Tiriamųjų su sveikata susijusios gyvenimo kokybė reabilitacijos laikotarpiu

Antrojo reabilitacijos gydymo etapo pradžioje surinkti sociodemografiniai, gyvensenos ir klinikiniai duomenys. Su sveikata susijusi GK vertinta SF-36 klausimynu, o surinkti duomenys pateikti lentelėje (3.2.1 lentelė).

3.2.1 lentelė SF-36 sričių vertinimo rezultatai atsižvelgiant į SMU lankymą

GK komponentės Visi Nelankė Lankė užsiėmimus p

n=98 n=40 n=58

Fizinis aktyvumas 72,518,7 77,018,0 69,318,7 0,087

Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų

35,439,8 46,142,1 27,836,6 0,034 Veiklos apribojimas dėl emocinių

problemų 58,243,2 71,138,9 49,111,1 0,059 Socialinė funkcija 72,525,3 79,824,2 67,329,0 0,019 Emocinė būklė 70,717,4 73,915,9 68,518,3 0,597 Energingumas/gyvybingumas 63,319,3 71,816,5 57,218,9 0,003 Skausmas _53,825,4 59,927,6 49,513,0 0,155

Bendras sveikatos vertinimas _56,317,5 59,117,6 54,317,3 0,470

Apžvelgiant gautus duomenis, išskiriama, kad tiriamieji, geriausiai vertino fizinio aktyvumo (FA), socialinių ryšių ir emocinės būklės, o blogiausiai – veiklos apribojimų dėl fizinių problemų, skausmo ir bendro su sveikata susijusios GK komponentes (3.2.1 lentelė).

Apžvelgiant pacientų fizinės sveikatos vertinimą, pabrėžtina, kad tyrimas atskleidė, jog nors FA visoje tyrimo imtyje yra vertinamas geriausiai (3.2.1 lentelė), tačiau lyginant pacientų vertinimą pagal streso užsiėmimų lankymą, išryškėja tendencija, kad nelankantys SMU FA vertino geriau nei lankantys šiuos užsiėmimus nor šis skirtumas statistiškai nereikšmingas (77,018,0 palyginti su 69,318,7; p=0,087). Bendras sveikatos vertinimą (BSV) nelankantys SMU vertino taip pat kaip ir lankantys šiuos užsiėmimus (59,117,6 palyginti su 54,317,3; p=0,470), skausmo (S) komponentę nelankantys SMU vertino kiek geriau nei lankantys šiuos užsiėmimus tačiau skirtumas buvo nereikšmingas (59,927,6 ir 49,513,0; p=0,155). Nelankantys SMU statistiškai reikšmingai geriau vertino veiklos apribojimą dėl fizinių problemų (VFP) negu lankantys šiuos užsiėmimus (46,142,1 ir 27,836,6; p=0,034). Taigi, kaip matyti iš tyrimo rezultatų, SMU lankantys pacientai fizinės sveikatos komponentes vertino prasčiau nei tie, kurie nelankė SMU.

Aptariant psichinei sveikatai vertinti skirtas sritis, būtina išskirti, kad lankiusieji SMU statistiškai reikšmingai blogiau vertino socialinių ryšių komponentę (SF) nei tie, kurie nelankė

SMU (67,329,0 ir 79,824,2; p= 0,019). Emocinę būklę (EB) vienodai vertino tiek lankiusieji, tiek nelankiusieji SMU (68,518,3 ir 73,915,9;p=0,597). Tuo tarpu energingumą ir gyvybingumą (EG) lankiusieji SMU statistiškai reikšmingai blogiau vertino negu tie, kurie nelankė SMU (57,218,9 ir 71,816,5; p=0,003). Pastebėta tendencija lankiusiųjų SMU blogiau vertinti veiklos apribojimą dėl emocinės būklės (VEP) negu nelankiusiųjų SMU (49,111,1 ir 71,138,9; p=0,059).

Taigi, kaip matyti iš tyrimo rezultatų, vertinant tiek fizinės, tiek ir psichinės sveikatos GK komponentes, būtent pacientai, kurie lankė SMU, GK vertino blogiau už tuos, kurie nelankė SMU.

Kita vertus, tyrimo metu buvo tiriamas nerimo ir depresijos simptomų lygis pagal HAD skalę (3.2.2 lentelė).

3.2.2 lentelė HADs vertinimo rezultatai atsižvelgiant į SMU lankymą

Požymiai Visi Nelankė Lankė užsiėmimus p

Reabilitacijos metu n=98 n=40 n=58

HADS nerimas, balai 5,23,6 3,72,7 6,13,9 0,003

HADS depresija, balai 3,42,7 3,22,5 3,62,9 0,845

Remiantis šia skale tyrimas atskleidė, kad lankiusieji SMU po ŪKĮ turi statistiškai reikšmingai stipriau išreikštus nerimo simptomus nei tie, kurie nelankė SMU (6,13,9 palyginti su 3,72,7; p=0,003). Visos tiriamųjų imties nerimastingumo lygis nėra aukštas - 5,23,6 (3.2.2 lentelė). Depresijos simptomų lygis visoje tiriamųjų imtyje taip pat buvo nedidelis – tik 3,42,7, ir skyrėsi nereikšmingai tiek lankiusiųjų tiek nelankiusiųjų SMU grupėse (3,62,9 palyginti su 3,22,5; p=0,845).

Pagal NYHA širdies funkcinio pajėgumo klases tiriamieji reabilitacijos laikotarpiu pasiskirstė taip: I funkcinei klasei buvo priskirti 6,1 proc. (N=6) pacientų, II funkcinei klasei – 88,8 proc. (N=87), o III funkcinei klasei priskirti 5,1 proc. (N=5) pacientų.

Apžvelgiant ligonių pasiskirstymą pagal NYHA funkcinio pajėgumo klases, būtina pabrėžti, kad tiriamųjų tarpe nebuvo IV funkcinės klasės ligonių. Šios funkcinės klasės pacientams neskiriamas reabilitacinis gydymas dėl sunkaus širdies nepakankamumo.

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal NYHA funkcinio pajėgumo klases pateikiamas 3.2.1 paveiksle.

55,1% 53,4% 57,5% 44,9% 46,6% 42,7% 5,1% 6,9% 2,5% 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Nelankė užsiėmimų Lankė užsiėmimus Visa imtis

I II III

3.2.1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal NYHA klasesir SMU lankymą.

Lankiusiųjų SMU ir nelankiusiųjų pasiskirstymas pagal NYHA klases statistiškai skiriasi nereikšmingai (χ2

= 5,495, lls = 2, p > 0,05, kai p = 0,064).

Pagal IŠL klasifikaciją tyrimo dalyviai reabilitacijos laikotarpiu skirstomi į turėjusius: stabilią 1 klasės krūtinės anginą, miokardo infarktą ir poinfarktinę kardiosklerozę (žr. 3.2.2 pav.).

69,9%

20,4% 9,7%

Stabili 1 klasės krūtinės angina

Miokardo infarktas

Poinfarktinė kardiosklerozė

3.2.2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal IŠL komplikaciją.

Taigi, didžiausia dalis tyrimo dalyvių buvo patyrę miokardo infarktą – 69,9 proc. (N=72) pacientų, stabilią 1 klasės krūtinės anginą buvo patyrę 20,4 proc. (N=21) pacientų (p=0,613) ir tik 9,7 proc. (N=10) pacientų – poinfarktinę kardiosklerozę. Aptariant pacientų, lankiusių SMU reabilitacijos laikotarpiu, pasiskirstymą pagal IŠL komplikaciją, tenka pripažinti, kad pacientai, patyrę poinfarktinę kardiosklerozę, pasiskirstė po lygiai – iš dešimties tokių pacientų penki lankė užsiėmimus, o kiti penki atsisakė lankyti SMU (6 priedas). Aštuoni iš penkiolikos turėjusių 1 klasės stabilią krūtinės anginą pasirinko lankyti SMU, o turėjusių MI pacientų tarpe situacija buvo visiškai priešinga – iš septyniasdešimt dviejų tokių reabilitacijos pacientų tik dvidešimt du lankė SMU (6 priedas).

76,5%

20,4% 3,1%

Nebuvo Pirmas

Antras arba trečias

3.2.3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal MI skaičių.

Taigi, didžiausia dalis tyrimo dalyvių buvo patyrę pirmą miokardo infarktą – 76,5 proc. (N=75) pacientų, tik 3,1 proc. (N=3) pacientų tai buvo antras arba trečias infarktas, o 20,4 proc. (N=20) pacientų išvis nebuvo patyrę miokardo infarkto. Lyginant pacientų pasiskirstymą pagal MI skaičių ir pasirinkimą lankyti SMU, būtina pabrėžti, kad tyrimo rezultatai rodo, jog labiausiai dėl savo sveikatos būklės ir gyvenimo kokybės susirūpino nepatyrusieji MI, nes net 70 proc. (N=14) tokių pacientų lankė SMU, o kitų dviejų kategorijų pacientų tarpe nuomonė dėl SMU efektyvumo jų gyvenimo kokybės gerinimui pasiskirstė labai nežymiai – 56 proc. (N=42) iš pacientų po pirmojo MI lankė šiuos užsiėmimus ir 66,7 proc. (N=2), kurie patyrė MI antrą arba trečią kartą (7 priedas). Lankiusių SMU ir nelankiusiųjų pasiskirstymas pagal MI skaičių statistiškai skiriasi nereikšmingai (χ2

= 1,353, lls = 2, p > 0,05, kai p=0,508).

Tyrime dalyvavusių reabilitacijos pacientų pasiskirstymas pagal tai, ar jie turėjo hipertenziją iki reabilitacijos, pateikiamas 3.2.4 paveiksle:

85,7% 14,3%

Turėjo hipertenziją Neturėjo hipertenzijos

3.2.4 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal hipertenziją.

Aptariant pacientų, lankiusių SMU ir nelankiusių jų, tyrimo metu nustatyta, kad pacientų, kurie neturėjo hipertenzijos iki ŪKĮ iš viso buvo 14,3 proc. (N=14), o tų, kurie turėjo hipertenziją – 85,7 proc. (N=84). Atitinkamai pagal SMU nelankymą pacientai pasiskirstė šitaip: 17,5 proc. (N=7)

neturėjo hipertenzijos, o net 82,5 proc. (N=33) turėjo hipertenzinę ligą, kas sudaro 33,7 proc. visos tyrimo imties. 12,1 proc. (N=7) lankiusiųjų SMU, neturėjo hipertenzijos ir 87,9 proc. (N=51) – turėjo šią ligą, kas sudaro 52 proc. visos tiriamųjų imties (8 priedas). Lankiusių SMU ir nelankiusiųjų pasiskirstymas pagal tai, ar jie turėjo hipertenziją širdies ligą, statistiškai skiriasi nereikšmingai (χ2

= 0,570, lls = 1, p > 0,05, kai p = 0,450).

Iš visų tyrime dalyvavusių pacientų tik 12,2 proc. (N=12) iki ŪKĮ turėjo cukrinį diabetą, o tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal SMU lankymą ir cukrinį diabetą pateiktas 3.2.5 paveiksle.

12,2% 10,3% 15% 0 2 4 6 8 10 12 14 16

Proc. nuo visų, nelankiusių

užsiėmimų

Proc. nuo visų lankiusių užsiėmimus

Proc. nuo visos imties

Cukrinis diabetas

3.2.5 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal cukrinį diabetą.

Lyginant pacientų, sergančių cukriniu diabetu, pasiskirstymą pagal SMU lankymą, būtina atkreipti dėmesį, kad visi cukriniu diabetu sergantys asmenys po lygiai pasiskirstė abiejose grupėse. Taigi, sergantys cukriniu diabetu, kurie lankė SMU, sudaro 10,3 proc. (N=6) visų lankiusių šiuos užsiėmimus ir 6,1 proc. visos imties, o sergantys cukriniu diabetu, kurie nelankė SMU, atitinkamai sudaro 15 proc. visų nelankiusiųjų ir 6,1 proc. visos tyrimo imties. Lankiusių SMU ir nelankiusiųjų pasiskirstymas pagal tai, ar jie turėjo cukrinį diabetą, statistiškai nesiskiria (χ²= 0,477, lls = 1, p > 0,05, kai p = 0,490).

Apibendrinant GK tyrimo rezultatus reabilitacijos metu, išskiriama, kad pacientai geriausiai vertino fizinio aktyvumo, socialinių ryšių ir emocinės būklės, o blogiausiai – veiklos apribojimų dėl fizinių problemų, skausmo ir bendro sveikatos vertinimo skales. Pacientai, reabilitacijos metu lankę SMU, blogiau vertino visas SF-36 GK vertinimo sritis nei tie, kurie reabilitacijos metu nelankė šių užsiėmimų. Nelankantys SMU statistiškai reikšmingai geriau vertino veiklos apribojimą dėl fizinių problemų (VFP) negu lankantys šiuos užsiėmimus. Lankiusieji SMU statistiškai reikšmingai blogiau vertino socialinių ryšių komponentę bei energingumą ir gyvybingumą negu tie, kurie nelankė SMU. Nerimo ir depresijos simptomų lygio pagal HADs nustatyta, kad lankantieji SMU po ŪKĮ turi stipriau išreikštą nerimastingumą nei tie, kurie nelanko SMU, kaip ir didesnį depresiškumą. Pagal

klasifikaciją tyrimo dalyviai skirstomi į turėjusius: stabilią 1 klasės krūtinės anginą, MI ir poinfarktinę kardiosklerozę. Dauguma tiriamųjų buvo patyrę pirmąjį MI. Labiausiai dėl savo sveikatos būklės ir su sveikata susijusios GK susirūpino nepatyrusieji MI. Tyrimo dalyvių dauguma turėjo hipertenziją. Tik mažoji tyrimo dalyvių dalis turėjo cukrinį diabetą.