3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.4. Tėvų ţinių apie nudegimų prevenciją bei jų poţiūrio į slaugytoją vertinimas
3.4.2. Tėvų ţinių apie pirmąją pagalbą nudegus vertinimas
196 (84,5 proc.) tėvų mano, kad patyrus nudegimą pirmiausia reikia atvėsinti nudegusią vietą šaltu vandeniu (11 pav.).
11 pav. Tėvų nuomonės, ką reikia daryti pirmiausia, patyrus nudegimą, procentinis
pasiskirstymas
Graham, Bache ir kt. (2012) atlikto tyrimo rezultatai yra panašūs kaip ir mūsų tyrime: 73 proc. tėvų patyrus nudegimą pirmiausiai vėsintų nudegusią vietą vandeniu [16].
24 (10,3 proc.) tėvų į klausimą, „Ką reikia daryti, jei patyrus nudegimą susidaro pūslė?“ atsakė - pradurti pūslę ir uţtepus kremu ją apvynioti steriliu tvarsčiu, 165 (71,1 proc.) - neliesti pūslės kol bus suteikta medicininė pagalba, 78 (33,6 proc.) - nuimti drabuţius, papuošalus aplink paţeistą vietą, 22 (9,5 proc.) - stebėti patinimą.
6 lentelėje matome, kad, atsiţvelgiant į tai ar tėvų vaikai buvo patyrę ar nebuvo patyrę nudegimus, tėvų nuomonės, ką reikia daryti, jei patyrus nudegimą susidaro pūslė, skyrėsi reikšmingai. Tėvai, kurių vaikai patyrė nudegimus, reikšmingai daţniau atsakė, kad susidarius pūslei po nudegimo
reikia pradurti pūslę ir uţtepus kremu ją apvynioti steriliu tvarsčiu, taip pat reikšmingai daţniau jie rinkosi atsakymą – stebėti patinimą. Tėvai, kurių vaikai nepatyrė nudegimų, reikšmingai daţniau rinkosi atsakymą - neliesti pūslės kol bus suteikta medicininė pagalba bei nuimti drabuţius, papuošalus aplink paţeistą vietą.
6 lentelė. Tėvų nuomonės, ką reikia daryti, jei patyrus nudegimą susidaro pūslė,
pasiskirstymas, atsiţvelgiant į tėvus, kurių vaikai nepatyrė ir kurių patyrė nudegimus
Tėvų nuomonės, ką reikia daryti, jei patyrus nudegimą susidaro pūslė:
Vaikas nudegimų: p reikšmė nepatyrė n=164 patyrė n=68
pradurti pūslę ir uţtepus kremu ją apvynioti steriliu tvarsčiu
8 (4,9) 16 (23,5) <0,001
neliesti pūslės kol bus suteikta medicininė pagalba
128 (78,0) 37 (54,4) <0,001
nuimti drabuţius, papuošalus aplink paţeistą vietą
66 (40,2) 12 (17,6) 0,001
stebėti patinimą 11 (6,7) 11 (16,2) 0,025 n- atvejų skaičius, p reikšmė, remiantis chi-kvadratu nepriklausomumo testu
Tėvų pirmosios pagalbos ţinių įvertinimui buvo pateiktos situacijos:
I situacija:
2 metų berniukas, apvilktas marškinėliais ir sauskelnėmis, siekdamas ant spintelės esantį virdulį su verdančiu vandeniu uţsipila jį ant savęs. Kaip pasielgtumėte šioje situacijoje?
Tiriamųjų atsakymų pasiskirstymas:
- paliktų drabuţius nepaliestus, susuktų vaiką į rankšluostį ir ieškotų pagalbos – 26 (11,2 proc.); - paliktų drabuţius nepaliestus, vėsintų šaltu vandeniu – 105 (45,3 proc.);
- nuvilktų drabuţius, dėtų ledą – 16 (6,9 proc.);
- nuvilktų drabuţius, sauskelnes, vėsintų tekančiu vandeniu 20 minučių – 54 (23,3 proc.); - neţino – 31 (13,4 proc.).
Atsiţvelgiant į tėvus, kurių vaikai patyrė ir, kurių nepatyrė nudegimus, nuomonė, vertinant šią situaciją reikšmingai skyrėsi (7 lentelė). Tėvai, kurių vaikai patyrė nudegimus, reikšmingai daţniau šiai situacijai paţymėjo atsakymą, kad neţino kaip elgtųsi, o tėvai, kurių vaikai nepatyrė nudegimų, reikšmingai, šioje situacijoje – nuvilktų vaiko drabuţius, sauskelnes, vėsintų tekančiu vandeniu 20 minučių, t.y. pasielgtų teisingai.
7 lentelė. Tėvų nuomonės, vertinant I situaciją pasiskirstymas, atsiţvelgiant į tėvus, kurių vaikai
nepatyrė ir kurių patyrė nudegimus 2 metų berniukas, apvilktas marškinėliais ir
sauskelnėmis, siekdamas ant spintelės esantį virdulį su verdančiu vandeniu uţsipila jį ant savęs. Kaip pasielgtų šioje situacijoje?
Vaikas nudegimų: p reikšmė nepatyrė n=164 patyrė n=68
paliktų drabuţius nepaliestus, susuktų vaiką į rankšluostį ir ieškotų pagalbos
18 (11,0) 8 (11,8) >0,05
paliktų drabuţius nepaliestus, vėsintų šaltu 72 (43,9) 33 (48,5) >0,05 nuvilktų drabuţius, dėtų ledą 9 (5,5) 7 (10,3) >0,05 nuvilktų drabuţius, sauskelnes, vėsintų tekančiu
vandeniu 20 minučių
48 (29,3) 6 (8,8) <0,05
neţino 17 (10,4) 14 (20,6) <0,05
n - atvejų skaičius, p reikšmė, χ2=14,256, lls=4, p=0,007, remiantis chi-kvadratu nepriklausomumo testu
II situacija:
4 metų mergaitė basomis kojomis įlipo į rusenančias lauţo ţarijas. Kaip pasielgtumėte šioje situacijoje?
Tiriamųjų atsakymų pasiskirstymas:
- nedelsiant uţgesintų lauţą, apvyniotų švariu rankšluosčiu, ieškotų pagalbos – 25 (10,8 proc.); - paliktų lauţą, vaiko pėdas vėsintų šaltu vandeniu – 91 (39,2 proc.);
- dėtų ledo ir veţtų į artimiausią ligoninę – 31 (13,4 proc.);
- nedelsiant rastų tekančio vandens šaltinį ir vėsintų juo pėdas 20 minučių – 53 (22,8 proc.); - neţino – 32 (13,8 proc.).
Atsiţvelgiant į tėvus, kurių vaikai patyrė ir, kurių nepatyrė nudegimus, nuomonė vertinant šią situaciją reikšmingai skyrėsi (8 lentelė). Tėvai, kurių vaikai patyrė nudegimus, reikšmingai daţniau II
situacijai paţymėjo atsakymą - paliktų lauţą, vaiko pėdas vėsintų šaltu vandeniu, o tėvai, kurių vaikai nepatyrė nudegimų, reikšmingai daţniau, šioje situacijoje – nedelsiant rastų tekančio vandens šaltinį ir vėsintų juo pėdas 20 minučių.
8 lentelė. Tėvų nuomonės, vertinant II situaciją pasiskirstymas, atsiţvelgiant į tėvus, kurių
vaikai nepatyrė ir kurių patyrė nudegimus 4 metų mergaitė basomis kojomis įlipo į rusenančias
lauţo ţarijas. Kaip pasielgtų šioje situacijoje?
Vaikas nudegimų: p reikšmė nepatyrė n=164 patyrė n=68
nedelsiant uţgesintų lauţą, apvyniotų švariu rankšluosčiu, ieškotų pagalbos
17 (10,4) 8 (11,8)
>0,05 paliktų lauţą, vaiko pėdas vėsintų šaltu vandeniu 57 (34,8) 34 (50,0) <0,05
dėtų ledo ir veţtų į artimiausią ligoninę 24 (14,8) 7 (10,3) >0,05 nedelsiant rastų tekančio vandens šaltinį ir vėsintų juo
pėdas 20 minučių
47 (28,7) 6 (8,8) <0,05
neţino 19 (11,6) 13 (19,1) >0,05 n- atvejų skaičius, p reikšmė, χ2=13,868, lls=4, p=0,008, remiantis chi-kvadratu nepriklausomumo testu
III situacija:
3 metų berniukas, radęs talpą su druskos rūgštimi, apsitaško ja krūtinę ir drabuţius. Kaip pasielgtumėte šioje situacijoje?
Tiriamųjų atsakymų pasiskirstymas:
- neliestų drabuţių, apvyniotų švariu rankšluosčiu, ieškų pagalbos – 48 (20,7 proc.); - neliestų drabuţių, lieptų lipti į vonią su vandeniu – 43 (18,5 proc.);
- nuvilktų drabuţius, dėtų ledo – 22 (9,5 proc.);
- nuvilktų drabuţius, vėsintų duše 20 minučių – 57 (24,6 proc.); - neţino – 62 (26,7 proc.)
Atsiţvelgiant į tėvus, kurių vaikai patyrė ir, kurių nepatyrė nudegimus, nuomonė vertinant šią situaciją reikšmingai skyrėsi (9 lentelė). Tėvai, kurių vaikai patyrė nudegimus, reikšmingai daţniau šiai situacijai paţymėjo atsakymą, kad neliestų drabuţių, lieptų lipti į vonią su vandeniu, o tėvai, kurių vaikai nepatyrė nudegimų, reikšmingai daţniau, šioje situacijoje – nuvilktų drabuţius, vėsintų duše 20 minučių.
9 lentelė. Tėvų nuomonės, vertinant III situaciją pasiskirstymas, atsiţvelgiant į tėvus, kurių
vaikai nepatyrė ir kurių patyrė nudegimus 3 metų berniukas, radęs talpą su druskos rūgštimi,
apsitaško ja krūtinę ir drabuţius. Kaip pasielgtų šioje situacijoje? Vaikas nudegimų: p reikšmė nepatyrė n=164 patyrė n=68
neliestų drabuţių, apvyniotų švariu rankšluosčiu, ieškų pagalbos
31 (18,9) 17 (25,0)
>0,05 neliestų drabuţių, lieptų lipti į vonią su vandeniu 19 (11,6) 24 (35,3) <0,05
nuvilktų drabuţius, dėtų ledo 15 (9,1) 7 (10,3) >0,05 nuvilktų drabuţius, vėsintų duše 20 minučių 51 (31,1) 6 (8,8) <0,05
neţino 48 (29,3) 14 (20,6) >0,05 n - atvejų skaičius, p reikšmė, χ2=26,571, lls=4, p<0,001, remiantis chi-kvadratu nepriklausomumo testu
27 (11,6 proc.) tėvų mano, kad geriausias laikas vėsinti nudegusią odą vandeniu yra 1 - 2 min.; 117 (50,4 proc.) - 3 - 5 min.; 60 (25,9 proc.) – 10 - 20 min. ir 28 (12,1 proc.) – 30 min. ir daugiau. Atsiţvelgiant į tai, ar jų vaikas yra, ar nėra patyręs nudegimus, tėvų atsakymai skyrėsi reikšmingai (12 pav.). Kad geriausias laikas vėsinti nudegusią odą vandeniu 3 - 5 min. reikšmingai daugiau rinkosi tėvų, kurių vaikai buvo patyrę nudegimus, o 10 - 20 min., kurių vaikai nebuvo patyrę nudegimų.
χ2
=13,886, lls=3, p=0,003, *,**p<0,05 remiantis chi-kvadratu nepriklausomumo testu
12 pav. Tėvų nuomonės, koks geriausias laikas vėsinti nudegusią odą vandeniu, procentinis
pasiskirstymas, atsiţvelgiant į tai ar jų vaikas yra ar nėra patyręs nudegimus
Apibendrinus pateiktų situacijų gautus atsakymus, galime teigti, kad tėvams trūko pirmosios pagalbos ţinių nudegimų atvejais. Tik trečdalis apklaustų tėvų visose trijose situacijose elgtųsi teisingai. Geriausias laikas vėsinti nudegusią odą vandeniu 10-20 minučių. Teisingai į šį klausimą atsakė 60 ( 25,9 proc.) tėvų. Atsiţvelgiant į socialine-demografines tėvų charakteristikas šios situacijos atsakymai reikšmingai nesiskyrė. Kitų tyrėjų (Graham, Bache ir kt. 2012) atlikto tyrimo rezultatai sutampa su mūsų tyrimo duomenimis: 39 proc. tėvų nurodė, kad vėsinti nudegusią odą vandeniu tikslinga 10 – 20 minučių [42].
Davies, Maquire ir kt. (2013) atlikto tyrimo duomenimis 43 proc. tėvų ţinios pirmosios pagalbos nudegimų atvejais buvo nepakankamos. 74 proc. tėvų, kurie buvo baigę pirmosios pagalbos nudegimų atvejais mokymus, turėjo tinkamas ţinias. Koreliacijos tarp tėvų amţiaus, lyties, išsilavinimo ir ţinių nerasta [48].
Apibendrinant galima teigti, kad tėvams trūko pirmosios pagalbos ţinios nudegimų atvejais. Kadangi vaikų sveikatą sutrikdančioms būklėms yra būdinga tai, kad situacija iš patenkinamos labai greitai gali pasikeisti į sunkią ar net akimirksniu baigtis mirtimi, yra labai svarbu, kad šalia esantys
ţmonės: tėvai, seneliai ar ugdymo įstaigos darbuotojai gerai ţinotų kas yra pirmoji pagalba vaikui ir gebėtų greitai sureaguoti bei skubiai imtis tikslių pirmosios pagalbos veiksmų.
Kliūtys, su kuriomis susiduria tėvai, siekdami apsaugoti vaikus pasiskirstė: 20 (8,6 proc.) – sunkios buities sąlygos, 150 (64,7 proc.) – trūksta ţinių, 99 (42,7 proc.) – slaugytoja nesuteikia ţinių kaip apsaugoti vaikus nuo nudegimų, 7 (3,0 proc.) – kita. Vidutiniškai respondentai paţymėjo 1,2 (0,4) (min – 1, max – 3, mediana – 1) kliūtį (1 kliūtį – 190 (81,9 proc.), dvi kliūtis – 40 (17,2 proc.), tris – 2 (0,9 proc.).
13 pav. matome, kad sunkias buities sąlygas kliūtimi apsaugant vaikus nuo nudegimų reikšmingai daţniau rinkosi tėvai, kurių vaikai yra patyrę nudegimų, lyginant su tais, kurių nebuvo patyrę nudegimų ir atvirkščiai, ţinių trūkumą kliūtimi reikšmingai daţniau rinkosi tėvai, kurių vaikai nebuvo patyrę nudegimų.
*,**
p<0,05 remiantis chi-kvadratu nepriklausomumo testu
13 pav. Kliūčių su kuriomis susiduria tėvai, siekdami apsaugoti vaikus nuo nudegimų,
procentinis pasiskirstymas, atsiţvelgiant į tai ar jų vaikas yra ar nėra patyręs nudegimus
Tėvai savo ţinias apie nudegimų profilaktiką ir pirmąją pagalbą nudegus galėjo įvertinti 10 balų sistemoje: 1 - 4 labai silpnos ţinios, 5 - silpnos ţinios, 6 - patenkinamos ţinios, 7 - pakankamos ţinios, 8 - geros ţinios, 9 - labai geros ţinios, 10 - puikios ţinios.
Remdamiesi duomenų rinkiniu gavome, kad visos imties savo ţinias respondentai įvertino vidutiniškai 5,1 (1,98) (min – 1, max – 9, mediana – 5,0) balu. Labai silpnos ţinios, t.y., 1 - 4 balu
3,7 70,7 43,3 3,7 20,6 50 41,2 1,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
sunkios buities sąlygos trūksta ţinių slaugytoja nesuteikia ţinių, kaip apsaugoti vaikus nuo
nudegimų
kita
procentai
Kliūtys, su kuriomis susiduria tėvai, siekdami apsaugoti
vaikus nuo nudegimų
įvertino 32,8 proc. respondentų, silpnos – 12,1 proc. respondentų, patenkinamos – 22,0 proc., pakankamos – 15,9 proc., geros – 6,9 proc., labai geros – 2,2 proc..
Tėvai, kurių vaikai buvo nepatyrę nudegimų ţinias vertino reikšmingai didesniu balu, nei tie, kurių vaikai patyrė nudegimus, atitinkamai: 5,34 (1,92) ir 4,53 (2,0) balu.
V – vidurkis, PI – pasikliautinasis intervalas, *p = 0,003, remiantis neparametriniu Mann - Whitney testu
14 pav. Tėvų savo ţinių apie nudegimų profilaktiką ir pirmąją pagalbą nudegus savęs įvertinimo
pasiskirstymas, atsiţvelgiant į tai ar jų vaikas yra ar nėra patyręs nudegimus
Apibendrinant galime teigti, kad tėvų poţiūriu slaugytojo vaidmuo, apsaugant vaikus nuo terminų suţalojimų, yra nepakankams. Dauguma tėvų nurodė, jog slaugytojos nesuteikia jiems informacijos apie nudegimų prevenciją ir pirmąją pagalbą nudegus.
Kalbant apie edukacinius vaikų nudegimų prevencijos būdus svarbu paţymėti, kad jie turi būti šiuolaikiški ir patrauklūs, pritraukti norinčius suţinoti ir išmokti. Apie naujų informacinių technologijų integraciją pacientų mokyme kalbama plačiai ir visame pasaulyje. Pasitelkti galima būtų socialines
medijas tokias kaip televizijos laidos, internetiniai tinklalapiai ir net reklaminio pobūdţio informacija. Socialinių medijų diegimas uţkertant kelią traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijai yra būtinas mūsų šalyje. Tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma tėvų pagrindine kliūtimi, kuri trukdo slaugytojoms efektyviai suteikti informaciją vaikų nudegimų klausimais, įţvelgia mokymo medţiagos trūkumą bei laiko stoką. Taigi socialinės reklamos kūrimas būtų viena iš efektyvios edukacinės veiklos visuomenėje stiprinimo galimybių.
Kadangi atlikti tyrimai rodo, jog daţniausiai nudegimus patiria vaikai iki 3 metų amţiaus, tėvai turi būti laiku informuojami apie nudegimų prevenciją ir pirmąją pagalbą nudegus.
IŠVADOS
1. Beveik visi tėvai, kurių vaikai buvo patyrę terminius suţalojimus ţinojo, kad patyrus nudegimą, pirmiausia reikia vandeniu vėsinti nudegusią odą, tačiau tik trečdalis tėvų ţinojo kaip elgtis po nudegimo susidarius pūslei. Tik nedidelė dalis tėvų ţinojo kiek laiko reikia vėsinti nudegusią odą vandeniu. Du trečdaliai tėvų, kurių vaikai patyrė terminius suţalojimus, pirmąją pagalbą nudegus suteikė patys.
2. Beveik visi tėvai, kurių vaikai nepatyrė terminių suţalojimų, turėjo ţinių apie saugaus elgesio įpročius namuose: nepalikdavo vaikų be prieţiūros, gamindami maistą neleisdavo vaiko arti viryklės. Jie taip pat turėjo ţinių apie daţniausias nudegimų prieţastis ir svarbiausius nudegimų sunkumą lemiančius veiksnius.
3. Reikšmingai daţniau tėvai, kurių vaikai nepatyrė nudegimų, turėjo ţinių kaip elgtis pateiktose pirmosios pagalbos situacijose. Reikšmingai maţiau tėvų, kurių vaikai patyrė nudegimus, ţinojo koks yra geriausias laikas vėsinti nudegusią odą vandeniu. Tėvai, kurių vaikai buvo nepatyrę nudegimų ţinias vertino reikšmingai didesniu balu, nei tie, kurių vaikai patyrė nudegimus.
4. Daugumos tėvų nuomone, slaugytojo vaidmuo, apsaugant vaikus nuo terminių suţalojimų buityje buvo nepakankamas: slaugytojai suteikė per maţai informacijos apie nudegimų prevenciją ir pirmąją pagalbą nudegus. Beveik visų tėvų netenkino suteiktos informacijos kokybė.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Lietuvoje turėtų būti parengta nudegimų prevencijos programa, remiantis V. Haddono nudegimų tyrimų matricomis ir vadovaujantis pasyviomis bei aktyviomis V. Haddono nudegimų prevencijos strategijomis.
Siekiant išvengti vaikų nudegimų, vienerių metų laikotarpiu nuo naujagimio gimimo, tėvai, lankydamiesi pirminės sveikatos prieţiūros įstaigose turi būti sistemingai informuojami apie vaikų nudegimų prevenciją bei mokomi suteikti pirmąją pagalbą nudegus.
Siekiant geresnės nudegimų prevencijos vyresniame vaikų amţiuje tikslinga nudegimų prevencijos mokymą įtraukti į pagrindinės mokyklos mokymo programą.
Informuojant visuomenę apie vaikų terminių suţalojimų prevenciją, pasitelkti šiuolaikinius informacijos skleidimo būdus (internetas, televizija ir kt.).
Organizuoti renginius, seminarus, parengti daugiau mokslinių praktinių rekomendacijų nudegimų prevencijos, pirmosios pagalbos suteikimo temomis.
PUBLIKACIJOS
Juškauskienė E, Raškelienė V. Parents‟ knowledge about burns prevention of their children. 9th Congress of Baltic Association of Surgeons Abstracts Book 10 – 12 May, Klaipėda 2018, 168 p.
Juškauskienė E, Raškelienė V. The role of parents‟ in an attempt to prevent thermal injuries of children in family life. 3rd International Conference „Biomedical and Social Sciences: Education, Research and Innovation 2018” Abstract Book 24th of April, Klaipeda 2018, 46 p.
Juškauskienė E. Tėvų vaidmens vertinimas, siekiant apsaugoti vaikus nuo terminių suţalojimų buityje. [Kaunas, 2018 m. geguţės 25 d.]. Pranešimas skaitytas 1 1-oje Respublikinėje mokslinėje konferencij1-oje “Biomedicinos ir socialinių mokslų aktualijos: socialinė partnerystė visuomenės gerovei”.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Gruţauskas M, Čekanauskas E, Barauskas V. Pacientų, gydytų dėl odos nudegimų LSMU MA Vaikų chirurgijos klinikoje 2008 - 2011 m., epidemiologinė apţvalga. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2013; 2: 84 - 87.
2. Edelman L.S. Social and economic factors associatedwith the risk of burn injury. Burns 2009; 33:958 – 65.
3. Čepulionytė J. Nudegimai. Ydingo elgesio pasekmė. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2011; 8: 616 – 619.
4. Shai D. Income, housing and fire injuries: a census tract analysis. Public Health 2009; 121(2): 149 – 54.
5. Peden M. World report on child injury prevention. Geneva. World Health Organization; 2009. 6. Kubilius D. Nudegimų traumatizmas: rizikos grupės Lietuvoje. Lietuvos gydytojo žurnalas 2012; 10: 22 - 23.
7. Peden M, Oyegbite K, Ozanne – Smith J. et al. World report on child injury prevention. Geneva. World Health Organization; 2009.
8. Burn prevention: success storie and lessons learned. Geneva, World Health Organization 2011. 9. Aleksejevaitė D, Andreikėnaitė V, Andriūnaitė V. ir kt. Mokinių suţalojimų profilaktika. Metodinės rekomendacijos. Vilnius: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras; 2011.
10. Ytterstad B, Wasmuth H. The harstad injury prevention study: evaluation of hospital based recording and community – based intervention for traffic injury prevention. Accident analysis and prevention 2010; 27: 111 – 123.
11. Ytterstand B, Gordon S, Coggan C.A. Harstad injury prevention study: prevention of burns in young children by community based intervention. Injury prevention 2010; 4: 176 – 180.
12. Kubilius D. Nudegimų epidemiologija Lietuvoje 2001 – 2010 metais: tendencijos, rizikos populiacijos, prevencijos pagrindai. Daktaro disertacija, biomedicinos mokslai, medicina. Kaunas: LSMU; 2012.
13. A WHO plan for burn prevention and care. Geneva. World Health Organization; 2018.
14. Gamelli L, Mykychack I, Kushnir A. et al. Targeting burn prevention in Ukraine: Evaluation of base knowledge in burn prevention and first aid treatment. Journal of burn care and research 2014; 23: 99 – 108.
15. Narvilienė D. Būtinoji medicinos pagalba ir intensyvioji slauga. Klaipėda: Klaipėdos valstybinė kolegija; 2011.
16. Venslauskienė A, Basevičius A, Zacharevskij E. ir kt. Lazerinės doplerografijos vertė nudegimų diagnostikoje ir gydyme. Sveikatos mokslai 2013; 23: 98 – 103.
17. Smaidţiūnienė D. Būtinoji medicinos pagalba ir intensyvioji slauga. Kaunas: Vitae litera; 2008. 18. Vaitkaitis D, Pranskūnas A. Pirmoji medicinos pagalba. Kaunas: KMU; 2008. p. 21.
19. Navilienė D. Būtinoji medicinos pagalba ir intensyvioji slauga. Kaunas: Vitae litera; 2012. p. 8. 20. 2010 m. Europos gaivinimo tarybos rekomendacijos. Iš Resuscitation. 2010 spalis [ţiūrėta 2018-01-02]. Prieiga per Internetą: <https://www.erc.edu/>.
21. Ţilinskaitė V, Kvederienė R. Vaikų traumų ikihospitalinės pagalbos apimtys. Sveikatos mokslai 2012; 22: 20 – 25.
22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas. „Vaikų sveikatos tikrinimo tvarka“. 2010 m. birţelio 18 d. įsakymas Nr. V – 586. 3 priedas.
23. Jankauskienė Ţ, Kubilienė E, Juozulynas A. ir kt. Slaugytojų profesinė socializacija uţtikrinant praktinę veiklą. Medicina 2010; 46: 16 - 26.
24. Pirminė sveikatos prieţiūra: slauga. Prieiga per Internetą: http://www.sam.lt/go.php/slauga. 25. Keleher H, Parker R, Adulwadud O. et al. Systematic review of the effectiveness of primary care nursing. International Journal of Nursing Practice 2009; 15: 16 – 24.
26. The philosophy of burns prevention compain. [cited 2018-01-02]. Available from Internet: www.burnet.org.
27. Gerikienė V. Lietuvos bendruomenės slaugytojų pasitenkinimas darbu pirminės sveikatos prieţiūros sąlygomis. Daktaro disertacija, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata. Kaunas: LSMU; 2007.
28. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES 2013 m. lapkričio 13 d. [ţiūrėta 2017-07-18]. Prieiga per Internetą: https://www.mruni.eu/.
29. Schofield R, Bether C, Bruyere D. et al. Vision statement: definition of community health nursing practice in Canada. Community Health Nurses of Canada 2009: 1 – 4.
30. Sveikatos prieţiūros sritys: slauga. Prieiga per Internetą: <www.sam.lt/lt/sritys/asmens- sveikata/>. 31. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas MN 57: 2011 „Bendruomenės slaugytojas. Teisės, kompetencija ir atsakomybė“. 2011 m. birţelio 30 d. Nr. V – 650.
32. Bigbee J, Hamton C, Blanford D. et al. Community health nursing and cooperative extension: a natural partnership. Journal of community health nursing 2009; 26: 192 – 197.
33. Kalibatienė D. Slaugos teorija: mokomoji knyga. Vilniaus universitetas. Vilnius: Greita spauda; 2008.
34. Dougherty J, Pucci P, Hemmila M.R. et al. Survey of primary school educators regarding burn – risk behaviors and fire – safety education. Burns 2009; 33: 472 – 6.
35. Brownsell S. Supporting long term conditions and disease management through telecare and telehealth: evidence and challenges [interaktyvus]. London: CSIP; 2008 [cited 2017-06-25].
37. Wong P, Choy V.Y, Ng J. S. Elderly burn prevention: a novel epidemiological approach. Burns 2009; 33: 995 – 1000.
38. Carlsson A, Uden G, Harkansson A. et al. Burn injuries in small children, a population based in Sweden. J Clin Nurs 2009; 15: 129 – 34.
39. Mikutavičienė I, Rastenienė V. Slaugytojų edukacinių kompetencijų tobulinimas. E. mokymo efektyvumo vertinimas. Sveikatos mokslai 2011;21: 5: 176-181.
40. Shah M, Orton E, Tata L.J. et al. Risk factors for scald injury in children under 5 years of age: A case – control study using routinely collected data. Burns 2013; 39: 1474 – 1478.
41. Kubilius D, Smailytė G, Rimdeikienė I. et al. Epidemiology of pediatric burn in Lithania: Focus on a vulnerable population exposed to the risk of scalds at home without hot tap watre supply. Burns 2014; 40: 506 – 510.
42. Graham E, Bache S, Muthayya P. et al. Are parents in the UK equipped to provide adequate burns first aid? Burns 2012; 38: 438 – 443.
43. Jurgutis A, Strukčinskienė B, Pačiauskaitė I. ir kt. Slaugytojų, dirbančių pirminės sveikatos prieţiūros srityje, kompetencijų analizė. Visuomenės sveikata; 2012 1:44 – 50.
44. Nieker A, Reimers A, Laflamme L. Area characteristics and determinans of hospitaled childhood burn injury: a study in the city of Cape Town. Public Health 2009; 120(2): 161 – 9. 45. Edelman L.S. Social and economic factors associated with the risk of burn injury. Burns 2009; 33: 958 – 65.
46. Burns. World Health Organization. 2014 April [cited 2018-01-09]. Available from Internet http://www.who.int/en.
47. Kac Z, Saglam Z. Burn epidmiology and cost of medication in pediatric burn patients. Burns 2012; 38(6): 813 – 9.
48. Davies M, Maguire S, Oklie C. et al. How much do parents know about firs aid for burns? Burns 2013; 39: 1083 – 1090.
49. Edelman L.S. Social and economic factors asociated with the risk of burn injury. Burns 2011; 33: 958 – 65.
50. Ytterstad B, Wasmuth H. The harstad injury prevention study: evaluation of hospital based recording and community – based intervention for traffic injury prevention. Accident analysis and prevention 2010; 27: 111 – 123.
51. Romanowski K, Palmieri T. Pediatric burn resustication: past, present, and future. Burns trauma. 2017; 5; 26. [cited 2018-01-02]. Available from Internet https://www.ncbi.nih.gov/pmc/articles/PMC5582395/
52. Fadeyibi Io, Mustapha IA, Ibrahim NA et al. Characteristics of pediatric burns seen at a tertiary centre in low income country: a five year study. Burns. 2011; 37: 528 – 34.
centre in South India. Int J Community Med Public Health. 2016; 3: 1242 – 6.
54. Mashreky SR, Rahman A, Chowdhury SM. Epidemiology of childhood burn: yield of largest community based injury survey in Bangladesh. Burns. 2009; 34: 856 – 62.
55. Dhopte A, Tiwari V, Patel P et al. Epidemiology of pediatric burns and future prevention strategies – a study of 475 patients from a high – volume burn centre in North India. Burns trauma 2017; 5: 1. [cited 2018-01-08]. Available from Internet https://www.ncbi.nih.gov/pmc/articles/PMC5286678/ 56. Burgess J, Kimble R, Watt K et al. Hot tea and tiny tots don't mix: A cross – sectional survey on hot beverage scalds. Burns 2017; 43: 1809 – 1816.
57. Riedlinger D, Jennings P, Edgar D et al. Scald burns in children aged 14 younger in Australia and New Zeland – an analysis based on the Burn Registry of Australia and New Zeland. Burns 2015; 41: 462 – 468.
58. Burgess J, Kimble R, Cameron C et al. Hot beverage scalds in Australian children. Burns 2016; 37: 335 – 339.
59. Cuttle L, Kempf M, Liu P et al. The optimal duration and delay of first aid treatment for deep partial thickness burn injuries. Burns 2010; 36: 673 – 679.
60. Davies M, Maguire S, Okolie C et al. How much do parents know about first aid for burns. Burns 2013; 39: 1083 – 1090.
61. Kishikova L, Smith M, Cubison T. Tea and coffee scalds in children: a British epidemic requiring a solution. Burns 2014; 40: 164 – 165.
62. Jamnadas – Khoda B, See M, Cubison T et al. How would you like your tea, vicar? Burns 2010; 36: 356 – 359.
63. Alnababtah K, Khan S. Socio – demographic factors which significantly relate to the prediction of burns severity in children. Burns trauma 2017; 7(5): 56 – 63. [cited 2018-01-14]. Available from Internet https://www.ncbi.nih.gov/pmc/articles/PMC5636912/
64. Toon M, Maybauer D, Arceneaux L et al. Children and burn injuries – assessment of trauma, neglect, violence and abuse. J Inj Violence. 2011; 3: 98 – 110. [cited 2017-02-08]. Available from Internet https://www.ncbi.nih.gov/pmc/articles/PMC5636912/
65. Lama B, Duke J, Sharma N et al. International burns in Nepal: a comparative study. Burns 2015; 41: 1306.
66. Aldana MC, Navarrete N. Epidemiology of a decade of pediatric fatal burns in Colombia, South