3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.2. Sveikatos priežiūros mokyklose organizavimo analizė
17 proc. mokyklų, kuriuose vykdyti tyrimai, med. darbuotojas ar mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas nedirbo, 48,6 proc. mokyklų dirbo kasdien, 22,9 proc. mokyklų dirbo pastoviai, bet ne kasdien, 11,4 proc. mokyklų atvykdavo esant poreikiui (1 pav.).
1 pav. Mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymas pagal tai, kokiu dažnumu jie mokykloje dirba (proc.).
Miesto mokyklose 83 proc. specialistų dirba kasdien, 17 proc. dirba pastoviai, bet ne kasdien. Kaimo mokyklose tik 20,7 proc. dirba kasdien, 27,6 proc. dirba pastoviai, bet ne kasdien, 20,7 proc. ateina esant poreikiui ir net 31 proc. kaimo mokyklų neturi sveikatos priežiūros specialisto (3 lentelė). Šiam faktui daro įtaką mažas mokyklose esančių mokinių skaičius, specialistui sudaromo krūvio normatyvai ir mokyklos sveikatos prižiūros finansavimo tvarka (1000 vaikų skiriamas vienas etatas). Lyginant su kitų autorių Lietuvoje tais pačiais metais atliktu tyrimu, miesto mokyklose nustatytas didesnis kasdien dirbančių specialistų procentas (83 proc. pagal atliktą tyrimą ir 53,6 proc. pagal Valstybinio aplinkos sveikatos centro pateiktus duomenis). Visi mokyklose dirbantys specialistai yra moterys, tarp vyrų ši profesija nėra populiari (10).
3 lentelė. Mokykloje dirbančio specialisto darbo ryšys su mokyklos lokalizacija.
vietovė Iš viso:
Miestas Kaimas
Ar mokykloje dirba
med. sesuo? n proc. n proc. n proc.
dirba kasdien mokykloje dirba pastoviai,bet ne kasdien
ateina esant poreikiui nedirba 39 8 0 0 83,0 17,0 ,0 ,0 12 16 12 18 20,7∗ 27,6 20,7 31,0 51 24 12 18 48,6 22,9 11,4 17,1 Iš viso: 47 100,0 58 100,0 105 100,0 (χ2 = 46,317, df = 3, p < 0,001)
Pagal Valstybinio aplinkos sveikatos centro duomenis, 60,7 proc. mokyklų visuomenės sveikatos specialistų dirbo keliose darbovietėse, iš ju 47,5 proc. – kitose mokyklose, 49,6 proc. – asmens sveikatos priežiuros istaigose. Kaimo ir miestelio mokyklose visuomenės sveikatos priežiuros specialistai dirbo mažesniu krūviu nei miesto mokyklose. Daugiau kaip pusėje miesto mokyklų (53,6 proc.) specialistai dirbo 1 etato ar didesniu krūviu. Daugumoje kaimo ir miestelio mokyklų specialistas dirbo mažesniu kaip pusės etato krūviu arba pagal priedą (10).
Kitose šalyse, tokiose kaip JAV, 10 proc. mokyklų visuomenės sveikatos specialistų aptarnauja po šešias ir daugiau mokyklų, pusė iš jų turi vidutiniškai po 2,5 mokyklų ir dirba po 15,4 valandas per savaitę kiekvienoje mokykloje (7). Taigi tai, kad Lietuvoje specialistai dirba nepilnu krūviu ar dirba ne pilną darbo dieną vienoje mokykloje, nėra išimtis. Net ir išsivysčiusiose šalyse keliama ta pati problema, kaip mokyklos visuomenės sveikatos specialisto nebuvimas mokykloje visą darbo dieną. To priežastys yra susijusios su finansavimo stoka sveikatos priežiūrai mokyklose ir visuomenės sveikatos specialistų trūkumu dėl neprestižinio ir neturinčio perspektyvos darbo (17).
Analizuojant, keliose mokyklose yra sveikatos kabinetai, nustatyta, kad iš 107 mokyklų 74 proc. sveikatos kabinetai yra, 29,5 proc. mokyklų jų neturi. Matomas ryškus skirtumas tarp miesto ir kaimo mokyklų (p < 0,001) (4 lentelė). Visos miesto mokyklos turėjo sveikatos kabinetus, o 55,4 proc. kaimo mokyklų sveikatos kabinetų neturi. Pagal Valstybinio aplinkos sveikatos centro tyrimo duomenis, kaimiškoje vietovėje 53 proc mokyklų nebuvo įrengti sveikatos kabinetai.
4 lentelė. Ar mokykloje yra sveikatos kabinetas lyginant miesto ir kaimo mokyklas.
vieta
Miestas Kaimas Iš viso:
n proc. n proc. n proc.
Yra 49 100,0 25 44,6 74 70,5
Nėra 0 ,0 31 55,4 31 29,5
Iš viso: 49 100,0 56 100,0 105 100,0
(χ2 = 38,4, df = 1, p < 0,001)
Analizuojant, ką mokyklų vadovai mano, apie medicinos kabinetų reikalingumą mokyklose, net 76,4 proc. vadovų atsakė, kad jie yra labai reikalingi ir tik 3,8 proc. mano, kad nereikalingi. Mokyklų atsakymai vadovų apie visuomenės sveikatos specialistų reikalingumą pasiskirsto panašiai. Dėl pastarųjų specialistų reikalingumo, VASC tyrimo duomenys nesiskyrė nuo atlikto tyrimo.
5 lentelė. Mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų išsilavinimas
vieta
Miestas Kaimas Iš viso: Išsilavinimas
n proc. n proc. n proc.
Med. sesuo, felčerė 12 24,5 14 46,7∗ 26 32,9
Med. sesuo felčerė, išklausiusi
papildomą 40val. kursą 31 63,3 16 53,3∗ 47 59,5 Visuomenės sveikatos
specialistė,baigusi aukštąją mokyklą 6 12,2* 0 0 6 7,6
Iš viso: 49 100,0 30 100,0 79 100,0
(χ2 = 6,76, df = 2, *p < 0,05)
Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp kaimo ir miesto specialistų, turinčių medicinos sesers, felčerės išsilavinimą bei išklausiusių 40 val. visuomenės sveikatos kursą ir specialistų, turinčių visuomenės sveikatos specialisto bakalauro išsilavinimą.
Daugiausia 59,5 proc. (p<0,05) specialistų, dirbusių mokykloje, turėjo medicinos sesers išsilavinimą ir buvo išklausiusios privalomą 40 val. kvalifikacijos kėlimo kursą (organizuotą Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centro ,,Sveikatos priežiūra mokykloje“). Miestuose mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų išilavinimas buvo aukštesnis (5 lentelė). Pagal E. Mačiūno, G. Šurkienės pateiktus duomenis, mokyklų sveikatos priežiūros specialistai teigė, kad iš jų 84,5 proc. dalyvavo tobulinimosi kursuose. Iš teigusiųjų 89,2 proc. dirba miesto mokyklose, 79 proc – kaimo ar miestelio mokyklose. Šių skirtumų priežastis gali būti, vadovų neinformuotumas apie specialistų turimą išsilavinimą arba kvalifikacijos kėlimą 40 valandų kursuose.
Pagal Valstybinio aplinkos sveikatos centro atliktą tyrimą, 2002 metais didžioji tyrimo dalyvių dalis (86,8 proc.) dirbo bendrosios praktikos slaugytojais. Dauguma respondentų turėjo medicinos felčerio (59,8 proc.), mažesnė dalis – medicinos sesers (28,9 proc.) specialybę (29). Taigi, nuo 2002 metų specialistų turimas išsilavinimas nepasikeitė ir tai gali turėti įtakos vadovų nuomonei dėl specialistų vykdomos veiklos.
Į kalusimą, ar medicinos kabinetai yra reikalingi, 76,4 proc. mokyklos vadovų atsakė teigiamai (2 pav.).
2 pav. Vadovų nuomonės pasiskirstymas dėl medicinos kabinetų mokykloje reikalingumo (proc.).
6 lentelė. Vadovų nuomonė dėl medicinos kabinetų mokykloje reikalingumo lyginant miesto ir kaimo mokyklas.
vieta Iš viso:
Miestas Kaimas
n Proc. n Proc. n Proc.
Labai reikalingi 43 87,8 38 66,7* 81 76,4
Reikalingi 6 12,2 15 26,3 21 19,8
Nereikalingi 0 0 4 7,0 4 3,8
Iš viso: 49 100,0 57 100,0 79 100,0
(χ2 = 7,605, df = 2, p < 0,05)
Miesto mokyklose dirbantys vadovai mano, kad mokyklose medicinos kabinetai yra labai reikalingi, palyginti su kaimo mokyklomis. Tai galima paaiškinti tuo, kad miesto mokyklose yra didesnis mokinių skaičius. Statistiškai reikšmingo nuomonių skirtumo tarp miesto ir kaimo mokykloms vadovaujančių direktorių dėl specialistų nereikalingumo ar reikalingumo nenustatyta (6 lentelė).
Beveik visi (97,2 proc.) mokyklos vadovai mano, kad visuomenės sveikatos specialistai yra reikalingi (3 pav.). Pagal Valstybinio aplinkos sveikatos centro duomenis, vadovų, teigiamai vertinusių mokyklų visuomenės sveikatos specialistų reikalingumą, procentas yra šiek tiek didesnis (99,4 proc.) už nei rodo darbo autorės atliktos analizės duomenys.
3 pav. Vadovų nuomonės pasiskirstymas dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialisto reikalingumo mokykloje (proc.).
Palyginant su kaimo mokyklų vadovais, miesto mokyklų vadovai mano, kad specialistai yra labai reikalingi. Miesto mokyklų vadovai nė vienas neteigė, kad specialistai yra nereikalingi. Šį skirtumą vėl gi gali lemti tai, kad miesto mokyklos yra didesnės ir specialistai mokyklose dirba kasdien, o kaimo mokyklose specialistai lankosi retai arba jo išvis ten nėra (7 lentelė).
7 lentelė. Vadovų nuomonė dėl visuomenės sveikatos specialisto reikalingumo lyginant kaimo ir miesto mokyklas.
vieta
Miestas Kaimas Iš viso: n Proc. n Proc. n Proc.
Labai reikalingi 39 83 35 61,4∗ 74 71,2
Reikalingi 8 17 19 33,3∗ 27 26,0
Nereikalingi 0 0 3 5,3 3 2,9
Iš viso: 47 100,0 57 100,0 79 100,0