Kadangi ligonių, sergančių išsėtine skleroze, gyvenimo kokybės įvertinimas suskirstytas į dvi dalis — fizinės būklės įvertinimą ir psichinės būklės įvertinimą, pirmiau aptarsime fizinės būklės rodiklius.
Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad sergantieji išsėtine skleroze, prieš reabilitaciją savo fizinę būklę vertino patenkinamai. Jie nesijautė pakankamai stiprūs fiziškai, buvo labiau pažeidžiami ir dėl to turėjo riboti aktyvesnę veiklą. Ligoniai nesijautė pakankamai seksualiai aktyvūs, bei dėl jų fizinės būklės sutriko socialinė gerovė. Po reabilitacijos visi ligoniai savo fizinę būklę vertino kur kas geriau nei prieš reabilitaciją. Abiejų grupių ligonių fizinės būklės rodikliai prieš reabilitaciją skyrėsi nereikšmingai (p>0,05). Po 21 kineziterapijos procedūrų abiejų grupių tiriamųjų fizinės būklės rodikliai pagerėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05), tačiau didesnis pagerėjimas buvo pirmoje grupėje, kurios tiriamiesiems taikėme pratimus su TerapiMaster įranga (p<0,05). Tai rodo, kad taikyti pratimai su TerapiMaster prietaisu yra efektyvesni stiprinant raumenis, lavinant pusiausvyrą ir didinant ištvermę, nei kineziterapija be įrangos.
N. Murphy (1998) atlikti gyvenimo kokybės tyrimai Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje parodė, kad gyvenimo kokybę labiausiai veikia fizinė ligonio būklė ir gera savijauta.
C. Heesen (2006) teigia, kad kineziterapija efektyviai gerina ligonių, sergančių išsėtine skleroze, fizinę būklę.
Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad ligoniai, sergantys išsėtine skleroze, prieš reabilitaciją savo psichinę būklę vertino prastai. Jie jautėsi emociškai labiau pažeidžiami, taip pat dėl emocinės būsenos buvo sutrikusi socialinė gerovė bei pažinimo funkcija. Abiejų grupių ligonių psichinės būklės rodikliai prieš reabilitaciją skyrėsi nereikšmingai (p>0,05). Po 21 kineziterapijos procedūrų abiejų grupių tiriamųjų psichinės būklės rodikliai pagerėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05), tačiau didesnis pagerėjimas buvo pirmoje grupėje, kurios tiriamiesiems taikėme pratimus su TerapiMaster įranga (p<0,05). Manome, kad tokie duomenys gauti todėl, kad tiriamųjų psichinė būklė yra tiesiogiai susijusi su fizine būkle — apskaičiavus tiriamosios grupės Pirsono koreliacijos koeficientą buvo rastas stiprus tiesioginės koreliacijos ryšys tarp pirmos grupės tiriamųjų fizinės ir psichinės būklės rodiklių. Kuo geresnė fizinė tiriamųjų būklė, tuo geresnė ir psichinė būklė. Taip pat nustatėme labai stiprų atvirkštinės koreliacijos ryšį tarp pirmos grupės tiriamųjų nuovargio ir psichologinės būsenos. Kuo mažesnis tiriamųjų nuovargis, tuo emocinė ir psichologinė būsena buvo geresnė. Antros grupės tiriamųjų fizinės būklės rodikliai ir pusiausvyra stipriai tiesiogiai koreliavo su psichinės būklės rodikliais.
Mūsų tyrimo rezultatai nesutampa su N. Muray (1995), kuris teigia, kad didėjant negalumui, tolygiai blogėja fizinė būklė, o psichinė būklė tuo pat metu nekinta arba kinta nežymiai dėl adaptacijos prie savo būklės arba efektyvios pagalbinių tarnybų veiklos.
Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad ligoniai, sergantys išsėtine skleroze, prieš reabilitaciją jautė gana nemažą nuovargį, kurį patirdavo atlikdami kasdienius darbus. Po reabilitacijos visų ligonių nuovargis reikšmingai sumažėjo, nes taikant kineziterapiją pagerėjo jų fizinė būklė ir padidėjo tolerancija fiziniam krūviui. Jie tapo ištvermingesni, kineziterapijos ar kitos procedūros juos mažiau vargino. Abiejų grupių tiriamųjų nuovargio rodikliai pagal WEIMuS išsėtinės sklerozės nuovargio skalę prieš reabilitaciją skyrėsi statistiškai nereikšmingai (p>0,05). Po 21 kineziterapijos procedūrų abiejų grupių ligonių nuovargis sumažėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05), tačiau labiau sumažėjo pirmosios grupės tiriamiesiems (p<0,05). Manome, kad tokie duomenys gauti dėl stipraus atvirkštinės koreliacijos ryšio tarp fizinės būklės rodiklių ir nuovargio: kuo tiriamųjų fizinės būklės rodikliai buvo geresni tuo nuovargis buvo mažesnis ir atvirkščiai.
Užsienio mokslininkų (Dodd KJ, 2006) atliktų tyrimų duomenimis tinkamai taikoma kineziterapija ligoniams, sergantiems išsėtine skleroze, yra vienas pagrindinių būdų didinti toleranciją fiziniam krūviui ir taip mažinti nuovargį.
Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad ligoniams sergantiems išsėtine skleroze, atvažiavusiems į Birštono sanatoriją „Versmė“ reabilitaciniam gydymui, buvo sutrikusi pusiausvyra. Prieš reabilitaciją pirmos grupės tiriamųjų pusiausvyra buvo statistiškai reikšmingai geresnė (p<0,05) nei antros grupės tiriamųjų. Po 21 kineziterapijos procedūros abiejų grupių tiriamųjų pusiausvyra pagerėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05), tačiau didesnis pagerėjimas buvo pirmoje tiriamųjų, kuriems taikėme pratimus su TerapiMaster įranga, grupėje. Manome, kad tokie duomenys yra gauti todėl, kad apskaičiavus Pirsono koreliacijos koeficientą tiriamojoje grupėje buvo nustatytas stiprus atvirkštinės koreliacijos ryšys tarp nuovargio ir pusiausvyros rodiklių: kuo nuovargio rodikliai buvo mažesnis tuo buvo geresni pusiausvyros rodikliai. Antroje tiriamųjų grupėje tarp pusiausvyros ir fizinės būklės rodiklių bei nuovargio buvo nustatytas labai stiprus atvirkštinės koreliacijos ryšys: kuo geresnė fizinė tiriamųjų būklė ir mažesnis nuovargis ir tuo geresnė pusiausvyra. Taip pat pastebėtas stiprus pusiausvyros ryšys su psichinės būklės rodikliais.
Taigi mūsų rezultatai sutampa su S.Cantalloube (2006) duomenimis, kad po reabilitacijos ir taikytos kineziterapijos labai stipriai pagerėja ligonių, sergančių išsėtine skleroze pusiausvyra.
Lietuvoje iki šiol nebuvo atliktų klinikinių tyrimų, kuriuose būtų analizuojamas pratimų su TerapiMaster įranga poveikis sergančiųjų išsėtine skleroze motorinei funkcijai ir gyvenimo kokybei. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad kineziterapija su TerapiMaster įranga buvo efektyvesnė visais aspektais nei pratimai be įrangos. Manome, kad tokius rezultatus sąlygojo TerapiMaster prietaiso savybės: jis leidžia ypač tiksliai dozuoti fizinį krūvį pagal kiekvieno ligonio funkcinį pajėgumą ir
specifiškai aktyvuoti nusilpusius raumenis, refleksiškai sumažinant padidintą raumenų tonusą bei pagerinant judesių valdymą. Tikimės, kad mūsų tyrimo rezultatai bus naudingi kineziterapeutams, ieškantiems efektyvesnių sergančiųjų išsėtine skleroze gydymo priemonių.
IŠVADOS
1. Abejų grupių tiriamųjų nuovargis po kineziterapijos procedūrų sumažėjo statistiškai reikšmingai (p<0,001).
2. Abejų grupių tiriamųjų pusiausvyra po kineziterapijos procedūrų pagerėjo statistiškai reikšmingai (p<0,001).
3. Abejų grupių tiriamųjų gyvenimo kokybė po kineziterapijos procedūrų pagerėjo statistiškai reikšmingai (p<0,001).
4. Ligonių, kuriems buvo taikyti pratimai su TerapiMaster įranga, motorinė funkcija ir gyvenimo kokybė pagerėjo labiau (p<0,05), nei ligonių, kuriems taikyta kineziterapija be įrangos.
NAUDOTA LITERATŪRA
1. Budrys, V. (2001). Išsėtinė sklerozė – viltys ir realybė. Vilnius: Rotas.
2. Č. Grigas, A. Jocevičienė ir kt. (1972m.). Nervų ir psichinės ligos, Vilnius: Mintis. 3. Finkeilšteinaitė, J., Valužienė, N.K., Damanskas, J. (2003m.). Masažas, Vilnius: Avicena.
4. Jatužis, D. (2001). Išsėtinės sklerozės klinikiniai simptomai ir klasifikacija. Vilniaus universiteto neurologijos klinika.
5. Juocevičius, A., Jamontaitė, I.E., Janonienė, D., Dadelienė, R., Cirtautas, A. (2004) Pagrindiniai pacientų po galvos smegenų insulto pusiausvyros įvertinimo ir jos lavinimo aspektai. Sveikatos mokslai, 1.
6. Keleras, E., Gleizienė, R. (2000). Išsėtinės sklerozės gydymo metodai. Vilniaus universiteto neurologijos klinika.
7. Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga (2000m.). Trumpai apie išsėtinę sklerozę, Vilnius: Mažoji spauda.
8. Neurologijos seminarai. (2001m.). Vilniaus universiteto neurologijos klinika Nr. 1 (11), Vilnius: Rotas.
9. Randall-Schapiro, T. (1997m.). Gyvenimas sergant išsėtine skleroze. Niujorkas: Demos.
10. Vaičienė, N., Malcienė, L., (2001). Išsėtinės sklerozės problemos ir perspektyvos. Vilniaus universiteto neurologijos klinika.
11. Valužienė, I., Barkauskas, E., Žičkuvienė, I. ir kt., (1998m.). Nervų ligos. Vilnius: Avicena.
12. Vilniaus universiteto neurologijos klinika (2001m.). Neurologijos seminarai Nr. 2 (12), Vilnius: Rotas.
13. Zaveckas, V., S-E-Tpratimų koncepcija pagyvenusių žmonių kritimų profilaktikoje KMU.
14. Barbara, G. (1995). Multiple Sclerosis Quality of Life (MSQOL)-54 Instrument. University of California: Los Angeles.
15. Barnes, D. (2002). Multiple Sclerosis. Questions and Answers. Merit Publishing International, Pp. 125.
16. Barnes, M.P., Kent, R.M., Semlyen, J., et al. (2003). Spasticity in multiple sclerosis. Neuro rehabil Neural Repair, 17(1):66-70)
17. Berg, K., Wood-Dauphinee, S., Williams, J.I., Gayton, D. (1989). Measuring balance in the elderly. Preliminary development of an instrument. Physiotherapy: Canada, 41:304-311,.
18. Betts, L. (2006). Exercises for People with MS. Multiple sclerosis trust.
19. Cantalloube, S., Monteil, I., Lamotte, D. (2006). Annales de réadaptation et de médecine physique: revue scientifique de la Société française de rééducation fonctionnelle de réadaptation et de
médecine physique. Strength, postural and gait changes following rehabilitation in multiple sclerosis: a preliminary study, May;49(4):143-9
20. Caronna, J.J. (2003). Multiple sclerosis: pathogenesis and advances in treatment. Salzburgo seminarai Lietuvoje, 06 12-14.
21. Cattaneo, D., Regula, A., Meotti. M. (2006). Validity of six balance disorders scales in persons with multiple sclerosis. Disability and rehabilitation, Jun 30;28(12): 789-95
22. Crayton, H.J., Rossman, H.S. (2007). Cochrane database of systematic reviews. Jan 24;(1):CD005029
23. Dodd, K.J., Taylor, N.F., Denisenko, S., Prasad, D. (2006). A qualitative analysis of a progressive resistance exercise programme for people with multiple sclerosis. Disabil Rehabil, Sep 30;28(18):1127-34
24. Duomenų bazė: msrc.co [interaktyvus]. Žiūrėta [2007]. Prieiga per internetą http://www.msrc.co.uk/index.cfm?fuseaction=show&pageid=1728.
25. Duomenų bazė: mssociety.org [interaktyvus]. Žiūrėta [2007]. Prieiga per internetą http://www.mssociety.org.uk/about_ms/symptoms/tremor/tremor5.html
26. Duomenų bazė: mstrust.org [interaktyvus]. Žiūrėta [2007]. Prieiga per internetą http://www. mstrust.org.Uk/publications/wayahead/0704200302.jsp
27. Duomenų bazė: mstrust.org [interaktyvus]. Žiūrėta [2007]. Prieiga per internetą http://www.mstrust.org.uk/information/a2z/tremor.jsp
28. Duomenų bazė: redcord.com [interaktyvus]. Žiūrėta [2007]. Prieiga per internetą http://www.redcord.com/ArticleFull.aspx?m=106&amid=609.
29. Elison, D., Hiller, J. (1998m.). Neuropatology. Anglija: Lemtec.
30. Feigenson, J.S., Scheinberg, L., Catalano, M. (1981). The cost-effectiveness of multiple sclerosis rehabilitation: a model. Neurology, 31:1316-22.
31. Flachenecker, P., Muller, G., (2006). "Fatigue" in multiple sclerosis. Development and and validation of the "Wurzburger Fatigue Inventory for MS". Der Nervenarzt, Feb;77(2):165-6, 168-70, 172-4
32. Freeman, J. (2003) FATIGUE and multiple sclerosis. MS in FOCUS. Issue 1 – 2003
33. Fuller, K.J., Dawson, K., Wiles, C.M. (1996). Physiotherapy in chronic multiple sclerosis: a controlled trial. Clin Rehabi, 10: 195–204.
34. Gibson, J., Frank, A.( 2002) Supporting individuals with disabling multiple sclerosis. Journal of the Royal Society of Medicine, 95: 580-586.
35. Heesen, C., Romberg, A., Gold, S., Schulz, K.H. (2006). Physical exercise in multiple sclerosis: supportive care or a putative disease-modifying treatment. Expert Rev Neurother, Mar;6(3):347-55
36. Herndon, R.M., ir Horak, F. (2000) Vertigo, Imbalance, and Incoordination. In: J. S. Burks and K.P.Johnson (eds.) Multiple sclerosis. Diagnosis, Medical Management and Rehabilitation. New York, Demos. p333-9.
37. La Rocca, N.G., Kalb, R.C. (1992). Efficacy of rehabilitation in multiple sclerosis. J Neurologic Rehabil, 6: 147-55.
38. Lockley, L. (2004). The role of the specialist physiotherapist in the management of spasticity. Way Ahead, 7 (4): 6-7.
39. Lord, S.E., Wade, D.T. (1998). Advances in clinical rehabilitation. A comparison of two physiotherapy treatment approaches to improve walking in multiple sclerosis. A pilot randomized controlled study, Dec;12(6):477-86)
40. McDonald. (2001). Recommended Diagnostic Criteria for MS. Ann Neurol, 50:121-127.
41. Mclaughlin, M. (2007). Four times more women than men developing MS, study shows. The Herald, April 30.
42. Mount, J., Dacko, S. (2006). Effects of dorsiflexor endurance exercises on foot drop secondary to multiple sclerosis: a pilot study. NeuroRehabilitation, 21(1):43-50.
43. Muray, T.J. (1995). The psichological aspects of multiple sclerosis. Neurol Clin, 3:197-223.
44. Murphy, N., Confavreux, C., Haas, J. (1998). Quality of life in multiple sclerosis in France, Germany and United Kingdom. J Neurol Neurosurg Psychiatry, 65: 460-466.
45. Noseworthy, J.H., Lucchinetty, C., Rodrigues, M. (2000m.). Multiple sklerosis. Anglija: Lemtec. 46. O'Hara, L., Cadbury, H., DeSouza, L., et al. (2000). Physical rehabilitation has a positive effect on
disability in multiple sclerosis patients. Neurology, March 28, 54(6): 1396 - 1397.
47. Ozakbas, S., Akdede, B.B. (2007). Difference between generic and multiple sclerosis-specific quality of life instruments regarding the assessment of treatment efficacy. The Canadian journal of neurological sciences, Mar 26, 256(1-2):30-4).
48. Paltamaa, J., West, H., Sarasoja, T. (2005). Physiotherapy research international : the journal for researchers and clinicians in physical therapy. Reliability of physical functioning measures in ambulatory subjects with MS, 10(2):93-109
49. Pappalardo, A., Castiglione, A., Restivo, D.A. (2006). Non-pharmacologic interventions for spasticity associated with multiple sclerosis. Neurological rehabilitation of multiple sclerosis. Sep; 27, 316-9.
50. Petajan, J.H., White, A.T. (1999). Recommendations for physical activity in patients with multiple sclerosis. The american journal of sports medicine. Mar 27(3):179-91
51. Physiotherapy Theory and Practice [Journal] (2005) Jan-Mar; 21(1):51-77
52. Pozzilli, C. (2002). Epidemiology and current treatment of multiple sclerosis in Europe today. Journal of Rehabilitation Research and Development, Vol. 39 No. 2, March/April, 175–186
53. Rao, S.M., Leo, G.J., Ellington, L. (1991). Cognitive disfunction in multiple sclerosis. Neurology, 41: 692-696.
54. Runge, V.M., Kirsch, J.E. (1992m.). Multiple sklerosis diagnosis. Amerika: Roltem.
55. Smedal, T., Lygren, H, Myhr, K.M., Moe-Nilssen, R., Gjelsvik, B., Gjelsvik, O. (2006). Balance and gait improved in patients with MS after physiotherapy based on the Bobath concept, Sep 30;28(18):1127-34.
56. Solari, A. (2005). Role of health-related quality of life measures in the routine care of people with multiple sclerosis. Health and Quality of Life Outcomes, 3:16
57. Solari, A., Filippini, G., Gasco, P., Colla, L., Salmaggi, A., La Mantia, L., Farinotti, M. (1999). Physical rehabilitation has a positive effect on disability in multiple sclerosis patients. Neurology, 52 (1): 57-62.
58. Vickrey, B.G., Hays, R.D., Harooni, R, Meyers, L.W. (1995). A health related quality of life measure for multiplesclerosis. Qual Life Res, 4:187-206
59. Ware, J.E, Sherbourne, C.D. (1992). A 36-item short form health survey (SF-36). Conceptual frame work and item selection. Med Care, 30:473-483
60. Wetten-Goldstein K., Sloan F., ir kt. (1998m.). Multiple sklerosis. Amerika: Noate.
61. Wiles, C.M, Newcombe, R.G., Fuller, K.J., et al. (2001). Controlled randomised crossover trial of the effects of physiotherapy on mobility in chronic multiple sclerosis. J Neurol Neurosurg Psychiatry, 70: 174–179.
PRIEDAI
1 PRIEDAS
Tiriamojo kontingento charakteristika
Lytis Amžius ISGK-54 Weimus Berg
Fizinės būklės įvertinimas Psichinės būklės įvertinimas Nuovargis Nuovargis Prieš reabilitaciją Po reabilitacijos Prieš reabilitaciją Po reabilitacijos Prieš reabilitaciją Po reabilitacijos Prieš reabilitaciją Po reabilitacijos Ligos trukmė mot 35 48,6 78,7 43,5 69,49 53 40 41 47 12 mot 39 52,7 82,1 49,3 74,2 49 39 42 46 14 mot 45 51,6 75,6 45,4 62,3 56 42 44 48 11 mot 31 44,3 69,1 48,5 70,45 60 42 39 48 8 vyr 45 54,4 83,1 53,64 85,9 45 32 46 54 21 vyr 30 42,5 56,5 56,34 64,84 62 50 38 47 8 vyr 52 58,4 87,5 61,34 74,64 42 30 48 55 18 mot 33 41,3 62,2 47,32 59,18 61 44 43 52 6 mot 28 54,7 72,8 63,32 78,81 42 28 46 54 8 mot 53 45,5 72,4 52,7 68,9 53 40 43 52 22 vyr 38 48,6 61,8 42,84 64,55 59 44 41 49 12 mot 26 53,6 79,9 48,65 72,3 45 32 43 52 3 mot 54 42,9 71,6 39,54 61,4 55 43 40 49 18 mot 33 44,6 55,6 42,6 53,93 58 49 38 45 6 mot 35 49,3 60,23 47,2 60,54 57 48 39 44 7 mot 46 51,94 63,9 55,78 68,43 55 48 41 48 20 mot 37 43,67 52,7 40,3 52,7 60 52 37 44 11 mot 51 53,84 68,9 48,9 59,6 47 40 42 48 18 not 26 55,34 67,43 52,34 60,3 42 35 43 49 4 vyr 44 52,7 64,64 55,8 67,2 44 35 41 46 11 vyr 38 47,9 55,51 49,3 64,3 58 51 38 44 9 vyr 28 44,8 53,76 41,54 52,4 59 51 37 41 4 mot 42 48,6 59,3 50,32 61,6 56 49 40 46 12 vyr 41 51,5 62,4 49,21 64,7 53 47 40 47 12 mot 36 63,73 74,7 58,3 66,3 42 34 45 51 7 mot 47 48,12 59,9 51,8 64,2 58 46 39 45 15
2 PRIEDAS
WEIMuS nuovargio skalė
Beveik
niekada Retai Kartais Dažnai
Beveik visuomet Ar priklauso nuovargis trejetui iš labiausiai
mane varginančių dalykų? O O O O O Ar dėl nuovargio negaliu aiškiai galvoti? O O O O O Ar dėl nuovargio dydžio galiu
susikoncentruoti ties namais ar darbu? O O O O O Ar nuovargis sunkina fizinę (kūno) veiklą? O O O O O Ar dėl nuovargio buvo sunku
susikoncentruoti? O O O O O
Ar fizinė veikla didina nuovargį? O O O O O Ar dėl nuovargio buvau užmaršus/i? O O O O O Ar trukdo nuovargis tiksliam užduočių ir
pareigų atlikimui? O O O O O Ar nuovargis sudaro sunkumų pabaigti
darbus, kuriems aš privalau susikoncentruoti?
O O O O O
Ar dėl nuovargio buvau nepakankamai motyvuotas, kai atlikinėjau darbus,
kuriuose privalėjau būti susikoncentravęs?
O O O O O
Ar nuovargis turi įtakos mano darbui,
šeimai, socialiniam gyvenimui? O O O O O Nuovargis dažnai sukelia man problemas. O O O O O Dėl nuovargio esu mažiau atidus/i. O O O O O Ar nuovargis turi įtakos minčių
sulėtėjimui? O O O O O
Ar nuovargis turi įtakos įkirių minčių
persekiojimui? O O O O O
Ar nuovargis turi įtakos mano fiziniam
krūviui? O O O O O
PUSIAUSVYROS SKALĖ (BERG, 1989) 3 PRIEDAS
1._____________ sėdėjimas nesilaikant 8. ____________ atsigręžimas atgal 4 – gali saugiai sėdėti x 2 minutes
3 – gali sėdėti x 2 min. su priežiūra 2 – gali sėdėti x 30 sek.
1 – gali sėdėti x 10 sek. 0 – negali sėdėti be palaikymo
4 – Atsigręžia atgal į abi puses, geras svorio perkėlimas
3 – atsigręžia tik per vieną pusę
2 – atsisuka tik pusiau, bet palaiko lygsvarą 1 – reikalinga priežiūra sukimosi momentu 0 – reikalinga pagalba apsaugant nuo nugriuvimo 2. __________ atsistojimas iš sėdimos padėties 9._____________ apsisukimas 3600
4 – gali atsistoti stabiliai be rankų pagalbos 3 – gali savarankiškai atsistoti rankų pagalba 2 – gali atsistoti rankų pagalba ne iš karto 1 – minimali pagalba atsistojant
0 – vidutinė – maksimali pagalba atsistojant
4 – saugiai apsisuka per < 4 sek. kairėn ir dešinėn 3 - saugiai apsisuka per < 4 sek. viena kryptimi 2 - saugiai apsisuka per < 4 sek.
1 – reikalinga artima priežiūra ar žodinė pastaba 0 – negali atlikti
3. __________ stovėjimas nesilaikant 10. ___________ kintamas laiptelio lietimas 4 - gali saugiai stovėti x 2 min.
3 – gali stovėti x 2 min. su priežiūra 2 – gali stovėti x 30 sek. nesilaikant
1 – gali stovėti x 30 sek. Po atskirų mėginimų 0 – reikalinga pagalba išstovėti x 30 sek.
4 – saugiai palies 8 laiptelius per 20 sek. 3 - saugiai palies 8 laiptelius per > 20 sek. 2 - saugiai palies 4 laiptelius per 20 sek. 1 - saugiai palies 2 laiptelius su priežiūra ar minimalia pagalba
0 – negali atlikti
4. ________ stovėjimas užsimerkus 11. _______ stovėjimas koja už kojos 4 – saugiai stovi x 10 sek.
3 – stovi x 10 sek. Su priežiūra 2 – stovi x 3 sek.
1 – gali išstovėti < 3 sek. 0 – negali atlikti
4 – gali sudėti kojas viena paskui kitą ir išstovėti 30 sek.
3 - gali sudėti kojas viena paskui kitą per 30 sek. 2 - gali sudėti kojas mažais žingsneliais, išlaiko 30 sek.
1 – reikalinga pagalba sudėti kojas, išlaiko 15 sek 0 – negali atlikti
5. _________ stovėjimas suglaustom kojom 12. _________ stovėjimas ant vienos kojos 4 – gali suglaustom pėdom stovėti x 1 min.
3 – taip pat, bet su priežiūra
2 – gali suglaustom pėdom išstovėti x 30 sek. 1 – reikia pagalbos užimant padėtį, stovi 15 sek. 0 – negali atlikti
4 – gali pakelti vieną koją ir išlaikyti > 10 sek. 3 – gali pakelti ir išlaikyti koją 5 – 10 sek. 2 - gali pakelti ir išlaikyti koją 3 - 4 sek. 1 - gali pakelti ir išlaikyti koją 3 sek. 0 - negali atlikti
6. _________ siekimas pirmyn 13. __________ atsistojus - atsisėsti 4 – laisvai gali siekti pirmyn >25 cm
3 – gali saugiai pasiekti > 7,5 cm 2 – gali saugiai pasiekti > 4,5 cm 1 – gali siekti pirmyn su priežiūra 0 – reikalinga pagalba, kad nenukristų
4 – saugiai atsisėda su minimalia rankų pagalba 3 – kontroliuoja atsisėdimą rankų pagalba 2 – remiasi užpakaliniu kojų paviršiumi kontroliuodamas atsisėdimą
1 – savarankiškai atsisėda, bet nekontroliuoja nusileidimo
0 – reikalinga pagalba atsisėdant 7. _________ pasiimti daiktą nuo grindų 14. __________ persikėlimai 4 – gali pakelti daiktą ir saugiai atsistoti
3 – pakelia daiktą, bet reikalinga priežiūra 2 – negali pasiimti
1 – negali pakelti, priežiūra bandymo metu 0 – negali atlikti
4 – gali saugiai persikelti nežymia rankų pagalba 3 - gali saugiai persikelti rankų pagalba
2 – gali persikelti žodinės komandos pagalba ar su priežiūra
1 – padedant 1 asmeniui 0 – padedant 2 asmenims
4 PRIEDAS
Sergančiųjų Išsėtine Skleroze gyvenimo kokybės įvertinimas Instrukcija:
Šia apklausa yra vertinama jūsų sveikata ir kasdienis aktyvumas. Prašome atsakyti į kiekvieną klausimą, apvedant jums tinkamą atsakymo numerį (1, 2, 3…).
Jeigu jūs nežinote kaip atsakyti i klausimą, pasistenkite išrinkti jums tinkamiausią atsakymą iš duotų ir apačioje parašyti paaiškinimą.
Jeigu pildant anketą jums kils neaiškumų ar klausimų, prašom klausti kineziterapeuto. 1. Kaip jūs įvertintumėte savo sveikatą?
• Puiki...1
• Labai gera...2
• Gera...3
• Patenkinama...4
• Bloga...5
2. Kaip jūs įvertintumėte savo sveikatą prieš vienerius metus ir dabar. • Daug geresnė nei prieš vienerius metus...1
• Kai kas geriau nei prieš vienerius metus...2
• Beveik tokia pat...3
• Kai kas blogiau nei prieš vienerius metus...4
• Daug blogesnė nei prieš vienerius metus...5
3-12 klausimai bus susiję su jūsų kasdiene veikla. Ar jūsų sveikatos būklė ją riboja? Jei taip, tai kiek. Labai ribotas Mažai ribotas Visai neribotas 3. Energinga veikla, tokia kaip bėgimas, sunkių
daiktų kėlimas, dalyvavimas sporte. 1 2 3 4. Vidutinė veikla, tokia kaip stalo stūmimas,
siurbliavimas, žaidimas kėgliais. 1 2 3 5. Produktų kėlimas ir nešimas. 1 2 3 6. Lipimas laiptais kelis aukštus. 1 2 3 7. Lipimas laiptais į vieną aukštą. 1 2 3 8. Lenkimasis, klaupimasis. 1 2 3 9. Ėjimas daugiau nei 1,5 km. 1 2 3 10. Praeiti pora mikrorajonų. 1 2 3 11. Praeiti vieną mikrorajoną. 1 2 3 12. Apsirengimas ir apsitarnavimas tualete. 1 2 3
13-16. Ar per pastarąsias 4 savaites jūs turėjote problemų susijusių su jūsų darbu ar kita fizine veikla?
TAIP NE
13. Sutrumpėjo jūsų darbo
laikas. 1 2
14. Įvykdėte mažiau, nei jūs
to pageidavote. 1 2
15. Buvote apribotas dirbti
tam tikrą darbą. 1 2
16. Negalėjote dirbti darbo arba reikėjo įdėti daugiau
pastangų..
1 2 17-19. Ar per pastarąsias 4 savaites turėjote kokių nors problemų dėl emocinės būsenos (kaip nusivylimas ar susirūpinimas)? TAIP NE 17. Sutrumpėjo jūsų darbo laikas. 1 2 18. Įvykdėte mažiau, nei jūs to pageidavote. 1 2 19. Neatlikote savo darbo taip kruopščiai kaip anksčiau. 1 2 20. Ar per pastarąsias 4 savaites, jūsų fizinė ir emocinė būsena trukdė normaliam bendravimui su kolegomis, šeima, draugais, kaimynais ir kt. Visai NE ...1
Truputėlį ...2
Vidutiniškai...3
Trukdė...4
Labai trukdė...5
21. Ar per pastarąsias 4 savaites jūs jautėte skausmą? NE...1 Labai lengvai...2 Lengvai...3 Vidutiniškai...4 Smarkiai...5 Labai smarkiai...6
22. Ar per pastarąsias 4 savaites skausmas trukdė jūsų darbui ir namų ruošai? Visai NE...1
Truputėlį...2
Vidutiniškai...3
Trukdė...4
23-32. Kaip jūs jautėties pastarąsias 4 savaites? Visą
laiką Beveik visad Nemažą laiko tarpą Nedidelį laiko tarpą Nedaug laiko Niekad 23. Ar jūs jautėtės energingai? 1 2 3 4 5 6 24. Ar jūs jautėtės nervingai? 1 2 3 4 5 6 25. Ar jūs jautėtės toks
nusiminęs, kad atrodo nieks negalėjo jūsų pralinksminti? 1 2 3 4 5 6 26. Ar jūs jautėtės ramiai ir taikiai? 1 2 3 4 5 6 27. Ar buvote energingas? 1 2 3 4 5 6 28. Ar buvote nusiminęs ir liūdnas? 1 2 3 4 5 6 29. Ar buvote visiškai išsekęs? 1 2 3 4 5 6 30. Ar buvote laimingas? 1 2 3 4 5 6 31. Ar buvote pavargęs? 1 2 3 4 5 6 32. Ar ryte jautėtės pailsėjęs? 1 2 3 4 5 6
33. Ar jūsų fizinė ir emocinė būsena trikdė jūsų santykius su šeima, draugais, kolegomis ir t.t.?
Visą laiką...1
Beveik visą laiką...2
Nedauk laiko...3
Truputėlį...4
Neįtakojo...5 34-37. Taip arba ne?
Visiškai taip Beveik taip Abejoju Beveik ne Visiškai ne 34. Man atrodo kad, aš lengviau susergu nei
kiti.
1 2 3 4 5 35. Aš toks pat sveikas kaip ir kiti. 1 2 3 4 5 36. Aš galvoju, kad mano sveikata pablogės. 1 2 3 4 5 37. Mano sveikata puiki. 1 2 3 4 5
Sveikatos sutrikimas.
Visą
laiką Beveik visad Nemažą laiko tarpą Nedidelį laiko tarpą Nedaug laiko Niekada 38. Ar jums trukdė jūsų sveikatos
būklė? 1 2 3 4 5 6
39. Ar jus sugniuždė jūsų sveikatos
būklė? 1 2 3 4 5 6 40. Ar jūsų sveikata kėlė kokių problemų? 1 2 3 4 5 6 41. Ar jūs buvote prislėgtas dėl savo sveikatos būklės? 1 2 3 4 5 6 Pažinimo funkcija. Visą laiką Beveik visad Nemažą laiko tarpą Nedidelį laiko tarpą Nedaug laiko Niekad
42. Ar turėjote kokių nors problemų koncentruojantis ar galvojant?
1 2 3 4 5 6
43. Ar jums sunku ilgai išlaikyti
dėmesį? 1 2 3 4 5 6
44. Ar turėjote atminties problemų?
1 2 3 4 5 6
45. Ar kas nors buvo pastebėję, kad
jums sunku susikoncentruoti? 1 2 3 4 5 6 Seksualinė funkcija.
46-50. Klausimai bus susiję su jūsų seksualine veikla ir jos patenkinimu.
Vyrams Nėra problemų Nedidelė problema Yra problemų Didelė problema 46. Sumažėjęs seksualinis potraukis. 1 2 3 4
47. Sunku patirti ar išlaikyti erekciją. 1 2 3 4 48. Sunku pasiekti orgazmą. 1 2 3 4 49. Galimybė patenkinti partnerį. 1 2 3 4
Moterims Nėra problemų Nedidelė problema Yra problemų Didelė problema 46. Sumažėjęs seksualinis potraukis. 1 2 3 4
47. Neadekvati lubrikacija. 1 2 3 4 48. Sunku pasiekti orgazmą. 1 2 3 4 49. Galimybė patenkinti partnerį. 1 2 3 4
50. Apibendrinant, ar jūs buvote patenkintas savo seksualiniu gyvenimu per pastarąsias 4 savaites? Labai patenkintas...1 Beveik patenkintas...2 Vidutiniškai...3 Beveik nepatenkintas...4 Visiškai nepatenkintas...5
51. Ar dėl problemų susijusių su žarnynu ar šlapimo pūsle nukentėjo jūsų socialiniai santykiai. (per pastarąsias 4 savaites)? Visškai ne...1 Lengvai...2 Vidutiniškai...3 Nemažai...4 Labai...5
52. Kaip per pastarąsias 4 savaites skausmas įtakojo jūsų gyvenimą? Visškai neįtakojo...1