MOTERŲ GYVENIMO PILNATVĖS IR GYVENSENOS RODIKLIŲ NĖŠTUMO LAIKOTARPIU SĄSAJOS SU NAUJAGIMIŲ GIMIMO SVORIU IR GESTACINIU AMŽIUMI

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Taira Sirvydaitė

MOTERŲ GYVENIMO PILNATVĖS IR GYVENSENOS

RODIKLIŲ NĖŠTUMO LAIKOTARPIU SĄSAJOS SU

NAUJAGIMIŲ GIMIMO SVORIU IR GESTACINIU AMŽIUMI

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

Gyvensenos medicinos studijų programa

Studentas

Taira Sirvydaitė Prof. dr. Aušra Petrauskienė Mokslinis vadovas

Turinys

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1. Mitybos ir nėščiųjų sveikatos ryšys ...12

1.2. Fizinio aktyvumo ir nėščiųjų sveikatos ryšys ...15

1.3. Psichikos sveikatos rizikos veiksnių kontrolė nėštumo metu: su nėštumu susijusios baimės ir depresija ...17

1.4. Psichikos sveikatos rizikos veiksnių kontrolė besiruošiant gimdymui: gimdymo baimė ir skausmas gimdymo metu ...18

1.5. Miego sutrikimai nėštumo metu ...19

1.6. Žalingi įpročiai nėštumo laikotarpiu ...21

1.7. Nėščiųjų sveikatos būklės ir nusiskundimai nėštumo metu ...24

1.8. Naujagimio gimimo svorį ir gestacinį amžių lemiantys veiksniai ...28

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 30

2.1. Tyrimo tipas ...30

2.2. Tyrimo organizavimas ...30

2.3. Tyrimo kontingentas ...30

2.4. Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas ...31

2.5. Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai ...31

2.6. Duomenų analizės metodai ...32

2.7. Tyrimo etika ...34

3. TYRIMO REZULTATAI ... 35

3.2. Respondenčių gyvenimo pilnatvės rodikliai nėštumo metu ...36

3.2.1. Tiriamųjų savo sveikatos vertinimas: fizinė ir psichikos sveikata ... 36

3.3. Nėščiųjų gyvensenos veiksnių ir demografinių rodiklių rezultatų analizė ...43

3.3.1. Moterų mitybos pasiskirstymas pagal demografinius rodiklius ... 43

3.3.2. Moterų fizinio aktyvumo pasiskirstymas pagal demografinius rodiklius ... 50

3.3.3. Moterų miego kokybės rodiklių pasiskirtymas pagal demografinius rodiklius ... 52

3.4. Gyvenimo pilnatvės, gyvensenos ir demografinių rodiklių sąsajos su naujagimio svoriu ir gestaciniu amžiumi ...55

3.4.1. Moterų gyvenimo pilnatvės sąsajos su naujagimio gimimo svoriu ir gestaciniu amžiumi ... 55

3.4.2. Moterų gyvensenos sąsajos su naujagimio gimimo svoriu ir gestaciniu amžiumi ... 57

REZULTATŲ APTARIMAS ... 59

IŠVADOS ... 63

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 64

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 65

SANTRAUKA

MOTERŲ GYVENIMO PILNATVĖS IR GYVENSENOS RODIKLIŲ NĖŠTUMO LAIKOTARPIU SĄSAJOS SU NAUJAGIMIŲ GIMIMO SVORIU IR GESTACINIU AMŽIUMI Taira Sirvydaitė

Mokslinė vadovė prof. dr. Aušra Petrauskienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2018. 70 p.

Darbo tikslas – Įvertinti moterų gyvenimo pilnatvės ir gyvensenos rodiklių nėštumo laikotarpiu

sąsajas su naujagimių gimimo svoriu bei gestaciniu amžiumi.

Uždaviniai: 1) Įvertinti moterų gyvenimo pilnatvės rodiklius nėštumo laikotarpiu. 2) Įvertinti

moterų gyvensenos veiksnių pasiskirstymas pagal demografinius rodiklius 3) Įvertinti nėščiųjų gyvenimo pilnatvės ir gyvensenos rodiklių sąsajas su naujagimių gimimo svoriu bei gestaciniu amžiumi.

Metodika. Tyrimas atliktas 2017 metų liepos – rugsėjo mėnesiais. Tyrime dalyvavo 380

respondenčių. Atsako dažnis 89 proc. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikose, Kauno klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriuje, Kauno klinikinės ligoninės filiale P. Mažylio gimdymo namuose, Respublikinės Kauno ligoninės klinikoje Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose. Tyrimas atliktas naudojant momentinę kiekybinę anoniminę apklausą anketavimo būdu. Respondentėms pateiktas gyvenimo kokybės klausimynas SF-36, Pitsburgo miego kokybės indekso fragmentas, klausimai apie mitybą, fizinį aktyvumą, žalingus įpročius, būkles ir medikamentus, vartotus nėštumo metu, socialiniai ir demografiniai klausimai. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta IBM SPSS 23.0 kompiuterine programa. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymas pasirinktoje imtyje pateiktas procentiniais (proc.) dažniais. Kiekybinių dydžių aprašomoji statistika pateikta vidurkiais ir standartiniais nuokrypiais. Kokybinių dydžių palyginimui naudotas chi kvadratu kriterijus. Dviejų tarpusavyje nepriklausomų imčių kiekybinių dydžių palyginimui naudotas Mano – Vitnio ir Vilkoksono kriterijus. Trijų ir daugiau tarpusavyje nepriklausomų imčių palyginimui naudotas Kruskalo – Voliso kriterijus. Skirtumas tarp skirstinių, kai p<0,05, laikytas statistiškai reikšmingu.

Rezultatai: Analizuojant tiriamųjų gyvenimo pilnatvę nustatyta, kad blogiausiai vertinta fizinės

sveikatos sritis veiklos apribojimas, dėl fizinių negalavimų (60,72±38,80 balų) ir psichikos sveikatos sritis energingumas.gyvybingumas (70,33±16,65 balų). Blogiausiai vertinta tiriamųjų gyvensena – miegas nėštumo metu. Nustatyta statistiškai reikmšmingas ryšys tarp najagimio gimimo svorio ir gestacinio amžiaus bei gyvenimo pilnatvės, gyvensonos nėštumo metu ir demograinių rodiklių.

Išvados: 1. Nėštumo laikotarpiu vertindamos savo gyvenimo pilnatvę, tiriamosios blogiausiai

vertino fizinės ir psichikos sveikatos sritis veiklos apribojimas, dėl fizinių negalavimų ir energingumas/gyvybingumas. 2. Vertinant nėščiųjų gyvenseną ir demografinius rodiklius nustatyta, aukštesnį išsilavinimą turinčios moterys dažniau nurodė, kad joms svarbu sveikai maitintis nėštumo metu. 3. Naujagimio gimimo svorį ir gestacinį amžių lėmė tiek gyvenimo pilnatvė tiek gyvensenos veiksniai ypač miegas.

SUMMARY

THE RELATIONSHIP BETWEEN PREGNANT WOMEN'S LIFE QUALITY AND LIFESTYLE WITH NEWBORN BIRTH WEIGHT AND GESTATIONAL AGE

Taira Sirvydaitė

Supervisor professor Aušra Petrauskienė

Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2018. 70 p.

Aim of the study – Evaluate the relationship between women's living standards and lifestyle during

pregnancy with the birth weight and gestational age of newborns.

Objectives: 1) To evaluate the indicators of women's full-fledged life during pregnancy. 2)

Evaluate women's lifestyles and their interactions with demographic indicators. 3) To evaluate the relationship between fullness of life and lifestyle of pregnant women with birth weight and gestational age of newborns.

Methods: The study was conducted in July-September 2017. The survey involved 380 respondents.

Response rate 89% The study was carried out at the Clinic of Children and Gynecology and Neonatology of the University Hospital of the Lithuanian University of Health Sciences, the Department of Obstetrics and Gynecology, Kaunas Clinical Hospital, at the Clinical Hospital of Kaunas P. Mažylis Maternity Hospital, at the Clinic of the Republican Kaunas Hospital in the Christian Maternity Hospital. The study was performed using an instant quantitative anonymous survey by questionnaire. The quality of life questionnaire SF-36, Pittsburgh sleep quality index, questions about nutrition, physical activity, harmful habits, conditions and medications used during pregnancy, social and demographic questions were provided to the respondents. The statistical analysis of the research data was performed by the IBM SPSS 23.0 computer program. The distribution of the characteristics in questions in the selected sample is expressed as a percentage (in percent). Frequencies. Descriptive statistics for quantitative sizes are presented using averages and standard deviations. A qualitative dimensional comparison was used for the chi squares criterion. For the comparison of two mutually independent quantitative samples, the criteria for Mann-Whitney and Wilcoxon were used. The Kruskal-Wallis criterion is used to compare three or more interdependent samples. The difference between the distribution, when p <0.05, was considered statistically significant.

Results: Analyzing the completeness of life of the subjects, it was found that the physical activity

of the physical environment was the worst rated activity limitation, physical illness (60.72 ± 38.80 points), and mental health area energy. Viability (70.33 ± 16.65 points). The lowest estimated lifestyle for the subjects is sleep during pregnancy. There is a statistically significant relationship between the birth weight of a newborn and the gestational age and fullness of life, life expectancy during pregnancy and demographic characteristics.

Conclusions: 1. During pregnancy, when assessing the fullness of their lives, the subjects were

worst affected by physical activity and mental health, due to physical ailments and energy/ vitality. 2. In assessing pregnancy and demographic patterns, women with higher education more often indicated that they are important for healthy eating during pregnancy. 3. The birth weight of newborn and gestational age were determined by both the fullness of life and the factors of lifestyle especially in sleep.

PADĖKA

Dėkoju:

 Mokslinio darbo vadovei prof. dr. Aušrai Petrauskienei už vertingus patarimus bei profesionalią pagalbą ruošiant magistro baigiamąjį darbą.

 Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos akušerėms už pagalbą ir bendradarbiavimą tyrimo metu.

 Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Neonatologijos klinikos naujagimių slaugytojoms už pagalbą ir bendradarbiavimą tyrimo metu.

 Kauno klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus akušerėms už pagalbą ir bendradarbiavimą tyrimo metu.

 Kauno klinikinės ligoninės filialo P. Mažylio gimdymo namų Akušerijos ginekologijos skyriaus akušerėms už pagalbą ir bendradarbiavimą tyrimo metu.

 Kauno Respublikinės ligoninės klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų akušerėms už pagalbą ir bendradarbiavimą tyrimo metu.

 Stacionaruose gulinčioms moterims už iniciatyvumą ir bendradarbiavimą, siekiant įvertinti jų gyvensenos ir subjektyvios sveikatos sąsajas su moterims gimusių naujagimių svoriu ir gestaciniu amžiumi.

SANTRUMPOS

AKS – arterinis kraujo spaudimas BSV – bendras sveikatos vertinimas cm – centimetrai EB – emocinė būklė EG – energingumas/gyvybingumas FA – fizinis aktyvumas g – gramai g/l – gramai litre

kg/m2 – kilogramai kvadratiniame metre km – kilometrai

KMI – kūno masės indeksas kt. – kita

LSMUL KK – Lietuvos Sveikatos mokslų universitetinė ligoninės Kauno Klinikos m. – metai

mg – miligramai

mmHg – gyvsidabrio stulpelio milimetras mln. – milijonų

n – atvejų, respondentų skaičius pav. – paveikslas

proc. – procentai

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija S – skausmas

SF – socialinė funkcija

SPSS (anglų. k.) – Statistical Package for Social Sciences t.y. – tai yra

VE – veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų VF – veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų vit. – vitaminas

ĮVADAS

Nėštumas – kiekvienai moteriai labai svarbi patirtis, kurią lydi ne tik džiaugsmas susilaukus naujagimio, bet ir dideli pokyčiai jos asmeniniame gyvenime, nes keičiasi net tik moters fiziologija, bet ir požiūris į save, tarpusavio santykius, jos pasaulėžiūra ir netgi vertybės. Nėštumo metu moteris turi priimti daug sprendimų, susijusių su jos gyvensena, nes tai lemia ne tik jos, bet ir būsimo naujagimio sveikatą.

Nėštumo laikotarpiu moteris turi išmokti priimti naujas savo kūno formas, suprasti hormonų lemiamus emocijų pokyčius. Jai ypatingai svarbi partnerio parama, šeimos palaikymas ir santykiai su mama ar kitomis šeimos moterimis. Visi jausmai, emocijos persiduoda dar negimusiam vaisiui. Tokie jausmai kaip pasitikėjimas savimi, laisvė, sėkmė, atsakomybė – stiprina mamos ir būsimo naujagimio ryšį, o baimė, kaltė, nerimas – slopina vaisiaus vystymąsi [1]. Depresija nėštumo metu kur kas dažnesnė nei gali atrodyti. Manoma, kad net 10-20 proc. moterų šiuo laikotarpiu kenčia nuo depresijos. Nėštumo metu depresija pasireiškia nuovargiu, nemiga bei nuolatiniu susirūpinimu savo ir naujagimio sveikata. Devyni nėštumo mėnesiai gali tapti ne tik džiugiu laukimu, bet ir visiška džiaugsmo priešingybe [2].

Ne mažiau svarbu ir tai, kokia moters gyvensena nėštumo metu. Nors vis daugiau kalbama apie sveiką mitybą nėštumo laikotarpiu, moterims vis dar neaišku, kiek svorio jos turėtų priaugti, kiek kilokalorijų suvartoti, ir kas tinkamiausia jos ir vaisiaus sveikatai. 2010 metų Vaicechovskaja atilikto tyrimo duomenimis, nors nėščiosios dažniau renkasi sveikesnius maisto produktus nei likusi populiacijos dalis, vis dėl to jos linkusios nesilaikyti mitybos rėžimo, daržovių ir grūdinių produktų vartoja nepakankamai, piktnaudžiauja vartodamos maisto papildus [3]. 2012 metų Lietuvos sporto universitete atlikto tyrimo duomenimis, fiziškai aktyvių moterų kraujo spaudimas buvo reikšmingai mažesnis nei fiziškai neaktyvių. Fizinis aktyvumas taip pat turėjo teigiamos reikšmės nėščiųjų kūno masės indeksui, fiziškai aktyvios moterys geriau vertino savo gyvenimo kokybę. Fizinis aktyvumas nėštumo metu siejamas su mažesne patologinių būklių, pavyzdžiui, preeklampsijos ar gestacinio diabeto rizika, geresne svorio prieaugio kontrole nėštumo metu [4].

Nors vis daugiau kalbama apie žalingų įpročių pavojų sau ir aplinkiniams, PSO statistikos duomenimis, Lietuvoje suvartojamas alkoholio kiekis – didžiausias Europoje. Ištirta, kad alkoholis nėštumo metu gali neigiamai veikti vaisiaus sveikatą, sukelti persileidimus ar vaisiaus alkoholinį sindromą [5]. Ne mažiau pavojingas ir rūkymas. 2017 metais Taivane atlikto tyrimo duomenimis, net 7,2 proc. tiriamųjų pripažino rūkiusios nėštumo metu, tai vis dar labai rimta ir paplitusi problema, susijusi su nepalankiomis nėštumo baigtimis, pavyzdžiui, persileidimai, priešlaikiniai gimdymai, mažo gimimo svorio naujagimis [6].

Taigi nėštumo metu moters ir jos vaisiaus sveikatą lemia daugybė veiksnių, susijusių su kūno pokyčiais, moters gyvensena, kurią kartais būtina koreguoti, siekiant geresnės moterų ir jų naujagimių sveikatos. Svarbu užtikrinti alkoholio ir rūkymo sukeliamo pavojaus rizikos mažinimą. Informuoti moteris gyvensenos klausimais, taikant tai ne tik kaip prevencijos priemonę tam tikrų ligų atsiradimui, bet ir gimdymo išeitims gerinti.

Asmeninis autorės indėlis. Parengtas apklausos klausimynas, gautas LSMU Bioetikos centro

leidimas tyrimui, apklausa suderinta su pasirinktų gimdymo įstaigų vadovais, surinkti duomenys suvesti į kompiuterinę duomenų bazę, atlikta statistinė duomenų analizė. Surinkta duomenų apie nėščiųjų gyvenimo pilnatvę naudojant SF – 36 klausimyną, gauta subjektyvių duomenų apie nėščiųjų gyvenseną nėštumo metu (mityba, fizinis aktyvumas ir miegas) atsižvelgiant į nėščiųjų išsilavinimą, gyvenamąją vietą, šeiminę ir darbinę padėtį. Išskirta dirbančių ir studijuojančių moterų nėštumo metu gyvensena, ko ankstesniuose tyrimuose nebuvo atlikta.

Temos aktualumas ir naujumas: šiuo tyrimu siekta geriau suprasti visų su gyvensena

susijusių veiksnių – mitybos, fizinio aktyvumo, psichologinės sveikatos, miego kokybės, žalingų įpročių – reikšmę naujagimio gimimo svoriui ir gestaciniam amžiui. Tai svarbu, nes teisingas sveikos gyvensenos įpročių formavimas palankiai veiktų moterų ir jų naujagimių sveikatą, prisidėtų prie visuomenės sveikatos gerinimo ir valstybės sveikatos biudžeto lėšų taupymo. Gauta naujų žinių apie nėščiųjų gyvenseną, jos pokyčius ir sąsajas su moterų bei vaiko sveikata.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti moterų gyvenimo pilnatvės ir gyvensenos rodiklių nėštumo

laikotarpiu sąsajas su naujagimių gimimo svoriu bei gestaciniu amžiumi.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti moterų gyvenimo pilnatvės rodiklius nėštumo laikotarpiu.

2. Įvertinti moterų gyvensenos veiksnių pasiskirstymas pagal demografinius rodiklius.

3. Įvertinti nėščiųjų gyvenimo pilnatvės ir gyvensenos rodiklių sąsajas su naujagimių gimimo svoriu bei gestaciniu amžiumi.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Literatūros apžvalgoje aptariama moterų mitybos, fizinio aktyvumo, psichologinės sveikatos bei žalingų įpročių sąsajos su jų gyvensena nėštumo metu. Taip pat paaiškinamos galimos nėščiųjų sveikatos patologinės būklės, pokyčiai ir nusiskundimai nėštumo metu. Aptariami naujagimio gimimo svorį ir gestacinį amžių lemiantys veiksniai.

1.1. Mitybos ir nėščiųjų sveikatos ryšys

Mityba nėštumo metu yra ypatingai svarbi nėščios moters sveikatai ir vaisiaus raidai. Klinikinėje praktikoje, didėjant vidutiniam gimdyvių amžiui ir nutukimo tendencijoms svarbu skirti pakankamą dėmesį viršsvorį turinčių ir nutukusių moterų svorio prieaugiui nėštumo metu [7]. 2011 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atliktas atvejo kontrolės tyrimas, kurio metu buvo stebėta 360 nutukusių moterų. Nustatyta, kad nėštumo baigtys dviejose grupėse, kuriose buvo ir nebuvo taikyta intervencija statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Visgi tos moterys, kurioms buvo teikiamos mitybos rekomendacijos, priaugo mažiau svorio nėštumo metu, jų kraujo spaudimas rečiau buvo padidėjęs nei kontrolinės grupės. Autoriai taip pat pateikia rekomendacijas, dėl svorio prieaugio nėštumo metu. Rekomenduojama, kad moterų, kurių KMI >30 kg/m2 _{nėštumo metu,}

svorio prieaugis neturėtų būti didesnis nei 5-9 kg, o geriausia, kad svorio prieaugis būtų 5 kg ar net mažesnis [8].

2014 metų Europos statistikos duomenimis, suaugusiųjų nutukimas kasmet vis didėja. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija 2016 m. įsakymu ,,Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų patvirtinimo“ nėščiosios papildomai turi gauti 300 kcal, žindančios - 500 kcal per parą, priklausomai nuo jų amžiaus grupės. Pagal šį įsakymą nėščiosioms per parą reikalingas vitaminų kiekis:

 vit. A 900 μg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moteris ne nėštumo metu 700 μg);  vit. E 12 mg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moterims ne nėštumo metu 10

mg);

 vit. B1 1,5 mg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moterims ne nėštumo metu 1,1

mg);

 vit. B2 1,6 mg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moterims ne nėštumo metu 1,3

mg iki 35 metų ir 1,2 mg nuo 35 metų);

 Niacino 17 mg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moterims ne nėštumo metu 15 mg iki 35 metų ir 14 mg nuo 35 metų);

 vit. B6 1,5 mg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moterims ne nėštumo metu 1,3

mg iki 35 metų ir 1,2 mg nuo 35 metų);

 Folio rūgšties 300 μg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moterims ne nėštumo metu 200 μg);

 vit. B12 3,5 μg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moterims ne nėštumo metu 3,0

μg);

 vit. C 90 mg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moterims ne nėštumo metu 80 mg); Kitų vitaminų paros normos nuo įprastų reprodukcinio amžiaus moterų rekomendacijų nesiskiria [9].

Mineralinių medžiagų normos nėštumo metu:

 Kalcis 1100 mg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moteris ne nėštumo metu 900 mg);

 Fosforas 800 mg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moteris ne nėštumo metu 700 mg);

 Kalis 3100 mg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moteris ne nėštumo metu 3100 mg);

 Magnis 350 mg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moteris ne nėštumo metu 300 mg);

 Geležies 15 mg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moteris ne nėštumo metu 15 mg);

 Cinko 12 mg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moteris ne nėštumo metu 10 mg);  Vario 1,1 mg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moteris ne nėštumo metu 1,0 mg);  Jodo 200 μg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moteris ne nėštumo metu 150 μg);  Seleno 60 μg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moteris ne nėštumo metu 50 μg);  Fluoro 3,0 mg (reprodukcinio amžiaus suaugusioms moteris ne nėštumo metu 3,5

mg).

Kitų mineralinių medžiagų normos nesiskiria nuo normų pateiktų reprodukcinio amžiaus moterims ne nėštumo metu [9].

Australijoje atlikto atsitiktinių imčių kontrolinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tinkama sveikos gyvensenos prevencijos programa, kurios metu bendruomenės moterys, pirmą kartą tapusios motinomis, buvo mokomos apie sveiką mitybą, pirmą kartą tapusios motinomis, ne tik ilgiau žindė naujagimius, bet ir apsaugojo savo kūdikius nuo nutukimo sulaukus vienerių metų [10]. Moters sveikatos būklė nėštumo metu lemia vaisiaus vystymąsi ir sveikatą jam gimus. Svarbu, kad moteris rūpintųsi savo sveikata, laikytųsi sveikos mitybos rekomendacijų. Viena svarbiausių – folio

rūgšties vartojimas nėštumo metu. Folio rūgštis ne tik apsaugo naujagimį nuo nervinio vamzdelio defekto, bet naujausių tyrimų duomenimis, turi teigiamą poveikį moters psichinei gerovei. Moterims, vartojusioms folio rūgštį pirmus 6 nėštumo mėnesius, rečiau pasireiškė pogimdyvinės depresijos simptomai nei toms, kurioms ją vartojo trumpiau. LA. Daniels su bendraautoriais teigia, kad folio rūgštis – puiki priemonė pogimdyvinės depresijos profilaktikai. Tai vienas iš pavyzdžių įrodančių mitybos svarbą nėščios moters sveikatai holistiniu požiūriu [11]. Teikiant mitybos rekomendacijas nėštumo metu sveikai besilaukiančiai moteriai, kurios svoris normalus, teikiamos tokios pačios mitybos rekomendacijos kaip ir likusiai populiacijos daliai (1 pav.). Visgi skaitydami PSO pateiktas rekomendacijas turėtume atkreipti dėmesį į vietiškai augančių vaisių ir daržovių vartojimo svarbą. Reikėtų siekti, kad nėščiosios suvartotų 400 g daržovių per dieną, vengtų produktų, kuriuose didelis kiekis sočiųjų riebalų rūgščių bei per didelio cukraus ir druskos kiekio dienos maisto davinyje. Svarbu atkreipti dėmesį į vandens vartojimo svarbą ir kompleksinę mitybos ir fizinio aktyvumo reikšmę nėščios moters sveikatai, vaisiaus raidai ir būsimo naujagimio gerovei ateityje [12].

1 pav. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta sveikos mitybos piramidė

Svarbu, kad moteris žinotų baltymų, riebalų ir kompleksinių angliavandenių svarbą vaisiaus vystymuisi. Italijoje pateiktose rekomendacijose teigiama, kad baltymai yra tiesiogiai susiję su vaisiaus vystymusi ir augimu ypatingai trečiojo nėštumo semestro metu. Per mažas baltymų kiekis gali būti susijęs su priešlaikiniu gimdymu bei mažu naujagimio gimimo svoriu, o perdėtas baltymų

vartojimas – su per dideliu naujagimio gimimo svoriu. Tyrimais įrodyta, kad riebalai tiesiogiai susiję su vaisiaus smegenų augimu bei akių tinklainės vystymusi [13].

Sveikatos priežiūros specialistų uždavinys – užtikrinti, kad nėščia moteris žinotų sveikos mitybos rekomendacijas nėštumo metu, išvengtų per didelio svorio prieaugio, nes nėštumo laikotarpis svarbus ne tik moters sveikatai, bet ir vaisiaus raidai bei tolimesniam gimusio žmogaus gyvenimui.

1.2. Fizinio aktyvumo ir nėščiųjų sveikatos ryšys

Nėštumo metu dažniausiai mažėja moterų fizinis aktyvumas, keičiasi jų medžiagų apykaita, endokrininės ir kitų sistemų veikla, bendras kūno masės centras, raumenų ir stuburo apkrova. Šie vyksmai gali sukelti neigiamų padarinių nėščiosios ir vaisiaus organizmui: dėl didelės nėščiosios ir vaisiaus kūno masės, stuburo pokyčių, netaisyklingos laikysenos, mažėjančio raumenų tonuso, darbingumo, nuolatinio nuovargio, gali pasunkėti gimdymas ir atsigavimas po jo. Tarp daugelio veiksnių, turinčių poveikį nėštumo eigai (mitybos, genotipo, nervinės įtampos), pastaraisiais dešimtmečiais nuodugniai tiriamas nėščiosios fizinis aktyvumas [4].

Sisteminės metaanalizės metu (2015) buvo apžvelgtos 11 rekomendacijų iš devynių pasaulio šalių: Australijos, Kanados, Danijos, Prancūzijos, Japonijos, Norvegijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Daugumoje rekomendacijų buvo patariama moterims nėštumo metu užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla. Visose rekomendacijose nurodoma vengti ar net draudžiamas fizinis aktyvumas, kuris būtų susijęs su griuvimo, traumų ar susidūrimo rizika [14]. PSO nėštumo metu rekomenduoja 150 min. fizinio aktyvumo veiklą, pavyzdžiui, vaikščiojimas, namų ruoša, plaukimas, joga, bėgiojimas, kardiotreniruotės, raumenų treniravimas su svarmenimis ar net važinėjimas dviračiu. Bent kartą per dieną rekomenduojama, bent kartą per dieną 30 min. fizinio aktyvumo veikla kai pagreitėja kvėpavimas ir moteris nebegali susikalbėti su šalia esančiu, bet dar nedūsta. Pirmojo nėštumo trečdalio metu moteriai rekomenduojama nekeisti savo fizinio aktyvumo ir tęsti įprastą veiklą, o toms, kurios buvo fiziškai neaktyvios iki nėštumo, rekomenduojama pradėti nuo vidutinio intensyvumo vaikščiojimo. Pirmą – dvyliktą nėštumo savaitę reikėtų vengti buvimo karštyje ir sutrenkimų, smūgio rizikos, pavyzdžiui, bokso. Trylikos – dvidešimt aštuonių savaičių nėščioms moterims siūloma tęsti reguliarią kasdienę fizinę veiklą, tokiu intensyvumu, kad galėtų palaikyti pokalbį su šalia esančiu. Šiuo laikotarpiu svarbu vengti fizinės veiklos, kuriai reikėtų gulėti ant nugaros, atsilenkimų ir gilių įtūpstų. Trečiojo nėštumo trečdalio metu, 29 – 40 nėštumo savaitę, patariama užsiimti lengvo intensyvumo treniruotėmis vandenyje, vaikščiojimu, šokiais. Sporto salėje galima užsiimti važiavimu stacionariu dviračiu, nepamiršti gerti pakankamai vandens ir jausti savo kūną – jei savijauta gera – tęsti, o jei jaučiami nemalonūs

pojūčiai, sumažinti intensyvumą ar keisti fizinę veiklą. Fizinis aktyvumas nėštumo metu mažina galvos skausmus, stresą, depresijos riziką, nuovargį, nugaros ir pilvo apačios skausmus, vidurių užkietėjimą, skausmingus pilvo apsitraukimus, sąrėmius ir mažina pėdų tinimo atvejus [15].

Amerikos akušerių ir ginekologų kolegijos pateiktose rekomendacijose teigiama:

1) Fizinis aktyvumas nėštumo metu nėra kontraindikuojamas. Priešingai - dauguma tyrimų įrodo teikiamą fizinio aktyvumo naudą tiek moteriai, tiek vaisiui visose jo vystymosi stadijose, nors kai kurie pratimai gali būti truputį pakeisti ir pritaikyti besikeičiančiam nėščios moters kūnui dėl natūraliai pasikeitusių anatominių ir fiziologinių priežasčių. Pažymima, kad prieš skiriant tam tikrą fizinio aktyvumo programą, būtinas fizinis nėščiosios ištyrimas.

2) Moterys fiziologinio nėštumo metu turėtų būti skatinamos užsiimti ir aerobine, ir jėgos stiprinimui skirta fizine veikla tiek prieš nėštumą, tiek nėštumo metu ar po gimdymo. 3) Akušeriai ginekologai, akušeriai ir kiti su nėščia moterimi dirbantys medicinos

specialistai turėtų gebėti įvertinti riziką užsiimti fiziniu aktyvumu moterims, kurių nėštumas yra patologiškas, arba jos turi daug su nėštumu susijusių rizikos veiksnių. Visgi dažniausiai rizikingi nėštumai nėra kontraindikacija fiziniam aktyvumui ir lovos rėžimas skiriamas išskirtiniais atvejais.

4) Reguliarus fizinis aktyvumas nėštumo metu gerina ar palaiko moters fizinę būklę, padeda valdyti svorį, mažina nėštumo diabeto riziką nutukusioms moterims ir skatina psichologinę gerovę [16].

Amerikoje atlikto kokybinio tyrimo metu buvo apklaustos pirmakartės moterys, kurios dažnai turi problemų, susijusių su nutukimu ir dideliu svorio prieaugiu nėštumo metu. Tyrimo metu nustatyta, kad moterys siekdamos išvengti nutukimo ir su juo susijusių lėtinių neinfekcinių ligų, moterys pageidauja gauti daugiau žinių apie svorio prieaugį nėštumo metu ir fizinio aktyvumo svarbą iš sveikatos priežiūros specialistų [17]. Nors fizinio aktyvumo nauda nėščiai moteriai ir jos vaisiui yra įrodyta, pastebima, kad moterys nėštumo metu apriboja savo fizinį aktyvumą.

Tai atskleidė ir Australijoje atliktas tyrimas, kurio metu ištirtos 97 moterys. Tiriamosios teigė nėštumo metu sumažinusios savo fizinio aktyvumo trukmę ir intensyvumą iki nepakankamo. Tai ypatingai neigiamai veikė moterų, kurios turėjo gestacinio diabeto rizikos veiksnių, nėštumo išeitis. Autoriai teigia, kad medicinos personalas turėtų įsikišti ir padėti viršsvorį turinčioms ar nutukusioms moteris nesusirgti gestaciniu diabetu [18]. Vis dėl to, siekiant išvengti gestacinio diabeto, kuris neigiamai veikia nėščiąsias ir turi trumpalaikių bei ilgalaikių pasekmių gimusiam naujagimiui, svarbu atsižvelgti tiek į mitybos tiek į fizinio aktyvumo svarbą. ,,Cochrane Library“ duomenų bazėje pateiktame metaanalizės strapsnyje, rašoma, jog nustatyta, kad fizinis aktyvumas ir mityba lėmė ne tik mažesnę gestacinio diabeto, cezario pjūvio riziką, bet ir turėto teigiamos įtakos

moters svorio prieaugiui nėštumo metu, lyginant su standartine priežiūra, kurios metu nėra suteikiama informacija apie mitybą ir fizinį aktyvumą. Tyrimo metu nenustatytas ryšys tarp fizinio aktyvumo ir hipertenzijos nėštumo metu, perinatalinio mirtingumo, didelio naujagimio gestacinio amžiaus, naujagimio hipoglikemijos ir naujagimio gimimo svorio [19].

Taigi pakankamas fizinis aktyvumas svarbus, siekiant pagerinti moters sveikatą nėštumo metu ir nėštumo baigtis. Tiek fiziologinio, tiek patologinio nėštumo metu turėtume skatinti moteris palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą, nes net esant rimtoms patologinėms būklėms, pavyzdžiui, gestacinis diabetas – fizinis aktyvumas gali tapti prevencine priemone padedančias išsaugoti moters ir būsimo naujagimio sveikatą.

1.3. Psichikos sveikatos rizikos veiksnių kontrolė nėštumo metu: su nėštumu

susijusios baimės ir depresija

Nėštumas ir vaiko gimimas susiję su branda, savimone. Nėštumo metu keičiasi nėščiosios vidinė būsena. Nauji pokyčiai užvaldo ne tik nėščiosios kūną, bet ir protą, jausmus. Šalia džiaugsmo dėl šeimos pagausėjimo nuo pat nėštumo pradžios moterį ima kamuoti įvairios baimės, kurios gali tapti patologinio nerimo ar depresijos priežastimi [20].

Viso nėštumo metu besilankydama pas akušerį-ginekologą moteris gali nuolat jausti baimę dėl atliekamų tyrimų. Atliekant ankstyvąją perinatalinę diagnostiką moteris gali baimintis dėl vaisiaus apsigimimo, o tai viena didžiausių baimių per visą nėštumo laikotarpį. Nėščią moterį taip pat gali neraminti bet kokie fiziologiniai sveikatos pokyčiai, pavyzdžiui, padidėjęs kraujo spaudimas ar gliukozės kiekis kraujyje. Vyresnio amžiaus nėščiosios jaudinasi dėl padidėjusios vaisiaus apsigimimo rizikos ir atliekamų papildomų genetinių tyrimų [21].

Nėštumo metu pasikeičia ir savęs vertinimas. Nuo pat nėštumo pradžios moteris baiminasi tapti nepatrauklia savo vyrui ar partneriui. Besikeičiančios kūno formos ir svorio prieaugis gali tapti valgymo sutrikimų priežastimi. Moteris gali imti stipriai kontroliuoti savo svorio prieaugį, neatsižvelgti į rekomendacijas dėl padidinto kalorijų kiekio [22].

Šiuolaikiniai moteriai taip pat svarbu savirealizacija. Nėščioji baiminasi, kad naujagimio gimimas ir jos išėjimas vaiko auginimo atostogų, gali neigiamai paveikti karjerą. Šiuolaikiniame pasaulyje moters vaidmuo pasikeitė, vis mažiau moterų teigia jaučiančios poreikį turėti vaikų, o jų motinišką instinktą, kuris aukščiau laikytas įgimtu, tenka ugdyti. Moterys mano, kad nesusitvarkys su motinos vaidmeniu, nes neturi tam reikalingų savybių ir įgūdžių. Moterį nėštumo metu gali kamuoti ir nuolatinė baimė prarasti naujagimį, ypač jei ji anksčiau yra patyrusi persileidimo, turėjo problemų dėl nevaisingumą, ilgai užtruko, kol pastojo, ar net reikėjo dirbtinio apvaisinimo pagalbos [23].

H. Bayrampour su bendraautoriais atlikto tyrimo duomenimis depresiją nėštumo metu gali sustiprinti bloga finansinė ar socialinė padėtis kelianti stresą, nėštumo komplikacijos, daugiavaisis nėštumas, gydymasis nuo nevaisingumo prieš pastojimą, diabetas. Tad depresija gali pasireikšti tiek dėl prastos socialinės padėties tiek dėl sveikatos sutrikimų [24].

Jei depresija niekaip negydoma, ji siejama su rizika vaisiui. Depresija ir nerimas neigiamai veikia mamos ir vaisiaus sveikatą. Negydoma depresija gali lemti mažą kūdikio svorį, priešlaikinį gimdymą, tad svarbu nuolat bendrauti su nėščiąja, suprasti jos baimes ir, esant reikalui, nukreipti pas psichologą.

1.4. Psichikos sveikatos rizikos veiksnių kontrolė besiruošiant gimdymui:

gimdymo baimė ir skausmas gimdymo metu

Mokslininkai ieško priežasčių, kodėl nėščiosios patiria gimdymo baimę. Hungarijoje (2017) atliktos metaanalizės metu paaiškėjo, kad nėščiosios patiriama gimdymo baimė gali būti susijusi su patiriamu susirūpinimu nėštumo metu, pirmo vaiko laukimu ir miego trūkumu [25].

Švedijoje ir Danijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo tiriama gimdymo baimė tarp pirmą kartą gimdysiančių moterų. Buvo apklaustos 165 pirmąkart gimdysiančios moterys 33-37 nėštumo savaitę. Tyrimo rezultatai parodė, kad 10 proc. iš 165 nėščiųjų patiria aukštą gimdymo baimę [26].

Kaip teigia T. Saisto, apie 20 proc. nėščių moterų išsivysčiusiose šalyse patiria varginančią baimę, o maždaug 6 – 10 proc. kenčia nuo nepakeliamos (sunkios) baimės [27]. Norvegijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 5,5 proc. apklaustųjų patiria gimdymo baimę. Vakarų šalyse apie 6 – 15 proc. tiriamųjų atitinka aštuoniolika sunkios gimdymo baimės kriterijus, tai yra, besilaukiančioms moterims gimdymo baimė įtakoja kasdienį gyvenimą, jį veikia neigiamai. K. Nieminen ir bendraautorių atliktame tyrime buvo nustatyta, kad dažniausios baimės yra susijusios su vaiko sveikata (50 proc.) ir gimdymo skausmo baimė (40 proc.). Baimės, susijusios su akušerinėmis intervencijomis, patiria 12 proc. apklaustų nėščiųjų [28]. Pirmą kartą besilaukiančios moterys gali bijoti ir nerimauti dėl artėjančių pokyčių jų gyvenime, ar sugebės tinkamai pasirūpinti savo vaiku, ypač jeigu jų finansinė padėtis yra sunki ir nesulaukiama paramos iš savo šeimos [27].

Gimdymo metu patiriamo skausmo baimė yra natūralus reiškinys, kurį patiria visos moterys, tačiau kiekviena skirtingai suvokia: vienos bijo labiau, kitos mažiau, bet tai yra dažniausia su gimdymu susijusi baimė. 72 proc. nėščių moterų šiek tiek bijo gimdymo skausmo, 88 proc. moterų yra numačiusios gimdymo metu prašyti skausmą silpninančių būdų ar medikamentų [29].

Lietuvoje A. Marcinkutės ir G. Mečėjus (2008) atlikto tyrimo metu buvo apklausta 119 gimdyvių. Tyrimo metu nustatyta, kad pirmą kartą gimdančių moterų patirtas gimdymo skausmas reikšmingai nesiskyrė nuo jų laukto skausmo todėl, kad dar negimdžiusios moterys labiau bijojo šios naujos patirties ir įsivaizdavo būsimą gimdymą kaip sunkesnį, labiau varginantį procesą nei tos, kurios jau buvo gimdžiusios anksčiau. Tuo tarpu pakartotinai gimdančios moterys tikėjosi reikšmingai mažesnio skausmo nei patyrė todėl, kad savo ankstesnių gimdymų skausmus jau buvo primiršusios, prisimindamos tik šviesius įspūdžius [30].

Taigi gimdymo baimė labai svarbi problema, kurią būtina aptarti dar nėštumo metu, nes išankstinis pasiruošimas ir partnerio palaikymas bei geras santykis su medicinos personalu mažina gimdymo baimės riziką.

1.5. Miego sutrikimai nėštumo metu

Miego sutrikimai nėštumo metu yra dažnas nusiskundimas, kuriuo skundžiasi 78 proc. visų nėščiųjų, tad svarbu skirti tam pakankamai dėmesio, nes miego kokybė turi įtakos motinos ir vaisiaus sveikatai [31]. 2016 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo metu autoriai išskyrė šiuos su miego problemomis nėštumo metu susijusius sutrikimus:

1) nerimo sutrikimai; 2) afektiniai sutrikimai;

3) kvėpavimo sutrikimai miego metu kaip miego apnėja; 4) blogi sapnai;

5) išsekimas; 6) nemiga;

7) su gastroezofaginio refliukso liga susiję miego sutrikimai; 8) nugaros skausmas miego metu;

9) dažni naktiniai prabudimai dėl padidėjusio noro šlapintis; 10) neramių kojų sindromas [31].

Siekiant pagerinti su naujagimio gimimu susijusias išeitis, rekomenduojama ankstyva miego sutrikimų diagnostika nėštumo metu. Atkreipiamas dėmesys į miego higieną, kognityvinę elgesio terapiją, jei reikia, net ir medikamentinį gydymą. Vartojant medikamentus svarbu aiškiai suprasti riziką, svarbu, kad vartojamo preparato nauda būti didesnė už žalą, arba turėtų kuo mažesnį poveikį vaisiaus raidai [31].

Visuose trijuose nėštumo laikotarpiuose moteris patiria vienokius ar kitokius nusiskundimus, susijusius su miego kokybe. Pirmojo nėštumo trečdalio metu miego sutrikimai dažniausiai susiję su

hormono progesterono kiekio padidėjimu, nes šį hormoną ima gaminti ne tik moters kiaušidėse esantis geltonkūnis, bet ir placenta. Taip pat pastebima, kad moterys pirmojo nėštumo trečdalio metu dėl patiriamo nuovargio jaučia poreikį nusnausti dienos metu. Literatūroje teigiama, kad moterys pirmuosius nėštumo mėnesius miega 0,7 valandos ilgiau, lyginant su laikotarpiu iki nėštumo. Nusiskundimai susiję su miegu nėštumo pradžioje taip pat dažnai susiję su patiriamu pykinimu ir vėmimu – vienu dažniausių moterų patiriamu nusiskundimu ypač tų, kurioms nustatyta gastroezofaginio refliukso liga.

KA. Lee ir bendraautorių 2000 metais atlikto polisomnografinio tyrimo metu nustatyta, kad 11 – 12 savaičių besilaukianti moteris dažnai patiria 30 minučių ir ilgesnius naktinius košmarus [32]. Antrojo nėštumo trečdalio metu sumažėja bendras miego laikas nakties metu. O trečiojo nėštumo trečdalio laikotarpiu 98 proc. moterų skundžiasi naktiniais prabudimais, ypač dėl padidėjusio noro šlapintis [33]. Kinijoje atlikto tyrimo metu buvo nagrinėjami veiksniai, lemiantys miego nusiskundimus nėštumo metu. Tyrimui atlikti kaip vienas iš instrumentų buvo naudotas Pitsburgo miego kokybės indeksas ir buvo nustatyta, kad iš 454 moterų 87 proc. moterų turėjo vienokių ar kitokių su miegu kokybe susijusių nusiskundimų, ypatingai trečiame nėštumo trečdalyje. Miego kokybės vertinimas po gimdymo buvo susijęs su motinos amžiumi, depresija nėštumo metu ir naujagimio gimimo savaite, tad demografiniai veiksniai ir gyvensena nėštumo metu turi ilgalaikių pasekmių pogimdyminiui laikotarpiui [34]. Taip pat pastebimas ryšys tarp trečiajame nėštumo trečdalyje patiriamų miego kokybės nusiskundimų ir neramių kojų sindromo (36 proc. tiriamųjų iš 1563 kohortiniame tyrime dalyvavusių moterų skundėsi šiuo sindromu) [35]. Taivane atlikto tyrimo metu, kuriame dalyvavo 274 moterys, pateikiami dar detalesni rezultatai tarp trumpo miego (mažiau nei 6 valandų per naktį), mieguistumo dienos metu ir depresijos trečiojo nėštumo trečdalio metu [36]. S. Rajendiran su bendraautoriais teigia, kad miego sutrikimai nėštumo metu veikia tiek mamos, tiek vaisiaus sveikatos būklę. Bloga miego kokybė gali sietis su ilgiau trunkančiu gimdymu, preeklampsija, gliukozės kieko kraujyje svyravimais, pogimdyvine depresija ir priešlaikiniu gimdymu, o naujagimiai gali gimti mažesnio gimimo svorio [37].

Vienas rimčiausių miego sutrikimų nėštumo metu – miego apnėja. Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje atliktų tyrimu metu nustatyta, kad miego apnėja nėštumo metu dažniau pasitiko (12,1 proc.) tarp nutukusių moterų, ir gali didinti hipertenzijos, preeklampsijos, gestacinio diabeto riziką ir su šiomis ligomis susijusius sutrikimus motinai ir vaisiui. Nutukusių moterų, kurioms nustatyta apnėja nėštumo metu, nėštumas dažniau baigdavosi cezario pjūvio operacija dėl vaisiaus būklės, nei toms, kurios šio sutrikimo neturėjo [38, 39]. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto kohortinio tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad moterys, kurioms buvo nustatyta obstrukcinė plaučių apnėja, dažniau turėjo specifinių komplikacijų, ne tik hipertenziją ar gestacinį diabetą, bet ir kardiomiopatiją, plaučių edemą, širdies nepakankamumą ir histerektomiją. Obstrukcine miego

apnėja sergančių nėščių moterų hospitalizavimo laikas, kaip teigia L. Lungeanu-Juravle ir CD. Skaggs su bendraautoriais, buvo ilgesnis ir jos turėjo didesnę riziką patekti į intensyvios terapijos skyrių, o vaisiui tai didino sergamumo ir mirtingumo riziką [40, 41].

Skausmas nėštumo metu taip pat turėtų būti tinkamai įverttintas ir malšinamas. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo metu ištyrus 599 nėščias moteris, kurios skundėsi griaučių raumenų sistemos skausmais, ypatingai nugaros skausmu. Šio tyrimo metu nustatyta, kad 80 proc. moterų miegojo mažiau nei 4 valandas per naktį, o 75 proc. – turėjo vartoti nesteroidinius vaistus nuo skausmo miego kokybei nakties metu pagerinti. 85 proc. tiriamųjų nurodė, kad joms nebuvo pasiūlytas joks gydymas, dėl patiriamų skausmų [42].

Miego sutrikimai gali būti susiję su psichologinėmis priežastimis, tokiomis kaip nerimas ir afektiniai sutrikimai, lemiantys blogus sapnus miego metu, išsekimą ar nemigą. Lenkijoje atlikto tyrimo metu ištyrus 266 nėščias moteris nustatyta, kad nemigos priežastys nėštumo metu pasireškia dėl atsiradusių depresijos simptomų ir naktinio valgymo. Nustatyta, kad 49 proc. tiriamųjų nemiga ėmė skųstis metai iki tyrimo pradžios, o 39,6 proc. – nėštumo metu, iš jų dauguma teigė sapnuojančios blogus sapnus [43]. Nerimas, išsekimas, depresija ir stresas nėštumo metu gali sukelti neigiamas pasekmes nėščiai moteriai ir vaisiui. Nerimas nėštumo metu gali sukelti priešlaikinį gimdymą, mažesnį naujagimio gimimo svorį ir vaisiaus nervų sistemos vystymosi sutrikimus [44].

Taigi miego sutrikimai nėštumo metu – atskira sritis, kuriai būtina skirti išskirtinį dėmesį, nes net su fiziologiniais veiksniais susiję miego sutrikimai, kurie po gimdymo turėtų išnykti, gali sukelti rimtas medicinines komplikacijas tiek motinai tiek jos naujagimiui. Medicinos personalas turėtų būti apmokytas identifikuoti miego sutrikimus ir suteikti reikalingą pagalbą.

1.6. Žalingi įpročiai nėštumo laikotarpiu

Žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimas, gali sukelti nepataisomų ilgalaikių pasekmių vaisiui. Svarbu suprasti šių žalingų įpročių skirtumus, pasekmes ir prevencijos priemones.

Cigarečių rūkymas siejamas su viena iš didžiausių rizikų dar negimusiam vaisiui. Jungtinių Amerikos Valstijų duomenimis (2002), 5 iš 8 priešlaikinių gimdymų, 13 iš 19 apsigimimų, 5 iš 7 persileidimų, 23 iš 34 staigios naujagimių mirties sindromo atvejų buvo sukelti rūkymo nėštumo metu. Taip pat nustatyta, kad rūkymas nėštumo metu ar pasyvus rūkymas didina nevaisingumo, placentos atsidalinimo, placentos pirmeigos riziką. Rekomenduojama paklausti kiekvienos nėščios moters, ar ji anksčiau yra rūkiusi, ar rūko šiuo metu, būdama nėščia, ir kiek cigarečių per dieną surūko. Objektyvus būdas ištirti, ar moteris rūko nėštumo metu, yra šlapimo, kraujo ar seilių

mėginio ištyrimas, nes cigaretėse esančių medžiagų pėdsakai išlieka penkias dienas po paskutinės cigaretės surūkymo [45]. Naujagimiai, kurių motinos rūkė nėštumo metu, gimsta mažesnio gimimo svorio, tokiems naujagimiams dažniau nustatomi nervų sistemos sklaidos trūkumai ir elgesio sutrikimai vėlesniame gyvenime [46]. Net ir vyro rūkymas turi svarbios reikšmės nėščiųjų sveikatos būklei ir jų nėštumo išeitims, tad svarbu jiems suteikti žinių apie rūkymo žalą bei suteikti pagalbą metant rūkyti [47]. Jungtinėje Karalystėje kohortinio tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip moterims, kurios rūkė iki nėštumo sekėsi mesti rūkyti po to, kai sužinojo, kad yra nėščios ir kaip tai paveikė jų sveikatą. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei pusė (57,4 proc.) tiriamųjų nustojo rūkyti pirmąjį nėštumo semestrą, antrąjį nėštumo semestrą šis procentas padidėja iki 59,1 proc., o nėštumo pabaigoje – iki 67,1 proc. visų prieš nėštumą rūkiusių moterų. Trečdalis (27,4 proc.) tiriamųjų mėgino mesti rūkyti po naujagimio gimimo. Įdomu tai, kad tos moterys, kurios nustojo rūkyti 3 mėnesiai prieš nėštumo pradžią, rečiau ėmė rūkyti vėlesniame pogimdyminiame laikotarpyje, nei tos, kurios metė rūkyti tik nėštumo laikotarpiu [48]. Rūkymo žala motinai ir vaisiui – neabejotina, bet norint padėti moterims mesti rūkyti, svarbu joms suteikti tikslingą specialistų pagalbą.

Lietuvoje, apklausiant nėščiąsias, nėštumo metu alkoholį pripažįsta vartojusios tik 0,1 proc. nėščiųjų. Tačiau vaisiaus alkoholinis sindromas pasireiškia 0,5-7 iš 1000 naujagimių [49]. Pirmas nėštumo trečdalis yra ypatingai kritinis, dėl vaisiaus vystymosi ypatybių. Galime pastebėti, kad jau trečią nėštumo savaitę vaisiaus smegenyse nustatomi negrįžtami smegenų pažeidimai, kurie pasireiškia kaip teratogeninis alkoholio vartojimo poveikis. Taip pat pastebima, kad net mažas ar vidutinis alkoholio vartojimas per pirmąjį nėštumo laikotarpį padidina spontaninių abortų riziką. Švedijoje atlikto kokybinio tyrimo metu apklausus 34 reprodukcinio amžiaus moteris, kurios niekada dar nebuvo nėščios, paaiškėjo, kad jos taikytų nulinę toleranciją alkoholio vartojimui nėštumo metu, bet tik 68 proc. švedijos moterų tapusios nėščios laikėsi alkoholio vartojimo nėštumo metu rekomendacijų, nes likusios manė, kad nedideli alkoholio kiekiai retais atvejais nėra pavojingi [50]. Alkoholio vartojimo pasekmės ryškiausiai pasireiškia tuomet, kaip naujagimiams po gimimo diagnozuojamas vaisiaus alkoholinis sindromas. Šis sindromas sukelia negrįžtamus fizinius, mentalinius ir kognityvinius pokyčius naujagimio sveikatai ir turinčius ilgalaikių pasekmių visą likusį gyvenimą. Ypatingai pastebimi šio sindromo požymiai naujagimio veide, dėl aukštos kaktos, mažos galvos, trumpos ir plačios nosies, siauro akių plyšio, plokščios vidurinės veido dalies, plonos viršutinės lūpos bei neišsivysčiusio apatinio žandikaulio. Tokie vaikai ateityje dažnai turi žemesnį intelekto koeficientą, mokymosi ir dėmesio sukoncentravimo problemų. Vaisiaus alkoholinis sindromas yra vienas ryškiausių įrodymų apie neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes. Visgi dažnai alkoholio vartojimo pasekmės neštumo metu nematomos, bet išryškėja ateityje ir neigiamai veikia visą likusį žmogaus gyvenimą [51]. Moterys nėštumo metu tęsia alkoholio

vartojimą, nes supranta tai kaip savo gyvenimo dalį, identitetą, kultūrinį įprotį vartoti alkoholį socialinių susitikimų metu. Labai svarbūs asmenys šiuo laikotarpiu moteriai yra medicinos personalas, ypač akušeriai ir jų žinios bei požiūris į alkoholio vartojimą nėštumo metu. Svarbu, kad akušerės paneigtų mitą, kad vynas ar kitas alkoholio vartojimas mažais kiekiais nėra pavojingas. Svarbu vieninga medicinos personalo pozicija šiuo klausimu bei moterų informavimas ne tik apie neigiamą alkoholio vartojimo poveikį vaisiui, bet ir mokymas kaip atsisakyti alkoholio, jei šis yra siūlomas bei šviesti visuomenę, kad ši žinotų, kad nėščiai moteriai nedera siūlyti alkoholio, o svarbiausia, kad nebūna ,,nekaltų“ alkoholio rūšių ar dozių [52].

Taigi alkoholis teratogeniškai veikia vaisių ir sukelia negrįžtamas pasekmes, svarbu griauti mitus apie ,,nekaltą“ mažų alkoholio dozių vartojimą nėštumo metu, skatinti nulinę toleranciją ir mokyti visuomenę apie alkoholio vartojimo žalą vaisiui.

Narkotinį poveikį turinčių medžiagų vartojimas nėštumo metu taip pat svarbi sritis, kuriai svarbu turėti aiškią poziciją, nes nėštumas, kurio metu buvo vartojamos psichotropinės medžiagos yra laikomas didelės rizikos nėštumu. Lietuvoje teigiama, kad narkotinių medžiagų vartojimo paplitimas galimai yra 0,1 proc. tarp visų nėščių moterų. Narkotinių medžiagų vartojimas gali sukelti savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos atšoką, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar net žūtį. Specifinis poveikis, tai narkotinių medžiagų sukeltas abstinencijos sindromas. Yra duomenų, kad narkotikai gali sukelti naujagimių cerebrinį paralyžių. Narkotikai taip pat gali sukelti ilgalaikių pasekmių vaikui kaip fizinio ir protinio vystymosi, elgesio sutrikimus [49]. Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 2001 metų iki 2013 metų marihuanas vartojimas padidėjo dvigubai. 2007-2012 metų duomenimis 3,9 proc. nėščių moterų ir 7,6 proc. ne nėščių reprodukcinio amžiaus moterų nurodė, kad per pastarąjį mėnesį, bent kartą vartojo marihuaną [53]. Argentinoje atlikto tyrimo metu, kuriame nagrinėtas marihuanos rūkymo paplitimas tarp nėščių moterų ir jos sukeliamas poveikis, mokslininkai daro išvadą, kad marihuanos skyrimas nėščiai moteriai, ar besiruošiančiai nėštumui, gali turėti neigiamų pasekmių vaisiaus vystymuisi ir neturėtų būti rekomenduojamas [54]. Tiriant reprodukcinio amžiaus moteris, vartojusias marihuaną, pastebima, kad šis preparatas neigiamai veikia reprodukcinę moters sveikatą, mažina embriono implantacijos tikimybę, neigiamai veikia vystymąsi, placentos kraujotaką ir gali sukelti nevaisingumą [55]. Taip pat yra duomenų, kad marihuanos vartojimas yra siejamas su priešlaikiniu gimdymu, persileidimo rizika, vaisiaus sklaidos trūkumais, nors mechanizmas ir nėra ištirtas [56]. Taip pat pastebima, kad marihuaną rūkiusių moterų gimę naujagimiai svėrė 100 g mažiau nei kontrolinėje grupėje [57]. Nors dar trūksta įrodymų apie marihuanos poveikį nėščiai moteriai ir jos vaisiui, iš dabar turimų duomenų galime daryti išvadas, kad marihuana nėštumo metu ar planuojant nėštumą yra nerekomenduojama.

Taigi rūkymas, alkoholis ir psichotropinį poveikį turinčių medžiagų vartojimas turi neigiamą poveikį nėščiajai ir vaisiui, tad svarbu informuoti moteris apie galimas pasekmės, nukreipti pas specialistus moteris, kurios nori atsisakyti žalingų įpročių, o medicinos personalas turėtų išsakyti vienodą mokslu pagrįsta poziciją siekiant geresnės motinos ir naujagimio sveikatos.

1.7. Nėščiųjų sveikatos būklės ir nusiskundimai nėštumo metu

Nėštumas – svarbus laikotarpis mamai ir jos būsimam naujagimiui bei visai šeimai. Visgi šis laikotarpis, dėl su nėštumu susijusių fiziologinių pokyčių ar sveikatos sutrikimų, gali tapti nemaloniu, tad svarbu suprasti nėščiųjų nusiskundimus, sveikatos būkles bei mokėti suteikti teisingą pagalbą pagal savo kompetencijas.

Pirmąjį nėštumo trečdalį daugumą moterų (75 proc.) kamuoja pykinimas ir vėmimas, kuris paprastai praeina iki 12 nėštumo savaitės. Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu yra neigiama patirtis, kuri turi negatyvių pasekmių nėščios moters gyvenimo pilnatvei pajusti nėštumo pradžioje. Dažniausiai pykinimas ir vėmimas paliečia gyvenimo sritims: apriboja veiklą, neigiamai veikia fizinę sveikatą, pavyzdžiui, gali sukelti dehidrataciją, dėl netektų skysčių, sunkina nėštumo eigą, neigiamai veikia nėščiosios emocinę būklę, pasitenkinimą nėštumu, o dėl nuolatinio pykinimo ir vėmimo moteris jaučia nuovargį [58]. Beveik kas antra moteris (42 proc.) patiria lengvus pykinimo simptomus, daugiau kaip pusė (55 proc.) vidutinio sunkumo, o 1 proc. labai sunkius pykinimo ir vėmimo simptomus. Australijoje atlikto tyrimo metu analizuojant Gyvenimo pilnatvės klausimyną SF-12, paaiškėjo kad statistiškai reikšmingai pykinimą ir vėmimą patiriančios moterys prasčiau vertino savo fizinę sveikatą, lyginant su tomis, kurios šių simptomų nepatyrė, skirtumų psichikos sveikatos srityje neišryškėjo. Moterys, kurios nėštumo metu patyrė nuolatinį pykinimą ir vėmimą, dažniau imdavo nedarbingumo pažymą, dėl to jos prasčiau vertindavo savo darbingumą [59]. Skandinavijoje atlikto tyrimo metu viena iš keturių moterų, patyrusių pykinimą ir vėmimą nėštumo metu, nutraukė nėštumą, o trys iš keturių nurodė, kad dėl patirtų simptomų daugiau nėštumo neplanuoja ir tapti nėščiomis nesiryžtų [60]. ,,Cochrane“ duomenų bazėje aptariamos dažniausios priemonės, kurios taikomos pykinimo ir vėmimo simptomams mažinti ankstyvojo nėštumo metu, tokius kaip: 1) Akupunktūra; 2) Imbieras; 3) Ramunėlės; 4) Citrinų sultys; 5) Vitaminas B6;

Akupunktūros taikymas nebuvo statistiškai reikšmingai efektyvus pykinimo simptomams mažinti. Nors kai kurios moterys teigė, kad imbieras buvo veiksminga priemonė pykinimui mažinti, bet šio produkto vartojimo efektyvumo įrodymų yra mažai ir jis vertinamas labiau kaip placebo efektą turinti priemonė. Nepakanka įrodymų apie tam tikrų vaistinių preparatų, tame tarpe ir vitamino B6 vartojimo naudą. Taigi nėra mokslu pagrįstų įrodymų, kokiomis priemonėmis būtų galima padėti moterims, tad šioje srityje reikalingi tolimesni tyrimai, o moterys šiuo metu turėtų išlaukti ar išsirinkti sau tinkamiausią būdą iš kol kas žinomų [61].

Nėštumo metu moterys nuo 17 proc. iki 45 proc. moterų ima skųstis rėmeniu. Šis simptomas dažnai pasireiškia dėl netipinių gastroezofaginio refliukso sukeltų simptomų. Ispanijos mokslininkų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad nėščiosios, lyginant su reprodukcinio amžiaus moterimis, devynis kartus dažniau skundėsi krūtinės skausmais (9,1 proc. su 1,9 proc.), rijimo sutrikimais (disfagija) skundėsi 12,6 proc. nėščiųjų ir 2,3 proc. kitų reprodukcinio amžiaus moterų. Refliukso sukelti gerklės paraudimai pastebėti pas kas 33,1 proc. ir tik 4,6 proc. kitų reprodukcinio amžiaus moterims, specifinis kosulys nustatomas 26,6 proc. nėščiųjų ir 6,8 proc. reprodukcinio amžiaus ne nėščių moterų. Raugėjimas būdingas dviems trečdaliams (66,2 proc.) visų nėščiųjų, o žiaukčiojimu dėl rėmens skundėsi 19 proc. nėščiųjų lyginant su 8,4 proc. kitų moterų [62]. Dažniausiai rėmuo pasireiškia trečiąjį nėštumo semestrą ir yra susijęs su blogesniu gyvenimo pilnatvės vertinimu fizinės, socialinės sveikatos srityse, neigiamai veikia nėščiosios emocinę būklę [63]. Šiuo atveju mokslo įrodymais pagrįsta intervencija yra medikamentinis gydymas, mitybos korekcija bei gyvenimo pilnatvės veiksnių gerinimas [64].

Nuo 11 proc. iki 38 proc. moterų, dėl pasikeitusių anatominių ir fiziologinių pokyčių skundžiasi vidurių užkietėjimu. Šioms moteris patariama vartoti daugiau skaidulų turinčio maisto, būti fiziškai aktyviomis, taip pat rekomenduojamas medikamentinės vidurius laisvinančios priemonės. Vidurių užkietėjimas nėštumo metu gali padidinti cezario pjūvio riziką. Geležies preparatai ar magnio sulfatas taip pat gali sukelti vidurių užkietėjimą [65]. Pastebėta probiotikų nauda obstipacijų sukeltiems simptomams lengvinti. Nustatyta, kad vartojant probiotikus obstrukcijos sukelti nemalonūs pojūčiai sumažėjo nuo 90 proc. iki 45 proc., nepilno pasituštinimo pojūtis sumažėjo nuo 90 proc. iki 40 proc. Po probiotikų vartojimo iš 100 proc. obstipacijomis besiskundžiančių moterų liko 65 proc. Obstipacijų sukeltų pilvo skausmų sumažėjo nuo 60 proc. iki 20 proc. Per keturias probiotikų vartojimo savaites tuštinimosi procesas pagerėjo 40 proc. obstipacijas patyrusių moterų [66].

Dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu veikiant prostaglandinams yra atpalaiduojamas išangės raukas ir nėščia moteris skundžiasi hemorojumi. Hemorojus – išangės kraujagyslių audinių išvešėjimas, jų išsiplėtimas. Šis reiškinys tampa simptominis, jei tiesiosios žarnos galas išlenda per išangę arba dėl kitų komplikacijų, pavyzdžiui, trombozės, infekcijos. Hemorojus klasifikuojamas

pagal sunkumą laipsnį: pirmoje stadijoje pastebimas kraujavimas iš išeinamosios angos, bet prolopso požymių nėra, antroje stadijoje pastebimas prolopsas, dėl įtempimo, bet savaime susitraukia, trečio laipsnio hemarojui būdingas prolopsas, kuris sumažinamas tiesiąją žarną sugrąžinant į savo vieną per išangę rankiniu būdu ir ketvirto laipsnio hemorojui būdingas didelis išplitimas, kai tiesiosios žarnos sugrąžinti į vietą rankiniu būdu nebepavyksta. Hemarojus diagnozuojamas anamnezės ar apžiūros metu. Pastebimi simptomai: kraujavimas iš išeinamosios angos, krauju užterštos išmatos, niežulys, skausmas [65]. Nors hemorojaus sukelti simptomai nėštumo metu po gimdymo pranyksta, visgi simptomų palengvinimui rekomenduojama padidinti skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekį mityboje. Hemorojui gydyti nėštumo metu nerekomenduojami kortikosteroidai, priešuždegiminiai vaistai, anestetikai ar operacijos, rekomenduojama šį laikotarpį išlaukti, o simptomus mažinti praktikuojant sveiką gyvenseną [67].

Odos pokyčiai nėštumo metu, dėl augančio vaisiaus vienas dažniausiai pastebimų pokyčių. Strijų atsiradimo paplitimas tyrimų duomenimis yra nuo 50 proc. iki 90 proc. visų nėščių moterų. Šie odos pokyčiai dažniausiai pasireiškia šeštą-septintą nėštumo mėnesį, bet yra atvejų kai strijos tapo pastebimos dar iki 24 nėštumo savaitės, dažniau pastebimos tarp pirmą kartą gimdžiusių moterų, bet būna, kad išryškėja tik antrojo nėštumo metu. Strijos pilvo, šlaunų ir krūtų srityse dažniausiai atsiranda dėl odos tempimo keičiantis moters kūnui nėštumo metu. Rizikos veiksniai yra genetinės priežastys, didelis svorio prieaugis nėštumo metu, jaunesnis gimdyvės amžius, didelis KMI prieš nėštumą t.y. antsvoris ir nutukimas, didelis naujagimio gimimo svoris. Yra duomenų, kad gyvenamoji vieta ir aplinkos veiksniai taip pat gali būti strijų atsiradimo priežastimi [68]. Nors įrodymų nėra apie aliejų ir tepalų naudą strijų atsiradimui mažinti, nustatyta, kad pakankamas vitamino D kiekis gali turėti teigiamą poveikį retesniam strijų atsiradimui [69]. Stijų šalinimui po gimdymo yra taikomos lazerio ir gydymo intensyvia šviesa terapijos. Nustatyta, kad CO2 pagrindu sukurti lazeriai efektyviau šalina strijas nei šviesos terapija, pokyčiai taikant CO2 lazerį pastebimi po dešimties apsilankymų, nors geresnių rezultatų gaslima sulaukti po penkiolikos užsiėmimų [70]. Taigi moteriai svarbu jos kūno išvaizda gerai savijautai ir pasitikėjimui savimi, visgi dar reikalinga daugiau mokslinių tyrimų, siekiant atrasti efektyviausią būdą strijų sukeltoms problemoms mažinti.

Patinimai – nėštumo metu moteris taip pat dažnai kankinantys nusiskundimai. Šis reiškinys pasireikia dėl padidėjusio kraujo kiekio ir vandens poreikio vaisiaus vystymuisi, tad pastebimas, kojų, pėdų, rankų tinimas, kuris pasireiškia penktą neštumo mėnesį. Pastebima, kad tinimą gali paskatinti karštis vasaros metu, ilgas stovėjimas, kalio trūkumas, natrio perteklius ir dideli kofeino kiekiai. Visgi staigus tinimas gali būti preeklampsijos požymis, tad svarbu, kad moteris žinotų, kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus [71].

Vienos dažniausių patologinių būklių nėštumo metu, tai hipertenzinės būklės, kurios klasifikuojamos:

1) Lėtinė (pirminė, antrinė) hipertenzija, kai arterinis kraujo spaudimas (AKS) buvo aukštesnis nei 140/90 mmHg stulpelio dar iki nėštumo; kai AKS aukštesnis nei 140/90 mmHg nustatytas iki 20 nėštumo savaitės; AKS aukštesnis nei 140/90 mmHg išlieka ilgiau nei 6 savaites po gimdymo.

2) Nėščiųjų hipertenzija, kai AKS nėštumo pradžioje buvo normalus, tačiau padidėjo nuo 20 nėštumo savaitės ir toks buvo išmatuotas du kartus iš eilės ne trumpesniu kaip 4 val. intervalu. Sistolinis kraujo spaudimas laikomas padidėjusiu, kai jo reikšmė – didesnė arba lygi 140 mmHg stulpelio, o diastolinis – didesnis arba lygus 90 mmHg stulpelio; arba bent vieną kartą aukštesnis arba lygus 110 mmHg stulpelio. 3) Preeklampsija diagnozuojama, kai kartu su nėščiųjų hipertenzija nustatyta ir nėščiųjų proteinurija, t.y. po 20 nėštumo savaitės per 24 val. nustatyta ≥300 mg baltymo šlapime. Ji gali būti lengva ir sunki, vertinama pagal simptomus ir klinikinius tyrimus.

4) Eklampsija diagnozuojama, jeigu aukšto AKS ir proteinurijos fone įvyko vienas ar daugiau generalizuotų traukulių priepuolių (prieš gimdymą, gimdymo metu ar pirmąją savaitę po gimdymo) [72].

C. Berry ir MG Atta tyrimo duomenimis (2016) hipertenzinės būklės, ypač pasireiškiančias iki nėštumo, yra būdingos vyresnio amžiaus ir nutukusioms moterims. Yra duomenų, kad hipertenzinių būklių paplitimas susijęs su gyvensena – mityba, fiziniu aktyvumu ir psichologine sveikata, pavyzdžiui, įtampa ar patiriamu stresu. 25 proc. moterų, kurioms diagnozuota hipertenzija nėštumo metu, nustatoma ir preeklampsija. Ji dažnai diagnozuojama ir gestaciniu diabetu, metaboliniu sindromu sergančioms nėščiosioms, tad tai tik pasunkina moters sveikatos būklę ir blogina nėštumo baigtis [73].

Kaip prevencinę priemonę rekomenduojama vartoti folinę rūgštį, nes ši gali sumažinti hipertenzijos ir preeklampsijos riziką nėštumo metu [74].

Vienas iš rimčiausių širdies ir kraujagyslių sutrikimų nėštumo metu, neigiamai veikiantis motinos ir jos vaisiaus sveikatą – mažakraujystė arba anemija – tai patologinė organizmo būklė, nulemta sumažėjusio hemoglobino ar (ir) eritrocitų kiekio organizme ir dėl to pablogėjusio kraujo tūrio vieneto gebėjimo pernešti audiniams deguonį. Nėščiųjų anemija – tai dėl fiziologinių pokyčių sukelta anemija nėštumo metu, jei hemoglobino koncentracija pirmąjį ir antrąjį nėštumo trečdalį yra mažesnė nei 110 g/l, o antrąjį nėštumo trečdalį mažesnė nei 105 g/l [75]. Dažniausiai diagnozuojama geležies stokos anemija, kuri pasireiškia nėštumo komplikacijomis kaip priešlaikinis gimdymas, vaisiaus augimo sutrikimai, gestacinis diabetas, virškinimo trakto sutrikimus ir kognityvinių gebėjimų pokyčius gimusiam naujagimiui. Mamai dažnai pastebima blyški oda, lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai, patiriamas silpnumas, dėmesio sutrikimai, uoslės

pablogėjimas ir darbingumo sumažėjimas [76]. Tad svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti geležies stokos anemiją bei skirti ją nuo anemijos nėštumo metu.

Gestacinis diabetas nėštumo metu – tai gliukozės netolerancija, pasireškianti dideliais gliukozės kiekiais kraujyje ir paprastais susinormalizuojanti po gimdymo. Gestacinis diabetas turi trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių tiek motinai, tiek vaisiaus vystymuisi, o vėliau – ir naujagimiui. Ši patologinė būklė nėštumo metu labiausiai susijusi su moters gyvensena ir pirmiausiai rekomenduojama koreguoti gyvenseną – rūpintis sveika mityba, pakankamu fiziniu aktyvumu ir stebėti gliukozės kiekį kraujyje [77].

Dažniausia gestacinio diabeto komplikacija – tai didelio gimimo svorio naujagimio gimimas ir gimdymo traumos, susijusios su didelio gimimo svorio naujagimio gimimu. Gestaciniu diabetu sergančių nėščiųjų gimdymai dažniau baigiasi cezario pjūvio operacija [77].

Taigi dažniausi nusiskundimai nėštumo metu ir patologinės nėščiųjų būklės tiesiogiai susijusios su moters gyvensena, tad svarbu edukuoti moteris apie sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir psichologinės gerovės svarbą nėštumo laikotarpiu. Medicinos priežiūros specialistai turi turėti pakankamai žinių apie sveiką gyvenseną ir laikytis vieningos mokslu pagrįstos pozicijos, nes moterys labai pasitiki medicinos personalu ir jų teikiamomis rekomendacijomis.

1.8. Naujagimio gimimo svorį ir gestacinį amžių lemiantys veiksniai

Vieni svarbiausių rodiklių, kurie vertinami gimus naujagimiui – tai naujagimio gimimo svoris ir gestacinis amžius, nes žinant šiuos kriterijus, galima suteikti naujagimiams reikalingą` medicininę pagalbą.

Svarbu suprasti gestacinio naujagimio amžiaus svarbą vertinant naujagimio išsivystymą. Neišnešiotu naujagimiu vadinamas naujagimis, gimęs 22-36+6 _{nėštumo savaitę. Neišnešioti}

naujagimiai skirstomi į mažo gimimo svorio (<2500 g), labai mažo gimimo svorio (<1500 g) ir ypatingai mažo gimimo svorio naujagimius (<1000 g) [78]. Morfologiniai neišnešiotumo požymiai: kūnas neproporcingas - didelė galva, ilgas liemuo, trumpas kaklas, trumpos galūnės, galvos kaulai paslankūs, minkšti, kaukolės siūlės, didysis ir mažasis momenėliai atviri, minkšti ausų kaušeliai, oda dažnai padengta varškine mase, kūnas padengtas tankiais plaukeliais. Neišnešiotam naujagimiui taip pat būdingas termoreguliacijos centro nebrandumas, dėl to dažnai jis slaugomas inkubatoriuje. Centrinės nervų sistemos (CNS) nebrandumas yra susijęs su dažnais apnėjos atvejais ir didesniu jautrumu skausmui, lyginant su išnešiotais naujagimiais. Būdinga didesnio laipsnio fiziologinė anemija dėl kraujodaros organų nebrandumo. Prastesnė imuninė sistema. Naujagimis dažnai atpila dėl silpno stemplės raumenų tonuso [79]. Literatūroje dažniausiai išskiriami šie neišnešiotumo rizikos veiksniai:

1) Anksčiau buvo priešlaikiniai gimdymai; 2) Daugiavaisis nėštumas;

3) Trumpesnė nei 6 mėnesių trukmė tarp nėštumų; 4) Dirbtinis apvaisinimas;

5) Su gimda, gimdos kakleliu ar placenta susiję veiksniai; 6) Rūkymas, psichotropinių medžiagų ir alkoholio vartojimas; 7) Prasta mityba;

8) Mažas svorio prieaugis nėštumo metu; 9) Infekcija;

10) Patologinės būklės nėštumo metu;

11) Mažas svoris iki nėštumo, taip pat viršsvoris ir nutukimas; 12) Įtampa ir stresas;

13) Ankstesni persileidimai ir abortai; 14) Fizinė trauma nėštumo metu [80].

Taigi dauguma veiksnių, susijusių su neišnešioto naujagimio gimimu, tiesiogiai susiję su gyvensena nėštumo metu ir planuojant nėštumą.

Nėštumo terminas skaičiuojamas nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos ir gimdymo data laikoma 40 nėštumo savaitė. Visgi apie 5-10 proc. visų gimdymų užsitęsia. Gimdymo po termino etiologija nėra žinoma, bet dažniausiai tokie naujagimiai gimsta ir didesnio gimimo svorio (>4000 g). Kai kurios retos šio reiškinio priežastys yra vaisiaus anencefalija, vaisiaus antinksčių hipoplazija ar nepakankamumas ir placentos sulfatų trūkumas. Rizikos veiksniai yra: vyresnis motinos amžius, motinos nutukimas, paveldimumas, anksčiau pasibaigęs nėštumas ir vyriškas vaisius. Naujagimiai gimę >41 ar >42 savaičių turi didesnę mirtingumo riziką, kuri išlieka net 7 dienos po gimdymo. Didelio gestacinio amžiaus naujagimiai turi didesnę aspiracijos mekonijumi, bambos išvaržą, asfiksiją, pneumoniją, sepsį, traukulius, periferinių nervų pažeidimus, encefalopatijos riziką. Taip pat pastebima, kad tokie naujagimiai ateityje turi didesnę nutukimo ir metabolinio sindromo riziką. Raidos atsilikimas vyresniame amžiuje. Motina, kurios nėštumas užsitęsęs turi didesnę infekcijos, pogimdyminio kraujavimo riziką, dažnesnės distocijos gimdymo metu, dažniausiai dėl didelio naujagimio gimimo svorio. Nustatyta, kad gimdymai dažniau baigiasi skubiu cezario pjūviu ir gimdos kaklelio plyšimais [81].

Taigi svarbu tinkamai įvertinti naujagimio gimimo svorį ir gestacinį amžių lemiančius veiksnius, kad medicinos personalas galėtų suteikti reikalingą informaciją, žinotų ir gebėtų suteikti reikalingą medicininę pagalbą.

Nėštumo laikotarpis labai ypatingas metas visai šeimai, tad svarbu užtikrinti motinos ir vaisiaus gerovę, o geriausias būdas – tai sveikos gyvensenos rekomendacijų laikymasis.