Senato 2010 m. birželio 28 d. posėdyje Protokolas Nr. 11
LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJOS LAIKINASIS DOKTORANTŪROS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reglamentas parengtas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d.
Nutarimu Nr. 561 patvirtintus ”Mokslo doktorantūros nuostatus”.
2. Šis reglamentas nustato doktorantūros teisės įgijimo, priėmimo į doktorantūrą, doktorantūros studijų, doktoranto mokslinių tyrimų, disertacijos rengimo ir nagrinėjimo tvarką Lietuvos kūno kultūros akademijoje (toliau vadinama – Akademija).
3. Prašymą, kad Akademijai būtų suteikta doktorantūros teisė kurioje nors mokslo kryptyje (šakoje), gali inicijuoti Akademijos katedros (mokslo padaliniai), jeigu jos nustato, kad į tokią teisę Akademija gali pretenduoti.
4. Katedra (mokslo padalinys) Senatui pateikia argumentuotą siūlymą, prašymo projektą bei kitus dokumentus, įrodančius, kad mokslininkai, dalyvaujantys doktorantūros procese, atitinka šio proceso dalyvių kvalifikacinius reikalavimus, ir įteikia jį Akademijos senatui. Akademijos senatas privalo prašymo siūlymą išnagrinėti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo siūlymo pateikimo.
5. Senatui pritarus, Mokslo ir leidybos skyrius kartu su katedra (mokslo padaliniu) parengia prašymą doktorantūros teisei gauti Švietimo ir mokslo ministerijai.
6. Jeigu senatas nutaria, kad toks prašymas neteiktinas, vėl jį inicijuoti galima ne anksčiau kaip po vienerių metų.
7. Švietimo ir mokslo ministerijai pagal patvirtintą Doktorantūros teisė suteikimo tvarkos aprašą pateikiami šie dokumentai:
7.1. doktorantūros projektas;
7.2. akademijos darbuotojų – doktorantūros mokslo krypties (ar šakos) aukšto lygio tyrimus vykdančių mokslininkų sąrašas ir jų pagrindinių mokslinių straipsnių ir monografijų, paskelbtų per pastaruosius penkerius metus, sąrašai;
7.3. pretendentų į doktorantūros komiteto narius sąrašas, jos narių pagrindinių mokslinių straipsnių ir monografijų, paskelbtų per pastaruosius penkerius metus, sąrašai;
7.4. turima mokslinių tyrimų infrastruktūra (laboratorijos, jų aprūpinimas šiuolaikine aparatūra ir kt.);
7.5. anksčiau vykdytos doktorantūros efektyvumo rodikliai (doktorantų ir parengtų mokslo daktarų santykis ir kt.);
7.6. doktorantūros reglamento projektas.
8. Gavus teigiamas ekspertų išvadas ir siūlymus, jei tokių yra, dėl pateiktos paraiškos, patikslinta doktorantūros komiteto sudėtis ir doktorantūros reglamentas pateikiamas Lietuvos mokslo tarybai.
9. Švietimo ir mokslo ministrui suteikus Akademijai doktorantūros teisę, Akademijos Interneto tinklapyje paskelbiama Doktorantūros komiteto sudėtis ir Doktorantūros reglamentas.
10. Akademija gali steigti bendras tarptautines doktorantūros studijas ir dalyvauti užsienio institucijų steigiamose tarptautinėse doktorantūrose.
11. Mokslo daktaro laipsnis suteikiamas baigusiam nuolatinės arba ištęstinės doktorantūros studijas. Mokslo daktaro laipsnis taip pat gali būti suteikiamas apgynusiam disertaciją eksternu.
12. Nuolatinės doktorantūros studijų trukmė – 4 metai, ištęstinių studijų – 5 metai.
13. Doktorantūros studijas ir mokslinius tyrimus koordinuoja Doktorantūros komitetas.
14. Doktorantūros procesą kontroliuoja mokslo prorektorius, o dokumentaciją tvarko Mokslo ir leidybos skyrius.
II. DOKTORANTŪROS KOMITETO SUDĖTIS IR FUNKCIJOS
15. Doktorantūros komitetą sudaro devyni Akademijoje pagrindines pareigas einantys aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdantys doktorantūros mokslo krypties mokslininkai.
16. Jei Akademijai doktorantūros teisė suteikta kartu su kitomis institucijomis, doktorantūros komitete turi būti bent po vieną tų institucijų atstovą.
17. Doktorantūros komiteto nariai turi atitikti Lietuvos mokslo tarybos 2009-10-12 Nutarimu nr. VII-20 patvirtintus vyresniojo mokslo darbuotojo reikalavimus.
Pastaba. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų sričių mokslininkams nustatomi šie reikalavimai:
mokslininkai per paskutinius penkerius metus turi būti paskelbę ne mažiau kaip tris mokslinius straipsnius leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavimo indeksą Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje „ISI Web of Science“;
18.Doktorantūros komiteto sudėtį tvirtina Akademijos senatas.
19. Doktorantūros komiteto funkcijos:
19.1. Kasmet skelbia disertacijų temų ir doktorantų vadovų bei pretendentų į doktorantus konkursus.
19.2. Skiria doktoranto mokslinį vadovą ir teikia jį Senatui tvirtinti.
19.3. Doktoranto vadovo siūlymu skiria doktoranto konsultantus ir teikia jų kandidatūras Senatui tvirtinti.
19.4. Rengia doktorantūros krypties (šakos) studijuojamų dalykų sąrašą, atestuoja doktorantūros studijų dalykų programas.
19.5. Tvirtina doktorantų individualias doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų ir disertacijos rengimo programas.
19.6. Nustato, ar reikalingas leidimas atlikti biomedicininį tyrimą ir patikrina, ar toks leidimas yra gautas.
19.7. Priima sprendimus dėl doktoranto kitose institucijose išlaikytų doktorantūros dalykų egzaminų įskaitymo.
19.8. Teikia rekomendacijas dėl mokslininkų teisės dėstyti doktorantūros studijose.
19.9. Vykdo doktorantų kasmetinį atestavimą ir teikia Senatui išvadas dėl periodinės doktorantų atestacijos rezultatų.
19.10. Katedros (mokslo padalinio) ir doktoranto vadovo teikimu priima sprendimą dėl disertacijos tinkamumo (netinkamumo) ginti.
19.11. Parengia ir teikia rektoriui tvirtinti Tarybos disertacijai ginti sudėties projektą.
19.12. Sudaro Lietuvos bei užsienio institucijų, kurioms teikiama informacija apie numatomą ginti disertaciją, sąrašą.
19.13. Analizuoja mokslo krypties (šakos) doktorantūros ginamų disertacijų kokybę.
19.14. Analizuoja ir vertina prašymus leisti ginti daktaro disertacijas eksternu, teikia Senatui tvirtinti eksterno konsultantą, sprendžia pretendento jau išlaikytų doktorantūros studijų egzaminų įskaitymo klausimą, nustato, kokius doktorantūros studijų egzaminus ir iki kada pretendentas turi išlaikyti, paskiria studijų konsultantus. Nustato galutinį disertacijos ir santraukos parengimo ginti terminą.
20. Doktorantūros komiteto darbo tvarka:
20.1. Komitetas savo veiklos funkcijoms atlikti organizuoja posėdžius, kurie protokoluojami.
20.2. Posėdis laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komiteto narių.
20.3. Komitetui vadovauja pirmininkas, kurį renka Senatas. Pirmininkas organizuoja komiteto posėdžius, nustato jų darbotvarkę, skiria komiteto sekretorių.
20.4. Komiteto sprendimas galioja, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių narių.
20.5. Komiteto sprendimai bei siūlymai įforminami Senato nutarimais bei Rektoriaus įsakymais.
III. PRIĖMIMAS Į DOKTORANTŪRĄ
21. Mokslininkai, pretenduojantys būti doktorantų vadovais, kasmet iki gegužės 1 d. pateikia Doktorantūros komitetui doktorantų spręstinų temų pavadinimus ir trumpas anotacijas pagal nustatytas formas bei savo pastarųjų penkerių metų publikacijų sąrašus.
22. Doktoranto vadovas turi atitikti šiuos reikalavimus:
22.1. Biomedicinos mokslo srities mokslininkai per pastaruosius penkerius metus turi būti paskelbę ne mažiau kaip 3 mokslinius straipsnius leidiniuose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje „ISI Web of Science“ ir turinčiuose citavimo indeksą.
Pastaba. Nuo 2013 m. sausio 1 d. mokslininkai turi būti po disertacijos gynimo paskelbę ne mažiau kaip 7 straipsnius ir per pastaruosius penkerius metus ne mažiau kaip 3 mokslinius straipsnius leidiniuose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje „ISI Web of Science“ ir turinčiuose citavimo indeksą.
22.2. Socialinių mokslų srities mokslininkai po disertacijos gynimo turi būti paskelbę ne mažiau kaip 10 mokslo straipsnių (arba monografiją ir penkis mokslo straipsnius) recenzuojamuose mokslo leidiniuose ir per pastaruosius penkerius metus paskelbę ne mažiau kaip tris mokslo straipsnius recenzuojamuose mokslo leidiniuose, iš kurių bent du žurnaluose, įrašytuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazes „ISI Web of Science“, „ISI Master Journal List“, “ISI Proceedings“, o taip pat per pastaruosius penkerius metus po disertacijos gynimo tenkina bent tris iš 3.1 punkte ir bent keturis iš 3.2 ir 3.3 punktuose nurodytus Lietuvos mokslo tarybos 2009-10-12 Nutarimu nr. VII-20 patvirtintų vyresniojo mokslo darbuotojo reikalavimus.
23. Doktorantūros komitetas aptaria pateiktas temas ir sudaro doktorantų spręstinų temų sąrašą bei numato potencialius doktorantų vadovus. Numatant doktorantų vadovus, turi būti atsižvelgta į reikalavimą, kad vienu metu mokslininkas gali vadovauti ne daugiau kaip penkiems doktorantams.
24. Siūlomos doktorantų spręstinos temos turi atitikti Akademijos strategines mokslo kryptis.
25. Doktorantų spręstinų temų sąrašas skelbiamas Akademijos Interneto svetainėje likus ne mažiau kaip savaitė iki dokumentų dalyvauti konkurse į doktorantūrą priėmimo pradžios.
26. Priėmimo į doktorantūrą sąlygas skelbia rektorius.
27. Konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys kvalifikacinį magistro laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.
28. Prašymą dalyvauti doktorantūros studijose pretendentas pateikia rektoriaus vardu Mokslo skyriui.
29. Kartu su prašymu reikia pateikti tokius dokumentus:
29.1. pageidaujamą doktorantūros kryptį ir spręstiną temą (įvardijama prašyme);
29.2. gyvenimo aprašymą;
29.3. magistro kvalifikacinio laipsnio (aukštojo mokslo) diplomo ir jo priedų kopijas;
29.4. dviejų mokslininkų rekomendacijas;
29.5. skelbtų mokslo darbų sąrašą ir jų atspaudus;
29.6.paso asmens duomenų puslapio kopiją arba asmens tapatybės kortelės kopiją.
30. Priėmimo į doktorantūrą konkursas vyksta kasmet birželio mėnesį. Priėmimo konkursą organizuoja Mokslo ir leidybos skyrius, o jį vykdo Doktorantūros komitetas. Į Doktorantūros komiteto posėdį privalo atvykti visi stojantieji.
31. Doktorantūros komiteto sprendimas apie siūlymą priimti arba nepriimti į doktorantūrą įforminamas protokolu, jį pasirašo komiteto pirmininkas ir sekretorius. Siūlydamas priimti, Doktorantūros komitetas pasiūlo katedrą ar mokslo padalinį.
32.Asmuo į doktorantūrą priimamas rektoriaus įsakymu, nurodant katedrą (mokslo padalinį), mokslo kryptį, doktorantūros studijų formą, doktorantūros trukmę. Doktorantas skiriamas į katedrą (mokslo padalinį), kurios mokslinių tyrimų kryptis atitinka doktorantūros kryptį. Įsakymą parengia Mokslo ir leidybos skyrius, remdamasis Doktorantūros komiteto posėdžio protokolu.
33.Jeigu po priėmimo lieka laisvų vietų pagal akademijos turimas kvotas, Mokslo ir leidybos skyrius gali organizuoti antrą priėmimo etapą, kuris vykdomas ta pačia tvarka.
34. Priėmus doktorantą, Mokslo ir leidybos skyrius sudaro jo asmens bylą, kurioje saugomi šie dokumentai:
34.1. prašymas priimti į doktorantūrą su priedais, nurodytais skelbime apie priėmimą į doktorantūrą;
34.2. rektoriaus įsakymas dėl priėmimo į doktorantūrą;
34.3. doktoranto vadovo ir konsultantų skyrimo dokumentai;
34.4. doktoranto studijų, mokslinių tyrimų, jų rezultatų publikavimo ir daktaro disertacijos rengimo programa;
34.5. kasmetinės doktoranto atestacijos dokumentai;
34.6. doktoranto programos terminų atidėjimo dokumentai;
34.7. doktoranto studijų egzaminų protokolai;
34.8. išspausdintų bei priimtų spausdinti doktoranto mokslo straipsnių sąrašas ir kopijos;
34.9. sprendimas dėl doktorantūros nutraukimo – jei doktorantas dėl atestacijos išvadų ar kitų priežasčių pašalintas iš doktorantūros ar iki doktorantūros pabaigos nepateikė disertacijos ginti;
34.10. doktoranto prašymas leisti ginti disertaciją ir Doktorantūros komiteto teikimas ginti daktaro disertaciją;
34.11. disertacijos gynimo tarybos sudarymo dokumentai;
34.12. institucijų, kuriems išsiųsta informacija apie disertacijos gynimą, sąrašas;
34.13. gynimo tarybos sprendimas dėl daktaro mokslo laipsnio suteikimo;
34.14. dokumentas, patvirtinantis, kad disertacija perduota Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai;
34.15. daktaro diplomo kopija.
35. Disertaciją gynusio asmens ir doktorantūrą baigusio, bet negynusio disertacijos bei nebaigusio doktorantūrą asmens bylos dvejus metus saugomos Mokslo ir leidybos skyriuje, o po to perduodamos į Akademijos archyvą.
36. Nepriimtojo į doktorantūrą bylos penkerius metus saugomos Mokslo ir leidybos skyriuje.
IV. MOKSLINIS VADOVAVIMAS DOKTORANTAMS
37. Doktoranto studijoms ir moksliniams tyrimams vadovauja doktoranto mokslinis vadovas (toliau vadinama - vadovas). Doktoranto vadovas turi dirbti mokslo tiriamąjį darbą doktorantūros mokslo kryptyje (šakoje). Mokslininkas vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip penkiems doktorantams.
38. Prireikus paskiriami ir doktoranto konsultantai (ne daugiau kaip du), kurie gali būti ir kitos mokslo krypties ar šakos mokslininkai.
39. Doktoranto vadovas:
39.1. kartu su doktorantu sudaro doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų programą;
39.2. teikia doktorantui mokslinę ir metodinę pagalbą, padeda spręsti organizacinius studijų ir disertacijos rengimo klausimus;
39.3. teikia Doktorantūros komitetui išvadas apie doktoranto studijų bei mokslinių tyrimų eigą ir siūlymus dėl tikslingumo tęsti studijas;
39.4. pasiūlo kandidatus į konsultantus.
40. Doktoranto konsultantas:
40.1. konsultuoja doktorantą kurioje nors mokslinių tyrimų kryptyje ar šakoje;
40.2. organizuoja mokslinių tyrimų ar eksperimentų atlikimą kitose Akademijos katedrose ir laboratorijose ar kitose institucijose.
V. DOKTORANTO STUDIJŲ IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROGRAMA
41. Ne vėliau kaip per mėnesį po priėmimo į doktorantūrą doktorantas kartu su savo vadovu parengia doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, rezultatų skelbimo ir daktaro disertacijos rengimo programą. Programa derinama su doktoranto katedros (mokslo padalinio) vedėju ir ją tvirtina Doktorantūros komiteto pirmininkas. Programoje turi būti nurodyti visų užduočių atlikimo terminai, kryptingi moksliniai tyrimai turi prasidėti nuo doktorantūros pradžios. Doktoranto programoje gali būti numatyta mokslinė praktika Lietuvos ir užsienio institucijose. Programa rengiama pagal Mokslo ir leidybos skyriaus parengtas formas.
42. Visi egzaminai turi būti išlaikyti per 1,5 metų po priėmimo į doktorantūrą.
43. Patvirtinta doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų programa saugoma doktoranto asmens byloje Mokslo ir leidybos skyriuje.
44. Doktorantūros studijas sudaro ne mažiau kaip keturi dalykai. Bendra doktorantūros studijų apimtis – ne mažiau kaip 20 kreditų, o nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 30 kreditų.
45. Kiekvienai doktorantūros mokslo krypčiai (šakai) Doktorantūros komitetas, pasitelkęs katedrų (mokslo padalinių) mokslininkus, parengia bendrųjų doktorantūros krypties studijuojamų dalykų sąrašą.
46. Šiame sąraše turi būti nurodyti bent du privalomi dalykai, kuriuos turi studijuoti visi tos krypties doktorantai. Studijuoti kitus dalykus doktorantui parenka doktoranto vadovas, atsižvelgdamas į mokslinių tyrimų specifiką.
47. Kiekvienam studijuojamam dalykui turi būti pagal nustatytas formas parengta ir Doktorantūros komiteto atestuota dalyko programa. Studijų konsultantais (dalyko dėstytojais) skiriami mokslininkai, tenkinantys ne žemesnius kaip docento arba vyresniojo mokslo darbuotojo kvalifikacinius reikalavimus.
48. Patvirtintos doktorantūros studijų programos saugomos Mokslo ir leidybos skyriuje.
49.Doktoranto tyrimų programos vykdymas vertinamas jį atestuojant šio Reglamento nustatyta tvarka.
50. Doktorantas pasirinktus dalykus studijuoja savarankiškai, konsultuojamas dalyko konsultanto (dalyko dėstytojo). Akademija gali organizuoti kai kurių studijuojamų doktorantūros dalykų paskaitas.
51.Doktoranto mokslinių tyrimų programą sudaro: mokslinės literatūros nagrinėjimas, moksliniai tyrimai, gautų duomenų analizė, mokslinių straipsnių rašymas, disertacijos rengimas.
52.Individualią doktoranto studijų ir mokslinių tyrimų programą aprobuoja katedra (mokslo padalinys), ją tvirtina Doktorantūros komitetas. Programa saugoma doktoranto asmens byloje.
53.Doktorantas mokslinius tyrimus vykdo vadovaudamasis patvirtinta tyrimų programa. Vykdomų tyrimų turinys, kokybė, apimtis ir terminai vertinami per doktoranto atestaciją.
54.Doktorantui turi būti sudarytos sąlygos naudotis akademijos katedrose ir mokslo padaliniuose esančia įranga, reikalinga moksliniams tyrimams, numatytiems jo mokslinių tyrimų programoje.
VI. DOKTORANTO EGZAMINAVIMAS IR ATESTAVIMAS
55. Kiekvieno dalyko studijos baigiamos egzaminu.
56. Egzamino komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip du asmenys – studijuojamo dalyko konsultantas (dalyko dėstytojas) ir doktoranto vadovas, arba konsultantas, arba vienas iš Doktorantūros komiteto narių (skiria Doktorantūros komiteto pirmininkas).
57. Egzamino įvertinimas (dešimties balų sistema) fiksuojamas individualiame egzaminų lape, kuriame pasirašo visi egzaminatoriai. Egzaminų lapą dalyko dėstytojas pateikia Mokslo ir leidybos skyriui ne vėliau kaip per tris dienas po egzamino. Jis saugomas doktoranto asmens byloje Mokslo ir leidybos skyriuje.
58. Dalyko studijos įskaitomos, jei įvertinimas ne mažesnis kaip 7 (vidutiniškai) balai.
59. Doktoranto vadovo teikimu Doktorantūros komiteto sprendimu doktorantui gali būti įskaityti kitose mokslo ir studijų institucijose (tarp jų ir užsienyje) išlaikyti pasirenkamųjų dalykų, studijuotų pagal doktorantūros studijų programas, egzaminai. Šių egzaminų įskaitymui doktorantas pateikia savo moksliniam vadovui egzamino protokolą ir to dalyko temų sąrašą (studijų programą).
60. Kiekvienų mokslo metų pabaigoje doktorantas atsiskaito katedroje (mokslo padalinyje).
Katedra (mokslo padalinys), dalyvaujant doktorantui ir jo vadovui įvertina doktoranto studijų ir mokslinių tyrimų programos vykdymą, jei reikia, patikslina darbo temą bei doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų programą ir teikia išvadą Doktorantūros komitetui. Katedros (mokslo padalinio) posėdžio protokolo išrašas dėl doktoranto atestavimo bei doktoranto atsiskaitymo dokumentai perduodami Mokslo ir leidybos skyriui.
Pastaba. Jei vadovas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti posėdyje, turi būti pateiktas doktoranto darbo vertinimas raštu.
61. Visą atsiskaitymui reikalingą medžiagą pagal Mokslo ir leidybos skyriaus parengtas formas doktorantas privalo pateikti katedros (mokslo padalinio) vedėjui ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki katedros posėdžio.
62. Sprendimą dėl doktoranto atestavimo priima Doktorantūros komitetas. Į Doktorantūros komiteto posėdį gali būti kviečiamas doktorantas ir (ar) jo vadovas. Doktorantūros komitetas, atsižvelgdamas į katedros (mokslo padalinio) išvadas, doktorantą atestuoja teigiamai (tuo pritardama doktorantūros tęsimui ir individualios tyrimų programos patikslinimui) arba neigiamai (tuo siūlydama doktorantūrą nutraukti). Savo sprendimą Doktorantūros komitetas įformina protokolu, kuris pateikiamas Mokslo ir leidybos skyriui. Neigiamai atestuotas doktorantas rektoriaus įsakymu šalinamas iš doktorantūros.
63. Rektorius, gavęs doktoranto prašymą ir vadovo sutikimą, dėl svarbių priežasčių (liga, gimdymo atostogos ir pan.) gali atidėti doktoranto individualioje programoje numatytų egzaminų laikymo ir metinio atestavimo terminus, suteikti nemokamas akademines atostogas.
VII. DOKTORANTŪROS FINANSAVIMAS IR STIPENDIJŲ DOKTORANTAMS MOKĖJIMO TVARKA
64. Išlaidos doktorantų moksliniams tyrimams atlikti, tyrimų rezultatų sklaidai (mokslo straipsnių spausdinimas, dalyvavimas konferencijose), disertacijos gynimo kaštams padengti turi būti numatytos Akademijos biudžete mokslo išlaidų skirsnyje. Taip pat turi būti numatytos išlaidos doktoranto vadovo ir konsultantų darbo apmokėjimui.
65. Stipendijoms skirti suformuojamas atskiras stipendijų fondas iš Akademijai pagal nustatytą metodiką Vyriausybės skirtų lėšų doktorantų stipendijoms.
66. Nuolatinės studijų formos doktorantams iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kaip valstybės parama mokama LR Vyriausybės 2002m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1431 “Dėl valstybės paramos doktorantams ir meno aspirantams tvarkos” nustatyto dydžio stipendija.
67. Stipendija mokama visą doktorantūros laiką, bet ne daugiau kaip už 4 studijų metus.
Doktorantui, laikinai nutraukusiam doktorantūros studijas, už šį laiką stipendija nemokama.
Stipendijos mokėjimo nutraukimas ir atnaujinimas įforminamas rektoriaus įsakymu, kurį rengia Mokslo ir leidybos skyrius.
68. Doktorantui, nevykdančiam doktorantūros programos reikalavimų, stipendijos mokėjimas gali būti nutrauktas, jei doktoranto vadovas ar katedros (mokslo padalinio), į kurią paskirtas doktorantas, vedėjas nustato, kad doktorantas nevykdo individualiame studijų ir mokslinio darbo rengimo plane numatytų darbų.
69. Katedros (mokslo padalinio) vedėjo ar doktoranto vadovo teikimu Doktorantūros komitete vykdomas neeilinis doktoranto atestavimas, dalyvaujant doktoranto vadovui ir katedros (mokslo padalinio), į kurią paskirtas doktorantas, vedėjui. Jei Doktorantūros komitetas priima sprendimą, kad doktorantas nevykdo individualiame studijų ir mokslinio darbo rengimo plane numatytų darbų, Mokslo ir leidybos skyrius parengia rektoriaus įsakymą dėl stipendijos mokėjimo nutraukimo.
70. Stipendija pradedama mokėti, kai doktorantas įvykdo plane numatytus darbus ir atsiskaito katedroje (mokslo padalinyje). Mokslo skyrius, gavęs katedros (mokslo padalinio) posėdžio protokolą, parengia rektoriaus įsakymą dėl stipendijos mokėjimo atnaujinimo. Už laikotarpį, per kurį doktorantas likvidavo įsiskolinimą, stipendija negrąžinama.
71. Doktorantai, aktyviai vykdantys mokslinius tyrimus ir paskelbę mokslo publikacijų disertacijos tema, gali gauti stipendiją, kurią skiria Valstybinis studijų fondas.
VIII. MOKSLO DAKTARO DISERTACIJOS RENGIMAS IR NAGRINĖJIMAS 72. Mokslo daktaro disertaciją sudaro disertacijos tekstas, santrauka ir disertaciją teikiančio ginti asmens (toliau – disertantas) mokslinių publikacijų disertacijos tema kopijos.
73. Taip pat su disertacija pateikiamas mokslinių konferencijų, kuriose buvo paskelbti disertacijos tyrimų rezultatai, sąrašas, disertanto gyvenimo, mokslinės ir kūrybinės veiklos aprašymas – Curriculum Vitae.
74. Daktaro disertacija turi būti originalus mokslinis darbas, kuriame apibendrinti doktoranto atlikti moksliniai tyrimai, gvildenantys tam tikros mokslo krypties (šakos) problemą. Disertacijoje turi būti apibrėžtas darbo tikslas ir uždaviniai, nurodytas darbo mokslinis naujumas, apžvelgti disertacijos tema Lietuvoje ir užsienyje atlikti tyrimai, aprašyti tyrimų metodai, aptarti tyrimų rezultatai, pagrįstas jų patikimumas ir santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis, suformuluotos išvados ir kiti, disertanto nuomone, svarbūs aspektai. Disertacijoje turi būti jai rengti naudotos literatūros ir doktoranto mokslo straipsnių disertacijos tema sąrašai. Disertacija turi būti parašyta taisyklinga kalba.
75. Kaip mokslo daktaro disertacija ginti gali būti teikiama mokslinė monografija, kurią disertantą parašė be bendraautorių. Kartu teikiama monografijos santrauka. Šiuo atveju kitos mokslinės publikacijos teikiamos, jeigu jų reikia disertacijos temai atskleisti.
76. Disertacijos tekstas rašomas lietuvių kalba arba, jei tam pritaria doktorantūros komitetas, anglų kalba. Disertacijos arba kaip disertacija ginamos monografijos santrauka rašoma kita nei disertacijos ar monografijos kalba. Tais atvejais, kai disertacijos ar monografijos tekstas parašytas ne lietuvių kalba, yra privaloma pateikti santrauką lietuvių kalba.
77. Santraukoje turi būti apibrėžta disertacijoje nagrinėjama mokslo problema, išdėstyti mokslo darbo tikslai ir uždaviniai, darbo mokslinis naujumas, tyrimų metodika, svarbiausi rezultatai ir jais pagrįstos doktoranto ginamos išvados, pateiktas doktoranto mokslo straipsnių disertacijos tema sąrašas ir trumpos žinios apie doktorantą.
78. Santraukos viena kalba apimtis – ne daugiau kaip 1,0 autorinis lankas (autorinis lankas – 40 tūkst. spaudos ženklų, įskaitant tarpus tarp žodžių).
79. Disertacijos (jei ginama mokslinė monografija – jos santraukos) pirmasis ir antrasis puslapis rengiamas pagal pridedamus pavyzdžius.
80. Doktorantas disertaciją gali pateikti ginti po to, kai:
80.1. išlaiko visus doktorantūros studijų programoje numatytus egzaminus;
80.2.svarbiausius savo tyrimų rezultatus paskelbia ne mažiau kaip trijuose mokslo straipsniuose, išspausdintuose Lietuvos mokslo tarybos patvirtintose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose žurnaluose. Bent vienas iš trijų straipsnių turi būti publikuotas Mokslinės
informacijos instituto (Institute for Scientific Information) bazėje referuotuose leidiniuose (straipsnis leidinyje, įrašytame į Mokslinės informacijos instituto leidinių sąrašą (ISI), gali būti priimtas spausdinti);
80.3.pateikia žodinį ar stendinį pranešimą, parengtą pagal savo tyrimų rezultatus ne mažiau kaip dviejuose tarptautiniuose moksliniuose renginiuose.
80.4. doktoranto vadovas nusprendžia, kad disertaciją galima teikti ginti.
81. Parengtą disertaciją doktorantas pristato katedros (mokslo padalinio) posėdyje. Taip pat per posėdį doktoranto vadovas žodžiu arba, jei dėl svarbių priežasčių nedalyvauja posėdyje, raštu pateikia disertacijos vertinimą. Katedra (mokslo padalinys) įvertina disertaciją bei doktoranto paskelbtus darbus ir teikia savo išvadą Doktorantūros komitetui.
82. Katedrai (mokslo padaliniui) rekomendavus ir doktorantūros komitetui pritarus disertaciją ginti, doktorantas ją turi apginti ne vėliau kaip per 12 mėnesių po doktorantūros pabaigos.
83. Jeigu doktorantas iki doktorantūros pabaigos disertacijos nepateikia ar jos neapgina per metus laiko po doktorantūros pabaigos, disertacija gali būti ginama eksternu, sumokant Senato nustatytą disertacijos gynimo eksternu mokestį.
84. Doktorantūros komitetas, gavęs doktoranto prašymą ginti disertaciją ir jos rankraštį, skiria du mokslininkus-ekspertus disertacijos kokybei įvertinti.
85. Gavęs ekspertų išvadas raštu, Doktorantūros komitetas gali priimti šiuos sprendimus:
85.1. Disertacija parengta tinkamai, ji atitinka Reglamento reikalavimus, doktorantas yra paskelbęs reikiamą publikacijų kiekį bei pateikęs tyrimų išvadas tarptautiniuose mokslo renginiuose ir disertacija be pataisymų arba po neesminių pataisymų gali būti teikiama ginti.
85.2. Disertacija parengta nepakankamai gerai ir reikalingi esminiai pataisymai.
86. Nustatęs, kad disertacija parengta tinkamai, Doktorantūros komitetas:
86.1. parengia Tarybos disertacijai ginti sudėties projektą;
86.2. sudaro sąrašą Lietuvos bei užsienio institucijų, kurioms siunčiama informacija apie disertacijos gynimą;
86.3. nustato disertacijos gynimo terminą, kuris turi būti ne ilgesnis kaip vieneri metai po doktorantūros baigimo ir ne ankstesnis kaip šešios savaitės po sprendimo, kad disertaciją galima ginti priėmimo;
86.4. nustato, kuria kalba vyks gynimo tarybos posėdis;
86.5. teikimą ginti disertaciją kartu minėtais dokumentais perduoda Mokslo ir leidybos skyriui.
87. Mokslo ir leidybos skyrius pasirūpina gauti Tarybos narių sutikimus raštu bei jų pastarųjų penkerių metų mokslo publikacijų sąrašus ir patikrinęs dokumentus, parengia rektoriaus įsakymą, kuriuo tvirtinama disertacijos gynimo data ir vieta bei tarybos sudėtis.
88. Disertacijos gynimo tarybą sudaro penki mokslininkai, atitinkantys Lietuvos mokslo tarybos 2009-10-12 Nutarimu Nr. VII-20 patvirtintiems vyresniojo mokslo darbuotojo reikalavimams. Vienas tarybos narys skiriamas tarybos pirmininku.
Bent vienas Tarybos narys turi būti iš užsienio mokslo ir studijų institucijos.
Tarybos nariai neturi turėti bendrų publikacijų su disertantu.
89. Rektoriui pasirašius įsakymą:
89.1. Doktorantas baigia rengti disertaciją bei jos santrauką ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų disertacijos santraukos tekstą (PDF formatu) paskelbia Akademijos Interneto svetainėje.
89.2. Mokslo ir leidybos skyrius organizuoja disertacijos išleidimą reikiamu tiražu.
90. Ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki disertacijos gynimo Mokslo ir leidybos skyrius po vieną disertacijos egzempliorių pateikia Tarybos nariams bei Akademijos bibliotekai.
91. Mokslo ir leidybos skyrius ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki disertacijos gynimo apie disertacijos gynimą paskelbia Akademijos Interneto svetainėje, Lietuvos mokslo tarybos Interneto svetainės specialiame skyriuje ir praneša Doktorantūros komiteto nurodytoms Lietuvos bei užsienio institucijoms.
92. Pranešime apie disertacijos gynimą nurodoma: disertanto vardas, pavardė, institucija, kurioje buvo parengta disertacija, vadovas (disertaciją ginant eksternu – konsultantas) ir gynimo tarybos nariai (mokslo laipsnis, vardas, pavardė, mokslo kryptis (-ys) ir šaka (-os), atstovaujama institucija), disertacijos pavadinimas, gynimo vieta ir laikas bei Interneto svetainės, kurioje skelbiama disertacija, adresas.
IX. DISERTACIJOS GYNIMAS IR MOKSLO DAKTARO LAIPSNIO SUTEIKIMAS 93. Gynimo tarybos nariai atsiliepimus apie disertaciją raštu pateikia Mokslo ir leidybos skyriui ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki disertacijos gynimo. Mokslo ir leidybos skyrius atsiliepimus perduoda gynimo tarybos pirmininkui.
94. Atsiliepimuose gynimo tarybos nariai turi argumentuotai įvertinti disertacijos mokslinį lygį, rezultatų naujumą ir originalumą, išvadų patikimumą, nurodyti darbo trūkumus ir netikslumus.
95. Disertacija ginama viešame gynimo tarybos posėdyje. Posėdis vyksta lietuvių kalba. Jei posėdis, pritarus disertacijos gynimo tarybai, vyksta užsienio kalba, Mokslo ir leidybos skyrius pasirūpina vertimu į lietuvių kalbą. Posėdžiui vadovauja gynimo tarybos pirmininkas. Tarybos narys iš užsienio institucijų gali dalyvauti posėdyje telekomunikacijos būdu. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip trys iš penkių tarybos narių (įskaitant ir dalyvaujančius telekonferencijos būdu). Posėdyje perskaitomi nedalyvaujančių gynimo tarybos narių ir kiti gauti atsiliepimai apie disertaciją.
96. Posėdžio eiga įrašoma. Elektroninė posėdžio įrašo laikmena penkerius metus saugoma Mokslo ir leidybos skyriuje.
97. Gynimo tarybos dokumentus tvarko ir jos posėdį aptarnauja Mokslo ir leidybos skyrius.
98. Gynimo metu disertantas pristato svarbiausius savo darbo rezultatus ir išvadas, nurodo savo indėlį į disertacijoje pateiktas publikacijas. Visi dalyvaujantys posėdyje gynimo tarybos nariai argumentuotai įvertina disertacijos kokybę ir disertanto mokslinę kompetenciją. Disertantas atsako į užduotus klausimus ir komentuoja pareikštas pastabas.
99. Po diskusijų su disertantu gynimo tarybos nariai atvirai balsuodami sprendžia, ar jam suteiktinas mokslo daktaro laipsnis. Telekonferencijos būdu dalyvaujantys gynimo tarybos nariai irgi balsuoja. Sprendimas suteikti mokslo daktaro laipsnį priimamas, jei už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų gynimo tarybos narių, t.y., ne mažiau kaip trys iš penkių narių. Balsavimo protokolą pasirašo visi posėdyje tiesiogiai dalyvavę gynimo tarybos nariai.
100. Jei gynimo taryba nusprendžia, kad mokslo laipsnis neteiktinas, pataisyta ir (ar) papildyta disertacija gali būti teikiama ginti ne anksčiau kaip po vienerių metų.
101. Mokslo ir leidybos skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po disertacijos gynimo posėdžio apie gynimo rezultatus praneša Lietuvos mokslo tarybai.
102. Ne vėliau kaip per dvi savaites po disertacijos gynimo vieną disertacijos egzempliorių disertantas perduoda Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir patvirtinimą apie pateiktą disertaciją perduoda Mokslo ir leidybos skyriui.
103. Ne vėliau kaip per dvi savaites po disertacijos gynimo disertantas disertaciją ar jos santrauką paskelbia Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų duomenų bazėje (ETD), vadovaujantis Akademijos rektoriaus įsakymu patvirtinta „Lietuvos kūno kultūros akademijos studijų baigiamųjų darbų, daktaro disertacijų, jų santraukų bei habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalgų elektroninių dokumentų parengimo, pateikimo įkelti ir įkėlimo į Lietuvos mokslo ir studijų elektroninių dokumentų informacinės sistemos talpyklas bei naudojimo tvarkos aprašu“.
104. Gavęs gynimo tarybos sprendimą suteikti mokslo laipsnį, rektorius pasirašo diplomą.
105. Mokslo daktaro laipsnio diplomo formą ir diplomo blankų gamybos, apskaitos bei registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
106. Disertantas per tris darbo dienas po gynimo tarybos sprendimo priėmimo gali Akademijos senatui pateikti apeliaciją dėl nesuteikto mokslo laipsnio. Senatas apeliaciją dėl nesuteikto mokslo laipsnio turi išnagrinėti ir savo sprendimą pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po apeliacijos pateikimo.
107. Jei disertanto netenkina Senato sprendimas dėl nesuteikto mokslo laipsnio, jis gali skundą teikti Akademijos Akademinės etikos komisijai.
108. Akademija gali atšaukti sprendimą suteikti mokslo laipsnį, jei nustatomas mokslinio nesąžiningumo faktas arba mokslo laipsnis suteiktas pažeidus reglamentą.
109. Sprendimas suteikti mokslo laipsnį taip pat atšaukiamas, kai Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius priima tai padaryti įpareigojantį sprendimą.
110. Sprendimas dėl suteikto mokslo laipsnio atšaukimo priimamas Senate.
X. DAKTARO MOKSLO LAIPSNIO ĮGIJIMAS EKSTERNU
111. Siekti eksternu įgyti mokslo daktaro laipsnį gali asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą (toliau – eksternas). Eksternas turi būti išleidęs mokslinę monografiją arba svarbiausius disertacijos rezultatus paskelbęs ne mažiau kaip dviejuose straipsniuose, išspausdintuose recenzuojamuose mokslo leidiniuose, ir parengęs disertaciją.
112. Po 2013 m. sausio 1 d. eksternu siekiantys įgyti mokslo laipsnį asmenys, pateikę prašymą ginti disertaciją turi būti:
išleidę mokslinę monografiją arba svarbiausius savo tyrimų rezultatus paskelbę ne mažiau kaip trijuose mokslo straipsniuose, išspausdintuose Lietuvos mokslo tarybos patvirtintose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose žurnaluose. Bent vienas iš trijų straipsnių turi būti publikuotas Mokslinės informacijos instituto (Institute for Scientific Information) bazėje referuotuose leidiniuose (straipsnis leidinyje, įrašytame į Mokslinės informacijos instituto leidinių sąrašą (ISI),
gali būti priimtas spausdinti); pateikęs žodinį
ar stendinį pranešimą, parengtą pagal savo tyrimų rezultatus ne mažiau kaip dviejuose tarptautiniuose moksliniuose renginiuose.
113. Prašymą rektoriui leisti ginti mokslo daktaro disertaciją eksternas pateikia Mokslo ir leidybos skyriui. Prie prašymo prideda:
113.1. disertacijos rankraštį arba išleistą mokslinę monografiją;
113.2. mokslinių publikacijų sąrašą ir jų elektronines kopijas;
113.3. magistro kvalifikacinio laipsnio (ar jam prilyginto aukštojo išsilavinimo) diplomo ir jo priedų kopijas;
113.4. patvirtintų doktorantūros studijų egzaminų (jeigu tokių buvo) protokolų kopijas ar jų išrašus;
113.5. gyvenimo, mokslinės ir kūrybinės veiklos aprašymą – curriculum vitae.
114. Rektorius prašymą su priedais nukreipia į Doktorantūros komitetą, kuris disertacijos parengtumui įvertinti skiria du ekspertus, kurie įvertina pretendento paskelbtų mokslo tyrimų rezultatų reikšmingumą bei disertacijos ar monografijos atitikimą šių nuostatų 74 ir 75 punktų reikalavimams ir katedrą (mokslo padalinį), į kurią paskiriamas pretendentas.
115. Doktorantūros komitetas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos išnagrinėja pateiktą medžiagą ir nusprendžia, ar disertacijos rankraštis arba išleista mokslinė monografija atitinka mokslo daktaro disertacijai keliamus reikalavimus. Jeigu priimamas teigiamas sprendimas, doktorantūros komitetas:
115.1. nurodo, kas yra taisytina pretendento parengtoje disertacijoje ir jos santraukoje ir iki kada disertacija turi būti pataisyta;
115.2. teikia Senatui tvirtinti eksterno konsultantą, kuris toliau atlieka šiame reglamente nurodytas doktoranto vadovo funkcijas. Jeigu daktaro laipsnį įgyti eksternu siekia asmuo, kuris jau studijavo doktorantūroje, bet disertacijos nepateikė, Doktorantūros komitetas gali jo konsultantu skirti buvusį doktoranto vadovą arba kitą asmenį;
115.3. sprendžia pretendento jau išlaikytų doktorantūros studijų egzaminų įskaitymo klausimą, nustato, kokius dar doktorantūros studijų egzaminus ir iki kada pretendentas turi išlaikyti, paskiria studijų konsultantus, nustato egzaminuotojų sudėtį, egzaminavimo tvarką;
115.4. sudaro egzaminų komisiją (komisijas);
115.5. paskiria disertacijos gynimo datą, kuri turi būti ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo priėmimo dienos.
116. Eksternas, gavęs doktorantūros komiteto teigiamą sprendimą, disertaciją gina pagal šio reglamento reikalavimus.
117. Eksternas padengia tik tiesiogiai su mokslo daktaro laipsnio įgijimu susijusias išlaidas.
Eksterno mokesčio dydį nustato Senatas.
118. Jei doktorantūros komitetas atmeta eksterno prašymą ginti disertaciją, vėl teikti prašymą ginti disertaciją jis gali ne anksčiau kaip po vienų metų.
Senato pirmininkas doc. dr. Aleksas Stanislovaitis Senato sekretorius doc. dr. Albinas Grūnovas
1 priedas. Daktaro disertacijos antraštinio lapo pirmojo puslapio pavyzdys.
LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJA
Vardas Pavardė
DISERTACIJOS PAVADINIMAS
Daktaro disertacija
Biomedicinos mokslai, biologija (01B), fiziologija (B470) arba
Socialiniai mokslai, edukologija (07S), fizinis lavinimas, judesių mokymas, sportas (S273)
2010, Kaunas
2 priedas. Disertacijos antraštinio lapo antrojo puslapio pavyzdys.
Disertacija rengta 2008 – 2012 metais Lietuvos kūno kultūros akademijoje (Jei disertacija ginama eksternu, įrašoma „Disertacija ginama eksternu“) Mokslinis vadovas:
(Jei disertacija ginama eksternu, įrašoma „Mokslinis konsultantas“)
Pedagoginis vardas, mokslo laipsnis, Vardas Pavardė (Institucijos pavadinimas, Mokslo sritis, mokslo kryptis – mokslo krypties kodas)
(Jei disertanto vadovas buvo pakeistas, nurodomas ir ankstesnis jo vadovas ir jo darbo laikotarpis) Pedagoginis vardas, mokslo laipsnis, Vardas Pavardė (Institucijos pavadinimas, Mokslo sritis, mokslo kryptis – mokslo krypties kodas B) – iki 2010-10-01
Konsultantai (jei tokie buvo patvirtinti):
Pedagoginis vardas, mokslo laipsnis, Vardas Pavardė (Institucijos pavadinimas, Mokslo sritis, mokslo kryptis – mokslo krypties kodas)
Pedagoginis vardas, mokslo laipsnis, Vardas, Pavardė (Institucijos pavadinimas, Mokslo sritis, mokslo kryptis – mokslo krypties kodas)
Disertacija ginama Lietuvos kūno kultūros akademijos _________________________ mokslo
(mokslo krypties pavadinimas)
taryboje:
Pirmininkas
Pedagoginis vardas, mokslo laipsnis, Vardas Pavardė (Institucijos pavadinimas, Mokslo sritis, mokslo kryptis – mokslo krypties kodas)
Nariai:
Pedagoginis vardas, mokslo laipsnis, Vardas Pavardė (Institucijos pavadinimas, Mokslo sritis, mokslo kryptis – mokslo krypties kodas)
Disertacija bus ginama viešame Lietuvos kūno kultūros akademijos _________________________
(mokslo krypties pavadinimas)
mokslo tarybos posėdyje _______________________________________________________
(posėdžio data, valanda, posėdžio vieta, institucijos adresas)
Informacija apie disertacijos gynimą išsiųsta ______________________________
(data)
Disertaciją galima peržiūrėti Lietuvos kūno kultūros akademijos bibliotekoje
