Tiriamųjų savo sveikatos vertinimas: fizinė ir psichikos sveikata

Tiriamųjų fizinės sveikatos vertinimo rezultatai. Vertinant SF-36 klausimyno fizinės

sveikatos dalį (2 pav.), galime pastebėti, kad geriausiai tiriamosios vertino sritį ,,Skausmas“. Ši sritis surinko daugiausiai balų (79,36±25,73 balai), tad galima daryti prielaidą, kad respondenčių fizinė sveikata dėl skausmo buvo apribota mažiausiai. Sritis ,,Fizinis aktyvumas“ ir ,,Bendras sveikatos vertinimas“ tiriamosios vertino panašiai, šiose srityse surinktų balų vidurkis buvo atitinkamai 70,86±21,77 balų ir 67,51±20,63 balai. Tad didžioji dalis tiriamųjų teigiamai vertino savo fizinę ir bendrąją sveikatą. Mažiausiai balų surikta srityje „Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų“ (60,72±38,80 balų), šioje srityje taip pat stebimas didžiausias tiriamųjų išsibarstymas apie vidurkį ir tai reiškia, kad moterys ,,Veiklos apribojimus dėl fizinių negalavimų“ vertino individualiai ir jų veiklą apribojusios priežastys ir apribojimo laipsnis buvo skirtingi.

FA – fizinis aktyvumas; VF – veiklos apribojimas, dėl fizinių negalavimų; S – skausmas; BSV – bendras sveikatos vertinimas.

Taigi tiriamųjų fizinės sveikatos dalies nėštumo metu vertinimas daugiau teigiamas, nei neigiamas, geriausiai vertinta ,,Skausmo“ sritis, šioje srityje tiriamosios nurodė turėjusios mažiausiai nusiskundimų, o blogiausiai vertinta sritis „Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų“, kur didžiausia dalis moterų nurodė turėjusios įvairios veiklos apribojimų.

Tiriamųjų psichikos sveikatos vertinimo rezultatai. SF-36 klausimyno pagalba psichikos

sveikatos dalyje buvo vertinama tiriamųjų energingumas/gyvybingumas, socialinės funkcijos, veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų ir bendra emocinė būklė (3 pav.). Tiriamosios geriausiai vertino psichikos sveikatos sritį ,,Socialinė funkcija“, šioje srityje surinktų balų vidurkis – 82,25±20,94 balai. Panašiai įvertintos sritys ,,Veiklos apribojimas, dėl emocinių sutrikimų“ ir ,,Emocinė būklė“, šiose srityse surinktų balų vidurkiai buvo atitinkamai 74,04±34,98 balai ir 74,05±17,06 balai. Prasčiausiai vertinta ,,Energingumo/gyvybingumo“ sritis, kurioje vidutiniškai surinkta 70,33±16,65 balų. Didžiausias atsakymų išsibarstymas apie vidurkį buvo ,,Veiklos apribojimas, dėl emocinių sutrikimo“ srityje, tai rodo, kad nėštumo metu moterų emocinė būklė ir su ja susijusi veikla buvo gana skirtinga. Mažiausias išsibarstymas apie vidurkį stebėtas ,,Energingumas/gyvybingumas“ srityje.

EG – energingumas/gyvybingumas; SF – socialinė funkcija; VE – veiklos apribojimas, dėl emocinių sutrikimų; EB – emocinė būklė.

3 pav. SF-36 klausimyno srities „Psichinė sveikata“ vidutinės reikšmės

Taigi tiriamosios teigiamai vertino savo psichikos sveikatą, nėštumas kiek daugiau paveikė moterų energingumą/gyvybingumą – šią savybę moterys vertino kiek prasčiau, nei likusias psichikos sveikatos sritis.

Siekiant geriau suprasti nusiskundimus nėštumo metu fizinės ir psichinės sveikatos srityse, vertinimo rezultatai išsamiai pateikti procentinėmis išraiškomis, kiekvieną gyvenimo pilnatvės sritį nagrinėjant atskirai.

Tiriamųjų kasdieninės fizinės veiklos vertinimo rezultatai. Tiriamųjų buvo klausiama,

kokiu laipsniu nėštumas ribojo veiklą, kurią moterys atlikdavo kasdien. Nustatyta, kad, dėl nėštumo sukeltų pokyčių, kas trečia tiriamoji (37,6 proc.) labai ribojo energingą veiklą (4 pav.). Taip pat kas šešta iš respondenčių labai ribojo vidutinio sunkumo veiklą, kas aštunta – kėlimą ir daiktų (pzvyzdžiui, produktų) nešimą, kas dešimta – pasilenkimus ar stovėjimą, kas vienuolikta labai ribojo ėjimą ilgesniu atstumu. Taip pat nustatyta, kad kas antrai iš respondenčių nėštumas truputį ribojo pasilenkimą ir stovėjimą; prausimąsi ir apsirengimą; vidutinio sunkumo ar energingą fizinę veiklą (atitinkamai 51,3 proc.; 48,7 proc.; 44,5 proc.; 43,4 proc.). Didžiajai daliai tiriamųjų nėštumas neribojo ėjimo nedideliu atstumu – 100 m (88,2 proc.) ir 0,5 km (76,6 proc.) bei lipimo vieną aukštą laiptais (79,2 proc.).

4 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal kasdieninę fizinę veiklą ir jos apribojimo laipsnį nėštumo metu

Tiriamųjų veiklos apribojimai dėl fizinių negalavimų nėštumo metu.

Analizuojant respondenčių atsakymus apie kai kurios kasdieninės veiklos apribojimus dėl fizinės sveikatos, nustatyta, kad beveik du trečdaliai respondenčių nurodė, jog nepatyrė problemų dėl fizinės sveikatos per paskutinį mėnesį, tačiau kas antra (49,2 proc.) iš tiriamųjų nurodė praleidusios mažiau laiko išėjusios iš namų, maždaug du penktadaliai (39,5 proc.) apribojo savo

darbo rūšį ir kitą veiklą, dar panašiai tiek (38,2 proc.) nurodė atlikusios mažiau, nei norėjo (6 pav.). Kas trečia (30,3 proc.) iš tiriamųjų nurodė, kad reikėjo žymiai daugiau pastangų atliekant darbus.

5 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal įvairios veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų viso nėštumo metu

Tiriamųjų bendras savo sveikatos vertinimas nėštumo metu.

Kokia buvo respondenčių nuomonė apie jų sveikatą nėštumo metu? Nustatyta, kad beveik pusė tiriamųjų (43,5 proc.) bendrą savo sveikatą nėštumo metu vertino kaip labai gerą ar net puikią. Dar beveik du penktadaliai respondenčių (38,4 proc.) savo sveikatą vertino gerai (6 pav.). Beveik vienas penktadalis (18,2 proc.) nurodė, kad jų sveikata viso nėštumo metu buvo patenkinama arba bloga.

6 pav. Gimdyvių pasiskirstymas pagal savo sveikatos vertinimą viso nėštumo metu

Moterų buvo klausiama, ar jos patyrė kūno skausmų ir kokio intensyvumo per paskutinįjį nėštumo mėnesį. Beveik pusė (48,9 proc.) iš apklaustųjų nurodė, kad nepatyrė skausmo, dar beveik trečdalis (31,1 proc.) – patyrė silpną skausmą, tačiau kas penkta (20 proc.) moteris nurodė patyrusios vidutinio intensyvumo ar net stiprius skausmus per paskutinias 4 nėštumo savaites (7 pav.).

7 pav. Moterų pasiskirstymas pagal patirtą skausmą ir jo intensyvumą per paskutinįjį nėštumo mėnesį

Teirautasi, ar patirtas skausmas trukdė normaliai moterų veiklai, namų ruošai ir kt. Kaip rodo respondenčių atsakymai, skausmas daugiau nei pusei moterų (54,5 proc.) netrukdė (8 pav.), tačiau kas penktai (19,5 proc.) trukdė ir atsakymai pasiskirstė skalėje nuo vidutiniškai iki ypatingai.

8 pav. Moterų pasiskirstymas vertinant kaip skausmas trukdė jų normaliai veiklai per paskutinįjį nėštumo mėnesį

Tiriamųjų energingumo/gyvybingumo vertinimas nėštumo metu.

Tiriamųjų buvo klausiama apie jų savijautą per paskutinįjį nėštumo mėnesį ir tai atspindėjo klausimyno „Energingumas/gyvybingumas“ srities vertinimo rezultatai. Dauguma tiriamųjų (89,7 proc.) visada arba dažniausiai jautė gyvenimo pilnatvę (9 pav.). Beveik du trečdaliai (60,6 proc.) tiriamųjų paskutinio nėštumo mėnesio metu turėjo daug energijos, tačiau beveik dviems penktadaliams (39,5 proc.) apklaustųjų energijos stigo. Todėl daugiau nei kas trečia (39,4 proc.) respondentė kartais arba dažniausiai jautėsi išsisėmusios ir daugiau nei pusė (53,5 proc.) – kartais ar dažniausiai pavargusios.

9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal savijautą per paskutinįjį nėštumo mėnesį

Tiriamųjų bendravimas su artimaisiais nėštumo metu.

Tiriamųjų buvo paklausta, ar jų fizinė sveikata ar emocinės problemos trukdė jom bendrauti su šeima, draugais, kaiminais ar grupėmis (10 pav.). Daugiau nei pusė tiriamųjų (64,5 proc.) nurodė, kad fizinė sveikata ar emocijos netrukdė joms berauti su artimaisiais, bet kas penktai tiriamąjai (19,2 proc.) – truputį trukdė, nurodžiusių, kad bendravimą dėl fizinės sveikatos ar emocinių problemų vidutiniškai trukdė bendravimą buvo kas devinta tiriamoji (11,1 proc.), likusioms tiriamosios fizinė sveikata ar emocinės problemos gana daug ar net ypatingai trukdė bendravimą su artimaisiais.

10 pav. Nėščiųjų pasiskirstymaspagal fizinės sveikatos ir emocinių problemų trukdžius bendrauti su artimaisiais viso nėštumo metu

Tiriamųjų emocinė būklė ir veiklos apribojimas per paskutinį nėštumo mėnesį.

Tiriamųjų buvo paklausta, ar dėl emocinių priežasčių joms teko apriboti, kokią nors kasdienę veiklą per puskutinį nėštumo mėnesį. Nustatyta, kad kas trečia tiriamoji (34,5 proc.) nurodė, kad dėl emocinių priežasčių mažiau laiko praleido darbe ar kitur, kas beveik ketvirta (25,8 proc.) – atliko mažiau nei norėjo,o beveik kas šešta (17,6 proc.) negalėjo atlikti darbų kaip įprastai.

11 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal veiklos apribojimą, dėl emocinių sutrikimų per paskutinį nėštumo mėnesį

Tiriamųjų savijauta per paskutinė nėštumo mėnesį.

Tiriamųjų buvo paklausta, ar jos jautė nervingumą ar jautėsi blogos nuotaikos per paskutinį nėštumo mėnesį (12 pav.).Beveik pusė tiriamųjų (48,7 proc.) nurodė niekada nesijautusios blogos

nuotaikos per paskutinį nėštumo mėnesį, visgi kas trečia (31,1 proc.) retais atvejais jautėsi blogos nuotaikos, o kartais – kas šešta (16,1 proc.). Likusios tiriamosios per paskutinį neštumo mėnesį blogos nuotaikos jautėsi dažniausiai ar net vissada (2,9 proc. ir 1,3 proc.).

Retais atvejais per paskutinį neštumo mėnesį beveik kas trečia (39,5 proc.) jautė nervingumą, o kartais trečia (33,2 proc.) bent kartais. Niekada nervingumo nejautė kas beveik šešta (17,9 proc.).

12 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal jų emocinę būklę per paskutinį nėštumo mėnesį