Neringa Tarvydienė

(1)

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Neringa Tarvydienė

MOKYKLOS VADOVŲ POŽIŪRIS

Į VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ

VEIKLĄ

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas:

prof. habil. dr. Apolinaras Zaborskis

(2)

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

MOKYKLOS DIREKTORIŲ POŽIŪRIS Į VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ VEIKLĄ

Neringa Tarvydienė

Mokslinis vadovas prof. habil.dr. Apolinaras Zaborskis

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2008. 58 p.

Darbo tikslas. Ištirti mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir vykdomą veiklą bendrojo lavinimo mokyklų vadovų požiūriu. Uždaviniai. 1) Išanalizuoti dabartinę sveikatos priežiūros organizavimo būklę Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. 2) Nustatyti bendrojo lavinimo mokyklų vadovų požiūrį į visuomenės sveikatos priežiūros specialistą mokymo įstaigoje. 3) Įvertinti bendrojo lavinimo mokyklų vadovų nuomonę apie visuomenės sveikatos priežiūros specialistų vykdomą veiklą įstaigoje. 4) Palyginti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų vykdomą veiklą tarp kaimo ir miesto bendrojo lavinimo įstaigų.

Tyrimo metodika. Analizuojami 2006 m. Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinio tyrimo „Moksleivių gyvensena ir sveikata“ (angl. Health Behavior in School-Aged Children – HBSC) duomenys apie mokyklos vadovų nuomonę dėl sveikatos priežiūros organizavimo mokykloje, visuomenės sveikatos priežiūros specialisto vykdomos veiklos ir jų reikalingumą. Vadovų apklausai naudota anoniminė anketa, parengta tarptautiniam tyrimui. Į klausimus atsakė 107 mokyklų vadovai (atsako dažnis – 100 proc.).

Rezultatai. Tik 48,6 proc. mokyklų sveikatos priežiūros specialistų dirbo kasdien. Sveikatos kabinetai įrengti visose miesto mokyklose ir tik pusėje kaimo mokyklų (44,6 proc.). Direktorių nuomone, medicinos kabinetai (76,4 proc.) ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai (97,2 proc.) yra reikalingi. Deja, mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai nepatenkina vadovų lūkesčių. Kaimo ir miesto mokyklų vadovų nuomonė, dėl medicinos kabinetų ir sveikatos priežiūros specialistų reikalingumo, nesiskiria. Kaimo bendrojo lavinimo mokyklų vadovų lūkesčių mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistai nepatenkina visose vykdomose veiklose. Miesto mokyklų vadovų lūkesčius patenkina, kontroliuodami, kad mokykloje būtų įvykdyti higienos normų reikalavimai, rinkdami informaciją apie mokinių profilaktinius sveikatos patikrinimaus, suteikdami pirmąją medicininos pagalbą

Išvados. Pusėje bendrojo lavinimo mokyklų sveikatos priežiūros specialistai dirba kasdien. Visose miesto mokyklose yra įrengti sveikatos kabinetai, kaimo mokyklose tik pusėje iš jų. Dauguma specialistų turi medicinos sesers išsilavinimą. Mokyklų vadovų nuomone, organizacinėje sveikatos priežiūros mokykloje sistemoje, medicinos kabinetai ir visuomenės sveikatos spriežiūros specialistai yra reikalingi, tačiau specialistų vykdoma veikla nepatenkina vadovų lūkesčių.

Raktažodžiai. mokyklos sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, mokyklų vadovai, mokiniai.

(3)

SUMMARY

Management of Public Health

ATTITUDE OF SCHOOL PRINCIPALS TOWARDS SCHOOL PUBLIC HEALTH SPECIALIST WORK

Neringa Tarvydienė

Supervisor Apolinaras Zaborskis, Professor

Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2008. 58 p.

Aim of the study. To analyze demand for public health care specialists in schools and procedures implemented in schools in school principal viewpoint. Objectives. 1) To analyze current situation of heath care planning in Lithuania secondary schools. 2) To asses secondary school principals’ attitude towards public health care specialist at school. 3) To analyze school principals’ opinion of school public health care specialists functions at school. 4) To compare public health care specialist work implementation in rural and urban schools

Material and methods. The survey was hold on World Health Organization International survey “Health Behavior in School-aged Children” conducted in 2006. The data of school principals’ opinion about health care planning in schools, public health care specialist work at school and its necessity was assessed. For principal survey anonymous questionnaire was used, which was prepared for international usage. 107 school principals filled the questionnaire (response rate – 100 %).

Results. Only half (48.6 %) of school public health care specialists worked in school every day. All urban schools had medical rooms and only half of rural schools had one. In school principal opinion, schools need medical rooms (76.4 %) and public health care specialists (97.2 %). Unfortunately, public health care specialists, working at schools, do not satisfy principals’ expectations. Opinion of rural and urban school principals’ was the same. School public health care specialists didn’t satisfy rural schools principals’ expectations. Urban schools principals’ were satisfied by monitoring that hygiene norms are met, by collecting data about school children preventative medicine, and by providing first aid.

Conclusions. In half of secondary schools public health care specialists worked daily. In all urban schools were medical rooms, in rural only half of them had one. Most of specialists had education of nurse. In opinion of school principals’, schools’ health care system needs to have medical rooms as well as public health care specialists. Unfortunately, work of public health care specialists didn’t satisfy principals’ expectations.

Key words: school health care, public health care specialist, school principals, schoolchildren.

(4)

SANTRUMPOS LSIC – Lietuvos sveikatos nformacijos centras

VASC – Valstybinis aplinkos sveikatos centras

HBSC – Tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas Mokyklų VSP – mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros LR – Lietuvos Respublika

(5)

TURINYS

ĮVADAS 6

DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA 9

1.1. Pirminės visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose 9 1.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto vaidmuo 13 1.3. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovų vaidmuo formuojant sveikatos priežiūrą mokykloje 22

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA 26

2.1. Tyrimo metodika 26

2.2. Tyrimo instrumentas 27

2.3. Statistinė analizė 30

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 31

3.1. Respondentų charakteristika 31

3.2. Sveikatos priežiūros mokyklose organizavimo analizė 32 3.3. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų vykdomos veiklos analizė 37

IŠVADOS 53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 54

LITERATŪRA 55

(6)

ĮVADAS

Daugumoje pasaulio šalių sveikatos priežiūros paslaugos mokyklose yra teikamos, tačiau šių paslaugų organizavimas ir požiūris į jų reikalingumą yra skirtingas. Pastaraisiai metais Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse (Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose, Švedijoje, Olandijoje ir kt.), įvyko svarbių pokyčių mokyklos sveikatos priežiūroje. Kartu su kitimais švietimo srityje keitėsi ir sveikatos priežiūra mokyklose. Mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai tapo labiau atsakingi už vaikų sveikatą (1). Keičiantis sveikatos apibrėžimui, dėmesys skiriamas nuostatai, kad ligos atsiradimą sąlygoja ne vienas rizikos veiksnys, o jų grupė, o taip pat ir gyvenamoji aplinka (2). Minėti pokyčiai sudarė prielaidą koreguoti sveikatos priežiūros specialistų mokyklose veiklą ir jos būdus. Kintant sveikatos sistemos teisės aktams, stiprėjant šeimos gydytojų ir bendruomenės slaugytojų vaidmeniui, tinkamai organizuojant greitosios pagalbos paslaugas, atsirado poreikis keisti ir pirminės visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, taip pat ir sveikatos priežiūros mokyklose paslaugas. Mokslininkės Elain Allan teigimu, vienas iš pagrindinių reformos sveikatos priežiūros mokykloje pradžią lėmusių veiksnių yra sveikatos priežiūros specialistų mokyklose vaidmens pasikeitimas. Mokyklose dirbantys specialistai tampa vis savarankiškesni, turintys tvirtas teorines žinias ir praktinius įgūdžius (1, 3, 4, 5, 6). Šių specialistų vaidmenį dar labiau sustiprina valstybių siekis gerinti vaikų sveikatą.

Lietuvoje yra patvirtini dirbančių mokykloje sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, jų funkcijos (LR sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. V-630). Nuo 2004 metų vykdomas specialistų kvalifikacijos kėlimas. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, mokyklų slaugytojų vaidmuo yra orientuotas į visuomenės sveikatos specialisto, o ne asmens sveikatos priežiūros specialisto funkcijų sritį.

Tačiau kol kas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje trūksta mokslinių tyrimų, nagrinėjančių mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų (slaugytojų) darbą, jo mastą, poreikį, paslaugų gavėjų požiūrį į jų veiklą ir funkcijas. Mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbo ypatybės nėra analizuojamos, todėl šie specialistai ir yra ,,nematomi“ (7).

Kaip visose šalyse, taip ir Lietuvoje, mokyklų visuomenės sveikatos specialistai yra sutrikę dėl savo naujojo vaidmens ir ne visiškai supranta apie savo darbą (darbo apimtis ir turinį) (7). Apie šių specialistų vaidmenį mažai supranta ir patys mokyklų vadovai.

Užsieno mokslininkai (Didžiosios Britanijos, Švedijos, Australijos, JAV ir kt.) atliko įvairius tyrimus, analizuojančius mokyklų visuomenės sveikatos specialistų rengimo, poreikio

(7)

pokyčius, jų darbo pasikeitimus, istorinius aspektus, vaidmenį konkrečioje prevencinėje veikloje (nutukimo, rūkymo prevencijoje ir t.t.). Tačiau prieinamoje literatūroje yra ne daug informacijos apie tyrimus, analizuojančius mokyklų direktorių požiūrį į šių specialistų vykdomą veiklą. Literatūroje dažniau yra aprašomi tyrimai, analizuojantys tėvų bei pačių specialistų požiūrį į sveikatos priežiūros mokykloje organizavimą.

Lietuvoje vis daugiau pradedama domėtis mokyklų sveikatos priežiūros organizavimo tema. Pirmuosius tyrimus tema „Sveikatos priežiūrą mokykloje“ atliko Valstybinio aplinkos sveikatos centro specialistai. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis ir padarytomis išvadomis, buvo parengti metodiniai patarimai mokyklų sveikatos priežiūros specialistams. Minėta įstaiga taip pat atliko ir bendrojo lavinimo mokyklų vadovų apklausą. Pagal 2006 metais atliktą tyrimą, beveik visi vadovai nurodė, kad sveikatos priežiūros specialisto etatas yra reikalingas, daugumą jų (73 proc.) specialisto veikla mokykloje tenkina.

Darbo objektas – mokyklos vadovų požiūris į visuomenės sveikatos priežiūros specialistų vykdomą veiklą.

Šio darbo rezultatai parodys esamus mokyklų vadovų lūkesčius ir požiūrį į mokyklų sveikatos priežiūros specialistų vykdomą veiklą bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimas atskleis, kokiose veiklos kryptyse mokyklų sveikatos priežiūros specialistai patenkina vadovų lūkesčius, kuriose ne, taip pat bus palyginta kaimo ir miesto mokyklos vadovų nuomonės.

(8)

DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI

Darbo tikslas. Įvertinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir vykdomą veiklą bendrojo lavinimo mokyklų vadovų požiūriu.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti dabartinę sveikatos priežiūros organizavimo būklę Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose;

2. Nustatyti bendrojo lavinimo mokyklų vadovų požiūrį į visuomenės sveikatos priežiūros specialistą mokymo įstaigoje;

3. Įvertinti bendrojo lavinimo mokyklų vadovų nuomonę apie visuomenės sveikatos priežiūros specialisto vykdomą veiklą įstaigoje;

4. Palyginti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų vykdomą veiklą tarp kaimo ir miesto bendrojo lavinimo įstaigų.

(9)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Pirminės visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose

Pirminės visuomenės sveiktos priežiūros paslaugos mokykloje teikiamos visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse: JAV, Olandijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Izraelyje, Lietuvoje ir kt. Mokyklos sveikatos priežiūrą vykdanti komanda gali būti paprasta arba kompleksinė, susidedanti iš terapeuto (šeimos gydytojo), bendruomenės slaugytojos (slaugytojos), sveikatos edukologo, mokslo srities konsultanto, psichologo, socialinio darbuotojo ir kitų sričių konsultantų, tačiau visais atvejais komandų koordinatoriai dažniausiai yra mokyklų slaugytojos (Lietuvoje šiuo metu – visuomenės sveikatos priežiūros specialistai) (8, 9). Šios komandos sudėtis ir mokyklos sveikatos priežiūros organizavimas priklauso nuo šalyje esančios sveikatos priežiūros sistemos, valstybinio bei privataus sveikatos priežiūros sektorių išsivystymo (10, 33). Mokyklų sveikatos priežiūra gali būti organizuojama: steigiant atskirus mokyklų sveikatos priežiūros centrus, sveikatos priežiūros kabinetus mokyklose; koordinuojant specialistų darbą iš esamų pirminių sveikatos priežiūros ir vsuomenės sveikatos priežiūros centrų, visuomenės sveikatos biurų. Mokyklų specialistai gali aptarnauti vieną arba kelias mokyklas(10, 4).

Jau nuo 1902 metų minimas JAV susirūpinimas mokinių sveikata ir bandoma teikti sveikatos priežiūros paslaugas mokykloje. Būtent tada Niujorko mokykloje pradėjo dirbti pirmoji mokykloje slaugytoja Lina Rogers Struthers. Didžiosios Britanijos mokslininkai, pradeda minėti faktus apie sveikatos paslaugas mokyloje nuo 1908 metų. Kitų šalių istorijoje minimos taip pat panašios datos (11, 12, 15).

Kada Lietuvos mokykloje pradėjo dirbti pirmoji slaugytoja, prieinamoje literatūroje informacijos rasti nepavyko. Šiai informacijai gauti reiktų atlikti papildomą tyrimą, analizuojant dabar jau dirbančių specialistų biografiją.

Daugelyje šalių prieš 30 metų buvo įvykusi sveikatos priežiūros mokyklose krizė. Tai buvo susiję su naujų ligų atsiradimu: ŽIV, psichinės sveikatos problemos, reprodukcinės sveikatos problemos ir kt. Didėjantis sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, nemažėjantis vaikų sergamumas, daugėjant vaikų turinčių nutukimo problemą, regos, laikysenos sutrikimų sąlygojo poreikį išplėsti mokyklų sveikatos priežiūros specialistų teikiamų paslaugų spektrą ir neapsiroboti vien tik pirmosios pagalbos teikimu ir infekcinių ligų kontrole (13, 15). Pagal paskutinę informaciją, pateiktą Pasaulio sveikatos organizacijos,

(10)

Moldovijos Respublikoje tik šiuo metu yra planuojamas mokyklų sveikatos priežiūros tinklo perorganizavimas (14). Lietuvoje mokyklose sveikatos priežiūros reforma prasidėjo 2003 metais, priėmus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymą (5).

Pasak Škotijos mokslininkės E. Allan priežastis sąlygojančius šiuos pokyčius galima suskirstyti į dvi grupes: makro ir mikro. Prie Makro priežasčių priskirtume: įvairių direktyvų priėmimą; įstatymų, įsakymų pasikeitimus; pagrindinių visuomenės sveikatos politikų formuotojų novatoriškų idėjų propagavimą; priimtų politinių sprendimų įgyvendinimo tęstinumą; tinkamai suformuotą infrastruktūrą; lyderių su tiksliai suformuota veiklos vizija ir tikslais buvimą; kitų sprendimų priėmėjų pasitikėjimas jų siekiamais tikslais; modelių, kuriais galima remtis buvimą. Prie mikro priežasčių priskirtume: aukščiausios vadovybės palaikymą; orientavimąsi į paslaugų naudotojus; ilgalaikės strategijos buvimą; darbuotojų pripažinimą ir mokymą; darbuotojų įgalinimą ir komandinio darbo akcentavimą; kokybės užtikrinimą (4).

Parama specialistams, vykstant pokyčiams, yra labai svarbi ir ji turi būti teikiama visų dalyvaujančių šalių. Būtina formuoti visų asmeninius įgūdžius, teikiant žinias ir diegiant suvokimą apie vykdomus pokyčius mokyklos sveikatos priežiūros organizavimo sistemoje. Dauguma mokslininkų yra akcentavę, kad parama yra labai būtina, vykstant bet kokiems pokyčiams ir bet kurioje sistemoje. Sveikatos priežiūros pokyčiai mokyklose yra ne išimtis (4). Sveikatos priežiūros organizavimą svarbu analizuoti keturiais aspektais: istoriniu, politiniu, kultūriniu ir konteksto (paslaugų gavėjų, paslaugų teikėjų požiūriu) (12). Lietuvoje istorinių, politinių, kultūrinių tyrimų nėra atlikta. Prieinamoje literatūroje galima rasti tyrimų atliktų konteksto aspektu, tačiau jie labiau orientuoti į svarbiausių mokykloje problemų identifikavimą (patyčių, nutukimo, nelaimingų atsitikimų problemos), o ne jų sprendimo, pašalinimo organizavimą.

Europoje mokinių sveikatos priežiūra vykdoma įvairiai, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros sistemos modelį, valstybinio bei privataus sveikatos priežiūros sektorių išsivystymą. Dažniausiai mokyklinė medicina yra profilaktinio pobūdžio ir įeina į bendros sveikatos apsaugos sistemos sudėtį. Lietuvoje poreikis labiau atkreipti dėmesį į mokykloje vyraujančias sveikatos priežiūros paslaugų teikimo problemas atsirado 2002 metais. Tada konstatuota, kad mokykloms yra reikalingi naujos kokybės sveikatos priežiūros specialistai su reikiama kompetencija ir funkcijomis (10). Lietuvoje 2003 metais pakeistas Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas, kurio 23 straipsnis „Sveikatos priežiūra mokykloje“ nurodo, kad sveikatos priežiūros mokykloje paskirtis – padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą. Taip pat sakoma, kad sveikatos priežiūrą mokykloje vykdo visuomenės sveikatos priežiūros specialistas. Jis atlieka pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą, teikia sveikatinimo veiklos

(11)

metodinę konsultacinę pagalbą mokytojams, mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), vykdo kitą veiklą Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka (5). Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas nurodo tokį apibrėžimą: Visuomenės sveikatos ugdymas – valstybės ir savivaldybių bei pilietinės iniciatyvos priemonių, formuojančių sveiką gyvenseną, visuma. Pirminė visuomenės sveikatos priežiūra organizuojama savivaldybės lygiu, taigi ir mokyklų sveikatos priežiūra yra organizuojama savivaldybės lygmenyje (16).

2004 metais, patvirtinus mokyklų sveikatos priežiūros finansavimo tvarką savivaldybėse, kuriose buvo panaikinti mokyklų bendruomenės slaugytojų etatai, jie vėl buvo grąžinami, steigiant vieną etatą 1000 vaikų (6). Kadangi mokinių skaičius kaimo mokyklose yra mažesnis nei 1000 mokinių, šiose švietimo įstaigose nėra specialistų dirbančių pilnu krūviu. Valstybinio aplinkos sveikatos centro 2006 metais atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose 2006 m. dirbo 897 visuomenės sveikatos specialistai. Apklausoje dalyvavo 458 (arba 51 proc.) mokyklos sveikatos priežiūros specialistai (visos moterys). Iš j 60,7 proc. (278) dirbo keliose darbovietėse, 47,5 proc. kitose mokyklose, 49,6 proc. --- asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Kaimo ir miestelio mokyklose visuomenės sveikatos priežiūros specialistai dirbo mažesniu krūviu nei miesto mokyklose. Daugiau kaip pus je miesto mokyklų (53,6 proc.) specialistai dirbo 1 etato ar dar didesniu krūviu, o daugumoje kaimo ir miestelio mokyklų specialistai dirbo mažesniu kaip pusės etato krūviu arba pagal priedą (94 proc ir 58,6 proc., skirtumas statistiškai patikimas, p<0,05) (10).

Kitose šalyse, tokiose kaip JAV, 10 procentų specialistų aptarnauja po šešias ir daugiau mokyklų, puse specialistų turėjo vidutiniškai po 2,5 mokyklas ir dirbo po 15,4 valandas per savaitę kiekvienoje iš jų (7).

Lietuvoje šiuo metu yra pradedamos analizuoti specialistų vykdomos funkcijos, jų priimtinumas mokyklų bendruomenei, pačių specialistų poreikiai, žinių lygis. Tačiau skelbiamų tyrimų, kurie analizuotų mokyklų sveikatos priežiūros organizavimo modelius ar bent juos aprašytų prieinamoje literatūroje nėra. Remiantis dabartiniais Lietuvos Respublikos įstatymais ir susiklosčiusia praktika Lietuvoje yra keli galimi sveikatos priežiūros mokykloje organizavimo modeliai, kurių problemos ir veiklos organizavimo būdai skiriasi. Šiuo metu kaimiškose mažų miestelių mokyklose sveikatos priežiūros specialistai aptarnauja kelias mokyklas, o sveikatos kabinetą steigia didesnėje mokykloje. Tokio sveikatos priežiūros mokyklose organizavimo modelio visuomenės sveikatos specialisto darbdaviai yra mokyklų vadovai. Kitu atveju, kaimo ar miestelio ambulatorijos bendruomenės slaugytojui yra skiriamas priedas už mokyklos sveikatos priežiūros specialisto pareigų vykdymą mokykloje,

(12)

kuri yra šalia ambulatorijos. Šiuo atveju specialistas pavaldus sveikatos priežiūros įstaigos vadovui. Miesto mokyklose visuomenės sveikatos specialistai, atsižvelgiant į vykdomą savivaldybės politiką, yra pavaldūs arba mokykloms arba pirminiams sveikatos priežiūros centrams. Taigi, galima įvardinti keturis sveikatos priežiūros organizavimo modelius Lietuvoje. Valstybėje yra labai ryškus skirtumas tarp sveikatos priežiūros organizavimo kaime ir mieste. Vykdant tolimesnius pokyčius mokyklų sveikatos priežiūros organizavimo srityje, būtina išanalizuoti paslaugų gavėjų, taip pat ir sprendimų priėmėjų – mokyklų vadovų požiūrį į pačius mokyklų sveikatos priežiūros specialistus, jų reikalingumą ir jiems keliamus reikalavimus.

(13)

1.2.Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto vaidmuo

Anksčiau daugelyje užsienio valstybių pagrindiniai mokyklų slaugytojų darbo komponentai buvo profilaktinis sveikatos tikrinimas ir pirmosios medicinos pagalbos teikimas, medikamentų dalijimas. Mokslininko P. E. Johnson tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei pusei specialistų, dirbančių mokykloje, medikamentų dalijimas vaikams užima ketvirtadalį jų darbo laiko, be to, moksleiviai slaugytojų baltus chalatus vertina neigiamai (šie juos baugina) ir sieja specialistų darbą su gydymu, o ne su prevencija (7). Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, tokiose kaip Didžioji Britanija, Švedija, JAV, greitai besikeičianti aplinka, politika stipriai veikia mokyklos sveikatos priežiūros valdymą ir praktiką. Aptariamoji sritis iki šiol nebuvo tinkamai įvertinta ir nebuvo tarp prioritetinių sričių. Dauguma su mokykla nesusijusių žmonių turėjo mažai informacijos apie tai, kokios yra šių specialistų funkcijos ir kokia jų atsakomybė, nors ne vienerius metus jie gilino savo žinias ir bandė taikyti naujoviškus vaikų mokymo būdus. Mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų veikla dažniausiai buvo apibūdinama kaip vidurinės klasės mažai apmokamas darbas, susijęs tik su mokyklos darbo valandomis. Tai, kad šie darbuotojai neturėjo aukštojo išsilavinimo, sudarė įspūdį, kad jie neturi pakankamos kvalifikacijos ir įgūdžių atlikti šį darbą tinkamai. Be to, šis požiūris vyrauja ir tarp mokyklos bendruomenės, kurioje šie specialistai dirba, narių (17). Dabar besikeičiantys poreikiai praplėtė mokyklų slaugytojų darbo turinį. Šiuolaikiniai užsienio valstybių mokyklų slaugytojai turi daug funkcijų, reikalaujančių didelės kompetencijos (7, 10, 18). Sveikatos priežiūrai mokykloje nebėra priskiriamos funkcijos, kurios anksčiau sudarydavo didžiausią darbo dalį: pirmosios pagalbos teikimas ir infekcinių ligų kontrolė, vakcinacija, sustiprėjus pirminei asmens sveikatos priežiūrai, perduodos pastarosios sistemos įstaigoms (19).

Mokslininkė Lisa Braussard teigia, kad sveikatos priežiūros specialistų vaidmuo yra gana įvairus ir jį galima suskirstyti į keturias dalis:

1. Sveikatos stiprintojai. 2. Sveikatos mokytojai. 3. Bendradarbiautojai.

4. Tyrėjai (rinkėjai ir vartotojai)(13).

Tyrėjai Joy Merrell, Ros Carnwell ir kiti specialistų veiklas ir funkcijas skirsto į tokias grupes:

1. Patikros ir fizinės sveikatos įvertinimas. Šiai grupei priskirtini svorio, ūgio matavimas, regos aštrumo patikra.

(14)

2. Konsultavimas ir parama vaikui ir šeimai. Konsultavimo temos yra įvairios, nuo psichinės sveikatos, higienos, mitybos temų iki priklausomybių prevencijos.

3. Mokymas klasėje. Konsultavimas mokyklos personalo ir prevencinių veiklų planavimas. Veiklos sritys taip pat įvairios nuo nutukimo iki rūkymo prevencijos. 4. Duomenų apie vaikų sveikatą rinkimas ir analizė.

5. Klinikinis darbas. Šios paslaugos teikiamos tik asmens, dirbančio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

6. Visuomenės sveikata ir bendruomenės įtraukimas. Dalyvavimas bendruomenės veikloje ir jos sveikatinime.

7. Paslaugų teikimas mokiniams su specialiais poreikiais (26).

Tokius pat suskirstymus pateikia ir mokslininkai A. H. Sheets, D. Clark, C. Clasen, N. D. Brener, L. Wheeler (21, 22, 23). Pastarieji dar didesnėmis grupėmis suskirsto mokyklų visuomenės sveikatos specialistų darbą:

1. Standartinės sveikatos priežiūros paslaugos. Į jas įeina: administravimas, pirmoji pagalba, tokių problemų, kaip fizinio, psichologinio, emocinio smurto identifikavimas, imunizacija, pagalba mokant vaikus, sergančius astma, cukriniu diabetu, svorio, ūgio matavimai, užkrečiamomųjų ligų kontrolė.

2. Prevencinės paslaugos, teikiamos konsultuojant individualiai arba grupėmis. Į šias paslaugas įeina visos prevencinės veiklos, susijusios su savižudybių, ŽIV, tabako vartojimo, alkoholio vartojimo prevencija, lytiškumo ugdymu, traumų ir sužalojimų prevencija ir kt.

S. Gross teigia, kad mokyklų sveikatos priežiūros specialistų veiklą galima susirstyti į tris dalis:

1. Nuolatinė veikla; 2. epizodinė veikla; 3. Skubi pagalba (8, 9).

Mokslininkai L.Corton ir L.Hacker pateikia kitą, mokslininkų siūlomą, veiklos suskirstymą. Jie, kaip atskiras dalis, įtraukia programų vykdymą ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą sveikatos srityje. Pastarieji mokslininkai taip pat išskiria tokias dalis, kaip bendrųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, sveikatos vertintojai, sveikatos mokytojai, tyrėjai, koordinatoriai (20, 24, 25).

Visi anksčiau minėti mokslininkai mokyklų visuomenės sveikatos specialistų veiklas suskirsto į tris dalis:

(15)

1. Situacijos įvertinimas (vaikų sveikatos būklės įvertinimas, bendros mokyklos sveikatos būklės įvertinimas). Atliekami įvairūs tyrimai.

2. Darbas su individu, sprendžiant, padedant spręsti esamus sveikatos sutrikimus ir

iškilusias problemas realiu laiko momentu (infekcinių ligų, lėtinių neinfekcinių ligų

kontrolė ir valdymas, pirmosios pagalbos suteikimas, dokumentų apskaita, medikamentų skyrimas).

3. Prevencinė veikla, siekiant užkirsti kelią rizikos veiksnių atsiradimui. Rengiamos ir įgyvendinamos programos, organizuojami grupiniai ir individualūs užsiėmimai, bendradarbiaujama su kitais mokyklos bendruomenės nariais, tėvais.

Švedų mokslininkė Eva K. Clausson teigia, kad galima išskirti du visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklos lygmenius:

1. Individo lygmuo; 2. Populiacinis lygmuo.

Prie pirmojo lygmens priskiriamos veiklos, susijusios su mokinių sveikatos vertinimu (ūgio, svorio, regos aštrumo matavimais), dokumentacijos tvarkymu, darbas su mokiniais, turinčių tam tikrų sveikatos problemų, darbas su jų draugais, šeima. Prie antrojo lygmens priskiriamas prevencinis darbas su visa tėvų bendruomene, pedagogais, kitais mokyklos darbuotojais, mokyklos aplinkos sąlygų gerinimas, informavimas, ataskaitų pateikimas, vietiniams politikams, atsakingiems valdininkams ir mokyklų vadovams. Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklą, jos apimtis, pasak mokslininkės, įtakoja turimi mokyklos ir savivaldybės resursai, vykdoma mokyklos sveikatos priežiūros politika, tėvų, mokyklos vadovų požiūris į sveikatos priežiūros paslaugas, priimti teisės aktai (27).

Vadovaudamosi Lietuvoje 2003 metais pakeistu LR švietimo įstatymu, 2004 metais patvirtintu Sveikatos priežiūros mokykloje finansavimo tvaka ir 2005 m. mokyklos sveikatos priežiūros organizavimo tvarka bei LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu, valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos organizuoja vaikų sveikatos saugą, už ją atsako ir moko sveikos gyvensenos įgūdžių. Vaikų sveikatos sauga įgyvendinama:

1. užtikrinant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas vaikų ugdymo, mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas ugdymo įstaigose. Taip pat užtikrinant vaikų apsaugą nuo fizinę bei psichinę sveikatą žalojančio poveikio;

2. užtikrinant visiems vaikams tinkamą sveikatos priežiūrą;

(16)

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus pagrindinės mokyklos visuomenės sveikatos specialisto funkcijos yra šios:

1. sveikatinimo veiklos metodinių konsultacijų mokytojams, mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) teikimas bei metodinės ir informacinės medžiagos mokinių sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais kaupimas;

2. informacijos sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo klausimais teikimas ir šios informacijos sklaida (mokyklos stenduose, renginiuose, viktorinose ir pan.) mokyklos bendruomenei;

3. mokyklos sveikatinimo projektų (programų) rengimo inicijavimas ir dalyvavimas juos įgyvendinant;

4. pagalba mokiniams ugdant sveikos gyvensenos ir asmens higienos įgūdžius;

5. mokinių maitinimo organizavimo priežiūra skatinant sveiką mitybą bei sveikos mitybos įgūdžių formavimą;

6. mokyklos aplinkos atitikties visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimams vertinimas, dalyvavimas nustatant prioritetinius mokyklos aplinkos bei sąlygų gerinimo klausimus;

7. pasiūlymų mokyklos vadovui dėl reikalingų priemonių, užtikrinančių traumų ir nelaimingų atsitikimų prevenciją mokykloje, teikimas;

8. ugdymo proceso organizavimo atitikties visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimams vertinimas;

9. pagalba kūno kultūros mokytojams komplektuojant fizinio ugdymo grupes, informacijos dėl mokinių galimybės dalyvauti sporto varžybose teikimas kūno kultūros mokytojams;

10. informacijos apie kasmetinius mokinių sveikatos profilaktinius patikrinimus kaupimas, informacijos apibendrinimas bei ne rečiau kaip vieną kartą per metus (mokslo metų pradžioje) pateikimas mokyklos bendruomenei bei kitoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka;

11. asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų rekomendacijų dėl mokinių sveikatos pateikimas klasės auklėtojui (mokytojams) bei šių rekomendacijų įgyvendinimo priežiūra mokykloje;

12. lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių (alkoholio, tabako, narkotikų vartojimas ir kt.) paplitimo nustatymas;

13. dalyvavimas mokyklos prevencinio darbo grupėse, sprendžiančiose mokinių psichologines, adaptacijos ir socialines problemas;

(17)

14. pagalba organizuojant mokinių imunoprofilaktiką;

15. informacijos visuomenės sveikatos centrui apskrityje teikimas, įtarus užkrečiamąją ligą ar apsinuodijimą mokykloje;

16. visuomenės sveikatos centro apskrityje specialistų nurodytų užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros priemonių įgyvendinimas mokykloje;

17. pirmosios medicinos pagalbos teikimas ir koordinavimas (6).

Remiantis L. Braussard, J. Merrell, R. Carnwell veiklos skirstymais, minėtas mokyklos visuomenės sveikatos specialisto funkcijas taip pat galime suskirstyti į tris grupes: situacijos įvertinimą ir duomenų kaupimą (2, 10, 12 funkcijos); kasdieninę sveikatos priežiūros veiklą (4, 5, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17 funkcijos); dalyvavimą prevencinėje veikloje ir jos vykdymą (1, 3, 6, 7, 13 funkcijos) (6).

Pagal LR teisės aktus mokyklos visuomenės sveikatos specialistui keliamus reikalavimus jis turi mokėti ir gebėti:

1. analizuoti bei vertinti mokyklos bendruomenės sveikatai įtaką darančius veiksnius; 2. paaiškinti mokiniams, tėvams bei mokytojams sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo būdus bei išmokyti juos taikyti praktiškai;

3. laiku pastebėti mokinių sveikatos problemas, nustatyti jų svarbą ir prioritetus, prireikus siūsti juos į sveikatos priežiūros įstaigas;

4. pasirinkti tinkamus sveikatos stiprinimo metodus ir juos taikyti;

5. pagal teisės aktus, reglamentuojančius vaikų sveikatos priežiūrą, vertinti ugdymo aplinką, mokinių mitybą, ugdymo procesą, sveikatos saugą bei stiprinimą;

6. atpažinti gyvybei pavojingas būkles, suteikti pirmąją pagalbą;

7. savarankiškai ir pasitelkdamas mokyklos bendruomenę bei kitų institucijų specialistus, suinteresuotus asmenis rengti sveikatinimo veiklos programas (projektus);

8. bendrauti ir bendradarbiauti su mokyklos bendruomene, dirbti komandoje; 9. vykdyti tiriamąjį darbą;

10. planuoti ir vertinti savo veiklą, tvarkyti veiklos dokumentus, rengti ataskaitas bei rekomendacijas;

11. pristatyti savo veiklą ir jos rezultatus;

12. naudotis informacinėmis technologijomis (25).

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ir Valstybinis aplinkos sveikatos centras 2002 metų pabaigoje pirmą kartą išsamiai įvertino bendruomenės slaugytojų, dirbančių mokyklose, veiklą. Tyrimo duomenimis, daugiausia savo darbo laiko šie specialistai skyrė pirmosios pagalbos teikimui ir profilaktiniams mokinių sveikatos tikrinimams, t.y. toms

(18)

veiklos sritims, kurioms jie yra geriausiai teoriškai ir praktiškai pasirengę. Penktadalis respondentų nurodė, kad imunoprofilaktika yra daugiausia laiko reikalaujanti jų veiklos sritis. Tyrimas atskleidė opiausias Lietuvos specialistų, vykdančių mokinių sveikatos priežiūrą, veiklos problemas: daugeliui dirbančių mokyklose bendruomenės slaugytojų trūko teorinių žinių programinio planavimo, mokinių kūno kultūros ir protinio darbo higienos srityje, sveikatinimo veiklos stebėjimo ir vertinimo srityse. Kas antras specialistas teigė esantis nepasirengęs talkinti mokytojams mokinių rengimo šeimai, gyvenimo bei mokymosi sąlygų srityse (10).

Remiantis Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašu, sveikatos priežiūros mokykloje tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika (6).

Mokslininkai apibūdindami sveikatos priežiūrą pabrėžia šiuos aspektus: sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos mokiniams, jų tėvams, mokytojams, turint tikslą identifikuoti sveikatos ir socialines problemas, padėti vaikams stiprinti sveikatą,ir taip suteikti galimybę vaikams džiaugtis ir pelnytis iš gaunamų žinių (28).

Sveikatos priežiūros mokykloje uždaviniai:

1. užtikrinti sveikatos priežiūros kokybę, kuriant sveiką aplinką mokykloje, stiprinant mokinių sveikatą, šalinant rizikos veiksnius, galinčius sukelti ligas;

2. formuoti teisingą mokinių požiūrį į savo sveikatą ir ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius;

3. numatyti profilaktines priemones ligoms ankstyvuoju laikotarpiu, laiku numatyti ir užkirsti joms kelią;

4. suteikti pirmąją pagalbą pavojingų būklių, traumų, nelaimingų atsitikimų ar apsinuodijimų atvejais (6).

Viena iš priemonių galinčių padėti įgyvendinti šiuos uždavinius yra mokyklos sveikatos priežiūros stiprinimas. Lietuvoje mokyklų sveikatos priežiūrą koordinuojanti institucija yra Valstybinis aplinkos sveikatos centras.

Mokinių sveikatos priežiūra organizuojama savivaldybės lygmeniu nuo 2004 metų. Šiuo metu savivaldybės šią funkciją įgyvendina skirtingai: vienur šią funkciją vykdo pačios mokyklos, kitur savivaldybių administracijos, pirminės sveikatos priežiūros centrai, o nuo 2007 metų ir visuomenės sveikatos biurai. Per trejus metus savivaldybėse (nuo 2004 m.) jau išryškėjo gera patirtis, spragos, tačiau tyrimų išryškinančių ir pagrindžiančių šias problemas yra dar nedaug. Daugiausia problemų ir nesusipratimų iškyla rajonų savivaldybėse. Daugeliui rajonų savivaldybių, esama mokyklų sveikatos priežiūros organizavimo tvarka nėra tinkama.

(19)

Ši tvarka nėra tinkama, nes esant mažoms mokykloms ir dideliems atstumams tarp mokyklų, yra per didelis, mokyklos visuomenės sveikatos specialistui priskirtas 1000 mokinių vienam etatui, normatyvas (28).

2004 metais Valstybinis aplinkos sveikatos centras, kaip koordinuojanti institucija, pirmą kartą atliko situacijos analizę ir mokyklos sveikatos priežiūros būklės identifikavimą šalyje. Remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis, mokyklose 559 visuomenės sveikatos specialistai dirbo, kaip pirmaeilį darbą, o 141 specialistas, kaip antraeilį. Aukštąjį išsilavinimą turėjo tik 20 specialistų. Tai gydytojai pediatrai, terapeutai, kineziterapeutė, sveikatos edukologai, biologijos mokytoja, reabilitacijos ir slaugos bakalaurai, taikomosios kūno kultūros ir sporto bakalauras ir tik 3 visuomenės sveikatos bakalaurai (19). Pasak specialistų, dirbančių sveikatos priežiūros srityje, buvo siekiama užtikrinti tinkamą Lietuvos vaikų sveikatos priežiūrą, buvo išleista daug įvairių teisės aktų, tačiau iki 2002 metų nebuvo atlikta išsamių mokyklose dirbančių bendruomenės slaugytojų veiklos tyrimų. 2002 metų pabaigoje Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Valstybinio aplinkos sveikatos centro buvo atliktas bendruomenės slaugytojų, dirbančių mokyklose, veiklos ypatumų įvertinimo tyrimas. Anoniminėje apklausoje dalyvavo 318 bendruomenės slaugytojų, dirbančių mokykloje. Taip pat apklausi bendruomenės slaugytojai, kurie teikė visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas mokyklose pagal teritorinį principą. Didžioji tyrimo dalyvių dalis (86,8 proc.) dirbo bendrosios praktikos slaugytojais. Dauguma respondentų buvo įgiję medicinos felčerio (59,8 proc.), mažesnė dalis – medicinos sesers (28,9 proc.) specialybę (29).

Pagal Lietuvoje atlikto tyrimo duomenis daugiausia savo darbo laiko specialistės, kaip ir kitose šalyse, skyrė pirmosios pagalbos teikimui ir profilaktiniams sveikatos tikrinimams, nes jautėsi labiausiai kompetentingos šiose srityse bei buvo pasirengusios tinkamai teikti šias paslaugas. (1 pav.)

(20)

1 pav. Sveikatos priežiūros specialisto kompetencija įvairiose srityse.

Šaltinis: E.Mačiūnas. Sveikatos priežiūros specialisto,dirbančio mokykloje,darbo planavimas. Metodinės rekomendacijos. Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Vilnius, 2006.

Tyrimas parodė, kad daugeliui mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų (bendruomenės slaugytojų) trūksta gebėjimų planuoti, stebėti ir vertinti mokinių fizinį aktyvumą, protinį darbą sveikatinimo požiūriu. Kas antras sveikatos priežiūros specialistas nurodė esąs nepasirengęs padėti mokytojams rengti vaikus šeimai, ugdyti sveiką gyvenseną, užtikrinti jų sveikatai palankias mokymosi sąlygas ir kt. Atlikta mokinių sveikatos specialisto veiklos analizė parodė, kad jo veikla neatitinka teisės aktų apibrėžtų reikalavimų (1 pav.) (19). Su sveikatos priežiūros mokyklose organizavimo problemomis susiduria ne tik Lietuva. Velso mokslininkai, išsamiai išanalizavę 250 mokslinių straipsnių apie slaugytojų veiklos mokyklose pobūdį, efektyvumą ir ją veikiančius veiksnius, konstatavo, kad yra stoka kokybiškų sveikatos priežiūros mokyklose tyrimų, ypač skirtų veiklos efektyvumui ir ateities gairėms nustatyti. Pasak mokslininkės D. J. Zimmerman, mokyklos vaidmuo stiprinant sveikatą ir vykdant ligų prevenciją yra labai svarbus. Vien JAV yra 48 milionai vaikų iki 12 klasės ir 110,000 – pagrindinėse ir viurinėse mokyklose. Mokykla po šeimos tai yra pirmoji institucija (socialiniu aspektu), kuri sąlygoja vaikų elgesį sveikatos požiūriu. Teikiamų paslaugų metodika gali būti skirtinga (19, 30). Suomijos, Olandijos mokslininkai kelia dar kitas problemas, tokias kaip: integruotų sveikatos programų nebuvimas (jos nėra įtrauktos į kasdieninę veiklą); nėra tinkamai teikiamos mokinių konsultavimo paslaugos įvairiomis sveikatos temomis (31, 32, 35).

(21)

Šiuolaikinio mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialisto vaidmuo turi būti kompleksinis, apimantis daugybę funkcijų ir pareigų, o veikla reikalauja ir didelės kompetencijos. Jie turi ne tik suteikti pirmąją pagalbą, bet ir turėti teorinių žinių bei praktinių įgūdžių, susijusių su ligų profilaktika, sveikatos sauga, sveikatos ugdymu ir mokymu, individualių ir grupinių metodinių konsultacijų teikimu, programiniu planavimu, epidemiologija, sergančiųjų lėtinėmis ligomis ar sudėtingų medicininių būklių priežiūra, krizių valdymu, darbu su rizikos grupėje esančiais mokiniais, bendruomenės bei profesine sveikata, užkrečiamųjų ligų kontrole, farmakologija, sveikatos priežiūros politika, sveikatos teise, informacinių leidinių rengimu, dokumentų tvarkymu, aplinkos veiksnių vertinimu ir rekomendacijų teikimu (žalingam tų veiksnių poveikiui išvengti) (19).

Organizuojant sveikatos priežiūrą mokykloje taip pat svarbu suvokti, kad mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistai šiuo metu dirba dviejų sričių sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigose. Mokyklų VSP specialistai tarsi yra grandis tarp jų. Šioje situacijoje išryškėja tai, kad mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistai turi savo asmeninę patirtį ir profesinį pasirengimą, o mokytojai – savo. Ir jei mokytojai ir sveikatos specialistai neketina pasidalinti savo turimomis žiniomis, tai jie negalės rasti bendros kalbos ir nebus reikiamo bendradarbiavimo įgyvendinant prevencines veiklas. Kita priežastis, kuri lemia lėtą prevencinės veiklos įgyvendinimą, yra pačių mokyklų sveikatos priežiūros specialistų buvęs statusas sveikatos priežiūros sistemoje. Bendruomenės slaugytojos nėra lygios su šeimos gydytojais ir jų vaidmuo ir žodis yra mažiau svarbus. Tą palikimą ir požiūrį bendruomenės slaugytojos atsinešė į ugdymo įstaigas, nors dažnai jos ir turi reikiamų žinių savo veiklai vykdyti ugdymo įstagoje (33).

Pasak mokslininkų, kitose šalyse mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistams yra priskirtos funkcijos nukreiptos į sveikatos stiprinimą. Mūsų šalyje šių specialistų veikla nuo 2004 metų taip pat išsiplėtė ir yra žengiami tik pirmieji šių specialistų darbo sąlygų gerinimo žingsniai. Keliama jų kvalifikacija ir stiprinama jų kompetenciją. Šiuo metu visų šalių mokyklose sveikatos priežiūra yra orientuojama į sveikatos stiprinimą ir ligų prevenciją. Siekiant sėkmingiau įvykdyti tinkamą mokyklų sveikatos priežiūros reformą Lietuvoje, būtina vykdyti pokyčius ir atsižvelgti į visų dalyvių poreikius ir lūkesčius. Vieni iš šių reformų dalyvių ir yra mokyklų vadovai, nuo kurių požiūrio ir pasitenkinimo priklauso reformos sėkmė, kurie atsako už mokyklos bendruomenės narių saugą ir sveikatą. Todėl svarbu yra detaliau išanalizuoti jų vaidmenį formuojant mokyklų sveikatos priežiūrą ir sužinoti jų lūkesčius.

(22)

1.3. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovų vaidmuo formuojant sveikatos priežiūrą mokykloje

Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pokyčių efektyvumas mokyklose labiausiai priklauso nuo pačių mokyklų vadovų supratimo ir sudarytų galimybių mokyklų sveikatos priežiūros specialistams tinkamai atlikti savo funkcijas, nepaisant pastarųjų pavaldumo.

Visose šalyse, mokyklų vadovų pagrindinė pareiga yra rūpintis mokinių ugdymu ir jų sauga. Lietuvoje pagal LR švietimo įstatymą mokyklos vadovas:

1. vadovauja rengiant mokyklos strateginį planą (5).

Pagal mokyklos sveikatos priežiūros organizavimo patvirtintą tvarką sveikatos priežiūra mokykloje vykdoma pagal mokyklos sveikatos priežiūros veiklos planą (toliau – veiklos planas), kuris yra sudedamoji mokyklos metinės veiklos programos dalis. Atsižvelgdama į mokyklos poreikius ir vykdomos visuomenės sveikatos priežiūros nacionalinius ir vietos prioritetus, mokyklos administracija kartu su mokyklos visuomenės sveikatos specialistu rengia veiklos plano projektą (6).

2. organizuoja mokyklos sveikatos priežiūrą vykdančio specialisto darbą, jei šis yra pavaldus mokyklai (5). Tokiu atveju vadovo požiūris į sveikatos priežiūros mokykloje organizavimą ir patį mokyklos sveikatos priežiūros specialistą yra ypač svarbus. Lietuvoje dalis mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų yra įdarbinta švietimo įstaigų.

3. užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, priimamų sprendimų skaidrumą, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams mokyklos aplinką (5). Ši vadovo pareiga yra labai svarbi, nes parodo jo atsakomybę formuojant sveikatos priežiūrą mokykloje. Vadovas atsako už visų bendruomenės narių sveikatą ir saugą mokyklos teritorijoje. Vadovaujantis šia pareiga jis privalo užtikrinti tinkamas mokymosi sąlygas ir sudaryti galimybę mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistui palankias sąlygas vykdyti jam priskirtas (1.2 dalyje minėtas) funkcijas.

Užsienio literatūroje nėra daug tyrimų duomenų apie vadovų požiūrį į mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistus. Yra atlikta keletas tyrimų, kurie analizuoja kokiomis sveikatos priežiūros paslaugomis daugiausia naudojasi pedagogai, moksleiviai, kokias paslaugas teikia patys specialistai. Yra atliktų tyrimų, analizuojančių poreikį bendradarbiauti, įgyvendinant sveikatos programas ir bendradarbiavimo galimybes. Australijos mokslininkai Rod Green, La Trobe, Ken Greenwood, Gregory Murphy atliko tyrimą, tiesiogiai susijusį su mokyklų direktoriais, kuris parodo kaip pasikeičia pačių vadovų

(23)

požiūris į sveikatą ir jų elgsena įgyvendinant sveikatos stiprinimo programas. Šis tyrimas atskleidžia, kad pagerinant darbdavių sveikatą, galima tikėtis aktyvesnės direktorių veiklos ir tinkamesnio požiūrio formuojant mokynių sveikatos stiprinimo programas ir jas įgyvendinant (35).

Vienas iš ryškiausių tyrimų, analizuojančių direktorių požiūrį į mokyklų sveikatos priežiūros specialistų darbą yra atliktas mokslininkų Samuel Gross, Herman Avner Cohen ir Ernesto Kahan Izraelyje. Panašus tyrimas buvo atliktas ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau imtis (15 mokyklų) buvo per maža daryti tam tikras išvadas apie West Midlands sveikatos priežiūrą. Izraeilio mokslininkų tyrimo tikslas buvo išanalizuoti koks yra direktorių, tėvų, pedagogų ir pačių mokyklų slaugytojų suvokimas apie naująją sveikatos priežiūros mokykloje kryptį – stiprinti sveikatą. Šio tyrimo metu buvo apklausti 35 mokyklų direktoriai. Elektroniniu paštu buvo grąžintos 26 užpildytos anketos. Kitos užpildytos anketos grąžintos tyrėjui, nuvykusiam į mokyklas. Tyrimo atsako dažnis – 100 proc. Tyrime buvo analizuojamas konkrečių sveikatos priežiūros specialistų funkcijų svarbumo laipsnis. Visos trys tiriamųjų (tėvai, direktoriai ir slaugytojos) grupės, kaip vieną iš svarbiausių funkcijų, nurodė pirmosios pagalbos teikimą ir higienos mokykloje įvertinimą (vidutinis įvertinimas daugiau nei 3,8). Toliau pagal svarbumą eina lėtinėmis ligomis sergančių vaikų stebėjimas, sveikatos mokymo paslaugų teikimas ir sveikatos stiprinimo įgūdžių formavimas, dalyvavimas mokyklos veikloje, mokyklos nelankymo priežasčių vertinimas, mokyklos personalo konsultavimas (blogai besimokančių, vaikų turinčių elgesio sutrikimus) ir mokinių gyvenimo kokybės gerinimas (vidurkis 3). Skirtumų tarp šių trijų grupių nerasta. Pasak tyrėjų, gauti rezultatai yra panašūs į kitų šalių atliktų tyrimų rezultatus (8, 35).

Valstybinis aplinkos sveikatos centras 2006 metų pabaigoje, padedant visuomenės sveikatos centrams apskrityse, atliko sveikatos priežiuros specialistų, dirbančių mokyklose, veiklos kokybinį vertinimą. Buvo siekiama įvertinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose, veiklos pobūdį, profesinę kompetenciją, pagalbos specialistams poreikio pobūdį. Apklausti devynių apskričių (Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus) visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Šio tyrimo metu taip pat buvo apklausti mokyklų vadovai (10).

Beveik visi (99,4 proc.) mokykl vadovai teigė, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialisto etatas mokykloje reikalingas, 73,7 proc. --- nurodė, kad juos tenkina sveikatos priežiuros specialisto veikla mokykloje. Dauguma (70,7 proc.) mokyklų vadovų teigė, kad šie specialistai vykdo, stebi ir vertina sveikatinimo veiklą mokykloje, kaupia mokinių sveikatos patikrinimų rezultatus (71,9 proc.) ir teikia metodinę pagalbą mokiniams (73 proc.). Mokyklų

(24)

vadovų nuomone, būtent tokias funkcijas sveikatos priežiuros specialistas ir turėtų vykdyti (2 pav.) (10).

2 pav. Mokyklos vadovų nuomonė, kokias funkcijas sveikatos priežiūros specialistas mokykloje turi vykdyti.

Šaltinis: E. Mačiūnas, G. Šurkienė ir kt. Sveikatos priežiūra mokykloje. 2007. Vilnius

Išanalizavus Lietuvoje atliktą tyrimą, galima teigti, kad mokyklų visuomenės sveikatos specialistai (vadovų nuomone) turėtų vykdyti sveikatinimo veiklos stebėjimą, organizuoti sveikatos mokymą, rinkti duomenis apie vaikų sveikatą. Ir tik kaip ketvirta veikla minimas pirmosios pagalbos suteikimas. Vadovai mano, kad specialistai mažiausiai vykdo infekcinių ligų ir mitybos kokybės kontrolę. Beveik pusė apklaustų vadovų (48,9 proc.) didžiausia kliūtimi įvardijo tai, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistas mokykloje būna ne visą dieną, 27,4 proc. --- netinkamą materialinę bazę. Pasak tyrimo autori , beveik visi mokyklos vadovai mano, kad visuomenės sveikatos priežiuros specialisto etatas mokykloje reikalingas. Daugumą iš j (73 proc.) sveikatos priežiūros specialisto veikla mokykloje tenkina (10). Autoriai siūlo organizuoti periodinius visuomenės sveikatos priežiuros specialistų veiklos vertinimo tyrimus.

Siekiant tolimesnio s kmingo ir efektyvaus visuomen s sveikatos prieži ros mokyklose orgnizavimo, svarbu formuoti palank mokyklos vadov poži r šias paslaugas

(25)

teikian ius specialistus, j atliekamas funkcijas. Ypa tai aktualu tampa pri mus visuomen s sveikatos prieži ros sistemos statymo pakeitimus ir numa ius, kad savivaldybi visuomen s sveikatos biurai bus atsakingi už ši specialist veiklos organizavim . Ta iau ir toliau turi b ti suvokiama, kad mokykloje sveikatos prieži ra turi b ti orientuojama sveikatos stiprinim ir saugios aplinkos suk rim . Svarbu, kad specialist veikla patenkint mokykl vadov l kes ius. Pastar j , o ir visos mokyklos bendruomen s, tarp j ir specialisto, tikslas yra bendras --- stiprinti mokini sveikat ir išvengti lig ir traum atsiradimo. Mokyklos vadovai turi suvokti bendradarbiavimo su visuomen s sveikatos specialistu svarb , nepaisant j pavaldumo.

(26)

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo metodika

Darbo autorė kartu su Kauno medicines universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Socialinės pediatrijos laboratorijos mokslininkais dalyvavo PSO koordinuojamoje mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrime (Health Behaviour in School-Aged Children – HBSC). Lietuva į šią programą įsijungusi nuo 1992 metų. Pirmą kartą LR apklausa atlikta 1994 m. kovo–balandžio mėnesiais. Tyrimas Lietuvoje taip pat vykdytas ir 2006 metais kovo– balandžio mėnesiais. 2006 metais apklausoje dalyvavo 41 šalis. Kas ketveri metai tuo pačiu metu šalys, dalyvaujančios mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimo programoje pagal vieningą metodiką atlieka reprezentatyvių 11, 13 ir 15 metų amžiaus mokinių grupių apklausą. Tarptautiniame tyrimų protokole numatyta, kad mokinių amžiaus vidurkis grupėse turėtų būti 11, 13 ir 15 metų. 90 proc. apklaustų mokinių amžius negali skirtis nuo grupės amžiaus vidurkio daugiau kaip šešiais mėnesiais, o likusių 10 proc. – daugiau kaip 12 mėnesių. Tyrėjai apskaičiavo, kad Lietuvoje daugiausia tokio amžiaus mokinių yra 5-oje, 7-oje, 9-oje klasėje. Atlikti skaičiavimai parodė, kad atrinkta ir apklausta turi būti ne mažiau kaip 1500 kiekvienos amžiaus grupės mokinių. Norėdami atrinkti reikiamą mokinių skaičių tyrėjai naudojo klasterinį atsitiktinės atrankos sudarymo metodą. Atrankos vienetas – klasė. Iš 107 valstybės mokyklų 2006 metais atrinktos 103 penktos, 101 septintos ir 107 devintos klasės. Pastarosios iš mokyklų sąrašo buvo išrenkamos atsitiktinumo principu. Mokinių apklausos metu taip pat buvo organizuojamas atrinktų mokyklų vadovų apklausa. 2006 metais, skirtingai nei ankstesniaisiais, mokinių apklausa papildyta ir mokyklų vadovų apklausa. Jos tikslas – geriau pažinti moksleivius supančią aplinką, priežastis ir aplinkybes, nuo kurių priklauso jaunų žmonių gyvensena. Mokinių apklausai buvo gautas Švietimo ir mokslo ministerijos, savivaldybių Švietimo ir ugdymo skyrių pritarimas bei mokyklų direktorių sutikimai.

Kiekvienoje mokykloje vadovų apklausa buvo vykdoma tuo pačiu metu, kada ir moksleivių apklausa. Iš viso apklausti 107 mokyklų vadovai, ar jų pavaduotojai. Atsako dažnis – 100 proc. Buvo siekiama, kad vadovai arba jų pavaduotojai, atsakingi už 5–9 klases, atsakytų į klausimus savarankiškai, nesitardami su kitais mokytojais, pavaduotojais. Taip pat buvo siekiama, kad vadovai jaustųsi saugiai. Apklausos anketa buvo anoniminė. Vadovams anketos buvo pateiktos elektronine forma, jas užpildę vadovai siuntė elektroniniu adresu socped@kmu.lt į tyrimo vadovo, Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų

(27)

instituto Socialinės pediatrijos laboratorija, elektroninį paštą. Apklausos duomenų kokybė patikrinta Bergeno universitete (Norvegija).

2.2. Tyrimo instrumentas

Mokyklų vadovų apklausai buvo naudojama standartizuota anketa ir patvirtinta tarptautiniu protokolu.

Klausimyną sudaro šių grupių klausimai: socio-demografiniai, atspindintys projektinę mokyklos veiklą, vykdomą kvalifikacijos kėlimą, turimus įrengimus; klausimai susiję su sveikos mitybos, fizinio aktyvmo skatinimu, sveikatos stiprinimo veiklos organizavimu, mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų vykdomomis funkcijomis. Apklausos anketa pateikiama priede (1 priedas).

Darbe nagrinėjami klausimai iš Tarptautinės mokinių sveikatos ir gyvensenos apklausos, susiję su visuomenės sveikatos priežiūros organizavimu mokykloje ir specialistų vykdomomis funkcijomis (1 lentelė).

1 lentelė. Mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklą ir reikalingumą atspindintys klausimai

Klausimas Atsakymai

Bendrieji klausimai

1. Kokias Jūs užimate pareigas

mokykloje? 1. Direktorius 2. Direktoriaus pavaduotojas 2. Kur Jūsų mokykla randasi? 1. Dideliame mieste

2. Mieste

3. Mažame miestelyje 4. Kaime

3. Koks Jūsų mokyklos statusas? 1. Pagrindinė mokykla

2. Bendrojo lavinimo vdurinė mokykla 3. Gimnazija

4. Kiek Jūsų mokykloje yra mokinių? Iš viso: ………. (apytikriai) 5. Ar Jūsų mokykloje yra šie kabinetai? 1. Medicinos kabinetas - 1.taip 2. ne

2. Odontologijos kabinetas - 1.taip 2. ne 3. Logopedo kabinetas - 1.taip 2. ne 4. Psichologo kabinetas- 1.taip 2. ne 5. Relaksacijos kabinetas - 1.taip 2. ne 6. Mergaičių higienos kabinetas – 1.taip 2. Ne 6. Ar Jūsų mokykloje dirba šie

specialistai? 1. Visuomenės sveikatos specialistas (med.sesuo) – 1. Dirba kasdien, 2. Dirba pastoviai, bet ne kasdien, 3. Ateina esant reikalui, 4. Nedirba.

2. Psichologas – 1. Dirba kasdien, 2. Dirba pastoviai, bet ne kasdien, 3. Ateina esant reikalui, 4. Nedirba.

3. Odontologas – 1. Dirba kasdien, 2. Dirba pastoviai, bet ne kasdien, 3. Ateina esant reikalui, 4. Nedirba.

4. Logopedas – 1. Dirba kasdien, 2. Dirba pastoviai, bet ne kasdien, 3. Ateina esant reikalui, 4. Nedirba.

5. Socialinis darbuotojas – 1. Dirba kasdien, 2. Dirba pastoviai, bet ne kasdien, 3. Ateina esant reikalui, 4. Nedirba.

(28)

7. Jei jūsų mokykloje dirba visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, tai koks jo profesinis pasirengimas?

1. Med.sesuo, felčerė

2. Med.sesuo, felčerė, išklausiusi 40 val. kursą (visuomenės sveikata)

3. Visuomenės sveikatos specialistė, baigusi auktąją mokyklą 8. Jūsų nuomone, ar mokyklose šiuo

metu reikalingi: a) Medicines kabinetai? 1. Labai reikalingi 2. Reikalingi

3. Nereikalingi

b) Visuomenės sveikatos specialistai? 1. Labai reikalingi

2. Reikalingi 3. Nereikalingi 9. Prašome įvertinti, kiek svarbūs Jūsų

mokyklai šie visuomenės sveikatos specialistui iškelti uždaviniai?

1. Mokykloje propaguoti sveiką gyvenseną ir skatinti rūpintis sveikata

1. Visai svarbu, 2. Mažai svarbu, 3. Svarbu, 4. Labai svarbu 2. Vykdyti rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevenciją

1. Visai svarbu, 2. Mažai svarbu, 3. Svarbu, 4. Labai svarbu 3. Vesti sveikos gyvensenos ir lytiškumo ugdymo pamokas (užsiėmimus) mokiniams

1. Visai svarbu, 2. Mažai svarbu, 3. Svarbu, 4. Labai svarbu 4. Paaiškinti mokiniams, tėvams bei mokytojams sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo galimybes

1. Visai svarbu, 2. Mažai svarbu, 3. Svarbu, 4. Labai svarbu 5. Analizuoti ir vertinti mokyklos bendruomenės sveikatą bei ją įtakojančius veiksnius

1. Visai svarbu, 2. Mažai svarbu, 3. Svarbu, 4. Labai svarbu 6. Kontroliuoti, kad visi mokiniai būtų profilaktiškai pasitikrinę sveikatą ir paskiepyti

1. Visai svarbu, 2. Mažai svarbu, 3. Svarbu, 4. Labai svarbu 7. Kontroliuoti, kad mokykloje būtų įvykdyti higienos normų reikalavimai

1. Visai svarbu, 2. Mažai svarbu, 3. Svarbu, 4. Labai svarbu 8. Nustatyti, kurie mokiniai turi psichologinių, adaptacijos ir socialinių problemų ir siūlyti priemones joms pašalinti

1. Visai svarbu, 2. Mažai svarbu, 3. Svarbu, 4. Labai svarbu 9. Bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais, nuo kurių gali priklausyti mokinių sveikata

1. Visai svarbu, 2. Mažai svarbu, 3. Svarbu, 4. Labai svarbu 10. Rengti ir įgyvendinti mokyklos sveikatos projektus

1. Visai svarbu, 2. Mažai svarbu, 3. Svarbu, 4. Labai svarbu 11. Vertinti mokinio sveikatos būklę ir poreikius, nustatyti lėtinių ligų rizikos veiksnius ir padėti juos koreguoti

1. Visai svarbu, 2. Mažai svarbu, 3. Svarbu, 4. Labai svarbu 12. Atlikti kūno kultūros pamokų medicininę kontrolę

1. Visai svarbu, 2. Mažai svarbu, 3. Svarbu, 4. Labai svarbu 13. Laiku pastebėti infekcinius susirgimus mokykloje ir organizuoti priešepidemines priemones

1. Visai svarbu, 2. Mažai svarbu, 3. Svarbu, 4. Labai svarbu 14. Suteikti pirmąją medicinos pagalbą

1. Visai svarbu, 2. Mažai svarbu, 3. Svarbu, 4. Labai svarbu 10. Prašome įvertinti, kiek svarbūs Jūsų

mokyklai šie visuomenės sveikatos specialistui iškelti uždaviniai?

1. Mokykloje propaguoja sveiką gyvenseną ir skatina rūpintis sveikata

1. Šios veiklos nevykdo, 2. Mažai vykdo, 3. Pakankamai vykdo, 4. Vykdo labia aktyviai

2. Vykdo rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevenciją 1. Šios veiklos nevykdo, 2. Mažai vykdo, 3. Pakankamai vykdo, 4. Vykdo labia aktyviai

3. Veda sveikos gyvensenos ir lytiškumo ugdymo pamokas (užsiėmimus) mokiniams

(29)

vykdo, 4. Vykdo labia aktyviai

4. Paaiškina mokiniams, tėvams bei mokytojams sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo galimybes

5. Analizuoja ir vertina mokyklos bendruomenės sveikatą bei ją įtakojančius veiksnius

6. Kontroliuoja, kad visi mokiniai būtų profilaktiškai pasitikrinę sveikatą ir paskiepyti

7. Kontroliuoja, kad mokykloje būtų įvykdyti higienos normų reikalavimai

8. Žino, kurie mokiniai turi psichologinių, adaptacijos ir socialių problemų ir siūlo priemones joms pašalinti

9. Bendradarbiauja su įvairių sričių specialistais, nuo kurių gali priklausyti mokinių sveikata

10. Rengia ir įgyvendina mokyklos sveikatos projektus

11. Vertina mokinio sveikatos būklę ir poreikius, nustatoi lėtinių ligų rizikos veiksnius ir padėda juos koreguoti

12. Atlieka kūno kultūros pamokų medicininę kontrolę

13. Laiku pastebi infekcinius susirgimus mokykloje ir organizuoja priešepidemines priemones

14. Suteikia pirmąją medicinos pagalbą

Vykdytas kiekybinis tyrimas, anketinė apklausa. Imtis 107 mokyklų mokiniai ir jų vadovai.

Hipotezės:

1) Bendrojo lavinimo mokyklų vadovų požiūris į visuomenės sveikatos priežiūros specialistų reikalingumą bus neigiamas.

2) Mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų vykdoma veikla patenkins bendrojo lavinimo mokyklų vadovų lūkesčius.

3) Vadovai kaimo mokyklose palankiau vertins visuomenės sveikatos priežiūros specialistų veiklą.

(30)

Nagrinėjant mokyklos vadovų lūkesčius į klausimus atsakė 104 respondentai, o atsakinėjant į klausimus susijusius su tuo, ką specialistas vykdo jų mokykloje, atsakė tik 77 respondentai, t.y. tik tie kurių vadovaujamoje mokykloje dirba visuomenės sveikatos priežiūros specialistai.

2.3. Statistinė analizė

Duomenų apdorojimas atliktas panaudojant specializuotą duomenų tvarkymo ir statistinės analizės paketą SPPS (16 versija). Statistinės hipotezės tikrintos taikant χ2 kriterijus. Statistinių hipotezių reikšmingumo lygmeniu pasirinkta reikšmė 0,05. Statistinių išvadų patikimumo lygiai: p > 0,05 (NS) nepatikima, p<0,05 (*) – patikima. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikti lentelėse ir grafikuose. Lyginant rodiklius tarp įvairių tiriamųjų grupių, statistinis skirtumų reikšmingumas patikrintas taikant Z kriterijų. Grafikai sudaryti naudojant Microsoft Excel programą.

Vertinant mokyklų direktorių lūkesčius dėl visuomenės sveikatos specialistų veiklos, buvo skaičiuojami vidurkiai. Siekiant palyginti specialistų vykdomą veiklą (vadovų nuomone) su vadovų lūkesčiais buvo lyginami vidurkiai.

(31)

3.

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Respondentų charakteristika

Į anketas atsakė 107 respondentai. Atsako dažnis – 100 proc. Respondentai buvo skirstomi pagal einamas pareigas: 83 mokyklų vadovai ir 24 pavaduotojai. 45,8 procentai iš atsakiusiųjų į anketas vadovavo mokykloms esančiose mieste, 54,2 proc. – kaime. 37 proc. respondentų vadovavo pagridinei mokyklai, 53 proc. – bendrojo lavinimo ir 8 proc. – gimnazijai. Minimalus mokylose apklaustų vaikų skaičius buvo 82, maksimalus – 1400, mediana – 563.

Direktoriai, vadovaujantys mokyklai esančiai kaime, dažniau patys užpildydavo anketas, nei direktoriai vadovaujantys miesto mokyklai (p < 0,01) (2 lentelė).

2 lentelė. Pasiskirstymas pagal užimamas pareigas ir mokyklos buvimo vietą vietovė

miestas kaimas Iš viso

Užimamos pareigos:

n proc. n proc. n proc.

Direktorius Direktoriaus pavaduotojas 31 18 63,3 36,7 52 6 89,7* 10,3 83 24 77,6 22,4 Iš viso: 49 100,0 58 100,0 107 100,0

χ2 = 10, 63, df = 1, *p < 0,01, skirtumas nustatytas tarp miesto ir kaimo direktorių pildžiusių anketas savarankiškai.

(32)

3.2. Sveikatos priežiūros mokyklose organizavimo analizė

17 proc. mokyklų, kuriuose vykdyti tyrimai, med. darbuotojas ar mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas nedirbo, 48,6 proc. mokyklų dirbo kasdien, 22,9 proc. mokyklų dirbo pastoviai, bet ne kasdien, 11,4 proc. mokyklų atvykdavo esant poreikiui (1 pav.).

1 pav. Mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymas pagal tai, kokiu dažnumu jie mokykloje dirba (proc.).

Miesto mokyklose 83 proc. specialistų dirba kasdien, 17 proc. dirba pastoviai, bet ne kasdien. Kaimo mokyklose tik 20,7 proc. dirba kasdien, 27,6 proc. dirba pastoviai, bet ne kasdien, 20,7 proc. ateina esant poreikiui ir net 31 proc. kaimo mokyklų neturi sveikatos priežiūros specialisto (3 lentelė). Šiam faktui daro įtaką mažas mokyklose esančių mokinių skaičius, specialistui sudaromo krūvio normatyvai ir mokyklos sveikatos prižiūros finansavimo tvarka (1000 vaikų skiriamas vienas etatas). Lyginant su kitų autorių Lietuvoje tais pačiais metais atliktu tyrimu, miesto mokyklose nustatytas didesnis kasdien dirbančių specialistų procentas (83 proc. pagal atliktą tyrimą ir 53,6 proc. pagal Valstybinio aplinkos sveikatos centro pateiktus duomenis). Visi mokyklose dirbantys specialistai yra moterys, tarp vyrų ši profesija nėra populiari (10).

3 lentelė. Mokykloje dirbančio specialisto darbo ryšys su mokyklos lokalizacija.

vietovė Iš viso:

Miestas Kaimas

Ar mokykloje dirba

med. sesuo? n proc. n proc. n proc.

dirba kasdien mokykloje dirba pastoviai,bet ne kasdien

ateina esant poreikiui nedirba 39 8 0 0 83,0 17,0 ,0 ,0 12 16 12 18 20,7_∗ 27,6 20,7 31,0 51 24 12 18 48,6 22,9 11,4 17,1 Iš viso: 47 100,0 58 100,0 105 100,0 (χ2 = 46,317, df = 3, p < 0,001)

(33)

Pagal Valstybinio aplinkos sveikatos centro duomenis, 60,7 proc. mokyklų visuomenės sveikatos specialistų dirbo keliose darbovietėse, iš ju 47,5 proc. – kitose mokyklose, 49,6 proc. – asmens sveikatos priežiuros istaigose. Kaimo ir miestelio mokyklose visuomenės sveikatos priežiuros specialistai dirbo mažesniu krūviu nei miesto mokyklose. Daugiau kaip pusėje miesto mokyklų (53,6 proc.) specialistai dirbo 1 etato ar didesniu krūviu. Daugumoje kaimo ir miestelio mokyklų specialistas dirbo mažesniu kaip pusės etato krūviu arba pagal priedą (10).

Kitose šalyse, tokiose kaip JAV, 10 proc. mokyklų visuomenės sveikatos specialistų aptarnauja po šešias ir daugiau mokyklų, pusė iš jų turi vidutiniškai po 2,5 mokyklų ir dirba po 15,4 valandas per savaitę kiekvienoje mokykloje (7). Taigi tai, kad Lietuvoje specialistai dirba nepilnu krūviu ar dirba ne pilną darbo dieną vienoje mokykloje, nėra išimtis. Net ir išsivysčiusiose šalyse keliama ta pati problema, kaip mokyklos visuomenės sveikatos specialisto nebuvimas mokykloje visą darbo dieną. To priežastys yra susijusios su finansavimo stoka sveikatos priežiūrai mokyklose ir visuomenės sveikatos specialistų trūkumu dėl neprestižinio ir neturinčio perspektyvos darbo (17).

Analizuojant, keliose mokyklose yra sveikatos kabinetai, nustatyta, kad iš 107 mokyklų 74 proc. sveikatos kabinetai yra, 29,5 proc. mokyklų jų neturi. Matomas ryškus skirtumas tarp miesto ir kaimo mokyklų (p < 0,001) (4 lentelė). Visos miesto mokyklos turėjo sveikatos kabinetus, o 55,4 proc. kaimo mokyklų sveikatos kabinetų neturi. Pagal Valstybinio aplinkos sveikatos centro tyrimo duomenis, kaimiškoje vietovėje 53 proc mokyklų nebuvo įrengti sveikatos kabinetai.

4 lentelė. Ar mokykloje yra sveikatos kabinetas lyginant miesto ir kaimo mokyklas.

vieta

Miestas Kaimas Iš viso:

Yra 49 100,0 25 44,6 74 70,5

Nėra 0 ,0 31 55,4 31 29,5

Iš viso: 49 100,0 56 100,0 105 100,0

(χ2 = 38,4, df = 1, p < 0,001)

Analizuojant, ką mokyklų vadovai mano, apie medicinos kabinetų reikalingumą mokyklose, net 76,4 proc. vadovų atsakė, kad jie yra labai reikalingi ir tik 3,8 proc. mano, kad nereikalingi. Mokyklų atsakymai vadovų apie visuomenės sveikatos specialistų reikalingumą pasiskirsto panašiai. Dėl pastarųjų specialistų reikalingumo, VASC tyrimo duomenys nesiskyrė nuo atlikto tyrimo.

(34)

5 lentelė. Mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų išsilavinimas

vieta

Miestas Kaimas Iš viso: Išsilavinimas

Med. sesuo, felčerė 12 24,5 14 46,7∗ 26 32,9

Med. sesuo felčerė, išklausiusi

papildomą 40val. kursą 31 63,3 16 53,3∗ 47 59,5 Visuomenės sveikatos

specialistė,baigusi aukštąją mokyklą 6 12,2* 0 0 6 7,6

Iš viso: 49 100,0 30 100,0 79 100,0

(χ2_{= 6,76, df = 2, *p < 0,05)}

Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp kaimo ir miesto specialistų, turinčių medicinos sesers, felčerės išsilavinimą bei išklausiusių 40 val. visuomenės sveikatos kursą ir specialistų, turinčių visuomenės sveikatos specialisto bakalauro išsilavinimą.

Daugiausia 59,5 proc. (p<0,05) specialistų, dirbusių mokykloje, turėjo medicinos sesers išsilavinimą ir buvo išklausiusios privalomą 40 val. kvalifikacijos kėlimo kursą (organizuotą Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centro ,,Sveikatos priežiūra mokykloje“). Miestuose mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų išilavinimas buvo aukštesnis (5 lentelė). Pagal E. Mačiūno, G. Šurkienės pateiktus duomenis, mokyklų sveikatos priežiūros specialistai teigė, kad iš jų 84,5 proc. dalyvavo tobulinimosi kursuose. Iš teigusiųjų 89,2 proc. dirba miesto mokyklose, 79 proc – kaimo ar miestelio mokyklose. Šių skirtumų priežastis gali būti, vadovų neinformuotumas apie specialistų turimą išsilavinimą arba kvalifikacijos kėlimą 40 valandų kursuose.

Pagal Valstybinio aplinkos sveikatos centro atliktą tyrimą, 2002 metais didžioji tyrimo dalyvių dalis (86,8 proc.) dirbo bendrosios praktikos slaugytojais. Dauguma respondentų turėjo medicinos felčerio (59,8 proc.), mažesnė dalis – medicinos sesers (28,9 proc.) specialybę (29). Taigi, nuo 2002 metų specialistų turimas išsilavinimas nepasikeitė ir tai gali turėti įtakos vadovų nuomonei dėl specialistų vykdomos veiklos.

Į kalusimą, ar medicinos kabinetai yra reikalingi, 76,4 proc. mokyklos vadovų atsakė teigiamai (2 pav.).