4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.2. Visuomenės sveikatos biurų specialistų požiūrio į savo profesinės
Tyrimo metu nustatyta, kad visi VSP specialistai jaučia poreikį sistemingai tobulinti profesinę kvalifikaciją. 93,8 proc. VSP specialistų pritarė teiginiui, kad darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu turi būti suinteresuoti tiek darbdaviai, tiek darbuotojai (tokiai nuostatai pritarė visi VSB vadovai). Tačiau nors ir suvokdami profesinį tobulėjimą kaip visą gyvenimą trunkantį procesą, naudingą tiek pačiam dirbančiajam, tiek organizacijai, tik 25 proc. VSP specialistų buvo numatę profesinio tobulėjimo planą penkeriems metams. Siekiant nustatyti ryšį tarp profesinės kvalifikacijos tobulinimo planavimo ir savo profesinės kompetencijos vertinimo, buvo palyginti specialistų, vertinančių savo profesinę kompetenciją kaip pakankamą, ir specialistų, vertinančių savo profesinę kompetenciją kaip nepakankamą, kvalifikacijos tobulinimo planavimo vertinimas. Rezultatai pateikiami 19 lentelėje.
19 lentelė. Visuomenės sveikatos biurų specialistų kvalifikacijos tobulinimo planavimas
priklausomai nuo savo profesinės kompetencijos vertinimo
Profesinės kvalifikacijos tobulinimo planavimas
Savo profesinę kvalifikaciją vertina kaip pakankamą Savo profesinę kvalifikaciją vertina kaip nepakankamą n % n % n %
Turi profesinės kvalifikacijos tobulinimo planą penkeriems metams
24 25,0 20 24,7 4 26,7
Neturi profesinės kvalifikacijos tobulinimo plano penkeriems metams
72 75,0 61 75,3 11 73,3
Iš viso 96 100 81 100 15 100
χ2 =0,026, lls = 1, p = 0,871
Rezultatai atskleidžia, kad profesinės kvalifikacijos tobulinimo planavimas respondentų grupėse pagal jų požiūrį į savo profesines kompetencijas reikšmingai nesiskiria (p > 0,05).
Dešimtame anketos klausime pateikiami aštuoni kvalifikacijos tobulinimo motyvai. Respondentų buvo prašoma šiuos motyvus sunumeruoti svarbumo tvarka: 1 – svarbiausias motyvas, 8 - mažiausiai svarbus motyvas. Tyrimo rezultatai pateikti 7 paveiksle.
91,7 32,3 17,6 43,8 18,7 23 17,6 8,3 0 20 40 60 80 100
Geriau galiu atlikti savo darbą
Tikiuosi būti aukštai vertinamas vadovo
Tikiuosi pelnyti bendradarbių
pripažinimą ir pagarbą
Jaučiuosi saugesnis dėl darbo vietos išsaugojimo Didesnė galimybė pakilti karjeros
laiptais Sėkmė darbe suteikia pasitenkinimą ir didina savivertę
Kiekvieno specialisto tobulėjimas prisideda prie sėkmingos
organizacijos veiklos Materialinis skatinimas
proc.
.
7 pav. Visuomenės sveikatos biurų specialistų profesinės kvalifikacijos
tobulinimo motyvai
Kaip matyti iš diagramos 7 paveiksle, svarbiausias kvalifikacijos tobulinimo motyvas yra siekis geriau atlikti savo darbą (91,7 proc.). Respondentų profesinio tobulinimosi tikslas – profesinis prisitaikymas, noras atitikti augančius profesinius reikalavimus (33). Saugumas dėl darbo vietos išsaugojimo – antras pagal svarbumą kvalifikacijos tobulinimo motyvas, taip teigė beveik pusė visų VSP specialistų (43,8 proc.). Tai socialinis motyvas, susijęs su gyvenimo kokybės užtikrinimu ir profesiniu saugumu (42, 53). Trečias pagal svarbą profesinės kvalifikacijos tobulinimo motyvas - noras būti įvertintam vadovo (tokią nuomonę išsakė 32,3 proc. VSP specialistų). Respondentams svarbus jų statusas ir prestižas (35). Galimybė kilti karjeros laiptais, bendradarbių pripažinimas ir pagarba, sėkminga organizacijos veikla, savivertės augimas svarbus mažiau nei penktadaliui visų respondentų. Mažiausiai specialistus kelti kvalifikaciją motyvuoja materialus skatinimas už profesinius pasiekimus (8,3 proc.).
Siekiant nustatyti kokios kvalifikacijos tobulinimo formos labiausiai priimtinos VSP specialistams, buvo prašoma pasirinkti tris labiausiai priimtinas kvalifikacijos tobulinimo formas iš šešių galimų ir sunumeruoti: 1 – labiausiai priimtina, 3 - mažiausiai priimtina. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad daugelis VSP specialistų pirmenybę teikia konferencijoms ir seminarams (87,5 proc.), profesinės literatūros skaitymui (79,2 proc.) ir savaitės trukmės kursams (71,9 proc.) (8 pav.).
79,2 33,3 87,5 71,9 16,8 32,3 0 20 40 60 80 100
Profesinės literatūros skaitymas Nuotolinės studijos Konferencijos ir seminarai Savaitės trukmės kursai Dviejų - trijų savičių trukmės
kursai
Stažuotės užsienyje
proc.
8 pav. Labiausiai priimtinos profesinės kvalifikacijos tobulinimo formos
VSP specialistų buvo prašoma nurodyti, kiek kartų ir kokiuose profesinės kvalifikacijos tobulinimosi renginiuose dalyvavo per paskutinius penkerius metus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad VSP specialistai profesinei kvalifikacijai tobulinti dažniausiai rinkosi konferencijas ir seminarus. Šiuose renginiuose 11 ir daugiau kartų per paskutinius penkerius metus dalyvavo 58,4 proc. respondentų. Savaitės trukmės kvalifikacijos tobulinimosi kursus 1 – 5 kartus per paskutinius penkerius metus rinkosi 57,3 proc. respondentų. Nuotolines studijas ir stažuotes užsienyje kaip būdą kvalifikacijai tobulinti 1 – 5 kartus per paskutinius penkerius metus pasirinko atitinkamai 12,5 ir 8,3 proc. respondentų (9 pav.).
87,5 91,7 57,3 8,3 1,0 1,0 0,0 0,0 58,4 1,0 1,0 0,0 0,0 86,5 2,1 40,7 13,5 11,5 12,5 26,0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Konferencijos, seminarai Savaitės trukmės tobulinimosi kursai Dviejų savaičių trukmės tobulinimosi kursai
Nuotolinės studijos Stažuotės užsienio šalyse
p
ro
c
.
Nei vieno karto 1-5 kartus 6-10 kartų
11 ir daugiau kartų
9 pav. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų dalyvavimo profesinės
kvalifikacijos tobulinimo renginiuose dažnis (proc.)
Siekiant nustatyti, ar yra ryšys tarp dalyvavimo profesinės kvalifikacijos tobulinimo renginiuose ir savo profesinės kompetencijos vertinimo, atlikta koreliacinė analizė. Gauti rezultatai rodo, kad koreliacinio ryšio tarp profesinės kompetencijos vertinimo ir dalyvavimo skirtingų formų profesinės kvalifikacijos tobulinimo renginiuose per paskutinius penkerius metus nenustatyta : ryšys tarp profesinės kompetencijos vertinimo ir tobulinimosi savaitės trukmės kursuose (r = -0,031; p = 0,767); ryšys tarp profesinės kompetencijos vertinimo ir tobulinimosi dviejų savaičių trukmės kursuose (r = -0,046; p = 0,657); ryšys tarp profesinės kompetencijos vertinimo ir tobulinimosi nuotolinėse studijose (r = -0,076; p = 0,462); ryšys
tarp profesinės kompetencijos vertinimo ir tobulinimosi stažuotėse užsienyje (r = -0,130; p = 0,208).
Tyrimo rezultatams atskleidus, kad tik ketvirtadalis VSP specialistų planuoja kvalifikacijos tobulinimo procesą, kad dažniausiai kvalifikacijai tobulinti renkasi konferencijas ir seminarus, kad beveik pusė specialistų nei karto nėra dalyvavę kvalifikacijos tobulinimosi kursuose galima teigti, kad VSP specialistų profesinis tobulinimasis yra daugiau atsitiktinis nei tikslingas procesas, neturintis aiškios krypties bei tikslo.
4. 3. Visuomenės sveikatos biurų specialistų požiūrio į savo profesinės kvalifikacijos tobulinimo galimybes įvertinimas
Tyrimo metu buvo klausiama, ar darbdavys remia specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimą. Į šį klausimą teigiamai atsakė 92,6 proc. apklaustų VSB vadovų ir tik 72,9 proc. visų apklaustų VSB specialistų. Buvo lyginamas vadovų ir specialistų teigiamų atsakymų procentinis pasiskirstymas naudojant z kriterijų. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingu skirtumu vadovai žymiai dažniau, negu specialistai teigia, jog skatina darbuotojus tobulinti profesinę kvalifikaciją (z = 2,95; p<0,01).
Tiek VSB vadovų, tiek VSB specialistų buvo klausiama, kokiomis priemonėmis darbuotojai skatinami kelti savo profesinę kvalifikaciją. Tarp vadovų ir specialistų teigiamų vertinimų buvo atlikti poriniai palyginimai. Tyrimo rezultatai pateikiami 20 lentelėje.
20 lentelė. Priemonių, skatinančių kelti profesinę kvalifikaciją naudojimas, vadovų ir
specialistų požiūriu (proc.) Darbdavio taikomos priemonės, skatinančios tobulinti specialistų profesinę kvalifikaciją Respondentų pareigos z/p Specialistai n=96 Vadovai n=27 Periodinių leidinių, susijusių su profesine
veikla, prenumeravimas
47,9 77,8 3,15 (p<0,01)
Knygų, susijusių su profesine veikla, pirkimas
35,4 48,1 1,18 (sn)
Išleidimas į tobulinimosi renginius paliekant darbo užmokestį
87,5 85,2 0,30 (sn)
Visiškas finansinių išlaidų, susijusių su profesinės kvalifikacijos tobulinimu, padengimas
33,3 14,8 2,21 (p<0,05)
Dalinis finansinių išlaidų, susijusių su profesinės kvalifikacijos tobulinimu, padengimas
29,2 63,0 3,21 (p<0,01)
Iš duomenų lentelėje matyti, kad darbdavių ir jų pavaldinių požiūris apie darbdavio paramą jų profesinės kvalifikacijos tobulinimo procese skiriasi. Žymiai dažniau vadovai, negu VSP specialistai teigė, kad yra prenumeruojami profesinio turinio periodiniai leidiniai, skirtumas statistiškai reikšmingas (p < 0,01). Skyrėsi nuomonės ir apie profesinio tobulinimosi
renginių finansavimą darbdavio sąskaita: kad profesinio tobulinimo renginiai visiškai finansuojami darbdavio reikšmingai dažniau teigė VSP specialistai (p < 0,05) negu jų vadovai, o kad tokie renginiai iš dalies finansuojami darbdavio sąskaita statistiškai reikšmingu skirtumu dažniau teigė vadovai negu VSP specialistai (p < 0,01).
Analizuojant, kokie veiksniai yra reikšmingiausi renkantis kvalifikacijos tobulinimo renginius, tiek VSB vadovų, tiek VSP specialistų buvo prašoma pasirinkti tris atsakymus iš penkių galimų ir juos sunumeruoti svarbumo tvarka: 1 – svarbiausias veiksnys, 3 – mažiausiai svarbus veiksnys. Tiek vadovai, tiek specialistai svarbiausiu veiksniu, nurodė renginio temą (atitinkamai 88,9 ir 96,9 proc.). Nuomonės dėl antro ir trečio pagal svarbumą veiksnio VSB vadovų ir VSP specialistų tarpe išsiskyrė: vadovai antru veiksniu pagal svarbumą pasirinko renginio kainą (81,5 proc.), trečiu – iškilusias problemas darbe (56,6 proc.). VSP specialistams antras pagal svarbumą veiksnys – renginio vieta (56,2 proc.), trečias – renginio trukmė (46,9 proc.). Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai skiriasi vadovų ir pavaldinių nuomonės apie renginio kainos (p < 0,001) ir trukmės reikšmę pasirenkant renginį: vadovai žymiai dažniau negu pavaldiniai nurodo renginio kainos reikšmingumą, o pavaldiniai žymiai dažniau negu vadovai – renginio trukmės reikšmingumą (p < 0,05) (21 lentelė).
21 lentelė. Veiksnių, dažniausiai lemiančių kvalifikacijos tobulinimo renginių pasirinkimą,
teigiamas vertinimas vadovų ir pavaldinių grupėse (proc.) Veiksniai, lemiantys profesinės
kvalifikacijos tobulinimosi formos pasirinkimą Respondentų pareigos z/p Specialistai n=96 Vadovai n=27 Renginio tema 96,9 88,9 1,27 (sn) Renginio kaina 41,7 81,5 4,42 (p<0,001) Renginio trukmė 46,9 25,9 2,13 (p<0,05) Renginio vieta 56,2 44,4 1,09 (sn)
Iškilusios problemos darbe 41,7 56,6 1,38 (sn)
Respondentų buvo prašoma įvardinti problemas ir sunkumus, su kuriais susiduria siekdami tobulinti profesinę kvalifikaciją. Nustatyta, kad daugeliui VSP specialistų didžiausia problema siekiant tobulinti profesinę kvalifikaciją yra finansinės problemos, kylančios dėl išvykų į kvalifikacijos tobulinimo renginius (60,4) proc. Antra reikšminga problema –
renginių turinys dažnai netenkina specialistų poreikių (tokią nuomonę patvirtino 53,1 proc. respondentų). Trečia svarbi problema yra tai, jog profesinės kvalifikacijos tobulinimo renginių pasiūla yra nepakankama – taip teigė beveik pusė apklausos dalyvių. Mažiausiai reikšmingos kliūtys siekiant tobulinti profesinę kvalifikaciją yra: darbdavys nenoriai išleidžia
į renginius (teiginiui pritarė tik 10,4 proc.); iškyla asmeninių problemų (9,4 proc.). sunku gauti informaciją apie organizuojamus renginius (5,2 proc.) (10 pav.).
25 60,4 10,4 53,1 43,8 5,2 19,8 9,4 18,8 0 20 40 60 80 100 Renginiai nėra finansuojami darbdavio ar valstybės Finansinės problemos dėl išvykųį
kvalifikacijos tobulinimo renginius Darbdavys nenoriai išleidžia Renginių turinys netenkina poreikių
Renginių pasiūla per maža Sunku gauti informacijos apie
renginius
Nepakanka literatūros profesine tematika
Iškyla asmeninių problemų
Jokių sunkumų nepatiriu
proc.
10 pav. Dažniausiai visuomenės sveikatos biurų specialistams kylančios
problemos siekiant tobulinti profesinę kvalifikaciją (proc.)
Analizuojant sunkumų, su kuriais susiduria VSP specialistai siekdami tobulinti profesinę kvalifikaciją, vertinimus respondentų grupėse pagal pareigas, amžių, darbo stažą ar
įgytą profesiją statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Analizuojant VSB vadovų nuomonę apie problemas, su kuriomis susiduria įstaiga siekdama tobulinti darbuotojų profesinę kvalifikaciją, išvardintas kliūtis galima sugrupuoti taip: finansinių išteklių stoka (tokią nuomonę išsakė 44,4 proc. apklaustų VSB vadovų); nepakankama darbuotojų motyvacija tobulinti profesinę kvalifikaciją (22,2 proc.); nėra kam
atlikti darbo, kai darbuotojai išvyksta į kvalifikacijos tobulinimo renginius (11.1 proc.); nepakankama profesinės kvalifikacijos tobulinimo renginių pasiūla (18,5 proc.).
VSB vadovai pažymėjo, kad darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui nėra numatyto finansavimo, o darbuotojai už savo lėšas nelabai nori vykti, nes renginių kainos yra aukštos. („yra darbuotojų, manančių, kad įstaiga be perstojo turi siųsti ir finansuoti jų kompetencijų tobulinimą“; įdomūs ir naudingi kursai būna mokami ir jų kaina pakankamai didelė“.). VSB vadovai išreiškė nuomonę, kad siūlomi kvalifikacijos tobulinimo renginiai neatitinka poreikių („nėra kvalifikacijos kėlimo kursų poveikio sveikatai vertinimo tema“; „dažniausiai organizuojami seminarai, kuriuose pateikiama informacija apie problemą ir esamą situaciją, o ne aptariami problemos sprendimo būdai ir galimybės....mažai organizuojama seminarų mokomųjų praktinių, konkrečiai VSB specialistams, pagal jų darbo pobūdį“).
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tiek specialistų, tiek vadovų požiūriu svarbiausia problema, kylanti siekiant tobulinti profesinę kvalifikaciją yra riboti finansiniai ištekliai. Tai, kad specialistai kaip svarbiausią problemą įvardino finansines išlaidas, susijusias su išvykomis į kvalifikacijos tobulinimo renginius, gali paaiškinti jų pasirinkimą dažniausiai kvalifikaciją tobulinti konferencijų ir seminarų metu. Tiek vadovų, tiek specialistų požiūriu svarbi kvalifikacijos tobulinimo problema yra ir per maža, poreikių netenkinanti renginių pasiūla, per mažas dėmesio skirimas problemų sprendimo būdams aptarti. Tai iš dalies gali paaiškinti, kodėl VSP specialistams kai kurioms profesinėms veikloms atlikti trūksta žinių ir
IŠVADOS
1. Savivaldybės visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos priežiūros specialistai savo profesines kompetencijas vertina kaip pakankamas profesinei veiklai vykdyti (84,4 proc.). Savo kompetencijų vertinimo skirtumo visuomenės sveikatos stebėsenos, visuomenės sveikatos stiprinimo, vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistų tarpe nenustatyta.
2. Visuomenės sveikatos biurų vadovai tik visuomenės sveikatos stebėsenos specialistų profesines kompetencijas vertino blogiau nei patys specialistai.
3. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistams kai kurioms profesinėms veikloms vykdyti daugiau pakanka profesinių žinių nei praktinių įgūdžių. Visuomenės sveikatos stiprinimo, vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistai, įgiję visuomenės sveikatos priežiūros specialybę bei turintys trijų metų ir ilgesnį darbo stažą užimamose pareigose, kai kurioms profesinėms veikloms vykdyti, dažniau negu specialistai, įgiję kitą specialybę ir užimamose pareigose dirbantys trumpesnį laiką, nurodė turintys pakankamai profesinių žinių ir įgūdžių.
4. Visi visuomenės sveikatos priežiūros specialistai jaučia poreikį sistemingai tobulinti profesinę kvalifikaciją. Dažniausiai profesinę kvalifikaciją specialistai tobulina dalyvaudami konferencijose ir seminaruose (58,4 proc.). Beveik pusė visų specialistų nėra dalyvavvę kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Dažniausiai kylančios problemos, susijusios su siekiu tobulinti profesinę kvalifikaciją yra finansinės išlaidos, susijusios su išvykomis į kvalifikacijos tobulinimo renginius (60,4 proc.), per maža (43,8 proc.), poreikių netenkinanti (53,1 proc.) renginių pasiūla.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijai - teisiškai reglamentuoti savivaldybės visuomenės sveikatos biuruose dirbančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo tvarką bei finansavino mechanizmą.
2. Visuomenės sveikatos biurų vadovams – remti ir skatinti specialistus tobulinti profesinę kvalifikaciją.
3. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistams - planuoti savo profesinės kvalifikacijos tobulinimo procesą, renkantis kvalifikacijos tobulinimo renginius pirmenybę teikti kvalifikacijos tobulinimo kursams ir nuotolinėms studijoms. 4. Įstaigoms, vykdančioms visuomenės sveikatos priežiūros specialistų tobulinimą,
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Baršauskienė V., Guščinskienė J. Nuolatinio mokymosi vaidmuo kintančioje visuomenėje. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos; 2003; Nr.3.
2. Beresnevičienė D. Nuolatinis mokymasis Lietuvoje (psichologiniai pagrindai). Vilnius: Pedagogikos institutas; 2005.
3. Beresnevičiūtė V. Profesinio lauko tyrimas. ECTS projekto ekspertų seminaras. Vilnius: 2010 [interaktyvus] [žiūrėta 2012 - 01 -14 d.]. Prieiga per internetą:
< http://www4066.vu.lt/.Projekto_rezultatai>.
4. Biomedicinos srities podiplominių studijų sistema [interaktyvus] [žiūrėta 2012- 02 - 20]. Prieiga per internetą: <http://www.medas.lt>.
5. Calhoun J. G, Ramiah K., Weist E., Shortell St. Development of core competency model for the master of public health degree. American journal of public health; 2008. p.1598-1607.
6. Council on linkages between academia and public health practice core competencies for public health professionals – tiers 1 through 3 [online] [cited 2012–01-06]. Availabe from:
<http://www.asph.org/userfiles/PrepResponce-councilLinkages-Tiers.pdf>. 7. Dessler, G. Personalo valdymo pagrindai. Poligrafija ir informatika; 2001.
8. Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. 132. Valstybės žinios 2002; 31-1180.
9. Dėl studijų krypčių reglamento patvirtinimo: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. 276. Valstybės žinios 2007; 28-1044. 10.Dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą
mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 01 d. įsakymas Nr. V-630. Valstybės žinios 2007; 88-3492.
11.Dėl savivaldybės visuomenės sveikatos biure privalomų pareigybių sąrašo ir joms keliamų kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. V- 918. Valstybės žinios 2007; 121-4983.
12.Dėl Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pavyzdinių nuostatų patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. V-196.Valstybės žinios 2008; 35-1253.
13.Dėl Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 132“ Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ pakeitimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. V - 1235 Valstybės žinios 2008; 146 – 5892.
14. Dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursų programų turinio reikalavimų aprašų ir profesinio tobulinimo kursų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. V-1023Valstybės žinios 2009; 151-6800.
15.Dėl magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-826 Valstybės žinios 2010; Nr. 67 - 3375.
16.Dėl sveikatos specialistų tobulinimo programų derinimo taisyklių ir tobulinimo programų vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-645. Valstybės žinios 2011; 81-3981.
17.Dėl visuomenės sveikatos priežiūros institucijų pasirengimo naujiems iššūkiams
įgyvendinant Lietuvos sveikatos programos siekius. Nacionalinės sveikatos tarybos 2011 m. vasario 23 d. nutarimas. Vilnius; 2011.
18.Essential public health services. National public health performance standards program. CDC. [online] [cited 2012 – 02 - 12].
Availabe from: <http://www.cdc.gov/nphpsp/essentialServices.html>.
19.Gražulis V. Motyvacijos pasaulis - jo supratimo keliai ir klystkeliai. Vilnius; 2005. 20.Guskey T. R. Profesinio tobulinimosi vertinimas. Vilnius: Garnelis; 2004.
21.Jankauskienė Ž., Liepuonienė R., Stukas R. Šurkienė G., Žagminas K., Gostevičienė B., ir kt. Visuomenės sveikatos studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika. Vilnius; 2011.
22.Jarvis P. Mokymosi paradoksai. Kaunas; 2001.
23.Jociutė A., Jankauskienė V. Projektas “Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo poreikio planavimo sistemos sukūrimas“. Visuomenės sveikata 2010/3(50). p.119.
24.Jovaiša L. Pedagogikos terminai. Kaunas: Šviesa; 1993.
25.Jovaiša L. Ugdymo mokslas ir praktika: (analitinių straipsnių monografija). Vilnius: Agora; 2001.
26.P. Jucevičienė. Organizacijos elgsena: Vadovėlis. Kaunas: KTU leidykla; 1996. 27.P. Jucevičienė. Besimokantis miestas. Kaunas; 2007.
28.Juralevičienė J. Valstybės tarnautojų profesinės kompetencijos teoriniai ir teisiniai aspektai. Viešoji politika ir administravimas; 2003/5. p. 84-90.
29.Jurkuvėnas V. Visuomenės sveikatos specialistų tęstinis podiplominis kvalifikacijos tobulinimas. Visuomenės sveikata. 2009/2(45). p.5-6.
30.Jurkuvėnas V. Visuomenės sveikatos specialistų kompetencija ir pasirengimas naujiems iššūkiams. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas. Vilnius; 2010. p.69-71.
31.Laurinavičiūtė J. Suaugusiųjų mokymosi samprata. Pedagogika, Vilnius; 2001; T.55. p.49.
32.Laurinavičiūtė J. Suaugusiųjų mokymosi motyvacijos genezė šiuolaikinės darbo rinkos sąlygomis: daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas; 2002.
33.Laužackas R. Mokymo turinio projektavimas: standartai ir programos profesiniame rengime. Kaunas: VDU leidykla; 2004.
34.Laužackas R., Gurskienė O., Danilevičius E. Profesinio rengimo reforma Lietuvoje: parametrai ir rezultatai: monografija. Kaunas: VDU leidykla; 2004.
35.Laužackas R. Profesinio rengimo metodologija. Kaunas: VDU leidykla; 2005.
36.R. Laužackas. Kompetencijomis grindžiamų mokymo/studijų programų kūrimas ir vertinimas. Kaunas: VDU leidykla; 2008.
37.Lepaitė D. Kompetenciją plėtojančių studijų programų lygio nustatymo metodologija (verslo studijų atvejis). Kaunas: KTU leidykla; 2001.
38.Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategija. Žin., 2006, Nr. 70-2574, 2006 m. birželio 22 d., Vilnius.
39.Lietuvos profesijų klasifikatorius [interaktyvus] [žiūrėta 2012 – 01 – 26]. Prieiga per internetą:<http://82.135.219.213/mod/klasifikatorius.>
40.Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas: priimtas Lietuvos Respublikos seimo 2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX - 886. Valstybės žinios 2002; 56 – 2225.
41.Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2, 5, 6, 7, 10, 12, 15, 21, 34, 37, 41, 43, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 22, 32, 44 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas: priimtas Lietuvos Respublikos seimo 2010 m. balandžio 29 d. Nr. 57-2809. Valstybės žinios 2010; 57-2809.
42.Linkaitytė G. M., Lukšytė D. Pasirengimas mokytis visą gyvenimą: savivada pagrįsto mokymosi modelis. Pedagogika, Vilnius; 2003; T.69. p. 124.
43.Maslow A. H. Motyvacija ir asmenybė. Vilnius, 2006.
44.Pagrindiniai PSO visuomenės sveikatos principai Europos regione. Sveikata visiems XXI amžiuje: LR sveikatos apsaugos ministerija. P.199;217.
45.Projektas „Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos specialistų profesinių žinių ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ [interaktyvus] [žiūrėta 2012 – 02 – 20]. Prieiga per internetą: http://www.hi.lt/content/programos_archyvas. html.
46.Projektas ”Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų ir slaugos darbuotojų prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas“ [interaktyvus] [žiūrėta 2012 – 02- 29]. Prieiga per internetą: <http://www.hi.lt/content/ES_fin_proj.html.>
47.Provisional list of public health core competencies. European public health core competencies programme (EPHCC) for public health education phase 2. Association of schools of public health in the european region (ASPHER) publication No. 4. [online] [cited 2012 – 02 - 15]. Availabe from:
<http://folkesundhed.au.dk/fileadmin/www.folkesundhed.au.dk/master_of_publ_helth/afd elingen/forside/aspher_2.pdf>.
48.Public Health agency of Canada. Core competencies for public health in Canada [online] [cited 2012 – 02 – 10]. Availabe from :
<http://publications.gc.ca.?collections/collection_2008/phac/HP5-51-2008E.pdf.>
49.Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo priežiūros specialistų profesinio tobulinimo kursai [interaktyvus] [žiūrėta 2012 – 02 – 19]. Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institutas. Prieiga per internetą:< http://www.tsi.lt> 50.Suaugusiųjų tęstinio mokymo galimybių plėtra mokymosi visą gyvenimą strategijos
įgyvendinimo kontekste. Tyrimo ataskaita. Vilnius; 2004. 51.Šavareikienė D. Motyvacija vadybos procese. Šiauliai; 2008.
52.Ščeponavičius A., Ašoklienė L., Kavaliūnas A. Visuomenės sveikatos priežiūros plėtra savivaldybėse. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas; 2010. P. 65 - 68
53.Ščeponavičius A., Visuomenės sveikatos priežiūros savivaldybėse aktualijos: 2010 m. vertinimai ir 2011 m. planai.
54.Teresevičienė M., Gedvilienė G., Zuzevičiūtė V. Andragogika. Kaunas; 2006.
55.Teresevičienė M., Rutkauskienė D., Volungevičienė A., Zuzevičiūtė V., Rutkienė A., Targamadzė Al. Nuotolinio mokymo(si) taikymo galimybės tęstinio profesinio mokymo plėtrai skatinti. Mokslo studija. Vytauto Didžiojo universitetas; 2008.
56.Traškelys K. Andragogų požiūris į darbuotojų tobulinimą ir ugdymą. Profesinės studijos: teorija ir praktika. 2010/6.
57.Ubartienė O., Kanapeckienė V., Valintėlienė R. Visuomenės sveikatos specialistų rengimo Lietuvoje ir Europoje vertinimas. Visuomenės sveikata. 2011/4(55) p.56-64). 58.Venskienė R., Kanapeckienė V., Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų poreikio
1 PRIEDAS
Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialisto anketa
Gerbiama(s) visuomenės sveikatos biuro specialiste,
Maloniai prašome jūsų atsakyti į pateiktus anketos klausimus, kuriais siekiame išsiaiškinti savivaldybės visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos stebėsenos, visuomenės sveikatos stiprinimo, vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į savo profesines kompetencijas ir kvalifikacijos tobulinimo poreikį bei galimybes.
Apklausą vykdo LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos vadybos magistrantė Vaida Kutkienė.
Anketa anoniminė, bus pateikti tik apibendrinti tyrimo rezultatai.
Užpildytą anketą prašome išsiųsti elektroniniu adresu: [email protected].
1. Jūsų amžius...metai. 2. Jūsų išsilavinimas: □ Aukštasis universitetinis □ Aukštasis neuniversitetinis □ Specialusis vidurinis □ Kita (įrašykite)………
3. Jūsų įgyta specialybė/profesinė kvalifikacija (įrašykite)………...
4. Jūsų darbo stažas visuomenės sveikatos priežiūros srityje………..metai.
5. Jūsų užimamaos pareigos šiuo metu
□ Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas
□ Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas
□ Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistas
7. Ar turimos profesinės kompetencijos pakanka, kad galėtumėte kokybiškai vykdyti savo profesinę veiklą?
□ Pakanka
□ Daugiau pakanka nei nepakanka □ Daugiau nepakanka nei pakanka □ Nepakanka
8. Įvertinkite savo žinias ir įgūdžius, reikalingus Jūsų darbinei veiklai. Jums tinkantį langelį □ lentelėje pažymėkite X.
1. Pildo Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas
DARBINĖ VEIKLA ŽINIŲ IR ĮGŪDŽIŲ TURITE
Pakankamai Daugiau pakankamai nei nepakankamai Daugiau nepakankamai nei pakankamai Nepakankamai žinios 1 įgūdžiai 5 žinios 2 įgūdžiai 6 žinios 3 įgūdžiai 7 žinios 4 įgūdžiai 8 Visuomenė sveikatos stebėsenos rodiklių, įvairiems objektams ir subjektams stebėti, parinkimas, duomenų surinkimo metodo pasirinkimas □ □ □ □ □ □ □ □ Svivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos programos kūrimas, įgyvendinimas □ □ □ □ □ □ □ □ Savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos rezultatų kaupimas, analizė, interpretavimas, panaudojimas, planuojant visuomenės sveikatos stebėsenos veiksmus □ □ □ □ □ □ □ □ Informacinių technologijų, duomenų bazių