1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas
Iveta Kučinskaitė
VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURŲ VALDYMO PROBLEMŲ IR JŲ
SPRENDIMO GALIMYBIŲ VERTINIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
2 SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURŲ VALDYMO PROBLEMŲ IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBIŲ VERTINIMAS
Iveta Kučinskaitė
Mokslinis vadovas dr. Snieguolė Kaselienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2019. 60 p.
Darbo tikslas. Įvertinti visuomenės sveikatos biurų valdymo proceso funkcijas (planavimą, vykdymą ir kontrolę) biuruose, šio proceso problemas ir jų sprendimo galimybes.
Uždaviniai. 1. Nustatyti visuomenės sveikatos biurų sveikatos stebėsenos ataskaitų ir veiklos planų suderinamumą. 2. Įvertinti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūrį į veiklos planavimą, vykdymą ir kontrolę biuruose. 3. Nustatyti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūrį į biurų veiklos organizavimo problemas. 4. Išanalizuoti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūrį į biurų veiklos organizavimo problemų sprendimo galimybes.
Metodika. Pasirinktas kiekybinių epidemiologinių tyrimų metodas – analitinis momentinis tyrimas. Tyrimas atliktas 2018 m. lapkričio–2019 m. vasario mėnesiais, apklausiant Lietuvos visuomenės sveikatos biurų darbuotojus. Tyrimo instrumentu pasirinkta anoniminė anketinė apklausa. Gauta 113 tinkamai užpildytų anketų (atsako dažnis 76,4 proc.). Atliekant statistinę duomenų analizę, skaičiuoti Chi kvadrato, Stjudento t ir Mann-Whitney kriterijai.
Rezultatai. 4 VSB (iš 21) 2018 m. veiklos plane nebuvo suplanavę visuomenės sveikatos stiprinimo veiklų stebėsenos ataskaitoje nurodytoms problemoms spręsti, 8 VSB buvo suplanavę veiklas visoms ataskaitoje nurodytoms probleminėms sritims gerinti, likę 9 VSB suplanavo priemones ne visoms probleminėms sritims gerinti. Bendras skirtingų valdymo funkcijų vertinimas darbuotojų požiūriu buvo 139,86 balai (± 19,54) iš 180 balų. Stipriausios planavimo funkcijos dalys: VSB veikla planuojama, atsižvelgiant į gyventojų poreikius (97,3 proc.) ir pagal sveikatos rodiklių ataskaitos rezultatus (90,2 proc.). Geriausiai įvertintos organizavimo funkcijos dalys buvo: naudojamos inovatyvios technologijos informacijos sklaidai (91,2 proc.), sudarytos sąlygos darbuotojų kvalifikacijos kėlimui (86,7 proc.). Geriausiai VSB darbuotojai įvertino biuro veiklos kontrolę pagal veiklos planą (87,6 proc.).
3 proc.), sukurti darbuotojų motyvacinę sistemą (48,7 proc.) ir skirti VSB finansavimą pagal veiklų įgyvendinimo rodiklius (38,1 proc.). Didžiausi požiūrio skirtumai nustatyti tarp skirtingas pareigas užimančių ir skirtingo amžiaus VSB darbuotojų.
Išvados. 1. Ne visi VSB 2018 m. veiklos plane buvo suplanavę visuomenės sveikatos stiprinimo veiklas stebėsenos ataskaitoje nurodytoms problemoms spręsti. 2. Bendras VSB valdymo vertinimas gana aukštas, geriausiai įvertintos dalys: veiklos planavimas, informacijos sklaida ir veiklos vertinimas. 3. 4 pagrindinės valdymo proceso problemos: maži darbuotojų atlyginimai, nepakankamas finansavimas veikloms organizuoti, trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir per didelis darbo krūvis. 4. Pagrindiniai VSB darbuotojų pasiūlymai dėl biuro veiklos gerinimo: darbuotojų skaičiaus didinimas, darbuotojų motyvacinės sistemos sukūrimas, biurų finansavimas pagal veiklų įgyvendinimo rodiklius.
4 SUMMARY
Management of public health
ANALYSIS OF PUBLIC HEALTH OFFICE MANAGEMENT PROBLEMS AND THEIR SOLUTIONS
Iveta Kučinskaitė
Supervisor Snieguolė Kaselienė, Dr.
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2019. 60 p.
Aim of the study. To evaluate the functions (planning, organizing and control) of the public health office management process, the problems and their solutions of management process.
Objectives. 1. To identify harmonization of Health monitoring reports and plans of public health office performance. 2. To evaluate public health office workers‘ attitude to planning, organizing and controlling office performance. 3. To identify public health office workers‘ attitude to the problems of public health office performance. 4. To analyze public health office workers‘ attitude to the solutions of public health office performance problems.
Methods. The study was conducted in 2018 November – 2019 February. An anonymous questionnaire was set online, and the informational e-mail with the link of questionnaire was sent to the workers of public health offices, based in Lithuania. In total, 113 responses were received (response rate 76.4 percent). For statistical data analysis, the criteria of chi square, Student t, and Mann-Whitney were calculated.
Results. 4 public health offices (out of 21) in 2018 hadn’t planned any activities to solve the issues found in the health indicators report; 8 public health offices had planned activities to improve all problematic areas identified in the report and remaining 9 public health offices had planned measures but not for all problem areas. The workers of public health offices identify the following issues of planning, organizing and controlling office performance: lack of financing (48.7 percent) and employees (31.0 percent), low salaries of employees (54.9 percent), lack of performance evaluation (25.7 percent). During the research statistically significant differences between the attitude of the specialists working in the district and the city public health offices were assessed, when evaluating the financing of the public health office activities and the possibilities of interinstitutional cooperation (p <0.05).
5 suggestions for performance improvement were: to increase the number of employees, to create motivation system for employees, to finance offices according to the indicators of implementation of activities.
6
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7 TERMINAI IR SĄVOKOS ... 8 ĮVADAS ... 9 TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 121.1. Visuomenės sveikatos biurų veikla ir ją reglamentuojanti teisinė bazė ... 12
1.2. Organizacijos valdymo procesas... 15
1.2.1. Planavimas ... 17
1.2.2. Organizavimas ... 19
1.2.3. Kontrolė ... 22
1.3. Visuomenės sveikatos biurų veiklos vertinimas ... 24
2. TYRIMO METODIKA ... 28
3. REZULTATAI ... 31
3.1. Dokumentų analizės rezultatai ... 31
3.2. Tiriamųjų kontingentas ... 32
3.3. Visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūris į veiklos planavimą, vykdymą ir kontrolę biuruose ... 33
3.3.1. Planavimas ... 33
3.3.2. Organizavimas ... 37
3.3.3. Kontrolė ... 40
3.4. Visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūris į biurų veiklos organizavimo problemas .... 43
7
SANTRUMPOS
AIDS – akvizitinis imunodeficito sindromas BVM – bendrasis vertinimo modelis
EPHA – Europos visuomenės sveikatos aljansas (angl. European Public Health Alliance)
EUPHA – Europos visuomenės sveikatos asociacija (angl. European Public Health Association) LR – Lietuvos Respublika
LR SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
NACCHO – Amerikos Nacionalinė apskrities ir miesto sveikatos pareigūnų asociacija (angl. National Association of County and City Health Officials)
NICE – Jungtinis Karalystės Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (angl. National Institute for Health and Care Excellence)
NVO – nevyriausybinė organizacija PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
SMLPC – Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras
SWOT – stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė (angl. Strenghts, Weaknesses, Opportunities, Treats)
8
TERMINAI IR SĄVOKOS
Visuomenės sveikatos stebėsena (monitoringas) – tikslingai organizuotas ir sistemingai atliekamas visuomenės sveikatos būklės, ją veikiančių visuomenės sveikatos rizikos veiksnių duomenų rinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas, analizė ir vertinimas (1).
Visuomenės sveikatos stiprinimas – sveikatos stiprinimas yra procesas, suteikiantis daugiau galimybių rūpintis savo sveikata ir ją gerinti (2).
Sveikatos rinkodara – procesų visuma, apimanti sveikatos informacijos kūrimą, sklaidą ir teikimą, naudojant į vartotoją orientuotas ir mokslu grįstas strategijas, siekiant stiprinti įvairių gyventojų grupių sveikatą (3).
9
ĮVADAS
Tiriamoji problema. Visuomenės sveikatos priežiūra Europos regiono šalyse labai skiriasi: politika, organizacinė struktūra, prioritetai, funkcijų paskirstymas įvairiuose lygmenyse ir pan. (5). Tam, kad suvienodinti valstybių požiūrį į sveikatą, nustatyti bendrus siekius ir prioritetus (dalis jų yra ir visuomenės sveikatos priežiūros srityje) bei padėti juos pasiekti, Europoje veikia labai stiprios organizacijos tokios kaip Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO), Europos visuomenės sveikatos asociacija (angl. EUPHA), Europos visuomenės sveikatos aljansas (angl. EPHA). 2012 metais priimta naujoji Europos sveikatos politikos strategija „Sveikata 2020“, kurioje numatyta sveikatą iškelti kaip vertybę visose politikos srityse, skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, taip pat rekomenduojama priimti naujus valdymo modelius ir paskirstyti darbus bei funkcijas skirtingiems valdžios lygmenims, skiriant ypatingą dėmesį bendruomenėms ir kitiems mažesniems teritoriniams vienetams (6). Dar prieš 30 metų Europos regione pradėjo veikti PSO Sveikų miestų tinklas, kuris buvo sukurtas kaip įrankis siekiant stiprinti sveikatos politiką miestuose bei mažinti sveikatos netolygumus. Tinklo veikla yra nukreipta į pagrindines visuomenės sveikatos problemas, vyraujančias regione, pagrindiniai šių problemų sprendėjai yra miestuose veikiančios visuomenės sveikatos priežiūros organizacijos (bendruomenės centrai, visuomenės sveikatos priežiūros skyriai, visuomenės sveikatos biurai ir pan.) (7).
Visuomenės sveikatos biurų (toliau – VSB) teikiamos paslaugos yra labai specifiškos, todėl svarbu užtikrinti sklandų biurų darbą ir kokybiškas paslaugas, kad būtų pasiektas pagrindinis šių įstaigų tikslas – sveikatos visiems užtikrinimas. Viena iš galimybių, padėsianti organizacijoms išlikti konkurencinėje aplinkoje ir pasiekti užsibrėžtų tikslų, yra įsivertinimo (angl. Self Assessment) kokybės modelių įdiegimas organizacijoje. Strateginio lygmens įsivertinimo procesas ir jo rezultatai įgalina organizacijas suvokti dabartinį brandos lygį ir numatyti ateities tikslus, identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias veiklos sritis bei sudaryti trumpo ir vidutinio laikotarpio koregavimo veiksmų planus (8). Įsivertinimas laikomas svarbia priemone, leidžiančia: a) palyginti savo lyderystės, strategijos, vadybos sistemos, išteklių ir procesų brandos lygį su kitomis įmonėmis; b) nustatyti veiklos privalumus ir trūkumus; c) pastebėti naujas tobulėjimo ir inovacijų galimybes (9).
10 Mokslinis naujumas. Nors visuomenės sveikatos biurai Lietuvoje veikia jau 10 metų, tačiau tyrimų, nagrinėjančių jų veiklą – mažai. Plačiau nagrinėjama asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla, jos rezultatai, lengviau apibrėžiamas paslaugų kokybės vertinimas ir tam skirti įrankiai. Taip pat nemažai dėmesio skiriama administracinės paskirties viešųjų įstaigų veiklos nagrinėjimui. Visuomenės sveikatos biurų veiklai skiriama mažai dėmesio galimai dėl šių įstaigų paslaugų neapibrėžtumo nacionaliniu lygmeniu. Žinoma, kad pagrindinės VSB veiklos sritys yra visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos stebėsena ir vaikų bei jaunimo sveikatos priežiūra, o rekomenduojamos veiklos kryptys apima fizinio aktyvumo, sveikos mitybos skatinimą, užkrečiamųjų ligų ir traumų profilaktiką, psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją ir psichikos sveikatos stiprinimą. Kad įgyvendintų veiklas nurodytose srityse, VSB turi tinkamai vykdyti ir valdyti esminius vadybos procesus: planavimą, veiklos organizavimą ir kontrolę. Šie procesai būdingi ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų viešųjų įstaigų veiklai, todėl dalis metodų naudojamų vertinti jų veiklą yra tinkami ir visuomenės sveikatos biurų veiklos analizei.
11
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti visuomenės sveikatos biurų valdymo proceso funkcijas (planavimą, vykdymą ir kontrolę) biuruose, šio proceso problemas ir jų sprendimo galimybes.
Uždaviniai:
1. Nustatyti visuomenės sveikatos biurų sveikatos stebėsenos ataskaitų ir veiklos planų suderinamumą.
2. Įvertinti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūrį į veiklos planavimą, vykdymą ir kontrolę biuruose.
3. Nustatyti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūrį į biurų veiklos organizavimo problemas.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Visuomenės sveikatos biurų veikla ir ją reglamentuojanti teisinė bazė
Lietuvos Respublikos (toliau – LR) sveikatos sistemos įstatyme apibrėžiama, kad „visi asmenys pagal galimybes turi rūpintis visuomenės sveikatos saugojimu ir stiprinimu, kuriais siekiama ugdyti sveikatą, užkirsti kelią vartojimui skirtų produktų, maisto, geriamojo vandens, gyvenamosios, darbo ir gamtinės aplinkos kokybės blogėjimui, užkirsti kelią ligoms ir traumoms, sumažinti sergamumą“ (12). Savivaldybių lygmenyje šią funkciją pavesta vykdyti visuomenės sveikatos biurams. 2006 m. siekiant įgyvendinti Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 m. strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2006–2008 m. planą buvo įkurti 4 bandomieji VSB (13). Įvertinusios VSB vykdomas veiklas bei visuomenės sveikatos stiprinimo veiklų prieinamumą, vis daugiau savivaldybių pritaikė šią praktiką (14). 2018 m. duomenimis šiuo metu Lietuvoje veikia 47 VSB (15).
13 sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną skleidimą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių mažinimą (4). Pagrindinės sveikatos stiprinimo veiklos nurodytos 1.1.1 paveikslėlyje.
1.1.1 pav. Sveikatos stiprinimo veiklų temos (18)
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros tikslas – saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais). Pagrindiniai vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus uždaviniai:
1. vykdyti mokinių sveikatos būklės stebėseną; 2. ugdyti mokinių sveikos gyvensenos įgūdžius;
3. vykdyti visuomenės sveikatos rizikos veiksnių stebėseną ir prevenciją mokykloje (19). Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros veiklos taip pat atitinka 1.1.1 pav. nurodytas veiklas.
PSO Europos regiono Sveikatos įrodymų tinklo ataskaitose ir Jungtinės Karalystės Nacionalinio sveikatos ir klinikinės kompetencijos instituto (NICE) parengtose visuomenės sveikatos gairių rekomendacijose įrodymais pagrįstos visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos yra papildomai suskirstytos į 7 grupes:
visuomenės sveikatos planavimas ir valdymas;
gyventojų sveikatos ir gerovės stebėsena ir vertinimas;
sveikatos stiprinimas;
visuomenės sveikatos sauga;
ligų profilaktika;
kompetencijų užtikrinimas;
14 Iš viso mokslininkai yra išskyrę 1230 skirtingų visuomenės sveikatai reikšmingų paslaugų, kurių daugumą sudaro sveikatos stiprinimo (61 proc.), gyventojų sveikatos ir gerovės stebėsenos ir vertinimo (18 proc.), kompetencijos užtikrinimo paslaugos (11 proc.) bei visuomenės sveikatos planavimo ir valdymo paslaugos (6 proc.) (20). Visuomenės sveikatos paslaugos taip pat yra skiriamos tam tikroms gyventojų grupėms, pvz.: besilaukiančioms ir auginančioms jaunesnius nei 2 metų vaikus šeimoms, ikimokyklinio amžiaus vaikams (2–7 m.), mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunimui (7–29 m.), suaugusiems darbingo amžiaus žmonėms (30–65 m.) ir vyresnio amžiaus asmenims (vyresniems nei 65 m.). Kiekvienai gyventojų grupei, pagal NICE, yra išskiriamos prioritetinės poveikio sritys, kuriose rekomenduojama plėtoti ir teikti paslaugas (1.1.1 lentelė), tačiau kiekviena savivaldybė rengdama veiklos planus taip pat turi atsižvelgti į gyventojų sveikatos rodiklių ataskaitas ir taip nustatyti prioritetines veiklos kryptis.
1.1.1 lentelė. Prioritetinės visuomenės sveikatos poveikio sritys (1 – svarbiausias prioritetas; 4 – žemiausias prioritetas) (20)
Poveikio sritis B es il auk ian či os i r auginanč ios jaun es n ius n ei 2 m et ų vai ku s š ei m os Iki m okyk li ni o am ži aus v ai ka i Mokykl ini o am ži aus v ai ka i i r jaun im as Su augę gyv ent oj ai V yre sni o am ži aus gyvent o ja i
Alkoholio vartojimo prevencija 1 1
Fizinio aktyvumo skatinimas 3 4 1 2
Lytinė sveikata 2
Motinos ir vaiko sveikata 2
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų prevencija 1
Psichikos sveikata 2 3 1 2 1
Rūkymo prevencija 1 1
Sužalojimų prevencija 2 3 3
Sveikos mitybos skatinimas ir nutukimo prevencija 3 4 1 2
Užkrečiamųjų ligų prevencija 1 2
15 visuomenės sveikatos stiprinimą, visuomenės sveikatos specialistas, vykdantis sveikatos priežiūrą mokykloje (22). Pareigybių skaičių biuruose pagal rekomenduojamus normatyvus reglamentuoja LR SAM įsakymas „Dėl rekomenduojamų visuomenės sveikatos specialistų pareigybių steigimo savivaldybėse“ (23). Visuomenės sveikatos paslaugos nėra apibrėžtos teisės aktais, todėl VSB kurdami veiklos planus gali remtis tik rekomendacijoms, geraisiais praktikos pavyzdžiais. Dėl šios priežasties visuomenės sveikatos veiklų skaičius ir įvairovė savivaldybėse skiriasi.
VSB veikla apima sveikatos stiprinimą, visuomenės sveikatos stebėseną bei vaikų ir jaunimo sveikatos gerinimą. Rekomenduojamos VSB veiklos kryptys yra fizinis aktyvumas, sveika mityba, užkrečiamųjų ligų ir traumų profilaktika, psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija ir psichikos sveikata. Pagrindines visuomenės sveikatos biurų teises, pareigas, veiklos kryptis ir jų organizavimą bei kontrolę reglamentuoja LR Seimo ir LR SAM priimti dokumentai. Trūksta teisės aktų, apibrėžiančių konkrečias visuomenės sveikatos biurų teikiamas paslaugas.
1.2. Organizacijos valdymo procesas
16 taip pat turi būti nustatyta hierarchinė organizacijos struktūra ir darbuotojai turi būti apmokomi atlikti jiems paskirtas užduotis, pagal numatytas mokymų programas (27). Moderniosios organizacijų vadybos teorijos į organizacijų valdymo modelius įtraukia vis naujų elementų. Vienas iš jų – išorinė ir vidinė organizacijos aplinka. Išorinei aplinkai priklauso ekonominė, politinė, socialinė, kultūrinė aplinka, technologiniai pokyčiai. Vidinei aplinkai priskiriami darbuotojai, organizacinė kultūra, vadovavimo stilius, organizacijos struktūra, ištekliai (28).
2012–2013 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (toliau – SMLPC) užsakymu, įgyvendinant projektą „Visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų paslaugų sistemos tobulinimas savivaldybėse“, UAB „Ernst&Young Baltic“ atliko savivaldybių VSB pažangos vertinimo (bendrojo vertinimo) modelio (toliau – BVM) parengimą ir diegimą 10 savivaldybių. Atliekant esamos situacijos analizę, buvo nustatyti VSB veiklos procesai ir parengta jų sąveikos schema (1.2.1 pav.).
1.2.1 pav. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų veiklos procesų sąveikos schema (29)
17 organizacijomis, aktyviomis ir stipriomis bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, švietimo institucijomis ir kt.) bei sveikatos stiprinimo projektų inicijavimas ir valdymas. Lygiagrečiai su veiklų organizavimo procesais turėtų būti atsakingai vykdomi ir palaikomieji bei techniniai procesai (palankios darbo aplinkos kūrimas ir palaikymas, sklandūs ir skaidrūs viešieji pirkimai bei duomenų bei kitos informacijos sisteminimas ir valdymas), kurių sklandus veikimas prisideda prie organizacijos tikslų pasiekimo (1.2.1 paveikslėlis) (29).
Šiuolaikiniai organizacijų valdymo metodai persipynę su jau nuo seno žinomomis kertinėmis vadybos teorijomis, iš kurių paimti priimtiniausi segmentai ir pritaikyti šiuolaikiniam darbo organizavimui bei valdymui. Susisteminus informaciją apie VSB veiklą, galima išskirti esmines VSB valdymo proceso dalis (funkcijas): planavimas, organizavimas ir kontrolė.
1.2.1. Planavimas
Planavimas yra pagrindinė valdymo proceso funkcija, kuri turi būti ne vienkartinis veiksmas, o nenutrūkstantis procesas, atspindintis aplinkos pokyčius ir prisitaikymą prie jų. Išskiriami keli planavimo žingsniai:
tikslų nustatymas;
organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos analizė – turėtų būti nustatomi organizacijos, pranašumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės, taip leidžiant mažomis laiko sąnaudomis įvertinti esamą situaciją ir priimti sprendimus jai pagerinti. Angliškai ši analizė vadinama SWOT (Strenghts, Weaknesses, Opportunities, Treats);
strategijos pasirinkimas;
rezultatų įvertinimas (30).
18
atlikti pradinius planavimo veiksmus: įvertinti biudžeto galimybes, numatyti plano kūrimo terminus, numatyti prie veiklos galinčius prisidėti žmones ar organizacijas, apsvarstyti plano kūrimo proceso eigą ir atsakingus asmenis;
apibrėžti organizacijos misiją, viziją ir vertybes.
Svarbu tinkamai sudėlioti veiklų planą, apgalvoti kaip sėkmingai pasiekti reikalingas žmonių grupes, kaip tinkamai patenkinti gyventojų poreikius ir skatinti juos toliau naudotis teikiamomis paslaugomis (30).
Idealiu atveju, vykdant visus planavimo ir veiklos organizavimo procesus, sukurtos paslaugos turėtų pagerinti gyventojų sveikatos rodiklius. Šie tiesioginiai pokyčiai, kuriuos patiria skirtingos gyventojų grupės, yra veiklos rezultatas, kuris apibūdina bendrą visuomenės sveikatos sistemos veikimą, įskaitant jos efektyvumą, naudingumą ir gebėjimą mažinti sveikatos netolygumus (32). Organizacija apibrėžusi savo tikslus taip pat turi numatyti ir siektinus rezultatus, kuriuos būtų galima išmatuoti kiekybiškai ar kokybiškai.
LR biudžetinių įstaigų įstatyme numatyta, kad VSB turi sukurti įstaigos nuostatus (pagrindinis dokumentas, kuriuo įstaiga vadovaujasi savo veikloje), kuriuose turi būti apibrėžti veiklos tikslai ir funkcijos (21). Kiekvienų metų pradžioje yra tvirtinami VSB veiklos planai, kuriuose yra suplanuoti rezultatų įvertinimo kiekybiniai rodikliai, atitinkantys savivaldybėms ir LR SAM teikiamose ataskaitose nurodytus rodiklius, tokius kaip renginių, dalyvių, straipsnių skaičius (18). VSB veiklos plane gali būti numatyti ir kokybiniai veiklos rezultatų vertinimo rodikliai, tačiau į anksčiau minėtas ataskaitas jie nėra įtraukiami (33). Kadangi VSB yra savivaldybės įsteigta biudžetinė įstaiga, prieš įgyvendinant veiklos planą privaloma gauti savivaldybės tarybos pritarimą. LR visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatyme apibrėžta visuomenės sveikatos stebėsena savivaldybių teritorijoje, kurią atlieka VSB. Remiantis objektyvia surinkta informacija siekiama planuoti bei įgyvendinti vietines visuomenės sveikatos prevencijos priemones, kurias taip pat įgyvendina VSB (1). Norint pasiekti geriausią rezultatą ir pagerinti gyventojų sveikatos rodiklius, reikia į VSB veiklos planus įtraukti tokias priemones ir veiklas, kurios gerintų situaciją savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje įvardintas problemines sritis.
19 1.2.2. Organizavimas
Siekiant užtikrinti maksimalų tikslų siekimą, organizacijoje turi būti nustatyta aiški organizacinė struktūra. Šią užduotį įgyvendina įstaigos vadovas. VSB pakankamai nedidelės organizacijos, todėl vyrauja žema struktūra – nedaug valdymo lygių, kiekvienas lygis turi savo vadovą. P. F. Drucker žemą struktūrą išskiria, kaip organizacijos privalumą, nes kiekvienas papildomas valdymo lygis iškreipia tikslų suvokimą, kiekviena papildoma grandis sukelia papildomą įtampą (34). Nors valdymo lygių ir nedaug, tačiau valdymo struktūra visuomenės sveikatos biuruose dažniausiai yra stipriai centralizuota (1.2.3.1 pav.). Sprendimai priimami aukštesniame valdymo lygyje, pasitaiko, kad sprendimai persikelia už organizacijos ribų, kadangi reikia savivaldybės pritarimo.
1.2.2.1 pav. Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizacinė valdymo struktūra (35)
Nors sprendimų priėmimas yra tik aukščiausio lygio vadovų atsakomybė, tačiau organizacijoje turėtų būti užtikrinta, kad pasiūlymai, informacijos sklaida būtų galima ir iš žemesnio lygio aukštyn, t.y., kad darbuotojai būtų skatinami imtis iniciatyvos organizacijos procesų tobulinimo ir valdymo klausimais.
20 VSB darbas pagrįstas kūrybiškumu, nuolatiniu partnerių, bendraminčių ieškojimu, todėl natūralu, kad darbuotojų noras dirbi ir darbo rezultatai metų tarpsnyje pasiskirsto netolygiai. Darbuotojų motyvavimas organizacijoje yra itin reikšmingas, nes nuo jo priklauso darbuotojų elgesys ir pastangos įgyvendinti organizacijos tikslus, be to, patenkinti darbuotojai formuoja gerą įstaigos įvaizdį (26). D. Šavareikienės (2008) teigimu, motyvacija – tai skatinimo procesas, kai, pasitelkiant vidinius ir išorinius veiksnius, darbuotojas skatinamas konkrečiai veiklai. Autorė užsimena apie galimas motyvavimo priemones, išskiria kelis motyvavimo tipus:
normatyvinė motyvacija – atitinkamos darbuotojų elgsenos formavimas, taikant tokias socialines ir psichologines poveikio priemones kaip įtikinėjimas, įtaiga, informavimas, psichologinis poveikis;
motyvacija bausme – siekimas, naudojantis valdžia ir grasinimais, apriboti darbuotojo poreikių tenkinimą, jeigu nebus vykdomi atitinkami reikalavimai;
skatinimas – poveikis darbuotojui ne tiesioginis, bet per išorinę aplinką, naudojant motyvavimo priemones, kad būtų galima paskatinti jį tinkamai elgtis (37).
Motyvacinis procesas iš tikrųjų yra gana sudėtingas, nes nėra išskirtinio motyvacijos modelio, kurį būtų galima taikyti visiems darbuotojams (26). Tačiau įstaigos vadovas turi išsiaiškinti darbuotojų poreikius, taip pat kokie metodai veikia norint juos paskatinti, ar nubausti. 2017 m. priimtas LR Vyriausybės nutarimas „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame apibūdinamas darbuotojų metinių veiklų vertinimo procesas. Įstaigos vadovams taip pat skiriamos metinės užduotys, VSB direktoriaus metines veiklas vertina savivaldybės taryba. Remiantis metinių užduočių vertinimo išvada darbuotojams ir įstaigos vadovui gali būti skiriama premija, keistis pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas arba kintamosios dalies dydis (1.2.3.1 lentelė) (38).
1.2.3.1 lentelė. Biudžetinių įstaigų darbuotojų kasmetinės veiklos skatinimas, atsižvelgiant į vertinimą (38)
Veiklos vertinimas Siūlymai dėl atlyginimo pokyčio
Labai gerai
Nustatyti vieniems metams pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 10 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies.
Skirti premiją.
Gerai Nustatyti vieniems metams pareiginės algos kintamosios dalies dydį.
Patenkinamai Vienus metus nenustatyti pareiginės algos kintamosios dalies dydžio.
Nepatenkinamai
21 Anglija yra pažengusi ligų prevencijos ir sveikatos stiprinimo srityse. Tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygmeniu galioja stiprus politinis susitarimas dėl visuomenės sveikatos svarbos gerinant gyventojų sveikatos rodiklius, pagrindinės sveikatos ir socialinės priežiūros strategijos pabrėžia poreikį stiprinti visuomenės sveikatos paslaugas, siekiant sumažinti sveikatos netolygumus ir sveikatos priežiūros išlaidas. Vietiniame lygmenyje veikiantys visuomenės sveikatos skyriai ar bendruomenės centrai (atitikmuo Lietuvoje veikiantiems VSB) yra skatinami bendradarbiauti su miesto tarybos socialinės priežiūros, švietimo, aplinkos apsaugos skyriais, nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, mokslo institucijomis, siekiant sukurti vieningą visuomenės sveikatos sistemą (39).
Įmonė ar įstaiga pradėjusi teikti naują paslaugą ar sukūrusi naują produktą nori, kad kuo daugiau klientų apie juos sužinotų ir norėtų naudotis. Sveikatos rinkodara yra multidisciplininė visuomenės sveikatos praktikos sritis. Šis požiūris grindžiamas tradicinėmis rinkodaros teorijomis ir principais, kurių objektas yra mokslų grįstos prevencijos strategijos ir sveikatos stiprinimas (3). Tinkamai pasirinkti informacijos sklaidos šaltiniai, patrauklios komunikacijos formos – yra sėkmingos rinkodaros sistemos dalis. PSO išskiria 6 pagrindinius principus sėkmingai ir efektyviai komunikacijos strategijai įgyvendinti – informacija turi būti: prieinama, veiksminga, patikima, svarbi pasirinktai tikslinei grupei, suprantama ir pateikta priimtiniausiu laiku. Be abejo, pirmiausia reikia identifikuoti kiekvienos komunikacijos kampanijos tikslinę grupę (individai, visuomenė, rizikos grupės, politikai, partneriai ir kt.). Vėliau reikia apsvarstyti galimus ir patogiausius tikslinei grupei sklaidos kanalus, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į neįgalius asmenis. Žinutė bus ištransliuota teisingai, jeigu ji bus tinkamai suformuota: pirmiausia žinutė turi būti skirta sudominimui ar problemos supratimo/ žinomumo didinimui, vėliau turi būti pagrįsta, kodėl informacija yra aktuali pasirinktai tikslinei grupei, toliau formuojami galimi problemos sprendimo būdai ar pagalbos galimybės, itin akcentuojami tinkamo sprendimo priėmimo nauda pačiam žmogui, artimiesiems ar visuomenei. Taip suformuota informacija turėtų klientą/ gyventoją privesti prie sprendimo priėmimo ir veiksmo atlikimo (40).
22 1.2.3. Kontrolė
Kontrolė – tai procesas, užtikrinantis realios ir planuotos veiklos atitikimą. Kontrolė padeda vadovams stebėti savo planavimo, organizavimo ir vadovavimo efektingumą. Esminė kontrolės dalis – iškilus reikalui imtis koregavimo veiksmų. Išskiriami 4 kontrolės žingsniai:
standartų ir metodų sukūrimas veiklos atlikimo lygiui įvertinti. Idealiu atveju, per planavimo procesą, jau turi būti aiškiai suformuluoti tikslai ir numatyti konkretūs galutiniai terminai;
veiklos atlikimo lygio vertinimas, nustatomas vertinimo dažnumas;
nustatymas, ar veiklos atlikimo lygis atitinka standartus. Jeigu veiklų vykdymas atsilieka nuo plano, vadovai turi įsikišti į organizacijos operacijas;
koregavimo veiksmai – koreguojamos plano dalys ir veiksmai (26).
Veiklos kokybės ir veiksmingumo vertinimas turėtų būti nuolatinis procesas, jam įgyvendinti yra sukurta daug metodų ir priemonių, kurių daugelis pirmiausia buvo pritaikyti pramonės ir gamybos sektoriuje. Sveikatos priežiūros sektoriuje paslaugos yra labai specifinės, tačiau per daugelį metų praktikos tie metodai yra adaptuoti vertinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (41). Kai kurie iš jų rekomenduojami naudoti ir visuomenės sveikatos priežiūros srityje. E. Demingo ciklas „Planuok, daryk, tikrink, veik“ yra vienas iš rekomenduojamų metodų, kadangi yra orientuotas į veiklą, atitinkančią bendruomenės poreikius, siekiant pagerinti gyventojų sveikatą (42). Planuok – šiame etape numatomas pats veiklos organizavimas, laukiami rezultatai, tikslinės grupės, jų lūkesčiai ir poreikiai, ir kitos dalys, kurios minėtos 1.2.1 poskyryje. Daryk – rekomenduojama suplanuotą veiklą įgyvendinti su maža tiksline grupe, vykdomas „bandomasis procesas“. Tikrink – analizuojami gauti rezultatai, pasitenkinimas veikla, veiksmingumas, tinkamumas pasirinktai tikslinei grupei, pamatomos veiklos organizavimo spragos. Veik – patobulinta veikla yra įgyvendinama. Veiklos procesas yra toliau stebimas, vertinama ar per numatytą laikotarpį yra pasiekiami pirmieji rezultatai pagal išsikeltus vertinimo kriterijus. Jeigu rezultatai netenkina, ciklą reikia pakartoti iš naujo, įgyvendinti pokyčius ir toliau stebėti. Ciklą galima kartoti tol, kol pasiekiamas geriausias veiklos variantas ir numatyti jos rezultatai (43). Taip pat VSB veiklos stebėsenai ir valdymui rekomenduojama organizuoti „baltos lentos susitikimus“ (angl. whiteboard meetings) kartu taikant ir sąnaudų – naudos analizę (29). Susitikimų metu:
apžvelgiamos naujienos – aptariamas suplanuotų veiklų statusas, darbuotojų pasiekimai ir nesėkmės;
23
nustatomos iškilusios problemos, jų priežastys, aptariami galimi sprendimo būdai, paskiriami atsakingi asmenys tobulinimo veiksmams atlikti, numatomas laikotarpis, per kurį šie veiksmai turėtų būti atlikti;
praėjusio laikotarpio (savaitės, mėnesio) numatytų veiklų apžvalga, statusas, neįgyvendinimo priežastys.
Kai reikia pasirinkti iš galimų problemos sprendimo variantų ar pasirinkti vieną iš siūlomų veiklos pakeitimo variantų, rekomenduojama taikyti kaštų – naudos analizę, kuomet apsvarstoma kiekvienos alternatyvos nauda, bei sąnaudos (kaštai, galima įtraukti ir laiko sąnaudas). Prioritetas turėtų atitekti sprendimui, kuris turėtų didžiausią naudą mažiausiomis sąnaudomis (29).
Veiklos vertinimą gali atlikti du subjektai – vartotojas ir paslaugų teikėjas. Galima išskirti du vertinimo modelio etapus. Pirmame etape analizuojama, kas yra paslaugos kokybė vartotojo požiūriu: paslaugos lūkesčius ir rezultatus nustatant remiantis vartotojų patirtimi, jų poreikiais, pasitenkinimu per komunikacinius pranešimus (anketas, apklausas, interviu ar pan.). Šių tyrimų rezultatai leidžia paslaugų kokybę, jų rezultatą apibūdinti kaip skirtumą vartotojų lūkesčių, kuriuos jie puoselėja dėl geriausiojo paslaugų teikėjo aptarnavimo, ir įprastinio teikėjo siūlomos paslaugos kokybės. Vartotojo pasitenkinimas ar nepasitenkinimas priklauso nuo to, kokią paslaugą jis gavo. Jei paslauga viršija lūkesčius, vartotojas tai vertina kaip idealią kokybę, ir atvirkščiai – jei nepasiekia net minimalaus lygio – kaip nepriimtiną. Antrame etape vertinant visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų rezultatus organizaciniu lygmeniu svarbu vertinti kompetentingumo, prieinamumo kriterijus. Kokybę tiriant paslaugų teikimo lygmeniu vertinti reiktų patikimumo, reagavimo, paslaugumo, komunikabilumo, pasitikėjimo ir vartotojo pažinimo kriterijais (44).
24 Kad VSB veiklos vertinimas labiau atskleistų pačios veiklos naudą ir efektyvumą, SMLPC rekomenduoja į teikiamas ataskaitas įtraukti veiklos rezultatų rodiklius pagal BVM veiklos rezultatų vertinimo kriterijus. Tai gali būti (1.2.3.1 lentelė): patenkintų gyventojų, dalyvaujančių VSB organizuojamos veiklose ar programose, dalis, kvalifikaciją kėlusių darbuotojų dalis, visuomenės sveikatos rodiklių pokytis dėl VSB organizuojamų programų, paslaugų, teikiamų bendradarbiaujant su partneriais dalis, biuro veikloms pritrauktų privačių lėšų dalis nuo viso biudžeto, biuro parengtų ataskaitų ir analizių, kurios buvo panaudotos politikų ar kitų susijusių šalių priimant sprendimus dalis ir kt. (47).
1.2.3.1 lentelė. Biurų veiklos rezultatų rodikliai (efekto rodikliai) pagal BMV veiklos rezultatų vertinimo kriterijus (47)
Į piliečius/ klientus orientuoti rezultatai Klientų, kurių
nuomonė apie VSB yra palanki, dalis
Klientų, pasinaudojusių VSB teikiamomis rekomendacijomis, dalis Klientų, kurių nuomonė apie VSB paslaugas yra palanki, dalis
Skundų iš gyventojų ir kitų organizacijų dėl VSB veiklos skaičius Į darbuotojus orientuoti rezultatai
Kvalifikaciją kėlusių VSB darbuotojų dalis Darbuotojų, patenkintų darbu VSB ir vadovų veikla, dalis
Į visuomenę orientuoti rezultatai
Visuomenės sveikatos rodiklių pokytis dėl VSB organizuojamų programų indeksas Pagrindinės veiklos rezultatai
VSB paslaugų, teikiamų bendradarbiaujant su partneriais, dalis VSB organizuotuose renginiuose dalyvavusių gyventojų skaičius ir augimas
VSB veiklai pritrauktų privačių lėšų dalis
Vykdant kontrolės funkciją svarbu išsikelti aiškius ir veikos veiksmingumą apibūdinančius vertinimo kriterijus bei jų surinkimo metodus. Veiklos stebėjimo ir kokybės vertinimo procesas turėtų būti nenutrūkstamas, kad būtų pasiektas didžiausias veiklos veiksmingumas ir aukščiausia kokybė, šiame procese turėtų būti vertinami tiek paslaugos gavėjo, tiek teikėjo požiūriai. Rekomenduojama praplėsti dabar VSB teikiamų ataskaitų kriterijus, kad šie labiau atspindėtų VSB vykdomas veiklas.
1.3. Visuomenės sveikatos biurų veiklos vertinimas
25 veiklai skirtus išteklius. 2000 m. Europos viešojo administravimo tinklo nariai, siekdami padėti organizacijoms gerinti savo veiklą ir gauti visuomenės poreikius atitinkančius veiklos rezultatus, sukūrė BVM (48). Šis modelis apima 9 pagrindinius kriterijus (1.3.1 pav.). Kiekvienas kriterijus yra padalintas į dalinius kriterijus, kurie apibrėžia smulkesnius organizacijos veiklos vertinimo aspektus.
1.3.1 pav. Bendrojo vertinimo modelio kriterijai (48)
Remiantis vertinimo išvadomis apie organizacijos galimybes ir jos veiklos rezultatus yra formuluojamos organizacijos veiklos tobulinimo priemonės (48). Pagal šį klausimyną 2013 m. buvo atliktas 14 VSB veiklos efektyvumo vertinimas. Prasčiausiai vertinamos ir labiausiai tobulintinos sritys buvo procesų ir pokyčių valdymas, politika ir strateginis planavimas, į darbuotojus orientuoti rezultatai (49). Diegiant BVM viešojo sektoriaus organizacijose susiduriama su keliomis problemomis: tai darbuotojų motyvacijos vykdyti pokyčius organizacijoje stoka ir papildomas krūvis darbuotojams dėl vertinimo įgyvendinimo (reikia organizuoti atskirų grupių mokymus, atlikti įsivertinimą, parengti ataskaitą, veiklos tobulinimo planą, paskirti atsakingus asmenis ir pan.) (50).
Labai svarbu, kad VSB veiktų vieningai su savivaldybėmis bei SAM. Visų institucijų tikslai turi sutapti, o suplanuotos veiklos padėti pagal pajėgumus siekti nustatytų tikslų. 2015 metais atlikus valstybinį auditą savivaldybėse, siekiant įvertinti visuomenės sveikatos stiprinimo organizavimą, nustatyta:
26 kad planuodamos sveikatos stiprinimo srities veiklą, panaudoja visuomenės sveikatos stebėsenos duomenis, tačiau atlikus dokumentų analizę, nustatyta, kad nei viena savivaldybė tinkamai nepanaudojo stebėsenos duomenų. Nei viena savivaldybė nevykdė tikslinių gyventojų apklausų, skirtų įvertinti visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų poreikį;
nenustatyti kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai, duomenų analizės tvarka, todėl tinkamai nevertinamas visuomenės sveikatos stiprinimo mastas ir vykdomų priemonių poveikis gyventojų sveikatai. Dauguma savivaldybių (42) veiklą vertino tik pagal kiekybinius kriterijus, nebuvo analizuojama kaip ir ar teikiamos paslaugos keičia gyventojų elgseną, kokius rezultatus duoda gyventojų sveikatai;
savivaldybėse gyventojai nepakankamai informuojami apie vykdomą visuomenės sveikatos stiprinimą, nes biurai neskelbia išsamios informacijos apie visas teikiamas paslaugas, taip pat biurai mažiau bendradarbiauja su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, todėl mažiau gyventojų gauna informaciją apie teikiamas paslaugas ir papildomas galimybes jomis pasinaudoti. Dažniausiai informacija skelbiama biurų interneto svetainėse ir biurų patalpose, o tai sumažina galimybes informaciją rasti žmonėms, kurie nieko nežino apie biurų veiklą, neturi galimybės naudotis internetu arba tikslingai neieško informacijos apie VSB teikiamas paslaugas;
nesusiformavusi praktika, kai gyventojus į VSB nukreipia asmens sveikatos priežiūros specialistai, socialiniai darbuotojai, todėl neužtikrinama, kad paslaugas gaus didžiausią riziką susirgti tam tikromis ligomis turinčios gyventojų grupės (11).
Įgyvendinus anksčiau minėtą SMLPC projektą „Visuomenės sveikatos priežiūros viešųjų paslaugų sistemos tobulinimas savivaldybėse“ ir 2012 m. atlikus VSB veiklos analizę nustatyta, kad:
daugelis biurų neturi ilgalaikio planavimo dokumentų, nepakankamai sistemingai ir standartizuotai vykdoma veiklų kontrolė;
biurai neturi apsibrėžę reikalavimų infrastruktūros ir darbo aplinkos valdymui;
nėra nustatyta, kas biure atsakingas už bendradarbiavimo inicijavimą ir palaikymą su skirtingais socialiniais partneriais, kaip partnerystės turėtų būti valdomos, įskaitant grįžtamąjį ryšį;
biuruose procesai nėra apibrėžti ir įforminti dokumentais, nenustatyti jų rezultatyvumo rodikliai;
biurai rengia ir turi pateikti nemažai skirtingų (nestandartizuotų) ataskaitų;
27 projektus ir centralizuotai vykdyti biurų veiklos modernizavimui reikalingų priemonių įsigijimą;
biurai nemažai sveikatos stiprinimo priemonių įgyvendina savo jėgomis, tačiau galėtų būti ugdoma jų kompetencija rengti projektus/ programas, inicijuoti ir valdyti jų įgyvendinimą (29).
28
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo tipas. Siekiant įvertinti VSB darbuotojų požiūrį į veiklos planavimą, organizavimą ir kontrolę biuruose, veiklos organizavimo problemas ir jų sprendimo galimybes pasirinktas kiekybinių epidemiologinių tyrimų metodas – analitinis momentinis tyrimas (stebėjimo tyrimo tipas). Atliekant momentinį tyrimą yra nustatomas tam tikro reiškinio (ligos, rizikos veiksnio, elgsenos ir pan.) paplitimas populiacijoje tam tikru laiko momentu (51).
Tyrimo organizavimas. Tyrimas atliktas 2018 m. lapkričio–2019 m. vasario mėnesiais, apklausiant Lietuvos VSB darbuotojus. Tyrimo atlikimo laikotarpis pasirinktas, atsižvelgiant į VSB darbuotojų užimtumą (vasarą daugelis specialistų atostogauja), o dėl metų pabaigoje planuojamo biudžeto ir veiklų apklausa persikėlė į 2019 metus. Prieš apklausos vykdymą su VSB susisiekta telefonu, paaiškinta, jog bus vykdoma apklausa, kokiu tikslu vykdoma, kur bus panaudoti rezultatai. Taip pat paprašyta dalyvauti apklausoje ir informuoti darbuotojus apie apklausos vykdymą. Parengta anketa patalpinta internete, o jos nuoroda su informaciniu laišku išsiųsta el. paštu į VSB. Informaciniame laiške dar kartą nurodytas tyrimo tikslas, rezultatų panaudojimo galimybės, paaiškinta klausimyno pildymo metodika, nurodyti mano kontaktai, kad iškilus neaiškumams, galėtų iš karto kreiptis. Respondentams užpildžius anketą internete, papildomai informuoti apie jos atlikimą el. laišku nereikėjo. Priminimai ir papildomi kvietimai dalyvauti apklausoje VSB darbuotojams buvo persiųsti 3 kartus. Dalyvavimas apklausoje savanoriškas, todėl dalis biurų atsisakė dalyvauti tyrime. Iš viso išsiųsti 154 pakvietimai dalyvauti apklausoje, gauta 113 tinkamai užpildytų anketų (atsako dažnis 76,4 proc.). Siekiant įvertinti klausimyno efektyvumą bei aiškumą atliktas žvalgomasis tyrimas 2018 m. rugsėjo mėn. Kauno miesto savivaldybės VSB. Išdalintos 15 anketų, grįžo 15 (atsako dažnis 100 proc.). Po žvalgomojo tyrimo pokyčių anketoje neatlikta, todėl gautų anketų rezultatai buvo įtraukti į pagrindinį tyrimą.
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Tyrimo imtis apskaičiuota remiantis Higienos Instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro 2018 m. duomenimis apie visuomenės sveikatos priežiūros specialistus. Iš viso VSB dirba 256 specialistai (15). Naudojantis reprezentatyviosios imties dydžio skaičiuokle (pasirinkta tikimybė 95 proc., paklaida 5 proc., paplitimas 50 proc.) apskaičiuota, kad tyrimo imtis yra 154 visuomenės sveikatos biurų specialistai (52). Apklausti tyrime sutikusių dalyvauti VSB darbuotojai (biurų vadovai, skyrių vedėjai ir visuomenės sveikatos specialistai).
Iš viso apklausta 113 VSB darbuotojų (18 vadovų ir 95 visuomenės sveikatos specialistai). 70 respondentų dirbo rajono VSB, 43 respondentai – miesto VSB.
29 sistemingo duomenų surinkimo, taip pat siekiant maksimaliai sumažinti klaidų tikimybę atliekant tyrimą (51). Klausimynas sudarytas remiantis Bendruoju vertinimo modeliu (48), National Public Health Performance Standards Program įrankiais (Local Public Health Governance Performance Assessent Instrument (53), Local Public Health System Performance Assessment Instrument) (54), kitų mokslinių tyrimų medžiaga bei darbo VSB patirtimi. Anketą sudarė 10 klausimų suskirstytų į 4 dalis (pagal išsikeltus tyrimo uždavinius).
Pirmoji dalis skirta surinkti tiriamųjų socialinius-demografinius duomenis (amžius, išsilavinimas, darbo stažas ir kt.).
Antrosios dalies teiginiais siekiama išsiaiškinti, kokia yra biurų darbuotojų nuomonė apie biurų veiklos planavimą, vykdymą ir kontrolę (pateikti 29 teiginiai, kuriuos reikėjo įvertinti pagal Likerto skalę balais nuo 1 iki 5, kur 1 – visiškai nesutinku; 2 – nesutinku; 3 – nei sutinku, nei nesutinku; 4 – sutinku; 5 – visiškai sutinku). Pirmieji 15 teiginių apima VSB planavimo veiklas: paslaugų poreikio analizę, metinių veiklos planų kūrimo procesą, finansinius ir žmogiškuosius išteklius VSB veikloms vykdyti, struktūrą, įstaigos viziją, misiją ir vertybes. 16 teiginių skirti įvertinti VSB veiklos organizavimo priemones (veiklos organizavimo formos, politinis požiūris, informacijos sklaidos strategijos, atskaitomybė, atlyginimas, darbo vieta, kvalifikacijos kėlimas). Paskutiniai 5 teiginiai skirti įvertinti VSB darbuotojų požiūrį į VSB veiklos kontrolę, kuri apima veiklos plano laikymąsi, metinį veiklų kiekybinį ir kokybinį vertinimą, pasitenkinimo paslaugomis ir paslaugų poveikio vertinimą. Vidinis klausimų suderinamumas kiekvienoje klausimų grupėje įvertintas apskaičiavus Cronbacho alfa koeficientą. Klausimų, skirtų įvertinti VSB veiklų planavimą, grupės Cronbacho alfa koeficientas buvo 0,714, veiklos organizavimo grupės – 0,893, veiklos kontrolės – 0,840. Tai rodo gerą šių klausimyno dalių vidinį suderinamumą. Bendras klausimyno, skirto įvertinti organizacijoje vykdomas funkcijas, vidinis suderinamumas buvo aukštas (Cronbacho alfa 0,923).
Trečioji dalis skirta nustatyti biurų darbuotojų požiūrį į biurų veiklos organizavimo problemas (iš 20 pateiktų problemų sąrašo reikėjo pažymėti 5 pagrindines problemas arba įrašyti savo variantą).
Ketvirtoji dalis skirta išsiaiškinti biurų darbuotojų požiūrį į biurų veiklos organizavimo problemų sprendimo galimybes (iš 18 išvardintų iniciatyvų reikėjo pasirinkti 5, kurios pagerintų biuro veiklą, arba įrašyti savo variantą).
30 sveikatos stebėsenos ataskaitos už 2016 m. ir 2018 m. VSB veiklos planai. Iš viso prieinamų ir tinkamų analizuoti dokumentų buvo iš 21 visuomenės sveikatos biurų.
Duomenų analizės metodai. Statistinė duomenų analizė buvo atliekama SPSS statistinės analizės programa. Aprašomajai statistikai buvo skaičiuoti kintamųjų vidurkiai ( ) ir jų standartiniai nuokrypiai (SN). Hipotezėms apie požymių nepriklausomumą tikrinti skaičiuojamas χ² (chi kvadrato) kriterijus, o hipotezėms apie dviejų požymių priklausomumą skaičiuojamas z kriterijus. Siekiant palyginti nepriklausomų imčių vidurkius, kurie tenkina normalumo sąlygą, buvo skaičiuotas Stjudento t testas. Kadangi ne visų kintamųjų reikšmių pasiskirstymas tenkino normalumo sąlygą, tikrinant hipotezes apie dviejų nepriklausomų kintamųjų skirstinių lygybę, taikytas neparametrinis Mann-Whitney testas. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
31
3. REZULTATAI
3.1. Dokumentų analizės rezultatai
Visuomenės sveikatos stebėsenos savivaldybėse paskirtis – gauti išsamią informaciją apie savivaldybių teritorijų visuomenės sveikatos būklę ir remiantis objektyvia informacija planuoti bei įgyvendinti vietines visuomenės sveikatos prevencijos priemones (19). Gyventojų sveikatos rodiklių stebėsenos ataskaitose išskirtos prioritetinės probleminės sritys turėtų atsispindėti visuomenės sveikatos biurų veiklos planuose.
Siekiant įvertinti visuomenės sveikatos biurų sveikatos stebėsenos ataskaitų ir veiklos planų suderinamumą, buvo atlikta šių dokumentų analizė. VSB veiklos planą ir sveikatos rodiklių stebėsenos ataskaitą iš viso buvo pateikęs tik 21 VSB (3.1.1 lentelė).
3.1.1 lentelė Visuomenės sveikatos biurų dokumentų paieškos rezultatai
Visuomenės sveikatos biuras Stebėsenos ataskaita Veiklos planas Visuomenės sveikatos biuras Stebėsenos ataskaita Veiklos planas
Akmenės rajono + + Jurbarko rajono + +
Alytaus miesto + + Kaišiadorių rajono +
Alytaus rajono + + Kauno miesto + +
Anykščių rajono + Kauno rajono +
Biržų rajono + Kėdainių rajono +
Druskininkų + Kelmės rajono +
Elektrėnų + Klaipėdos miesto + +
Ignalinos rajono + + Klaipėdos rajono +
Jonavos rajono + Kretingos rajono + +
Joniškio rajono + Lazdijų rajono +
Joniškio rajono + Marijampolės + +
Jurbarko rajono + Mažeikių rajono + +
Pakruojo rajono + Šiaulių miesto +
Palangos miesto + + Šilalės rajono + +
Panevėžio miesto + + Šilutės rajono +
Panevėžio rajono + Švenčionių rajono + +
Pasvalio rajono + Tauragės rajono + +
Plungės rajono + Telšių rajono + +
Prienų rajono + Trakų rajono + +
Radviliškio rajono + Ukmergės rajono +
Raseinių rajono + + Utenos rajono + +
Rokiškio rajono + Varėnos rajono + +
Šakių rajono + Vilkaviškio rajono +
Šalčininkų rajono + + Vilniaus miesto +
32 Toliau iš rodiklių sąrašo, kurie pateko į raudonąją zoną (reikšmė blogesnė nei Lietuvos vidurkis), yra išrenkami 3–4 rodikliai, kurių reikšmės yra prasčiausios ir visuomenės sveikatos biuro iniciatyvos gali pagerinti jų situaciją. Nagrinėjant VSB veiklos planus, buvo vertinama ar prioritetinei problemai pagal stebėsenos ataskaitą yra organizuojamos veiklos (pvz.: renginiai, akcijos, konkursai, paskaitos, seminarai, formuojama informacinė medžiaga ir t.t.).
8 VSB stebėsenos ataskaitos rezultatai buvo suderinti ir panaudoti planuojant 2018 m. biuro veiklos priemones: Akmenės r., Klaipėdos m., Kretingos r., Palangos m., Šalčininkų r., Švenčionių r., Trakų r. ir Varėnos r. VSB veiklos planuose kiekvienai prioritetinei problemai spręsti buvo nurodytos kelios skirtingos veiklos. 4 VSB (Alytaus m., Jurbarko r., Marijampolės r., Tauragės r.) nebuvo suplanavę jokių veiklų, kurios padėtų gerinti stebėsenos ataskaitoje nurodytas problemines sritis, todėl dokumentai tarpusavyje nedera. 9 VSB (Alytaus r., Ignalinos r., Kauno m., Mažeikių r., Panevėžio m., Raseinių r., Šilalės r., Telšių r., Utenos r.) buvo numatę priemones, tačiau ne visoms probleminių sveikatos rodiklių reikšmėms didinti, tai reiškia, kad stebėsenos ataskaitos rezultatai buvo tik iš dalies panaudoti planuojant VSB veiklą.
Šiek tiek daugiau negu pusė VSB savo internetinėse svetainėse nepublikuoja arba neįkelia veiklos planų už praėjusios planus. 4 VSB (iš 21) 2018 m. nenaudoja sveikatos stebėsenos ataskaitos duomenų kuriant veiklos planą, 8 VSB buvo suplanavę veiklas visoms ataskaitoje nurodytoms probleminėms sritims gerinti (planas ir stebėsenos ataskaita tarpusavyje dera), likę 9 VSB suplanavo priemones ne visoms probleminėms sritims gerinti.
3.2. Tiriamųjų kontingentas
33 grupe, iki 4 m. dabartinėje darbo vietoje dirbančių respondentų buvo 48,7 proc., likusi dalis respondentų (51,3 proc.) biure dirbo ilgiau nei 5 m. Daugiausia apklausoje dalyvavusių respondentų dirbo rajono VSB ir sudarė 61,9 proc. visų apklaustųjų, apie trečdalį respondentų dirbo miesto VSB. Aktyviausiai apklausoje dalyvavo Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse esančių VSB darbuotojai (3.2.1 pav.). Mažiausiai respondentų atsakymų sulaukta iš Tauragės, Alytaus ir Marijampolės apskrityse esančių VSB.
3.2.1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal visuomenės sveikatos biuro lokaciją (N=113)
3.3. Visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūris į veiklos planavimą, vykdymą ir kontrolę biuruose
3.3.1. Planavimas
34 3.3.1.1 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal požiūrį į VSB veiklos planavimo
priemones
35 3.3.1.1 lentelė Atskirų VSB veiklos planavimo priemonių įvertinimai
Veiklos planavimo priemonės Vidurkis ± SN* Mediana Min Max Reguliariai renkami gyventojų sveikatos
duomenys
4,36 ± 0,82 5,0 1 5
Pagal sveikatos rodiklius nustatomos prioritetinės veiklos sritys
4,41 ± 0,78 5,0 1 5
Renkama informacija apie esamus ir būsimus visuomenės poreikius bei kita organizacijai aktuali informacija
3,71 ± 1,08 4,0 1 5
Rengiami metiniai veiklos planai su numatomais rezultatais
4,71 ± 0,51 5,0 3 5
Į metinių veiklų planų rengimą įtraukiami visi biuro darbuotojai
4,56 ± 0,73 5,0 2 5
Kuriant metinius veiklų planus remiamasi kitų šalių ar organizacijų gerąja praktika
3,65 ± 1,05 4,0 1 5
Numatomi finansiniai ištekliai veikloms įgyvendinti
4,40 ± 0,81 5,0 1 5
Biudžeto pakanka suplanuotoms veikloms įgyvendinti
3,29 ± 1,16 3,0 1 5
Numatomi žmogiškieji ištekliai veikloms įgyvendinti
3,79 ± 0,92 4,0 1 5
Pakanka darbuotojų veikloms įgyvendinti 3,19 ± 1,17 3,0 1 5 Darbuotojai teikia pasiūlymus vadovams dėl
pokyčių įgyvendinimo organizacijoje
4,00 ± 0,86 4,0 1 5
Yra paruošti darbuotojų atrankos kriterijai 3,74 ± 0,87 4,0 1 5 Nauji darbuotojai yra kvalifikuoti specialistai 4,09 ± 0,90 4,0 2 5 Darbuotojai žino organizacijos viziją, misiją bei
vertybes
4,10 ± 8,56 4,0 1 5
Yra nustatyta aiški organizacijos struktūra 4,13 ± 0,99 4,0 1 5
Bendras suminis balas (75) 60,12 ± 7,35 60,0 41 75
*SN – standartinis nuokrypis
36 3.3.1.2 lentelė Suminio VSB veiklos planavimo balo pasiskirstymas pagal socialinius-demografinius
rodiklius
Rodiklis Rodiklio reikšmė Vidurkis ± SN* Mediana Min Max t p
Amžius Iki 32 m. 60,68 ± 7,37 59,5 45 75 0,794 0,429 33 m. ir vyresni 59,58 ± 7,35 61,0 41 71 Stažas Iki 4 m. 60,38 ± 7,15 61,0 46 75 0,362 0,718 Daugiau nei 4 m. 59,88 ± 7,59 60,0 41 75 Pareigos Vadovas 61,83 ± 6,36 61,5 48 72 1,077 0,284 Visuomenės sveikatos specialistas 59,80 ± 7,51 60,0 41 75 Biuras Rajono 59,09 ± 6,75 60,0 41 75 -1,860 0,067 Miesto 61,81 ± 8,03 62,0 44 75 *SN – standartinis nuokrypis
Vertinant darbuotojų požiūrį į atskiras planavimo funkcijos priemones nustatyta, kad rajono VSB dirbantys darbuotojai dažniau nesutiko su teiginiais, kad pakanka darbuotojų ir biudžeto numatytoms veikloms įgyvendinti, nei jų kolegos, dirbantys miesto VSB (p<0,05) (3.3.1.3 lentelė).
3.3.1.3 lentelė Darbuotojų nuomonės, apie planavimo funkcijos priemones, pasiskirstymas (proc.) pagal
biuro vietą Veiklos planavimo priemonės Atsakymas Biuras Reikšmingumas Rajono (N=70) Miesto (N=43) Biudžeto pakanka suplanuotoms veikloms įgyvendinti Sutinku 27,1 69,8** χ²=19,732, lls=2, p=0,001 Nei sutinku, nei
nesutinku 41,4 * 16,3 Nesutinku 31,4* 14,0 Pakanka darbuotojų veikloms įgyvendinti Sutinku 37,1 62,8** χ²=8,859, lls=2, p=0,012 Nei sutinku, nei
nesutinku 25,7 23,3
Nesutinku 37,1* 14,0
37
Bendrai VSB darbuotojai planavimo funkcijos priemones vertino gerai.. Reikšmingų skirtumų tarp darbuotojų nepastebėta. Atskirų planavimo priemonių vertinimo balai buvo aukšti, o geriausiai vertinamas veiklos planavimas, remiantis gyventojų poreikių analize ir sveikatos rodiklių ataskaita. Kiek prasčiau vertinamas žmogiškųjų ir finansinių išteklių planavimas, metinių veiklos planų sudarymas, įtraukiant visus darbuotojus.
3.3.2. Organizavimas
38 3.3.2.1 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal požiūrį į VSB veiklos organizavimo
procesą
39 3.3.2.1 lentelė Atskirų VSB veiklos organizavimo priemonių įvertinimai
Veiklos organizavimo priemonės Vidurkis ± SN* Mediana Min Max Kuriami partnerystės ryšiai su kitomis
organizacijomis sveikatos problemoms spręsti
4,12 ± 0,86 4,0 1 5
Formuojamos darbo grupės iš skirtingų institucijų
sveikatos problemoms spręsti 3,71 ± 0,99 4,0 1 5
Bendradarbiaujama su aukštosiomis švietimo institucijomis dėl tyrimų vykdymo ir kitos mokslinės veiklos
3,58 ± 1,02 4,0 1 5
Politikai palaiko vykdomas veiklas 3,36 ± 0,96 3,0 1 5 Rengiamos viešinimo strategijos/planai 3,89 ± 0,85 4,0 1 5 Informacija užtikrintai pasiekia tikslines grupes 3,85 ± 0,80 4,0 2 5 Naudojamos inovatyvios technologijos sklaidai
pagerinti
4,34 ± 0,74 3,0 1 5
Adekvatus atlyginimas motyvuoja siekti kuo geresnių
rezultatų ir organizacijos tikslų 3,11 ± 1,33 3,0 1 5 Darbuotojai papildomai motyvuojami 3,71 ± 1,06 4,0 1 5 Darbuotojams suteikiamos galimybės kelti
kvalifikaciją, kad galėtų įgyvendinti naujas užduotis 4,26 ± 0,81 4,0 1 5 Kiekvienas darbuotojas pagal savo kompetenciją gali
priimti sprendimus, susijusius su jų atliekama veikla 4,00 ± 0,86 4,0 1 5 Darbuotojams lengvai prieinami darbo dokumentai,
šablonai, pavyzdžiai 3,98 ± 1,01 4,0 2 5
Parengti aprašai, kaip turi būti vykdomos tam tikros funkcijos
3,66 ± 1,07 4,0 1 5
Darbuotojams pakanka įrangos atlikti jiems
suformuotas užduotis 3,86 ± 1,02 4,0 1 5
Nustatyta problemų, konfliktų sprendimo tvarka 3,35 ± 1,10 3,0 1 5 Laikomasi veiklų plane nustatytų terminų 4,14 ± 0,83 4,0 1 5
Bendras suminis balas (80) 60,91 ± 9,72 61,0 30 80
*SN – standartinis nuokrypis
40 3.3.2.2 lentelė Suminio VSB veiklos organizavimo balo pasiskirstymas pagal socialinius-demografinius
rodiklius
Rodiklis Rodiklio reikšmė Vidurkis ± SN* Mediana Min Max t p
Amžius Iki 32 m. 61,29 ± 8,99 61,0 33 80 0,404 0,687 33 m. ir vyresni 60,54 ± 10,46 61,0 30 78 Stažas Iki 4 m. 61,58 ± 9,47 60,0 30 80 0,712 0,478 Daugiau nei 4 m. 60,28 ± 9,99 62,0 33 74 Pareigos Vadovas 63,44 ± 8,85 65,5 39 74 1,208 0,230 Visuomenės sveikatos specialistas 60,43 ± 9,85 60,0 30 80 Biuras Rajono 59,29 ± 9,42 60,0 30 77 -2,311 0,023 Miesto 63,56 ± 9,74** 65,0 38 80 *SN – standartinis nuokrypis
** – p<0,05, lyginant su rajono VSB dirbančiais darbuotojais
Vertinant darbuotojų požiūrį į atskiras veiklos organizavimo proceso dalis reikšmingų skirtumų tarp skirtingų grupių nenustatyta.
Bendrai VSB darbuotojai organizavimo funkcijos priemones vertino gerai (miesto VSB dirbantys darbuotojai statistiškai reikšmingai geriau vertino šios funkcijos įgyvendinimą, nei kolegos iš rajono VSB). Atskirų planavimo priemonių vertinimo balai buvo aukšti. Geriausiai vertinamos priemonės: inovatyvių technologijų informacijos sklaidai naudojimas, sąlygos darbuotojams kelti kvalifikaciją. Prasčiausius įvertinimus gavo šios priemonės: darbuotojų atlyginimas, problemų ir konfliktų sprendimo tvarka, politinis palaikymas ir bendradarbiavimas.
3.3.3. Kontrolė
41 3.3.3.1 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal požiūrį į VSB veiklos kontrolės
priemones
Skirtingų veiklos kontrolės priemonių vertinimo vidurkiai atitiko gerą šio proceso vertinimą (3.3.3.1 lentelė). Prasčiausiai vertinamos dalys buvo: veiklų poveikio vertinimas, apklausų dėl pasitenkinimo paslaugomis vykdymas ir dalinimasis gerąja praktika.
3.3.3.1 lentelė Atskirų VSB veiklos kontrolės priemonių įvertinimai
Veiklos kontrolės priemonės Vidurkis ± SN* Mediana Min Max
Vykdomas veiklų vertinimas: ar pasiektos visos grupės,
įgyvendinti metiniai tikslai (ataskaitos) 4,22 ± 0,84 4,0 1 5 Atliekamos gyventojų apklausos, siekiant ištirti
pasitenkinimą suteiktomis paslaugomis 3,53 ± 1,01 4,0 1 5 Vertinamas veiklų poveikis (programų ekonominis
efektyvumas, sveikatos rodiklių pokytis)
3,32 ± 1,09 4,0 1 5
Organizacija mokosi iš klaidų (jei įmanoma, klaidos taisomos einamuoju laikotarpiu; kuriant metinius planus, atsižvelgiama į praėjusių metų rezultatus, programų įgyvendinimo rezultatus ir su jais susijusias priežastis)
4,07 ± 0,98 3,0 1 5
Gerąja praktika dalinamasi su kitomis organizacijomis,
užsienio šalimis 3,68 ± 1,03 4,0 1 5
Bendras suminis balas 18,82 ± 3,85 20,0 7 25
*SN – standartinis nuokrypis
Veiklos kontrolės vertinimas tarp skirtingų darbuotojų grupių, išskirtų pagal amžių, sukauptą darbo stažą VSB, užimamas pareigas ir biuro vietą, nesiskyrė (3.3.3.2 lentelė). Visos nurodytos grupės VSB veiklų planavimą vertino vienodai gerai.
52,2 57,5 62,8 84,1 87,6 25,7 29,2 28,3 7,1 8,0 22,1 13,3 8,9 8,8 4,4 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Vertinamas veiklų poveikis
Atliekamos gyventojų apklausos, siekiant ištirti pasitenkinimą suteiktomis paslaugomis Gerąja praktika dalinamasi su kitomis organizacijomis,
užsienio šalimis
Organizacija mokosi iš klaidų Vykdomas veiklų vertinimas: ar pasiektos visos grupės,
įgyvendinti metiniai tikslai
42 3.3.3.2 lentelė Suminio VSB veiklos kontrolės balo pasiskirstymas pagal socialinius-demografinius rodiklius Rodiklis Rodiklio reikšmė Mediana Min Max Rangų
vidurkis Mann Whitney U p Amžius Iki 32 m. 20,0 7 25 58,71 1500,5 0,581 33 m. ir vyresni 20,0 7 25 55,32 Stažas Iki 4 m. 20,0 7 25 59,25 1471,0 0,473 Daugiau nei 4 m. 19,5 7 25 54,86 Pareigos Vadovas 20,5 8 25 67,33 669,0 0,142 Visuomenės sveikatos specialistas 19,0 7 25 55,04 Biuras Rajono 19,5 8 25 62,80 1754,5 0,137 Miesto 20,0 7 25 53,44
Vertinant darbuotojų požiūrį į atskiras veiklos kontrolės proceso dalis reikšmingų skirtumų tarp skirtingų grupių nenustatyta.
Bendrai VSB darbuotojai kontrolės funkcijos priemones vertino gerai Atskirų kontrolės priemonių vertinimo balai buvo aukšti. Geriausiai vertinamos priemonės: veiklų vertinimas ir mokymasis iš klaidų. Prasčiausius įvertinimus gavo šios priemonės: pasitenkinimo VSB paslaugomis tyrimas ir dalinimasis gerąja patirtimi.
Kadangi tyrimo imtis nebuvo didelė, siekiant įvertinti darbuotojų požiūrį į VSB veiklos planavimą, organizavimą ir kontrolę, buvo skaičiuotas šių dalių suminis balas (3.3.1 lentelė). Bendras visų dalių vertinimo suminis balas kito nuo 86 iki 173 balų, bendro suminio balo vidurkis 139,86 balai (± 19,54). Bendrai VSB darbuotojai visas valdymo proceso funkcijas vertino gerai.
3.3.1 lentelė Bendras visuomenės sveikatos biurų veiklos procesų vertinimas (suminis balas)
Veiklos dalis Vidurkis ± SN* Mediana Min Max
Planavimas 60,12 ± 7,35 60,0 41 75
Organizavimas 60,91 ± 9,72 61,0 30 80
Kontrolė 18,82 ± 3,85 20,0 7 25
Bendras suminis balas 139,86 ± 19,54 141,0 86 173
43 Tarp visų valdymo proceso funkcijų yra statistiškai reikšmingas stiprus tiesioginis ryšys (3.3.2 lentelė): kuo respondentai geriau vertina veiklos planavimo dalį, tuo geriau atsiliepia ir apie veiklos organizavimą.
3.3.2 lentelė Respondentų vadybos funkcijų vertinimo tarpusavio ryšys (Spearman‘o koreliacijos
koeficientai) Vadybos funkcijos (1) (2) (3) Planavimas (1) 1,000 Organizavimas (2) 0,819* 1,000 Kontrolė (3) 0,700* 0,720* 1,000 * – p<0,001
Bendras skirtingų valdymo funkcijų vertinimas darbuotojų požiūriu buvo geras. Skirtingų funkcijų vertinimas tarpusavyje susijęs: geriau vertinantys planavimą, geriau vertina ir organizavimą bei kontrolę. Stipriausios planavimo funkcijos dalys: VSB veikla planuojama, atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir pagal sveikatos rodiklių ataskaitos rezultatus. Silpniausios dalys: finansinių ir žmogiškųjų išteklių planavimas. Geriausiai įvertintos organizavimo funkcijos dalys buvo: inovatyvios technologijos informacijos sklaidai, sudarytos sąlygos darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Silpniausios organizavimo funkcijos dalys buvo: nemotyvuojantis atlyginimas ir nenustatyta problemų, konfliktų sprendimo sistema. Geriausiai VSB darbuotojai įvertino biuro veiklos kontrolę pagal veiklos planą, tačiau trūksta konkrečių kokybinių vertinimo kriterijų, kad būtų galima įvertinti poveikį gyventojų sveikatai.
3.4. Visuomenės sveikatos biurų darbuotojų požiūris į biurų veiklos organizavimo problemas
44 3.4.1 pav. Pagrindinės VSB veiklos problemos
