SVARBUS VALDYMO TAŠKAS

- pereiti prie sekančio identifikuoto rizikos veiksnio arba gamybos etapo. 4 schema. sprendimų būdų eiga vertinant svarbius valdymo taškus lesalų gamyboje.

AAr egzir egzistuoja agggpsaugos priemon÷(s) nustatytam rizikos veiksniui?

Kl. 1

Ar šiame etape pašaro saugumo užtikrinimui reikalingas valdymas?

Modifikuoti šį žingsnį, gamybą ar produktą

Ar šiame taške galima pašalinti riziką arba sumažinti ją iki leistino lygio?

Ar gal÷jo nustatytų rizikos veiksnių kiekis viršyti leistinas ribas (-ą) ar padid÷ti iki neleistino lygio?

Ar kitais gamybos etapais galima rizikos veiksnio atsiradimo galimybę pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio?

SVARBUS VALDYMO

TAŠKAS

!

RVASVT sistemos UAB „ Marijampol÷s pašaruose“ įdiegimas pad÷jo sumažinti chemin÷s rizikos veiksnius (nepageidaujamos chemin÷s medžiagos pašarin÷se žaliavose patekusios iš aplinkos, d÷l taršos ar naudojant pagalbin÷s medžiagos, pesticidų, sunkiųjų metalų likučių, aplinkos teršalų, mikotoksinų, dioksinų, valiklių, tepalų, naftos produktų, pagalbinių gamybos medžiagų, biologinių dekompozicijos produktų mineralų, rūgščių likučių ir kt.), mikrobiologin÷s rizikos veiksnius (nepageidaujamų mikroorganizmų, jų išskiriamų toksinų, gyvulių ligų, kurios gali patekti į pašarą ar jame vystytis, perneš÷jų, salmonelų, enterobakterijų, grybelių ir pel÷sių), fizinius rizikos veiksnius (pašalinių medžiagų, kurios yra pašarin÷se žaliavose ar patenka į pašarą gamybos, laikymo ar transportavimo metu, ir kurios gali tapti žalingos gyvuliui, tokios kaip stiklas, plastikas, metalo dalel÷s, akmenys, kaulai, pakavimo medžiagų likučiai, asbestas ir kt.).

Siekiant užtikrinti lesalų kokybę vien RVASVT sistemos nepakanka, siūlau diegti tokias lesalų kokyb÷s vadybos programas, kaip Geros higienos praktika (GHP), geros gamybos praktika (GGP) skirtų užtikrinti lesalų ir maisto saugą bei bendresnio pobūdžio kokyb÷s valdymo sistemas, kaip ISO 9000 standartų serija (http://www.iso.org/iso/news.htm?refid=Ref1363).

3.4 Kalakutų auginimo analiz÷ UAB „Marijampol÷s pašarai“ KŪB ir lesalų kokybinių rodiklių įtaka kalakutų produktyvumui

Atikus kalakutų auginimo analizę nustat÷me, kad savikainos struktūroje lesalai sudaro apie 70 proc. Taigi lesalų kokyb÷ yra labai faktorius apsprendžiantis kalakutienos gamybos efektyvumą. Tačiau lesalai bus nepakankamai panaudoti jei nebus sukurtos optimalios kalakutų auginimo sąlygos.

Analizuojant lesalų kokybę, labai svarbu yra jų energinę vertę, nes nuo jos tiesiogiai priklauso lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti. Tod÷l kalakutų auginimo pabaigoje labai svarbu, kad lesalų energin÷ vert÷ būtų ne mažiau 12,7-13,3 MJ/kg. Kalakutai yra intensyviai augantys paukščiai, tod÷l jų auginimo pradžioje lesalų baltymingumas turi sudaryti ne mažiau kaip 27,5 proc. Šie lesalai yra praturtinami ir sintetin÷mis amino rūgštimis, kaip DL- metioninas, L- treoninas, L- lizinas HCL arba lizino sulfatu. Taip pat pastaruoju metu pradedama naudoti naujos sintetin÷s rūgštys L- argininas, L- valinas, L- leucinas, L- izoleucinas. Tai leidžia sumažinti aukštą kombinuotųjų lesalų baltymingumą gaunant tą patį kalakutų produktyvumą, optimalią lesalų konversiją bei gerą paukščių išsaugojimą. Kalakutų auginimo laikotarpiu siekiant pagerinti pašarų virškinamumą bei subalansuoti mikroorganizmų balansą virškinamajame trakte tikslinga naudoti probiotinius preperatus. Atlikta kalakutų auginimo analiz÷ parod÷, kad probiotinius preparatus tikslinga naudoti startiniuose lesaluose, tai yra pagrįsta tiek ekonomine tiek fiziologine prasme. Probiotikų panaudojimo efektyvumą kalakutų mityboje teigiamai sąlygoje prebiotikų panaudojimas. Dabartiniu metu į kombinuotuosius lesalus yra terpiama mananooligosacharidai ir – gliukanai. - gliukanai yra priskiriami netipiniams prebiotikams, nes juose sutinkamos 2,4 gliukozidin÷s jungtys. Gaminant kombinuotuosius lesalus kalakutam yra daug naudojama kviečių, sojos rupinių. Juose yra pakankamai nekrakmolo polisacharidų visų pirma pentozanų, - gliukanų ir fitatų. Šios antimaistin÷s medžiagos kalakutų virškinamajame trakte blogina maistinių medžiagų rezorbciją, visų pirma riebalų bei fosforo. Tuo tikslų į premiksų sud÷tį yra terpiamas fermentas Naturgrain TS, šiame fermente vyrauja tokie aktyvumai kaip endo- 1,4- -ksilanaz÷ ir endo- 1,4- - gliukanaz÷. Šie fermentai yra gaunami iš kamieno Aspergillus niger. Min÷ti fermentai pasižymi geru termostabilumo ir savo aktyvumus neprarnda net esant granuliavimo temperatūrai 85⁰C. Geriasniam fosforo pasisavinimui iš pašarinių žaliavų yra naudojimas Phyzyme XP 10000 TPT GA, kuris yra gaunamas iš Schizosaccharimyces pombe kamieno. Šis kamienas gamina termostabilią 6- fitazę. Jos termostabilumas išlieka granuliavimo metu iki 95 ⁰C. Fitaz÷s panaudojimas leidžia sumažinti pasisavinamo fosforo kiekį lesaluose 0,1-0,2 proc.

54 Siekiant pagerinti kalakutų produktyvumą atliktas eksperimentas, kuriame buvo naudota kiti lesinimo periodai. Šie periodai buvo paskirstyti tokiais laikotarpiais. Kombinuotieji lesalai kalakutams buvo naudoti tokiais laikotarpiais, lesalas P11- 1-3 sav., P12-4-5 sav., P13- 6-7 sav.,P14- 8-9 sav., P15-10-13 sav., P16- 14-22 sav. Šiuose lesaluose buvo padidinti amino rūgščių kiekiai, lizino kiekis per 1-9 kalakutų auginimo savaitę buvo padidintas 0,03-0,08 proc. per visą auginimo kalakutų auginimo laikotarpį metionino+ cistino kiekis did÷jo nuo 0,02 iki 0,07 proc., treonino kiekis – 0,01 iki 0,09 proc. Sintetinio L- triptofano kalakutų lesaluose nebuvo naudojama, jo kiekis did÷jo keičiantis lesalo kiekybiniai sud÷čiai, tačiau šis kitimas buvo neženklus. Bandymo rezultatai parod÷, kad amino rūgščių kieko padidinimas kalakutų realizacinei masei netur÷jo ženklios įtakos. Kontrolin÷s grup÷s kalakutai sv÷r÷ 0,07 kg daugiau, palyginus su tiriamosios grup÷s paukščiais. Tačiau lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti tiriamojoje grup÷je sumaž÷jo 10,53 proc., o kalakutų gaištamumas – 2,13 proc.

11 lentel÷. Kalakutų produktyvumas

Grupės ^{Vidutinė realizacinė} masė, kg

Lesalų sąnaudos 1 kg

priesvorio gauti, kg ^{Kalakutų gaištamumas, %}

Kontrolinė 15,05 2,94 13,62

Tiriamoji 14,98 2,66 11,49

Kaip rodo literatūros duomenys, lesalų papildymas sintetin÷mis amino rūgštimis, gerina paukščių imunines savybes. Trūkstant metionino, pažeidžiamos kepenys, silpn÷ja raumenys, sul÷t÷ja kalakutų augimas, pakinta oda, sumaž÷ja plunksnų pigmentacija, kalakutai tampa silpnesni, atsiranda edemų, sutrinka folio rūgšties apykaita. Lizinas reikalingas normaliam kalakutų augimui ir dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos procesuose, kurių metu lizinas verčiamas karnitinu, gliutamatu, dalyvauja baltymų, fermentų, hormonų, anitikūnių sintez÷je. Kartu su vitaminu C ir geležimi, lizinas formuoja kolageną, kuris yra kaulų, odos ir kitų jungiamųjų audinių sud÷tin÷ dalis. Jis būtinas kalakutų kaulų augimui, nes padeda pasisavinti ir sukaupti kalcį. Kadangi lizinas yra daugelio baltymų sud÷tin÷ dalis, jis labai reikšmingas raumenų struktūrai palaikyti. Treoninas dalyvauja sintez÷je kitų aminorūgščių, kaip glicino ir serino, kurios reikalingos formuoti kolageną, elastiną, raumenis. Jis dalyvauja neuromediatorių sintez÷je smegenyse, palaiko imunin÷s sistemos veiklą.

Papildomas sintetinių amino rūgščių įterpimas į lesalus didina kalakutų imunitetą bei jų išsaugojimą, gerina lesalų konversiją, tod÷l auginant kalakutus, „Arvi“ įmonių grupei priklausančiosiose kalakutų fermose, tikslinga naudoti tyrimuose nurodytus amino rūgščių kiekius.