Siekiant išsiaiškinti, ar išsėtinė sklerozė sutrikdo pacientų kasdienę veiklą bei savarankiškumą, Kauno medicinos universiteto neurologijos klinikoje buvo atliktas mokslinis tyrimas šia tema. Tyrime dalyvavo daugiau moterų nei vyrų. Literatūros duomenimis išsėtine skleroze sergančių moterų skaičius yra didesnis (santykis moterų ir vyru 2:1) [53].
Tiriamųjų tarpe daţniausiai pasitaikantis sergančiojo amţius buvo 29 metai, jauniausias pacientas turėjo 25 metus, vyriausiam - 66 metai. Tai patvirtina ankstesnių tyrimų rezultatus uţsienio šalyse apie išsėtinę sklerozę, kad vidutinis sergančiojo išsėtine skleroze amţius ligos pradţioje – apie 30 metų [4,48,53]. Iš 29 tiriamųjų, kuriems reikėjo techninių priemonių, 19 pacientų teigė jas ir turintys (66%), 10 pacientų (34%) teigė jų neturintys. Tai rodo, jog pacientai nėra pakankamai informuoti apie techninių priemonių įsigijimo galimybes. Daţniausiai pacientai, sergantys išsėtine skleroze, naudojosi tokiomis techninėmis priemonėmis kaip veţimėliai, vaikštynės, lazdelės, ramentai, vonios kėdutė. Kasdienės veiklos palengvinimui pacientai nenaudojo jokiu priemonių, nes neţinojo, kad tokių yra ir kaip jas galima įsigyti.
Įvertinus tiriamuosius funkcinio nepriklausomumo testu, rezultatai parodė, kad 52 tiriamieji buvo savarankiški (85%), 2 pacientai (3,5%) buvo šiek tiek priklauomi, 5 tiriamieji (8%) – vidutiniškai priklausomi ir 2 tiriamieji (3,5%) – beveik visiškai priklausomi. Bendras funkcinio nepriklausomumo testo balų vidurkis tiriamųjų tarpe 111 ±2,4 balo, tai rodo dideles pacientų galimybes kasdienėje veikloje. Tik nedaugeliui tiriamųjų reikėjo pagalbos kasdienėje veikloje. Darbe nebuvo nagrinėta savarankiškumo priklausomybė nuo skirtingų išsėtinės sklerozės formų, tačiau ligos trukmė turėjo įtakos pacientų savarankiškumui. Ilgiau sergant labiau sutrinka kasdienė veikla, todėl ergoterapeuto pagalba šiuo atţvilgiu yra būtina. Tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai yra paţeidţiamas paciento mobilumas, galimybė judėti įprastai, tai rodo maţiausi funkcinio nepriklausomumo testo šių sričiu vidurkiai: judėjimas laiptais, judėjimas kojomis ar veţimėliu, persėdmas duše ar vonioje, persėdimas tualete, prausimasis duše, aptinės kūno dalies tualetas, apatinės kūno dalies apsirengimas. Galima daryti prielaidą, kad sergant išsėtine skleroze, kojos yra paţeidiamos labiau nei rankos (kojų paraplegija).
Vertinant rankos funkciją paaiškėjo, kad pacientų, sergančių išsėtine skleroze, savarankiškumas vidutiniškai stipriai priklauso nuo rankos funkcinių galimybių. Naudojant Solermano suėmimo testą gautas ryšys tarp pacientų savarankiškumo bei rankos funkcinių galimybių yra statistiškai patikimas. Taigi galime teigti, kad šios ligos atveju rankos gebėjimo galimybės turi daug įtakos pacientų savarankiškumui bei kasdienės veiklos atlikimui (p<0,05).
Norint įvertinti ligos trukmės įtaką pacientų, sergančių išsėtine skleroze, savarankiškumui buvo skaičiuojamas Spirmeno koreliacijos koeficientas. Rezultatai parodė, kad kuo trumpesnė ligos trukmė (nuo 1 savaitės iki 4 metų), tuo sergančiųjų išsėtine skleroze savarankiškumas (vertinant FNT testu) yra didesnis. Nustatyta vidutiniškai stipri koreliacija vidutiniškai (r = -0,42; p<0,05).
Atlikus 18 tiriamųjų pakartotinį kasdienės veiklos įvertinimą po 3 mėnesių, kai jie savarankiškai vykdė paskirtas ergoterapijos uţduotis, bendras funkcinio nepriklausomumo testo balų vidurkis pagerėjo 7 balais (nuo 93 ±6,06 iki100 ±4,22 balų), tačiau atlikus statistinę analizę statistiškai patikimas skirtumas nebuvo gautas (p≥0,05). Viena iš tokio rezultato prielaida yra ta, kad galbūt buvo per maţa imtis. Funkcinio nepriklausomumo testo rezultatai pagerėjo 12 tiriamųjų (66,7%), pablogėjo (sumaţėjo) 4 tiriamiesiems (22,2%) ir 2 pacientams (11,1%), sergantiems išsėtine skleroze, rezultatai nepakito. Taigi didesniajai daliai tiriamųjų savarankiškumas pagerėjo. Labiausiai pakito apsitarnavimo duše, persėdimo vonioje/duše, viršutinės kūno dalies apsirengimo, apatinės kūno dalies apsirengimo, persėdimo tualete, valgymo, viršutinės kūno dalies tualeto, apatinės kūno dalies tualeto, persėdimo iš ratukų veiklos. Šios veiklos labiausiai siejasi su paciento mobilumu, reikalauja daugiausiai pastangų.
Daţnai išsėtinės sklerozės atveju sutrinka pacientų paţintinės funkcijos. Šio darbo trūkumas yra tas, kad nebuvo paţintinės funkcijos tirtos platesniu aspektu. Tiriamųjų tarpe nepasitaikė nebendraujančių, nekalbių pacientų, jie taip pat puikiai viską suvokė ir iš paţiūros kognityvinių sutrikimų neturėjo, tačiau neatlikus tam tikrų testavimų negalime teigti, kad šiuo poţiuriu jie buvo visiškai sveiki.
Įvertinus tiriamuosius griebimo gebėjimo testu bei Solermano suėmimo testu po 3 mėnesių, gautas ţymus rankos funkcijos pagerėjimas. Todėl galime teigti, kad ergoterapijos priemonės buvo viena iš keleto šio pagerėjimo prieţasčių.
Atlikus tyrimą galime teigti, kad ergoterapija yra reikalinga išsėtinės sklerozės atveju, tačiau ne kiekvienam sergančiajam. Ergoterapijos priemonės turėtų būti parenkamos individualiai, pacientai turėtų būti supaţindinami su galimybėmis įsigyti technines priemones taip pat keletą ergoterapinių priemonių, kurios jiems būtų naudingos esant namuose. Daţnai pacientai neţino, kaip galėtų palengvinti sau buities darbus bei saviprieţiūrą, todėl paciento mokymas bei informavimas išsėtinės sklerozės atveju turėtų būti suteikiami pirmiausiai.
Išvados
1. Įvertinus pacientų, sergančių išsėtine skleroze, savarankiškumą kasdienėje veikloje, paaiškėjo, jog 85 % tiriamųjų buvo savarankiški, 3,5 % - šiek tiek priklausomi, 8 % - vidutiniškai priklausomi ir 3,5 % - beveik visiškai priklausomi.
2. Gauti duomenys parodė, kad sergantiems išsėtine skleroze, labiausiai sutrikusios šios kasdienės veiklos: apatinės kūno dalies tualetas bei apatinės kūno dalies apsirengimas, persėdimas bei prausimasis vonioje ar duše atmintis, šlapimo bei virškinimo trakto kontrolė, judėjimas kojomis ar ratukais, judėjimas laiptais.
3. Esant trumpesnei išsėtinės sklerozės ligos trukmei (nuo 1 savaitės iki 4 metų) pacientų savarankiškumas yra didesnis. Nustatyta vidutiniškai stipri koreliacija (r=-0,42;p<0,05).
4. Įvertinus sergančiųjų išsėtine skleroze ryšį tarp rankos funkcinės būklės ir savarankiškumo, nustatyta vidutiniškai stipri priklausomybė.
5. Įvertinus tiriamuosius po 3 mėnesių, funkcinio nepriklauomumo testo rezultatai pagerėjo 7 ±4,22 balais (p≥0,05), griebimo gebėjimo testo - 14,2 ±3,17 balų (p≥0,05), Solermano suėmimo testo – 2 ±1,62 balais (p<0,05).
Literatūros sąrašas
1. Anderson PB, Waubant E, Gee L, et al. Multiple sclerosis that is progressive from the time of onset: clinical characteristics and progression of disability. Arch Neurol 1999; 56: 1138-42. 2. Arnnold DL, Ries GT, Matthews PM, at al. Use of proton magnetic resonance spectroscopy for
monitoring disease progression in multiple sclerosis. Ann Neurol 1994; 36:76-82.
3. Beatty WW, Goodkin DE, Monson N, et al. Cognitive disturbances in patient with relapsing remmiting multiple sclerosis. Arch Neurol 1989; 46: 1113-9.
4. Ben-Shlomo Y, Davey Smith G, Marmot MG. Dietary fat in epidemiology of multiple sclerosis: has the situation been adequately assessed? Neuroepidemiology 1992; 11(4-6): 214-225.
5. Brunes B., Bergli A. Nuo diagnozės iki geresnės sveikatos: naujas poţiūris į išsėtinę sklerozę. Kaunas: Šviesa, 1999;150.
6. Compston A. Distribution of multiple sclerosis. In: Compston A, et al., editors. McAlpine‟s multiple sclerosis. Churchill Livingstone; 1998; 63-100.
7. Gronlie SA, Myrvoll E, Hansen G, Gronning M, Mellgren SI. Multiple sclerosis in North Norway, and first appearance in an indigenous population. J Neurol 2000; 247:129-33.
8. Gronnig M, Riise T, Kvale G, Nylan H, Larsen JP, Aarli JA. Incidence of multiple sclerosis in Hordaland, Western Norway: a fluctuating pattern. Neuroepidemiology 1991; 10:53-61.
9. Gronnig M. The epidemiology of multiple sclerosis in Norway: 50-year follow-up in stable population. In: Firhaber W, Lauer K, editors. Multiple sclerosis in Europe: an epidemiological update. Darmstadt: Leuchtturm-Vergal/LTV Press; 1994; 62-66.
10. Hallbjorg A. Klinikinė slauga. Vilnius, 1999.
11. Hawkins SA, McDonnel GV. Benign MS? Clinical course, long term follow up, and assessment of prognostic factors. J Neurol Neurosurg Psychiatry 1999; 67(2):148-152.
12. Hennessey A, Swingler RJ, Compston DAS. The incidence and mortality of multiple sclerosis in South East Wales. J Neurol Neurosurg Psychiatry 1989; 52: 1085-1089.
13. Hernan MA, Olek MJ, Ascherio A. Geographic variation of MS incidence in two prospective studies of US women. Neurology 1999; 53: 1711-8.
14. Hiehle JF Jr, Lenkinskie RE, Grossman IR, et al. Correlation of spectroscopy and magnetization transfer imaging in the evaluation of demyelinating lesion and normal appearing whitw matter in multiple sclerosis. Magn Reason Med 1994; 32: 285-293.
15. Hogencamp WE, Rodriquez M, Weinshenker BG. The epidemiology of multiple sclerosis. Mayo Clin Proc 1997; 72: 871-8.
16. Koch-Henrichsen N, Brommun-Hansen H, Hyllested K. The Danish multiple sclerosis registry: a 44-year review. In:Firhaber W, Lauer K, editors. Multiple sclerosis in Europe: an epidemiological update. Darmstadt: Leuchtturm-Vergal/LTV Press; 1994; 79-86.
17. Kremenchutzky M, Cottrell D, Rice G, et al. The natural history of multiple sclerosis: a geographically based study. 7.Progresive-relapsing and relapsing-progresive multiple sclerosis: a re-evaluation. Brain 1999; 122: 1941-50.
18. Larsen JP, Aarli JA, Riise T. Western Norway a high risk area for multiple sclerosis. A prevalence/incidence study in the country of Hordaland. Neurology 1984; 34:1202-07.
19. Losseff NA, Wang L, Lai HM, et al. Progressive cerebral attrophy in multiple sclerosis: a serial MRI study. Brain 1996; 119: 2009-2019.
20. Lowis GW. Ethnic factors in multiple sclerosis: a review and critique of epidemiological literature. Int J Epidemiol 1988; 17(1): 14-19.
21. Lowis GW. The social epidemiology of multiple sclerosis. Sci Total Environ 1990; 90:163-190.
22. Lublin FD, Reingold SC for the National Multiple Sclerosis Society (USA) Advisory Committee on Clinical Trials of New Agents in Multiple Sclerosis. Defining the clinical course of multiple sclerosis: results of an international survey. Neurology 1996; 46: 907-11.
23. Martyn C. Epidemiology. In: Matthews WB (ed). McAlpine„s Multiple Sclerosis. 2nd ed. Edinburgh: Churhill Livingstone, 1991; 3-40.
24. McDonald WI, Compston A, Edan G, et al. Recommended diagnostic criteria for multiple sclerosis: guidelines from the international panel on the diagnosis of multiple sclerosis. Ann Neurol 2001; 50: 121-127.
25. Multiple sclerosis. Patient types and their symptomatic management. Clanet M, ed. Schering AG, 1995.
26. Murphy N, Confavreux C, Hass J, et al. Quality of life in multiple sclerosis in France, Germany and the United Kingdom. J. Neurol Neurosurg Psychiatry 1998; 65: 460-466.
27. Noseworthy JH, Lucchinetti C, Rodriquez M, et al. Multiple sclerosis. N Engl J Med 2000; 343: 938-52.
28. Physical rehabilitation. Assessment and treatment, 4 th edition. Philadelphia: F.A. Davis Company, 2001; 715-747.
29. Poser S, Stickel B, Krtsch U, Burkhardt D, Nordman D. Increasing incidence of multiple sclerosis in south Lower Saxony, Germany. Neuroepidemiology 1989; 8: 207-13.
30. Pozzilli C, Fieschi C, Perani D, et al. Relationship between corpus callosum atrophy and cerebral metabolic-asymmetries in multiple sclerosis. J Neurol Sci 1992; 112: 51-57.
31. Rao SM, Leo GJ, Ellington L, et al. Cognitive disfunction in multiple sclerosis. Neurology 1991, 41: 692-696.
32. Rosati G. Descriptive epidemiology of MS in Europe in the 1980: A critical overview. Ann Neurol 1994; 36 Suppl 2:164 – 74.
33. Rovaris M, Rocca MA, Filipi M. Magnetic resonance-based techniques for the study and management of multiple sclerosis. Br Med Bull. 2003; 65:133-144.
34. Rudick RA, Miller D, Clough JD, et al. Quality of life in multiple sclerosis. Arch Neurol 1992; 49: 1237- 1242.
35. Sadovnick AD, Ebers GC. Epidemiology of multiple sclerosis: A critical overview. Can J Neurol Sci 1993; 20(1): 17-29.
36. Schapiro R.T Gyvenimas sergant išsėtine skleroze. Klaipėda, 1997; p. 170. 37. Skegg DCG. Multiple sclerosis – nature or nurture. BMJ 1991; 302: 247-248.
38. Sumelahti M-L, Tienari P, Wikstrom J, Palo J, Hakama M. Regional and temporal variation in the incidence of multiple sclerosis in Finland in 1979-1993. Neuroepidemiology 2000; 19: 67-75.
39. Sundstrom P, Nystrom L, Forsgren L. Prevalence of multiple sclerosis in Vasterbotten Country in northern Sweden. Acta Neurol Scand 2001; 103: 214-18.
40. Svenningson A, Runmarker B, Lyche J, Andersen O. Incidence of MS during two fifteen-year periods in the Gothenburg region of Sweden. Acta Neurol Scand 1990; 82: 162-68.
41. Swingler RJ, Compston DAS. The distribution of multiple sclerosis in the United Kingdom. J Neurol Neurosurg Psychiatry 1986; 49:1115-24.
42. Thompson AJ, Montalban X, Barkhof F, et al. Diagnostic criteria for primary progressive multiple sclerosis: a position paper. Ann Neurol 2000; 47: 831-5.
43. Weinshenker BG, Bass B, Rice GPA, et al. The natural history of multiple sclerosis: a geographically based study. I. Clinical course and disability. Brain 1989; 112: 133-46.
44. Wenden M, Pruchnik-Grabowska D, Hertmanoska H, Kowal P, Zielinska M, Namysl I, et al. Epidemiology of multiple sclerosis in western Poland – a camparison between prevalence rates in 1965 and 1981. Acta Neurol Scand 1985; 72: 210-17.
45. Budrys V. Išsėtinė sklerozė – viltys ir realybė. Neurologijos seminarai. 2001; 1-2 (11-12): 8-9. 46. Budrys V., Jatuţis D., Juocevičius A. Išsėtinės sklerozės diagnostikos ir gydymo algoritmas.
Neurologijos seminarai 2001; 1-2(11-12): 153-80.
47. Budrys V. Klinikinė neurologija. Vilnius, 2003; 227-241.
48. Budrys V., Kučinskienė D. Išsėtinės sklerozės kaštai visuomenei: apţvalga. Neurologijos seminarai. 2001; 1-2 (11-12): 146-152.
49. Jatuţis D. Išsėtinės sklerozės klinikiniai simptomai ir klasifikacija. Neurologijos seminarai 2001; 1-2(11-12): 10-18.
50. Keleras E., Gleiznienė R. Magnetinio rezonanso naudojimas demielinizuojančių ligų diagnostikoje. Neurologijos seminarai. 2001, 1-2 (11-12): 50-57.
51. Klimašauskienė A., Maciulevičienė I. Sukeltųjų somatosensorinių potencialų tyrimas diagnozuojant išsėtinę sklerozę. Neurologijos seminarai 2001; 1-2(11-12): 92-95.
52. Leonavičius R., Malcienė L. Išsėtine skleroze sergančiųjų ligonių depresiškumas pagal socialines charakteristikas ir gydymą imunomoduliatoriais. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2006; 10 t. (7-8): 477-481.
53. Malcienė L. Išsėtinė sklerozė: epidemiologija ir sergančiųjų gyvenimo kokybė Kauno mieste. Daktaro disertacija. Kaunas, 2004.
54. Malcienė L. Išsėtinės sklerozės epidemiologiniai, klinikiniai ir gydymo ypatumai Lietuvoje. Aktualūs išsėtinės sklerozės klausimai: mokslinė-praktinė konferencija. Kaunas/KMU neurologijos klinika, KMU išsėtinės sklerozės centras, 2006, p.[1p.].
55. Malcienė L. Išsėtinė sklerozė. Kas tai? Sveikata. 2003;1:12-13.
56. Mikelionienė G. Kauno miesto neįgaliųjų, sergančių išsėtine skleroze, socialinių poreikių tyrimas. Magistro diplominis darbas. Kaunas, 2002.
57. Monastyreckienė E., Kerpauskienė S. Magnetinis rezonansas diagnozuojant išsėtinę sklerozę. Medicina. Kaunas, 1999; 35, 879-887.
58. Ulozienė I, Malcienė L, Šaferis V. Klausos sukeltųjų smegenų kamieno potencialų registravimas diagnozuojant demielinizuojantį encefalomielitą. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2001; 5(3): 257-260.
59. Švediene L., Rimkevičienė R., Almazovienė R., Paţėra D. Sergančiųjų išsėtine skleroze nuovargio intensyvumo dinamika kineziterapijos namuose uţsiėmimų ciklo metu. Lietuvos reabilitologų asociacijos konferencijos medţiaga. Birštonas, 2004; 110-112.
60. http://www.avonex.com/msavProject/avonex.portal/_baseurl/threeColLayout/SCSRepository/e n_US/avonex/home/ms-treatment/multiple-sclerosis-diagnosis.xml 2006-10-15 61. http://www.his.plymouth.ac.uk 62. http://www.is-centras.lt/apie_is.htm 2006-11-25 63. http://www.is-centras.lt/apie_is.htm 64. http://www.is-centras.lt/reabilitacija.htm 65. http://www.sveikas.lt/ligos_placiau2.asp?IID=394&id2=&linkID 2006-11-02
I Priedas
FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO TESTAS
A. Valgymas: tas procesas, kurio metu naudojami įprasti indai ir įrankiai maistui pritraukti prie
burnos, jo kramtymas, rijimas. Maistas patiekiamas įprastinėmis sąlygomis ant stalo ar padėklo. Be pagalbos:
7 balai: pilnai savarankiškas - valgo iš lėkštutės įvairios konsistencijos maistą, geria iš stiklinės ar puoduko. Maistas patiekiamas ant stalo ar padėklo. Naudoja šaukštą ir šakutę. Pats sėkmingai sukramto ir ryja. Tai atlieka saugiai.
6 balai: dalinai savarankiškas - reikia papildomų priemonių: šiauduko, peilio lenktomis ašmenimis. Valgo ilgiau, nes reikia susmulkinto maisto, arba pats procesas nėra saugus. Taip pat, kai yra kitos individualios problemos: pvz., maitinimasis per gastrostomą. Bet tai ligonis atlieka pats.
Su pagalba:
5 balai: prieţiūra ar paruošimas - pacientui reikia prieţiūros (stovėti šalia, padrąsinti, įkalbėti) ar paruošimo (uţdėti įtvarus), tam ţmogui reikia supjaustyti mėsą, uţtepti ant duonos sviestą, įpilti gėrimo.
4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75% valgymo proceso; pacientui reikia tik paprastos pagalbos paduodant įrankį ar uţdėti pakankamai maisto ant šakutės.
3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74% valgymo proceso; pacientui reikia ne tik paprastos pagalbos paduodant įrankį ar uţdėti pakankamai maisto ant šakutės.
2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49% valgymo proceso; pacientui ne visada reikia laikyti įrankius ir paduoti maistą tiesiai į burną visą laiką.
1 balas: visiška pagalba - pats atlieka maţiau nei 25% valgymo proceso: pacientui visada reikia laikyti įrankius ir paduoti maistą tiesiai į burną visą laiką arba maistas įvedamas parenteraliai ar per gastrostomą.
B. Asmens higiena – apima burnos prieţiūrą, šukavimąsi, rankų plovimą ir veido prausimą, skutimąsi,
kosmetikos naudojimą. Atlieka saugiai. Be pagalbos:
7 balai: pilnai savarankiškas - valo dantis, šukuojasi, plauna rankas, veidą, skutasi, naudoja kosmetiką pats. Atlieka saugiai.
6 balai: dalinai savarankiškas - naudoja specialias priemones (įtvarus, ortezus) minėtiems veiksmams atlikti. Tai jiems uţima daugiau laiko nei sveikiesiems arba tai atlieka nepilnai saugiai.
Su pagalba:
5 balai: prieţiūra ar paruošimas - (uţdeda įtvarus, pradeda veiksmą, kaip pvz.: išspaudţia pastą ant dantų šepetuko, atidaro kosmetikos dėţutę).
4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75%: pacientui reikia tik ne esminės pagalbos, kaip rankšluosčio padavimas į rankas ar kitų pagalbos veiksmų.
3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74%: pacientui reikia ne tik ne esminės pagalbos, kaip rankšluosčio padavimas į rankas ar kitų pagalbos veiksmų.
2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49%: pacientui daţnai reikia pilnos pagalbos laikant įrankius ir atliekant pagrindinius veiksmus.
1 balas: pilna pagalba: pacientui visada reikia pilnos pagalbos laikant įrankius ir atliekant pagrindinius veiksmus.
C. Maudymasis: prausimasis, muilinimasis, plovimasis bei šluostymasis nuo kaklo ţemyn (neskaitant
nugaros). Gali būti naudojimasis vonia, dušu. Be pagalbos:
7 balai: pacientas prausiasi ( muiluojasi, išsitrina ir nusiplauna ) kūną. Tai atlieka visiškai savarankiškai ir saugiai.
6 balai: reikalinga speciali pagalba (įskaitant protezus ir ortezus) prausiantis ir sugaišta tam daugiau laiko, nei yra įprasta. Nėra pakankamai saugus.
Su pagalba:
5 balai: reikalinga prieţiūra ir paruošimas; prausiantis reikia nedidelės pagalbos, prieţiūros, įkalbinėjimų, paraginimų.
4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75% prausimosi: reikalinga situacinė pagalba, kaip pvz.: paduoti rankšluostį, nutrinti plaušine vieną ar dvi kūno dalis ( pvz.: kojas ir pėdas ).
3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74% prausimosi; pacientui reikia ne tik paprastos pagalbos.
2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49% prausimosi; pacientui ne visada reikia visiškos pagalbos, kai ką gali atlikti pats.
1 balas: visiška pagalba - pats atlieka maţiau nei 25% prausimosi: pacientui reikia visiškos pagalbos.
D. Viršutinės kūno dalies apsirengimas: apsirengimas ir nusirengimas virš juosmens, įtvarų, protezų
Be pagalbos:
7 balai: savarankiškai apsirengia ir nusirengia, įskaitant ir drabuţių paėmimą iš jų laikymo vietos, uţsivelka megztinį per galvą, neprobleminis uţtrauktukų, sagų naudojimas. Atlieka saugiai.
6 balai: dalinai savarankiškais- reikia specialių adaptacinių priemonių, kaip sagų kabliukai, ar papildomų priemonių ( įskaitant protezus ir ortezus ) apsirengti. Tai uţima daugiau laiko nei sveikam. Su pagalba:
5 balai: prieţiūra ir paruošimas - reikia prieţiūros (stovint šalia, raginant) ar paruošimo (uţdėti viršutinių galūnių įtvarus / protezus ar juos nuimti).
4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75% rengimosi: reikalinga situacinė pagalba, kaip pvz.: pradėti apsirengimo veiksmą ar padėti uţsisegti sagas, uţtrauktukus.
3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74% rengimosi; pacientui reikia ne tik situacinės pagalbos.
2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49% rengimosi; pacientui ne visada reikia visiškos pagalbos, kai ką gali atlikti pats.
1 balas: visiška pagalba - pats atlieka maţiau nei 25% prausimosi: pacientui reikia visiškos pagalbos.
E. Apatinės kūno dalies apsirengimas: apsirengimas ir nusirengimas nuo liemens ţemyn, įtvarų, jei
naudoja, uţsidėjimas ir nusiėmimas. Be pagalbos:
7 balai: savarankiškai apsirengia ir nusirengia, įskaitant ir drabuţių paėmimą iš jų laikymo vietos, apatinių kelnių, sijonų, kojinių, batų, dirţų uţsidėjimas ir nusiėmimas, neprobleminis uţtrauktukų, sagų naudojimas. Atlieka saugiai.
6 balai: reikia specialių adaptacinių priemonių, kaip sagų kabliukai, ar papildomų priemonių ( įskaitant protezus ir ortezus ) apsirengti. Tai uţima daugiau laiko nei sveikam.
Su pagalba:
5 balai: prieţiūra ir paruošimas - reikia prieţiūros ( įkalbinti, raginti ) ar paruošti ( uţdėti apatinių galūnių protezus, ortezus ).
4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75% rengimosi: reikalinga situacinė pagalba, kaip pvz.: pradėti apsirengimo veiksmą ar padėti uţsisegti sagas, uţtrauktukus.
3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74% rengimosi; pacientui reikia ne tik situacinės pagalbos.
2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49% rengimosi; pacientui ne visada reikia visiškos pagalbos, kai ką gali atlikti pats.
1 balas: visiška pagalba - pats atlieka maţiau nei 25% prausimosi: pacientui reikia visiškos pagalbos.
F. Tualetas: tarpvietės higiena, drabuţių nusirengimas, apsirengimas pasinaudojus tualetu.
Be pagalbos:
7 balai: pats nusivalo ar apsiplauna po tuštinimosi ar šlapinimosi; naudojasi tualetiniu popieriumi ar tamponais, nusirengia ir apsirengia pasinaudojęs tualetu. Atlieka saugiai.
6 balai: reikia specialių priemonių atliekant šį veiksmą, arba tai uţima daugiau laiko nei sveikam, arba atlieka nelabai saugiai.
Su pagalba:
5 balai: reikia prieţiūros ( stovėti šalia, įkalbinėti, raginti ) ar paruošimo ( uţdėti adaptuojančias priemones ), paruošti tualetinius reikmenis ( popierių, atidaryti servetėlių paketą ).
4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75% veiksmo: reikalinga situacinė pagalba, kaip pvz.: prilaikyti, padėti išlaikyti lygsvarą, rengiantis rūbus.
3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74% veiksmo; pacientui reikia ne tik situacinės pagalbos. 2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49% veiksmo; pacientui ne visada reikia visiškos
pagalbos, kai ką gali atlikti pats. Nepaisant pagalbos pacientas šlapias beveik kasdien. būtina dėvėti sauskelnes, šlapimo sugerėjus.
1 balas: visiška pagalba - pats atlieka maţiau nei 25% veiksmo: pacientui reikia visiškos pagalbos. Nelaiko šlapimo kasdien.
G. Šlapinimosi kontrolė: apima pilną šlapimo išskyrimo kontrolę ir jei reikia - specialių priemonių
panaudojimą šiai kontrolei uţtikrinti. Be pagalbos:
7 balai: pilnai ir sąmoningai kontroliuoja šlapimo pūslę ir šlapinimąsi, niekuomet nebūna "avarijų". 6 balai: reikia kateterio, sauskelių, šlapimo surinkėjų ar medikamentų, padedančių kontroliuoti šlapinimąsi. Naudojasi šiomis priemonėmis be pašalinių asmenų pagalbos. Nebūna šlapimo nelaikymo "avarijų”.
Su pagalba:
5 balai: reikia prieţiūros ( stovėti šalia, patarti ) ar paruošimo ( uţdėti ar ištuštinti priemones,
palaikančias patenkinamą išsituštinimo veiksmą ), ar per neapsiţiūrėjimą dėl laiko stokos nespėjama paduoti antelės ar nuveţti į tualetą, dėl ko įvyksta "avarija", bet ne daţniau kaip 1 kartą per mėnesį.
4 balai: minimali kontaktinė pagalba - pats atlieka >75% veiksmo; gali būti šlapimo nelaikymo, šlapimo išsipylimo iš šlapimo surinkimo priemonių atvejų, bet rečiau nei 1-ą kartą per savaitę.
3 balai: vidutinė kontaktinė pagalba - pats atlieka 50-74% veiksmo, būna "avarijų" rečiau nei 1-ą kartą per dieną.
2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49% veiksmo. Nepaisant pagalbos pacientas šlapias beveik kasdien, būtina dėvėti sauskelnes, šlapimo sugerėjus.
1 balas: absoliuti pagalba - nepaisant pagalbos individas nelaiko šlapimo kasdien. būtina dėvėti sauskelnes, šlapimo sugerėjus, surinkėjus.
H. Tuštinimosi kontrolė: apima pilną sąmoningą tuštinimosi kontrolę ir, jei reikia, tuštinimosi
specialių priemonių panaudojimą. Be pagalbos:
7 balai: pilnai savarankiškas - individas pilnai kontroliuoja tuštinimosi procesą, niekada nebūna