3.1. Skirtingo įterpimo pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių
produktyvumui
Lesinimo bandymo metu pagal ištirtus parametrus buvo apskaičiuoti vidutiniai bandymų rezultatai.
8 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių kūno masei, g. Viščiukų
amžius dienomis
Grupės
Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji IV tiriamoji
1 46,17±0,14 46,16±0,14 46,19±0,17 46,21±0,14 46,18±0,13 7 170,28±1,66 180,79±1,41* 166,81±1,31 160,11±1,75* 159,66±1,38* 21 955,01±8,02 942,09±7,83 918,19±8,68* 901,57±8,50* 853,68±7,78* 35 2470,3±20,36 2390,5±23,18* 2299,1±23,54* 2271,7±21,99* 2195,5±22,26* 40 3151,9±27,45 3122,8±30,68 2980,1±32,93* 2969,9±31,18* 2875,3±30,98*
*duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Išanalizavus viščiukų broilerių masės augimo dinamikos rezultatus (8 lentelė) galima pastebėti, kad viščiukus lesinant lesalais, I tiriamojoje grupėje, kuriuoje įterpta 2 proc. pilno grūdo kvietrugių, viščiukų broilerių svoris 7 amžiaus dieną buvo 6 proc. didesnis , lyginant su kontroline grupe (p<0,05). 21-ą ir 40-ą viščiukų amžiaus dieną, jų svoris sumažėjo 1 proc., o 35-ą dieną - 3 proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
Įterpus į viščiukų broilerių kombinuotuosius lesalus 4 proc. pilno grūdo kvietrugių (II tiriamoji grupė), viščiukų svoris 7 dieną sumažėjo 2 proc., lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi. Kitais laikotarpiais, t.y. 21 (pilno grūdo kvietrugių lesaluose buvo 8 proc.), 35 (pilno grūdo kvietrugių lesaluose buvo – 15 proc.) ir 40 amžiaus dienomis, šios grupės svoriai sumažėjo atitinkamai 4 proc., 7 proc. ir 5 proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
23 Viščiukų broilerių svoris 7-ą ir 21-ą amžiaus dieną (III tiriamoji grupė), sumažėjo 6 proc., 35-ą amžiaus dieną, įterpus 20 proc. pilno grūdo kvietrugių, minėtas rodiklis sumažėjo 8 proc., ir 40 dienų amžiaus, kai kombinuotieji lesalai nebuvo papildyti pilno grūdo kvietrugiais, sumažėjo 6 proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
IV tiriamojoje grupėje, 7 dienų amžiaus viščiukų kūno svoris sumažėjo 6 proc., lyginant su kontroline grupe. Vėlesniais laikotarpiais, jų svoriai 21-ą ir 35-ą amžiaus dienomis sumažėjo 11 proc., 40 amžiaus dieną – 9 proc. (viščiukų broilerių 7-ą amžiaus dieną, kombinuotieji lesalai buvo papildyti 8 proc., 21 amžiaus dieną – 16 proc., 35 dieną – 25 proc.), lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
9 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti, kg. Viščiukų
amžius dienomis
Grupės
Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji IV tiriamoji
1–7 0,99±0,03 0,93±0,02 1,03±0,02 1,07±0,06 1,05±0,03 8–21 1,55±0,03 1,56±0,04 1,60±0,07 1,60±0,08 1,79±0,04* 22–35 1,74±0,02 1,70±0,02 1,80±0,02 1,94±0,07 1,95±0,04* 36–40 2,46±0,09 2,32±0,16 2,36±0,24 2,16±0,20 2,58±0,11 1–35 1,66±0,01 1,62±0,02 1,71±0,02 1,79±0,07 1,87±0,03* 1–40 1,82±0,02 1,77±0,02 1,84±0,03 1,87±0,09 2,01±0,04*
*duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti (9 lentelė) I tiriamojoje grupėje 1–7 dienų amžiaus buvo 6 proc. mažesnės, lyginant su kontroline grupe. Tolesnėje bandymo eigoje , t.y. 8–21 dienų amžiaus šis rodiklis buvo vienodas palyginus su kontroline grupe. 22–35 dienų amžiaus minėtas rodiklis buvo 2 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Paskutiniuoju bandymo laikotarpiu 36–40 dienų amžiaus lesalų sąnaudos sumažėjo 6 proc., lyginant su kontroline grupe. Per visą bandymo laikotarpį (1–35 amžiaus dienas), kai kombinuotieji lesalai buvo papildyti pilno grūdo kvietrugiais, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti sumažėjo 2 proc., o per 1–40 dienų laikotarpį – 3 proc., lyginant su kontroline grupe.
24 II tiriamojoje grupėje per 1–7 dienų amžiaus bandymo periodą, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti padidėjo 4 proc. lyginant su kontroline grupe. Vėlesniais laikotarpiais, t.y. 8–21 ir 22–35 dienos periodu, minėtas rodiklis padidėjo 3 proc. palyginus su kontroline grupe (p>0,05). 36–40 dienų amžiaus, šis rodiklis buvo mažesnis 4 proc., lyginant su kontroline grupe. Per visą bandymo periodą (1–40 dienų amžiaus) lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo 1 proc. didesnės, lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi.
III tiriamojoje grupėje, per visą bandymo laikotarpį (1–35 amžiaus dienas), kai kombinuotieji lesalai buvo papildyti pilno grūdo kvietrugiais, lesalų sąnaudos padidėjo 8 proc., o per 1–40 amžiaus dienas – 3 proc., lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi.
Per visą bandymo periodą (1–40 dienų amžiaus) lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti IV tiriamojoje grupėje buvo 10 proc. didesnės, lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
10 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui, proc. Bandymo
tarpsnis, dienomis
Grupės
Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji IV tiriamoji
1–7 99,5 99,5 99 98,5 100 8–21 97 97,5 97,5 97,5 98,5 22–35 98,5 99,5 99,5 98,5 100 36–40 98,5 98,5 98,5 100 97,5 1–35 95,5 97 97 95,5 98,5 1–40 94 95,5 95,5 95,5 96
Išanalizavus viščiukų broilerių gaištamumo rezultatus (10 lentelė), nustatyta, kad per 1–35 dienų augimo periodą, kai lesalai buvo papildomi pilno grūdo kvietrugiais, tai viščiukų broilerių gaištamumui esminės įtakos neturėjo.
Per visą broilerių augimo periodą, t.y.1–40 dienomis, broilerių išsaugojimas I ir II tiriamojoje grupėje sumažėjo 1,5 proc., IV tiriamojoje grupėje – 2,5 proc., o III tiriamojoje grupėje, minėtas rodiklis išliko toks pat, lyginant su 1–35 dienų augimo periodu, kai kombinuotieji lesalai buvo papildyti pilno grūdo kvietrugiais.
Per visą broilerių auginimo periodą (1–40 dienomis), viščiukų broilerių gaištamumas tiriamosiose grupėse buvo nuo 1,5 proc. iki 2 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
25
3.2. Skirtingo įterpimo pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių
fiziologiniams procesams
11 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių kraujo rodikliams, proc. Vidaus organų
dalys
Grupės
Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji IV tiriamoji Gliukozė (mmol/l) 15,02±0,25 14,15±0,21* 14,58±0,44 14,30±0,74 15,04±0,32 Cholesterolis 4,15±0,18 4,36±0,17 4,76±0,64 4,78±0,59 4,26±0,40 DTL-cholesterolis 2,89±0,11 2,96±0,22 3,31±0,32 3,52±0,42 3,07±0,30 MTL-cholesterolis 0,75±0,10 0,73±0,09 0,63±0,12 0,60±0,17 0,60±0,14 Trigliceridai 1,16±0,22 1,64±0,17 1,42±0,19 1,36±0,26 1,50±0,07
*duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
(DTL – didelio tankio lipoproteinai; MTL- mažo tankio lipoproteinai)
Išanalizavus viščiukų broilerių kraujo rodiklių duomenis, galima teigti, kad pilno grūdo kvietrugiai turėjo įtakos jų kitimui (11 lentelė). Galima pastebėti, kad pilno grūdo kvietrugiai padidino cholesterolio nuo 4 proc. iki 15 proc., DTL – cholesterolio nuo 2 proc. iki 22 proc. ir trigliceridų kiekį nuo 17 proc. iki 41 proc., lyginant su kontrole grupe (p>0,05).
MTL – cholesterolio kiekį pilno grūdo kvietrugiai mažino visose tiriamosiose grupėse 3–20 proc., palyginus su kontroline grupe (p>0,05).
Gliukozės kiekis I tiriamojoje grupėje buvo 6 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p<0,05). II–oje ir III–ioje grupėse gliukozės kiekis taip pat buvo sumažėjęs atitinkamai 3 proc., ir 5 proc., kai tuo tarpu IV–oje grupėje nors ir nežymiai, bet gliukozės kiekis kraujyje buvo didesnis 0,1 proc., palyginus su kontroline grupe (p>0,05).
12 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinio pH. Virškinamojo
trakto dalys
Grupės
Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji IV tiriamoji Dvylikapirštė žarna 5,77±0,27 5,75±0,41 5,66±0,37 6,27±0,21 6,35±0,36 Plonoji žarna 5,73±0,37 5,60±0,29 5,64±0,34 5,45±0,17 5,35±0,27 Akloji žarna 6,32±0,29 5,99±0,20 6,21±0,33 5,67±0,29 5,99±0,18
26
Lentelės tęsinys
Storoji žarna 5,41±0,30 6,16±0,53 6,06±0,13 5,12±0,21 5,97±0,23
Išanalizavus viščiukų broilerių virškinamojo trakto pH duomenis galima teigti, kad pilno grūdo kvietrugiai turėjo įtakos pH kitimui (12 lentelė). Galima pastebėti, kad pilno grūdo kvietrugiai padidino dvylikapirštės (III tiriamojoje grupėje – 0,50 punkto, IV-oje – 0,58 punkto), storosios (I, II ir IV tiriamosiose grupėse – 0,56–0,75 punkto) turinio pH (p>0,05). Plonosios žarnos turino pH sumažėjo visose tiriamosiose grupėse (0,09–0,38 punkto), aklosios (0,11–0,65 punkto), storosios sumažėjo III-je tiriamojoje grupėje – 0,29 punkto, palyginus su kontroline grupe ir dvylikapirštės I-oje – 0,02, o II-oje grupėje – 0,11 punkto (p>0,05).
13 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinio sausųjų
medžiagų kiekiui, proc.
Virškinamojo trakto dalys
Grupės
Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji IV tiriamoji Dvylikapirštė žarna 21,77±1,25 24,29±1,62 23,43±2,10 21,94±2,52 23,08±1,08 Plonoji žarna 18,71±0,61 20,04±0,72 17,45±0,40 17,71±0,68 18,53±1,38 Akloji žarna 15,64±1,73 19,91±1,15 18,94±1,87 14,40±0,95 16,54±2,21 Storoji žarna 21,70±1,48 19,38±2,95 19,38±0,14 19,18±0,83 20,87±1,37
Pilno grūdo kvietrugiai kombinuotuosiuose lesaluose padidino dvylikapirštės žarnos sausųjų medžiagų kiekius (13 lentelė) visų tiriamųjų grupių 0,7–11,5 proc., plonosios žarnos (I tiriamosios grupės 7,1 proc.), aklosios žarnos (I, II ir IV tiriamųjų grupių atitinkamai 27,3 proc., 21,1 proc., ir 5,7 proc.), palyginus su kontroline grupe (p>0,05), tačiau sausųjų medžiagų kiekis sumažėjo visų tiriamųjų grupių storosios žarnos 3,8–11,6 proc., plonosios (II tiriamosios 6,7 proc., III tiriamosios 5,3 proc., ir IV tiriamosios 0,9 proc.), aklosios (III tiriamosios grupės 7,9 proc.) lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
14 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių vidaus organų išsivystymui Vidaus organų
dalys
Grupės
Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji IV tiriamoji Žarnyno ilgis, cm 226,60±45,20 226,10±9,60 265,90±16,61 256,10±8,04 277,16±14,82
27 Lentelės tęsinys Žarnyno svoris, g 70,97±10,36 75,60±4,32 82,24±6,36 78,54±1,13 84,91±3,43 Žarnyno svoris su turiniu, g 154,89±13,85 154,10±14,07 165,46±15,11 154,22±9,13 179,85±8,74 Širdies masė su riebalais, g 15,26±1,15 16,53±0,38 15,47±2,12 14,05±0,71 16,06±1,46 Širdies masė be riebalų, g 11,49±0,89 13,17±1,01 10,90±0,86 11,14±0,40 12,56±1,35 Kepenų svoris, g 69,25±4,21 63,32±4,83 55,94±3,12* 61,21±3,82 60,15±6,25 Raumeninis skrandis su riebalais, g 25,95±1,24 30,82±5,98 34,48±1,85* 36,87±1,35* 39,89±1,36* Raumeninis skrandis be riebalų, g 16,43±0,93 19,89±2,44 22,74±1,30* 24,31±0,99* 25,70±1,80* Liaukinis skrandis, g 9,24±1,06 9,25±0,46 9,90±0,58 9,41±0,73 10,29±0,95 Vidaus riebalų masė, g 21,74±5,35 21,61±5,63 19,33±3,26 34,56±4,82 34,76±6,05
Pastaba: * skirtumai statistiškai patikimi; p<0,05.
Analizuojant pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių vidaus organų išsivystymui (14 lentelė), nustatyta kad pilno grūdo kvietrugiai teigiamai įtakojo viščiukų broilerių žarnyno ilgius (II, III ir IV tiriamųjų grupių atitinkamai 17 proc., 13 proc., 22 proc.), žarnyno svorius 7–20 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Žarnyno svoriui su turiniu lesinant kombinuotaisiais lesalais su pilno grūdo kvietrugiais I ir III tiriamosioms grupėms įtakos beveik neturėjo, tačiau padidino (II grupės 7 proc., o IV-sios 16 proc.), svorį palyginus su kontroline grupe (p>0,05). Lesalas su pilno grūdo kvietrugiais didino raumeninio skrandžio su riebalais masę nuo 19 proc. iki 54 proc. (p<0,05), o raumeninio skrandžio be riebalų I tiriamojoje grupėje 21 proc., o II – IV grupėse atitinkamai 38–56 proc. (p<0,05). Vidaus riebalų masė didesnė buvo (III tiriamosios grupės 59 proc., IV grupės 60 proc.). Pilno grūdo kvietrugių panaudojimas lesaluose liaukinio skrandžio svorį padidino visų tiriamųjų grupių nuo 0,1 proc. iki 11 proc., lyginant su kontroline viščiukų grupe. Kepenų svoris sumažėjo (I tiriamojoje grupėje 9 proc., II grupėje 19 proc. (p<0,05), III ir IV grupėse atitinkamai 12 proc., ir 13 proc.), palyginus su kontroline grupe.
28 15 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai viščiukų
broilerių aklosios žarnos virškinamajame turinyje, proc.
Trumpųjų grandinių riebalų rūgštys
Grupės
Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji
IV tiriamoji Acto r. 68,35±2,81 67,18±1,14 66,91±0,79 71,48±1,86 68,21±2,10 Propiono r. 7,51±0,50 7,23±1,23 8,37±0,71 6,56±0,90 8,07±0,88 Sviesto r. 24,15±2,80 25,59±1,68 24,72±0,86 21,96±1,72 23,73±1,82
Analizuojant pilno grūdo kvietrugių įtaką trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai viščiukų broilerių aklosios žarnos virškinamajame turinyje nustatyta (15 lentelė), kad acto rūgšties koncentracija sumažėjo I tiriamojoje grupėje 1,7 proc., II tiriamojoje grupėje - 2,1 proc., IV tiriamojoje grupėje 0,2 proc., propiono rūgšties I tiriamojoje grupėje 3,7 proc., ir III tiriamojoje grupėje - 12,6 proc., sviesto rūgšties III ir IV tiriamosiose grupėse atitinkamai 9,0 proc., ir 1,7 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Acto rūgšties padidėjimas aklojoje žarnoje nustatytas III-ioje tiriamojoje grupėje 4,5 proc., propiono II-oje ir IV-oje grupėse atitinkamai 11,4 proc., ir 7,4 proc., o sviesto rūgšties I-oje grupėje 5,9 proc., bei II-oje 2,3 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
16 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių kraiko sausųjų medžiagų kiekiui, proc.
Bandymo tarpsnis dienomis
Grupės
Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji IV tiriamoji
1–7 7,08±0,40 9,07±0,22* 8,03±1,01 7,32±0,39 8,28±0,47
8–21 13,28±3,03 15,76±2,87 15,86±1,53 17,80±2,84 14,45±3,27 22–35 8,84±0,16 10,02±1,21 10,14±1,92 9,32±1,26 9,01±0,65 36–40 20,50±0,95 22,25±0,72 22,25±0,56 22,83±0,49* 20,47±0,51 *duomenys statistiškai patikimi, p<0,05
29 Analizuojant viščiukų broilerių kraiko sausųjų medžiagų kiekį (16 lentelė) nustatyta, kad lesinant kombinuotaisiais lesalais papildytais pilno grūdo kvietrugiais I-oje tiriamojoje grupėje 1-ąjį periodą, t. y. 1–7 dienų amžiaus padidėjo 28 proc. (p<0,05). Tolimesnėje bandymo eigoje, t. y. 8–21 dienų amžiaus šis rodiklis buvo 19 proc., 22–35 dienų amžiaus 13 proc., ir 36–40 dienų viščiukų amžiaus 9 proc., didesnis palyginus su kontroline grupe (p>0,05).
II–oje tiriamojoje grupėje, kur neskaldyti kvietrugiai sudarė 15 proc., nustatytas sausųjų medžiagų padidėjimas visuose amžiaus perioduose atitinkamai 13 proc., 19,4 proc., 15 proc., ir 9 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
III–oje grupėje kraiko sausųjų medžiagų padidėjimas skirtingose amžiaus grupėse buvo: 1–7 dienų amžiaus 3 proc., 8–21 dienos amžiaus 34 proc., 22–35 dienų amžiaus 5 proc., 36–40 dienų amžiaus 11 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.
IV–oje tiriamojoje grupėje kur kombinuotame lesale pilno grūdo kvietrugiai sudarė 25 proc. nustatyta, kad 36–40 dienų amžiaus sausųjų medžiagų kiekis kraike buvo mažesnis 0,1 proc, kai tuo tarpu 1–7 dienų amžiaus periode jis buvo 17 proc., 8–21 dienos amžiaus 9 proc., 22–35 dienų amžiaus 2 proc., didesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
30
REZULTATŲ APTARIMAS
Kvietrugių maistinė vertė yra panaši į kviečių, tačiau kvietrugiai turi didesnį kiekį lizino ir geresnį mineralinių medžiagų balancą. Kvietrugių sudėtyje yra nekrakmolo polisacharidų, kurių neskaido paukščių virškinamojo trakto fermentai. Tačiau dėl kvietrugių gero baltymų virškinamumo ir geros nepakeičiamųjų amino rūgščių sudėties, jie yra geras pakaitalas kitoms javų rūšims, juos panaudojant paukščių mityboje (39).
Skirtingas pilno grūdo kvietrugių kiekis įterptas į kombinuotuosius lesalus, viščiukų broilerių (7 - ą amžiaus dieną, esant 2 proc. kvietrugių lesale) svorį padidino 6 proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05), o lesalų sąnaudos už kontrolinės grupės taip pat buvo 6 proc. mažesnės. Per visą bandymo laikotarpį, t. y. 1–40 bandymo dienos, viščiukų broilerių svoris sumažėjo 1–11 proc. (p<0,05), o lesalų sąnaudos svyravo I – oje tiriamojoje grupėje sumažėjo 3 proc., bet II, III ir IV – oje jos padidėjo analogiškai 1 proc., 3 proc., ir 11 proc. (p<0,05). Viščiukų broilerių gaištamumo rezultatų analizė parodė, jog pilno grūdo kvietrugiai nedarė esminės įtakos mirtingumui (p>0,05). D. R. Korver ir kitų tyrėjų duomenys buvo panašūs į mūsų tyrimo duomenis. Jie nustatė, kad kvietrugių pagrindu sudarytas lesalas, viščiukų kūno masę sumažino, o lesalų sunaudojimą padidino (8). ASM Mahbub ir jo kolegos nurodė, kad kukurūzus keičiant į kvietrugius kūno svoriui, mirtingumui pastebimos įtakos nedarė (43). M. Morkūno, G. P. D. Jones ir R. D. Taylor tyrimas buvo priešingas mūsų tyrimo duomenims (26, 40).
Rezultatai parodė, kad naudojant lesaluose pilno grūdo kvietrugius visose tiriamosiose grupėse gliukozės kiekis mažėjo 2,9–5,7 proc. arba buvo beveik nepakitęs (didesnis 0,1 proc. už kontrolinės grupės). Bendras cholesterolio kiekis didėjo iki 15,1 proc., DTL – cholesterolio iki 21,7 proc., o trigliceridų kiekio kraujyje padidėjimas siekė iki 41,3 proc, lyginant su kontroline grupe. O MTL – cholesterolio kiekis visose tiriamosiose grupėse buvo mažesnis iki 20 proc. (p>0,05).
Cholesterolis yra skirstomas į tris grupes: mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis), didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis) ir trigliceridai. DTL cholesterolis mažina MTL cholesterolio („blogojo“) kiekį kraujyje jį prisijungdamas ir nunešdamas į kepenis, kur su tulžimi pasišalina per žarnyną (41).
Pilno grūdo kvietrugių panaudojimas lesale, viščiukų broilerių dvylikapirštės žarnos turinio pH ir sausųjų medžiagų kiekį atitinkamai didino 0,50–0,58 punkto ir 0,7–11,5 proc., storojo žarnyno pH didėjo 0,56–0,75 punkto, tačiau sumažėjo sausųjų medžiagų 3,8–11,6 proc., o labiausiai mažino aklosios žarnos pH, t.y. 0,11–0,65 punkto, lyginant su kontroline grupe, bet joje rastas didžiausias sausųjų medžiagų kiekis, kuris siekė iki 27,3 proc.
31 Kuo didesnė sausųjų medžiagų koncentracija virškinamajame trakte ir šalinamame turinyje, tuo kraikas bus sausenis, o tai gerina paukštidės mikroklimatą (42). Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad visose tiriamosiose grupėse ir visuose amžiaus perioduose kraiko sausųjų medžiagų kiekis buvo didesnis.
Pilno grūdo kvietrugiai darė teigiamą įtaką raumeniniam skrandžiui su riebalais (visose tiriamosiose grupėse jo masė padidėjo 18,7–53,7 proc.) ir raumeniniam skrandžiui be riebalų (visose grupėse svoris padidėjo 21–56,4 proc.) (p<0,05). Pilno grūdo kvietrugiai konbinuotajame lesale padidino žarnyno ilgį (visose grupėse 13,0–22,3 proc), o žarnyno masę be turinio nuo 6,5 proc. iki 19,6 proc., o žarnų svoris su turiniu didesnis buvo 2 – oje ir 4 – oje tiriamosiose grupėse, palyginti su kontroline grupe. Pilno grūdo kvietrugiai visose tiriamosiose grupėse sumažino kepenų svorį. Šio tyrimo rezultatai sutampa su kitų mokslininkų tyrimais, kurie teigė, kad kvietrugių kiekis lesale teigiamai veikia raumeninio skrandžio tūrį ir svorį (25, 44).
Analizuojant pilno grūdo kvietrugių įtaką trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai viščiukų broilerių aklųjų žarnų virškinamajame turinyje, nustatėme skirtingus rezultatus visose tiriamosiose grupėse. Propiono rūgšties kitimas buvo didžiausias. Jo koncentracija mažiausia buvo 3 – ioje grupėje 12,6 proc., kai lesale buvo 20 proc. kvietrugių, o didžiausia 2 – oje 11,4 proc., kai kvietrugiai sudarė 15 proc. lesalo (p>0,05).
Norint pagerinti kvietrugių panaudojimo efektyvumą paukščių mityboje, reiktų atlikti detalesnę jų maistinės vertės analizę. Dėmesį ypatingai reiktų atkreipti į antimaistinių medžiagų koncentraciją, tokių kaip pentozanai ir beta gliukanai.
32
IŠVADOS
1. Išanalizavus viščiukų broilerių kūno masę į lesalus pridėjus skirtingą kiekį pilno grūdo kvietrugių, nustatėme, kad visose tiriamosiose grupėse ir visuose amžiaus perioduose kūno masė buvo mažesnė nuo 1 proc. iki 11 proc., išskyrus 7 dienų amžiaus viščkiukų, kai pilno grūdo kvietrugiai kombinuotuosiuose lesaluose sudarė 2 proc. lesalo. Tada jų kūno masė buvo didesnė 6 proc. (p<0,05).
Panaudojant pilno grūdo kvietrugius lesale, nustatėme, kad lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti didžiausios buvo IV – oje tiriamojoje grupėje, kai kvietrugiai sudarė 25 proc. lesalo. Tuo metu sąnaudos padidėjo 5–16 proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
Nustatyta, kad viščiukų broilerių gaištamumui, pilno grūdo kvietrugiai lesale esminės įtakos neturėjo. Per visą auginimo laikotarpį (t.y. 1–40 dienų) tiriamųjų grupių išsaugomumas buvo didesnis iki 1,5–2 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
2. Pilno grūdo kvietrugių įterpimas į viščiukų broilerių kombinuotuosius lesalus kraujo rodikliams darė tokia įtaką: sumažino gliukozės kiekį 0,42–0,87 mmol/l (p<0,05), padidino bendrojo cholesterolio kiekį 0,11–0,63 mmol/l, DTL-cholesterolio kiekį 0,07–0,63 mmol/l ir trigliceridų 0,2–0,48 mmol/l, lyginant kontoline grupe (p>0,05).
Analizuojant pilno grūdo kvietrugių įtaką viščiukų broilerių pH kitimui atskirose virškinamojo trakto dalyse, nustatyta, kad pH labiausiai padidėjęs buvo dvylikapirštėje žarnoje iki 0,58 punkto ir storojoje žarnoje iki 0,75. Mažiausias pH rodiklis buvo nustatytas aklojoje žarnoje, kuris svyravo nuo 0,56 punkto iki 0,75 punkto, palyginus su kontroline grupe (p>0,05).
Analizuojant viščiukų broilerių sausųjų medžiagų koncentraciją atskirose virškinamojo trakto dalyse nustatyta, kad pilno grūdo kvietrugių įterpimas į lesalus sąlygojo didesnį sausųjų medžiagų kiekį tiriamųjų viščiukų broilerių dvylikapirštės ir ypatingai aklosio žarnos turinyje.
Skirtingas pilno grūdo kvietrugių kiekis lesaluose didino žarnyno ilgį 13–22 proc., jo masę be turinio 7–20 proc., raumeninio skrandžio svorį su riebalais 19–54 proc. (p<0,05) ir raumeninio skrandžio svorį be riebalų 21–56 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.
Panaudojus skirtingą pilno grūdo kvietrugių kiekį lesaluose, nustatėme, kad viščiukų broilerių aklosios žarnos turinyje acto rūgšties koncentracija didėjo 3-ioje tiriamojoje grupėje 4,5 proc., o kitose tiriamosiose grupėse sumažėjo nuo 0,2 proc. iki 2,1 proc. lyginant su kontroline grupe. Propiono rūgšties koncentracija didesnė buvo 2-oje tiriamojoje grupėje 11,4 proc. ir 4-oje 7,4 proc, bet mažesnė 1-oje ir 3-oje tiriamosiose grupėse atitinkamai 3,7 proc. ir
33 12,6 proc. Sviesto rūgšties koncentracija didesnė už kontrolinės nustatyta 1-oje grupėje 5,9 proc. ir 2-oje 2,3 proc., o mažesnė 3 ir 4 tiriamosiose grupėse atitinkamai 9 proc. ir 1,7 proc.
Išanalizavus viščiukų broilerių kraiko sausųjų medžiagų kiekį, panaudojant skirtingą pilno grūdo kvietrugių kiekį lesale, nustatėme, kad jis didžiausias buvo 1–7 dienų amžiaus viščiukų, kombinuotajame lesale kvietrugiams sudarant 2 proc., sausųjų medžiagų kiekis buvo 28 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
34
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Lorenzoni G. Poultry Diseases Influenced by Gastrointestinal Health. Traditional Treatments and Innovative Solutions. Erber AG, Austria. 2010. P. 3-14.
2. Pabijanskas A. Žemės ūkio gyvulių anatomija. Vilnius. Mintis. 1967. P. 373-377.
3. Jacob J., T. Pescatore. Avian digestive system. University of Kentucky collage of agriculture, food and environment, Lexington, KY, 40546, 2011. (http://www2.ca.uky.edu/agc/pubs/ASC/ASC203/ASC203.pdf), prieiga internetu 2015 – 11 – 20.
4. Doneley B. Avian medicine and surgery in practice – companion and aviary birds. 2011. P. 18-19.
5. Perry G. C. Avian gut function in health and desease. Poultry science symposium series vol 28., 2006. P. 29 – 34.
6. Rakha A., P. Aman, R. andersson. Dietary fiber in triticale grain: Variation in content, composition, and molecular weight distribution of extractable components. Journal of Cereal science 54 (2011). P. 324 – 331.
7. Djekic V., S. Mitrovic, V. Radovic, S. Obradovic, V. Dermanovic, M. Mitrovic, T. Pandurevic. Effect of Feding Triticale on Performance of Broiler Chicks. Agriculture and Forestry, Vol. 61 Issue 1: 279 – 286, 2015, Podgorica.
8. Korver, D.R., M.J. Zuidhof, K.R. Lawes. Performance characteristics and economic comparison of broiler chickens fed wheat and triticale based diets. Poultry Science, 83: 716-725, 2004.
9. Zarghi H., A. Golian, H. Kermanshahi, A.R. Raji, A.R. Heravi. The Effect of Triticale and Enzyme in Finisher Diet on Performance, Gut Morphology and Blood Chemistry of Broiler Chickens. Journal of Animal an Veterinary Advances 9 (17): 2305 – 2314, 2010.
10. McGoverin C. M., F. Snyders, N. Muller, W. Botes, G. Fox, M. Manley. A review of triticale uses and the effect of growth environment on grain quality. Published online in Wiley Online Library: 23, 2011.
11. Djekic V., T. Pandurevic, S. Mitrovic, V. Radovic, J. Milivojevic, V. Djermanovic. Nutritional Value of Triticale (Trijumf) for Broiler Diets. Third International Scientific Symposium “Agrosym Jahorina 2012”. P. 548 – 553.
12. Jeroch H. Javų grūdai, ankštinių ir kitų augalų sėklos, aliejingos sėklos: sudėtis (maisto medžiagos, antimaistinės, kenksmingos medžiagos) kokybės rodikliai, perdirbimo technologijos, naudojimas mityboje ir pramonėje. P. 1- 58. 2011
35 13. Jacob J.. Beta – Glucans. University of Kentucky. 2015. Prieiga internetu 2015-11-30.
https://articles.extension.org/pages/65436/beta-glucans
14. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-2271. Valstybės žinios. 2012. Nr. 122–6126.
15. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2012. Nr. 130–6595.
16. www.litlex.lt (prieiga per internetą 2015-11-24).
17. Close B., Banister K., Baumans Bernoth E. M., Bromage N., Bunyan J., Erhardt W., Flecknell P., Gregory N., Hackbarth H., Morton D., Warwick C. In: Lab animals. 1997. Part 2. Vol. 31. P. 1–32.
18. Lentle R. G., Stafford K. J., Poter M. A., Springett B. P. and Haslett S. Factors affecting the volume and macrostructure of gastrointestinal compartments in the tammar wallaby (Macropus eugenii Desmarest). Aust. J. Zool. 1998. 46:529-545.
19. Naumann C., Bassler R. Methodenbuch, Band III. Die chemische Untersuchung von Futtermitteln. VDLUFA-Verlag, Darmstadt. 1993.
20. NRC – National Research Council. Nutrient requirements of poultry. 10th ed. National Academy Press Washington, D.C., USA. 2004.
21. Tietz N. W. Clinical Guide to Laboratory Tests 3rd ed AACC; 1995.
22. Kliseviciute V., Gruzauskas R., Grashorn M. A., Raceviciute-Stupeliene A., Sasyte V., Svirmickas G. J., Bliznikas S. Effect of different supplementation levels of whole Triticale grown in Lithuania to broiler diets on performance and parameters of functioning of the digestive tract. Europ. Poult. Sci. 2014. Vol. 78. P. 1–13.
23. Pousga S., H. Boly, B. Ogle. Choise feeding of poultry: a review. Livestock research for