Vykdant eksperimentinius tyrimus, buvo nuspręsta įvertinti vaistinių melisų tinktūrų antimikrobinį aktyvumą. Tyrimui buvo pasirinktos etaloninės mikroorganizmų kultūros. Tirtos gramteigiamos – S. aureus, S. epidermidis, B. cereus, K. pneumonia bei E. faecalis ir gramneigiamos – E. coli, C. albicans, P. aeruginosa bei P. mirabilis mikroorganizmų kultūros. Tyrimų metu buvo nustatyta MSK, kuri dar slopina konkrečios mikroorganizmų kultūros augimą. Gauti rezultatai pateikiami 21 pav. 0 2 4 6 8 10 12 14 16 40% 50% Vandeninė ištrauka Sa us o lik učio k iek is , % Ekstrahentas
21 pav. Vaistinių melisų tinktūrų antimikrobinis aktyvumas
Tyrimų metu nustatyta, jog labiausiai jautrios vaistinių melisų tinktūrų poveikiui yra S. aureus bei K. pneumoniae bakterijos. Mažiausia polifenolinių junginių koncentracija, reikalinga nuslopinti šių bakterijų kultūrų augimą yra 0.044 mg/ml. Labiausiai atspari vaistinių melisų tinktūrų poveikiui yra C. alibans. Minimali polifenolinių junginių koncentracija, veikianti prieš šį grybelį yra 0.7 mg/ml. Taip pat mažiau jautrios yra E. coli, P. aeruginosa bei E. faecalis bakterijų kultūros. Įvertinus gautus rezultatus, galima daryti išvadą, jog labiau jautrios vaistinių melisų tinktūrų poveikiui yra gramteigiamos bakterijų kultūros, o labiau atsparios – gramneigiamos (21 pav.).
0.044 0.35 0.7 0.175 0.175 0.35 0.044 0.175 0.35 0 0.1 0.2 0.3 0.4 0.5 0.6 0.7 0.8 M SK , m g /m l
IŠVADOS
1. Mokslinės literatūros studijų rezultatai parodė, jog vaistinių melisų farmakologinės savybės leidžia suformuluoti skystas vaisto formas (tinktūras, ekstraktus, arbatas), kurios gali būti vartojamos į vidų, kaip geriamieji, ar išoriniai preparatai. Parinkti kokybės parametrai (sausas likutis ir suminis polifenolinių junginių kiekis bei antimikrobinis aktyvumas) leidžia įvertinti pagamintų preparatų kokybę;
2. Tyrimų metu nustatyta, jog ekstrahentas daro įtaką vaistinių melisų ištraukų kokybei. Nustatyta, jog skystųjų ekstraktų ir tinktūrų technologijai naudojant 70 proc. etanolį nustatytas mažiausias veikliųjų junginių kiekis. Tuo tarpu didžiausias veikliųjų junginių kiekis nustatytas naudojant 40 ir 50 proc. etanolį, tarp kurių statistiškai reikšmingas skirtumas nepastebėtas;
3. Atlikus palyginamąjį ekstrahavimo metodų tyrimą nustatyta, kad didžiausias veikliųjų junginių kiekis išsiskiria, kai žaliava ekstrahuojama ultragarsu 30 min. Mažiausias veikliųjų junginių kiekis nustatytas, kai ekstrakcijai naudojamas klasikinės maceracijos metodas. Tyrimų rezultatai parodė, kad vienas iš svarbių technologijos etapų gaminant augalines ištraukas yra metodo parinkimas;
4. Remiantis tyrimų rezultatais nustatyta, kad daugiau veikliųjų junginių išsiskiria kai žaliavos ir ekstrahento santykis 1:1 (ekstraktuose), nei kai žaliavos ir ekstrahento santykis yra 1:5 (tinktūrose). Tačiau tyrimų rezultatai parodė, kad parenkant santykį yra svarbu parinkti ir tinkamą metodą. Naudojant klasikinės maceracijos metodą mažesnis veikliųjų junginių kiekis nustatytas ekstraktuose, lyginant su tinktūromis. Gauti rezultatai pagrindė tyrimų duomenis, kad klasikinė maceracija nėra tinkamas metodas gaminant ekstraktus;
5. Tyrimų metu nustatyta, jog vaistinių melisų tinktūros pasižymi antimikrobiniu aktyvumu. Labiausiai jautrios yra S. aureus bei K. pneumoniae bakterijos, o labiausiai atspari – C. albicans.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Gaminant etanolines vaistinių melisų ištraukas, rekomenduojama rinktis skystuosius ekstraktus, pagamintus santykiu 1:1, kai ekstrahentas yra 40 ar 50 proc. etanolis, nes šiose ištraukose buvo nustatytas didesnis veikliųjų junginių kiekis lyginant su vaistinių melisų tinktūromis (santykis 1:5). Todėl padaryta išvada, jog skystieji melisų ekstraktai yra tinkamesnė vaisto forma vartoti į vidų lyginant su melisų tinktūromis;
2. Vandeninės vaistinių melisų ištraukos yra tinkama profilaktikos priemonė kasdieniam vartojimui. Tyrimų metu nustatyta, kad ekstrahentu naudojant vandenį, išsiekstrahuoja 7.49±0.46 mg/ml polifenolinių junginių, o sauso likučio kiekis lygus 6.04±0.52 proc.;
3. Remiantis mokslinėmis publikacijomis ir atliktų tyrimų rezultatais, vaistinių melisų tinktūros yra rekomenduojamos kaip išorinė vaisto forma, kadangi buvo įrodytas šių vaistažolių ištraukų antimikrobinis poveikis.
PUBLIKACIJOS MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO TEMA
1. Raišytė T. VAISTINIŲ MELISŲ SKYSTŲJŲ EKSTRAKTŲ TECHNOLOGIJA IR KOKYBĖS VERTINIMAS, Jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų konferencija, Farmacijos sekcija. LSMU, Naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centras, Eivenių g. 4, Kaunas, 2014-05-21. Publikuotos tezės ir žodinis pranešimas.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Briedis V., Grinevičius J., Savickas A., ir Švambaris L. K. Vaistų technologija (4 tomas), Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla, 2002, p. 133-158;
2. Liaudanskas M., Viškelis P., Valdimaras J. Polifenoliniai junginiai obuoliuose: cheminė sudėtis, struktūros ypatumai, biologinis poveikis (apžvalga), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo sodininkystės ir daržininkystės instituto ir Aleksandro Stulginsio universiteto mokslo darbai. Sodininkystė ir daržininkystė, 2012, 31(1–2);
3. Ramanauskienė K., Inkėnienė A. M., Petrikaitė V., Briedis V. Total Phenolic Content and Antimicrobial Activity of Different Lithuanian Propolis Solutions, Volume 2013, Article ID 842985, 5 pages;
4. Ramanauskienė K., Savickas A., Švambaris L. Raminamojo ekstraktotechnologijos kūrimas ir analizė, Biomedicina Nr. 2, 2002 gruodis, p. 138-141;
5. Velžienė S., Savickas A., Briedis V. Augalinio preparato ekstrakto technologijos ir analizės savybės, Biomedicina Nr. 2, 2002 gruodis, p. 162(6);
6. VVKT prie LR sveikatos apsaugos ministerijos Farmakopėjos straipsnių rinkinys, Kaunas: Kuno medicinos universiteto Spaudos ir leidybos centro leidykla, 2001, p. 106-129;
7. Akhondzadeh S., Noroozian M., Mohammadi M., Ohadinia S., Jamshidi A. H., Khani M. Melissa officinalis extract in the treatment of patients with mild to moderate Alzheimer’s disease: a double blind, randomised, placebo controlled trial, J Neurol Neurosurg Psychiatry 2003;74:863–866;
8. Angelov G., Penchev V., Condoret J.-S. Optimization of operational conditions of ethanol extraction of rosmarinic acid from Lemon balm (Melissa officinalis L.), vol. 35, book 5, 2007 – chemistry, p. 71-76;
9. Arceusz A., Wesolowski M. Quality consistency evaluation of Melissa officinalis L. commercial herbs by HPLCfingerprint and quantitation of selected phenolic acids, Journal of Pharmaceutical and Biomedical Analysis 83 (2013) 215– 220;
10. Awad R., Muhammad A., Durst T., Trudeau V. L, Arnason J. T. Bioassay-guided fractionation of lemon balm (Melissa officinalis L.) using an in vitro measure of GABA transaminase activity, 2009 August, 23(8):1075-81.
11. Astani A, Reichling J, Schnitzler P. Melissa officinalis extract inhibits attachment of herpes simplex virus in vitro, Feb 23 2012;58(1):70-7;
12. Beringer P., Felton L., DerMarderosian A. et al. Remington: The science and practice of pfarmacy, 21st edithion, 2005, p. 221-222; 773-774.
13. Boehm K., Büssing A., Ostermann T. Aromatherapy as an adjuvant treatment in cancer care - a descriptive systematic review, Afr J Tradit Complement Altern Med., 2012, 9(4):503-518;
14. Bounihi A., Hajjaj A., Alnamer R. In Vivo Potential Anti-Inflammatory Activity of Melissa officinalis L. Essential Oil, November 2013, Article ID 101759, 7 pages;
15. Braganza M. Z., Gonzalez A. B., Brenner A. V. at al. Benign breast and gynecologic conditions, reproductive and hormonal factors, and risk of thyroid cancer, January 21, 2014; doi: 10.1158/1940-6207.CAPR-13-0367;
16. Canadanovic - Brunet J., C´etkovic G., Djilas S. et al. Radical scavenging, antibacterial, and antiproliferative activities of Melissa officinalis L. extracts, 11 (1) October 2008, p. 133–143;
17. Carvalho N. C., Frydberg M. J., Angeloni C., Leffa D. D., Moreira J. et al. Evaluation of the genotoxic and antigenotoxic potential of Melissa officinalis in mice, Genet Mol Biol. 2011 Apr-Jun; 34(2): 290–297;
18. Cases J., Ibarra A., Roller M. et al. Pilot trial of Melissa officinalis L. leaf extract in the treatment of volunteers suffering from mild-to-moderate anxiety disorders and sleep disturbances, Mediterr J Nutr Metab (2011) 4:211–218;
19. Erturk O. Antibacterial and antifungal activity of ethanolic extracts from eleven spice plants, Bratislava, 61/3: p. 275—278, 2006;
20. Farah A., Donangelo C. M., Phenolic compounds in coffee, Braz. J. Plant Physiol., 18(1):23-36, 2006;
21. Gaby A. R. Natural Remedies for Herpes simplex, Alternative Medicine Review Volume 11, Number 2 June 2006, p. 93-101;
22. Ince A. E., Sahin S., Sumnu S. G. Extraction of phenolic compounds from Melissa using microwave and ultrasound, Turkish Journal of Agriculture and Forestry, (2013) 37: 69-75;
23. Kennedy D. O., Little W., Haskell C. et al. Anxiolytic effects of a combination of Melissa ofcinalis and Valeriana ofcinalis during laboratory induced stress, Vol.20, February 2006, 96-102;
24. Kennedy D. O., Little W., Scholey A. B., Attenuation of Laboratory-Induced Stress in Humans After Acute Administration of Melissa officinalis (Lemon Balm), Psychosomatic Medicine 66:607–613 (2004);
25. Loyd V. Allen, Nicholas G. Popovich, Howard C. Ansel Ansel‘s pharmaceutical dosage forms and drug delivery systems, 9th edition, 2011, p. 336-338; 369-372;
26. Martins E. N., Pessano N. T. C., Leal L., Roos D. H., Folmer V. et al. Protective effect of Melissa officinalis aqueous extract against Mn-induced oxidative stress in chronically exposed mice, Brain Research Bulletin 87 (2012) 74– 79;
27. Mazzanti G., Battinelli L., Pompeo C., Serrilli A. M., Rossi R. et al. Inhibitory activity of Melissa officinalis L. extract on Herpes simplex virus type 2 replication, Natural Product Research Vol. 22, No. 16, 10 November 2008, 1433–1440;
28. Miroliaei M., Khazaei S., Moshkelgosha S., Shirvani M. Inhibitory effects of Lemon balm (Melissa officinalis, L.) extract on the formation of advanced glycation end products, Food Chemistry 129 (2011) 267–271;
29. Najafian S., Rowshan V. Polyphenolic compounds of Mentha longifolia and Lemon balm (Melissa officinalis L.) in Iran, Intl. Res. J. Appl. Basic. Sci., Vol. 4(3), 608-612, 2013;
30. Ondrejovič M., Kraic F. et al. Optimisation of Antioxidant Extraction from Lemon Balm (Melissa officinalis), Czech J. Food Sci., Vol. 30, 2012, No. 4: 385–393;
31. Petersen M., Simmonds M. S. J. Rosmarinic acid, Phytochemistry 62 (2003) 121–125;
32. Santos-Neto L. L., Vilhena Toledo M. A. et al. The use of herbal medicine in Alzheimer’s disease - a systematic review, 23 October 2006, 3(4)441–445;
33. Stanojevic D., Comic L. J., Stefanovic O., Sukdolak S. In vitro synergistic antibacterial activity of Melissa officinalis L. and some preservatives, Instituto Nacional de Investigación y Tecnología Agraria y Alimentaria (INIA) Spanish Journal of Agricultural Research 2010 8(1), 109-115;
34. Taherpoura A., Maroofi H. et al. Chemical composition analysis of the essential oil of Melissa officinalis L. from Kurdistan, Iran by HS/SPME method and calculation of the biophysicochemical coefficients of the components, Natural Product Research Vol. 26, No. 2, January 2012, 152–160;
35. Taiwo E. A., Leite F. B., Lucena G. M. et al. Anxiolytic and antidepressant-like effects of Melissa officinalis (lemon balm) extract in rats: Influence of administration and gender, Indian J Pharmacol. 2012 Mar-Apr; 44(2): 189–192;
36. Toth J., Marlianova M., Korenova M. et al. Rosmarinic acid – an important phenolic active compound of Lemona balm (Melissa officinalis L.), Acta Facult. Pharm. Univ. Comenianae 50, 2003, p. 139-146;
37. Wang H., Provan G. J., Helliwell K. Determination of rosmarinic acid and caffeic acid in aromatic herbs by HPLC, Food Chemistry 87 (2004) 307–311;
38. Yoo D. J., Choi J. H., Kim W., Ki-Yeon Yoo et al. Effects of Melissa officinalis L. (Lemon Balm) Extract on Neurogenesis Associated with Serum Corticosterone and GABA in the Mouse Dentate Gyrus, February 2011, Volume 36, pp 250-257;
39. European Medicines Agency (EMEA), Committee on herbal medicinal products (HMPC), assesment report on Melissa officinalis L., 14 May 2013; Prieiga per internetą: http://www.ema.europa.eu;
40. Morrison M. Lemon balm, dr. Christopher's Herbal legacy "Natural healing with herbs for a healthier you", prieiga per internetą: http://www.herballegacy.com/Morrison_Lemon_Balm.html;
41. University of Maryland Medical Center (UMMC) Lemon balm, 2011, prieiga per internetą: http://umm.edu/health/medical/altmed/herb/lemon-balm;
42. World Health Organization Who Monographs on Selected Medicinal Plants Volume 2, p. 180-187, 2004, prieiga per internetą: http://apps.who.int/medicinedocs/en;
43. Prieiga per internetą: http://chestofbooks.com/health/materia-medica-drugs/Manual-Of-Pharmacology/Infusa.html;
44. Prieiga per internetą: http://chestofbooks.com/health/materia-medica-drugs/Manual-Of-Pharmacology/Decocta.html;