5. REZULTATAI
5.1. Tiriamųjų demografiniai ir klinikiniai duomenys
Sergantys alergine astma ir alerginiu rinitu bei sveiki asmenys buvo panašaus amžiaus, visose tiriamųjų grupėse buvo panašus vyrų ir moterų santykis. Tiriamųjų demografiniai ir klinikiniai duomenys pateikti 5.1.1 len-telėje. Sergantiesiems alergine astma ir alerginiu rinitu alerginiais odos dū-rio mėginiais patvirtintas įsijautrinimas D. pteronyssinus alergenui. Vidu-tinis papulės dydis, sukeltas D. pteronyssinus alergeno, abiejose sergančių asmenų grupėse buvo panašus. Odos dūrio mėginys su D. pteronyssinus alergenu sveikiems asmenims papulės nesukėlė. FEV1 (vertinant procentais ir litrais) buvo mažesnis sergančių alergine astma grupėje lyginant su alerginiu rinitu. Provokacinė metacholino dozė, sumažinanti FEV1 20 proc. lyginant su pradiniu dydžiu (PD20), buvo nustatyta visiems sergantiesiems alergine astma ir 4 asmenims, sergantiems alerginiu rinitu. Sveikiems kontrolinės grupės asmenims metacholino PD20 nenustatyta, tai yra maksimali metacholino dozė bronchų obstrukcijos nesukėlė.
5.1.1 lentelė. Visų tyrime dalyvavusių asmenų demografiniai ir klinikiniai
duomenys Požymis Sergantys alergine astma (n = 30) Sergantys alerginiu rinitu (n = 30) Sveiki asmenys (n = 20) Amžius, vidurkis ± SEM (reikšmių
ribos), metai (21–50) 34 ± 4 (20–36) 30 ± 1 (22–45) 30 ± 3
Lytis (vyrai/moterys), n 14/16 19/11 12/8
Vidutinis papulės dydis, sukeltas D.
pteronyssinus, vidurkis ± SEM
(reikšmių ribos), mm
6,2 ± 0,9
(4–12) 7,9 ± 0,7 (4–15) 0 FEV1, vidurkis ± SEM (reikšmių
ribos), proc. normos 98,0 ± 7,9† (82–116) 112,0 ± 10,2 (97–141) 104,9 ± 13,6 (79–114) FEV1, vidurkis ± SEM (reikšmių
ribos), litrais 3,6 ± 0,3† (2,5–5,1) (3,1–6,5) 5,0 ± 0,3 (2,5–6,0) 4,1 ± 0,4 PD20, geometrinis vidurkis (reikšmių
ribos), mg (0,1–0,7) 0,4 (1,0–3,9) 2,8# –
PD20 – provokacinė metacholino dozė, sumažinanti FEV1 20 proc. lyginant su pradiniu dydžiu; FEV1 – forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę; #PD20 nustatyta 4 asmenims sergantiems alerginiu rinitu; †p < 0,05 lyginant su sergančiais alerginiu rinitu.
Pagal bronchų provokacijos su D. pteronyssinus alergenu rezultatus, sergantys alergine astma (n = 30) suskirstyti į du pogrupius:
1. Sergantys alergine astma, kuriems po bronchų provokacijos su
D. pteronyssinus alergenu išsivystė tik ankstyva bronchų
obstruk-cija (n = 16);
2. Sergantys alergine astma, kuriems po bronchų provokacijos su
D. pteronyssinus alergenu išsivystė ankstyva ir po jos sekanti
vėly-va bronchų obstrukcija (n = 14).
Ankstyvos ir vėlyvos bronchų obstrukcijos kriterijai aprašyti 4.2.4 sky-riuje. Sergančių alergine astma su ankstyva bei ankstyva ir vėlyva bronchų obstrukcija demografiniai ir klinikiniai požymiai pateikti 5.1.2 lentelėje.
Abiejuose sergančių alergine astma pogrupiuose vyrų ir moterų san-tykis, amžiaus vidurkis ir vidutinis D. pteronyssinus alergeno sukeltos papu-lės dydis buvo panašūs. Didžiausias FEV1 (proc.) sumažėjimas po bronchų provokacijos su D. pteronyssinus alergenu per pirmąją valandą sergančių alergine astma su ankstyva bronchų obstrukcija bei sergančių alergine astma su ankstyva ir vėlyva bronchų obstrukcija pogrupiuose buvo atitinkamai 26 ± 4 proc. ir 29 ± 3 proc. Didžiausias FEV1 (proc.) sumažėjimas po bronchų provokacijos su D. pteronyssinus alergenu per antrą – septintą valandą sergančių alergine astma pogrupyje su ankstyva ir vėlyva bronchų obstruk-cija buvo 31 ± 10 proc. Sergantiesiems alergine astma su ankstyva bronchų obstrukcija antrą–septintą valandą po bronchų provokacijos reikšmingo FEV1 (proc.) sumažėjimo nenustatyta (7 ± 2 proc.). Bronchų provokacija su
D. pteronyssinus alergenu nesukėlė jokių sunkių ar reikalaujančių
papildo-mo gydypapildo-mo pašalinių reakcijų sergantiesiems alerginėmis kvėpavipapildo-mo ligo-mis asmenims. Sergantiems alerginiu rinitu bronchų provokacija su D.
pteronyssinus alergenu išprovokavo alerginio rinito simptomus, bet plaučių
funkcijos pakitimų nesukėlė. Sveikiems asmenims bronchų provokacija su
D. pteronyssinus alergenu plaučių funkcijos pakitimų nesukėlė.
5.1.2 lentelė. Sergančių alergine astma su ankstyva bei ankstyva ir vėlyva
bronchų obstrukcija demografiniai ir klinikiniai duomenys
Požymis Sergantys alergine astma (n = 30)
Su ankstyva bronchų
obstrukcija (n = 16) bronchų obstrukcija (n = 14) Su ankstyva ir vėlyva Amžius, vidurkis ± SEM
(reikšmių ribos), metai 34 ± 6 (21–50) 29 ± 5 (21–42)
Lytis (vyrai/moterys), n 8/8 6/8
Vidutinis papulės dydis, sukeltas D. pteronyssinus, vidurkis ± SEM (reikšmių ribos), mm
6,5 ± 0,7 (4,5–11) 6,8 ± 0,5 (4–11)
FEV1, vidurkis ± SEM
(reikšmių ribos), proc. normos 103 ± 2 (92–118) 99 ± 2 (82–104) PD20, geometrinis vidurkis
(reikšmių ribos), mg 0,36 (0,1–0,7) 0,33 (0,1–0,7) Didžiausias FEV1 sumažėjimas
(proc.) per pirmąją valandą po bronchų provokacijos su D.
pteronyssinus, vidurkis ± SEM
(reikšmių ribos)
26 ± 4 (20–33) 29 ± 3 (22–32)
Didžiausias FEV1 sumažėjimas (proc.) per antrą–septintą valandas po bronchų provokacijos su D.
pteronyssinus, vidurkis ± SEM
(reikšmių ribos)
7 ± 2 (5–9) 31 ± 10 (15–62) #
PD20 – provokacinė metacholino dozė, sumažinanti FEV1 20 proc. lyginant su pradiniu dydžiu; FEV1 – forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę; #p < 0,05 lyginant su sergančiais alergine astma su ankstyva bronchų obstrukcija.
Nustatyta, kad indukuotų skreplių ląstelės bei uždegimo baltymai at-spindi kvėpavimo takų pažeidimo sergant alergine astma patomorfologinius mechanizmus [95]. Šio tyrimo metu norėjome įvertinti vietinio imuninio atsako pokyčius sergantiems alergine astma po bronchų provokacijos su D.
pteronyssinus alergenu. Pasirinkome nesudėtingą, tačiau informatyvų
kvėpavimo takų uždegimo tyrimo metodą – indukuotų skreplių tyrimą. Iš visų 80 tirtųjų asmenų tik 36 (18 vyrų ir 18 moterų, kurių amžiaus vidurkis 30 ± 2 metai) atkosėjo reikiamą kiekį kokybiškų skreplių, todėl šioje tyrimo dalyje analizuoti tik šių asmenų atitinkami duomenys. Sergan-čių alergine astma grupėje analizuoti 15 asmenų (7 asmenų su ankstyva bronchų obstrukcija bei 8 asmenų su ankstyva ir vėlyva bronchų
cija) duomenys, sergančių alerginiu rinitu – 13, o sveikų asmenų grupėje – 8 asmenų duomenys. Šių asmenų demografiniai ir klinikiniai duomenys pateikti 5.1.3 lentelėje. Sergantiems alergine astma su ankstyva ir vėlyva bronchų obstrukcija nustatytas mažesnis FEV1 (proc.) lyginant su sergančias alerginiu rinitu ir sveikais asmenimis.
5.1.3 lentelė. Sergančių alergine astma, alerginiu rinitu ir sveikų asmenų,
atkosėjusių kokybiškų skreplių, demografiniai ir klinikiniai duomenys
Požymis Sergantys alergine astma
(n = 15) Sergantys alerginiu rinitu (n = 13) Sveiki asmenys (n = 8) Su ankstyva bronchų obstrukcija (n = 7) Su ankstyva ir vėlyva bronchų obstrukcija (n = 8) Amžius, mediana ± IQR
(reikšmių ribos), metai (21–50) 36 ± 4 (21–42) 29 ± 4 (20–36) 30 ± 4 (22–45) 31 ± 6
Lytis (vyrai/moterys), n 4/3 3/5 9/4 2/6
Vidutinis papulės dydis sukeltas D. pteronyssinus, mediana ± IQR (reikšmių ribos), mm
6,1 ± 0,4
(4–7) 6,6 ± 1,0 (4–11) 7,2 ± 0,8 (3–15) 0 FEV1, mediana ± IQR
(reikšmių ribos), proc. normos (92–118) 106 ± 4 (82–104) 95 ± 4*# 112 ± 11 (97–141) (79–119) 108 ± 10 PD20, geometrinis vidurkis
(reikšmių ribos), mg (0,19–0,96) 0,36 (0,06–0,96) 0,32 – – Didžiausias FEV1 sumažėjimas
(proc.) per pirmąją valandą po bronchų provokacijos su
D. pteronyssinus, mediana ±
IQR (reikšmių ribos)
26 ± 5
(20–33) (22–32) 29 ± 4 (3–9) 7 ± 2 (2–8) 5 ± 2
Didžiausias FEV1 (proc.) sumažėjimas per antrą-septintą valandas po bronchų provoka-cijos su D. pteronyssinus, mediana ± IQR (reikšmių ribos)
7 ± 3
(5–9) 33 ± 13† (15–62) (2–8) 6 ± 2 (4–7) 6 ± 2
PD20 – provokacinė metacholino dozė, sumažinanti FEV1 20 proc. lyginant su pradiniu dydžiu; FEV1 – forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę; #p < 0,05 lyginant su sergančiais alerginiu rinitu; *p < 0,05 lyginant su sveikais asmenimis; †p < 0,05 lyginant su sergančiais alergine astma su ankstyva bronchų obstrukcija.
5.2. Periferinio kraujo T limfocitų pagalbininkų subpopuliacijos