Nustatyta, kad iš 21 tirtų šviežiapienių, antros ir sekančių laktacijų karvių, 38 proc. buvo sveikų, jos 30 dienų nesusirgo ir jų Ca kiekis kraujo serume buvo fiziologinės normos ribose. Pastarosios karvės įtrauktos į kontrolinę grupę (n=8). Didžiausia dalis (52 proc.) sudarė subklinikine parezės forma sirgusios karvės. 10 proc. tirtų karvių susirgo klinikinė parezės forma. Iš klinikine ir subklinikine parezės forma sirgusių karvių sudaryta bandomoji grupė (n=13).
6 pav. Procentinė išraiška sveikų, subklinikine ir klinikine parezės forma sirgusių karvių
Paskaičiuota, kad daugiausiai klinikine ar subklinikine parezės forma po apsiveršiavimo sirgo (77 proc.) Lietuvos Juodmargių veislės karvių. Mažiausias šios ligos pasireiškimas nustatytas tarp Holšteinų veislės karvių (8 proc.)
38% 52% 10% Sveikos Subklinikinė parezė Klinikinė parezė
26
7 pav. Procentinė išraiška karvių, sergančių klinikine ar subklinikine hipokalcemijos forma po apsiveršiavimo, priklausomai nuo veislės
Remiantis literatūroje pateiktais duomenimis bei aprašyta klinikine išraiška nustatytas ligų pasireiškimas tarp karvių, kurioms po apsiveršiavimo buvo nustatyta klinikinė ar subklinikinė parezės forma. Per 30 dienų laikotarpį po apsiveršiavimo šioms karvėms buvo nustatytas: metritas, mastitas, ketozė, nuovalų užsilaikymas, šliužo dislokacija. Paskaičiuotas procentinis ligų pasireiškimas bandomųjų karvių grupėje.
Bandomųjų karvių grupėje 30 d. po apsiveršiavimo laikotarpyje dažniausiai nustatyta subklinikinė ar klinikinė ketozė (28 proc.). Mastitu ir metritu – sirgo toks pats kiekis karvių, kuris sudaro po 11 proc. bandomųjų karvių grupėje esančių karvių skaičiaus. 17 proc. karvių nustatytas nuovalų užsilaikymas. Mažiausiai nustatyta šliužo dislokacija sergančių karvių (5 proc). Paskaičiuota, kad karvės, kurioms nepasireiškė jokia liga būdinga periodui po atvedimo, bandomojoje grupėje sudarė 28 proc. 77% 15% 8% LJ LŽ Holšteinai
27 8 pav. Procentinė išraiška sveikų ir susirgusių skirtingomis ligomis bandomųjų karvių grupėje Bandomųjų karvių grupėje dažniausiai pasireiškė subklinikinės ar klinikinės ketozės forma. Ši liga sudarė 39 proc. tirtų bandomosios grupės karvių susirgimų. Nuovalų užsilaikymas nustatytas 23 proc. šios grupės karvių. Mastitas ir metritas šioje karvių grupėje buvo nustatytas vienodu dažnumu (15 proc.). Mažiausiai karvių sirgo šliužo dislokacija (8 proc.).
9 pav. Procentinė išraiška skirtingų ligų pasireiškimo dažnio bandomųjų karvių grupėje
17% 28% 11% 11% 5% 28% Nuovalų užsilaikymas Ketozė Mastitas Metritas ŠD Sveikos 23% 39% 15% 15% 8% Nuovalų užsilaikymas Ketozė Mastitas Metritas ŠD
28
3.2. Bandomosios karvių grupės kraujo serumo biocheminių tyrimų analizė
Biocheminių kraujo tyrimų tikslai:
įvertinti kepenų funkcijos parametrus;
nustatyti makroelementų kiekį kraujyje, taip sužinant apie jų apykaitos sutrikimus;
nustatyti energijos balansą, ištyrus gliukozės kiekį kraujyje.
Paskaičiuota, kad vidutinis tirtų karvių amžius yra 6 metai. Ištirtas Ca koncentracijos vidurkis tarp amžiaus grupių (metais). Nustatyta, kad didžiausia Ca koncentracija kraujyje buvo rasta trijų ir šešių metų amžiaus karvių grupėje. Žemiausia Ca koncentracija kraujyje nustatyta 8 metų amžiaus karvių grupėje.
Paskaičiuota, kad koreliacijos koeficientas lygus –0,44767. Tai rodo neigiamą, mažos reikšmės koreliaciją tarp amžiaus ir Ca koncentracijos kraujyje bandomojoje grupėje.
10 pav. Ca koncentracijos vidurkio pasiskirstymas tarp amžiaus grupių bandomųjų karvių grupėje
Nustatyta skirtingų karvių veislių Ca koncentracija kraujo serume po apsiveršiavimo. Nustatyta, kad LŽ veislės karvių kraujyje rastas mažiausias Ca vidurkis (1,75 mmol/l). Didžiausias vidurkis nustatytas Holšteinų veislės karvių kraujyje (2,08 mmol/l).
0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 4 5 6 7 8 9 10 C a kon ce nt ra ci ja k ra uj yj e , m m ol/l Amžius, m.
29 11 pav. Skirtingų karvių veislių Ca koncentracija kraujyje periode po apsiveršiavimo
Paskaičiuota, kad subklinikine pareze sergančių karvių vidutinė Ca koncentracija kraujyje buvo 1,89±0,19 mmol/l. Klinikine parezės forma sergančių karvių kraujo serume Ca vidutinis kiekis buvo 1,43±0,03 mmol/l. Skirtumas tarp šių vidurkių buvo 0,43 mmol/l.
12 pav. Ca koncentracijos kraujo serume vidurkio palyginimas tarp karvių, sergančių klinikine ir subklinikine pareze po apsiveršiavimo
Apskaičiuotas ir palygintas Ca koncentracijos kraujo serume vidurkis ir jo paklaida tarp karvių, kurioms nustatytos skirtingos ligos 30 dienų laikotarpyje po apsiveršiavimo. Nustatyta, kad žemiausia Ca koncentracija kraujo serume vyravo tarp karvių, kurioms buvo nustatytas mastitas (1,43±0,03 mmol/l). Paskaičiuota, kad metritu sergančių karvių kraujo serumo Ca koncentracijos vidurkis buvo
1.81 1.75 2.08 1.5 1.6 1.7 1.8 1.9 2 2.1 2.2 LJ LŽ Holšteinai Ca koncentracijos kraujyje vidurkis 1,89±0,19 1,43±0,03 0.00 0.20 0.40 0.60 0.80 1.00 1.20 1.40 1.60 1.80 2.00
Subklinikinė parezė Klinikinė parezė
Ca koncentracijos kraujyje vidrukis
30 1,66±0,29 mmol/l. Karvių, kurioms nustatytas nuovalų užsilaikymas, Ca koncentracijos kraujo serume vidurkis buvo 1,71±0,23 mmol/l, ketoze sirgusių karvių – 1,76±0,23 mmol/l. Didžiausia Ca koncentracija nustatyta karvėms, sirgusioms šliužo dislokacija (2,01 mmol/l).Paskaičiavus Ca koncentracijos kraujo serume koreliaciją su pasireiškusiomis ligomis nustatyta, kad didelė neigiama koreliacija buvo tarp karvių, sergančių mastitu (r = –0,71778). Maža neigiama koreliacija nustatyta tarp Ca koncentracijos kraujo serume ir ketozės (r = –0,20889), metrito (r = –0,29983) ir nuovalų užsilaikymo (r = –0,24898).
13 pav Ca koncentracijos kraujo serume vidurkių palyginimas skirtingomis ligomis sirgusioms karvėms. p>0,05
Paskaičiuotas AST koncentracijos kraujyje vidurkis bei vidutinio aritmetinio vidurkio paklaida. Nustatyta, kad didžiausias AST kiekis kraujyje vyravo tarp karvių, kurios 30 d. po apsiveršiavimo laikotarpyje nenustatyta jokia liga (AST vidurkis šioje grupėje buvo 100,4±42,2 V/L). AST vidurkis tarp visų karvių ligų grupių buvo nustatytas esantis fiziologinės normos ribose.
1,76±0,2 1,43±0,03 1,66±0,3 1,71±0,22 2.01 1,93±0,22 0.00 0.50 1.00 1.50 2.00 2.50
Ketozė Mastitas Metritas Nuovalų užsilaikymas ŠD Sveikos Ca koncentracijos kraujo serume vidurkis
31 14 pav. AST koncentracijos kraujo serume vidurkių palyginimas skirtingomis ligomis
sirgusioms karvėms. p>0,05
Paskaičiuotas ALB koncentracijos kraujyje vidurkis bei vidutinio aritmetinio vidurkio paklaida. Nustatyta, kad mažiausia ALB koncentracija rasta sveikų karvių kraujyje, kurioms 30 d. po apsiveršiavimo jokie susirgimai nebuvo nustatyti (ALB vidurkis 33,9±4,0). Didžiausia ALB koncentracija rasta metritu sergančių karvių kraujyje (37,86±1,3 G/L). Visose sergančių karvių grupėse nustatyta fiziologinė ALB koncentracijos vidurkio norma kraujyje. Sveikų karvių ALB koncentracija kraujyje buvo žemiau, nei fiziologinės šio rodiklio normos ribos.
Paskaičiuota, kad yra teigiama, didelė koreliacijos reikšmė tarp Ca koncentracijos ir ALB kiekio kraujyje tarp nuovalų užsilaikymu sergančių karvių (r = 0,862443).
80,6±26,7 75,5±6,4 70±1,4 74,3±7,5 80 100,4±42,2 0 20 40 60 80 100 120
Ketozė Mastitas Metritas Nuovalų užsilaikymas ŠD Sveikos AST koncentracijos kraujo serume vidurkis
32 15 pav. ALB koncentracijos kraujo serume vidurkių palyginimas skirtingomis ligomis
sirgusioms karvėms, p>0,05
Paskaičiuota, kad mažiausia Mg koncentracija kraujyje buvo tarp karvių, kurioms 30 dienų po apsiveršiavimo laikotarpyje nebuvo nustatytas joks susirgimas (0,97±0,15mmol/l). Didžiausia šio rodiklio koncentracija nustatyta tarp karvių, sergančių mastitu (1,4±0,2 mmol/l).
Nustatyta neigiama, didelė koreliacijos reikšmė tarp Ca ir Mg koncentracijos kraujyje karvių grupėje, kurioms nenustatytas susirgimas (r = –0,75602).
Apskaičiuota, kad yra neigiama vidutinė koreliacijos reikšmė tarp Mg koncentracijos kraujyje ir nuovalų užsilaikymu sergančių karvių (r = –0,55576).
Paskaičiavus koreliaciją tarp Mg koncentracijos kraujo serume ir susirgimo mastitu gauta teigiama didelės reikšmės koreliacija (r = 0,637858).
Nustatyta, kad visos karvių grupėse Mg koncentracijos vidurkis kraujyje buvo fiziologinės normos ribose. 35,6±2,9 35,0±2,7 37,8±1,3 37,8±0,95 35.96 33,9±4,0 31 32 33 34 35 36 37 38 39
Ketozė Mastitas Metritas Nuovalų užsilaikymas
ŠD Sveikos
ALB koncentracijos kraujo serume vidurkis
33 16 pav. Mg koncentracijos kraujo serume vidurkių palyginimas skirtingomis ligomis sirgusioms
karvėms, p>0,05
Paskaičiuota, kad žemiausia gliukozės koncentracija kraujo serume nustatyta karvėms, kurios sirgo metritu (1,15±0,5 mmol/l). Šis rodiklis buvo 1,35 mmol/l mažesnis, negu nurodyta fiziologinė norma.
Paskaičiuota, kad karvių, sirgusių ketoze Ca koncentracija teigiamai koreliuoja su Glu koncentracija, reikšmė didelė (r = 0,864876).
Apskaičiuota, kad yra teigiama didelė koreliacijos reikšmė tarp Ca koncentracijos ir Glu koncentracijos kraujyje tarp nuovalų užsilaikymu sergančių karvių. (r = 0,924135).
Nustatyta teigiama vidutinė koreliacijos reikšmė tarp Ca ir Glu koncentracijos kraujyje tarp karvių, kurioms 30 dienų po apsiveršiavimo laikotarpyje nenustatytas joks susirgimas (r = 0,508789).
Taip pat nustatytas Glu koncentracijos kraujo serume ir nustatyto nuovalų užsilaikymo koreliacijos koeficientas (r = –0,43037). Koreliacijos koeficiento reikšmė vidutinė, neigiama.
1,05±0,21 1,4±0,2 1,08±1,08 1,13±0,17 1,04 0,97±0,15 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6
Ketozė Mastitas Metritas Nuovalų užsilaikymas
ŠD Sveikos
Mg koncentracijos kraujo serume vidurkis
34 17 pav. Glu koncentracijos kraujo serume vidurkių palyginimas skirtingomis ligomis sirgusioms
karvėms, p>0,05
Paskaičiuota, kad didžiausia P koncentracija kraujyje vyravo tarp karvių, kurioms per 30 dienų po apsiveršiavimo laikotarpį nustatytas metritas (1,82±0,05 mmol/l). Mažesnė negu fiziologinė norma P koncentracija kraujyje nustatyta grupėse, kuriose pasireiškė susirgimas mastitu, nuovalų užsilaikymu bei tarp karvių, kurioms susirgimai nepasireiškė.
Nustatyta teigiama, didelės reikšmės koreliacija tarp Ca ir P koncentracijos kraujyje grupėje karvių, kurioms nenustatytas joks susirgimas 30 dienų laikotarpyje po apsiveršiavimo (r = 0,628555).
Apskaičiuota, kad yra teigiama vidutinė koreliacijos koeficiento reikšmė tarp Glu koncentracijos kraujo serume ir metrito pasireiškimo. (r = 0,49656).
18 pav. P koncentracijos kraujo serume vidurkių palyginimas skirtingomis ligomis sirgusioms karvėms, p>0,05 1,6±1,3 2,01±1,7 1,15±0,5 1,163±0,4 2.53 2,4±1,3 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3
Ketozė Mastitas Metritas Nuovalų užsilaikymas
ŠD Sveikos
Glu koncentracijos kraujo serume vidurkis 1,47±0,4 1,3±0,7 1,82±0,05 1,54±0,5 1.28 1,352±0,5 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 1.8 2
Ketozė Mastitas Metritas Nuovalų užsilaikymas
ŠD Sveikos
P koncentracijos kraujo serume vidurkis
35
REZULTATŲ APTARIMAS
Išanalizavus gautus tyrimo duomenis nustatėme, jog iš visų tiriamųjų karvių didžiajai daliai pasireiškė subklinikinė hipokalcemija (38 proc.), o 10 proc. tiriamųjų karvių ši liga (subklinikinė ar klinikinė jos forma) nenustatyta. Pasak D. Champness (2007 m.) atliktų tyrimų, paprastai pieniniuose ūkiuose hipokalcemija po apsiveršiavimo suserga nuo 3 iki 10 proc. karvių. Tačiau autorius taip pat pabrėžia, kad esant skirtingom karvių auginimo technologijom, veislėm bei produkcijai šis procentas gali gerokai išaugti. H. A. Seifi ir S. Kia (2017 m.) teigia, kad šis skaičius gali būti ženkliai didesnis. Jų tyrime nustatyta, kad 40 proc. karvių buvo nustatyta klinikinė hipokalcemija, o 55 proc. karvių sirgo subklinikine hipokalcemija.
Atlikus kraujo serumo biocheminius nustatėme, kad karvių, kurių amžius buvo 8 metai ir didesnis, Ca kiekis kraujo serume buvo mažesnis už karvių, kurios buvo jaunesnės. Tai sutampa su (P. G.Moisan 1994 m. ir D. Champnes 2007 m.) autorių duomenimis. P. G. Moisanir D. Champnes teigia, jog karvei senstant, didėja hipokalcmijos ir parezės po apsiveršiavimo pasireiškimo tikimybė.
Mažiausia Ca koncentracija kraujo serume nustatyta tarp Lietuvos Žalųjų veislės karvių (16 proc. mažesnis vidurkis nei Holšteinų veislės karvių Ca koncentracijos kraujo serume vidurkis).
Nustatėme, kad mažesnė Ca koncentracija kraujo serume vyravo tarp karvių, kurios po apsiveršiavimo susirgo ketoze, metritu, mastitu ir nuovalų užsilaikymu (Ca koncentracija <1,76 mmol/l). Mūsų gauti rezultatai sutampa su E. Rodriguez, A. Arís, A. Bach (2017 m.) autorių tyrimų rezultatais. Šiek tiek didesnė (12,4 proc.) Ca koncentracija kraujo serume nustatyta ŠD sirgusioms karvėms (2,01 mmol/l).
Išsiaiškinome, kad bandomųjų karvių grupėje, mažėjant Ca koncentracijai kraujo serume, atitinkamai didėja tikimybė po apsiveršiavimo susirgti mastitu (apskaičiuota koreliacijos koeficiento reikšmė r = –0,71778). Šis rezultatas sutampa su autoriaus duomenimis (J. P. Goff, 2019 m.), kuris teigia, jog mažėjant Ca koncentracijai kraujo serume, didėja tikimybė karvei susirgti mastitu.
Tyrimo metu nustatyta, kad didėjant ALB koncentracijai kraujo serume taip pat didėja tikimybė (koreliacijos koeficiento reikšmė didelė, teigiama) atsirasti nuovalų užsilaikymui (r = 0,862443). Tačiau E.Fathi irH.Hamali (2018 m.) savo tyrime nustatė, jog ALB neturi didelės reikšmės placentos užsilaikymo atsiradimui.
Analizuojant tyrimo duomenis išsiaiškinta, jog padidėjus Mg koncentracijai kraujo serume, padidėja tikimybė karvei po apsiveršiavimo patirti hipokalcemijos būklę (r = –75602). Tačiau sumažėjęs magnio kiekis padidina tikimybę susirgti nuovalų užsilaikymu (r = –0,55576). Šie tyrimo duomenys sutampa su Y. Akar tyrimo duomenimis. (Y. Akar 2004 m.) savo tyrime teigia, jog karvėms,
36 kurioms nustatytas placentas užsilaikymas, Mg koncentracija kraujo serume buvo sumažėjusi. Tyrime nustatėme, kad padidėjus Mg kiekiui, padidėja ir tikimybė karvei 30 d. p. p. susirgti mastitu. Šie duomenys sutampa su autorių atliktu tyrimu (E.M. Ibtisam E. Zubeir, O.A.O. Owniand G.E. Mohamed 2009). Jie savo tyrime nustatė, kad sumažėjus Mg koncentracijai kraujo serume, sumažėja tikimybė karvei susirgti klinikiniu mastitu.
Išnagrinėjus gautus rezultatus paaiškėjo, jog karvėms, kurioms nustatytas metritas, P koncentracija kraujo serume yra sumažėjusi. Tai sutampa su M. Adnane, R. Kaidi, C. Hanzen, G. England (2016 m.) tyrimo išvada, jog tinkamas P ir Ca koncentracija kraujyje sumažina tikimybę karvei po apsiveršiavimo susirgti metritu.
37
IŠVADOS
1.Išanalizavus tirtus kraujo biocheminius tyrimus karvės, pagal Ca koncentraciją kraujyje, suskirstytos į bandomąją ir kontrolinę grupes;
2. Nustatyta, kad dažniausios ligos, pasitaikančios po atvedimo tirtame ūkyje, yra ketozė, nuovalų užsilaikymas, mastitas, metritas ir šliužo dislokacija į dešinę pusę;
3. Nustatyta, kad pirminė liga – hipokalcemija po apsiveršiavimo dažniausiai sukelia antrinės ligos atsiradimą ir komplikacijas, tokias kaip gimdos iškritimas, aspiracinė pneumonija, raumenų ir nervų pažeidimai, mastitas, metritas, endometritas, nuovalų užsilaikymas, ketozė, šliužo dislokacija;
4. Išanalizavus gautus biocheminius kraujo tyrimo rezultatus nustatyta, kad ketozės, nuovalų užsilaikymo pasireiškimui turi įtaką Glu, P koncentracijos kiekis kraujyje, kadangi nustatyta minėtų parametrų teigiama/neigiama didelės reikšmės koreliacija su Ca koncentracija kraujyje.
38
REKOMENDACIJOS
Svarbu racioną sudaryti taip, kad užtrūkimo periodu ir veršiavimosi metu karvės būtų nenutukusios(kūno masės indeksas 2,5–3,0 balų). Norint užtikrinti gerą Ca rezorbciją iš kaulų bei padidinti Ca absorbciją iš VT, racione turi būti subalansuotas katijonų anijonų balansas su tikslu užtikrinti tinkamą organizmo terpės pH.
Reikia nepamiršti, kad užtraukinta karvė 270 gestacijos dienų turėtų gauti 0,45 proc. Ca, 0,23 proc. P, 0,12 proc. mg ir 0,52 proc. K (17).
Hipokalcemija linkusioms sirgti karvėms galima skirti didelius kiekius vit. D 5 – 7d.prieš veršiavimąsi arba veršiavimosi dieną švirkšti kalcio druskų tirpalus po oda. Taip pat galima aplikuoti kalcio boliusus per os.
39
PADĖKA
40
Literatūros sąrašas:
1. E. T. Littledike, -Relationship of Milk Secretion to Hypocalcemia in the Dairy Cow, “Journal of Dairy Science” p. 1947-1953 , 2010 .
2. Starevičius D., Matusevičius A., Špakauskas V.-Kalcio, fosforo, magnio ir gliukozės kaita veršingų ir apsiveršiavusių karvių kraujyje. Kaunas, 2007.
3. Žilaitis V. Po veršiavimosi: ligos, gydymas ir profilaktika, 2007.
4. Jesse P. Goff - The monitoring, prevention, and treatment of milk feverand subclinical hypocalcemia in dairy cows. National Animal Disease Center, 2009.
5. Horst, R.L., Goff, J.P., McCluskey, B.J. -Prevalence of subclinical hypocalcemia in US dairy operations. 247p., 2005.
6. Period Laura L. Hernandez1and Samantha R. Weaver - Novel Concepts Regarding Calcium Homeostasis during the Transition. Wisconsin, 2009.
7. Bandzaitė V., Klimienė I., Špakauskas V., Snarskytė A.- Parathormono ir kalcitonino kiekio kaita sveikų ir sergančių pareze apsiveršiavusių karvių kraujo serume. Lietuvos veterinarijos akademija, 2005.
8. https://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2014/01/karviu-pogimdymine-pareze/ (žiūrėta 2019-10-12)
9. https://extension.psu.edu/trouble-shooting-milk-fever-and-downer-cow-problems (žiūrėta 2019-09-29).
10. Amaral-Phillips D. – Subclinical hypocalcemia or milk fever dairy cows Univesity of Kentucky, 2016.
11. https://www.nadis.org.uk/disease-a-z/cattle/hypocalcaemia-and-hypomagnesaemia, (Žiūrėta 2019-10-20).
12. A. J. Allen - Parturient Paresis in Cows (Milk fever, Hypocalcemia), Washington State University, 2014.
13. ChampnessD. -Milk Fever (Hypocalcaemia) in Cows. Animal Health Bureau , 2007.
14. H.A. SeifiM. MohriJ. Kalamati Zadeh -Use of pre-partum urine pH to predict the risk of milk fever in dairy cows. Iran , 2004, P. 281-285 .
15. Scott R., Penny D., Macrae I. - Cattle medicine; 2011. p. 247-248
16. https://www.farmhealthonline.com/US/disease-management/cattle-diseases/milk-fever/ (Žiūrėta 2019-11-01).
17. Divers Thomas J., Peek Simon F. - Rebhun‘s diseases of dairy cattle; 2008. p. 596-600
18. Maizon, D. O., Oltenacu, P. A., Gröhn, Y. T., Strawderman, R. L., &Emanuelson, U. -Effects of diseases on reproductive performance in Swedish Red and White dairy cattle. Preventive Veterinary Medicine, 66(1–4), 113–126, 2004.
41 19. Naotoshi K., Osamu Y., Fuminobu M., Seiichi I., Yoshimitsu M.-Preventive effect of mildly
altering dietary cation-anion difference on milk fever in dairy cows.“The Journal of veterinary medical science” 2007 .
20.TindSørensen J., Østergaard S., Houe H., Hindhede J.-Expert opinions of strategies for milk fever control. Preventive Veterinary Medicine.Volume 55, Issue 1, 2002, P. 69-78.
21. Heidi W. -Livestock Health Series Reproductive Prolapses of Cattle .“Agriculture and Natural Resources”, 2012.
22. Smith T.H. “Prolapse of the Uterus.” Essential Guide to Calving.North Adams, 2008. P. 135-138. 23. Aiello S., Michael M. ,Dana A. -Uterine Prolapse and Eversion. ”The Merck Veterinary
Manual”11.Kenilworth ,2016, P. 1389-1390.
24. Risco C., Reynolds J., Hird D.- Uterine prolapse and hypocalcemia in dairy cows. J Am Vet Med Assoc ., 1984.
25. Potter T. -Prolapse of the uterus in the cow. The Royal veterinary college, 2009. 26. Philip R. Scott -Overview of Aspiration Pneumonia. University of Edinburgh, 2010.
27. Scott P.- Inhalational pneumonia (aspiration pneumonia) in adult cattle. UK Vet Livestock 17, 2013.
28. https://www.msdvetmanual.com/musculoskeletal-system/bovine-secondary-recumbency/overview-of-bovine-secondary-recumbency (Žiūrėta 2019-10-28)
29. Horst, R.L., and N.A. Jorgensen. Elevated plasma cortisol during induced and spontaneous hypocalcemia in ruminants. J. Dairy Sci. 1982.
30. https://dairy-cattle.extension.org/impact-of-milk-fever-and-hypocalcemia-on-reproductive-performance-of-the-dairy-cow/#Author_Information (Žiūrėta 2019-11-12).
31. Herwin P., Mirnawati B Sudarwantob, Retno W., Afton A. -Subclinal Hypocalcaemia as a Predisposing Factor of Subclinical Mastitis in Dairy Cow in West Java Province, Indonesia, 2012. 32. Rodríguez E., Arís A., Bach A. -Associations between subclinical hypocalcemia and postparturient diseases in dairy cows. Institut de RecercaiTecnologia Agroalimentàries,2017.
33. http://www.pienoukis.lt/mastitas-ir-pieno-tyrimu-duomenu-analize/ (Žiūrėta 2019-11-06). 34. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4685223/ (žiūrėta 2019-11-06).
35.Robert O. Gilbert-Retained Fetal Membranes in Cows. Cornell University, 2015.
36. Zhang, W.-C., Nakao, T., Kida, K., Moriyoshi, M., &Nakada, K.- Effect of Nutrition during
Pregnancy on Calf Birth Weights and Viability and Fetal Membrane Expulsion in Dairy Cattle. Journal of Reproduction and Development,2002,48(4), p.415–415.
42 37. Antanaitis R., Stoškus R., Televičius M. - Change of biochemical parameters in cows with
abomasal displacement after omentopexy. ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI. 2014. T. 21. Nr. 4. P. 237–241. Lietuvosmokslųakademija, 2014.
38. https://www.msdvetmanual.com/digestive-system/diseases-of-the-abomasum/left-or-right-displaced-abomasum-and-abomasal-volvulus (žiūrėta 2019-10-02)
39. https://dairy-cattle.extension.org/prevention-of-displaced-abomasum/(žiūrėta 2019-11-06). 40. https://www.jstor.org/stable/4315607?seq=1
41. D. Liang,L. M. Arnold, C. J. Stowe, R. J. Harmon, J. M. Bewley-Estimating US dairy clinical disease costs with a stochastic simulation, University of Kentucky, Lexington, 2017m.
42. https://pdfs.semanticscholar.org/ba27/9d77d1a8cb19113b895fb51eff75a859429f.pdf
43. “Towards to Changes in Blood Indices as EarlyDiagnosis of Retained Placenta” E. Fathi,H.Hamali. Department of Clinical Sciences, Faculty of Veterinary Medicine, University of Tabriz, 2018.
44. E.M.Ibtisam El Zubeir, “Correlation of Minerals and Enzymes in Blood Serum andMilk of Healthy and Mastitic Cows”, University of Khartoum, 2010.
45. M. ADNANE, R. KAIDI, C. HANZEN, G. C.W. ENGLAND, “Risk factors of clinical and subclinical endometritis in cattle: a review” United Kingdom, 2016.