Fiziologinių procesų analizė, naudojant viščiukų broilerių mityboje pilno grūdo kvietrugius Analysis of physiological processes using a whole grain triticale in broiler chickens diets

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Gyvūnų auginimo technologijų institutas DOVYDAS KAMINSKAS

Fiziologinių procesų analizė, naudojant viščiukų broilerių mityboje pilno

grūdo kvietrugius

Analysis of physiological processes using a whole grain triticale in

broiler chickens diets

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: Lekt. Dr. Vilma Kliševičiūtė

(2)

DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Fiziologinių procesų analizė, naudojant viščiukų broilerių mityboje pilno grūdo kvietrugius”.

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

TURINYS

SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 ĮVADAS ... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8

1.1. Paukščių virškinimo sistemos anatomija ir fiziologija ... 8

1.2. Kvietrugių maistinė vertė ... 10

1.3. Kvietrugių panaudojimas paukščių mityboje ... 13

1.4. Kvietrugių įtaka paukščių fiziologiniams procesams ... 14

2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI ... 16

2.1. Bandymo su viščiukais broileriais atlikimas ... 16

2.2. Lesinimo bandymas su viščiukais broileriais ... 16

2.3. Zootechniniai tyrimų metodai ... 20

2.4. Viščiukų broilerių fiziologinių tyrimų metodikos ... 21

2.5. Statistinė duomenų analizė ... 21

3. TYRIMŲ REZULTATAI... 22

3.1. Skirtingo įterpimo pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ... 22

3.2. Skirtingo įterpimo pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių fiziologiniams procesams ... 25

REZULTATŲ APTARIMAS ... 30

IŠVADOS ... 32

(4)

4

SANTRAUKA

Fiziologinių procesų analizė, naudojant viščiukų broilerių mityboje pilno grūdo

kvietrugius

Dovydas Kaminskas

Magistro baigiamasis darbas

Šio darbo tikslas buvo atlikti viščiukų broilerių produktyvumo ir fiziologinių procesų analizę, naudojant jų mityboje pilno grūdo kvietrugius.

Darbo uždaviniai buvo: ištirti lesalų papildytų pilno grūdo skirtingais kvietrugių kiekiais įtaką viščiukų broilerių augimo intensyvumui, lesalų sąnaudoms ir gaištamumui; ištirti lesalų papildytų pilno grūdo skirtingais kvietrugių kiekiais įtaką viščiukų broilerių fiziologiniams procesams.

Lesinimo bandymo metu buvo paimta 1000 viščiukų broilerių 1 – 40 dienų amžiaus ir suskirstyti į 5 grupes po 200 viščiukų kiekvienoje. Kontrolinė grupė buvo lesinta standartiniu lesalu, o į tiriamųjų grupių lesalą buvo įterptas skirtingas kiekis pilno grūdo kvietrugių. 36 – 40 amžiaus periodu visos 5 viščiukų broilerių grupės buvo lesintos standartiniu lesalu be kokcidiostatikų.

Atlikę tyrimus nustatėme, kad skirtingas pilno grūdo kvietrugių kiekio įterpimas į kombinuotuosius pašarus sumažino viščiukų masę 1–11 proc. Lesalų sąnaudos per visą bandymo laikotarpį (t.y. 1–40 amžiaus dieną) buvo 2,7 proc. mažesnės 1–oje tiriamojoje grupėje, o kitose tiriamosiose grupėse jis didėjo nuo 1 iki 10 proc., lyginant su kontroline grupe. Skirtingas pilno grūdo kvietrugių kiekis lesaluose broilerių mirtingumui reikšmingos įtakos neturėjo.

Išanalizavę gautus duomenis nustatėme, kad skirtingas pilno grūdo kvietrugių kiekis kraujyje sumažino gliukozės kiekį 3–6 proc. ir padidino cholesterolio kiekį 4–15 proc. Taip pat ištyrėme, kad pilno grūdo kvietrugiai pH vertę labiausiai mažino aklosios žarnos turinyje, nuo 0,56 iki 0,75 punkto. Nustatėme, kad kvietrugių įterpimas į lesalą padidino sausųjų medžiagų kiekį atskirose virškinamojo trakto dalyse, o kraike sausųjų medžiagų kiekis kilo iki 28 proc. Pilno grūdo kvietrugių skirtingas kiekis padidino žarnyno ilgį nuo 13 proc. iki 22 proc, jo masę 7–20 proc. Kvietrugių įterpimas į lesalą trumpųjų grandinių riebalų rūgščių kiekiui aklosios žarnos turinyje esminės įtakos neturėjo.

(5)

5

SUMMARY

Analysis of physiological processes using a whole grain triticale in broiler chickens

diets

Dovydas Kaminskas

Master‘s Thesis

The aim of the work was to investigate the effect of whole grain triticale species to physiological processes of broiler chickens.

The tasks of work were: to investigate the effect of different amounts of whole grain triticale influence for broiler chickens growth intensivity, feed consumption and mortality; to set the influence for broilers physiological processes using a different quantities of whole grain triticale in their feed.

During the feeding test there was taken one thousand broiler chickens 1 – 40 days of age and divided into 5 groups of 200 chicks each. The control group was fed with standart feed and the treatment groups were fed with different quantities of full grain triticale. 36 – 40 days of age period, all 5 groups were fed with standart feed without coccsidiostatics.

To carry out investigations reveales, that different amount of whole grain triticale inclusion into diets decreased chickens weight from 1% to 11%. Feed consumption during the entire test period (1–40 days of age) was lower 2.7% ir first research group, but in other groups feed consumption increased from 1% to 10%, compared to controls. Different quantity of triticale in feed had no impact on broilers mortality.

After analyzing the data we have set, that different amount of whole grain triticale decreased glucose level 3–6% and increased cholesterol level 4–15%. Also we have studied pH value, which was lowest in caecum content, from 0.56 to 0.75 point. We found that the insertion of triticale into diets increased the dry matter content in different parts of gastrointestinal tract, and litter dry matter content increased to 28%. Different quantity of whole grain triticale increased length of gastrointestinal tract from 13% to 22%, and its weight increased from 7% to 20%. Triticale insertion in the feed did not have a significant impact for short chain fatty acids in the caecum.

(6)

6

ĮVADAS

Kvietrugiai (X Triticosecale) yra unikalūs javų grūdai, gauti dirbtinai sukryžminus kviečius ir rugius, kurie paveldėjo didelį derlingumą iš kviečių ir atsparumą įvairioms nepalankioms gamtinėms sąlygoms iš rugių. Šiandien tai yra plačiai pasaulyje naudojami javai broilerių auginimui (22).

Kvietrugių grūdai pasižymi dideliu baltymingumu (nuo 2 iki 3 proc. daugiau už kviečius ir iki 4 proc. daugiau už rugius), su labai naudinga amino rūgščių kompozicija. Šiandien yra laikomąsi nuomonės, kad kvietrugiai yra potenciali augalų rūšis su perspektyva juos panaudojant naminių gyvūnų mityboje (49).

Duomenų apie pilno grūdo kvietrugių naudojimą viščiukų broilerių lesinime nėra labai daug. Viščiukus norima užauginti labai greitai per trumpą laikotarpį, dėl to nepilnai išsivysto jų virškinamasis traktas, o tai gali lemti maisto medžiagų prastą pasisavinamumą. B. Svihus nurodė, kad skilvio išsivystymą pagerina stambesnių dalelių pridėjimas į lesalą (25). E. A. Fernandes ir kiti tyrėjai teigė, kad į lesalą įterpus pilno grūdo javų padidino raumeninio skrandžio svorį bei prailgino žarnyną (29).

Javų grūdai paukščių lesinime sudaro apie 60–70 proc., nes tai yra pagrindinis energijos šaltinis. Tačiau be gerai virškinamų krakmolo, cukraus, baltymų, riebalų, bei nežymaus lignino kiekio, grūduose randama ir antimitybinių medžiagų, kurių kiekis skiriasi priklausomai nuo rūšies (40, 45). Pentozanai ir beta gliukanai, kitaip tariant iš atskirų angliavandenių frakcijų sudaryti ne krakmolui priklausantys polisacharidai, turi didžiausią nemaistinę reikšmę. Jų neigiamą įtaką lemia tai, kad paukščiai jų beveik nevirškina, dėl trūkstamų fermentų jų virškinamajame trakte, o tai mažina maisto medžiagų virškinamumą bei didina žarnų chimuso klampumą (24, 40).

Virškinamojo trakto neskaldomus angliavandenius fermentuoja žarnyno mikrobai iki trumpųjų grandinių riebalų rūgščių (TGRR). Todėl šių riebalų rūgščių kiekis žarnyno virškinamajame tūrinyje rodo užsitęsusia nekrakmolo polisacharidų fermentaciją. Pagrindinės trumposios grandinės riebalų rūgštys virškinamajame trakte yra acto, propiono ir sviesto rūgštys. TGRR kiekis paukščių virškinamajame trakte priklauso nuo lesalo sudėties, jo fizinės formos ir paukščių amžiaus (22).

Šio darbo tikslas: atlikti viščiukų broilerių produktyvumo ir fiziologinių procesų analizę, naudojant jų mityboje pilno grūdo kvietrugius.

Siekiant šio tikslo reikėjo įgyvendinti šiuos uždavinius:

1. Ištirti lesalų papildytų pilno grūdo skirtingais kvietrugių kiekiais įtaką viščiukų broilerių augimo intensyvumui, lesalų sąnaudoms ir gaištamumui.

(7)

7 2. Ištirti lesalų papildytų pilno grūdo skirtingais kvietrugių kiekiais įtaką viščiukų broilerių fiziologiniams procesams.

(8)

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 . Paukščių virškinimo sistemos anatomija ir fiziologija

Viščiukų broilerių virškinimo sistema prasideda burnos ertme ir baigiasi kloaka (1 pav).

(1pav. Viščiuko virškinamasis traktas, nuotrauka University of Kentucky, http://explainagainplease.blogspot.lt/2013/04/the-digestive-tract-of-chicken.html).

Snapas yra pirmoji virškinamosios sistemos struktūra. Kitaip nei žinduoliai paukščiai neturi aiškios anatominės ribos tarp ryklės ir burnos, todėl šis kompleksas yra vadinamas burnarykle. Kitaip negu žinduoliai, paukščiai neturi minštojo gomurio (1). Kietojo gomurio viduryje yra siauras išilginis plyšys, nuo kurio į šonus eina penkios eilės gleivinės spenelių. Už paskutinės spenelių eilės yra platesnis choanų plyšys, kuris jungia burnaryklę su nosies ertme. Liežuvis yra snapo formos. Liežuvio gleivinė turi storą raginį sluoksnį su suragėjusiais siūliniais speneliais. Paukščių skonio organai silpnai išsivystę. Skonio spenelių yra tik liežuvio pagrinde ir gomuryje (2).

(9)

9 Kaklinėje stemplės dalyje, yra jos išsiplėtimas, vadinamas gūžiu – ingliuvies. Stemplės ir gūžio liaukų išskiriamas sekretas padeda suminkštinti maisto medžiagas.

Toliau iš gūžio lesalas keliauja krūtinine stemplės dalimi iki skrandžio. Paukščių skrandis susideda iš dviejų kamerų: prieskrandžio arba liaukinio skrandžio ir raumeninio skrandžio arba skilvio. Šios kameros yra atskirtos pereinamąja sąsmauka (zona intermedia gastric). Liaukinio skrandžio gleivinės liaukos atitinka žinduolių skrandžio. Palyginus su raumeniniu skrandžiu liaukinis yra mažas ir minkštasienis. Jame yra speneliai, kuriuos sudaro oxynticopeptines ląstelės, kurios atsakingos už skrandžio sulčių gamybą (druskos rūgštis, pepsinas, gleivės). Liaukiniame skilvyje yra gaminamas gastriną paleidžiantis peptidas, kuris stimuliuoja gūžio susitraukimus ir fermentų išskyrimą iš kasos. Normaliai viščiukų skrandžio pH yra virš 2,7. Raumeniniame skilvyje vyksta mechaninis apdorojimas: pašaro malimas ir maišymas, kartu su prieš tai išskirtomis liaukinio skrandžio sultymis. Skilvio vidinė sienelė yra išklota stora kutikule, kuri jį apsaugo nuo pepsino ir druskos rūgšties poveikio. Paukščių skrandžio vartų dalis yra nedidelė, todėl ten yra sekretą gaminančių liaukų, kurios palengvina tolesnį maisto medžiagų slinkimą iš skrandžio į dvylikapirštę žarną.

Plonasias žarnas iškloja vienasluoksnis epitelis, šios ląstelės yra vadinamos enterocitais. Žarnų gleivinė yra raukšlėta dėl gaurelių ir mikrogaurelių. Enterocitai yra trumpai gyvenančios ląstelės, todėl jos nuolat yra keičiamos naujomis iš Lieberkuhn kriptų (tai struktūros išsidėsčiusios tarp gaurelių).

Plonasis žarnynas sudarytas iš dvylikapirštės, tuščiosios žarnos ir klubinės. Dvylikapirštė žarna formuoja kilpą, kuri apsupa kasą. Kasa sintetina svarbius virškinimo fermentus: kasos amilazę, lipazę, tripsinogeną, tripsino inhibitorių, chimotripsinogeną ir bikarbonatus (siekiant neutralizuoti druskos rūgštį ateinačią iš liaukinio skrandžio). Virškinimo fermentai pagaminti kasoje pirmiausia pradeda virškinti baltymus (3). Jie išskiriami trimis kasos latakais į distalinę nusileidžiančiosios dvylikapirštės žarnos dalį (1, 5).

Kepenys didelį vaidmenį atlieka riebalų, angliavandeniu ir baltymų metabolizme. Tulžis iš cholesterolio sintetina tulžies rūgštis. Distalinėje dvylikapirštės žarnos dalyje, jos emulguoja riebalus taip palengvindamos jų virškinimą. Vėliau tos rūgštys rezorbuojamos tuščiojoje ir klubinėje žarnose ir krauju vėl patenka į kepenis. Tulžis taip pat dalyvauja ir baltymų bei angliavandenių virškinime. Gamina amilazę, kuri aktyvuoja kasos amilazę ir lipazę dvylikapirštėje. Dėl biliverdino reduktazės ir gliukuroniltransferazės trūkumo pas paukščius, pirminis pigmentas yra biliverdinas, kuris suteikia tulžiai charakteringą žalią spalvą.

Angliavandenių metabolizmas. Vartų vena iš virškinamojo trakto atkeliauja kraujas su maisto medžiagomis. Kepenų fermentai pradeda vykdyti gliukogenezę, baltymų sintezę ir lipogenezę.

(10)

10 Glikogenas, baltymai ir trigliceridai vėliau yra panaudojami visame organizme arba kaupiami. Jeigu dėl kokių nors priežasčių paukštis badavo, hypoglikemijos pasekoje, gliukozė sukaupta kepenyse glikogeno pavidalu verčiama atgal į gliukozę.

Metabolitų, vaistų ir chemikalų metabolizmas. Hidrofobinės, riebaluose tirpios molekulės (kurios sunkiai šalinamos) kepenų yra verčiamos į hidrofilines, vandenyje tirpias ir pašalinamos su tulžimi ir šlapimu. Tai yra padaroma dviejomis fazėmis. Pirma, oksidacijos arba redukcijos reakcijomis, fermentų dėka, molekulės yra modifikuojamos. Antra, tos molekulės yra jungiamos su kitomis. Šio proceso geriausias pavyzdys yra urėjos ir šlapimo rūgšties sintezė iš baltymų, kepenyse.

Baltymų sintezė. Gamina albuminus, fibrinogeną, protrombiną ir krešėjimo faktorius (I, II, V, VII, IX ir XII) (4).

Plonųjų žarnų ir tiesiosios žarnos susidūrime atsiveria dvi aklosios žarnos. Žarnų turinys i aklasias patenka per ileocekalines angas. Proksimalinėje aklųjų žarnų dalyje yra gerai išsivystę gaureliai, tačiau einant tolyn jie trumpėja. Po didelio skaičiaus žarnų susitraukimų jų turinys yra gražinamas į storąsias žarnas. Palyginus su žinduoliais paukščiai turi labai trumpą stojąjį žarnyną, kuris baigiasi kloaka (1). Kloaka yra tiesiosios žarnos praplatėjimas kur baigiasi virškinimo, šalinimo ir reprodukcijos sistemos, bet kai yra dedamas kiaušinis, jis nesiliečia su išmatomis ir šlapimo rūgštimi (3, 4). Pagal išmatų spalvą ir konsistenciją galima spręsti apie kai kurias virškinamojo trakto ligas:

 Kraujingos išmatos – kokcidiozė;

 Žalsvos spalvos išmatos – vėlyva kirminų stadija (arba prilesė žalsvų daržovių);

 Baltos, pieno spalvos, skystos išmatos – kirminai, kokcidiozė, Gamboro liga (infekcinis bursitas);

 Skystai rudos išmatos – kolibakteriozė;

 Skystos, skaidrios – stresas, infekcinis bronchitas;

 Geltonos ir putotos išmatos – kokcidiozė;

1.2. Kvietrugių maistinė vertė

Kvietrugiai (Triticosecale) – žmogaus išvesta veislė iš kviečių (kurie turi kietųjų kviečių A ir B genomus) ir rugių (turi R genomą) (6). Kvietrugiai yra pirmieji kryžminimo būdu gauti javai. Jie yra atsparūs ligoms, žemai temperatūrai, sausrai, drėgmei ir kitoms nepalankioms sąlygoms (8, 10, 32). Kvietrugiai yra didelį energijos kiekį turintys grūdai tinkami gyvūnų šėrimui (7). Juose yra 3163 kcal/kg apykaitinės energijos. Toks kiekis energijos yra panašus į daugumos grūdų, tačiau kvietrugiai turi dvigubai didesnį kiekį baltymų palyginus su kitais. Baltymai su didesniu turiniu nepakeičiamųjų

(11)

11 amino rūgščių turi didesnę maistinę vertę Kvietrugiai turi daug geresnį amino rūgščių profilį, ypač lizino, metionino, triptofano ir treonino, negu kviečiai.

1 ir 2 lentelėse yra palyginamas amino rūgščių kiekis skirtingose kvietrugių ir kviečių veislėse.

1 lentelė. Amino rūgščių kiekis skirtingose kvietrugių veislėse (g/kg SM), (50).

Amino rūgštys Veislės

Fasgro 208 6TA-571 6TA-579 Beagle 82

Aspartamo r. 5,8 5,5 5,5 6,1 Treoninas 3,2 3,2 3,0 3,3 Serinas 4,5 4,8 4,5 4,9 Glutamo r. 24,7 28,2 24,3 27,7 Prolinas 9,0 10,0 9,0 9,4 Glicinas 4,0 4,0 4,0 4,3 Alaninas 3,8 3,7 3,7 4,1 Valinas 4,4 4,3 4,2 4,6 Metioninas 1,8 1,6 1,8 1,9 Izoluecinas 3,4 3,6 3,3 3,7 Leucinas 6,3 6,5 6,2 6,8 Tirozinas 3,0 3,1 3,0 3,2 Fenilalaninas 4,3 4,5 4,3 4,7 Lizinas 3,5 3,2 3,3 3,6 Histidinas 1,6 1,6 1,6 1,9 Argininas 5,2 5,1 5,2 5,6

2 Lentelė. Amino rūgščių kiekis skirtingose kviečių veislėse (g/kg SM), (48).

Amino rūgštys Veislės

Agil Lucius Brilliant Kovas DS

Aspartamo r. 5,01 5,07 4,82 4,35

Treoninas 2,54 2,60 2,39 2,17

Serinas 4,92 4,80 4,43 3,93

(12)

12 Lentelės tęsinys Glicinas 4,93 4,61 4,64 4,13 Alaninas 3,89 3,88 3,82 3,46 Valinas 4,86 4,77 4,41 4,00 Izoluecinas 4,99 3,91 3,70 3,10 Leucinas 6,98 6,86 6,50 5,62 Tirozinas 2,82 2,89 2,90 2,38 Fenilalaninas 4,61 4,65 4,33 3,54 Lizinas 2,51 2,84 2,77 2,54 Histidinas 4,18 3,85 3,45 3,18 Argininas 5,64 5,65 5,42 4,81 Prolinas 10,51 10,37 9,23 6,74 Metioninas 1,07 1,00 0,88 0,71

Maistinės vertės skirtumai gali atsirasti dėl veislių skirtumo arba dėl (R) genomo, kuris yra siejamas su dideliu kiekiu arabinoksilanų (pentozanų) (11, 36). Javų grūdų energetinę vertę gali lemti tokie veiksniai kaip žalios ląstelienos, žalių riebalų kiekis; krakmolo kiekis ir struktūra; tirpių nekrakmolinių polisacharidų kiekis; gyvūnų rūšis (12).

Nuo grūdų anatomijos priklauso jų kokybė (2 pav).

(13)

13 Grūdas yra sudarytas iš keturių dalių:

1. Gemale yra užkoduota genetinė informacija apie naują augalą ir jo ankstyvąją struktūrą (lapus ir šaknis). Nors ši grūdo dalis sudaro tik 3 procentus sėklos, tačiau ji yra biologiškai aktyviausia. Gemale yra baltymų, angliavandenių, riebalų, fermentų, B ir E grupės vitaminų, mineralinių medžiagų, taip pat daug yra polinesočiųjų riebalų rūgščių (linoleno, linolio).

2. Endospermas sudaro 80–85 proc. grūdo sėklos, jame pagrindine yra kaupiama krakmolas, baltymai, truputis cukraus ir ląstelienos.

3. Endospermą supa aleurono sluoksnis. Jame yra fermentų, galinčių pradėti reakciją, kurios pasekoje krakmolas yra verčiamas į cukrų. Maistiniu požiūriu aleurono sluoksnis yra labia vertinga dalis, nes jame kaupiama antioksidantai, skaidulinės medžiagos, vitaminai, biologiškai aktyvūs junginiai.

4. Luobelė yra tarsi oda, kuri apgaubia visą grūdą iš išorės ir saugo jį nuo ligų ir kenkėjų. Luobelėje yra skaidulinių medžiagų, mineralinių medžiagų ir truputis vitaminų (51, 52).

1.3. Kvietrugių panaudojimas paukščių mityboje

Fizinė pašarinių grūdų dalių forma gali paveikti viščiukų broilerių morfologines ir fiziologines žarnyno savybes. Smulkaus malimo lesalai gali padidini paukščių kritimą susijusį su nekrotiniu enteritu. Pastebėta, kad lesinant smulkiai sumaltais kviečiais gaištamumas gali padidėti 28,9 proc. (38).

Nesmulkintų grūdų panaudojimas lesaluose sumažina malimo, pakavimo, granuliavimo, transportavimo išlaidas (23, 24). Visa tai leidžia sumažinti lesalo kainą, o beto yra keliama hipotezė, kad lesinimas neskaldytais grūdais ar tiesiog didesnėmis lesalo dalimis (B. Svihus nurodo didesnį negu 1 mm dydį) (25), gali pagerinti paukščių sveikatingumą, daryti teigiamą įtaką raumeninio skrandžio raumeningumui, virškinamojo trakto dydžiui ir jo funkcijai, taip pat geresnei maisto medžiagų absobcijai (26, 27). Skilvis akivaizdžiai vaidina pagrindinį vaidmenį virškinamojo trakto reguliavime, nes atsiradus raumeninio skrandžio atrofijai sumažėja ir dvylikapirštės žarnos liaukų sekrecija, dėl ko prastėja virškinimas ir maisto medžiagų suvartojimas, tačiau jeigu skrandis gerai išsivystęs padidėja liaukų sekrecija bei virškinimas (28), todėl pastaraisiais metais, tai lėmė mokslininkų ir mokslinės bendruomenės ir pramonės susidomėjimą sąveika tarp rupios struktūros lesalo, skilvio vystymosi ir jo funkcijos (25).

E. A. Fernandes nurodė, kad viščiukų broilerių lesinime naudojant pilno grūdo sorgus skilvio ir plonojo žarnyno svoriai buvo didesni ir buvo nustatyta, kad nesmulkinti sorgų grūdai nedarė jokios

(14)

14 žalos (29). R. D. Taylor ir G. P. D. Jones vieno bandymo metu nustatė, kad lesinime naudojant pilno grūdo kvietrugius, jie padidino raumeninio skrandžio dydį ir buvo galima vizualiai matyti geresnį skrandžio raumenų išsivystymą (26, 30). Atliekant bandymus su kalakutais broileriais S. Janušonis ir kiti tyrėjai pastebėjo, kad kukurūzus broilerių lesaluose pakeitus kvietrugiais su fermentu tiriamosios grupės svorio vidurkis buvo 3,11 proc., didesnis negu kontrolinės grupės broilerių (31). Nors D. R. Korver ir kiti rašė, jog lesinant viščiukus broilerius kviečiais ar kvietrugiais, viščiukų svoris, pašarų sąnaudos, pulko vienodumas ir netinkamos vartoti paukštienos kiekis nesikeičia (8).

Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad lesinant viščiukus broilerius kombinuotaisiais lesalais, kuriuose buvo nuo 8 proc. iki 15 proc. pilno grūdo miežių jų svoris buvo mažesnis 1 proc., lyginant su kontroline grupe, tačiau lesale kuriame tu pačių grūdų buvo nuo 12 proc. iki 25 proc. viščiukų svoris padidėjo 2–4 proc. (33).

1.4. Kvietrugių įtaka paukščių fiziologiniams procesams

Paukščių lesalus sudaro augalinės ir gyvūninės kilmės sudėtingos medžiagos, kurios virškinamajame trakte skaidomos į paprastesnes. Aangliavandenių, riebalų ir baltymų galutiniai skilimo produktai per žarnų gleivinę keliauja į kraują, kuris dalyvauja organizmo fiziologinių procesų ir gyvybinių funkcijų palaikyme (35).

Naminių paukščių žarnyne 90–95 proc. krakmolo virškinama plonoje žarnoje veikiant endogeniniams fermentams, bet paukščiai neturi tokio endogeninio fermento, kuris virškinamajame trakte skaidytų nekrakmolo polisacharidus (37), o kvietrugių naudojimą viščiukų broilerių lesinime kaip tik ir riboja tirpūs nekrakmolo polisacharidai (9, 34).

Pentozanai ir beta-gliukanai yra pagrindiniai nekrakmolo polisacharidai, kurie randami kvietrugių endospermo ląstelės sienelėje. Jie slopina broilerių našumą ir mažina virškinamumą žarnose dėl didelio klampumo ir vandens sulaikymo, taip sukeldami fiziologinius ir žarnų ekosistemos pokyčius (24). Pentozanai taip pat gali mažinti virškinimo fermentų aktyvumą su jais susijungdami tiesiogiai taip neleidžiant susidaryti fermento-substrato kompleksui (9).

Beta-gliukanai žarnyne reaguodami su vandeniu formuoja gleives, kurios padidina jų klampumą. Klampumas priklauso nuo kelių faktorių, įskaitant ir molekulių dydį, ar jos yra šakotos struktūros ar linijinės bei nuo koncentracijos. Padidėjus koncentracijai, polisacharidų molekulės pradeda sąveikauti viena su kita ir sudaro painų tinklą

(15)

15 Klampumas mažina žarnų turinio maišymasi ir/arba keičia maisto medžiagų transportą pro gleivinę. Į dvylikapirštę žarną išskirti tulžies ir kasos fermentai verčią maišytis žarnų turinį, tam kad jie galėtų lengviau jungtis su tam tikrais komponentais. Klampi masė taip pat gali atsidėti lipniais lašeliais, kurie padidina kraiko drėgnumą taip pablogindami oro kokybę paukštyne.

Didelis žarnų klampumas taip pat susijęs su virškinamojo trakto ir sveikatos problemomis. Sumažėjęs slenkamumas gali būti priežastis lengviau daugintis patogeninei mikroflorai (13).

Tačiau paukščių lesinime yra naudojami fermentų papildai, kurie sumažina klampumą ir padidina maisto medžiagų pasisavinamumą (9). O. Esmaeilipour ir kiti tyrėjai, nustatė, kad į kviečių pagrindu sudarytą dietą pridėjus ksilanazinio fermento, sumažėjo virškinamojo trakto klampumas ir tai neturėjo neigiamos įtakos viščiukų priesvoriui (47). V. Ravindran ir kiti nurodė, kad viščiukų broilerių lesinime panaudojus fermentinių preparatų, padidėjo jų svoris ir lesalų sunaudojimas (46).

(16)

16

2. TYRIMŲ MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Bandymo su viščiukais broileriais atlikimas

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012-10-03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI-2271 (14) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (15). Moksliniai tyrimai atitiko ES Direktyvą 2010/63 ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“, bei ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (16).

2.2. Lesinimo bandymas su viščiukais broileriais

Lesinimo bandymas atliktas AB „Vilniaus paukštynas“, fiziologiniai tyrimai atlikti LSMU VA Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijos instituo.

Lesinimo bandymas atliktas su 1–40 dienų amžiaus viščiukais broileriais. 1000 viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 5 grupes po 200 viščiukų kiekvienoje grupėje su 4-ais kiekvienos grupės pakartojimais.

Pirmoji grupė kontrolinė, likusios – tiriamosios. Kontrolinės grupės viščiukai broileriai buvo lesinami standartiniais kombinuotaisiais lesalais.

Kontrolinės grupės viščiukai broileriai lesinti standartiniais kombinuotaisiais lesalais. Į I tiriamosios grupės kombinuotuosius lesalus pilno grūdo kvietrugių per visą bandymo laikotarpį (1−35 d.) įterpta 2 proc. Nuo 1 iki 7 amžiaus dienos viščiukų broilerių lesalai papildyti skirtingais pilno grūdo kvietrugių kiekiais – II tiriamosios grupės lesaluose pilno grūdo kvietrugiai sudarė 4 proc., III tiriamosios grupės – 6 proc., o IV tiriamosios grupės – 8 proc. Nuo 8 iki 21 dienos viščiukų kombinuotieji lesalai buvo papildyti pilno grūdo kvietrugių: II tiriamosios grupės − 8 proc., III tiriamosios grupės – 12 proc. ir IV tiriamosios grupės – 16 proc. Nuo 22 iki 35 dienos viščiukų lesalai buvo papildyti: II tiriamosios grupės − 15 proc., III tiriamosios – 20 proc. ir IV tiriamosios – 25 proc. pilno grūdo kvietrugiais. Paskutinmiuoju bandymo laikotarpiu (36 iki 40 amžiaus dienonomis) visų grupių viščiukai broileriai lesinti standartiniais kombinuotaisiais lesalais be pilno grūdo kvietrugių ir kokcidiostatikų (3 lentelė).

(17)

17 3 lentelė. Bandymo su viščiukais broileriais schema jų kombinuotąjį lesalą papildant skirtingu

nesmulkintų kvietrugių kiekiu, proc.

Bandymo tarpsnis dienomis

Grupės

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji IV tiriamoji

1−7 – 2 4 6 8

8−21 – 2 8 12 16

22−35 – 2 15 20 25

36−40 – – – – –

Viščiukai broileriai lesinti iki soties. Lesalų kokybiniai parametrai atitiko viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas (20). Bandymui naudotų lesalų, atskirais auginimo periodais, kokybiniai parametrai pateikiami 4, 5, 6 ir 7 lentelėse.

4 lentelė. Kombinuotųjų lesalų maistingumas nuo 1 iki 7 viščiukų broilerių auginimo dienos

Komponentų pavadinimas

Lesalų privalomieji kokybiniai rodikliai Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamoji grupė IV tiriamoji grupė Apykaitos energija, MJ/kg 13,06 13,05 13,04 13,03 13,01 Baltymingumas, proc. 21,09 20,90 20,72 20,54 20,36

Žali riebalai, proc. 5,17 5,10 5,03 4,96 4,89

Žalia ląsteliena, proc. 2,42 2,42 2,43 2,43 2,43

Lizinas, proc. 1,24 1,22 1,20 1,18 1,17 Metioninas+cistinas, proc. 0,96 0,93 0,92 0,91 0,90 Treoninas, proc. 0,83 0,82 0,81 0,80 0,79 Triptofanas, proc. 0,26 0,25 0,25 0,25 0,25 Kalcis, proc. 0,90 0,88 0,86 0,84 0,83 Fosforas, proc. 0,61 0,60 0,60 0,59 0,59 Įsisavinamas fosforas, proc. 0,42 0,42 0,41 0,41 0,40

(18)

18

Lentelės tęsinys

Natris, proc. 0,16 0,15 0,15 0,15 0,15

Chloras, proc. 0,19 0,19 0,19 0,19 0,18

Linolinė rūgštis, proc. 2,57 2,54 2,51 2,48 2,45

5 lentelė. Kombinuotųjų lesalų maistingumas nuo 8 iki 21 viščiukų broilerių auginimo dienos Komponentų

pavadinimas

Lizinas, proc. 1,14 1,12 1,07 1,04 1,01 Metioninas+cistinas, proc. 0,89 0,87 0,84 0,82 0,81 Treoninas, proc. 0,77 0,76 0,74 0,72 0,71 Triptofanas, proc. 0,23 0,23 0,22 0,22 0,22 Kalcis, proc. 0,85 0,83 0,78 0,75 0,72 Fosforas, proc. 0,63 0,62 0,61 0,60 0,59 Įsisavinamas fosforas, proc. 0,43 0,43 0,41 0,40 0,40 Natris, proc. 0,15 0,14 0,14 0,13 0,13 Chloras, proc. 0,19 0,18 0,17 0,17 0,16

(19)

19 6 lentelė. Kombinuotųjų lesalų maistingumas nuo 22 iki 35 viščiukų broilerių auginimo dienos

Lizinas, proc. 1,14 1,12 1,02 0,98 0,95 Metioninas+cistinas, proc. 0,89 0,87 0,81 0,79 0,77 Treoninas, proc. 0,77 0,76 0,71 0,69 0,67 Triptofanas, proc. 0,23 0,23 0,22 0,21 0,21 Kalcis, proc. 0,85 0,83 0,72 0,68 0,64 Fosforas, proc. 0,63 0,62 0,59 0,58 0,57 Įsisavinamas fosforas, proc. 0,43 0,43 0,40 0,39 0,38 Natris, proc. 0,15 0,14 0,13 0,12 0,12 Chloras, proc. 0,19 0,18 0,16 0,15 0,15

7 lentelė. Kombinuotųjų lesalų maistingumas augimo pabaigos periodu nuo 36 iki 40 viščiukų

broilerių auginimo dienos

(20)

20

Žali pelenai 3,84 3,84 3,84 3,84 3,84

Lizinas, proc. 1,09 1,09 1,09 1,09 1,09

Metioninas+cistinas,

proc. 0,85 0,85 0,85 0,85 0,85

Triptofanas, proc. 0,22 0,22 0,22 0,22 0,22

Treoninas, proc. 0,74 0,74 0,74 0,74 0,74 Metioninas, proc. 0,53 0,53 0,53 0,53 0,53 Kalcis, proc. 0,85 0,85 0,85 0,85 0,85 Fosforas, proc. 0,62 0,62 0,62 0,62 0,62 Įsisavinamas lizinas 1,01 1,01 1,01 1,01 1,01 Įsisavinamas fosforas, proc. 0,42 0,42 0,42 0,42 0,42 Natris, proc. 0,15 0,15 0,15 0,15 0,15 Chloras, proc. 0,19 0,19 0,19 0,19 0,19 Kalis, proc. 0,72 0,72 0,72 0,72 0,72 Krakmolas 42,05 42,05 42,05 42,05 42,05 Magnis, proc. 0,11 0,11 0,11 0,11 0,11 Cukrus 3,90 3,90 3,90 3,90 3,90

2.3. Zootechniniai tyrimų metodai

Lesinimo bandymų metu buvo nustatyta:

1. Individualaus viščiuko kūno masės svoris 1, 7, 21, 35 ir 40 amžiaus dieną nustatytas sveriant svarstyklėmis CAS SW-1 S PLUS (paklaidų ribos ± 1/2 g).

2. Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvieno pogrupio viščiukų 1–7, 8–21, 22–35 ir 36−40 amžiaus dienomis;

3. Paukščių gaištamumas per visą bandymo laikotarpį. Atliktas visų nugaišusių viščiukų broilerių skrodimas ir nustatomos gaišimo priežastys.

(21)

21

2.4. Viščiukų broilerių fiziologinių tyrimų metodikos

Virškinimo fiziologinių rodiklių tyrimai atlikti viščiukus broilerius paskerdus 35 dienų amžiaus. Nustatant viščiukų broilerių fiziologinius rodiklius bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 5 viščiukus broilerius, kurie paskersti pagal gyvūnų eutanazijos rekomendacijas (17) ir atlikti šie tyrimai:

 Bendrų baltymų kiekis nustatytas – refraktometru (21).

 Dvylikapirštės, plonosios, aklosios bei storosios žarnų turinio pH prietaisu “Inolab 730”.

 Dvylikapirštės, plonosios, aklosios ir storosios žarnų turinio sausųjų medžiagų kiekis nustatytas iš skirtumo, gauto pasvėrus šlapią mėginį ir mėginį išdžiovintą 3 valandas 105°C temperatūroje (19).

 Žarnyno ilgis ir svoris – po laparotomijos akloji žarna ir plonasis bei storasis žarnynai buvo išimti ir pasverti. Kiekvieno žarnyno segmentų ilgis buvo išmatuotas su lanksčia juosta ant stiklinio paviršiaus (18). Žarnyno sienelės nuplautos fiziologiniu tirpalu, nusausintos filtriniu popieriumi ir pasvertos.

 Trumpųjų grandinių riebalų rūgštys nustatytos: pasvėrus 0,2–0,5 g mėginio (svėrimo tikslumas − keturi skaičiai po kablelio) konusiniuose mėgintuvėliuose užpylus 2 ml distiliuoto vandens. Vorteksuota esant 1,800−2,200 aps./min., paliekant 1–2 val. nusistovėti. Įlašinus po 0,05 ml 30 proc. cinko sulfato (ZnSO4*7H2O) ir 15 proc. kalio heksacianoferatas (K4[Fe(CN)6]*3H2O), vėl

vorteksuojama. Paliekama 1 val. nusistovėti. 20 min. centrifuguojama 4000 aps./min. greičiu. Filtruojama per membraninį filtrą. Chromatografavimo sąlygos: naudojama chromatografinė kolonėlė 250×4,6, 5 μm (Grace Davison Discovery Sciences, USA); injekcija 10 μl; bangos ilgis UV 210 nm; mobili fazė 25 mM KH2PO4: MeOH (80:20); srauto greitis − v1,20 ml/min. (23).

 Viso bandymo metu imtas viščiukų broilerių kraikas ir nustatytas sausųjų medžiagų kiekis apskaičiavus masės skirtumą, gautą pasvėrus šlapią mėginį ir mėginį, 3 val. džiovintą 105ºC temperatūroje (19).

2.5. Statistinė duomenų analizė

Statistiškai tyrimo duomenys buvo vertinami naudojant programinį paketą STATISTICA versija 6,0. Nustatant priedų įtaką tirtiems rodikliams naudojome vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Skirtumai nustatyti naudojant Dunkano testą. Statistiškai reikšmingi skirtumai laikomi kai p<0,05.

(22)

22

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Skirtingo įterpimo pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių

produktyvumui

Lesinimo bandymo metu pagal ištirtus parametrus buvo apskaičiuoti vidutiniai bandymų rezultatai.

8 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių kūno masei, g. Viščiukų

amžius dienomis

Grupės

1 46,17±0,14 46,16±0,14 46,19±0,17 46,21±0,14 46,18±0,13 7 170,28±1,66 180,79±1,41* 166,81±1,31 160,11±1,75* 159,66±1,38* 21 955,01±8,02 942,09±7,83 918,19±8,68* 901,57±8,50* 853,68±7,78* 35 2470,3±20,36 2390,5±23,18* 2299,1±23,54* 2271,7±21,99* 2195,5±22,26* 40 3151,9±27,45 3122,8±30,68 2980,1±32,93* 2969,9±31,18* 2875,3±30,98*

*duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Išanalizavus viščiukų broilerių masės augimo dinamikos rezultatus (8 lentelė) galima pastebėti, kad viščiukus lesinant lesalais, I tiriamojoje grupėje, kuriuoje įterpta 2 proc. pilno grūdo kvietrugių, viščiukų broilerių svoris 7 amžiaus dieną buvo 6 proc. didesnis , lyginant su kontroline grupe (p<0,05). 21-ą ir 40-ą viščiukų amžiaus dieną, jų svoris sumažėjo 1 proc., o 35-ą dieną - 3 proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05).

Įterpus į viščiukų broilerių kombinuotuosius lesalus 4 proc. pilno grūdo kvietrugių (II tiriamoji grupė), viščiukų svoris 7 dieną sumažėjo 2 proc., lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi. Kitais laikotarpiais, t.y. 21 (pilno grūdo kvietrugių lesaluose buvo 8 proc.), 35 (pilno grūdo kvietrugių lesaluose buvo – 15 proc.) ir 40 amžiaus dienomis, šios grupės svoriai sumažėjo atitinkamai 4 proc., 7 proc. ir 5 proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05).

(23)

23 Viščiukų broilerių svoris 7-ą ir 21-ą amžiaus dieną (III tiriamoji grupė), sumažėjo 6 proc., 35-ą amžiaus dieną, įterpus 20 proc. pilno grūdo kvietrugių, minėtas rodiklis sumažėjo 8 proc., ir 40 dienų amžiaus, kai kombinuotieji lesalai nebuvo papildyti pilno grūdo kvietrugiais, sumažėjo 6 proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05).

IV tiriamojoje grupėje, 7 dienų amžiaus viščiukų kūno svoris sumažėjo 6 proc., lyginant su kontroline grupe. Vėlesniais laikotarpiais, jų svoriai 21-ą ir 35-ą amžiaus dienomis sumažėjo 11 proc., 40 amžiaus dieną – 9 proc. (viščiukų broilerių 7-ą amžiaus dieną, kombinuotieji lesalai buvo papildyti 8 proc., 21 amžiaus dieną – 16 proc., 35 dieną – 25 proc.), lyginant su kontroline grupe (p<0,05).

9 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti, kg. Viščiukų

amžius dienomis

Grupės

1–7 0,99±0,03 0,93±0,02 1,03±0,02 1,07±0,06 1,05±0,03 8–21 1,55±0,03 1,56±0,04 1,60±0,07 1,60±0,08 1,79±0,04* 22–35 1,74±0,02 1,70±0,02 1,80±0,02 1,94±0,07 1,95±0,04* 36–40 2,46±0,09 2,32±0,16 2,36±0,24 2,16±0,20 2,58±0,11 1–35 1,66±0,01 1,62±0,02 1,71±0,02 1,79±0,07 1,87±0,03* 1–40 1,82±0,02 1,77±0,02 1,84±0,03 1,87±0,09 2,01±0,04*

Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti (9 lentelė) I tiriamojoje grupėje 1–7 dienų amžiaus buvo 6 proc. mažesnės, lyginant su kontroline grupe. Tolesnėje bandymo eigoje , t.y. 8–21 dienų amžiaus šis rodiklis buvo vienodas palyginus su kontroline grupe. 22–35 dienų amžiaus minėtas rodiklis buvo 2 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Paskutiniuoju bandymo laikotarpiu 36–40 dienų amžiaus lesalų sąnaudos sumažėjo 6 proc., lyginant su kontroline grupe. Per visą bandymo laikotarpį (1–35 amžiaus dienas), kai kombinuotieji lesalai buvo papildyti pilno grūdo kvietrugiais, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti sumažėjo 2 proc., o per 1–40 dienų laikotarpį – 3 proc., lyginant su kontroline grupe.

(24)

24 II tiriamojoje grupėje per 1–7 dienų amžiaus bandymo periodą, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti padidėjo 4 proc. lyginant su kontroline grupe. Vėlesniais laikotarpiais, t.y. 8–21 ir 22–35 dienos periodu, minėtas rodiklis padidėjo 3 proc. palyginus su kontroline grupe (p>0,05). 36–40 dienų amžiaus, šis rodiklis buvo mažesnis 4 proc., lyginant su kontroline grupe. Per visą bandymo periodą (1–40 dienų amžiaus) lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo 1 proc. didesnės, lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi.

III tiriamojoje grupėje, per visą bandymo laikotarpį (1–35 amžiaus dienas), kai kombinuotieji lesalai buvo papildyti pilno grūdo kvietrugiais, lesalų sąnaudos padidėjo 8 proc., o per 1–40 amžiaus dienas – 3 proc., lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi.

Per visą bandymo periodą (1–40 dienų amžiaus) lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti IV tiriamojoje grupėje buvo 10 proc. didesnės, lyginant su kontroline grupe (p<0,05).

10 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui, proc. Bandymo

tarpsnis, dienomis

Grupės

1–7 99,5 99,5 99 98,5 100 8–21 97 97,5 97,5 97,5 98,5 22–35 98,5 99,5 99,5 98,5 100 36–40 98,5 98,5 98,5 100 97,5 1–35 95,5 97 97 95,5 98,5 1–40 94 95,5 95,5 95,5 96

Išanalizavus viščiukų broilerių gaištamumo rezultatus (10 lentelė), nustatyta, kad per 1–35 dienų augimo periodą, kai lesalai buvo papildomi pilno grūdo kvietrugiais, tai viščiukų broilerių gaištamumui esminės įtakos neturėjo.

Per visą broilerių augimo periodą, t.y.1–40 dienomis, broilerių išsaugojimas I ir II tiriamojoje grupėje sumažėjo 1,5 proc., IV tiriamojoje grupėje – 2,5 proc., o III tiriamojoje grupėje, minėtas rodiklis išliko toks pat, lyginant su 1–35 dienų augimo periodu, kai kombinuotieji lesalai buvo papildyti pilno grūdo kvietrugiais.

Per visą broilerių auginimo periodą (1–40 dienomis), viščiukų broilerių gaištamumas tiriamosiose grupėse buvo nuo 1,5 proc. iki 2 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

(25)

25

3.2. Skirtingo įterpimo pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių

fiziologiniams procesams

11 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių kraujo rodikliams, proc. Vidaus organų

dalys

Grupės

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji IV tiriamoji Gliukozė (mmol/l) 15,02±0,25 14,15±0,21* 14,58±0,44 14,30±0,74 15,04±0,32 Cholesterolis 4,15±0,18 4,36±0,17 4,76±0,64 4,78±0,59 4,26±0,40 DTL-cholesterolis 2,89±0,11 2,96±0,22 3,31±0,32 3,52±0,42 3,07±0,30 MTL-cholesterolis 0,75±0,10 0,73±0,09 0,63±0,12 0,60±0,17 0,60±0,14 Trigliceridai 1,16±0,22 1,64±0,17 1,42±0,19 1,36±0,26 1,50±0,07

(DTL – didelio tankio lipoproteinai; MTL- mažo tankio lipoproteinai)

Išanalizavus viščiukų broilerių kraujo rodiklių duomenis, galima teigti, kad pilno grūdo kvietrugiai turėjo įtakos jų kitimui (11 lentelė). Galima pastebėti, kad pilno grūdo kvietrugiai padidino cholesterolio nuo 4 proc. iki 15 proc., DTL – cholesterolio nuo 2 proc. iki 22 proc. ir trigliceridų kiekį nuo 17 proc. iki 41 proc., lyginant su kontrole grupe (p>0,05).

MTL – cholesterolio kiekį pilno grūdo kvietrugiai mažino visose tiriamosiose grupėse 3–20 proc., palyginus su kontroline grupe (p>0,05).

Gliukozės kiekis I tiriamojoje grupėje buvo 6 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p<0,05). II–oje ir III–ioje grupėse gliukozės kiekis taip pat buvo sumažėjęs atitinkamai 3 proc., ir 5 proc., kai tuo tarpu IV–oje grupėje nors ir nežymiai, bet gliukozės kiekis kraujyje buvo didesnis 0,1 proc., palyginus su kontroline grupe (p>0,05).

12 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinio pH. Virškinamojo

trakto dalys

Grupės

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji IV tiriamoji Dvylikapirštė žarna 5,77±0,27 5,75±0,41 5,66±0,37 6,27±0,21 6,35±0,36 Plonoji žarna 5,73±0,37 5,60±0,29 5,64±0,34 5,45±0,17 5,35±0,27 Akloji žarna 6,32±0,29 5,99±0,20 6,21±0,33 5,67±0,29 5,99±0,18

(26)

26

Storoji žarna 5,41±0,30 6,16±0,53 6,06±0,13 5,12±0,21 5,97±0,23

Išanalizavus viščiukų broilerių virškinamojo trakto pH duomenis galima teigti, kad pilno grūdo kvietrugiai turėjo įtakos pH kitimui (12 lentelė). Galima pastebėti, kad pilno grūdo kvietrugiai padidino dvylikapirštės (III tiriamojoje grupėje – 0,50 punkto, IV-oje – 0,58 punkto), storosios (I, II ir IV tiriamosiose grupėse – 0,56–0,75 punkto) turinio pH (p>0,05). Plonosios žarnos turino pH sumažėjo visose tiriamosiose grupėse (0,09–0,38 punkto), aklosios (0,11–0,65 punkto), storosios sumažėjo III-je tiriamojoje grupėje – 0,29 punkto, palyginus su kontroline grupe ir dvylikapirštės I-oje – 0,02, o II-oje grupėje – 0,11 punkto (p>0,05).

13 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinio sausųjų

medžiagų kiekiui, proc.

Virškinamojo trakto dalys

Grupės

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji IV tiriamoji Dvylikapirštė žarna 21,77±1,25 24,29±1,62 23,43±2,10 21,94±2,52 23,08±1,08 Plonoji žarna 18,71±0,61 20,04±0,72 17,45±0,40 17,71±0,68 18,53±1,38 Akloji žarna 15,64±1,73 19,91±1,15 18,94±1,87 14,40±0,95 16,54±2,21 Storoji žarna 21,70±1,48 19,38±2,95 19,38±0,14 19,18±0,83 20,87±1,37

Pilno grūdo kvietrugiai kombinuotuosiuose lesaluose padidino dvylikapirštės žarnos sausųjų medžiagų kiekius (13 lentelė) visų tiriamųjų grupių 0,7–11,5 proc., plonosios žarnos (I tiriamosios grupės 7,1 proc.), aklosios žarnos (I, II ir IV tiriamųjų grupių atitinkamai 27,3 proc., 21,1 proc., ir 5,7 proc.), palyginus su kontroline grupe (p>0,05), tačiau sausųjų medžiagų kiekis sumažėjo visų tiriamųjų grupių storosios žarnos 3,8–11,6 proc., plonosios (II tiriamosios 6,7 proc., III tiriamosios 5,3 proc., ir IV tiriamosios 0,9 proc.), aklosios (III tiriamosios grupės 7,9 proc.) lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

14 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių vidaus organų išsivystymui Vidaus organų

dalys

Grupės

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji IV tiriamoji Žarnyno ilgis, cm 226,60±45,20 226,10±9,60 265,90±16,61 256,10±8,04 277,16±14,82

(27)

27 Lentelės tęsinys Žarnyno svoris, g _70,97±10,36 _75,60±4,32 _82,24±6,36 _78,54±1,13 _84,91±3,43 Žarnyno svoris su turiniu, g 154,89±13,85 154,10±14,07 165,46±15,11 154,22±9,13 179,85±8,74 Širdies masė su riebalais, g 15,26±1,15 16,53±0,38 15,47±2,12 14,05±0,71 16,06±1,46 Širdies masė be riebalų, g 11,49±0,89 13,17±1,01 10,90±0,86 11,14±0,40 12,56±1,35 Kepenų svoris, g _69,25±4,21 _63,32±4,83 _55,94±3,12* _61,21±3,82 _60,15±6,25 Raumeninis skrandis su riebalais, g 25,95±1,24 30,82±5,98 34,48±1,85* 36,87±1,35* 39,89±1,36* Raumeninis skrandis be riebalų, g 16,43±0,93 19,89±2,44 22,74±1,30* 24,31±0,99* 25,70±1,80* Liaukinis skrandis, g 9,24±1,06 9,25±0,46 9,90±0,58 9,41±0,73 10,29±0,95 Vidaus riebalų masė, g 21,74±5,35 21,61±5,63 19,33±3,26 34,56±4,82 34,76±6,05

Pastaba: * skirtumai statistiškai patikimi; p<0,05.

Analizuojant pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių vidaus organų išsivystymui (14 lentelė), nustatyta kad pilno grūdo kvietrugiai teigiamai įtakojo viščiukų broilerių žarnyno ilgius (II, III ir IV tiriamųjų grupių atitinkamai 17 proc., 13 proc., 22 proc.), žarnyno svorius 7–20 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Žarnyno svoriui su turiniu lesinant kombinuotaisiais lesalais su pilno grūdo kvietrugiais I ir III tiriamosioms grupėms įtakos beveik neturėjo, tačiau padidino (II grupės 7 proc., o IV-sios 16 proc.), svorį palyginus su kontroline grupe (p>0,05). Lesalas su pilno grūdo kvietrugiais didino raumeninio skrandžio su riebalais masę nuo 19 proc. iki 54 proc. (p<0,05), o raumeninio skrandžio be riebalų I tiriamojoje grupėje 21 proc., o II – IV grupėse atitinkamai 38–56 proc. (p<0,05). Vidaus riebalų masė didesnė buvo (III tiriamosios grupės 59 proc., IV grupės 60 proc.). Pilno grūdo kvietrugių panaudojimas lesaluose liaukinio skrandžio svorį padidino visų tiriamųjų grupių nuo 0,1 proc. iki 11 proc., lyginant su kontroline viščiukų grupe. Kepenų svoris sumažėjo (I tiriamojoje grupėje 9 proc., II grupėje 19 proc. (p<0,05), III ir IV grupėse atitinkamai 12 proc., ir 13 proc.), palyginus su kontroline grupe.

(28)

28 15 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai viščiukų

broilerių aklosios žarnos virškinamajame turinyje, proc.

Trumpųjų grandinių riebalų rūgštys

Grupės

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

IV tiriamoji Acto r. 68,35±2,81 67,18±1,14 66,91±0,79 71,48±1,86 68,21±2,10 Propiono r. 7,51±0,50 7,23±1,23 8,37±0,71 6,56±0,90 8,07±0,88 Sviesto r. 24,15±2,80 25,59±1,68 24,72±0,86 21,96±1,72 23,73±1,82

Analizuojant pilno grūdo kvietrugių įtaką trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai viščiukų broilerių aklosios žarnos virškinamajame turinyje nustatyta (15 lentelė), kad acto rūgšties koncentracija sumažėjo I tiriamojoje grupėje 1,7 proc., II tiriamojoje grupėje - 2,1 proc., IV tiriamojoje grupėje 0,2 proc., propiono rūgšties I tiriamojoje grupėje 3,7 proc., ir III tiriamojoje grupėje - 12,6 proc., sviesto rūgšties III ir IV tiriamosiose grupėse atitinkamai 9,0 proc., ir 1,7 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Acto rūgšties padidėjimas aklojoje žarnoje nustatytas III-ioje tiriamojoje grupėje 4,5 proc., propiono II-oje ir IV-oje grupėse atitinkamai 11,4 proc., ir 7,4 proc., o sviesto rūgšties I-oje grupėje 5,9 proc., bei II-oje 2,3 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

16 lentelė. Pilno grūdo kvietrugių įtaka viščiukų broilerių kraiko sausųjų medžiagų kiekiui, proc.

Bandymo tarpsnis dienomis

Grupės

1–7 7,08±0,40 9,07±0,22* 8,03±1,01 7,32±0,39 8,28±0,47

8–21 13,28±3,03 15,76±2,87 15,86±1,53 17,80±2,84 14,45±3,27 22–35 8,84±0,16 10,02±1,21 10,14±1,92 9,32±1,26 9,01±0,65 36–40 20,50±0,95 22,25±0,72 22,25±0,56 22,83±0,49* 20,47±0,51 *duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

(29)

29 Analizuojant viščiukų broilerių kraiko sausųjų medžiagų kiekį (16 lentelė) nustatyta, kad lesinant kombinuotaisiais lesalais papildytais pilno grūdo kvietrugiais I-oje tiriamojoje grupėje 1-ąjį periodą, t. y. 1–7 dienų amžiaus padidėjo 28 proc. (p<0,05). Tolimesnėje bandymo eigoje, t. y. 8–21 dienų amžiaus šis rodiklis buvo 19 proc., 22–35 dienų amžiaus 13 proc., ir 36–40 dienų viščiukų amžiaus 9 proc., didesnis palyginus su kontroline grupe (p>0,05).

II–oje tiriamojoje grupėje, kur neskaldyti kvietrugiai sudarė 15 proc., nustatytas sausųjų medžiagų padidėjimas visuose amžiaus perioduose atitinkamai 13 proc., 19,4 proc., 15 proc., ir 9 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

III–oje grupėje kraiko sausųjų medžiagų padidėjimas skirtingose amžiaus grupėse buvo: 1–7 dienų amžiaus 3 proc., 8–21 dienos amžiaus 34 proc., 22–35 dienų amžiaus 5 proc., 36–40 dienų amžiaus 11 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

IV–oje tiriamojoje grupėje kur kombinuotame lesale pilno grūdo kvietrugiai sudarė 25 proc. nustatyta, kad 36–40 dienų amžiaus sausųjų medžiagų kiekis kraike buvo mažesnis 0,1 proc, kai tuo tarpu 1–7 dienų amžiaus periode jis buvo 17 proc., 8–21 dienos amžiaus 9 proc., 22–35 dienų amžiaus 2 proc., didesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

(30)

30

REZULTATŲ APTARIMAS

Kvietrugių maistinė vertė yra panaši į kviečių, tačiau kvietrugiai turi didesnį kiekį lizino ir geresnį mineralinių medžiagų balancą. Kvietrugių sudėtyje yra nekrakmolo polisacharidų, kurių neskaido paukščių virškinamojo trakto fermentai. Tačiau dėl kvietrugių gero baltymų virškinamumo ir geros nepakeičiamųjų amino rūgščių sudėties, jie yra geras pakaitalas kitoms javų rūšims, juos panaudojant paukščių mityboje (39).

Skirtingas pilno grūdo kvietrugių kiekis įterptas į kombinuotuosius lesalus, viščiukų broilerių (7 - ą amžiaus dieną, esant 2 proc. kvietrugių lesale) svorį padidino 6 proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05), o lesalų sąnaudos už kontrolinės grupės taip pat buvo 6 proc. mažesnės. Per visą bandymo laikotarpį, t. y. 1–40 bandymo dienos, viščiukų broilerių svoris sumažėjo 1–11 proc. (p<0,05), o lesalų sąnaudos svyravo I – oje tiriamojoje grupėje sumažėjo 3 proc., bet II, III ir IV – oje jos padidėjo analogiškai 1 proc., 3 proc., ir 11 proc. (p<0,05). Viščiukų broilerių gaištamumo rezultatų analizė parodė, jog pilno grūdo kvietrugiai nedarė esminės įtakos mirtingumui (p>0,05). D. R. Korver ir kitų tyrėjų duomenys buvo panašūs į mūsų tyrimo duomenis. Jie nustatė, kad kvietrugių pagrindu sudarytas lesalas, viščiukų kūno masę sumažino, o lesalų sunaudojimą padidino (8). ASM Mahbub ir jo kolegos nurodė, kad kukurūzus keičiant į kvietrugius kūno svoriui, mirtingumui pastebimos įtakos nedarė (43). M. Morkūno, G. P. D. Jones ir R. D. Taylor tyrimas buvo priešingas mūsų tyrimo duomenims (26, 40).

Rezultatai parodė, kad naudojant lesaluose pilno grūdo kvietrugius visose tiriamosiose grupėse gliukozės kiekis mažėjo 2,9–5,7 proc. arba buvo beveik nepakitęs (didesnis 0,1 proc. už kontrolinės grupės). Bendras cholesterolio kiekis didėjo iki 15,1 proc., DTL – cholesterolio iki 21,7 proc., o trigliceridų kiekio kraujyje padidėjimas siekė iki 41,3 proc, lyginant su kontroline grupe. O MTL – cholesterolio kiekis visose tiriamosiose grupėse buvo mažesnis iki 20 proc. (p>0,05).

Cholesterolis yra skirstomas į tris grupes: mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis), didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis) ir trigliceridai. DTL cholesterolis mažina MTL cholesterolio („blogojo“) kiekį kraujyje jį prisijungdamas ir nunešdamas į kepenis, kur su tulžimi pasišalina per žarnyną (41).

Pilno grūdo kvietrugių panaudojimas lesale, viščiukų broilerių dvylikapirštės žarnos turinio pH ir sausųjų medžiagų kiekį atitinkamai didino 0,50–0,58 punkto ir 0,7–11,5 proc., storojo žarnyno pH didėjo 0,56–0,75 punkto, tačiau sumažėjo sausųjų medžiagų 3,8–11,6 proc., o labiausiai mažino aklosios žarnos pH, t.y. 0,11–0,65 punkto, lyginant su kontroline grupe, bet joje rastas didžiausias sausųjų medžiagų kiekis, kuris siekė iki 27,3 proc.

(31)

31 Kuo didesnė sausųjų medžiagų koncentracija virškinamajame trakte ir šalinamame turinyje, tuo kraikas bus sausenis, o tai gerina paukštidės mikroklimatą (42). Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad visose tiriamosiose grupėse ir visuose amžiaus perioduose kraiko sausųjų medžiagų kiekis buvo didesnis.

Pilno grūdo kvietrugiai darė teigiamą įtaką raumeniniam skrandžiui su riebalais (visose tiriamosiose grupėse jo masė padidėjo 18,7–53,7 proc.) ir raumeniniam skrandžiui be riebalų (visose grupėse svoris padidėjo 21–56,4 proc.) (p<0,05). Pilno grūdo kvietrugiai konbinuotajame lesale padidino žarnyno ilgį (visose grupėse 13,0–22,3 proc), o žarnyno masę be turinio nuo 6,5 proc. iki 19,6 proc., o žarnų svoris su turiniu didesnis buvo 2 – oje ir 4 – oje tiriamosiose grupėse, palyginti su kontroline grupe. Pilno grūdo kvietrugiai visose tiriamosiose grupėse sumažino kepenų svorį. Šio tyrimo rezultatai sutampa su kitų mokslininkų tyrimais, kurie teigė, kad kvietrugių kiekis lesale teigiamai veikia raumeninio skrandžio tūrį ir svorį (25, 44).

Analizuojant pilno grūdo kvietrugių įtaką trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai viščiukų broilerių aklųjų žarnų virškinamajame turinyje, nustatėme skirtingus rezultatus visose tiriamosiose grupėse. Propiono rūgšties kitimas buvo didžiausias. Jo koncentracija mažiausia buvo 3 – ioje grupėje 12,6 proc., kai lesale buvo 20 proc. kvietrugių, o didžiausia 2 – oje 11,4 proc., kai kvietrugiai sudarė 15 proc. lesalo (p>0,05).

Norint pagerinti kvietrugių panaudojimo efektyvumą paukščių mityboje, reiktų atlikti detalesnę jų maistinės vertės analizę. Dėmesį ypatingai reiktų atkreipti į antimaistinių medžiagų koncentraciją, tokių kaip pentozanai ir beta gliukanai.

(32)

32

IŠVADOS

1. Išanalizavus viščiukų broilerių kūno masę į lesalus pridėjus skirtingą kiekį pilno grūdo kvietrugių, nustatėme, kad visose tiriamosiose grupėse ir visuose amžiaus perioduose kūno masė buvo mažesnė nuo 1 proc. iki 11 proc., išskyrus 7 dienų amžiaus viščkiukų, kai pilno grūdo kvietrugiai kombinuotuosiuose lesaluose sudarė 2 proc. lesalo. Tada jų kūno masė buvo didesnė 6 proc. (p<0,05).

Panaudojant pilno grūdo kvietrugius lesale, nustatėme, kad lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti didžiausios buvo IV – oje tiriamojoje grupėje, kai kvietrugiai sudarė 25 proc. lesalo. Tuo metu sąnaudos padidėjo 5–16 proc., lyginant su kontroline grupe (p<0,05).

Nustatyta, kad viščiukų broilerių gaištamumui, pilno grūdo kvietrugiai lesale esminės įtakos neturėjo. Per visą auginimo laikotarpį (t.y. 1–40 dienų) tiriamųjų grupių išsaugomumas buvo didesnis iki 1,5–2 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

2. Pilno grūdo kvietrugių įterpimas į viščiukų broilerių kombinuotuosius lesalus kraujo rodikliams darė tokia įtaką: sumažino gliukozės kiekį 0,42–0,87 mmol/l (p<0,05), padidino bendrojo cholesterolio kiekį 0,11–0,63 mmol/l, DTL-cholesterolio kiekį 0,07–0,63 mmol/l ir trigliceridų 0,2–0,48 mmol/l, lyginant kontoline grupe (p>0,05).

Analizuojant pilno grūdo kvietrugių įtaką viščiukų broilerių pH kitimui atskirose virškinamojo trakto dalyse, nustatyta, kad pH labiausiai padidėjęs buvo dvylikapirštėje žarnoje iki 0,58 punkto ir storojoje žarnoje iki 0,75. Mažiausias pH rodiklis buvo nustatytas aklojoje žarnoje, kuris svyravo nuo 0,56 punkto iki 0,75 punkto, palyginus su kontroline grupe (p>0,05).

Analizuojant viščiukų broilerių sausųjų medžiagų koncentraciją atskirose virškinamojo trakto dalyse nustatyta, kad pilno grūdo kvietrugių įterpimas į lesalus sąlygojo didesnį sausųjų medžiagų kiekį tiriamųjų viščiukų broilerių dvylikapirštės ir ypatingai aklosio žarnos turinyje.

Skirtingas pilno grūdo kvietrugių kiekis lesaluose didino žarnyno ilgį 13–22 proc., jo masę be turinio 7–20 proc., raumeninio skrandžio svorį su riebalais 19–54 proc. (p<0,05) ir raumeninio skrandžio svorį be riebalų 21–56 proc. (p<0,05), lyginant su kontroline grupe.

Panaudojus skirtingą pilno grūdo kvietrugių kiekį lesaluose, nustatėme, kad viščiukų broilerių aklosios žarnos turinyje acto rūgšties koncentracija didėjo 3-ioje tiriamojoje grupėje 4,5 proc., o kitose tiriamosiose grupėse sumažėjo nuo 0,2 proc. iki 2,1 proc. lyginant su kontroline grupe. Propiono rūgšties koncentracija didesnė buvo 2-oje tiriamojoje grupėje 11,4 proc. ir 4-oje 7,4 proc, bet mažesnė 1-oje ir 3-oje tiriamosiose grupėse atitinkamai 3,7 proc. ir

(33)

33 12,6 proc. Sviesto rūgšties koncentracija didesnė už kontrolinės nustatyta 1-oje grupėje 5,9 proc. ir 2-oje 2,3 proc., o mažesnė 3 ir 4 tiriamosiose grupėse atitinkamai 9 proc. ir 1,7 proc.

Išanalizavus viščiukų broilerių kraiko sausųjų medžiagų kiekį, panaudojant skirtingą pilno grūdo kvietrugių kiekį lesale, nustatėme, kad jis didžiausias buvo 1–7 dienų amžiaus viščiukų, kombinuotajame lesale kvietrugiams sudarant 2 proc., sausųjų medžiagų kiekis buvo 28 proc. didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

(34)

34

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Lorenzoni G. Poultry Diseases Influenced by Gastrointestinal Health. Traditional Treatments and Innovative Solutions. Erber AG, Austria. 2010. P. 3-14.

2. Pabijanskas A. Žemės ūkio gyvulių anatomija. Vilnius. Mintis. 1967. P. 373-377.

3. Jacob J., T. Pescatore. Avian digestive system. University of Kentucky collage of agriculture, food and environment, Lexington, KY, 40546, 2011. (http://www2.ca.uky.edu/agc/pubs/ASC/ASC203/ASC203.pdf), prieiga internetu 2015 – 11 – 20.

4. Doneley B. Avian medicine and surgery in practice – companion and aviary birds. 2011. P. 18-19.

5. Perry G. C. Avian gut function in health and desease. Poultry science symposium series vol 28., 2006. P. 29 – 34.

6. Rakha A., P. Aman, R. andersson. Dietary fiber in triticale grain: Variation in content, composition, and molecular weight distribution of extractable components. Journal of Cereal science 54 (2011). P. 324 – 331.

7. Djekic V., S. Mitrovic, V. Radovic, S. Obradovic, V. Dermanovic, M. Mitrovic, T. Pandurevic. Effect of Feding Triticale on Performance of Broiler Chicks. Agriculture and Forestry, Vol. 61 Issue 1: 279 – 286, 2015, Podgorica.

8. Korver, D.R., M.J. Zuidhof, K.R. Lawes. Performance characteristics and economic comparison of broiler chickens fed wheat and triticale based diets. Poultry Science, 83: 716-725, 2004.

9. Zarghi H., A. Golian, H. Kermanshahi, A.R. Raji, A.R. Heravi. The Effect of Triticale and Enzyme in Finisher Diet on Performance, Gut Morphology and Blood Chemistry of Broiler Chickens. Journal of Animal an Veterinary Advances 9 (17): 2305 – 2314, 2010.

10. McGoverin C. M., F. Snyders, N. Muller, W. Botes, G. Fox, M. Manley. A review of triticale uses and the effect of growth environment on grain quality. Published online in Wiley Online Library: 23, 2011.

11. Djekic V., T. Pandurevic, S. Mitrovic, V. Radovic, J. Milivojevic, V. Djermanovic. Nutritional Value of Triticale (Trijumf) for Broiler Diets. Third International Scientific Symposium “Agrosym Jahorina 2012”. P. 548 – 553.

12. Jeroch H. Javų grūdai, ankštinių ir kitų augalų sėklos, aliejingos sėklos: sudėtis (maisto medžiagos, antimaistinės, kenksmingos medžiagos) kokybės rodikliai, perdirbimo technologijos, naudojimas mityboje ir pramonėje. P. 1- 58. 2011

(35)

35 13. Jacob J.. Beta – Glucans. University of Kentucky. 2015. Prieiga internetu 2015-11-30.

https://articles.extension.org/pages/65436/beta-glucans

14. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-2271. Valstybės žinios. 2012. Nr. 122–6126.

15. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2012. Nr. 130–6595.

16. www.litlex.lt (prieiga per internetą 2015-11-24).

17. Close B., Banister K., Baumans Bernoth E. M., Bromage N., Bunyan J., Erhardt W., Flecknell P., Gregory N., Hackbarth H., Morton D., Warwick C. In: Lab animals. 1997. Part 2. Vol. 31. P. 1–32.

18. Lentle R. G., Stafford K. J., Poter M. A., Springett B. P. and Haslett S. Factors affecting the volume and macrostructure of gastrointestinal compartments in the tammar wallaby (Macropus eugenii Desmarest). Aust. J. Zool. 1998. 46:529-545.

19. Naumann C., Bassler R. Methodenbuch, Band III. Die chemische Untersuchung von Futtermitteln. VDLUFA-Verlag, Darmstadt. 1993.

20. NRC – National Research Council. Nutrient requirements of poultry. 10th ed. National Academy Press Washington, D.C., USA. 2004.

21. Tietz N. W. Clinical Guide to Laboratory Tests 3rd ed AACC; 1995.

22. Kliseviciute V., Gruzauskas R., Grashorn M. A., Raceviciute-Stupeliene A., Sasyte V., Svirmickas G. J., Bliznikas S. Effect of different supplementation levels of whole Triticale grown in Lithuania to broiler diets on performance and parameters of functioning of the digestive tract. Europ. Poult. Sci. 2014. Vol. 78. P. 1–13.

23. Pousga S., H. Boly, B. Ogle. Choise feeding of poultry: a review. Livestock research for rural development17 (4) 2005. Prieiga per internetą 2015-11-19 (http://www.lrrd.org/lrrd17/4/pous17045.htm)

24. Ozek K., Y. Konca, A. U. Catli, K. T. Wellmann. The effects of free choise feeding based on whole triticale on growth, meat quality, carcass characteristics and gastrointestinal traits ir broilers. P. 621-628. 2012

25. Svihus B.. The Gizzard: function, influence of diet structure and effect on nutrient availability. World’s Poultry Science journal, Vol. 67, 2011. P. 207 – 225.

26. Jones G. P. D., Taylor D. The incorporation of whole grain into pelleted broiler chicken diets: product and physiological responses. Br. Poult. Sci. 42. P. 477 – 483, 2001

(36)

36 27. Biggs P., Parsons C. M.. The effect of whole grains on nutrient digestibilities, growth performance, and cecal short-chain fatty acid concentrations in young chicks fed corn-soybean meal diets. Poult. Sci. 88. P. 1893-1905, 2009.

28. Gonzales-Alvarado J., E. Jimenez-Moreno, D. G. Valencia, R. Lazaro, G. G. Mateos. Effects of Fiber Source and Heat Processing of the Cereal an the Development and pH of the Gastrointestinal Tract of Broilers Fed Diets Based on Corn or Rice. Poul. Sci. 2008. 87. P. 1779 – 1795.

29. Fernandes E. A., W. J. S. Pereira, L. Hackenhaar, R. M. Rodrigues, R. Terra. The Use of Whole Grain Sorghum in Broiler Feeds. Brazilian Journal of Poultry Science, 2013. P. 217 – 222.

30. Jones G. P. D. and Taylor R. D.. Implication of the Use of Whole Grain in Pelleted Broiler Chicken Diets. Proc. Aust. Poult. Sci. Sym. 2000. P. 147 – 150.

31. Janušonis S., A. Benediktienė- Kiškienė, R. Juodka. Kvietrugių Panaudojimo Galimybės Kalakutų-Broilerių Lesaluose. Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 2004, 44. P. 55 – 62

32. Kliševičiūtė V., R. Gružauskas, A. Racevičiūtė-Stupelienė, A. Daukšienė, G. J. Švirmickas, A. Mieželienė, G. Alenčikienė. Influence of Different Amount of Whole Triticale on Productivity and Meat Quality of Broiler Chickens. Vet. Med. Zoot. 2014. Vol 66 (88). P. 20 – 27.

33. Kliševičiūtė V., R. Gružauskas, A. Daukšienė, A. Racevičiūtė-Stupelienė, G. J. Švirmickas, S. Bliznikas. Influence of Different Amount of Whole Barley in Diets on Productivity and Digestive processes of Broiler Chickens. Vet. Med. Zoot. T. 58 (80). 2012.

34. Pourreza J., A. H. Samie, E. Rowghani. Effect of Supplemental Enzyme on Nutrient Digestability and Performance of Broiler Chicks Fed on Diets Containing Triticale. Int. J. Poult. Sci., 6, 2007. P. 115 – 117.

35. Batal A. B., C. M. Parsons. Effects of age on nutrient digestibility in chicks fed different diets. Poultry Science. 2002. N 81. P. 400-407.

36. Maina D. N. M., P. A. Onjoro, E. N. Njoka, M. K. Ambula. Evaluation of Triticale Grain as a Feed for Broiler Finiskers in Kenya. Egerton J. Sci. & Technol. Volume 14: 1 – 13, 2013. 37. Carre B. European Symposium Poultry Nutrition, WPSA, 5 – September, Jelena, Poland,

1993. P. 148 – 163.

38. Yegami M., Korver D. R. Factors Affecting Intestinal Health in Poultry. Poultry Science. 2008. 87. P. 2052 – 2063.

39. Merlita D. Triticale use in broiler chicken diets and its effect on production and economic efficiency fattening. Bulletin UASVM Animal Science and Biotechnologies, 65(1-2)/2008. P. 66 – 71.