LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA
Ernesta Narušyt÷
Kombinuotųjų lesalų kalakutams gamybos ir kokyb÷s kontrol÷s
analiz÷
Magistro darbas
Darbo vadovas : Prof. Dr. Arūnas Juozaitis
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kombinuotųjų lesalų kalakutams gamybos ir kokyb÷s kontrol÷s analiz÷“.
1. Yra atliktas mano pačios:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu Lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus varadas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s(-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
TURINYS ...3
Įvadas ...6
1. Literatūros apžvalga ...8
1.1 Pašarinių žaliavų ir pašarinių priedų naudojimas kalakutų ir kitų paukščių mityboje ...8
1.2 Kombinuotųjų lesalų kalakutams kokybinių rodiklių analiz÷ ...18
1.3 Lesalų gamybos procesų analiz÷ ir RVASVT plano sukūrimas ...24
2. Tyrimų metodai ir bandymo atlikimo sąlygos ...27
3. Tyrimo rezultatai ...32
3.1 Pašarinių žaliavų ir lesalų priedų, naudojamų kombinuotųjų lesalų gamybai, kokyb÷s analiz÷...32
3.2 Lesalų gamybos procesų analiz÷ UAB „ Marijampol÷s pašarai“ KŪB ...34
3.3 Lesalų kokyb÷s valdymo sistemų taikymo efektyvumas UAB „Marijampol÷s pašarai“ KŪB ...42
3.4 Kalakutų auginimo analiz÷ UAB „Marijampol÷s pašarai“ KŪB ir lesalų kokybinių rodiklių įtaka kalakutų produktyvumui ...53
Rezultatų aptarimas ...55
IŠVADOS ...59
REKOMENDACIJOS...60
4 SUMMARY
Master‘s Thesis is submitted by: Ernesta Narušyt÷
Master‘s Thesis Title: Evaluation of Production and Quality Management of Compound Turkey Feed
Key words: compound feed, turkey, quality of compound feed.
This thesis presents analysis of factors affecting quality of compound feed and turkey productivity Master’s Thesis Supervisor: Prof. dr. A. Juozaitis
Lithuanian University of Health Sciences
The Master’s Thesis was developed at the Department of Animal Nutrition, Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy in 2011- 2013. The analysed data on compound feed production and turkey breeding results was obtained from UAB “Marijampol÷s pašarai” KŪB and “Arvi” turkey production farms.
The Master’s Thesis consists of 66 pages, which include 11 tables, 4 schemes and 1 picture.
The aim of the Master’s Thesis was to analyse production processes of compound turkey feed and provide recommendations for improving the quality of compound turkey feed and the productivity of turkey.
Objectives of the Master’s Thesis:
1. Evaluate raw materials used in production of compound turkey feed. 2. Analyse production processes of compound feed.
3. Analyse efficiency of quality systems used in production of compound feed.
4. Analyse turkey productivity in regard to qualitative parameters and feeding programmes.
UAB „Marijampol÷s pašarai“ KŪB produces large variety of complete compound feed for various poultry groups, mostly for turkeys (compound feed for 6 feeding phases) and for broiler chickens (starter, developer and finisher).
This thesis contains analysis of the quality and quality affecting factors of raw materials and feed additives used in compound feed production. Accomplished analysis of processes in feed production included receiving and storing of raw material, grinding of raw material and fineness of its particles, processes of conditioning, expanding and granulation. Risk factors in compound feed production were assessed as well. During development of this thesis, experiment with cross Hybrid XL turkeys was carried out, which aimed to determine influence of compound feed enriched with synthetic amino acids on the intensity of turkey growth, the feed conversion and turkey liveability. The analytical and experimental part of the thesis concluded in the following recommendations: the fineness of raw material grinding affects many physiological and anatomical characteristics of
turkey; therefore we suggest grinding raw material to particle sizes of 0.9-1.1 mm, for turkey requires less energy to sustain physiological processes and viscosity of their digestive tract decreases.
The quality of compound feed sampling directly influences results of homogeneity test. UAB ”Marijampol÷s pašarai” KŪB should improve quality of sampling procedure and strictly follow requirements of Commission Regulation (EB) Nr. 152/2009.
High temperatures during expansion process may have negative affect on the productivity of turkey, thus expansion of raw material should be performed at 95 – 100 0C and duration of the exposition should not last more than 3 – 4 seconds.
Additives with low thermostability, such as xylanase, β-glucanase, cellulase and phytase, are thermally processed in conditioner, expander and granulator, therefore in order to increase the productivity of turkey and improve the conversion of feed it is advisable to insert these additives in liquid form after granulation.
For the attainment of pellet quality improvement, it is advisable to use more raw materials with high adhesity degree and apply oils after granulation process. The quality of compound feed pellets should be evaluated according to international standards.
Compound feed for turkey with respect to their age should be additionally enriched with synthetic amino acids: L-lisyne HCL – 0.03-0.08 per cent, DL-methionine – 0.02-0.07 per cent, L-treonine – 0.01-0.09 per cent.
Additional insertion of synthetic amino acids to compound feed increases turkey liveability and improves feed conversion.
It is highly suggestible to implement such quality management programmes as Good Hygiene practice (GHP) & Good Manufacturing Practice (GMP), which are designed to ensure compound feed and food safety, and also employ quality systems of more general nature like ISO 9000 standards.
6
Įvadas
Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai did÷ja kalakutų auginimas m÷sai. Vienas Lietuvos gyventojas per metus suvalgo apie du kilogramus kalakutienos, kitų Europos šalių gyventojai – po keliolika kilogramų šios vertingos m÷sos (Baltuonien÷, Baltuonis, 2003, S. R.). Tai siejama su nuomone, kad kalakutiena yra pati sveikiausia paukštiena, kurioje gausu baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų, mažai riebalų ( Jukna ir kt., 2007). Dabartiniu metu yra auginami mažos, vidutin÷s ir didel÷s mas÷s kalakutų linijų deriniai. Labiausiai yra paplitę Didel÷s mas÷s linijų deriniai, Hybrid XL, BIG 6. Šie kalakutai per 24 auginimo savaites pasiekia 25 kilogramus kūno svorio, o kalakut÷s per 20 savaičių užauga iki 13,5 kg. Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti yra 2,8 – 2,9 kg. D÷l itin gerų genetinių savybių yra pasiekta labai didel÷ vertingiausių kūno dalių išeiga. Krūtin÷s raumenų išeiga priklausomai nuo lyties gali sudaryti nuo 30,1 iki 33,6 proc. Kalakutai yra labai reiklūs laikymo sąlygoms bei lesalų kokybei. Pramoniniam auginimui išvesti paukščiai yra labai jautrūs infekcijoms, neretai išryšk÷ja jų genetiniai trūkumai, tod÷l genetin÷s kompanijos investuoja daug l÷šų sveikatingumui bei produktyvumui užtikrinti (Juknevičius ir kt.2007). Paukščių sveikatos sauga paukštid÷se priklauso nuo komplekso priemonių, kurių tikslas- mažiausiomis sąnaudomis užauginti sveikus produktyvius paukščius (Kaženiauskas, 2005).Kalakutų augimo intensyvumą sąlygoja gera lesalų kokyb÷. Kombinuotųjų lesalų kokyb÷ priklauso nuo daugelio faktorių, kaip pašarinių žaliavų ir pašarinių priedų kokyb÷s. Lesalų gamybos technologinių procesų, kaip pašarinių žaliavų sumalimas, kondicionavimas, ekspandavimas bei granuliavimas. Raastad ir Skrede (2003) savo tyrimuose analizavo lesalų granuliavimo temperatūrų – 69,78 0C ir 86 0C įtaką broilerių produktyvumui, jie nustat÷, kad esant lesalo granuliavimo temperatūrai 86 0C lyginant su 69 0C apykaitos energijos pasisavinamumas sumaž÷ja 3,2 proc. (p<0,05), viščiukų kūno mas÷ 21 amžiaus savaitę 4,7proc. (p<0,05), o lesalų sąnaudos 1 kg gauti padid÷ja 4,6 proc. (p<0,05). Cowieson savo tyrimuose analizavo lesalo skirtingų granuliavimo temperatūrų nuo 80 0C iki 90 0C bei fermento ksinalaz÷s įtaką paukščių produktyvumui. Jis nustat÷, kad esant 90 0C ir naudojant po granuliavimo ksinalazę, broilerių svoris padid÷ja 6,4 proc. (p<0,05), o lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti sumaž÷ja 4,1 proc (p<0,05) (Cowiesona, M. Hrubya, 2005). Lemme et al., 2004, A. Hembrecht et al., 2012 nurodo, kad maksimalų kalakutų intensyvumą galima pasiekti, sudarant lesalų receptūras, naudojant jose pašarinių žaliavų precekalinį amino rūgščių virškinamumą .Precekalinis aminorūgščių virškinamumas priklauso nuo daugelio faktorių, kaip antimaistinių medžiagų koncentracijos pašarin÷se žaliavose jų higienin÷s būkl÷s, lesalų gamybos technologinių procesų, kalakutų sveikatingumo.
Tod÷l šio magistrinio darbo tikslas:
išanalizuoti kombinuotųjų lesalų, skirtų kalakutams, gamybos procesus bei pateikti rekomendacijas lesalų kokyb÷s gerinimui bei kalakutų produktyvumo didinimui.
Šio tikslo įgyvendinimui magistriniame darbe numatoma išspręsti tokius uždavinius: 1. Atlikti pašarinių žaliavų, naudojamų kalakutų kombinuotųjų lesalų, įvertinimą. 2. Atlikti lesalų gamybos procesų analizę.
3. Išanalizuoti kokyb÷s sistemų, taikomų lesalų gamyboje, efektyvumą.
4. Atlikti kalakutų produktyvumo analizę atsižvelgiant į naudojamų lesalų kokybinius parametrus bei lesinimo programas.
8
1. Literatūros apžvalga
1.1 Pašarinių žaliavų ir pašarinių priedų naudojimas kalakutų ir kitų paukščių mityboje
Sudarant kombinuotųjų lesalų receptūras juose didžiausią dalį sudaro javų grūdai, kaip kviečiai, kukurūzai, kvietrugiai, miežiai. Dažniausiai kalakutų lesinimui yra naudojami sojų bei rapsų rupiniai arba išspaudos, lesalų savikainai mažinti yra naudojama taip pat saul÷grąžų rupiniai arba išspaudos. Šios žaliavos yra pagrindin÷s amino rūgščių tiek÷jos. Pastaruoju metu labai nedideliais kiekiais yra naudojami žuvies miltai bei hemoglobinas, nes šios pašarin÷s žaliavos yra pakankamai brangios. Kalakutų lesalai iki rekomenduojamos amino rūgščių normos yra papildomi sintetin÷mis amino rūgštimis, kaip DL- metioninų, L- lizinu HCL, lizino sulfatu, L- treoninu. Javų grūdai kalakutų lesaluose teikia didžiausią lesalo energinę vertę. Lesalų energin÷s vert÷s papildymui yra naudojami riebalai bei aliejai. Visi kalakutų lesalai yra papildyti vitaminų ir mikroelemtų mišiniais, fermentais, probiotikais bei prebiotikais, organin÷mis rūgštimis, fitobiotiniais preparatais.
Javų grūdai pasižymi didele energine verte. Javų energetinę vertę paukščiams teigiamai įtakoja krakmolo ir riebalų kiekiai grūduose, o neigiamai – grūdų „pastolinių“ medžiagų (ligninas, ląstelių sienelių angliavandeniai – nekrakmoliniai polisacharidai) koncentracija. Šių medžiagų neigiamą įtaką – antimitybinį efektą – lemia tai, kad jų paukščiai praktiškai nevirškina, nes paukščių virškinamajame trakte n÷ra jas skaldančių fermentų. Tod÷l tirpūs nekrakmoliniai poliosacharidai gali padidinti virškinamojo trakto turinio klampumą, bloginti gerai virškinamų maisto medžiagų (baltymų, riebalų, krakmolo) skaidymą viškinamajame trakte (Aastrupp, 1979; White et.al., 1983; Campbell et.al., 1986; Classen and Cambbell, 1990; Jeroch, 1993; Mȕller, 1993; Bolduan, 1994). Javų grūdai, iš esm÷s yra angliavandenių koncentratai, sausųjų medžiagų sudedamoji dalis yra krakmolas, kuris yra endosperme. Sausųjų medžiagų kiekis javuose priklauso nuo derliaus nu÷mimio metodų ir laikymo sąlygų, bet dažniausiai būna apie 800 – 900 g/kg.
Nors kviečiai ir yra geriausias lesalas paukščiams, tačiau yra manoma, kad kviečių, kaip ir rugių bei miežių, panaudojimą broilerių lesaluose riboja jų antimitybinių medžiagų – ypač specifinių nekrakmolinių polisacharidų kiekis, kuris ir sąlygoja antimitybinį efektą, ypatingai augantiems viščiukams stabdo maistinių medžiagų virškinimą ir absorbciją (Antoniou et.al.,1981; Mollah et.al., 1983; Jeroch, 1987; Rogel et.al, 1987; Campbell et.al., 1989; Choct and Annison, 1990, 1992b; Annison, 1991).
Kviečiai. Paukščių prieauglio lesale kviečiai gali sudaryti 35 – 40 proc., suaugusių paukščių 40 – 60 proc. Kviečių grūduose yra 13 proc. baltymų, apie 66 proc. angliavandenių, 1,5 proc.
riebalų, 3 proc. ląstelienos, mineralinių medžiagų (fosforo, kalio, magnio ir kt.), vitaminų B1, B6, E (Sauvant et. al., 2004). Pagal grūdų cheminę sud÷tį kviečiai priskiriami krakmolingoms kultūroms – jų grūduose krakmolas sudaro daugiau kaip pusę mas÷s (63-72 % sausųjų medžiagų) ir yra rezervin÷ medžiaga sukaupiama endosperme. D÷l krakmolo unikalių funkcinių savybių kviečiai yra naudojami ne tik duonos gaminių gamybai, bet ir gyvūnų mityboje.
Lipidų kiekis grūduose kinta priklausomai nuo grūdų rūšies. Kviečių, rugių ir ryžių būna 10 – 30 g/kg (P. McDonald et al. 1977).
Lesaluose nepageidaujami arba slopinantys faktoriai: ne krakmolo polisacharidai, kviečių gemalo agliutininai, fitatai, neskaidomas krakmolas. Siekiant išvengti neigiamo poveikio paukščių produktyvumui ir sveikatingumui, nepageidaujamų medžiagų žaliavoje leistinos normos tokios: švinas – 10mg/kg, kadmis – 1mg/kg, aflatoksinas B1 – 0,02mg/kg, ochratoksinas - 0,25mg/kg, zearalenonas – 2mg/kg, nitrofenas, cezis, stroncis. ( Jeroch, Šeškevičien÷, Kulpys, 2004).
Kvietrugiai (kviečių ir rugių hibridas). Jų baltymingumas yra 8,5–12,9 proc., lizinas gali sudaryti 2,9 proc. ( 2,9–4,1 proc.), metioninas – treoninas – 3,4 proc. ( 2,9–4,0 proc.). Krakmolo virškinamumas yra toks pat geras, kaip ir kviečių, tod÷l kraiko kokybei kvietrugių panaudojimas neturi jokios įtakos. Lietuvoje auginamuose kvietrugiuose yra apie 2 900–2 940 kcal/kg apykaitos energijos.
Antimaistinių medžiagų koncentracija sudaro : β – gliukanų 1,2 proc., pentozanų 7,0 proc., palyginimui kviečiuose, atitinkamai – 1,0 proc. ir 6.6 proc. t.y. neženkliai mažesn÷.
Kvietrugių įjungimo į lesalus normos viščiukams – 20 proc. , pakaitin÷ms vištait÷ms – 30 proc., d÷sliosioms vištoms – 30 proc., viščiukams broileriams – 20 proc. Naudojant fermentinius preparatus kvietrugių panaudojimo norma broileriams padid÷ja iki 40 proc., kitoms paukščių rūšims kvietrugių panaudojimas lesalų gamyboje yra neribojamas.
Lesaluose nepageidaujami arba slopinantys faktoriai: ne krakmolo polisacharidai
Kukurūzai. Kukurūzai – vertingas lesalas. Jie kaloringi, turi nedaug ląstelienos ir nemažai karotino, kuris lengvai virsta vitaminu A. Paukščiai kukurūzus noriai lesa ir suvirškina 87–90% juose esančių maisto medžiagų. Jie tinka visų rūšių ir įvairaus amžiaus paukščiams. Paukščių prieauglio racione kukurūzai gali sudaryti 30–40 proc., suaugusių paukščių – 40–50 proc. ( Sauvant, 2004).
Kukurūzuose pagrindinis antimaistinis faktorius yra nekrakmolo polisacharidai. Maksimalios tiriamų medžiagų leistinos normos: aflatoksinas B1- 0,02mg/kg.
Miežiai. Miežiuose baltymai sudaro nuo 11,0 iki 11,9%, riebalai 2,0-2,3%, krakmolas 60,1%, ląsteliena 5,2-6,5%, mineralin÷s medžiagos 2,5- 2,7% ir apykaitos energija 11.9-13.0 MJ/kg (Geflugeljahrbuch, 2013, K. Damme u. a., S. 340).
10 Miežiai yra vieni labiausiai auginamų javų, nes yra atsparūs sausrai. Tačiau, jų naudojimas paukščių lesaluose, ypač viščiukų broilerių, yra ribojamas d÷l mažos energetin÷s vert÷s ir kitokių problemų, kaip lipnios išmatos (Gohl et.al., 1978). Miežiuose yra β- gliukanų, kurie sujungti β-1,4 ir β-1,3 gliukozidin÷mis jungtimis. Jie yra pagrindinis antimaistinis rodiklis. Gliukanai yra randami aleurono ir endospermos sluoksnių ląstelių sienel÷se (White et al., 1983).
Sojų rupiniai. Sojų rupiniai yra vieni iš pagrindinių augalin÷s kilm÷s baltymingų lesalų. Jų baltymai turi visų nepakeičiamųjų aminorūgščių (cisteino ir metionino nedaug). Sojų rupiniuose gali būti antimaistinių medžiagų, kurios mažina jų maistinę vertę. Pakaitinus rupinius iki 105oC, dalis antimaistinių medžiagų suyra. Juose yra 40–48 proc. proteinų, nedaug ląstelienos – 4–8 proc., gausu lizino- 6–6,5 proc.
Sojos rupiniuose nepageidaujami faktoriai yra oligosacharidai, nekrakmolo polisacharidai, tripsino inhibitoriai, lektinai, uareaz÷.
Sojos produktai. Nenuriebalintos sojos pupel÷s pasižymi aukšta maistine verte, jose yra daug baltymų, vidutiniškai 36 proc., riebalų – 20 proc., apykaitos energija paukščiams sudaro 14,6 MJ/kg. Nenuriebalintos sojos pupel÷s yra aukštos maistin÷s vert÷s pašarin÷ žaliava. Gaminant kombinuotuosius pašarus jų panaudojimas gerina granulių kokybę, nes papildomai reikia mažiau įterpti į pašarus aliejų.
Sojų aliejus. Jis yra turtingas sočiomis ir polinesočiomis riebalų rūgštimis. Jame riebalų rūgščių sud÷tis daugeliu rodiklių yra charakteringa žuvų taukams. Sojų aliejus įmaišomas į lesalus apykaitos energijos pagerinimui, nes jo apykaitos energija vidutiniškai sudaro 37,5 MJ/kg .
Rapsų išspaudos. Rapsų išspaudų maistin÷ vert÷ tokia: baltymingumas - 32,0–37,88 proc., riebalai – 6,03–9,80 proc., ląsteliena – 12,2, proc., apykaitos energija, paukščiams - 8,44-9,29 MJ/kg (Jatkauskas J. Ir kt., 2002). Rapsų išspaudose nepageidaujami faktoriai yra oligosacharidai, nekrakmolo polisacharidai, taninai, gliukozinolatai.
Pašarinis kalkakmenis. Pašarinis kalkakmenis – yra vienas didžiausių kalcio šaltinių lesaluose. Kalkakmenio pagrindą sudaro kalcio ir magnio karbonatai. Pagal dalelių dydį kalkakmenis skirstomas į atskiras frakcijas.
Monokalcio fosfatas. Papildžius lesalus monokalcio fosfatu gyvūnai gauna kalcio ir fosforo, kurie skatina tvirto kaulinio audinio ir skeleto formavimą bei gerina energijos, baltymų apykaitos, reprodukcijos, nervin÷s ir imunin÷s sistemų funkcionavimą.
Nustatyta, kad norint pasiekti optimalų makroelementų rezorbciją paukščių organizme prisilaikoma Ca ir P santykio lesale. Mokslin÷s literatūros duomenys rodo, kad, fosforo kiekis lesaluose tiesiogiai proporcingas jo kiekiui kraujo serume. (D. Sauvant, J.-M. Perez and G. Tran. 2004)
Pagal Europos Sąjungos normas apibr÷žtos nepageidaujamų medžiagų normos – fluoro (F) mas÷s dalis, mg/kg, ne daugiau kaip 2000, arseno (As) mas÷s dalis, mg/kg, ne daugiau kaip 10, švino (Pb) mas÷s dalis, mg/kg, ne daugiau kaip 15, kadmio (Cd) mas÷s dalis, mg/kg, ne daugiau kaip 10, gyvsidabrio (Hg) mas÷s dalis, mg/kg, ne daugiau kaip 0,1, dioksinai, ng PSO-PCDD/F-TEQ/kg, ne daugiau kaip 1,0 (Bandzait÷ ir kt. 2007).
Žuvies miltai. Žuvies miltai – yra gausūs gyvulin÷s kilm÷s baltymais (55–75 proc.), riebalais (2–12 proc.). Be to, žuvies miltai turi savyje didžiulį kiekį įvairių mikroelementų (jodo, mangano, kobalto ir kt.), o taip pat vitaminų (A, D, B grup÷s ir kt.) (H. Jeroch, J. Šeškevičien÷, J. Kulpys, 2004).
Juos ilgai laikant per dr÷gnai ( > 15 proc.), juose suaktyv÷ja mikroorganizmai ( pelija, kaista ), per sausai (< 12 proc.) arba per daug šiltai laikomi apkarsta ( oksiduojasi riebalai ).
Pašarin÷se žaliavose nekrakmolo polisacharidai ir jų sud÷tin÷s dalys, ląsteliena ir sudedamosios dalys įtakoja paukščių produktyvumą, lesalų konversiją. Šių medžiagų koncentracijos priklauso nuo augalų veisl÷s, klimatinių bei tręšimo sąlygų.
1.lentel÷. Antimitybin÷s medžiagos pašarin÷se žaliavose (g/kg SM) (R. Gružauskas ir kt.. 2005)
Nekrakmolo polisacharidai kalakutų virškinamajame trakte didina virškinamosios mas÷s klampumą. (White et al., 1983; Salih et al., 1991; McNab and Smithard, 1992), kuris savo ruožtu sumažina augimo rodiklius ir lesalo maistinių medžiagų absorbciją ( Philip et.al., 1995).Nekrakmolo polisacharidai yra skirstomi į celiuliozę, neceliuliozinius polimerus bei pektino polisacharidus.
Žaliavos Žalia ląsteliena β- gliukanai Pentozanai Nekrakmolo polisacharidai Kviečiai 20-34 2-15 55-95 75-106 Rugiai 22-32 5-30 75-91 107-128 Kvietrugiai 30 2-20 54-69 74-103 Miežiai 42-93 15-107 57-70 135-172 Avižos 80-123 30-66 55-69 120-269 Kukurūzai 19-30 1-2 40-43 55-117 Kviečių sėlenos 106-136 * 150-250 220-337 Sojos pupelių išspaudos 34-99 * 30-45 180-227 Rapsų sėklų išspaudos 109-159 * * 18 Pašariniai žirniai 56-72 * * 156
12 1 schema. Nekrakmolinių polisacharidų klasifikacija (pagal Choct ir Kocher, 2000)
Polisacharidai yra makromolekulių monosacharidai, sujungti glikozid÷mis jungtimis (R. CăpriŃă etc al., 2010).
Neceliuliozinių polimerų ir pektino polisacharidų nekrakmoliniai polisacharidai gali būti tirpūs, dalinai tirpūs arba netirpūs vandenyje (Choct ir Kocher, 2000). Dažniausiai viščiukų broilerių racione sutinkami nekrakmoliniai polisacharidai yra celiulioz÷, β-gliukanai, arabinoksilanai, galaktomananai ir ksilogliukanai. Celiulioz÷, hemiceliulioz÷ ir pektino medžiagos žinomas kaip augalų ląstelių sienel÷s, kurios sudaro 80-90% augalų ląstelių sienel÷s. Nekrakmoliniai polisacharidai suskirstyti į struktūrinius ir nestrūkturinius polisacharidus (R. CăpriŃă, 2010). Kaip nustat÷ Annison (1991) nekrakmolino polisacharidai padidina virškinamojo trakto klampumą, sumaž÷ja virškinimo fermentų difuzija, pakinta baltymų, lipidų ir elektrolitų endogenin÷ sekrecija. Vienkamerinių gyvūnų išskiriami virškinimo fermentai negali pilnai hidrolizuoti nekrakmolinių polisacharidų (Dierick ir kt.,1994). Tuo tikslu į kalakutų lesalus yra terpiami nekrakmolo polisacharidus skaldantys fermentais.
Pasak Engberg et al. (2004) kalakutų lesalai yra papildomi fermentais siekiant: • Padidinti kalakučiukų broilerių endogeninių fermentų kiekį;
• Panaikinti antimitybinius faktorius, tokius kaip arabinoksilanai, β- gliukanai ir kt.;
• Moduliuoti žarnyno mikroflorą, siekiant pagerinti paukščių sveikatingumą;
Fermentai, naudojami kalakutų mityboje, turi atitikti keletą kriterijų: • Lesale turi būti pakankamas substrato kiekis fermentų veiklai;
• Gyvūnas turi sugeb÷ti pasisavinti fermentin÷s veiklos produktus; • Stabilūs gyvūno žarnyne, kuriame pasireiškia didžiąsias jų efektas; • Stabilūs lesaluose jų gamybos ir sand÷liavimo metu;
• Fermentai turi veikti efektyviai į tam tikrą substratą, pvz. ksinalaz÷ turi būti terpiama į lesalus, kurių pagrindą sudaro kviečiai, nes į jų sud÷tį daugiausiai įeina arabinoksilanai. Silpnesnį efektą ksinalaz÷ tur÷s lesalams, kurių pagrindą sudaro kukurūzai ir sojos rupiniai, nes juose arabinoksilanų yra nežymus kiekis (Odetallah, 2000).
Pasaulyje atlikta nemažai tyrimų ir paskelbta duomenų apie NKP skaidančių fermentų įtaką paukščių virškinimo fiziologiniams procesams ir jų produktyvumui. Steenfeldt et al. 1989, M. Bedford, 2012 nustat÷, kad NKP skaldantiems fermentams suardžius ląstel÷s sienel÷s arabinoksilanų struktūrą, padaug÷ja substrato mikrofloros fermentacijai paukščių aklojoje žarnoje. Padid÷jus fermentacijai storajame žarnyne, padid÷ja TGRR kiekis, kurios teikia energiją organizmui, sumaž÷ja žarnyno pH, kuris teigiamai įtakoja paukščių sveikatingumą. NKP skaldantys fermentai padidina organinių medžiagų, žalių baltymų ir krakmolo virškinamumą kalakutų klubin÷je žarnoje bei organinių medžiagų ir žalių riebalų virškinamumą ekskrementuose ( Petterson ir Aman, 1989). Saleh et al. (2003) paskelb÷, kad in vitro fermentų celulaz÷s, ksinalaz÷s, pektinaz÷s, himicelulaz÷s ir gliukanaz÷s įtakoje nustatyti didžiausi žalių baltymų ir sausųjų medžiagų virškinamumai. β- gliukanaz÷ padidino miežių apykaitos energiją ir kalakutų klubin÷s žarnos baltymų bei amino rūgščių virškinamumą (Ravindran et al., 2007). Fermentų galaktanaz÷s ir manaz÷s hidroliz÷ padidino kalakučiukų produktyvumą (Centeno et al., 2006). Silva ir Smithard (2002) ištyr÷, kad ksinalaz÷s įtakoja lesalų, kuriuose vyrauja rugiai kokybę. Tokios sud÷ties lesalus praturtinus ksinalaze sumaž÷jo kalakučiukų plonojo žarnyno klampumas, pager÷jo virškinamumas ir padid÷jo jų produktyvumas. NKP skaldančių fermentų įtakoje sumaž÷jusį kalakučiukų žarnyno klampumą nurodo ir kiti autoriai ( Dusel et al., 1998; Zyla et al., 1999; Bedford, 2000; Danicke et al., 2000; Choct, 2001; Saleh et al., 2003; Twomey et al., 2003).
Nustatyta , kad NKP skaldančių fermentų įtakoja padid÷ja viščiukų broilerių ir kalakutų produktyvumas (Bedford, 2000; Mathlouthi et al 2002; Boguhn et al., 202). Panašius rezultatus, kad fermentinių preparatų įtakoje padid÷jo paukščių produktyvumas, nustat÷ ir kiti mokslininkai (Gružauskas ir kt., 2000; Racevičiūt÷ Stupelien÷ ir kt., 2004; Šašyt÷ et al., 2002; Kapočius ir kt., 2003).
14 Probiotikai
Lesinant paukščius, visų pirma kalakutus bei broilerius, lesalais į kuriuos įterpti probiotikai galima reguliuoti žarnyno mikrofloros sud÷tį. Probiotin÷s bakterijos gamina įvairias medžiagas, kurios ne tik mažina patogeninių mikroorganizmų skaičių, tačiau gali įtakoti jų metabolizmą ir toksinų gamybą. Probiotikai panaudoja patogeninių mikroorganizmų maisto medžiagas, prisitvirtina prie žarnų gleivin÷s sienelių taip sudaromos nepalankios sąlygos patogeninei mikroflorai (BIO-AG).
Probiotikams naudojamos pieno rūgšties, bifidobakterijos, fekalinis streptokokas, žarnyno lazdel÷, celiuliozę skaldančios, karotiną sintezuojančios bakterijos, pirmuonys, didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų asociacijos (Micak P., 1987). Žemiau, pirmame paveiksl÷lyje, yra keletas probiotinių bakterijų nuotraukų.
Gramteigiamos Bifido ir Lactobacilli bakterijos gaminančios pieno rūgštį, sudaro didžiąją dalį normalios žarnyno mikrofloros (BIO-AG).
Lactobacilli randamos ten, kur daug angliavandeningų substratų. Jas galima aptikti ant žmonių ar
gyvūnų gleivinių membranos, pieno produktuose, raugintoje tešloje, g÷rimuose, silose, kv÷pavimo takuose, ant augalų ir augalin÷s kilm÷s medžiagų, nuotekose, fermentuotame ar sugedusiame maiste. Ši mikroflora apsaugo nuo potencialių patogenų.
Probiotikai pasižymi tokiu veikimu:
1. gamina pieno, acto, propiono, riebiąsias rūgštis ir tai sąlygoja pH sumaž÷jimą žarnų turinyje;
2. d÷ka probiotikų susidaro vandenilio peroksidas, baktericidas;
3. probiotikai gamina antibiotikus (bakteriocinas) tokius kaip acidofilinas, acidolinas, laktalinas, nizinas.
4. stabdo toksiškų aminų ir amoniako susidarymą;
5. probiotiniai organizmai išstumia žalingus patogenus varžydamiesi d÷l vietos ir maisto medžiagų;
6. stiprina imuninę sistemą;
7. gamina virškinimo fermentus, B grup÷s vitaminus, antienterotoksinus; 8. gerina virškinimą, pager÷ja vitaminų ir mineralų absorbcija;
9. daroma teigiama įtaka visai organizmo mikroflorai; 10. pager÷ja laktoz÷s virškinimas;
11. gerina žarnų peristaltiką;
13. pasižymi antikancerogeniniu, antimutageniniu, antialerginiu veikimu; 14. sumažina antibiotikų sukeltą diar÷ją;
15. apsaugo nuo žarnyno infekcijų;
16. kai kurie probiotikai sugeba inaktyvuoti kancerogeninę betagliukoronidazę ir nitroreduktazę; 17. anticholestirolinis poveikis;
gamina nenustatytus augimo faktorius (Bengmark S., 1998; Mingan C., 2001).
Apibendrinant galima teigti, jog probiotikų naudojimas kalakutų ir viščiukų broilerių auginime duoda vien tik gerus rezultatus, kadangi daug autorių nurodo, kad probiotikai, gauti iš Aspergillus, Bacillus, Bifidobacterium, Enterococcus, Lactobacillus, Pediococcus, Streptococcus bakterijų padidino broilerių produktyvumą, sumažino lesalų sąnaudas, broilerių mirtingumą, pagerino m÷sos skonį (Owings et al., 1990; Fritts et al., 2000; Opalinski et al., 2007; Vicente et al., 2007).
Prebiotikai
Prebiotikai yra nevirškinami maisto priedai, kurie teigiamai veikia organizmo sveikatingumą pasirinktinai stimuliuodami tam tikro kiekio bakterijų augimą ir/ar aktyvumą gaubtin÷je žarnoje.
1995 metais R. Gibsonas pirmą kartą suformulavo prebiotikų sampratą. Ji buvo skirta medžiagoms arba dietiniams priedams pažym÷ti. Koncepcijos autorius prebiotikams kelia šiuos reikalavimus:
negali hidrolizuotis ir absorbuotis viršutiniuose virškinimo trakto skyriuose;
turi būti selektyviniu substratu vieno arba riboto kiekio naudingų normalios žarnyno mikrofloros atstovų, stimuliuojančių jų augimą arba metabolinį aktyvumą;
turi gerinti žarnyno mikrofloros sud÷tį;
turi indikuoti gastrointestinalinį arba bendrą efektą, pagerinti mikroorganizmų būklę, t.y. gerinti gyvūno fizinę būklę (Gibson ir Roberfroid, 1995).
Yra įvairių rūšių prebiotikų besiskiriančių tarpusavyje chemine sud÷timi. Tai galime pamatyti antoje lentel÷je.
16 2 lentel÷. Prebiotikų rūšys ir jų chemin÷ sud÷tis
Rūšis Chemin÷ sud÷tis
Sacharoz÷s alkoholiai
Ksilitolis C5H12O5
Manitolis C6H14O6
Sorbitolis C6H14O6 (sorbitolio stereoizomeras)
Disacharidai
Laktuloz÷ 4-O-D-galaktopiranozil-D-fruktoz÷
Laktolis 4-O-D-galaktopiranozil-D-glukitolis
Oligosacharidai
Rafinoz÷ (-D-Gal-(1_ 6)-_ -D-Glk-(1_ 2)-_ -D-Fru)
Sojos oligosacharidai rafinoz÷: (_ Gal-(1_ 6)-_ Glk-(1_ 2)-_
-D-Fru) + stachioz÷: (-D-Gal-(1_ _ -D-Gal-(1_ 6)-_ -D-Glk-(16)-_ 2)-6)-_ -D-Fru)
Fruktooligosacharidai (FOS) (_ -D-Glk-(1_ 2)-_(_ -D-Fru-(1_ 2)-_n n = 2-4
Oligofruktoz÷ (_ -D-Glk-(1_ 2)-_(_ -D-Fru-(1_ 2)-_n n = 2-6
ir _ -D-Fru-(1_ 2)-[(_ -D-Fru-(1_ 2)-]n n = 1–6 Galaktooligosacharidai
(TOS-transgalaktooligosacharidai)
(_ -D-Glk-(1_ 4)–_(_ -D-Gal-(1_ 6)-_n n = 2–5
Kiti nevirškinami oligosacharidai
Izomaltooligosacharidai α – D – (1 m6) gliukoz÷s oligomerai
Laktosacharoz÷ 4G – β – D – galactozilsacharoz÷
Polisacharidai
Inulinas _ -D-Glk-(1_ 2)–_(_ -D-Fru-(1_ 2)-_n
Virškinimui atsparus krakmolas (C6H10O5)n
Pagrindinių prebiotikų charakteristika
Fruktooligosacharidai
Fruktooligosacharidai arba FOS paprastai vadinami trumpųjų grandinių oligosacharidais susidedančiais iš D – fruktoz÷s ir D – gliukoz÷s, turinčių nuo trijų iki penkių monosacharidinių vienetų. Komerciniu mastu FOS ir trumpųjų grandinių FOS yra gaminami iš cukroz÷s naudojant
grybelinį fruktoziltransferaz÷s fermentą. Viršutiniuose virškinamojo trakto skyriuose FOS yra nevirškinami. Jie stimuliuoja bifidobakterijų augimą storosiose žarnose.
Inulinas
Inulinu vadinama grup÷ natūraliai pasitaikančių oligosacharidų savo sud÷tyje turinčių fruktoz÷s. Inulinas priklauso angliavandenių klasei žinomų kaip fruktanai. Jie yra gaunami iš cikorijos (Cichorium intybus) šaknų ir iš topinambų. Inulinas paprastai susideda iš fruktoz÷s ir gliukoz÷s. Tarp fruktoz÷s vienetų yra beta – (2-1) glikozidin÷s jungtys. Inulinas skatina bifidobakterijų augimą storosiose žarnose.
Laktolis
Laktolis yra laktoz÷s disacharido analogas. Jis farmacijoje naudojamas vidurių užkiet÷jimui ir kepenų encefalopatijai gydyti. Laktolis yra atsparus virškinimui viršutiniuose virškinamojo trakto skyriuose, fermentuojamas kolonijinių bakterijų, įtakoja bifido ir lactobacilli bakterijų biomas÷s padid÷jimą gaubtin÷je žarnoje. Laktolis chemijoje yra žinomas kaip 4 – 0 – (beta – D – galaktopiranozil) – D - glukitolis.
Laktosacharoz÷
Laktosacharoz÷ yra trisacharidas susidedantis iš D – galaktoz÷s, D – gliukoz÷s ir D fruktoz÷s. Laktosacharoz÷ nevirškinama skrandyje ir plonosiose žarnose. Kai kurios bifidobakterijų rūšys laktosacharozę naudoja savo augimui gaubtin÷je žarnoje. Laktosacharoz÷ taip pat žinoma kaip 4G – beta – D – galactozilsacharoz÷.
Izomaltooligosacharidai
Izomaltooligosacharidai susideda iš alfa – D – (1 m6) gliukoz÷s oligomerų įskaitant izomaltozę, izomaltotetrozę, izomaltopentozę, izopanozę ir kitus. Isomaltooligosacharidai yra gaminami įvairių fermentinių procesų metu. Jie stimuliuoja bifido ir lakto bakterijų augimą storosiose žarnose.
Sojos oligosacharidai
Sojos oligosacharidais vadinami oligosacharidai randami sojų pupel÷se, kitų augalų pupel÷se ir žirniuose. Du pagrindiniai sojos oligosacharidai yra trisacharidas rafinoz÷ ir tetrasacharidas stachioz÷. Rafinoz÷ susideda iš vienos molekul÷s D – galaktoz÷s, D- gliukoz÷s ir D – fruktoz÷s. Stachijoz÷ susideda iš dviejų molekulių D – galaktoz÷s, vienos molekul÷s D – gliukoz÷s ir vienos molekul÷s D – fruktoz÷s. Sojos oligosacharidai stimuliuoja bifidobakterijų augimą storosiose žarnose.
18 Transgalaktooligosacharidai
Transgalaktooligosacharidai (TOS) tai oligosacharidų mišinys susidedančių iš D – gliukoz÷s ir D – galaktoz÷s. TOS stimuliuoja bifidobakterijų augimą storosiose žarnose. (PDRhealth)
Prebiotikų veikimo mechanizmas
Trumpųjų grandinių angliavandeniai, žinomi kaip fruktooligosacharidai (FOS) ir manooligosacharidai (MOS) yra mielinių kultūrų, artišokų, česnakų ir kitų augalų sud÷tin÷s dalys. Kai kurie prebiotikai tarnauja kaip maistas probiotiniams mikroorganizmams sustiprindami jų augimą, dauginimąsi ir pad÷dami konkuruoti su patogeniniais mikroorganizmais žarnyne. Prebiotikų veikimas pasireiškia patogeninių bakterijų receptorių blokavimu, tokiu būdu stabdant implantaciją ant ląstelių sienelių. (http://www.caloriecontrol.org/prebiotics.html).
Geriausiai ištyrin÷ti prebiotikai yra: inulinas ir fruktooligosacharidai (FOS), kurie randami apytiksliai 36000 augalų (Kimura Y. et al., 2002).
Prebiotikai praeina tranzitu per viršutinius virškinimo trakto skyrius, plonąsias žarnas ir yra skaidomi storosiose žarnose (gaubtin÷je žarnoje). Tačiau, organizmas negamina fermentų skirtų prebiotikų skaidymui. Bifido, laktobacilos ir kai kurios kitos bakterijos fermentuodamos prebiotikus gaubtin÷je žarnoje gamina trumpų grandinių riebiąsias rūgštis, daugiausiai acetatus, propionatus, butiratus, taip pat gaminamos dujos tokios kaip: vandenilio, anglies dioksido, metano, susidaro laktatai, piruvatai, skruzdžių rūgštis, fermentas hidrolaz÷ ir t.t. D÷l to sumaž÷ja pH gaubtin÷je žarnoje ir susidaro palankios sąlygos gerinančioms sveikatingumą bakterijoms. Sumaž÷jus pH žarnyne palengv÷ja mineralinių medžiagų absorbcija tokių kaip kalcis, magnis, cinkas.
Prebiotikų antimikrobinis veikimas pasireiškia tuo, kad jie skatina laktobacilų ir bifidobakterijų augimą storosiose žarnose. Šios bakterijos sustiprina barjerinę žarnų gleivin÷s funkciją, tai padeda apsisaugoti nuo patogeninių bakterijų išstumiant jas iš paukščių virškinamojo trakto. Gaubtin÷je žarnoje vyksta patogeninių bakterijų receptorių blokavimas, tokiu būdu stabdant jų implantaciją ant ląstelių sienelių. Prebiotikai mažina trigliceridų, cholesterolio, LDL – cholesterolio kiekius, pasižymi antikancerogeniniu veikimu.
1.2 Kombinuotųjų lesalų kalakutams kokybinių rodiklių analiz÷
Auginant kalakutus yra reikalinga laikytis higieninių reikalavimų. Lesalų talpos, esančios prie paukštidžių, lesalų padavimo linijos turi būti pastoviai valomos nuo lesalų likučių. Po Lesalų talpų dezinfekcijos jos turi pilnai išdžiūti. Lesalų talpose vengti didelio kiekio lesalų susikaupimo, nes esant aukštai aplinkos temperatūrai gali augti mikroorganizmai ir lesalas prad÷s gesti. Auginant
kalakučiukus turime vadovautis taisykle, kad lesalas patiekiamas mažais kiekiais, bet pastoviai. Tai užtikrina geresnį paukščių augimo intensyvumą. Geresniam kalakutų augimui bei optimaliai lesalų konversijai pasiekti yra taikomas fazinis kalakutų lesinimas. Kalakutų geriausieji auginimo rezultatai yra pasiekiami jei gaminami skirtingos kokyb÷s lesalai kalakutams ir kalakut÷ms. Vienas iš didžiausių kalakutų prot÷vių pulkų augintojų Kartzfehn rekomenduoja tokias kalakutų ir kalakučių lesalų kokybinius rodiklius.
3 lentel÷. Lesalų maistinių medžiagų normos kalakutams.
Savait÷s 1-2 3-5 8-9 10-13 14-17 18-22 Žali baltymai 27,5 26 23,5 21 18 16 ME, MJ/kg 11,4-11,6 11,6-11,8 12,0-12,2 12,4-12,6 12,7-12,9 13,1-13,3 Metioninas, % 0,63 0,59 0,54 0,47 0,41 0,39 Met+Cist, % 1,09 1,03 0,95 0,83 0,74 0,68 Lizinas, % 1,7 1,6 1,45 1,25 1,1 1 Treoninas, % 1,02 0,96 0,88 0,76 0,68 0,62 Triptofanas, % 0,29 0,27 0,24 0,21 0,19 0,17 Metioninas (įsisav.), % 0,58 0,55 0,5 0,44 0,4 0,36 Met+Cist (įsisav.), % 0,98 0,93 0,84 0,74 0,67 0,61 Lizinas (įsisav.), % 1,55 1,46 1,31 1,14 1,01 0,91 Treoninas (įsisav.), % 0,87 0,81 0,74 0,65 0,58 0,53 Triptofanas (įsisav.), % 0,25 0,23 0,21 0,19 0,17 0,15 Kalcis, % 1,4 1,3 1,2 1,2 1,1 1 Fosforas (įsisav.), % 1 1 0,8 0,8 0,75 0,7 Pašarų poreikis Patinas (kg/augimą) 0,47 2,48 7,52 11,56 14,64 22,7 Granul÷s dydis 2mm 2mm 3mm 3 mm 3 mm 3mm
Kalakut÷s yra auginamos trumpesnį laikotarpį, tod÷l jų lesinimo periodai yra trumpesni.
4 lentel÷. Lesalų maistinių medžiagų normos kalakut÷ms.
Savait÷s 1-2 3-5 6-9 10-13 14-15 15-16 Žali baltymai 27,5 26 23,5 21 18 16 ME, MJ/kg 11,4-11,6 11,6-11,8 12,0-12,2 12,4-12,6 12,7-12,9 13,1-13,3 Metioninas, % 0,63 0,59 0,54 0,47 0,41 0,39 Met+Cist, % 1,09 1,03 0,95 0,83 0,74 0,68 Lizinas, % 1,7 1,6 1,45 1,25 1,1 1 Treoninas, % 1,02 0,96 0,88 0,76 0,68 0,62 Triptofanas, % 0,29 0,27 0,24 0,21 0,19 0,17 Metioninas (įsisav.), % 0,58 0,55 0,5 0,44 0,4 0,36 Met+Cist (įsisav.), % 0,98 0,93 0,84 0,74 0,67 0,61 Lizinas (įsisav.), % 1,55 1,46 1,31 1,14 1,01 0,91
20 Treoninas (įsisav.), % 0,87 0,81 0,74 0,65 0,58 0,53 Triptofanas (įsisav.), % 0,25 0,23 0,21 0,19 0,17 0,15 Kalcis, % 1,4 1,3 1,2 1,2 1,1 1 Fosforas (įsisav.), % 1 1 0,8 0,8 0,75 0,7 Pašarų poreikis Patelių (kg/augimą) 0,42 2,06 6,1 9,17 4,24 6,03 Granul÷s dydis 2 mm 2 mm 3 mm 3 mm 3 mm 3 mm
Lesinant kalakutus vienas iš pagrindinių lesalų kokybinių parametrų yra lesalų baltymingumas bei aminorūgštys. Aminorūgštys kalakutų organizme užtikrina optimalių medžiagų apykaitos procesų eigą. Visiems žem÷s ūkio paukščiams aminorūgštys yra skirstomos į pakeičiamas ir nepakeičiamas. Pastarosios paukščių organizme yra nesintetinamos ir turi būti pateiktos kartu su lesalais. Iš nesintetinamų aminorūgščių paukščiams svarbiausios – metioninas, lizinas, treoninas, triptofanas. Kitos aminorūgštys tokios, kaip alaninas, asparagino rūgštis, asparaginas, glutamino rūgštis, glutaminas, hidroksiprolinas, glicinas, serinas, prolinas yra sintetinamos paukščių organizme.
Kiekviena aminorūgštis atlieka paukščių organizme tik jei būdingas funkcijas.
Lizinas- dalyvauja kraujo plazmos baltymų ir audinių sintez÷je, gyvulių ir paukščių organizmų
medžiagų apykaitos procesuose, nukleoproteidų, chromoproteidų sintez÷je. Jis stimuliuoja jungiamojo ir kologeninio audinio susidarymą, skeleto raumenų augimą, fermentų ir hormonų veiklą.
Esant lizino trūkumui, gali sumaž÷ti gyvulių ir paukščių apetitas, prieauglio augimas, paukščių d÷slumas, išsivystyti anemija, taip pat atsiranda neigiamas azoto balansas, nes esant padidintam baltymų kiekiui racione, sutrinka raumeninio audinio augimas, padid÷ja lesalų sąnaudos produkcijos vienetui gauti.
Meteoninas- ši aminorogštis priklauso nepakeičiamųjų aminorūgščių grupei. Metioninas
dalyvauja oksidacijos- redukcijos reakcijoje, reguliuoja riebalų ir baltymų apykaitą bei plunksnų susidarymą, yra tarpinins cistino ir cisteino sintez÷s produktas. Taip pat meteoninas padeda susidaryti medžiagoms, kurios nuodingos apykaitos produktus paverčia nekenksmingais.
Esant meteonino trūkumui, sumaž÷ja paukščių apetitas, sul÷t÷ja prieauglio augimas, sumaž÷ja vištų d÷slumas, did÷ja pašarų sąnaudos, blog÷ja gyvulių ir paukščių imunitetas.
Cistinas- cistinas dalyvauja oksidaciniuose- redukciniuose procesuose, angliavandenių
apykaitoje, susidarant medžiagoms, kurios naudingus apykaitos produktas večia nekenksmingais. Esant cistino trūkumui vystosi kepenų ciroz÷, krenta plunksnos, sumaž÷ja atsparumas infekciniams susirgimams. Cistinas ir metioninas – abipusiškai susijusios aminorūgštys, tod÷l esant šių rūgščių trūkumui lesaluose papildomai įterpiama sintetinio meteonino.
Treoninas- ši aminorūgštis, priklauso nepaikečiamųjų aminorūgščių grupei L- treonino formą
gyvuliai ir paukščiai gerai pasisavina. Ši aminorūgštis dalyvauja gyvulių ir paukščių medžiagų apykaitoje, yra baltymų, virškinimo fermentų, imuninių substancijų sudedamoji dalis ir dalyvauja glicino sintez÷je. Treoninas kartu su izoleucinu padeda geriau pasisavinti kitas aminorūgštis, skatina prieauglio augimą.
Esant treonino trūkumui su išmatomis išsiskiria daugiau azoto, blog÷ja pašarų konversija, prasčiau auga prieauglis.
Triptofanas- triptofanas reguliuoja gyvulių organizmo endokrenines sistemos funkcijas,
dalyvauja hemoglobino sintez÷je, apvaisinimo ir gemalo vystymosi procesuose. Jis dalyvauja susidarant seratoninui, triptaminui, melatoninui, niacinui. Ši amino rūgštis skatina lesalų suvartojimą.
Esant triptofano trūkumui, staigiai maž÷ja kūno mas÷, adtrofuojasi endokrinin÷s liaukos, išsivysto anemija, kraujo plazmoje sumaž÷ja baltymų, o kraujyje- hemoglobino kiekiai, pakinta organizmo imunin÷s savyb÷s.
Valinas- jis reikalingas baltymams sintetinti, glikogenui iš gliukoz÷s susidaryti, endokrenin÷s ir
nervų sistemos normaliai veiklai palaikyti.
Esant Valino trūkumui, paukščiai blogiau lesa, pasidaro dirglesni, prasideda traukuliai, sutrinka judesių koordinacija, blogiau auga prieauglis.
Argininas- ši aminorūgštis reikalinga nukleoproteidų ir arginaz÷s sintezei, plunksnoms
formuotis, normaliai lytiniai organų veiklai, dalyvauja angliavandenių apykaitoje.
Esant Arginino trūkumui, sumaž÷ja paukščių augimas, sutrinka spermatogenez÷, baltymų ir angliavandenių apykaita.
Histidinas- dalyvauja hemoglobino sintez÷je, lemia normalų paukščių augimą. Esant histidino
trūkumui, sumaž÷ja apetitas, l÷t÷ja augimas, blog÷ja pašarų konversija.
Izoleucinas- jis reikalingas baltymų sintezei ir lesalo aminorūgštims pasisavinti.
Esant izoleucino trūkumui, d÷l blogo aminorūgščių pasisavinimo, iš organizmo išskiriamas nepanaudotas azotas.
Fenilalaninas- jis dalyvauja hormonų tiroksino ir adrenalino sintez÷je susidarant odos
pigmentui ir plunksnoms.
Kaip paukščiams trūksta fenilalanino, sutrinka jų skydliauk÷s ir antinksčių veikla, deformuojasi liežuvis, paukščiukai blogai auga, padid÷ja aminorūgščių tirozino reikm÷ (R. Gružauskas ir kt., 2005)
22 Normaliai fiziologinei būklei palaikyti į pašarus yra terpiami vitaminai. Į kombinuotuosius lesalus kalakutams yra terpiami vitaminų mišiniai- premiksai jų sud÷tyje esantys skirtingi vitaminai atlieka skirtingas funkcijas.
Vitaminai skirstomi į riebaluose tirpius vitaminus ir vandenyje tirpius vitaminus.
Riebaluose tirpstantys vitaminai ir svarbiausios jų funkcijos.
A- reg÷jimui, augimui ir epitelinio audinio funkcijoms reguliuoti, odai ir gleivinei. D3- Ca ir P apykaitai reguliuoti, kaulams ir lukštui formuotis.
E – pasižymi antioksidacin÷mis savyb÷mis K3- kraujui koaguliuoti
Vandenyje tirpstantys vitaminai
B1- kofermentas angliavandenių apykaitoje, svarbus nervinio audinio funkcijoms.
B2 – dalyvauja kv÷pavimo grandin÷je, veikia kaip kofermentas angliavandenių, aminorūgščių ir
riebalų rūgščių apykaitoje.
B6 – dalyvauja aminorūgščių, riebalų ir angliavandenių apykaitoje.
B12 – nuleino rūgščių, baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitai, raudonųjų kraujo kūnelių
sintez÷je.
Nikotino rūgštis – kofermentas angliavandenių, aminorūgščių ir riebalų apykaitoje, dalyvauja aprūpinant energija ir normalioje audinių regeneracijoje.
Pantoteno rūgštis – kofermentas audiniuose esančių angliavandenių, aminorūgščių ir lipidų apykaitoje, o svarbiausia – dalyvauja sintezuojant ir skaldant lipidus.
Folio rūgštis – koefermentas nukleotidų ir baltymų sintez÷je (metilo grupių).
Biotinas – kofermentas angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitoje, dalyvauja riebalų rūgščių ir baltymų (keratino) sintez÷je.
C – kologeno biosintez÷je, antioksidantas ląselių viduje, stiprina imunitetą.
Apibendrinus kiekvieno vitamino įtaką paukščių produktyvumui, sveikatingumui, medžiagų apykaitos procesams yra parengtos vitaminų įterpimo normos į kalakutų kombinuotuosius lesalus (R. Gružauskas ir kt., 2005).
5 lentel÷. Vitaminų terpimo į lesalus kalakutams DSM rekomendacijos, 2011 m. Startinis periodas Auginimo periodas Auginimo pabaigos 1 Auginimo pabaigos 2
0-6 sav. 7-12 sav. 13-18 sav. Nuo 18 > sav.
A TV 12000-15000 10000-12000 8000-10000 6000-9000 D3 TV 4000-5000 3000-5000 3000-4000 2000-3000 E mg 100-250 60-80 30-50 30-50 K3 mg 4-5 3-4 3-4 3-4 B1 mg 4,5-5 3-5 3-4 2-3 B2 mg 15-20 10-15 8-10 8-10 B6 mg 6-7 5-7 3-6 3-6 B12 mg 0,04-0,05 0,03-0,04 0,02-0,03 0,015-0,025 Niacinas mg 100-150 80-100 60-80 50-60 D- pantoteno rūgštis mg 30-35 20-25 15-20 15-20 Folonė rūgštis mg 4-6 2-3 2-2,5 2-2,5 Biotinas mg 0,25-0,4 0,25-0,3 0,2-0,25 0,2-0,25 C mg 100-200 100-200 100-200 100-200 Cholinas mg 1000-1200 500-1000 400-600 400-600
Siekiant užtikrinti optomalius medžiagų apykaitos procesus kalakutų organizme būtina jiems su lesalais teigti optimalų energijos kiekį. Kalakutams yra svarbu, kad jų lesaluose būtų subalansuotas aminorūgščių, makroelementų ir apykaitos energijos santykis. Tuo tikslu be pašarin÷se žaliavose esančių aliejų yra papildomai terpiami aliejai arba riebalai. Daugiausiai į lesalų sud÷tį yra terpiama sojų, saul÷grąžų, rapsų aliejai.
Riebalų panaudojimo tikslai yra šie:
• pašarų energin÷s vert÷s didinimas;
• nepakeičiamų riebalų rūgščių poreikio patenkinimas;
• karotinoidų, riebaluose tirpstančių vitaminų, taip pat jų tarpinių produktų, rezorbcijos pagerinimas; • bendra teigiama įtaka gyvulių ir paukščių sveikatingumui didinti;
• gyvulininkyst÷s produktų praturtinimas riebalų rūgštimis;
• pašaro technologinių savybių gerinimas (pvz., dulk÷tumo sumažinimas, tolygesnis įvairių pašaro dalelių sumaišymas, mažesnis energijos sunaudojimas granuliuojant). (R. Gružauskas ir kt., 2005).Kombinuotųjų lesalų receptūras kalakutams turime sudaryti taip, kad linolio rūgšties būtų ne mažiau kaip 1,2 proc. Polinesočiosios riebalų rūgštys didina kalakutų imunitetą.
Taigi kombinuotuosiuose lesaluose skirtuose kalakutams įvairiais auginimo laikotarpiais turi būti pakankamas apykaitos energijos, baltymų, aminorūgščių, vitaminų ir mikroelementų kiekiai.
24
1.3 Lesalų gamybos procesų analiz÷ ir RVASVT plano sukūrimas
Visaverčių pašarų gamybos technologinio procesų seka:
žaliavų sv÷rimas ir pri÷mimas, žaliavų saugojimas ir dozavimas, magnetinis valymas, malimas, maišymas, terminis apdirbimas garais, ekspandavimas, granuliavimas, atv÷sinimas, kombinuotųjų pašarų saugojimas, sv÷rimas, pakavimas į maišus arba pakrovimas į mašinas.
Norint užtikrinti min÷tų technologinių procesų eigą būtina atlikti tokius darbus:
• techninę ir sanitarinę esamų įrengimų, inventoriaus priežiūrą, kad nekiltų pavojus užteršti žaliavas ir gatavą produkciją;
• savalaikį nusid÷v÷jusių įrengimų ar jų dalių, inventoriaus keitimą naujais; • naujų įrengimų, inventoriaus įsigijimą tobulinant gamybą;
Pašarin÷s žaliavos į kombinuotųjų pašarų gamyklą gali būti atgabenamos laivais, geležinkeliu arba autotransportu. Vykstant žaliavų iškrovimui turi būti įjungiama aspiracin÷ sistema, kurios pagalba yra sutraukiamos visos žaliavų iškrovimo metu susidariusios dulk÷s. Tai yra labai svarbus procesas, kurio metu sprendžiamos ekologin÷s bei apsaugos nuo gaisrų bei sprogimų problemos. Didelis dulkių kiekis gali būti sprogus ir net sunaikinti visą kombinuotųjų pašarų gamyklą. Atvežtos pakuotos žaliavos yra sunešamos į sand÷lius ir sukraunamos į rietuves. Po rietuv÷mis likti tam tikras oro tarpas, kad užtikrinti taruotų pašarinių žaliavų optimalias laikymo sąlygas. Grūdin÷s žaliavos prieš supilant į talpas turi būti persijojamos būgniniu sijotuvu, kad pašalinti įvairias priemaišas: žvyrą, medžio, stiklo ar kitas pašalines daleles. Priklausomai nuo pašarinių žaliavų rūšies jos turi būti supilamos į joms skirtus aruodus, talpas, rezervuarus ar supakuotos į rietuves sudedamos sand÷lyje. Sojos rupiniai gali būti supilami į aruodus, grūdin÷s ir baltymin÷s žaliavos transportuojamos į talpas. Miel÷s, fermentai, mineralin÷s medžiagos, premiksai, kokcidiostatikai ir kitos supakuotos žaliavos turi būti sunešamos į sand÷liavimo patalpas ir sudedamos prisilaikant žaliavų krovimo reikalavimų. Dažniausiai kombinuotųjų pašarų gamybai naudojami aliejus ir riebalai, kiek rečiau melasa Šios žaliavos gali būti atvežamos autocisternomis, iš kurių jos yra išsiurbiamos siurbliu į kiekvienos rūšies žaliavai skirtą pažym÷tą rezervuarą. Sand÷liavimo patalpose laikomos žaliavos (žuvies miltai, premiksai, amino rūgštys, parūgštintojai) prieš naudojimą lesalų gamyboje turi būti atvežamos į gamyklą ir supilamos į joms skirtas talpas, iš kurių gamybos metu bus nukreipiamos į maišyklę. Privalu pastoviai vertinti sand÷liuojamų žaliavų būklę jų sand÷liavimo metu. Transportuojant žaliavas į sekančius lesalų gamybos procesus turi būti
magnetin÷s kolon÷l÷s pagalba pašalinamos metalo dalel÷s. Pašarinių žaliavų smulkinami dažniausiai naudojamo plaktukiniai malūnai. Visos pašaro receptūroje nurodytos žaliavos tiksliai dozuojamos ir transporteriu patenka į maišyklę. Šios maišykl÷s talpa gali būti nuo 1 iki 2,5 tonos. Pašarin÷s žaliavos gali būti maišomos nuo 2 iki 4 minučių po skystų produktų sudozavimo. Pašarin÷s žaliavos iš maišykl÷s patenka į kondicionavimą kuriame, yra įterpiami vandens garai. Po kondicionavimo žaliavos patenka į ekspanderį. Iš ekspanderio pašarai transporteriu pernešami į granuliavimo presą. Granuliavimo linijoje iš smulkiųjų kombinuotųjų pašarų gaminamos reikiamo dydžio ir formos granul÷s. Granulių aušinimas aušintuve. Iš preso suformuotos granul÷s juda pro granulių aušintuvą, kuriame yra atv÷sinamos iki 13-20ºC temperatūros. Granulių trupiniai yra sijojami vibruojančiu sijotuvu. Netinkamo dydžio trupiniai grąžinami į pried÷žes ir kartojamas gamybos procesas, pagamintos reikalingo dydžio granul÷s transporteriu keliauja į pagamintos produkcijos aruodus. Visaverčiai kombinuotieji pašarai, baltyminiai vitamininiai mineraliniai papildai yra supilami į numatytą pagamintam pašarui aruodą. Pagamintos produkcijos aruoduose yra stebimos aplinkos sąlygos, kad išvengti pagamintos produkcijos gedimo. Žaliavų temperatūra aruoduose matuojama termodavikliais. Jeigu reikalinga, iš pagamintos produkcijos aruodų pagaminta produkcija gali būti supakuojama į maišus arba nepakuotas pašaras pakraunamas į automašinas.
Šiuolaikin÷ kombinuotųjų pašarų gamyba yra susijusi ne tik lesalų privalomųjų kokybinių rodiklių išpildymu, bet ir pagaminti lesalai turi būti saugūs gyvūnams, iš jų gaunamiems gyvūnin÷s kilm÷s produktams bei jų vartotojui žmogui. Siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius lesalų gamyboje turi būti diegiamo įvairios kokyb÷s valdymo sistemos. Lesalų gamyboje labai svarbu nustatyti kritinius valdymo taškus bei būdus iškilusioms problemoms spręsti. Vienas iš tokių sprendimo būdo yra RVASVT plano sudarymas. RVASVT planas – tai raštiškas dokumentas, nustatantis kokių formulių procedūrų turi būti laikomasi pagal pagrindines septynias RVASVT taisykles. Į jį gali įeiti RVASVT vadovas, darbiniai dokumentai, patvirtinti RVASVT patikrinimo metodai ir kitos esmin÷s dokumentacijos bei RVASVT dokumentų registravimo bylos (Verslo studijų centras. , 1999).
RVASVT vadove turi būti visi RVASVT plano elementai, technologin÷s diagramos, procedūros, bandymų metodai, reikalavimai dokumentams ir visų reikalingų duomenų lapų kopijos su instrukcijomis, kaip jas reikia užpildyti.
Įmon÷s personalas ( pvz., linijų darbininkai, laborantai ) privalo tur÷ti visų reikalingų formų kopijas ar atitinkamus bandymų metodų aprašymus, už kuriuos jie yra atsakingi. Tai sudarys sąlygas teisingai atlikti jiems skirtas asmenines RVASVT užduotis.
Bet kurie pasikeitimai RVASVT plane tuoj pat įrašomi RVASVT vadove ir derinami. Siekiant, kad kritin÷s ribos ir instrukcijos būtų galiojančios, visos diagramos turi būti sunumeruotos.
26 Pasenę dokumentų skyriai ir dokumentų formos tuoj pat išsegami, siekiant išvengti painiavos. Gali būti reikalingas periodinis atskiruose skyriuose naudojamų RVASVT formų patikrinimas, norint, kad jis atitiktų originalų RVASVT planą.
Atlikus pataisymus ir nusiuntus juos į atitinkamus skyrius, patartina naudoti prie jų pritvirtintus žymeklius, kuriuose būtų aiškiai nurodyti atsakingi už tuos pataisymus asmenys. N÷ra nieko blogiau, kaip įmon÷s dirbančios pagal RVASVT sistemą, bylose tur÷ti pasenusius (negaliojančius) RVASVT dokumentus.
Įmon÷s personalas turi atlikti dokumentacijos bei įrašų sistemos analitines apžvalgas prieš valstyb÷s kontrol÷s patikrinimus ar sistemos sertifikavimą, kad nurodytų silpnąsias vietas. Gerai organizuota dokumentacijos tvarkymo sistema rodo, kad bendra įmon÷s veikla yra teisingai ir patikimai valdoma ir kontroliuojama, lygiai taip pat kontroliuojami ir produkcijos saugos klausimai. Svarbu, kad visos vidin÷s dokumentų registravimo įrašų apžvalgos būtų tinkamai įformintos: pažym÷ti visi trūkumai, aprašyti korekcijos veiksmai. Tokiu būdu, jei kai kuriose srityse kartotųsi tos pačios problemos, būtų raštiška informacija apie priežastis ir siūlytus sprendimus.
RVASVT programos sudarymas ir įdiegimas – tai planingas ir nuoseklus įmon÷je sudarytos RVASVT gup÷s ir kitų įmon÷s darbuotojų darbas, dažniausiai, kai reikia, pasitelkiant įvairių sričių išor÷s ekspertus. RVASVT sistemą rekomenduojama sudaryti pagal 15 toliau išvardytų etapų: 1. RVASVT projekto tikslo ir apimties apibr÷žimas.
2. RVASVT grup÷s parinkimas ir jos darbo reglamento bei planų parengimas. 3. Išsamus įmon÷s auditas ir esamos pad÷ties įvertinimas.
4. Produkto apibr÷žimas ir apibūdinimas, jo sud÷ties ir naudojimo srities įvertinimas. 5. Srautų diagramos ir įmon÷s planų sudarymas.
6. Srautų diagramos patikrinimas gamybos vietose.
7. Visų rizikos veiksnių, susijusių su kiekviena proceso pakopa, ir jiems skirtų valdymo priemonių sąrašo sudarymas (I-oji RVASVT taisykl÷); rizikos veiksnių analiz÷.
8. SVT identifikavimas, pasinaudojant RVASVT sprendimų medžio schema (II-oji RVASVT taisykl÷ ).
9. SVT kritinių ribų ir tolerancijų nustatymas (III-oji RVASVT taisykl÷).
10. Kiekvieno SVT steb÷senos (monitoringo) sistemos sudarymas (IV-oji RVASVT taisykl÷ ). 11. Korekcijos veiksmų plano sudarymas (V-oji R\ASVT taisykl÷).
12. RVASVT patikrinimo planų sudarymas (Vll-oji RVASVT taisykl÷).
13. Dokumentų ir duomenų registravimo formų paruošimo bei saugojimo sistemos sudarymas (VI-oji RVASVT taisykl÷).
14. RVASVT plano įdiegimas.
2. Tyrimų metodai ir bandymo atlikimo sąlygos
Magistrinis darbas buvo rengiamas 2011 – 2013 metais, LSMU VA Gyvūnų mitybos katedroje naudojant, UAB „ Marijampol÷s pašarai“ KŪB ir „Arvi“ kalakutų fermose gautus duomenis.
Tiriant pašarinių žaliavų kokybę ir kombinuotųjų lesalų kokybę buvo naudojamos tokios metodikos:
- nustatant baltymus naudotas metodas LST EN ISO 5983 – 1:2005 - nustatant riebalus LRŽŪM 2000 – 06 – 30 įsakymas Nr. 206 - nustatant ląstelieną LRŽŪM 2001 – 01 – 18 įsakymas Nr. 12
- nustatant kalcį naudotas metodas LST EN ISO 6869: 2003, o nustatant fosforą naudotas metodas LST EN ISO 6491: 1999.
- nustatant aflatoksinų kiekį pašarin÷se žaliavose naudojome standartą SVP 5.4-32 M (ELISA)
- nustatant pašarų mikrobiologiją naudotas standartas tiriant E. Coli SVP 5.4 – 02, lūžines klostridijas LST EN ISO 7937: 2004, stafilokokų skaičių LST EN ISO 6888-1 + A1 :2005, salmoneles LST EN ISO 6579: 2003/AC 2006,
- vertinant rapsų rupinių kokybę buvo nustatoma bendras gliukozinolatų kiekis pagal SVP 5,4 – 05/ CHR
- kombinuotuosiuose lesaluose pašarin÷se žaliavose, aliejuose ir riebaluose peroksidų skaičius buvo nustatomas metodu LST EN ISO 3960: 2010,o bendras rūgščių skaičius- LST EN ISO 660: 2000
Analizuojant kombinuotųjų lesalų gamybos procesus vertinome pagrindinius lesalų gamybos etapus, kaip pašarinių žaliavų supylimas į aruodus, grūdinių ir baltyminių žaliavų dozavimas ir malimas, mineralinių žaliavų, aminorūgščių, premiksų dozavimas, pašarinių žaliavų maišymas, aliejų ir riebalų įpurškimas, pašarų mišinio apdorojimas garu bei melasos įpurškimas, granuliavimas bei pagamintos produkcijos sand÷liavimas.
Homogeniškumo testas
Maišytuvo kokyb÷s įvertinimas atliekamas pagal natrio chlorido kiekį, esantį mišinio m÷giniuose. Prieš atliekant maišytuvo patikrą, buvo sudaromas receptas su mišiniu, kurio struktūra labai panaši į tikrinamo maišytuvo gaminamą produktą. Į šį mišinį yra dedamas nustatytas kiekis natrio chlorido, kurio kiekis mišinyje yra nurodomas recepte. Mišinio kiekis turi atitikti optimalią maišytuvo apimtį. Iš pradžių maišytuvas apžiūrimas iš vidaus, patikrinamas sklend÷s sandarumą, ar n÷ra kitų pažeidimų. Gamybos operatorius pagal duotą receptūrą sudozuoja mišinį į maišytuvą ir maišo mišinį maišytuve 6 minutes. Po to yra imami m÷giniai iš skirtingų vietų pavaizduota žemiau
28 pateiktame paveiksle. M÷giniai yra pažymimi (maišymo laikas ir pa÷mimo vieta) ir pristatomi į laboratoriją, kur kiekviename m÷ginyje nustatomas natrio chlorido kiekis.
Pagal laboratorijoje gautus duomenis ir atliktus skaičiavimus yra nustatomas maišytuvo kokybiško darbo įvertinimas.
Natrio chlorido kiekis buvo nustatomas pagal direktyvą 71/250/EEB
Užtikrinant kombinuotųjų lesalų kokybę bei saugą įmon÷je buvo analizuojama RVASVT programos taikymo efektyvumas UAB „ Marijampol÷s pašarai“ KŪB. Šios analiz÷s tikslas atlikti visų veiksnių analizę kombinuotųjų pašarų gamybos eigoje ir išskirti svarbius valdymo taškus ir nustatyti prevencines priemones šiems taškams kontroliuoti.
Nustatant skirtingos lesalų kokyb÷s įtaką kalakutų augimo intensyvumui, lesalų sunaudojimui, išsaugojimui įvykd÷me lesinimo bandymą. Lesinimo bandymas vyko su 1–151 dienų Hybrid XL linijų derinio kalakučiukais.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstyb÷s žinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei poįstatyminio akto – LR valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo „D÷l gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstyb÷s žinios, 2009-01-22, Nr.8-287). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.
32 tūkstančiai paukščių buvo suskirstyti į 2 grupes, po 16 tūkst. vienetų kalakučiukų į kiekvieną tvartą. Kontrolin÷je grup÷je buvo auginama 8.820 vienetų patinų ir 7.180 vienetų patelių. Tiriamojoje grup÷je augo 9.000 vienetai patinų ir 7.000 vienetai patelių. Kalakučiukai broileriai buvo laikomi ant gilaus kraiko, girdomi iš stacionarių girdytuvių.
Kontrolin÷s ir tiriamosios grup÷s kalakučiukai buvo lesinami tokios pat sud÷ties kombinuotaisiais lesalais, tačiau tiriamosios paukščių grup÷s lesalai buvo praturtinti didesniu amino rūgščių kiekiu. Kontrolin÷s grup÷s kalakučiukams buvo naudojamos tokios sud÷ties ir kokyb÷s lesalai ( 6 lentel÷). 6 lentel÷. Kombinuotųjų lesalų sud÷tis ir kokyb÷ kontrolin÷s grup÷s paukščiams,%.
Kalakutų lesinimo faz÷s
P11 P12 P13 P14 P15 P16
Igredientai, %
1-2 sav. 3-5 sav. 6-9 sav. 10-13
sav. 14-17 sav. 18-22 sav. Kviečiai 33 31,4 25 28 28 30 Kukurūzai 15 20 30 30 30 35 Sojų rupiniai 40 38 33 27,7 26 20 Žuvų miltai 4 2 - - - - Rapsų išspaudos - - 4 6 8 8 Augalinis aliejus 2 2,7 3,5 3,8 4,2 4,6 Pašarinis kalkakmenis 1,4 1,4 1,7 1,7 1,4 1,2 Monokalcio fosfatas 3,2 3,2 1,7 1,7 0,6 0,4 L- lizinas 0,4 0,4 0,3 0,3 0,2 0,1 DL- metioninas 0,3 0,3 0,2 0,2 0,1 0,1 L-treoninas 0,2 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 Premiksas 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 Viso: 100 100 100 100 100 100 Apskaičiuotos vertės Apykaitinė energija (MJ/kg) 11,6 11,8 12,2 12,6 12,9 13,3 Žali baltymai 27,5 26 23,5 21 18 16 Įsisav. lizinas 1,55 1,46 1,31 1,14 1,01 0,91 Įsisav. metioninas 0,58 5,5 0,5 0,44 0,4 0,36 Įsisav. Metioninas+cistinas 0,98 0,93 0,84 0,74 0,67 0,61 Įsisav. treoninas 0,87 0,81 0,74 0,65 0,58 0,53 Įsisav. triptofanas 0,25 0,23 0,21 0,19 0,17 0,15 Įsisav. argininas 1,63 1,48 1,37 1,2 1,06 0,96 Kalcis 1,4 1,3 1,2 1,2 1,1 1 Suminis fosforas 1 1 0,8 0,8 0,75 0,7
Tiriamosios grup÷s paukščiams buvo naudojami lesalai, kurių sud÷tis ir kokybiniai rodikliai pateikiami 7 lentel÷je.
30 7 lentel÷. Kombinuotųjų lesalų sud÷tis ir kokyb÷ tiriamosios grup÷s paukščiams, %.
Kalakutų lesinimo fazės
P11 P12 P13 P14 P15 P16
Igredientai, %
0-3 sav. 4-5 sav. 6-7 sav. 8-9 sav. 10-13 sav. 14-22 sav.
Kviečiai 33 31,4 25 28 28 30 Kukurūzai 15 20 30 30 30 35 Sojų rupiniai 40 38 33 27,7 26 20 Žuvų miltai 4 2 - - - - Rapsų išspaudos - - 4 6 8 8 Augalinis aliejus 2 2,7 3,5 3,8 4,2 4,6 Pašarinis kalkakmenis 1,4 1,4 1,7 1,7 1,4 1,2 Monokalcio fosfatas 3,2 3,2 1,7 1,7 0,6 0,4 L- lizinas 0,4 0,4 0,3 0,3 0,2 0,1 DL- metioninas 0,3 0,3 0,2 0,2 0,1 0,1 L-treoninas 0,2 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 Premiksas 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 Viso: 100 100 100 100 100 100 Apskaičiuotos vertės Apykaitinė energija (MJ/kg) 11,93 12,35 12,77 13,08 13,39 13,6 Žali baltymai 27,5 26 23,5 21 18,3 16,6 Įsisav. lizinas 1,62 1,49 1,39 1,22 1,01 0,86 Įsisav. metioninas 0,65 0,59 0,53 0,46 0,39 0,37 Įsisav. metioninas+cistin as 1,05 0,96 0,9 0,79 0,67 0,63 Įsisav. treoninas 0,96 0,88 0,83 0,73 0,64 0,54 Įsisav. triptofanas 0,27 0,25 0,22 0,2 0,15 0,13 Įsisav. argininas 1,64 1,5 1,4 1,23 1,02 0,87 Kalcis 1,4 1,4 1,3 1,2 1,07 1 Fosforas įsisavinamas( P ) 0,75 0,75 0,65 0,6 0,53 0,5
Lesinimo bandymo metu buvo tirti parametrai:
• Kalakutų realizacin÷ mas÷;
• lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti;
Įvertinus kalakuto auginimo rodiklius buvo paskaičiuota vieno kilogramo kalakutienos savikaina, įskaitant veterinarinio medikamento ir veterinarin÷s priežiūros kaštus, kritusių paukščių utilizavimą ir kt.
Statistinis duomenų įvertinimas
Duomenų analiz÷ atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006
32
3. Tyrimo rezultatai
3.1 Pašarinių žaliavų ir lesalų priedų, naudojamų kombinuotųjų lesalų gamybai, kokyb÷s analiz÷
Sudarant kombinuotuosius lesalus kalakutams pagrindinis d÷mesys yra kreipiamas į javų kokybę, nes lesalų struktūroje jie sudaro didžiausią dalį. UAB „ Marijampol÷s pašarai“ KŪB naudojami dažniausiai kviečiai, kukurūzai, kvietrugiai. Analizuojant kviečių kokybę buvo nustatyta, kad jų baltymingumas kito nuo 12,5 iki 14 proc. Šie gauti tyrimų duomenys atitiko mokslin÷je literatūroje analizuojamus kokyb÷s rodiklius, taip pat buvo atliekami kviečių kokyb÷s tyrimai nustatant jų užterštumą Fuzarium genties grybais bei mikotoksinais. Tyrimų rezultatai parod÷, kad kviečių užterštumas Fuzarium grybais siek÷ 1-2 %, kaip rodo literatūros duomenys esant javų užterštumui iki 5 % jie priskiriami, prie mažai užterštų grūdų. Tačiau LST 1524:2003 standarte šis rodiklis yra ženkliau reglamentuojamas ir netur÷tų viršyti 1%. Nustatant aflatoksinų koncentraciją kviečiuose gavome, kad ji neviršija leistinų normų, mūsų tyrimo atvejų šitas rodiklis sudar÷ mažiau kaip 2 µg/kg lesalų (SVP 5.4- 32 M (ELISA)).
Esant palankiai kainai yra naudojami kvietrugiai, analizuojant gautus tyrimų rezultatus nustat÷me, kad kvietrugių baltymingumas kito nuo 11,4 iki 13,2 proc.
Vienas iš tinkamiausių javų grūdų kalakutų auginimui yra kukurūzai. Jie pasižymi didele energine verte - 13,5- 14 MJ/kg, tačiau juose yra mažesnis baltymų kiekis. Tirtuose kukurūzuose baltymai sudar÷ 7,7 iki 9,1 proc.
Kaip žinoma, min÷tuose javų grūduose vyrauja antimitybin÷s medžiagos, kaip pentozanai, beta gliukanai. Jie yra priskiriami nekrakmolo polisacharidams, min÷tos medžiagos didina kalakutų virškinamajame trakte virškinamosios mas÷s klampumą, blogina riebalų rezorbciją bei apykaitos energijos pasisavinamumą. Tod÷l UAB „ Marijampol÷s pašarai“ KŪB naudojami specializuoti fermentai kaip Natugrain TS. Šis fermentas yra naudojamas tod÷l, kad jis pasižymi geromis technologin÷mis savyb÷mis ir yra termiškai stabilus granuliavimo proceso metu. Analizuojant javų maistinę vertę tikslinga atlikti aminorūgščių analizę. Sudarant lesalų receptūras labai svarbų įvertinti javų energinę vertę. UAB „ Marijampol÷s pašarai“ KŪB naudojamoje pašarų optimizavimo programoje šis rodiklis yra netiriamas, naudojamasi pašarų maistingumo lentelių duomenimis. Manyčiau, kad naujo derliaus grūduose tikslinga tirti apykaitos energijos kiekį, šio rodiklio nustatymui galima naudotis užsienio laboratorijų paslaugomis, naudojant artimą infraraudoniesiems spinduliams šviesos spektrą.
Lesaluose pagrindin÷ augalin÷ baltymin÷ žaliava yra sojų rupiniai. Sojų rupinių maistin÷ vert÷ yra vertinama pagal baltymų kiekį. Sojų rupinių kokyb÷ yra skirstomi pagal baltymų kiekį, t.y. 42 – 44
