę?
a) taip b) ne
13. Ar jau ieškojote ergoterapeuto darbo?
a) taip b) ne (jei atsakėte „ne“ pereikite prie 19 klausimo).
14. Jei ieškojote,tai kokiu būdu tai darėte? (Galite pasirinkti kelis atsakymų variantus). a) per internetą; b) per žiniasklaidą; c) per universitetą; d) per pažintis; e) pasiūlė darbdavys; f) kitaip ________________________ (Įrašykite)
15. Šiuo metu dirbate pagal specialybę (ergoterapeutu)?
a) taip b) ne (jei atsakėte „ne“ pereikite prie 19 klausimo). 16. Jei dirbate, tai kokia Jūsų darbo praktika ergoterapijos srityje?
a) mažiau nei 1 metai; b) 1 – 3 metai; c) daugiau nei 3 metai. 17. Jei dirbate, ar sunku buvo susirasti ergoterapeuto darbą?
18. Jei buvo sunkumų, su kokiais sunkumais susidūrėte ieškodami darbo? Sunumeruokite nuo 1 (svarbiausias) iki 6 (nesvarbus).
a) darbo vietų trūkumas ______ b) darbo stažo trūkumas ______ c) kompetencijos trūkumas ______ d) patirties trūkumas _____
e) norėjau dirbti tik tam tikrame mieste ar rajone _____ f) kiti sunkumai _____
19. Ar galvojate baigę studijas išvykti dirbti ergoterapeuto darbo į uţsienio šalis?
a) taip b) ne (jei atsakėte „ne“ pereikite prie 21 klausimo); c) nesu apsisprendęs (-usi)
20. Į uţsienį vaţiuosite dirbti dėl: a) didesnio atlyginimo; b) kad įgautumėte praktikos; c) dėl geresnių darbo sąlygų;
d) nes nerandu Lietuvoje ergoterapeuto darbo; e) dirbti ir toliau tęsti ergoterapijos studijų; f) kita ___________________
(Įrašykite)
21. Kokios aplinkybės nulemtų Jūsų darbo vietos pasirinkimą? Sunumeruokite nuo 1 (svarbiausias) iki 6 (nesvarbus).
a) profesinio tobulėjimo galimybės ______ b) didelis atlyginimas _____
c) gyvenamoji vieta _____
d) karjeros kilimo galimybės _____ e) stipri motyvacija _____
f) kita _____ ________________________________________________ (Įrašykite)
22. Ar sutiktumėte vasarą dirbti ergoterapeuto darbą uţ minimalų atlygį (200 Lt savaitei, su