LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas Stambiųjų gyvūnų klinika
Neringa Andruškaitė
Hipokalcemijos įtaka karvių ligų po atvedimo pasireiškimui tirtame
ūkyje
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
2
Kaunas, 2020
DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE
ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “Hipokalcemijos įtaka karvių ligų po
atvedimo pasireiškimui tirtame ūkyje”
1.Yra atliktas mano paties (pačios).
2.Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3.Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. (data) (vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) 2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
Turinys
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 8
LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
Hipokalcemijos po veršiavimosi etiologija ... 9
Kalcio homeostazė ... 9 Diagnostika ... 11 Subklinikinė hipokalcemija ... 11 Klinikinė hipokalcemija ... 11 Gydymas ... 14 Profilaktika ... 14 Diferencinė diagnozė ... 15
Hipokalcemijos sukeltos komplikacijos ... 16
Gimdos iškritimas ... 16
Aspiracinė pneumonija ... 17
Raumenų ir nervų pažeidimai ... 18
Mastitas ... 18 Metritas ... 19 Nuovalų užsilaikymas ... 19 Ketozė... 20 Šliužo dislokacija ... 20 TYRIMO METODIKA... 22 TYRIMO REZULTATAI ... 25
Sveikų, sergančių klinikine ir subklinikine parezės forma po apsiveršiavimo karvių analizė... 25
REZULTATŲ APTARIMAS... 35
IŠVADOS ... 37
REKOMENDACIJOS ... 38
PADĖKA ... 39
4
SANTRAUKA
Baigiamojo darbo autorė: Neringa Andruškaitė
Baigiamojo darbo tema: “Hipokalcemijos įtaka karvių ligų po atvedimo pasireiškimui tirtame ūkyje“ Baigiamojo darbo vadovas: vet. gyd. Mindaugas Televičius.
Baigiamasis darbas atliktas: LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikoje Baigiamasis darbas išdėstytas: 42 puslapiuose.
Baigiamojo darbo tikslas: įvertinti hipokalcemijos (pogimdyminės parezės) kaip pirminės ligos įtaką karvių ligoms po atvedimo tirtame ūkyje.
Remiantis pasirinktais literatūros šaltiniais išanalizuota hipokalcemijos po atvedimo etiologija, diagnostika, klinikinė išraiška, gydymas bei profilaktika. Aptartos dažniausiai karvėms po apsiveršiavimo pasireiškiančios ligos ir komplikacijos, kurios atsiranda dėl hipokalcemijos, įtakos.
Atlikome tyrimą, kuris truko nuo 2019m. birželio mėn. 1 d. iki 2019m. spalio mėn. 31d.Tyrimas buvo vykdomas Plungės raj. esančiame ūkyje, kuriame laikomos pieninio tipo melžiamos karvės. Tyrime dalyvavo 21 šviežiapienė (0 – 30 d. p. p.) karvė. Iš tiriamųjų karvių buvo imami kraujo mėginiai, kurių nusistovėjęs kraujo serumas buvo užšaldomas -18 0 C temperatūroje iki galimybės
ištirti. Atlikti biocheminiai kraujo tyrimai (Ca, Mg, P, AST, ALB, Glu) ir išanalizuoti gauti rezultatai. Pagal gautus Ca koncentracijos kraujo serume rezultatus tiriamosios karvės suskirstytos į bandomąją (n=13) ir kontrolinę (n=8) grupes. Bandomajai grupei priskirtos karvės, kurių Ca koncentracija kraujo serume buvo <2,1 mmol/l, kontrolinei – kurių pastarasis rodiklis buvo >2,1 mmol/l. Bandomojoje ir kontrolinėje karvių grupėje buvo stebimas ligų po apsiveršiavimo pasireiškimas ir jų dažnumas.
Karvėms, kurioms po apsiveršiavimo Ca kiekis kraujo serume buvo fiziologinės normos ribose, nepasireiškė jokie susirgimai, būdingi periodui po apsiveršiavimo.
Nustatyta, kad bandomojoje karvių grupėje periode po apsiveršiavimo dažniausiai pasireiškė ketozė (28 proc.), nuovalų užsilaikymas (17 proc.), metritas (11 proc.), mastitas (11 proc.) ir šliužo dislokacija (5 proc.).
Remiantis išanalizuota literatūra ir gautais tyrimo rezultatais pateiktos rekomendacijos, siekiant išvengti hipokalcemijos bei jos sukeltų antrinių ligų atsiradimo po apsiveršiavimo.
Raktažodžiai: hipokalcemija, parezė, pieno karštinė, Ca koncentracija, ketozė, nuovalų užsilaikymas,
5
SUMMARY
Author of Master’s Thesis: Neringa Andruškaitė
Master’s Thesis topic: “Hypocalcaemia's influence on cow diseases after calving in farm“ Master’s Thesis Supervisor: vet. Mindaugas Televičius.
Master’s Thesis location: LSMU VA Large animal clinic. Master’s Thesis size: 42pages.
Aim of The Master‘s Thesis: evaluate the influence of hypocalcaemia (postnatal paresis) as a primary disease in cows after calving in farm.
The etiology, diagnosis, clinical manifestation, treatment and prophylaxis of post-calving hypocalcaemia were analyzed based on selected literature. The most common manifestations of the disease and complications reported by the authors as a result of post-calving hypocalcaemia have been discussed.
The study conducted lasted from June 1st. 2019, until 2 October 31st 2019. The study was carried out in Plungė district, on a farm, which keeps dairy-type cows. The study involved 21 recently calved cows. The test cows were sampled and the blood serum was frozen at -18 ° C until ready for testing. Research process included performing and analyzing biochemical blood tests (Ca, Mg, P, AST, ALB, Glu). According to serum Ca levels, cows were divided into experimental (n = 13) and control (n = 8) groups. In addition to this, cows with a levels of serum Ca <2.1 mmol / l were included in the experimental group, whereas, cows with a levels of serum > 2.1 mmol / l. were the marked as a control group.
Both experimental and control groups were observed regarding occurrence and frequency of the diseases in cows after calving.
Cows that had serum Ca levels within the physiological range did not show any diseases after calving that are typical for the post-calving period.
In the experimental group of post-calving cows, the most common were ketosis (28%), retained placenta (17%), metritis (11%), mastitis (11%), and abomasums displacement (5%).
Based on the analysis of the literature and the results of the study, recommendations are made to prevent hypocalcaemia and its secondary causes after calving.
Keywords: hypocalcaemia, paresis, milk fever, Ca concentration, ketosis, retained placenta, mastitis,
6
SANTRUMPOS
AST – aspartataminotransferazė ALB – albuminai Ca – kalcis DHKF – dihidroksikalciferolis Glu – gliukozė Mg – magnis P – fosforas PTH – paraskydinis hormonas ŠD – šliužo dislokacija VT – virškinamasis traktas D. p. p. – dienos po apsiveršiavimo7
ĮVADAS
Daugelyje Europos šalių pieno produkcijos vidurkis, gaunamas iš vienos karvės, padidėjo daugiau nei du kartus per pastaruosius 40 metų. Išaugęs produkcijos kiekis tapo neatsiejamas nuo sumažėjusių reprodukcinių galimybių, gerokai dažnesnių sveikatos problemų, sutrumpėjusio karvių amžiaus. Genetinė selekcija, taikyta siekiant padidinti pieno produkcijos ir pelno kiekį, pablogino gyvūno sveikatą (40). Išaugęs produkcijos kiekis padidino reikalingų maistinių ir mineralinių medžiagų kiekį, kurį karvė turi gauti su pašaru. Todėl tinkamai nesubalansuotas pašaras turi didelę neigiamą įtaką karvių susirgimų atsiradimui.
Prasidėjusi intensyvi laktacija po apsiveršiavimo iš karvės organizmo su pienu pašalina didelį kiekį kalcio. Pagrindinis kalcio šaltinis yra sukauptas kauluose, todėl tinkamai sudarytas užtrūkusių karvių racionas turi itin didelę reikšmę būsimos laktacijos kiekiui bei pačios karvės sveikatingumui jos metu.1 litrui pirmųjų krekenų sintetinimui prireikia 1,22–1,45 g kalcio, todėl staiga išaugęs ir nepatenkinamas kalcio poreikis organizme sukelia kalcio trūkumą (hipokalcemiją) po apsiveršiavimo (2). Hipokalcemija po apsiveršiavimo nustatoma nuo 3 iki 10 procentų šviežiapienių karvių, tačiau neretai dėl netinkamai subalansuoto raciono šis skaičius išauga kelis kartus.
Dėl hipokalcemijos po apsiveršiavimo padidėja karvių išbrokavimo rizika, kartu ir ūkio kaštai. Maždaug viena iš dvidešimties karvių gaišta dėl atsiradusių komplikacijų, sukeltų per mažos Ca koncentracijos kraujyje. Net ir išgyvenus karvei, jos produkcijos ir reprodukcijos kokybė ir kiekybė ženkliai sumažėja, o gyvenimo amžius sumažėja daugmaž trimis metais. Be to, padidėja išlaidos, siekiant pagydyti karvę (13).
Dėl sumažėjusios Ca koncentracijos kraujyje, sumažėja lygiųjų raumenų kontraktiliškumas, dėl to sumažėja virškinamojo trakto peristaltika ir karvės apetitas. Visa tai sukuria palankią būseną antrinių ligų po apsiveršiavimo atsiradimui. Vienos dažniausių ligų, nustatomos šviežiapienėms karvėms yra gimdos iškritimas, aspiracinė pneumonija, raumenų ir nervų pažeidimai, mastitas, metritas, endometritas, nuovalų užsilaikymas ir šliužo dislokacija (11).
Hipokalcemija po apsiveršiavimo bei jos sukeltos antrinės ligos pareikalauja didelių ūkio išlaidų, reikalingų pasireiškusių susirgimų gydymui bei negautų pajamų dėl negautos produkcijos (apie 200 eurų ir daugiau, skaičiuojant parezės gydymo išlaidas vienai susirgusiai karvei). Todėl pastaruoju metu vis daugiau dėmesio ir mokslinių tyrimų skiriama šios ligos pasireiškimui, prevencijai bei suvaldymui (41).
8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti hipokalcemijos (pogimdyminės parezės) kaip pirminės ligos įtaką
karvių ligų po atvedimo pasireiškimui tirtame ūkyje.
Darbo uždaviniai:
1. Karvėms po apsiveršiavimo atlikti kraujo biocheminius tyrimus ir remiantis Ca kiekių kraujo serume sudaryti tiriamąsias grupes (Bandomąją ir kontrolinę);
2. Nustatyti dažniausiai pasireiškiančias karvių ligas po atvedimo tirtame ūkyje;
3. Nustatyti kraujo serumo Ca koncentracijos ryšį su pasireiškusiomis ligomis po atvedimo; 4. Išanalizuoti gautus rezultatus, padaryti išvadas.
9
LITERATŪROS APŽVALGA
Hipokalcemijos po veršiavimosi etiologija
Laktacijos pradžia melžiamoms karvėms sukelia staigų poreikį dideliems kalcio kiekiams. Pirmasis pienas, išsiskiriantis po veršelio atvedimo – krekenys yra turtingos kalciu, ypač lyginant su pienu, kuris yra sekretuojamas vėlesnėmis laktacijos dienomis (1). Nustatyta, jog susintetinti 1 L krekenų prireikia 1,22–1,45 g kalcio, 0,9 g fosforo. (2) Fiziologiniai ypatumai mityboje, netinkamai subalansuotas šėrimo racionas, selektyviai išveistos karvės, laktuojančios didelius kiekius pieno predisponuoja hipokalcemijos krizę (1,3).
Paprastai kalcio homeostazė organizme palaiko pakankamą kalcio kiekį kraujyje. Tačiau vyresnio amžiaus, nesubalansuotu pašaru šertų karvių, organizme kalcio apykaita organizme sutrinka (4). Nustatyta, kad apie 50 proc. vyresnių karvių suserga subklinikine hipokalcemija, t.y. kai Ca kiekis organizme varijuoja nuo 2 iki1.38 mmol/L (8 ir 5.5 mg/dL) (5). Tinkamai subalansavus karvių racioną, hipokalcemijos atvejų po apsiveršiavimo galima sumažinti iki 1 proc. (4).
Kalcio homeostazė
Suaugusios sveikos karvės kraujyje Ca koncentracija būna nuo 2.1 iki 2.5 mmol/L. Po apsiveršiavimo kartu su pienu karvė netenka didelio kiekio Ca jonų, todėl sumažėja kalcio koncentracija ląstelėse (4). Kai Ca jonų koncentracijos gradientas ląstelėse tampa mažesnis negu žarnyne, pasyviuoju difuzijos būdu prasideda Ca pasisavinimas iš žarnyne esančio pašaro. Taip pat galima aktyvioji kalcio pernaša per pačias ląsteles, kai kalcio kiekis kraujyje yra žemas (3). Sumažėjus kalcio kiekiui kraujyje, prasideda fiziologinė osteoporozė – kauluose esantis Ca mobilizuojamas į kraują, taip siekiant normalizuoti kraujyje esančio Ca kiekį, prarastą kartu su pienu laktacijos pradžioje. Per pirmąjį laktacijos mėnesį karvė gali netekti 9-13 proc. kauluose esančio Ca. (4).
Ca homeostazės mechanizmą organizme (pasisavinimą iš žarnyno, kaupimą ir išskyrimą iš kaulų) reguliuoja PTH, DHKF bei kalcitoninas. Šiame mechanizme dalyvauja proteinas, surišantis Ca ir taip palengvinantis jo transportavimą per ląsteles. Jo aktyvumas priklauso nuo vitamino D bei Ca – Mg-ATF junginio (3). Prasidėjus laktacijai, Ca aptinkantis receptorius, esantis bazolateralinėje pieno liaukos epitelio ląstelių pusėje, fiksuoja Ca koncentraciją kraujyje (6). Šiam sumažėjus, skydliaukės hormonas PTH ir hidroksilazė aktyvuoja vitaminą D, kurio aktyvacija prasideda hidroksilinimu kepenyse, o galutinė aktyvacija vyksta inkstuose (3). Tuomet mobilizuojami osteoklastai, kuriuos
10 aktyvuoja padidėjęs PTH kartu su DHKF – išlaisvintas kaulų Ca patenka į kraują, padidėja jo koncentracija kraujyje, o kaulai suminkštėja (6,7) (Pav. Nr. 1).
Ca koncentracijos krayjyje reguliavimas
1 pav. Kalcio kiekio kraujyje reguliavimo schema. Schema paimta iš
https://www.farmhealthonline.com/US/disease-management/cattle-diseases/milk-fever/
Kai karvės kraujyje drastiškai sumažėja Ca koncentracija, jai tampa sunku atsistoti, kadangi Ca reikalingas palaikyti tinkamą nervų ir raumenų funkciją. Šie metaboliniai pokyčiai žinomi kaip pieno karštinė arba pogimdyvinė parezė/pogimdyvinė hipokalcemija (4).
Sąlyginai hipokalcemija po apsiveršiavimo gali būti skirstoma į 3 formas:
Tipinė pieno karštinė – ūmi ligos forma, paveikianti karves paprastai per kelias dienas po
apsiveršiavimo, tačiau kartais atsiranda vėlyvojoje laktacijoje. Ši ligos forma lengvai išgydoma.
Atipinė arba atspari – ūmi ligos forma, su maža arba be jokios reakcijos į gydymą. Karvė
lieka budri, ėda, laktuoja pieną, tačiau neatsistoja ant kojų. Tokios karvės bando šliaužti sulenktomis galūnėmis, todėl galimi didelių raumenų grupių plyšimai ar kaulų lūžiai galinėse kojose komplikuoja ligos eigą.
Poūmė arba drebulys – serganti šios formos hipokalcemija karvė būna judri, būdingas
tremoras ir raumenų drebulys. Paprastai serga keletas bandoje esančių karvių. Didelė dalis karvių serga
Normali Ca koncentracija kraujyje Ca koncentracijos kraujyje padidėjimas Osteoklastai stimuliuojami atpalaiduoti Ca iš kaulų į kraują Ca koncentracijos kraujyje sumažėjimas Stimuliuojamas parathormono išsiskyrimas iš paraskydinės liaukos Išskirtas 1,25 (OH)2D3 skatina Ca absorbciją iš virškinamojo trakto PTH aktyvuoja 1,25 (OH)2D3, esantį inkstuose
11 laktacijos pabaigoje, užtrūkimo metu arba laktacijos pradžioje. Šia forma sergančioms karvėms paprastai pasireiškia ir magnio trūkumas (3,8,9).
Diagnostika
Subklinikinė hipokalcemija
Karvės, sergančios subklinikine hipokalcemija klinikinių simptomų nerodo, tačiau jų kraujyje Ca koncentracija sumažėja žemiau normos 24 val po apsiveršiavimo laikotarpyje (Ca koncentracija kraujyje sumažėja 2,0-1,5mmol/L). Todėl vienintelis būdas žinoti, jog karvė serga subklinikine hipokalcemija yra kraujo mėginio ėmimas ir Ca koncentracijos ištyrimas per pirmąsias 1-2 dienas po apsiveršiavimo (10).
Klinikinė hipokalcemija
Paprastai klinikinė hipokalcemija karves ištinka 72 val laikotarpyje po apsiveršiavimo, tačiau gali atsirasti ir prieš ar paties veršiavimosi metu. Klinikiniai požymiai matomi, kai kraujo serume Ca kiekis sumažėja iki žemiau 1.5 mmol/l ribos (normalus kiekis kraujyje siekia 2.1-2.5 mmol/l). Dažniausiai labai ryškūs ligos požymiai matomi, kai Ca kiekis kraujyje sumažėja iki 0.4 mmol/l (11).
Faktorius Situacija
Mažas kalcio suvartojimas, ypač užtraukintoms karvėms (<0,40 proc. viso raciono sausosios medžiagos)
Kukurūzų siloso šėrimas dideliais kiekiais; šėrimas itin drėgnu kukurūzų silosu; netinkamas papildų davimas.
Per didelis kalcio suvartojimas (nuo 0,70 proc. iki 1,00 proc. SM)
Užtrūkusių karvių šėrimas pašaru, turinčiu didelį kiekį ankštinių augalų; naudojamas per didelis kiekis papildų su kalciu.
Mažas fosforo suvartojimas (< 0.28 proc. SM) Netinkamas papildų naudojimas; per didelis kiekis žolinių pašarų, per mažas grūdinių pašarų suvartojimas (pvz. karvėms ganantis ganyklose).
Per didelis fosforo suvartojimas (> 0,40 proc. SM)
Per didelis kiekis papildų pašare; per didelis kiekis grūdų pašare.
12 Per didelis vitamino D suvartojimas (> 100, 000
TV)
Per didelis kiekis papildų pašare gali sukelti audinių kalcifikaciją ir širdies nepakankamumą.
Mažas magnio suvartojimas (<0,20 proc. SM) Nepavyksta subalansuoti tinkamą magnio kiekį turinčių pašarų racioną.
Didelis kalio vartojimas, kuris daro įtaką anijonų–katijonų balansui (> 1,2 proc. SM)
Šeriama pašarais, kuriuose yra daug kalio – daugiau kaip 1,5 proc. sausosios medžiagos.
Sumažėjusi mineralų absorbcija; prieskrandžio pH 6,8–7,2; didesnis sergamumas didėjant amžiui (vitamino D trūkumas, sumažėjusi virškinamojo trakto peristaltika, judrumo stoka, vidurių užkietėjimas)
Didelis ankštinių augalų racionas; aukštas pH vandens lygis (virš 8,5); peršėrimas žoliniais pašarais ar skaidulingu pašaru; per didelis baltymų vartojimas.
Seleno arba vitamino E trūkumas (<0,10 ppm) (<250 TV/d.)
Baltųjų raumenų liga; tinkamų papildų stoka.
Toksemija Koliforminis mastitas, kiti toksinus formuojantys
organizmai; sulėtėjusi virškinimo trakto peristaltika; reprodukcinių organų infekcijos.
Nervų ar raumenų pažeidimai Traumos, patirtos veršiuojantis; audinių ir galūnių
pažeidimai karvei negebant atsistoti, ilgai gulint.
1 lentelė. Sąlygos, susijusios su parezės atsiradimu po apsiveršiavimo. Paimta iš https://extension.psu.edu/trouble-shooting-milk-fever-and-downer-cow-problems
Pogimdyvinė parezė turi 3 aiškiai matomas stadijas:
1 stadija. Ši stadija trunka apie valandą. Karvė gali stovėti ar vaikščioti, tačiau padidėja jos
jautrumas, jaudrumas (3). Judesiai gali būti vidutiniškai ataksiški, matomas tricepsų ar šonų tremoras, aktyvus ausų judinimas, galvos purtymas. Karvė būna nerami, trypia priekinėmis kojomis, baubia (12).
13 Taip pat būdingas griežimas dantimis, įtemptos kojos (11). Jeigu nepaskiriama kalcio terapija, pirmoji pogimdyvinės parezės stadija pereina į antrąją, sunkesnę stadiją . (12)
2 stadija. Šioje stadijoje karvė nesugeba stovėti, tačiau dar gali gulėti sternalioje padėtyje. Ji
tampa anoreksiška, apatiška, snukis sausas, kūno temperatūra nukrinta žemiau normos ribos, galūnės ir ausys atšąla (3,13). Auskultuojant girdima tachikardija, nusilpę širdies tonai. Periferinis pulsas silpnas. Ištikus lygiųjų raumenų paralyžiui stoja virškinamojo trakto veikla, dėl kurios galimas išpūtimas, išmatų susilaikymas, dingsta analinio sfinkterio tonusas. Negalėjimas šlapintis nustatomas tiriant rektiškai – užčiuopiama prisipildžiusi šlapimo pūslė. Serganti karvė laiko galvą prie kūno, tačiau jeigu ištiesia į priekį – matomas S formos kaklo linkis. (12) (2 pav.).
2 pav. Matomas tipiškas "S" formos kaklo linkis. Nuotrauka paimta iš https://veteriankey.com/nervous-disorders/
3 stadija. Pasiekus šią stadiją karvė
praranda sąmonę, vėliau panyra į komą (3 pav.) . Karvė nebesugeba gulėti sternalinėje padėtyje,
būdingas pilnas raumenų suglebimas,
nereaguoja į aplinkos dirgiklius, gali turėti stiprų išputimą. Blogėjant širdies darbui, širdies susitraukimų dažnis gali siekti 120
k/min, o periferinis pulsas gali tapti
neužčiuopiamu. Negydant karvė, esanti šioje stadijoje, gaišta per kelias valandas (12).
3 pav. Negydoma karvė panyra į komos būseną, guli ant šono. Didžiojo prieskrandžio išpūtimas ir/ar kvėpavimo raumenų paralyžius sukelia karvės gaišimą. Nuotrauka paimta iš
14
Gydymas
Svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą, kadangi ankstyvas jos diagnozavimas lemia greitesnį karvės išgijimą ir atsistatymą. Nustatyta, kad jeigu 48 valandos prieš veršiavimąsi karvės šlapimo pH yra aukštesnis nei 8.25, tada yra 81 proc. tikimybė, kad po gimdymo ji susirgs pogimdyvine pareze (14). Tokiu atveju prieš veršiavimąsi karvėms galima sugirdyti kalcio druskų tirpalų. Taip pat toks gydymas galimas, kai Ca trūkumas po apsiveršiavimo yra nedidelis – iki 4 g nuo bendro Ca kiekio.
Kai Ca organizme trūksta nuo 10 g iki 20 g būtina pradėti intraveninę Ca druskų tirpalų terapiją – karvė turėtų gauti 8–12 g kalcio, arba 1 g kalcio/45 kg kūno svorio. Efektyvu naudoti kalcio gliukonato injekcijas (400 ml 40 proc.), papildytas Mg druskomis, kadangi pastarasis apsaugo nuo galimo miokardo dirginimo, kurį sukelia Ca (3). Esant vėsesniems orams reikia pašildyti tirpalus iki kūno temperatūros. Svarbu tirpalus lašinti tinkamu greičiu–400 ml tūrio intraveniniai tirpalai turėtų būti sulašinti per 5–10 min į jungo veną, prieš tai tinkamai aseptizavus dūrio vietą. Tirpalo buteliukas turi būti laikomas 30–40 cm aukščiau infuzijos vietos (15) (Pav. Nr. 4).
Apie 85 proc. atvejų reaguoja į tokį gydymą: daugeliu atvejų po gydymo Ca druskų tirpalais karvė atsistoja 10 min. intervale, o likusioms prireikia 2–4 val. Greitas ir tinkamas ligos diagnozavimas bei gydymas reikalingas siekiant sumažinti komplikacijų tikimybę bei išvengti gulinčios karvės sindromo. (16)
4 pav. Teisingas kalcio tirpalų aplikavimas į veną. Nuotrauka paimta iš http://infovets.com/books/dairy/F/F510.htm
Profilaktika
Hipokalcemijos po apsiveršiavimo atsiradimas priklauso nuo to, kaip karvė buvo šerta užtrūkimo periodu bei paskutiniąsias 3 savaites prieš veršiavimąsi. Svarbu, kad užtrūkimo periodu ir
15 veršiavimosi metu karvės kūno indeksas neviršytų 2,5–3,0 balų. Tačiau pirminė hipokalcemijos priežastis paprastai yra mineralinių priedų kiekis užtrūkusių karvių pašare paskutiniąsias dvi savaites iki veršiavimosi: didelis kalcio kiekis arba aukštas katijonų–anijonų balansas pašare (Dcad) (15). Nustatyta, kad tinkamai apskaičiavus katijonų ir anijonų santykį pašaruose galima sėkmingai išvengti parezės pieno ūkiuose. Tinkamai didinant anijonų kiekį, mažėja kraujo pH. Dėl to gerėja Carezorbcija iš kaulų bei didinama Ca absorbcija iš VT (3).
Skirtingi autoriai pateikia skirtingus Ca kiekius per parą karvei. Pagal T. J. Divers, S. F. Peek, 680 kg sverianti užtraukinta karvė 270 gestacijos dienų turėtų gauti 21,5 g lengvai absorbuojamo Ca, 20 g P ,15 g Mg ir 52 g K per dieną (arba 0,45 proc.Ca, 0,23 proc. P, 0,12 proc. Mg ir 0,52 proc. K) (17). Tuo tarpu N. Kurosaki, O. Yamato, F. Mori, S. Imoto, Y. Maede teigia, kad prieš veršiavimąsi karvei skiriama mažiau nei 50 g Ca per dieną, o po veršelio atvedimo šis kiekis didinamas (19).
Hipokalcemijos profilaktikai taip pat galima skirti didelius kiekius vit. D (20–0 mln. TV) 5–7 dienas prieš veršiavimąsi. Tačiau negalima ilgą laiką naudoti tokio kiekio vit. D, kadangi tokiu atveju gresia karvės apnuodijimas. Pravartu naudoti 10 mln. TV kristalinio vit. D injekcijas 8 d. iki veršiavimosi. Jeigu numatytu laiku karvė neapsiveršiavimo, galima kartoti injekciją (3). Nors naujieji vit. D preparatai itin retai sukelia hipervitaminozę, būtina tinkamai ir apgalvotai skirti jo injekcijas. Svarbu žinoti tikslią veršiavimosi datą – netinkamu laiku suleistas vit. D gali ne gydyti, o sukelti hipokalcemiją, todėl ši profilaktikos priemonė retai taikoma (20).
Diferencinė diagnozė
Nors parezė po apsiveršiavimo yra dažnai pasitaikanti liga pieno ūkiuose, būtina atidžiai kliniškai ištirti kiekvieną atvejį tam, kad įsitikintume, jog nėra nustatyta klaidinga diagnozė. Į klinikinį tyrimą reikėtų įtraukti pieno iš kiekvieno spenio ištyrimą dėl mastito, širdies susitraukimo dažnio matavimą, gleivinių spalvos nustatymą.
Reikia atidžiai ištirti sergančią karvę ir paralyžių po apsiveršiavimo skirti nuo:
Ūmaus toksinio mastito;
Toksinio metrito;
Traumos (klubo sąnario išnirimo, šlaunikaulio lūžio, stuburo traumų);
Hipomagnemijos;
Hipotermijos;
16
Sisteminio apsinuodijimo;
Veršiavimosi paralyžiaus sindromo (L6 juosmens slankstelio išeinamųjų šakučių n. obturator ir n. sciatic pažeidimo);
Gimdos plyšimo;
Distokijos sukeltos hemoragijos;
Galvijų spongiforminės encefalopatijos.
Kai kurios iš išvardintų ligų, kartu su aspiracine pneumonija gali atsirasti kaip pogimdyvinės parezės komplikacijų pasekmė (3,12,18).
Hipokalcemijos sukeltos komplikacijos
Sumažėjus Ca koncentracijai kraujyje nusilpsta lygiųjų raumenų tonusas. Dėl to sumažėja pašaro ėdamumas, suprastėja didžiojo prieskrandžio ir žarnyno peristaltika, mažėja produktyvumas, silpsta imunitetas, todėl kyla pavojus susirgti infekcinėmis ar kitomis metabolinėmis ligomis (4). Todėl galimos hipokalcemijos komplikacijos:
Gimdos iškritimas;
Aspiracinė pneumonija;
Raumenų ir nervų pažeidimai;
Mastitas; Metritas, endometritas; Nuovalų užsilaikymas Ketozė; Šliužo dislokacija.(11, 16, 17) Gimdos iškritimas
Gimdos iškritimas yra nenormalus gimdos anatominės padėties pasikeitimas, pilnas išsivertimas į išorę (21). Išsivertusi gimda karvei stovint paprastai siekia kulno sąnarį. Tokia veršiavimosi komplikacija stebima iš karto, arba praėjus kelioms valandoms po veršelio atvedimo (22). Iškritusi gimda būna tamsiai raudonos spalvos, matomi prikibę kotiliadonai. Nustačius šią komplikaciją svarbu laiku ir tinkamai suteikti veterinarinę pagalbą, kadangi neatstačius gimdos į fiziologinę padėtį gresia greitas karvės gaišimas (23). Jei gimda atstatoma tinkamai, karvės reprodukcinė funkcija nesutrinka.
17 Tačiau dažnai dėl iškritimo metu įvykusio užsiteršimo bakterijomis kyla antrinės infekcijos tikimybė, tokiu atveju karvės reprodukcinės savybės blogėja, karvė gali sunkiai apsivaisinti ar išviso nebeapsivaisinti (24).
Gimdos iškritimą predisponuoja užsitęsusi distokija, didelis vaisius, chroniškos ligos, blogas kūno įmitimas, išorinių lytinių takų pažeidimas ar sudirginimas teikiant akušerinę pagalbą, stiprus veršelio traukimas (3, 21, 25). Taip pat vienas dažniausių faktorių – žemas Ca kiekis kraujyje. Esant nepakankamam jo kiekiui kraujyje po atvedimo, gerokai susilpnėja gimdos tonusas (23). Tyrimais nustatyta, kad po apsiveršiavimo ženkliai sumažėjus Ca kiekiui kraujyje gerokai padidėja tikimybė karvei susirgti gimdos iškritimu (3, 21) (Pav. Nr. 5).
5 pav. Pilnas gimdos iškritimas. Paimta iš https://www.vettimes.co.uk/article/approaches-to-correcting-uterine-prolapse-in-cows/
Aspiracinė pneumonija
Aspiracinė pneumonija yra infekcinė plaučių liga, kuri sukelia plaučių uždegimą ir nekrozę dėl įkvėptų aplinkos medžiagų. Uždegimo sunkumas priklauso nuo to, kokia medžiaga, bakterija yra įkvėpta į plaučius bei jų pasiskirstymo kvėpavimo takuose (26).
Šia liga sergantis galvijas atsiskiria nuo bandos, temperatūra pakyla iki 40°–40.5°C, galvijas išriečia nugarą, tampa anoreksiškas, depresiškas, nosies veidrodėlis sausas, padažnėja kvėpavimas (>40–60 k/min), matomas ryškus, pilvinis, apsunkintas kvėpavimas. Dažnai taip pat matomos pūlingos, kartais su kraujo, rudomis ar žaliomis priemaišomis nosies ištakos (26).
18 Hipokalcemija sukelia ryklės ar/ir stemplės disfagiją, dėl to karvė gali aspiruoti pašarą, vandenį, seiles į trachėją bei tolimesnį kvėpavimo traktą. Aspiravus skrandžio turinio į plaučius išsivysto greita toksemija ir karvė gaišta per 1-2 dienas(27).
Raumenų ir nervų pažeidimai
Sumažėjęs Ca kiekis kraujyje gali komplikuotis karvės raumenų bei nervų traumomis. Tai gali įvykti, jeigu hipokalcemija po apsiveršiavimo sergančios karvės gydymas neduoda rezultatų ir karvė nesikelia ilgiau nei 24 val. po veršiavimosi (28). Tokiu atveju išsivysto gulinčios karvės sindromas. Prasideda raumenų ir nervų užspaudimas gulint (11). Labiausiai nukenčia kojos, ant kurios karvė guli, raumenys (ypač jeigu karvė guli ant kieto pagrindo). Be to, prastėja audinių aprūpinimas krauju, prastėja limfos drenažas, pradeda atsirasti pragulos.
Neatsikeliančioms karvėms dažnai slėginę miopatiją komplikuoja n. ischiadicus ir jo peronealinių šakučių pažeidimas ir funkcijos praradimas. N. ischiadicus gali būti pažeistas dėl tiesioginio jo spaudimo prie kaudalinio šlaunikaulio krašto arba dėl aplinkinių raumenų tynio sukelto spaudimo. Sėdimojo nervo peronealinės šakos pažeidimas atsiranda dėl tiesioginio nervo spaudimo, nes jis eina lateraliai šlaunikaulio krumplio. Manoma, kad sėdimojo nervo pažeidimo laipsnis yra kritinis veiksnys, lemiantis gulinčios karvės atsistatymo tikimybę.
Net jeigu kiek ilgiau pragulėjusi karvė bando stotis, raumenys yra nusilpę, apmirę, dėl to karvė sunkiau stovi, prasčiau koordinuoja judesius. Todėl didėja tikimybė karvei paslysti, nukristi ir patirti stiprią traumą (28).
Mastitas
Hipokalcemija karvėms yra veiksnys, sukeliantis didelį stresą. Prasidėjus veršiavimuisi, kortizolis plazmoje paprastai padidėja tris ar keturis kartus. Tačiau veršiavimosi metu karvės, sergančios subklinikine hipokalcemija, kortizolio koncentracija plazmoje gali padidėti penkis ar septynis kartus, o tipiška pieno karštine sergančios karvės kortizolio koncentracija plazmoje gali būti nuo 10 iki 15 kartų didesnė nei prieš veršiavimąsi (29). Kortizolis laikomas galingu imunitetą slopinančiu agentu ir greičiausiai padidina imuninės sistemos slopinimą. Dėl to didėja tikimybė, kad karvė susirgs mastitu dėl sumažėjusio organizmo atsparumo bakterijoms (30).
Be to hipokalcemija pablogina kalcio pernešimą į sarkoplazminį tinklą, todėl suprastėja visų raumenų susitraukimas, įskaitant ir spenio sfinkterį. Pastarasis yra atsakingas už spenio kanalo
19 uždarymą po melžimo ar žindymo. Dėl pablogėjusio spenio kanalo užsidarymo didėja mastito tikimybė, kadangi atviras spenio kanalas yra atviri infekcijos vartai mastito sukėlėjui (31).
Metritas
Metritas – tai dažniausiai bakterijų sukeltas gimdos uždegimas, daugiausia pasitaikantis 2–8 savaitę po apsiveršiavimo (3). Dažniausiai metritas yra antrinė liga, kurios atsiradimui turi įtaką pirminė priežastis – medžiagų apykaitos sutrikimas. Karvei susirgus metritu sumažėja pieno produkcija bei tikimybė apsivaisinti pirmo sėklinimo metu.
Sumažėjus Ca koncentracijai karvių kraujyje, sulėtėja gimdos rago involiucija dėl sumažėjusio gimdos raumeninio sluoksnio kontraktilumo. Be to, neretai dėl per mažos Ca koncentracijos kraujyje karvė tampa vangi, mažiau ėda. Dėl to susilpnėja imunitetas, karvė tampa imlesnė gimdos infekcijoms (34).
Nustatyta, kad karvei, po veršiavimo susirgus hipokalcemija, yra 3,4 karto didesnė tikimybė susirgti metritu. (32).
Nuovalų užsilaikymas
Placentos arba nuovalų užsilaikymas paprastai apibūdinamas kaip vaisiaus membranų nepasišalinimas per 24 valandas po veršiavimosi. Normalu, kad nuovalos pasišalina praėjus 3–8 valandoms po veršelio atvedimo (35). Dėl sumažėjusio raumenų gebėjimo susitraukti (hipotonijos) arba visiško negebėjimo susitraukti (atonijos) vaisiaus dangalai nepašalinami laiku. Kadangi Ca reikalingas raumenų kontrakcijai, viena dažniausių priežasčių , dėl kurių atsiranda nuovalų užsilaikymas – nepakankama Ca koncentracija kraujyje po apsiveršiavimo. Karvėms, kurioms nustatytas nuovalų užsilaikymas, padidėja tikimybė susirgti metritu, ketoze, mastitu ir netgi aborto rizika vėlesnio nėštumo metu (35).
Pieno karštinė ir net subklinikinė hipokalcemija siejama su padidėjusia rizika placentos užsilaikymui. Todėl hipokalcemiją, net subklinikinę jos formą, būtina kontroliuoti (36).
20
Ketozė
Nustatyta, kad dėl hipokalceminės būklės po apsiveršiavimo gali atsirasti tokių metabolinių susirgimų kaip ketozė (3). Dėl blogos karvės savijautos hipokalcemijos po apsiveršiavimo metu sumažėja pašaro suėdimo kiekis, todėl atsiranda neigiamas energijos balansas. (Pav. Nr. 6).
Yra nustatyta, kad sumažėjus Ca koncentracijai kraujyje po veršelio atsivedimo, tikimybė susirgti ketoze yra 5,5 karto didesnė lyginant su karvėmis, kuriom hipokalcemija nebuvo nustatyta (32). Karvei sergant subklinikine ketoze pieno riebalų ir baltymų procentinis santykis didesnis nei 1,5, sumažėja produktyvumas, karvė prasčiau ėda (33). Klinikinė ketozė pasireiškia karvės apetito netekimu, pieno produkcijos ženkliu sumažėjimu, karvė liesėja, iškvėptame ore jaučiasi acetono kvapas (3).
6 pav. Ankstyvojo periodo po apsiveršiavimo hipokalcemijos kaskada. Paimta iš
https://www.progressivedairy.com/topics/herd-health/managing-hypocalcemia-in-fresh-cows Šliužo dislokacija
Su hipokalcemija po veršelio atvedimo yra siejama ir šliužo dislokacija į kairę ar dešinę pusę. Tai lemia sumažėjęs prieskrandžio pripildymas pašaru dėl sumažėjusio apetito, endotoksemija dėl metrito ar mastito, sumažėjusio didžiojo prieskrandžio ir šliužo virškinimo judesių ir tonuso (38, 39).
Liga diagnozuojama atliekant klinikinį tyrimą, analizuojant anamnezę. Esant šliužo dislokacijai, karvė dehidratuoja, mažai ėda, pieno produkcija sumažėja 30–50 proc. fonendoskopu
HIPOKALCEMIJA (klinikinė ar subklinikinė)
Sumažėjusi skeleto raumenų funkcija
Raumenų pažeidimai
Sumažėjęs sausųjų medžiagų suvartojimas
Sumažėjusi lygiųjų raumenų funkcija
Sumažėjusi šliužo motorika
Šliužo dislokacija Ketozė Sumažėjusi didžiojo prieskrandžio motorika
21 auskultuojant ir perkutuojant pilvo sritį tarp 8–13 šonkaulių, per dvi plaštakas žemiau nuo stuburo. Girdimas timpaniškas garsas. Stipriai palpuojant šią sritį girdimas skysčių teliūskavimas (17).
Nustatyta, kad hipokalcemija po apsiveršiavimo yra reikšmingas rizikos veiksnys, sukeliantis ŠDK. Išsiaiškinta, kad Ca koncentracija kraujyje nukrinta dar prieš išsivystant ŠDK (37).
Tyrimais nustatyta, jog karvei susirgus hipokalcemija po atvedimo, susirgti ŠD yra 3,7 karto didesnė, negu karvei, kuriai hipokalcemija nebuvo nustatyta (32).
22
TYRIMO METODIKA
Vieta, laikas: tyrimas buvo atliktas 2019.06.01–2019.10.31 Plungės raj. esančiame pieninių
karvių ūkyje. Paimti kraujo mėginiai buvo vežami ištirti į LSMU VA Stambiųjų gyvūnų kliniką. Moksliniai tyrimai atlikti prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas Nr. VIII-500, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas Nr. XI-1189).
Tiriamieji gyvūnai: šiame vidutinio dydžio ūkyje karvių skaičius kintantis. Tyrimo metu buvo
laikomos 57 melžiamos pieninio tipo (Lietuvos juodmargės, Lietuvos žalosios, Holšteinų veislės) karvės. Vidutinis pieno primilžis per laktaciją – 8813,51 kg. Šiame ūkyje karvės laikomos palaido tipo fermoje, vasaros sezonu karvės dieną ganomos ganykloje, naktimis lieka fermose. Karvės šeriamos žole (dieną ganyklose), ir papildomai šeriamos šieno ir šienainiu, ruoštu pašarų dalytuve bei koncentratais, mineraliniais papildais, kuriuos gauna melžimo metu. Melžiamos du kartus per parą. Tyrime dalyvavusios karvės buvo laikomos vienodomis sąlygomis, šeriamos vienodu pašaru, gavo vienodą kiekį koncentruotų ir mineralinių papildų.
Pagal tyrime dalyvavusių karvių kraujo serume nustatytą Ca kiekį, karvės suskirstytos į kontrolinę (Ca kiekis kraujo serume atitinka fiziologinę normą) n=8 ir bandomąją (Ca kiekis kraujo serume mažesnis negu fiziologinė norma) n=13 grupes. 30 dienų laikotarpyje po apsiveršiavimo stebėta ir tirta bandomųjų karvių grupė dėl galimo gimdos iškritimo, aspiracinės pneumonijos, raumenų ir nervų pažeidimų, mastito, metrito, endometrito, nuovalų užsilaikymo, ketozės, šliužo dislokacijos.
Pagal tiriamuoju laikotarpiu (0 – 30 d. p.p.) pasireiškusius susirgimus bandomosios grupės karvės buvo suskirstytos į grupes (žiūrėti schemą).
23
1 shema. Tiriamųjų gyvūnų grupių sudarymas .
Tiriamoji medžiaga: 21 kraujo mėginys, tirtas LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikų
laboratorijoje. Atlikti biocheminiai tyrimai (automatiniu biocheminiu kraujo parametrų analizatoriumi „Rx Daytona, kilmės šalis Didžioji Britanija, gamintojas Randox Labaratories Ltd), tirti kraujo biocheminiai parametrai (Ca, Mg, P, ALT, ALB, Glu).
Naudotos priemonės tiriamajai medžiagai paimti ir paruošti:
Vakuuminis mėgintuvėlis (Vacutainer);
adatos fiksatorius,
vienkartinė adata,
vatos gabalėlis,
dezinfekcinis skystis dūrio vietai dezinfekuoti.
Kraujo mėginio paėmimas:
1. Gyvūnas fiksuojamas;
2. Aseptizuojama dūrio vieta;
3. Į uodegos veną įduriama adata su prisuktu adatos laikikliu;
4. Prijungiamas mėgintuvėlis;
5. Pritekėjus į mėgintuvėlį pakankamam kiekiui kraujo, mėgintuvėlis atitraukiamas; Grupė Bandomoji Kontrolinė Gyvūnų skaičius 13 8 Ca koncentracija kraujo serume <2,1 mmol/l >2,1 mmol/l Tiriamoji medžiaga Kraujas Kraujas Diagnozuota liga Sveikos Ketozė ŠD Mastitas Metritas Nuovalų užsilaikymas
24
6. Mėginio registravimas;
7. Adata ištraukiama, dūrio vietoje prispaudžiamas vatos gabalėlis, papurkštas dezinfekciniu skysčiu; 8. Mėgintuvėlis paliekamas nusistovėti, iki kol išsiskiria kraujo serumas;
9. Atsargiai su pipete nutraukiamas kraujo serumas, jis dedamas į šaldymo kamerą –18 0 C.
10. Mėginiai vežami į LSMU VA laboratoriją, joje atšildomi, ištiriami kraujo biocheminiai parametrai (Ca, Mg, P, AST, ALB, Glu).
Statistiniai duomenys analizuoti ir apdoroti su programa Microsoft Excel 2007. Naudojantis
šia programa paskaičiuotas vidutinis aritmetinis vidurkis bei jo paklaida, procentinė duomenų išraiška, statistinio patikimumo laipsnis (p). Skirtumai statistiškai laikomi patikimais, kai p < 0,05. Duomenys patalpinti į Microsoft Office Word 2007.
25
TYRIMO REZULTATAI
Sveikų, sergančių klinikine ir subklinikine parezės forma po apsiveršiavimo karvių
analizė
Nustatyta, kad iš 21 tirtų šviežiapienių, antros ir sekančių laktacijų karvių, 38 proc. buvo sveikų, jos 30 dienų nesusirgo ir jų Ca kiekis kraujo serume buvo fiziologinės normos ribose. Pastarosios karvės įtrauktos į kontrolinę grupę (n=8). Didžiausia dalis (52 proc.) sudarė subklinikine parezės forma sirgusios karvės. 10 proc. tirtų karvių susirgo klinikinė parezės forma. Iš klinikine ir subklinikine parezės forma sirgusių karvių sudaryta bandomoji grupė (n=13).
6 pav. Procentinė išraiška sveikų, subklinikine ir klinikine parezės forma sirgusių karvių
Paskaičiuota, kad daugiausiai klinikine ar subklinikine parezės forma po apsiveršiavimo sirgo (77 proc.) Lietuvos Juodmargių veislės karvių. Mažiausias šios ligos pasireiškimas nustatytas tarp Holšteinų veislės karvių (8 proc.)
38% 52% 10% Sveikos Subklinikinė parezė Klinikinė parezė
26
7 pav. Procentinė išraiška karvių, sergančių klinikine ar subklinikine hipokalcemijos forma po apsiveršiavimo, priklausomai nuo veislės
Remiantis literatūroje pateiktais duomenimis bei aprašyta klinikine išraiška nustatytas ligų pasireiškimas tarp karvių, kurioms po apsiveršiavimo buvo nustatyta klinikinė ar subklinikinė parezės forma. Per 30 dienų laikotarpį po apsiveršiavimo šioms karvėms buvo nustatytas: metritas, mastitas, ketozė, nuovalų užsilaikymas, šliužo dislokacija. Paskaičiuotas procentinis ligų pasireiškimas bandomųjų karvių grupėje.
Bandomųjų karvių grupėje 30 d. po apsiveršiavimo laikotarpyje dažniausiai nustatyta subklinikinė ar klinikinė ketozė (28 proc.). Mastitu ir metritu – sirgo toks pats kiekis karvių, kuris sudaro po 11 proc. bandomųjų karvių grupėje esančių karvių skaičiaus. 17 proc. karvių nustatytas nuovalų užsilaikymas. Mažiausiai nustatyta šliužo dislokacija sergančių karvių (5 proc). Paskaičiuota, kad karvės, kurioms nepasireiškė jokia liga būdinga periodui po atvedimo, bandomojoje grupėje sudarė 28 proc. 77% 15% 8% LJ LŽ Holšteinai
27 8 pav. Procentinė išraiška sveikų ir susirgusių skirtingomis ligomis bandomųjų karvių grupėje Bandomųjų karvių grupėje dažniausiai pasireiškė subklinikinės ar klinikinės ketozės forma. Ši liga sudarė 39 proc. tirtų bandomosios grupės karvių susirgimų. Nuovalų užsilaikymas nustatytas 23 proc. šios grupės karvių. Mastitas ir metritas šioje karvių grupėje buvo nustatytas vienodu dažnumu (15 proc.). Mažiausiai karvių sirgo šliužo dislokacija (8 proc.).
9 pav. Procentinė išraiška skirtingų ligų pasireiškimo dažnio bandomųjų karvių grupėje
17% 28% 11% 11% 5% 28% Nuovalų užsilaikymas Ketozė Mastitas Metritas ŠD Sveikos 23% 39% 15% 15% 8% Nuovalų užsilaikymas Ketozė Mastitas Metritas ŠD
28
3.2. Bandomosios karvių grupės kraujo serumo biocheminių tyrimų analizė
Biocheminių kraujo tyrimų tikslai:
įvertinti kepenų funkcijos parametrus;
nustatyti makroelementų kiekį kraujyje, taip sužinant apie jų apykaitos sutrikimus;
nustatyti energijos balansą, ištyrus gliukozės kiekį kraujyje.
Paskaičiuota, kad vidutinis tirtų karvių amžius yra 6 metai. Ištirtas Ca koncentracijos vidurkis tarp amžiaus grupių (metais). Nustatyta, kad didžiausia Ca koncentracija kraujyje buvo rasta trijų ir šešių metų amžiaus karvių grupėje. Žemiausia Ca koncentracija kraujyje nustatyta 8 metų amžiaus karvių grupėje.
Paskaičiuota, kad koreliacijos koeficientas lygus –0,44767. Tai rodo neigiamą, mažos reikšmės koreliaciją tarp amžiaus ir Ca koncentracijos kraujyje bandomojoje grupėje.
10 pav. Ca koncentracijos vidurkio pasiskirstymas tarp amžiaus grupių bandomųjų karvių grupėje
Nustatyta skirtingų karvių veislių Ca koncentracija kraujo serume po apsiveršiavimo. Nustatyta, kad LŽ veislės karvių kraujyje rastas mažiausias Ca vidurkis (1,75 mmol/l). Didžiausias vidurkis nustatytas Holšteinų veislės karvių kraujyje (2,08 mmol/l).
0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 4 5 6 7 8 9 10 C a kon ce nt ra ci ja k ra uj yj e , m m ol/l Amžius, m.
29 11 pav. Skirtingų karvių veislių Ca koncentracija kraujyje periode po apsiveršiavimo
Paskaičiuota, kad subklinikine pareze sergančių karvių vidutinė Ca koncentracija kraujyje buvo 1,89±0,19 mmol/l. Klinikine parezės forma sergančių karvių kraujo serume Ca vidutinis kiekis buvo 1,43±0,03 mmol/l. Skirtumas tarp šių vidurkių buvo 0,43 mmol/l.
12 pav. Ca koncentracijos kraujo serume vidurkio palyginimas tarp karvių, sergančių klinikine ir subklinikine pareze po apsiveršiavimo
Apskaičiuotas ir palygintas Ca koncentracijos kraujo serume vidurkis ir jo paklaida tarp karvių, kurioms nustatytos skirtingos ligos 30 dienų laikotarpyje po apsiveršiavimo. Nustatyta, kad žemiausia Ca koncentracija kraujo serume vyravo tarp karvių, kurioms buvo nustatytas mastitas (1,43±0,03 mmol/l). Paskaičiuota, kad metritu sergančių karvių kraujo serumo Ca koncentracijos vidurkis buvo
1.81 1.75 2.08 1.5 1.6 1.7 1.8 1.9 2 2.1 2.2 LJ LŽ Holšteinai Ca koncentracijos kraujyje vidurkis 1,89±0,19 1,43±0,03 0.00 0.20 0.40 0.60 0.80 1.00 1.20 1.40 1.60 1.80 2.00
Subklinikinė parezė Klinikinė parezė
Ca koncentracijos kraujyje vidrukis
30 1,66±0,29 mmol/l. Karvių, kurioms nustatytas nuovalų užsilaikymas, Ca koncentracijos kraujo serume vidurkis buvo 1,71±0,23 mmol/l, ketoze sirgusių karvių – 1,76±0,23 mmol/l. Didžiausia Ca koncentracija nustatyta karvėms, sirgusioms šliužo dislokacija (2,01 mmol/l).Paskaičiavus Ca koncentracijos kraujo serume koreliaciją su pasireiškusiomis ligomis nustatyta, kad didelė neigiama koreliacija buvo tarp karvių, sergančių mastitu (r = –0,71778). Maža neigiama koreliacija nustatyta tarp Ca koncentracijos kraujo serume ir ketozės (r = –0,20889), metrito (r = –0,29983) ir nuovalų užsilaikymo (r = –0,24898).
13 pav Ca koncentracijos kraujo serume vidurkių palyginimas skirtingomis ligomis sirgusioms karvėms. p>0,05
Paskaičiuotas AST koncentracijos kraujyje vidurkis bei vidutinio aritmetinio vidurkio paklaida. Nustatyta, kad didžiausias AST kiekis kraujyje vyravo tarp karvių, kurios 30 d. po apsiveršiavimo laikotarpyje nenustatyta jokia liga (AST vidurkis šioje grupėje buvo 100,4±42,2 V/L). AST vidurkis tarp visų karvių ligų grupių buvo nustatytas esantis fiziologinės normos ribose.
1,76±0,2 1,43±0,03 1,66±0,3 1,71±0,22 2.01 1,93±0,22 0.00 0.50 1.00 1.50 2.00 2.50
Ketozė Mastitas Metritas Nuovalų užsilaikymas ŠD Sveikos Ca koncentracijos kraujo serume vidurkis
31 14 pav. AST koncentracijos kraujo serume vidurkių palyginimas skirtingomis ligomis
sirgusioms karvėms. p>0,05
Paskaičiuotas ALB koncentracijos kraujyje vidurkis bei vidutinio aritmetinio vidurkio paklaida. Nustatyta, kad mažiausia ALB koncentracija rasta sveikų karvių kraujyje, kurioms 30 d. po apsiveršiavimo jokie susirgimai nebuvo nustatyti (ALB vidurkis 33,9±4,0). Didžiausia ALB koncentracija rasta metritu sergančių karvių kraujyje (37,86±1,3 G/L). Visose sergančių karvių grupėse nustatyta fiziologinė ALB koncentracijos vidurkio norma kraujyje. Sveikų karvių ALB koncentracija kraujyje buvo žemiau, nei fiziologinės šio rodiklio normos ribos.
Paskaičiuota, kad yra teigiama, didelė koreliacijos reikšmė tarp Ca koncentracijos ir ALB kiekio kraujyje tarp nuovalų užsilaikymu sergančių karvių (r = 0,862443).
80,6±26,7 75,5±6,4 70±1,4 74,3±7,5 80 100,4±42,2 0 20 40 60 80 100 120
Ketozė Mastitas Metritas Nuovalų užsilaikymas ŠD Sveikos AST koncentracijos kraujo serume vidurkis
32 15 pav. ALB koncentracijos kraujo serume vidurkių palyginimas skirtingomis ligomis
sirgusioms karvėms, p>0,05
Paskaičiuota, kad mažiausia Mg koncentracija kraujyje buvo tarp karvių, kurioms 30 dienų po apsiveršiavimo laikotarpyje nebuvo nustatytas joks susirgimas (0,97±0,15mmol/l). Didžiausia šio rodiklio koncentracija nustatyta tarp karvių, sergančių mastitu (1,4±0,2 mmol/l).
Nustatyta neigiama, didelė koreliacijos reikšmė tarp Ca ir Mg koncentracijos kraujyje karvių grupėje, kurioms nenustatytas susirgimas (r = –0,75602).
Apskaičiuota, kad yra neigiama vidutinė koreliacijos reikšmė tarp Mg koncentracijos kraujyje ir nuovalų užsilaikymu sergančių karvių (r = –0,55576).
Paskaičiavus koreliaciją tarp Mg koncentracijos kraujo serume ir susirgimo mastitu gauta teigiama didelės reikšmės koreliacija (r = 0,637858).
Nustatyta, kad visos karvių grupėse Mg koncentracijos vidurkis kraujyje buvo fiziologinės normos ribose. 35,6±2,9 35,0±2,7 37,8±1,3 37,8±0,95 35.96 33,9±4,0 31 32 33 34 35 36 37 38 39
Ketozė Mastitas Metritas Nuovalų užsilaikymas
ŠD Sveikos
ALB koncentracijos kraujo serume vidurkis
33 16 pav. Mg koncentracijos kraujo serume vidurkių palyginimas skirtingomis ligomis sirgusioms
karvėms, p>0,05
Paskaičiuota, kad žemiausia gliukozės koncentracija kraujo serume nustatyta karvėms, kurios sirgo metritu (1,15±0,5 mmol/l). Šis rodiklis buvo 1,35 mmol/l mažesnis, negu nurodyta fiziologinė norma.
Paskaičiuota, kad karvių, sirgusių ketoze Ca koncentracija teigiamai koreliuoja su Glu koncentracija, reikšmė didelė (r = 0,864876).
Apskaičiuota, kad yra teigiama didelė koreliacijos reikšmė tarp Ca koncentracijos ir Glu koncentracijos kraujyje tarp nuovalų užsilaikymu sergančių karvių. (r = 0,924135).
Nustatyta teigiama vidutinė koreliacijos reikšmė tarp Ca ir Glu koncentracijos kraujyje tarp karvių, kurioms 30 dienų po apsiveršiavimo laikotarpyje nenustatytas joks susirgimas (r = 0,508789).
Taip pat nustatytas Glu koncentracijos kraujo serume ir nustatyto nuovalų užsilaikymo koreliacijos koeficientas (r = –0,43037). Koreliacijos koeficiento reikšmė vidutinė, neigiama.
1,05±0,21 1,4±0,2 1,08±1,08 1,13±0,17 1,04 0,97±0,15 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6
Ketozė Mastitas Metritas Nuovalų užsilaikymas
ŠD Sveikos
Mg koncentracijos kraujo serume vidurkis
34 17 pav. Glu koncentracijos kraujo serume vidurkių palyginimas skirtingomis ligomis sirgusioms
karvėms, p>0,05
Paskaičiuota, kad didžiausia P koncentracija kraujyje vyravo tarp karvių, kurioms per 30 dienų po apsiveršiavimo laikotarpį nustatytas metritas (1,82±0,05 mmol/l). Mažesnė negu fiziologinė norma P koncentracija kraujyje nustatyta grupėse, kuriose pasireiškė susirgimas mastitu, nuovalų užsilaikymu bei tarp karvių, kurioms susirgimai nepasireiškė.
Nustatyta teigiama, didelės reikšmės koreliacija tarp Ca ir P koncentracijos kraujyje grupėje karvių, kurioms nenustatytas joks susirgimas 30 dienų laikotarpyje po apsiveršiavimo (r = 0,628555).
Apskaičiuota, kad yra teigiama vidutinė koreliacijos koeficiento reikšmė tarp Glu koncentracijos kraujo serume ir metrito pasireiškimo. (r = 0,49656).
18 pav. P koncentracijos kraujo serume vidurkių palyginimas skirtingomis ligomis sirgusioms karvėms, p>0,05 1,6±1,3 2,01±1,7 1,15±0,5 1,163±0,4 2.53 2,4±1,3 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3
Ketozė Mastitas Metritas Nuovalų užsilaikymas
ŠD Sveikos
Glu koncentracijos kraujo serume vidurkis 1,47±0,4 1,3±0,7 1,82±0,05 1,54±0,5 1.28 1,352±0,5 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 1.8 2
Ketozė Mastitas Metritas Nuovalų užsilaikymas
ŠD Sveikos
P koncentracijos kraujo serume vidurkis
35
REZULTATŲ APTARIMAS
Išanalizavus gautus tyrimo duomenis nustatėme, jog iš visų tiriamųjų karvių didžiajai daliai pasireiškė subklinikinė hipokalcemija (38 proc.), o 10 proc. tiriamųjų karvių ši liga (subklinikinė ar klinikinė jos forma) nenustatyta. Pasak D. Champness (2007 m.) atliktų tyrimų, paprastai pieniniuose ūkiuose hipokalcemija po apsiveršiavimo suserga nuo 3 iki 10 proc. karvių. Tačiau autorius taip pat pabrėžia, kad esant skirtingom karvių auginimo technologijom, veislėm bei produkcijai šis procentas gali gerokai išaugti. H. A. Seifi ir S. Kia (2017 m.) teigia, kad šis skaičius gali būti ženkliai didesnis. Jų tyrime nustatyta, kad 40 proc. karvių buvo nustatyta klinikinė hipokalcemija, o 55 proc. karvių sirgo subklinikine hipokalcemija.
Atlikus kraujo serumo biocheminius nustatėme, kad karvių, kurių amžius buvo 8 metai ir didesnis, Ca kiekis kraujo serume buvo mažesnis už karvių, kurios buvo jaunesnės. Tai sutampa su (P. G.Moisan 1994 m. ir D. Champnes 2007 m.) autorių duomenimis. P. G. Moisanir D. Champnes teigia, jog karvei senstant, didėja hipokalcmijos ir parezės po apsiveršiavimo pasireiškimo tikimybė.
Mažiausia Ca koncentracija kraujo serume nustatyta tarp Lietuvos Žalųjų veislės karvių (16 proc. mažesnis vidurkis nei Holšteinų veislės karvių Ca koncentracijos kraujo serume vidurkis).
Nustatėme, kad mažesnė Ca koncentracija kraujo serume vyravo tarp karvių, kurios po apsiveršiavimo susirgo ketoze, metritu, mastitu ir nuovalų užsilaikymu (Ca koncentracija <1,76 mmol/l). Mūsų gauti rezultatai sutampa su E. Rodriguez, A. Arís, A. Bach (2017 m.) autorių tyrimų rezultatais. Šiek tiek didesnė (12,4 proc.) Ca koncentracija kraujo serume nustatyta ŠD sirgusioms karvėms (2,01 mmol/l).
Išsiaiškinome, kad bandomųjų karvių grupėje, mažėjant Ca koncentracijai kraujo serume, atitinkamai didėja tikimybė po apsiveršiavimo susirgti mastitu (apskaičiuota koreliacijos koeficiento reikšmė r = –0,71778). Šis rezultatas sutampa su autoriaus duomenimis (J. P. Goff, 2019 m.), kuris teigia, jog mažėjant Ca koncentracijai kraujo serume, didėja tikimybė karvei susirgti mastitu.
Tyrimo metu nustatyta, kad didėjant ALB koncentracijai kraujo serume taip pat didėja tikimybė (koreliacijos koeficiento reikšmė didelė, teigiama) atsirasti nuovalų užsilaikymui (r = 0,862443). Tačiau E.Fathi irH.Hamali (2018 m.) savo tyrime nustatė, jog ALB neturi didelės reikšmės placentos užsilaikymo atsiradimui.
Analizuojant tyrimo duomenis išsiaiškinta, jog padidėjus Mg koncentracijai kraujo serume, padidėja tikimybė karvei po apsiveršiavimo patirti hipokalcemijos būklę (r = –75602). Tačiau sumažėjęs magnio kiekis padidina tikimybę susirgti nuovalų užsilaikymu (r = –0,55576). Šie tyrimo duomenys sutampa su Y. Akar tyrimo duomenimis. (Y. Akar 2004 m.) savo tyrime teigia, jog karvėms,
36 kurioms nustatytas placentas užsilaikymas, Mg koncentracija kraujo serume buvo sumažėjusi. Tyrime nustatėme, kad padidėjus Mg kiekiui, padidėja ir tikimybė karvei 30 d. p. p. susirgti mastitu. Šie duomenys sutampa su autorių atliktu tyrimu (E.M. Ibtisam E. Zubeir, O.A.O. Owniand G.E. Mohamed 2009). Jie savo tyrime nustatė, kad sumažėjus Mg koncentracijai kraujo serume, sumažėja tikimybė karvei susirgti klinikiniu mastitu.
Išnagrinėjus gautus rezultatus paaiškėjo, jog karvėms, kurioms nustatytas metritas, P koncentracija kraujo serume yra sumažėjusi. Tai sutampa su M. Adnane, R. Kaidi, C. Hanzen, G. England (2016 m.) tyrimo išvada, jog tinkamas P ir Ca koncentracija kraujyje sumažina tikimybę karvei po apsiveršiavimo susirgti metritu.
37
IŠVADOS
1.Išanalizavus tirtus kraujo biocheminius tyrimus karvės, pagal Ca koncentraciją kraujyje, suskirstytos į bandomąją ir kontrolinę grupes;
2. Nustatyta, kad dažniausios ligos, pasitaikančios po atvedimo tirtame ūkyje, yra ketozė, nuovalų užsilaikymas, mastitas, metritas ir šliužo dislokacija į dešinę pusę;
3. Nustatyta, kad pirminė liga – hipokalcemija po apsiveršiavimo dažniausiai sukelia antrinės ligos atsiradimą ir komplikacijas, tokias kaip gimdos iškritimas, aspiracinė pneumonija, raumenų ir nervų pažeidimai, mastitas, metritas, endometritas, nuovalų užsilaikymas, ketozė, šliužo dislokacija;
4. Išanalizavus gautus biocheminius kraujo tyrimo rezultatus nustatyta, kad ketozės, nuovalų užsilaikymo pasireiškimui turi įtaką Glu, P koncentracijos kiekis kraujyje, kadangi nustatyta minėtų parametrų teigiama/neigiama didelės reikšmės koreliacija su Ca koncentracija kraujyje.
38
REKOMENDACIJOS
Svarbu racioną sudaryti taip, kad užtrūkimo periodu ir veršiavimosi metu karvės būtų nenutukusios(kūno masės indeksas 2,5–3,0 balų). Norint užtikrinti gerą Ca rezorbciją iš kaulų bei padidinti Ca absorbciją iš VT, racione turi būti subalansuotas katijonų anijonų balansas su tikslu užtikrinti tinkamą organizmo terpės pH.
Reikia nepamiršti, kad užtraukinta karvė 270 gestacijos dienų turėtų gauti 0,45 proc. Ca, 0,23 proc. P, 0,12 proc. mg ir 0,52 proc. K (17).
Hipokalcemija linkusioms sirgti karvėms galima skirti didelius kiekius vit. D 5 – 7d.prieš veršiavimąsi arba veršiavimosi dieną švirkšti kalcio druskų tirpalus po oda. Taip pat galima aplikuoti kalcio boliusus per os.
39
PADĖKA
40
Literatūros sąrašas:
1. E. T. Littledike, -Relationship of Milk Secretion to Hypocalcemia in the Dairy Cow, “Journal of Dairy Science” p. 1947-1953 , 2010 .
2. Starevičius D., Matusevičius A., Špakauskas V.-Kalcio, fosforo, magnio ir gliukozės kaita veršingų ir apsiveršiavusių karvių kraujyje. Kaunas, 2007.
3. Žilaitis V. Po veršiavimosi: ligos, gydymas ir profilaktika, 2007.
4. Jesse P. Goff - The monitoring, prevention, and treatment of milk feverand subclinical hypocalcemia in dairy cows. National Animal Disease Center, 2009.
5. Horst, R.L., Goff, J.P., McCluskey, B.J. -Prevalence of subclinical hypocalcemia in US dairy operations. 247p., 2005.
6. Period Laura L. Hernandez1and Samantha R. Weaver - Novel Concepts Regarding Calcium Homeostasis during the Transition. Wisconsin, 2009.
7. Bandzaitė V., Klimienė I., Špakauskas V., Snarskytė A.- Parathormono ir kalcitonino kiekio kaita sveikų ir sergančių pareze apsiveršiavusių karvių kraujo serume. Lietuvos veterinarijos akademija, 2005.
8. https://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2014/01/karviu-pogimdymine-pareze/ (žiūrėta 2019-10-12)
9. https://extension.psu.edu/trouble-shooting-milk-fever-and-downer-cow-problems (žiūrėta 2019-09-29).
10. Amaral-Phillips D. – Subclinical hypocalcemia or milk fever dairy cows Univesity of Kentucky, 2016.
11. https://www.nadis.org.uk/disease-a-z/cattle/hypocalcaemia-and-hypomagnesaemia, (Žiūrėta 2019-10-20).
12. A. J. Allen - Parturient Paresis in Cows (Milk fever, Hypocalcemia), Washington State University, 2014.
13. ChampnessD. -Milk Fever (Hypocalcaemia) in Cows. Animal Health Bureau , 2007.
14. H.A. SeifiM. MohriJ. Kalamati Zadeh -Use of pre-partum urine pH to predict the risk of milk fever in dairy cows. Iran , 2004, P. 281-285 .
15. Scott R., Penny D., Macrae I. - Cattle medicine; 2011. p. 247-248
16. https://www.farmhealthonline.com/US/disease-management/cattle-diseases/milk-fever/ (Žiūrėta 2019-11-01).
17. Divers Thomas J., Peek Simon F. - Rebhun‘s diseases of dairy cattle; 2008. p. 596-600
18. Maizon, D. O., Oltenacu, P. A., Gröhn, Y. T., Strawderman, R. L., &Emanuelson, U. -Effects of diseases on reproductive performance in Swedish Red and White dairy cattle. Preventive Veterinary Medicine, 66(1–4), 113–126, 2004.
41 19. Naotoshi K., Osamu Y., Fuminobu M., Seiichi I., Yoshimitsu M.-Preventive effect of mildly
altering dietary cation-anion difference on milk fever in dairy cows.“The Journal of veterinary medical science” 2007 .
20.TindSørensen J., Østergaard S., Houe H., Hindhede J.-Expert opinions of strategies for milk fever control. Preventive Veterinary Medicine.Volume 55, Issue 1, 2002, P. 69-78.
21. Heidi W. -Livestock Health Series Reproductive Prolapses of Cattle .“Agriculture and Natural Resources”, 2012.
22. Smith T.H. “Prolapse of the Uterus.” Essential Guide to Calving.North Adams, 2008. P. 135-138. 23. Aiello S., Michael M. ,Dana A. -Uterine Prolapse and Eversion. ”The Merck Veterinary
Manual”11.Kenilworth ,2016, P. 1389-1390.
24. Risco C., Reynolds J., Hird D.- Uterine prolapse and hypocalcemia in dairy cows. J Am Vet Med Assoc ., 1984.
25. Potter T. -Prolapse of the uterus in the cow. The Royal veterinary college, 2009. 26. Philip R. Scott -Overview of Aspiration Pneumonia. University of Edinburgh, 2010.
27. Scott P.- Inhalational pneumonia (aspiration pneumonia) in adult cattle. UK Vet Livestock 17, 2013.
28. https://www.msdvetmanual.com/musculoskeletal-system/bovine-secondary-recumbency/overview-of-bovine-secondary-recumbency (Žiūrėta 2019-10-28)
29. Horst, R.L., and N.A. Jorgensen. Elevated plasma cortisol during induced and spontaneous hypocalcemia in ruminants. J. Dairy Sci. 1982.
30. https://dairy-cattle.extension.org/impact-of-milk-fever-and-hypocalcemia-on-reproductive-performance-of-the-dairy-cow/#Author_Information (Žiūrėta 2019-11-12).
31. Herwin P., Mirnawati B Sudarwantob, Retno W., Afton A. -Subclinal Hypocalcaemia as a Predisposing Factor of Subclinical Mastitis in Dairy Cow in West Java Province, Indonesia, 2012. 32. Rodríguez E., Arís A., Bach A. -Associations between subclinical hypocalcemia and postparturient diseases in dairy cows. Institut de RecercaiTecnologia Agroalimentàries,2017.
33. http://www.pienoukis.lt/mastitas-ir-pieno-tyrimu-duomenu-analize/ (Žiūrėta 2019-11-06). 34. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4685223/ (žiūrėta 2019-11-06).
35.Robert O. Gilbert-Retained Fetal Membranes in Cows. Cornell University, 2015.
36. Zhang, W.-C., Nakao, T., Kida, K., Moriyoshi, M., &Nakada, K.- Effect of Nutrition during
Pregnancy on Calf Birth Weights and Viability and Fetal Membrane Expulsion in Dairy Cattle. Journal of Reproduction and Development,2002,48(4), p.415–415.
42 37. Antanaitis R., Stoškus R., Televičius M. - Change of biochemical parameters in cows with
abomasal displacement after omentopexy. ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI. 2014. T. 21. Nr. 4. P. 237–241. Lietuvosmokslųakademija, 2014.
38. https://www.msdvetmanual.com/digestive-system/diseases-of-the-abomasum/left-or-right-displaced-abomasum-and-abomasal-volvulus (žiūrėta 2019-10-02)
39. https://dairy-cattle.extension.org/prevention-of-displaced-abomasum/(žiūrėta 2019-11-06). 40. https://www.jstor.org/stable/4315607?seq=1
41. D. Liang,L. M. Arnold, C. J. Stowe, R. J. Harmon, J. M. Bewley-Estimating US dairy clinical disease costs with a stochastic simulation, University of Kentucky, Lexington, 2017m.
42. https://pdfs.semanticscholar.org/ba27/9d77d1a8cb19113b895fb51eff75a859429f.pdf
43. “Towards to Changes in Blood Indices as EarlyDiagnosis of Retained Placenta” E. Fathi,H.Hamali. Department of Clinical Sciences, Faculty of Veterinary Medicine, University of Tabriz, 2018.
44. E.M.Ibtisam El Zubeir, “Correlation of Minerals and Enzymes in Blood Serum andMilk of Healthy and Mastitic Cows”, University of Khartoum, 2010.
45. M. ADNANE, R. KAIDI, C. HANZEN, G. C.W. ENGLAND, “Risk factors of clinical and subclinical endometritis in cattle: a review” United Kingdom, 2016.
