LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Jekaterina Drygina
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVRSITETO MEDICINOS AKADEMIJOS STUDENTŲ ŽINIOS APIE KOSMETIKOS PRIEMONES, JŲ NAUDOJIMO ĮPROČIAI IR SĄSAJOS SU
SUBJEKTYVIAIS SVEIKATOS NUSISKUNDIMAIS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Darbo vadovė:
doc. dr. Rūta Ustinavičienė
Kaunas, 2015
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVRSITETO MEDICINOS AKADEMIJOS STUDENTŲ ŽINIOS APIE KOSMETIKOS PRIEMONES, JŲ NAUDOJIMO ĮPROČIAI IR SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIAIS SVEIKATOS NUSISKUNDIMAIS Jekaterina Drygina
Mokslinė vadovė doc. dr. Rūta Ustinavičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos Akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Kaunas, 2015. 53p.
Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos I – II kurso studentų kosmetikos priemonių naudojimo įpročius ir jų sąsajas su subjektyviais sveikatos nusiskundimais.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Tyrime dalyvavo 297 LSMU medicinos akademijos I – II kurso studentai (13 studijų programų). Duomenys analizuoti IBM SPSS statistics 20.0 programa. Lyginant studentų patirtų šalutinių poveikių sąsajas su subjektyviais sveikatos nusiskundimais taikytas χ2 kriterijus. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05, ir nereikšmingais, kai p>0,05. Požymių koreliacijai vertinti skaičiuotas Kramerio V koeficientas. Ryšis ar jo nebuvimas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05.
Rezultatai. Renkantis kosmetikos priemones, respondentams svarbiausia yra jų funkcijos, kaina, sudėtis. Kosmetikos priemones studentai dažniausiai perka prekybos centre, specializuotose parduotuvėse arba vaistinėse. Dažniausiai studentų įvardinti šalutiniai poveikiai buvo: odos sudirgimas, odos pleiskanojimas, akių ašarojimas, bėrimas, niežulys.
Priemonės, dažniausiai sukėlusios šalutinius poveikius, buvo: makiažo, plaukų, odos, kūno priežiūros priemonės. 22,6 proc. apklaustų studentų patyrė šalutinį kosmetikos priemonių poveikį, į gydytojus kreipėsi 1,0 proc. Nustatyta 1,31 karto didesnė galimybė moterims kreiptis į gydytojus dėl patirtų šalutinių poveikių. Respondentai, patyrę šalutinių poveikių, savo sveikatą vertino blogiau negu jų nepatyrę.
Išvados. Tyrimo rezultatai parodė, kad beveik visi respondentai naudoja vienokias ar kitokias kosmetikos priemones. Penktadalis respondentų patyrė šalutinių poveikių, o į gydytojus kreipėsi tik 1.0 proc. Patyrę šalutinius poveikius respondentai savo sveikatą vertino blogiau nei jų nepatyrę.
Raktažodžiai: studentai, kosmetika, šalutiniai poveikiai
SUMMARY
Public Health
LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES MEDICAL ACADEMY STUDENTS KNOWLEDGE ABOUT COSMETICS PRODUCTS THEIR USE HABITS AND ITS RELATIONSHIPS WITH SUBJECTIVE HEALTH COMPLAINTS Jekaterina Drygina
Scientific supervisor Rūta Ustinavičienė, Assoc., Dr., Prof.,
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Enviromental and Occupational Medicine,
Kaunas, 2015. 53p.
Aim of the study: To Evaluate Lithuanian University of Health Sciences 1st & 2nd course students habits of use of cosmetics and link with subjective health issues.
Methods. Research was done in November-December of 2014. 297 LSMU 1st & 2nd course students (13 study program) took part in this research. Received data was proceed and analyzed using IBM SPSS Statistics 20.0 software. A criteria of χ2 has been used to compare the link between students side-effects and subjective health issues. Indicators differences were considered statistically significant if p<0,05 and statistically insignificant if p>0,05. A factor of Kramer V was used to rate attributes of correlation. If factor is p<0,05 the connection and absence of it is considered statistically significant.
Results. The most important for respondents when choosing cosmetics are role, price and ingredients. Students buy their cosmetics mostly in shopping centers, cosmetics stores and pharmacy. The most common side effects were skin irritation, skin scaling, eye tearing, rash, and itch. Most common cosmetics that caused side effects were face care, make up, hair care, skin care and body care. 22,6 percent of respondents had experienced side effects from cosmetics, but only 1 percent referred to the doctor. It has been determined 1,31 times higher chance for women to refer to the doctor for experienced side effects. Students who experienced side effects has rated own health worse than the ones who did not experience side effects.
Conclusions. Research results data has shown that almost all respondents are using some kind of cosmetics. One fifth of students had experienced the side effects but only 1 percent had refer to the doctor for the cause. Students who experienced side effects has rated own health worse than the ones who did not experience side effects.
Key words: students, cosmetics, side effects.
SANTRUMPOS
Colipa – European Cosmetic, Toiletry and Perfumery Association ES – Europos sąjunga
FDA - U.S. Food and Drug administration. Jungtinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administravimo tarnyba
HN – higienos norma
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas MA – medicinos akademija
PI – pasikliautinas intervalas
SLS – sodium lauryl sulfate (natrio laurilsulfatas). Aktyvus ingridientas, sukeliantis produkto putojimą
TLK – Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija
TURINYS
ĮVADAS ... 6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Kosmetikos gaminiai, jų saugos reglamentavimas ... 9
1.2. Kosmetikos gaminių naudojimo įpročiai ... 11
1.3. Šalutiniai poveikiai patiriami naudojant kosmetikos gaminius ... 13
2. TYRIMO METODIKA ... 18
2.1. Tyrimo metodika ... 18
2.2. Klausimyno pagrindimas ... 20
2.2.1 Kosmetikos priemonių pasirinkimo kriterijai ... 20
2.2.2 Klausimai apie naudojamas kosmetikos priemones ... 21
2.2.3 Klausimai apie šalutinius poveikius ... 23
2.3 Tirtųjų kontingentas ... 23
2.4 Duomenų apdorojimas ir analizė ... 24
3. REZULTATAI ... 25
3.1 Kosmetikos pasirinkimo kriterijai ... 25
3.2 Kosmetikos priemonių naudojimo dažniai ... 27
1.3. Respondentų patirti šalutiniai poveikiai ir subjektyvus sveikatos vertinimas ... 32
2. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38
IŠVADOS ... 43
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 44
LITERATŪRA ... 45
PRIEDAI ... 49
6
ĮVADAS
Europos kosmetikos ir parfumerijos asociacijos duomenimis Europos sąjungos kosmetikos gaminių rinka yra viena iš didžiausių pasaulyje. 2012 metais Europos sąjungos kosmetikos rinkos vertė buvo 72 bilijonai eurų, tai beveik dvigubai viršija Japonijos rinkos vertę (30 bilijonų eurų) ir netgi Jungtinių Amerikos Valstijų rinkos vertę (59 bilijonai eurų) [8]. Taip pat net esant ekonominiam nuosmukiui, ši rinka pastaraisiais metais tik augo ir plėtėsi. Tai reiškia, kad vartotojai naudoja vis daugiau įvairių kosmetikos priemonių. Augant kosmetikos priemonių naudojimui, didėja ir rizika vartotojams patirti šalutinius kosmetikos gaminių poveikius.
Skirtingose šalyse galioja nevienodi kosmetikos gaminių rinką reguliuojantys įstatymai.
Europos sąjungos šalyse (taip pat ir Lietuvoje) pagrindinis įstatymas yra Europos parlamento ir tarybos reglamentas Nr. 1223/2009, kuris numato visus reikalavimus, susijusius su ES platinamais kosmetikos gaminiais. Šį reglamentą Lietuvoje papildo HN 115:2002
„Kosmetikos gaminiai. Ingredientų ir jų kiekių nustatymas“, kurioje nurodomi standartizuoti tyrimo būdai, kosmetikos gaminių sudėties įvertinimui.
JAV veikia liberalesnis modelis. Čia kosmetikos gaminiai, prieš tiekiant juos į rinką, nėra tikrinami, tačiau jau esantys rinkoje gali būti tikrinami, ar jie atitinka keliamus reikalavimus.
Japonijoje administracinės nuostatos riboja netgi įprastų ingredientų pasirinkimą. Tad vertinama, kad šioje šalyje galioja griežčiausi reikalavimai kosmetikos gaminių saugumui.
Visais šiais reikalavimais siekiama užtikrinti į rinką patenkančių gaminių saugumą vartotojams ir taip apsaugoti jų sveikatą nuo galimų neigiamų pasekmių. Ir nors naudojami kosmetikos gaminiai daugeliu atveju yra saugūs, vartotojai neišvengia šalutinių poveikių.
Oficialiai registruojamas alerginių reakcijų, susijusių su kosmetikos gaminių naudojimu, paplitimas nėra didelis, nes dažnai vartotojų patiriamos alerginės reakcijos yra lengvos ir stipriai nesutrikdo įprasto jas patyrusių žmonių gyvenimo ritmo, ir jie nesikreipia į gydymo įstaigas, todėl nepatenka į oficialią statistiką[2]. Tačiau manoma, kad vienokius ar kitokius šalutinius poveikius gali patirti maždaug trečdalis populiacijos narių, naudojančių kosmetikos gaminius [27]. Atsiradus šalutiniams poveikiams, dažniausiai juos patyrę asmenys bando nesunkius sutrikimus išsigydyti patys. Į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai šalutiniai poveikiai yra sunkesni. Nors oficialiai šalutinių poveikių paplitimas nėra didelis, tačiau atliekama vis daugiau tyrimų, padedančių įvertinti respondentų kosmetikos priemonių naudojimo įpročius, dažniausiai pasireiškiančius šalutinius poveikius bei tai, kaip jie yra
susiję su kosmetikos gaminių naudojimo įpročiais [2;4;18]. Lietuvoje nepavyko rasti tyrimų, kurie vertintų kosmetikos priemonių naudojimo paplitimą ir patirtus šalutinius poveikius.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas
Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos I – II kurso studentų kosmetikos priemonių naudojimo įpročius ir jų sąsajas su subjektyviais sveikatos nusiskundimais.
Uždaviniai:
1. Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos I – II kurso studentų žinias apie kosmetikos priemones bei jų naudojimo įpročius.
2. Įvertinti studentų subjektyvius nusiskundimus sveikata, galimai susijusius su kosmetikos gaminių naudojimu.
3. Atskleisti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos I – II kurso studentų kosmetikos priemonių naudojimo įpročių ir subjektyvių sveikatos nusiskundimų sąsajas.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Kosmetikos gaminiai, jų saugos reglamentavimas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje Lietuvos higienos normoje (HN115:2002 „Kosmetikos gaminiai. Ingredientų ir jų kiekių nustatymas“) yra pateikiamas apibrėžimas, kuris nurodo, kad „kosmetikos gaminys – medžiaga ar preparatas- skirtas išorinėms kūno dalims (epidermiui, plaukams, nagams, lūpoms ir išoriniams lyties organams) arba dantims, burnos ertmės gleivinei tik/ar daugiausia valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą ar kvapą, apsaugoti ir/ar palaikyti jų gerą būklę“. Taip pat šioje higienos normoje nurodoma, kad, naudojant kosmetikos gaminį pagal nurodytą paskirtį, jis neturi kelti pavojaus žmonių sveikatai. Taipogi ši higienos norma nurodo, kaip turėtų būti atliekami kosmetikos gaminio tyrimai (standartizuoti tyrimo metodai), vertinant jo sudėtį bei nustatant sudėtinių medžiagų koncentracijas[10]. Taip siekiama išvengti galimų manipuliacijų atliekant gaminio įvertinimą gamintojo naudai, nes atlikdami laboratorinius tyrimus gamintojai galėtų naudotis savo metodikomis ar mėginių paėmimo skirtumais ir taip gauti sau palankius tyrimų rezultatus. Būtų sunku užtikrinti gaminių saugą, ypač tų medžiagų, kurių koncentracija yra ribojama.
Norint platinti kosmetikos gaminį rinkoje, jis turi atitikti ne tik HN 115:2002, bet ir Lietuvos higienos normoje HN 64 – 1:2001 „Kosmetikos ir asmens higienos gaminiai.
Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“ keliamus reikalavimus. Šioje higienos normoje nustatomi reikalavimai, kurie yra taikomi patiems kosmetikos gaminiams bei jų gamybos patalpoms.
Taip pat Europos sąjungos šalyse gaminami, platinami, importuojami ir t.t. kosmetikos gaminiai turi atitikti reikalavimus, keliamus 2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento patvirtintuose nuostatuose (EB) Nr.1223/2009 dėl kosmetikos gaminių nuostatos.
Dalis šių nuostatų yra perkelti į ankščiau išvardintas higienos normas. Šiame reglamente yra aptariamos taikymo sritys, apibrėžimai, kosmetikos gaminių sauga, atsakomybė už saugą, gaminių laisvas judėjimas, gaminių saugos įvertinimas, informacijos byla, pranešimai, tam tikrų medžiagų, gaminant kosmetikos priemones, apribojimai, bandymų su gyvūnais tvarka, vartotojų informavimo, rinkos priežiūros reikalavimai, jų nesilaikymas, apsaugos sąlygos, administracijų bendradarbiavimo tvarka, reglamento įgyvendinimo priemonės. Taip pat šis reglamentas nustato bendrą visoje Europoje kosmetikos gaminių notifikavimo tvarką [13].
Naujai į rinką pateikiami gaminiai ir jau joje esantys turi būti notifikuojami per bendrą visoms Europos sąjungos šalims narėms puslapį (Cosmetic products notification portal,
CPNP). Notifikuoti parduodamą kosmetikos gaminį gali bet kuris asmuo (fizinis, juridinis), norintis parduoti, gaminti, platinti, importuoti ir t.t. kosmetikos gaminius šalies rinkoje.
Tačiau notifikuojant gaminį, nėra tikrinama, ar jis atitinka aukščiau išvardintus reikalavimus ir teisės aktus. Atitikties reikalavimams kontrolę vykdo valstybinės institucijos (Visuomenės sveikatos centrai, valstybinė ne maisto produktų inspekcija, valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija).
Bendra gaminių notifikavimo sistema padeda į vieną duomenų bazę sujungti informaciją apie visoje Europoje platinamus kosmetikos gaminius. Tuo atveju, kai valstybinės institucijos, vykdydamos kosmetikos gaminių saugos kontrolę, nustato gaminių neatitikimą reikalavimams, kitoms šalims narėms pranešama apie šiuos neatitikimus. Tuomet, pasinaudojus notifikavimo sistemoje sukauptais duomenimis, šalys gali pasitikrinti, ar jų rinkoje yra platinamas toks gaminys. Pavojingas ar reikalavimų neatitinkantis gaminys gali būti pašalinamas iš rinkos ne tik ten, kur buvo nustatytas pažeidimas, bet visose šalyse, kuriose yra nustatomi tokie patys neatitikimai. Taip užtikrinama vartotojų apsauga nuo kosmetikos gaminių, kurie gali sukelti pavojų jų sveikatai.
Asmuo, norintis pradėti kosmetikos priemonių gamybą, turi gauti higienos pasą, suteikiantį jam teisę prekiauti savo gamybos kosmetikos gaminiais, bei notifikuoti savo gaminamus kosmetikos gaminius. Jeigu asmuo kosmetikos gaminius gamina ne pats, o tik juos platina, importuoja, parduoda, jis yra atsakingas už jų saugą ir kokybę. Asmuo privalo turėti reikiamus dokumentus, patvirtinančius gaminių saugą ir kokybę. Jie nebus tikrinami prieš pradedant prekybą, tačiau vėliau, jau esant jiems rinkoje, gali būti patikrinti.
Europos sąjungoje taikomas kosmetikos gaminių rinkos reguliavimo būdas priskiriamas prie vieno iš griežtesnių modelių. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos valstijose taikomas daug liberalesnis modelis. Šioje šalyje kosmetikos priemonių gamybą ir judėjimą rinkoje reglamentuoja 2 pagrindiniai įstatymai – „Federalinis maisto, vaistų ir kosmetikos aktas“
(„Federal Food, Drug and Cosmetic Act“) ir „Sąžiningo pakavimo ir ženklinimo etiketėmis įstatymas“ („Fair Packaking and Labeling Act“), o pačią rinką prižiūri JAV maisto ir vaistų administravimo tarnyba (FDA). Prieš patenkant į rinką, kosmetikos gaminiai nėra tikrinami, tačiau jau esantčius rinkoje FDA gali patikrinti, ar gaminiai atitinka reikalavimus. Taip pat prieš pradedant prekybą kosmetikos gaminiu pardavėjas neprivalo jo registruoti. Tai gali daryti nebent savanoriškai. Jeigu nustatomi neatitikimai reikalavimams, tarnyba imasi atitinkamų priemonių [30]. Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose kosmetikos priemonėms taikomi reikalavimai ir saugumo procedūros yra liberalesnės negu Europos sąjungoje, tačiau jie vis tiek užtikrina aukštą vartotojų sveikatos apsaugos lygį.
Kanadoje kosmetikos gaminių saugumo reguliavimas yra panašus į Europos sąjungos reguliavimą. Atsakomybė už tiekiamo į rinką produkto kokybę yra perkelta gamintojui, t.y., prieš tiekdamas kosmetikos gaminius į rinką, gamintojas ar platintojas turi įsitikinti, kad jie yra saugūs. O kosmetikos gaminių rinką prižiūri ir saugumą vertina „Health Canada“
valstybinis departamentas. Produktų saugos inspektoriai tikrina, tiria ir vertina rinkoje esančius produktus. Radus nesaugių ir neatitinkančių reikalavimų kosmetikos gaminių, jie yra šalinami iš rinkos [19].
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad Lietuvoje, kaip ir Europos sąjungoje, skiriamas didelis dėmesys kosmetikos gaminių saugai ir kokybei bei yra plačiai reglamentuojamas.
Tačiau ir kitose šalyse (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose) nors ir taikomi liberalesni reikalavimai vartotojai irgi saugomi nuo kokybės reikalavimų neatitinkančių kosmetikos gaminių.
1.2.Kosmetikos gaminių naudojimo įpročiai
Kosmetikos priemonių naudojimo įpročiai gali priklausyti nuo įvairių veiksnių.
Kosmetikos priemonių naudojimo įpročiams daugiausia reikšmės turi lytis; beveik visuose atliktuose tyrimuose dažniau ir daugiau kosmetikos gaminių naudoja moterys. Vyrai jų naudoja gerokai mažiau. Beveik visa kosmetikos priemonių rinka, jos produktai bei jų estetinis apipavidalinimas labiau orientuojamas į moteris. Gajūs ir visuomenės stereotipai, kad tik moterys naudojasi makiažo ir įvairiomis kūno priežiūros priemonėmis, todėl vyrai vengia naudoti kai kurias kosmetikos priemones. Kosmetikos priemonių naudojimo įpročius gali įtakoti ir šalies kultūra, nes vienose kultūrose vyrams yra normalu ir priimtina išsidažyti veidą įvairiomis spalvomis (Afrikos šalyse ir pan.), kitose, tik išgirdus žodžių junginį „kosmetikos priemonė“, įsivaizduojamos makiažo priemonės ir moterys, naudojančios jas. Kalifornijoje atlikto tyrimo metu kosmetikos priemonių naudojimo rezultatai buvo palyginti pagal respondentų etniškumą ir nustatyta, kad afroamerikiečiai daug rečiau naudojo šampūną ir kondicionierių (galėjo įtakoti jų plaukams būdinga plaukų tekstūra bei tradicijos). Azijiečių kilmės moterys daug dažniau naudojo veido priežiūros priemones, lyginant su kitomis moterimis, tačiau makiažo priemonių ir dezodorantų naudojimas buvo daug mažesnis. [34].
Tyrimų, vertinančių kosmetikos priemonių naudojimo įpročius, nėra daug. Nepavyko rasti nei vieno Lietuvoje atlikto tyrimo, kuris būtų vertinęs kosmetikos priemonių naudojimo įpročius tarp respondentų. Europoje taip pat nėra daug atlikta panašių tyrimų, tačiau situacija yra geresnė.
Prancūzijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad šioje šalyje moterys dažniau ir daugiau naudoja įvairių kosmetikos priemonių nei vyrai. Jo metu apskaičiuota, kad moterys vidutiniškai sunaudoja 27 kosmetikos priemones per metus, o kasdien naudojasi 16 priemonių. Tuo tarpu vyrai - tik 12 priemonių per metus ir 8 priemones per mėnesį [21]. Tik vienoje srityje vyrai lenkia moteris – jie daug dažniau nei moterys naudoja įvairias kosmetikos priemones, skirtas skutimuisi [12].
Olandijoje atlikto tyrimo metu vertintas įvairių kosmetikos priemonių naudojimo dažnis parodė, kad skutimosi priemones naudojo 53,3 proc. vyrų ir tik 23,5 proc. moterų. Tuo tarpu makiažo priemonėmis naudojosi daugiau negu pusė apklaustųjų moterų ir nei vienas vyras.
Taipogi buvo palyginta, kiek priemonių naudoja vyrai ir moterys. Nustatyta, kad vidutiniškai moterys naudojosi 17-ka priemonių, o vyrai tik 7-iomis kosmetikos priemonėmis [3].
Kalifornijoje (JAV) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad net ir kosmetikos priemones, kurios nėra siejamos su lytimi, moterys naudojo dažniau negu vyrai. Taip pat buvo atliktas palyginimas pagal respondentų amžiaus grupes bei nustatyta, kad jaunesni respondentai kosmetikos gaminius naudojo dažniau negu vyresni respondentai. Šio tyrimo metu respondentų buvo klausiama, kokias priemones – kvepiančias ar bekvapes – jie yra linkę rinktis. Nustatyta, kad daugiau nei 80 proc. suaugusiųjų pirkdami renkasi kvepiančią dušo želė. Kvepiantį kūno losjoną rinkosi maždaug pusė apklaustųjų respondentų. Dar beveik 80 proc. respondentų, pirkdami plaukų kondicionierių, rinkosi taip pat kvepiantį. Šio tyrimo metu respondentų buvo klausiama, kokias kosmetikos priemones naudoja jų vaikai. Buvo nustatyta, kad vaikai naudojasi tokiomis pačiomis kosmetikos priemonėmis kaip ir jų tėvai.
Kitaip tariant, tėvai savo kosmetikos naudojimo įpročius perduoda vaikams [34].
Lyginant veiksnius, kurie labiausiai įtakoja vyrų kosmetikos priemonių naudojimo įpročius dviejose šalyse (Prancūzijoje ir Kanadoje), atliktas tyrimas parodė, kad abiejose šalyse vyrai kosmetikos gaminių naudojimą bendrai vertino teigiamai. Dažniausiai tiek prancūzų, tiek kanadiečių naudojamos kosmetikos priemonės buvo plaukų želė, veido kremas, odos priežiūros produktai ir drėkinamieji losjonai. Nustatyta, kad labiausiai vyrus naudoti kosmetikos priemones skatino reklamos, kuriose jie, naudojantys kosmetiką, buvo vaizduojami fiziškai patrauklesni ir stipresni. Nei skatinimas pasirūpinti sveikata, nei visuomenės įsitikinimai neįtakojo kanadiečių ar prancūzų vyrų kosmetikos naudojimo įpročių.
Kanadiečių vyrus labiau paveikė bei skatino naudoti daugiau kosmetikos gaminių įvaizdžio formavimo, senėjimo ir gyvenimo būdo aspektai, akcentuojami vyriškos kosmetikos produktų reklamose [28].
Apibendrinant galima teigti, kad kosmetikos priemonių naudojimą labiausiai įtakoja lytis. Moterys kosmetikos priemones naudoja dažniau negu vyrai ir jų naudojamos kosmetikos priemonės yra daug įvairesnės nei vyrų. Moterys naudoja dažniau netgi tas kosmetikos priemones, kurios paprastai nėra siejamos su lytimi (pvz., šampūnas, dezodorantas ir pan.). Vieninteliai kosmetikos gaminiai, kuriuos vyrai naudoja dažniau už moteris yra įvairios skutimosi priemonės (putos, losjonai, kremai po skutimosi). Tačiau kosmetikos priemonių naudojimo įpročiams įtakos gali turėti ir tokie veiksniai, kaip žmogaus etninė kilmė ar šeimoje susiformavę kosmetikos naudojimo įpročiai, nes yra nustatyta, kad tėvai savo kosmetikos gaminių naudojimo įpročius perduoda vaikams.
1.3. Šalutiniai poveikiai patiriami naudojant kosmetikos gaminius
Naudojant įvairius kosmetikos gaminius patiriami šalutiniai reiškiniai dažniausiai nėra stiprūs, todėl tik maža dalis respondentų, juos patyrusių, kreipiasi į gydytojus. Olandijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta tik apie 1600 atvejų, kuomet asmenys patyrė šalutinius poveikius, susijusius su kosmetikos naudojimu. Tai buvo apskaičiuota pagal populiacijos dydį – juos gali patirti maždaug 22 tūkstančiai asmenų per metus[27].
Lietuvoje nėra arba nepavyko rasti tyrimų, kurie vertintų kosmetikos priemonių naudojimo įpročius ar pasireiškiančius šalutinius poveikius. Oficialioje sveikatos statistikos informacinėje sistemoje taip pat nėra pateikiami duomenys apie alergines reakcijas, atsiradusias naudojant vienokias ar kitokias kosmetikos priemones. Užsienyje tyrimų, vertinančių kosmetikos naudojimo įpročius ir analizuojančių, kokią įtaką asmens sveikatai jie daro, galima rasti dažniau.
Atliekant kosmetikos priemonių naudojimo tyrimus, dažnai didesnė dalis respondenčių būna moterys, kadangi jos dažniau naudoja kosmetikos priemones, o viena iš dažniausiai moterų naudojamų makiažo priemonių yra akių tušas. Vieno tyrimo metu, patikrinus merginų kosmetikos krepšelio turinį, buvo nustatyta, kad 70,5 proc. merginų, dalyvavusių tyrime, savo kosmetikos krepšelyje turėjo bent vieną priemonę, kurios galiojimo terminas buvo pasibaigęs.
Dažniausiai pasibaigusio galiojimo termino kosmetikos priemonė buvo akių tušas. Iš visų apklaustųjų 29,5 proc. respondenčių patyrė šalutinį kosmetikos priemonių poveikį.
Dažniausiai respondentės patirtą šalutinį poveikį nurodė akių ašarojimą ir paraudimą. Atliktas mikrobiologinis kosmetikos priemonių iš studenčių kosmetikos krepšelių tyrimas parodė, kad 79 proc. mėginių buvo užkrėsti S.aureus ir 13 proc. P.aeryginosa bakterijomis [16]. Šie priemonėse rasti mikroorganizmai gali sukelti įvairias akies infekcijas ir uždegimus. Tad naudojant priemones, kurių galiojimo terminas yra pasibaigęs, ar laikant gaminius
netinkamomis sąlygomis, atsiranda ne tik didesnė tikimybė patirti šalutinių poveikių, bet ir susirgti įvairiomis mikroorganizmų sukeliamomis ligomis.
Viena iš dažniausiai moterų naudojamų kosmetikos priemonių yra akių tušas. Ir šalutiniai poveikiai moterims dažnai pasireiškia būtent akių srityje. Mokslininkai ištyrė, kokios makiažo priemonės, naudojamos aplink akis, sukelia alergines reakcijas. Nustatyta, kad dažniausiai moterys naudoja akių tušą, makiažo pagrindą bei akių pieštuką. Dauguma respondenčių šiomis kosmetikos priemonėmis naudojasi kasdien. Šio tyrimo metu buvo nustatytas tiesioginis ryšys tarp akių makiažo priemonių (tušo, pieštuko, makiažo pagrindo) naudojimo ir didesnio patiriamo akių diskomforto. Palyginus moteris, naudojančias ir nenaudojančias akių makiažo priemones, nustatyta, kad moterys, nenaudojančios akių makiažo priemonių, savo akių komfortą vertina geriau nei moterys, naudojančios akių makiažo priemones [1].
Olandijoje atlikto tyrimo metu šeimos gydytojai, dermatologai bei vartotojai, fiksuodami ir registruodami patirtus šalutinius kosmetikos priemonių poveikius, nustatė, kad šalutinius poveikius dažniausiai sukeldavo makiažo ir odos drėkinimo priemonės. Dažniausiai pasitaikę šalutiniai poveikiai – odos paraudimas, niežulys, deginimo jausmas. Tyrimo metu asmenims, kurie kreipėsi į gydytojus dermatologus dėl kilusių šalutinių poveikių, buvo atliekamas aplikacinis testas su Europos standartiniu alergenų rinkiniu, kuris parodė, kad dažniausiai tiriamiesiems alerginę reakciją sukeldavo aromatų mišinys, Izotiazolinonai (naudojami kosmetikos priemonėse kaip konservantai) ir cocamidopropyl betaine (naudojamas šampūnuose ir prausikliuose kaip paviršinio aktyvumo medžiaga). Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šalutinius kosmetikos priemonių poveikius dažniausiai patiria moterys, kadangi jos daugiau ir dažniau naudoja kosmetikos priemones. Be to, moterys yra labiau linkusios rūpintis savo sveikata negu vyrai [27].
Į kosmetikos priemonių sudėtį įeina ne vienas ingredientas, todėl kartais nustatyti, kokia medžiaga sukėlė šalutinį poveikį, gali būti nelengva. Šią užduoti palengvina aplikaciniai odos mėginiai su jau iš anksto paruoštais standartiniais Europos alergenų rinkiniais. Šie rinkiniai sudaromi atsižvelgiant į tai, kokios medžiagos dažniausiai sukėlė alergines reakcijas.
Dažnai apie kosmetikos gaminius galima išgirsti įvairių visuomenėje plačiai aptariamų prielaidų, pav., dezodorantų ir antiperspirantų naudojimas moterims didina riziką susirgti krūties vėžiu. Aliuminio druskų, esančių beveik visuose dezodorantuose bei daugelyje apsauginių kremų nuo saulės, poveikis nėra iki galo įvertintas. Kai kurie mokslininkai mano, kad jis gali didinti riziką susirgti krūties vėžiu moterims, kurios turi genetinį polinkį šiai ligai.
Bet, norint įvertinti tiksliai, reikėtų atlikti daugiau epidemiologinių tyrimų [21].
Švedijoje buvo tiriama, ar kosmetikos priemonių, į kurių sudėtį įeina mineralinis aliejus, naudojimas yra susijęs su didesne reumatoidinio artrito rizika. Tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad įprastinis kasdienių kosmetikos priemonių naudojimas nėra susijęs su didesne reumatoidinio artrito rizika. Tačiau esant tam tikram asmens genotipui ir kitiems rizikos veiksniams, didinantiems reumatoidinio artrito riziką, kosmetikos priemonių, į kurių sudėtį įeina mineralinis aliejus, naudojimas gali paskatinti ligą greičiau išryškėti [29].
Taip pat buvo daromos prielaidos, kad plaukų dažuose esančios sudedamosios medžiagos gali sukelti šlapimo pūslės vėžį, tačiau, atlikus išsamesnę analizę, paaiškėjo, kad šiuolaikiniai plaukų dažai ir juose esančios plaukus dažančios medžiagos nėra gentotoksiškos ir nemutageniškos, todėl plaukų dažai yra saugūs naudoti ir neturėtų didinti rizikos susirgti šlapimo pūslės vėžiu[4]. Nors šios priemonės nesukelia tokių ligų kaip vėžys, tačiau dažnai pasitaiko atveju, kai sukelia alergines reakcijas. Yra nustatyta, kad maždaug 4 proc. Europos gyventojų yra jautrūs plaukų dažų sudėtinei medžiagai fenilenediaminui, kuris yra dažniausias alerginių reakcijų sukėlėjas naudojant plaukų dažus [18]. Kadangi 4 proc. alerginės reakcijos paplitimas, vertinant Europos populiacijos dydį, yra nemažas, todėl ant visų, rinkoje platinamų plaukų dažų, yra rekomendacija prieš juos naudojant atlikti testą tam, kad būtų įvertinta, ar asmuo yra alergiškas, ar ne.
Vilniaus universiteto Lietuvos alergologijos centro mokslininkų duomenimis alergines reakcijas dažniausiai sukelia šios kosmetikos gaminiuose esančios medžiagos – β- fenilendiaminas (naudojamas plaukų dažuose), formaldehidai (konservantai, naudojami įvairiose kosmetikos priemonėse), parabenai (taip pat naudojami kaip kosmetikos priemonių konservantai) [3]. Šios sudėtinės medžiagos kosmetikos gaminiuose naudojamos dažnai.
Vieno tyrimo metu, įvertinus daugiau negu 200 kosmetikos priemonių, buvo nustatyta, kad 44-iuose proc. gaminių buvo parabenų, 25-iuose proc. formaldehidų, taip pat 80 proc.
kosmetikos priemonių buvo armotų, kurie yra priskiriami prie medžiagų, dažnai sukeliančių alergines reakcijas [20].
Vertinant kosmetikos priemonių pašalinius poveikius, svarbu nustatyti, ar šalutinis poveikis tikrai yra sukeltas kosmetikos priemonės, ar atsirado dėl kitų priežasčių. Vieno tyrimo metu įvertinta, kad iš visų, besikreipiančių pacientų, kurie skundėsi kosmetikos priemonių sukeltomis įvairiomis odos reakcijomis, 31 proc. atvejų odos dermatitas buvo susijęs su naudojama kosmetika, 14 proc. pacientų šalutiniai reiškiniai kilo dėl netinkamo kosmetikos priemonių naudojimo ir beveik pusei žmonių odos reakcijas sukėlė ne kosmetikos priemonės, kaip jie manė, o kitos priežastys [11].
Kai kuriais atvejais yra sudėtinga nustatyti, ar šalutinį poveikį sukėlė būtent asmens naudotos kosmetikos priemonės, nes kasdien žmogus susiduria su daug cheminių medžiagų bei kitų alergenų, kurie gali iššaukti alergines reakcijas, panašias į tas, kurias sukelia kosmetikos gaminiai. Taip pat Europos sąjungos kosmetikos gaminių direktyva nustato, kad informacija apie kosmetikos priemonių sukeliamus šalutinius poveikius turi būti kaupiama ir registruojama bei prieinama vartotojams. Yra sukurta visa sistema, skirta registruoti visus šiuos atvejus. Kad gydytojams būtų lengviau nuspręsti, ar asmens patirtas šalutinis poveikis yra susijęs su kosmetikos gaminio naudojimu Colipa (Europos kosmetikos, higienos reikmenų ir parfumerijos gaminių asociacija), pateikė rekomendacijas, kuriomis vadovaujantis galima lengviau įvertinti, ar šalutiniai reiškiniai atsirado dėl kosmetikos priemonių naudojimo, ar ne.
Ši asociacija pasiūlė naudoti priežastingumo modelį (1 pav,), kai, žinant šalutinio poveikio pasireiškimo laiką, simptomus bei įvertinus iš medicininės pusės, ar toks reiškinys yra tikėtinas, pasinaudojus lentelėmis, galima tiksliai įvertinti, ar šalutinis poveikis yra susijęs su kosmetikos priemonės naudojimu.
1 pav. Colipa priežastingumo įvertinimo diagrama [35]
Priklausomai nuo patiriamų nepatogumų ir šalutinių poveikių skiriasi ir alergijos daroma įtaka asmens gyvenimo kokybei. Pavyzdžiui, vertinant, kaip sukelta alergija kvapiosioms kosmetikos priemonių sudėtinėms dalims paveikė respondentų gyvenimą, paaiškėjo, kad 67,5 proc. respondentų gyvenimą ši alergija pakeitė žymiai, nes jie turi nuolat laikytis tam tikrų atsargumo priemonių, kad alergija nepasireikštų. Dar 47,0 proc. nurodė, kad didžiausią įtaką jų gyvenimo kokybei turėjo pasireiškiantys egzemos epizodai, o 17,1 proc.
respondentų turėjo laikiną nedarbingumą dėl sukeltos alergijos ir tai labai įtakojo jų gyvenimo kokybę [22].
Apibendrinant galima teigti, kad dažniausiai kosmetikos priemonių sukeliamos reakcijos yra nesunkios ir pasireiškia niežuliu, paraudimu bei bėrimu. Dažniau šalutinius kosmetikos gaminių poveikius patiria moterys. Vyrams tai nutinka daug rečiau. Moterims alergines reakcijas daugiausiai sukelia akių srityje naudojamos kosmetikos priemonės.
Dažniausiai alergines reakcijas sukelia kosmetikos gaminių sudėtyje esantys parabenai, aromatai, formaldehidai. Kadangi gaminant kosmetikos priemones taikomi griežti reikalavimai, jie yra saugūs naudoti ir nesukelia tokių ligų kaip vėžys ar reumatoidinis artritas, bet vis dėlto, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms (genetika, polinkis sirgti, dažnas bei itin dideliais kiekiais tam tikros medžiagos naudojimas), gali paskatinti ankstesnį ligos pasireiškimą.
Dažnai pasireiškiantys šalutiniai kosmetikos priemonių reiškiniai nėra labai rimti. Jie trunka sąlyginai trumpą laiką ir beveik nepakeičia juos patyrusių asmenų kasdienybės.
Dažniausiai dėl jų žmonės net nesikreipia į gydytoją, todėl gyvenimo kokybę šalutiniai poveikiai įtakoja nežymiai. Patyrus šalutinį kosmetikos gaminio reiškinį, gyvenimo kokybė beveik nekinta, o jei ir sumažėja, tai trumpam laikui.
2. TYRIMO METODIKA
2.1.Tyrimo metodika
Norint įvertinti tiriamųjų žinias apie naudojamas kosmetikos priemones, jų naudojimo įpročius bei su tuo susijusius subjektyvius nusiskundimus sveikata, buvo atliekamas kiekybinis tyrimas. Anoniminės anketinės apklausos būdu buvo apklausti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, medicinos akademijos I-II kurso studentai. Taip buvo surinkti duomenys apie jų naudojamas kosmetikos priemones bei tai, ar teko patirti alergines reakcijas. Studentai tyrime dalyvavo savanoriškai, nepageidaujantys dalyvauti tyrime atsisakė pildyti klausimynus.
Tyrimo metu buvo naudojamas originalus klausimynas, sudarytas remiantis kitais panašiais tyrimais, metodine literatūra, higienos normomis. Klausimynas buvo suskirstytas į 4 pagrindines klausimų grupes. I-ąją grupę sudarė klausimai apie demografines respondentų charakteristikas. II-ojoje dalyje pateikti klausimai apie kosmetikos priemonių pasirinkimo kriterijus. III-iojoje dalyje buvo pateikti klausimai apie tai, kokias kosmetikos priemones ir kaip dažnai respondentai naudoja. Paskutinėje, IV-ojoje, klausimyno dalyje buvo pateikti klausimai apie šalutinius poveikius, kuriuos respondentai patyrė naudodami tam tikras kosmetikos priemones.
Pirminė anketa buvo pateikta 10-čiai respondentų bei pakreguota pagal jų pateiktas pastabas.
Toks duomenų rinkimo būdas tinka apklausti dideliam skaičiui žmonių, surinkti pirminę epidemiologinę informaciją apie nagrinėjamą reiškinį bei įvertinti reiškinio paplitimą.
Kadangi Lietuvoje beveik nėra atliktų panašių tyrimų, ši analizė padėjo įvertinti pirminę situaciją bei, remiantis gautais duomenimis, galima daryti išvadą, jog tolesni panašūs tyrimai yra reikalingi.
Tikrasis tyrimas buvo atliekamas 2014 metų lapkričio pabaigoje ir visą gruodžio mėnesį. Studentai buvo apklausiami prieš prasidedant paskaitoms, joms pasibaigus ar kitu, jiems patogiu metu. Prieš išdalinant anketas, studentai buvo supažindinami su anketos turiniu, tyrimo tikslu, anketos anonimiškumu bei rezultatų panaudojimo tikslais. Jie galėjo užduoti jiems kilusius klausimus. Dalinant anketas, jie galėjo atsisakyti jas pildyti. Tai buvo vertinama kaip atsisakymas dalyvauti tyrime. Kadangi anketoje yra klausimų, susijusių su respondentų sveikata, norint surinktus duomenis panaudoti, buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas.
Tyrime dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, medicinos akademijos I-ojo ir II-ojo kurso studentai. Iš viso medicinos akademijoje yra 13 studijų programų, kurių I-ame ir II-ame kurse studijuoja 1646 studentai. Duomenys apie studijuojančių studentų skaičių gauti iš atitinkamų fakultetų dekanatų. Pasinaudojus internetine skaičiuokle (Sample size calculator), nustatyta, kad, pasirinkus 95 proc. pasikliautiną lygmenį ir 0,05 proc. paklaidos tikimybę, šios studentų populiacijos reprezentatyvi imtis turėtų būti sudaryta iš 312 tiriamųjų.
Kadangi skirtingose studijų programose mokosi nevienodas skaičius studentų ir šis skaičius gali skirtis net keliasdešimt kartų, studentų imtis buvo sudaroma pagal procentinę studijų programos sudaromą dydį (1 lent.), kad duomenyse atitinkamai atsispindėtų atsakymai.
Atliekant apklausą respondentai buvo pasirenkami atsitiktinai. Kartais to paties kurso studentai buvo apklausiami po kelis kartus, tik skirtingomis dienomis tam, kad būtų surinktas reikiamas skaičius tiriamųjų. Iš tų studijų programų, kurių reikėjo apklausti mažai respondentų (pvz., 1-3), jie buvo pasirenkami visai atsitiktinai, pavyzdžiui, dalyvauti tyrime buvo prašoma pirmo atėjusio į paskaitas studento.
1 lentelė. Tiriamųjų imties paskaičiavimas
Eil.
nr.
LSMU MA studijų programa Kursas Studijuojančių Skaičius *
Proc. Reikiamas apklausti skaičius
1. Medicina I 309 18,77 59
II 314 19,08 60
2. Medicininė ir veterinarinė genetika I 32 1,94 6
II 27 1,64 5
3. Medicininė ir veterinarinė biochemija
I 15 0,91 3
II 19 1,15 4
4. Odontologija I 91 5,53 17
II 124 7,53 24
5. Burnos higiena I 22 1,34 4
II 15 0,91 3
6. Kineziterapija I 54 3,28 10
II 57 3,46 11
7. Ergoterapija I 13 0,79 2
II 14 0,85 3
8. Akušerija I 15 0,91 3
II 15 0,91 3
9. Slauga I 74 4,50 14
II 40 2,43 8
10. Farmacija I 140 8,51 27
II 121 7,35 23
11. Visuomenės sveikata I 28 1,70 5
II 32 1,94 6
12. Sveikatos psichologija I 29 1,76 5
II 26 1,58 5
13. Socialinis darbas medicinoje I 7 0,43 1
II 13 0,79 2
Viso: 1646 100,00 312
*2014 m. rugsėjo mėn. duomenimis
2.2.Klausimyno pagrindimas
Anketa, skirta apklausti studentus, buvo parengta remiantis kitų autorių atliktais tyrimais, kurie vertino kosmetikos gaminių šalutinius poveikius, bei išsikeltais tikslais ir uždaviniais. Anketą sudaro 34 klausimai: 12 atvirų ir 22 klausimai su pasirenkamais atsakymų variantais. Visus anketos klausimus galima suskirstyti į 4 pagrindines dalis. Pirmoji dalis skirta gauti bendriesiems duomenims apie respondentus, antrojoje dalyje pateikiami klausimai apie kosmetikos priemonių pasirinkimo kriterijus, trečioji skirta išsiaiškinti, kokias kosmetikos priemones ir kaip dažnai naudoja respondentai, o ketvirtojoje dalyje pateikiami klausimai apie šalutinius kosmetikos priemonių poveikius, kuriuos patyrė respondentai.
Trečiojoje anketos dalyje pateiktos kosmetikos priemonės buvo sugrupuotos atsižvelgiant į kosmetikos priemonių klasifikacijas, kurios pateiktos LR „HN 62:2001 kosmetikos gaminiai.
Bendrieji reikalavimai. Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“, LR HN 64-1:2001
„Kosmetikos ir asmens higienos gaminiai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“, LR sveikatos apsaugos ministro patvirtintu įsakymu „Dėl kosmetikos ir asmens higienos gaminių saugos sveikatai įvertinimo tvarkos ir kosmetikos gaminių notifikavimo tvarkos patvirtinimo įstatymuose bei Olandijos mokslininkų pateiktame pranešime [6].
2.2.1 Kosmetikos priemonių pasirinkimo kriterijai
Norint sužinoti, kuo remdamiesi respondentai pasirenka naudojamus kosmetikos gaminius, jiems pateikiami šie klausimai:
Kur perkate kosmetikos gaminius? Įsigytų kosmetikos priemonių kokybei įtakos gali turėti ir jos įsigijimo vieta. Perkant, pvz., turguje, yra didesnė tikimybė, kad prekė galėjo būti laikoma netinkamomis sąlygomis arba nebuvo atsižvelgiama į jos galiojimo terminą[31].
Ar pirkdami kosmetikos gaminį, domitės jo sudėtimi? Šis klausimas padės įvertinti, ar studentai kosmetikos gaminius perka tik rinkdamiesi pagal tai, kokias funkcijas jie atlieka, ar ir pasidomi gaminio sudedamosiomis dalimis.
Ar rinkdamiesi kosmetikos gaminį, vengiate, kad jo sudėtyje nebūtų tam tikrų medžiagų?( Jeigu atsakote „taip“, įrašykite, kokių medžiagų ar kokių medžiagų grupių vengiate). Vertinant atsakymus į šį klausimą, galima bus plačiau įvertinti studentų žinias apie kosmetikos gaminių sudėtį ir tai, ar pirkdami kosmetikos priemones, jie renkasi atsižvelgdami į jose esančias medžiagas ir kokių medžiagų dažniausiai stengiasi išvengti.
Ar naudojate kosmetikos priemones, kurių galiojimo terminas pasibaigęs? Šis klausimas padės įvertinti, ar studentai naudoja kosmetikos priemones su pasibaigusiu galiojimu, ar ne. Taip pat šis klausimas padės objektyviau įvertinti kosmetikos priemonių sukeltus šalutinius poveikius. Kadangi naudojant kosmetikos gaminius su pasibaigusiu vartojimo terminu yra didesnė tikimybė patirti šalutinius poveikius.
Ar įsimenate, kada kokią priemonę pradėjote naudoti; ar stengiatės įsidėmėti, iki kada galite ja naudotis? Ant kai kurių kosmetikos gaminių galiojimo terminas nurodomas ne konkrečia data - iki kada gaminys galioja, bet parašoma, kiek laiko nuo pakuotės atidarymo kosmetikos priemonė tinkama naudoti. Jeigu kosmetikos priemonė bus ilgai naudojama, jos galiojimo laikas gali pasibaigti, ir tai gali turėti įtakos jos kokybei.
Renkantis kosmetikos priemonę jums svarbiausia (išvardinami kriterijai). Šis klausimas padės išsiaiškinti, kas labiausiai įtakoja studentų pasirinkimą: ar studentai, besirinkdami kosmetikos priemonę, domisi jos sudėtimi, ar jiems svarbiausias yra gamintojas.
2.2.2 Klausimai apie naudojamas kosmetikos priemones
Šiais klausimais siekiama išsiaiškinti, kokias kosmetikos priemones ir kaip dažnai studentai naudoja. Gavus šiuos duomenis, galima bus įvertinti, ar patirti šalutiniai poveikiai gali būti susiję su naudojamomis kosmetikos priemonėmis.
Kaip dažnai ir kokias burnos higienos priemones naudojate? Šiuo klausimu siekiama išsiaiškinti, kokias burnos higienos priemones naudoja studentai. Šios priemonės yra priskiriamos kosmetikos gaminių grupei ir taip pat gali turėti šalutinių poveikių.
Išvardykite kelis pavadinimus konkrečių priemonių (ir jų gamintojus), kurias dažniausiai naudojate burnos higienai palaikyti. Sužinojus konkrečius kosmetikos priemonių pavadinimus, bus galima įvertinti jų sudėtį bei išsiaiškinti, kokios medžiagos galėjo turėti įtakos patirtiems pašaliniams poveikiams. Taip pat galėsime objektyviau įvertinti, kokias kosmetikos priemones studentai renkasi dažniausiai.
Kokias kūno odos priežiūros priemones naudojate? Kaip dažnai tai darote? Šis klausimas padės įvertinti, kiek ir kokių priemonių kūno odos priežiūrai studentai naudoja daugiausiai bei kaip dažnai jas naudoja.
Įvardykite kelis konkrečius priemonių ir jų gamintojų pavadinimus, kurias dažniausiai naudojate kūno odos priežiūrai? Įvertinus populiariausias studentų
naudojamas priemones, galima bus analizuoti jų sudėtį ir palyginti, kas galėjo sukelti nepageidaujamus reiškinius.
Kokias veido odos priežiūros priemones naudojate ir kaip dažnai? Šis klausimas padės išsiaiškinti, kaip dažnai ir kokias priemones studentai naudoja veido odos priežiūrai.
Įvardykite konkrečius kelių priemonių pavadinimus ir jų gamintojus, kuriuos dažniausiai naudojate veido odos priežiūrai. Įvertinus populiariausias studentų naudojamas priemones, galima bus analizuoti jų sudėtį ir palyginti, kas galėjo sukelti nepageidaujamus reiškinius.
Kokias ir kaip dažnai rankų priežiūros priemones naudojate? Šis klausimas padės išsiaiškinti, kaip dažnai ir kokias priemones studentai naudoja rankų priežiūrai.
Įvardinkite kelis konkrečius rankų priežiūrai dažniausiai naudojamų priemonių pavadinimus ir jų gamintojus. Įvertinus populiariausias studentų naudojamas priemones, galima bus analizuoti jų sudėtį ir palyginti, kas galėjo sukelti nepageidaujamus reiškinius.
Kokias ir kaip dažnai plaukų priežiūros priemones naudojate? Šis klausimas padės sužinoti, kokias plaukų priežiūros priemones ir kaip dažnai naudoja studentai.
Įvardinkite kelis konkrečius plaukų priežiūrai dažniausiai naudojamų priemonių pavadinimus ir jų gamintojus. Įvertinus populiariausias studentų naudojamas priemones, galima bus analizuoti jų sudėtį ir palyginti, kas galėjo sukelti nepageidaujamus reiškinius.
Kokias ir kaip dažnai makiažo priemones naudojate? Šis klausimas leis įvertinti, kokias makiažo priemones studentai dažniausiai naudoja ir kaip dažnai tai daro.
Įvardinkite kelis konkrečius dažniausiai naudojamų makiažo priemonių pavadinimus ir jų gamintojus. Įvertinus populiariausias studentų naudojamas priemones, galima bus analizuoti jų sudėtį ir palyginti, kas galėjo sukelti nepageidaujamus reiškinius.
Kokias ir kaip dažnai nagų priežiūros priemones naudojate? Šis klausimas leis įvertinti, kokias makiažo priemones studentai dažniausiai naudoja ir kaip dažnai tai daro.
Įvardinkite kelis konkrečius nagų priežiūrai dažniausiai naudojamų priemonių pavadinimus ir jų gamintojus. Sužinojus populiariausių naudojamų priemonių pavadinimus ir gamintojus galima bus analizuoti ir įvertinti jų sudėtį.
Kokias ir kaip dažnai įdegio priemones naudojate? Šis klausimas padės įvertinti, kaip dažnai ir kokias priemones naudoja studentai.
Įvardykite kelis konkrečius jūsų dažniausiai naudojamų įdegio priemonių pavadinimus ir gamintojus. Sužinojus populiariausių naudojamų priemonių pavadinimus ir gamintojus, galima bus analizuoti ir įvertinti jų sudėtį.
2.2.3 Klausimai apie šalutinius poveikius
Kaip vertinate savo sveikatą? Šis klausimas leis palyginti ir įvertinti, ar susiję šalutiniai reiškiniai su subjektyviu sveikatos vertinimu.
Ar kada nors teko patirti kosmetikos priemonių sukeltą nepageidaujamą poveikį?
Šis klausimas atskleis, kokia dalis studentų, jų manymu, patyrė nepageidaujamus kosmetikos priemonių poveikius.
Kuriuos iš žemiau išvardintų šalutinių poveikių patyrėtę? Išanalizavus atsakymus į šį klausimą, galima bus įvertinti, kokius šalutinius poveikius dažniausiai patyrė studentai.
Jūsų nuomone, kokia kosmetikos priemonė galėjo sukelti nepageidaujamus reiškinius? Sužinosime, kokios kosmetikos priemonės, studentų nuomone, jiems galėjo sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių. Taip pat galima bus įvertinti, kurios priemonės sukėlė didžiausius ir kokios mažiausius šalutinius poveikius.
Ar dėl patirtų nepageidaujamų poveikių jums teko kreiptis į gydytoją? Šis klausimas leis įvertinti, kokia dalis iš patyrusių nepageidaujamus reiškinius studentų kreipėsi į gydytoją.
Jeigu teko kreiptis į gydytoją dėl patirtų šalutinių kosmetikos priemonių sukeltų reiškinių, kokią diagnozę Jums nustatė gydytojas? Šis klausimas atskleis, ar šalutinius poveikius tikrai sukėlė kosmetikos priemonės, ar kiti veiksniai.
Ar žinote, kokiai konkrečiai sudėtinei kosmetikos priemonių medžiagai esate alergiška(-as)? Įvertinę atsakymus sužinosime, kokiai sudėtinei daliai studentai yra alergiški dažniausiai. Taip pat bus galima palyginti su kitų tyrimų duomenimis.
2.3 Tirtųjų kontingentas
Tyrimo metu respondentams buvo išdalinta 312 anketų, tačiau, įvertinus užpildytas anketas, buvo nustatyta, kad atgal sugrįžo ir teisingai užpildyta buvo 297 anketos (atsako dažnis – 95 proc.). Apklausoje dalyvavo 76,4 proc. merginų (n=227) ir 23,6 proc. vaikinų (n=70). Pirmojo kurso studentai sudarė 50,5 proc. visų apklaustųjų (n=150), antrojo kurso studentai sudarė 49,5 proc. apklaustųjų (n=147). Apklaustųjų amžiaus vidurkis lygus 20,3 metams (vidutinis kvadratinis nuokrypis - 1,4 metai). Studentų pasiskirstymas pagal tai, iš kur jie atvyko studijuoti, panašus - 55,2 proc. (n=164) apklaustųjų studentų studijuoti atvyko iš miesto ir 44,8 (n=133) studentų iš kaimo.
2.4 Duomenų apdorojimas ir analizė
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programos paketą (versija IBM SPSS Statistics 20.0). Vertinant, ar lyginamų dydžių skirtumas yra esminis, buvo apskaičiuojamas χ2 kriterijus. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05, ir nereikšmingais, kai p>0,05.
Kai kuriems rodikliams buvo apskaičiuojamas galimybių santykio rodiklis (GS).
Apskaičiuojant jo pasikliautiną intervalą, pasirinktas 95 proc. pasikliautinumo lygmuo.
Galimybių santykis laikytas statistiškai reikšmingu, kai į 95 proc. PI neįėjo vienetas.
Nustatant požymių koreliaciją, skaičiuotas Kramerio V koeficientas. Ryšis ar jo nebuvimas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Požymių koreliacija vertinta pagal šias Kramerio V rodiklio reikšmes:
0 – 0,24 – ryšio nėra arba jis labai silpnas;
0,25 – 0,49 – silpnas ryšys;
0,5 – 0,75 – vidutinio stiprumo ryšys;
0,75 – 1 – stiprus ryšys.
3. REZULTATAI
3.1 Kosmetikos pasirinkimo kriterijai
Pirmoje anketos dalyje studentams buvo užduoti klausimai, kurie leido išsiaiškinti, kokie kriterijai lemia kosmetikos priemonių pasirinkimą, sužinoti, kur studentai perka kosmetikos priemones. Pirmiausiai buvo klausiama, kur studentai dažniausiai perka kosmetikos priemones. Susumavus duomenis, paaiškėjo, kad merginos ir vaikinai kosmetikos priemones įsigyja panašiose vietose. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas palyginus kaip dažnai vaikinai ir merginos perka kosmetikos priemones specializuotoje kosmetikos priemonių parduotuvėje. Paaiškėjo, kad merginos statistiškai reikšmingai dažniau perka kosmetikos priemones specializuotose parduotuvėse negu vaikinai. Vertinant bendrai, respondentai kosmetikos priemones dažniausiai įsigyja prekybos centruose, specializuotose kosmetikos priemonių parduotuvėse, vaistinėse arba internetinėse Lietuvos parduotuvėse (2 lentelė).
2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį tarp perkančių kosmetikos priemones skirtingose vietose.
Kur perka kosmetikos priemones?
Vyrai proc.
(n)
Moterys proc. (n)
Viso proc. (n)
χ2 , p, lls
1. Prekybos centre 72,9 (51) 64,8 (147) 66,7 (198) 2. Specializuotoje kosmetikos
prekių parduotuvėje
48,6 (34) 63,0 (143) 59,6 (177) χ2 =4,62, p=0,032, lls=1
3. Vaistinėje 24,3 (17) 35,7 (81) 33,0 (98)
4. Internetinėse parduotuvėse Lietuvoje
21,4 (15) 30,8 (70) 28,6 (85) 5. Internetinėse užsienio
parduotuvėse
12,9 (9) 10,6 (24) 11,1 (33)
6. Turguje 7,1 (13) 5,7 (5) 6,1 (18)
Taip pat respondentų buvo klausiama, ar, pirkdami kosmetikos gaminį, jie domisi šios prekės sudėtimi. Pasiskirstymas pagal lytį tarp besidominčių ir ne kosmetikos sudėtimi buvo panašus. Pirkdami kosmetikos priemones jos sudėtimi domisi 40,0 proc. vyrų ir 41,4 proc.
moterų.
Įvertinus studentų atsakymus į klausimą, ar kosmetikos gaminio pasirinkimą įtakoja jo sudėtis, buvo nustatyta, kad tam tikrų medžiagų, esančių kosmetikos gaminiuose, stengiasi išvengti 25,1 proc. moterų ir 2,9 proc. vyrų (skirtumas statistiškai reikšmingas χ2 =16,43, p<0,000, lls=1). Moterys statistiškai reikšmingai dažniau stengiasi vengti tam tikrų medžiagų
renkantis priemones. Tarp atsakymuose įvardintų vengtinų medžiagų respondentai nurodė: 1.
Natrio laurilsulfatą (SLS), 2. Kaip medžiagų grupę įvardijo parabenus, 3. Alkoholius, 4.
Ftalatus, 5. Aliuminio junginius. Vaikinai kaip vengtinas medžiagas įvardijo: 1. Ftalatus; 2.
Parabenus, 3. Alkoholius.
Iš visų apklaustųjų respondentų – 35,7 proc. moterų ir 41,4 proc. vyrų – nurodė naudojantys kosmetikos priemones, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas. Lyginant pasibaigusio galiojimo priemonių naudojimą pagal kursą nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pirmojo ir antrojo kurso studentų. Pirmojo kurso studentai statistiškai reikšmingai dažniau negu antrojo naudoja kosmetikos priemones, kurių galiojimas yra pasibaigęs, atitinkamai - 43,5 proc. ir 30,6 proc.
(χ2 =5,15, lls=1, p=0,023).
Perkant ir renkantis kosmetikos priemones respondentams svarbiausi buvo šie kriterijai:
atliekamos kosmetikos priemonės funkcijos, kaina, sudėtis (3 lentelė). Mažiausiai svarbūs kriterijai: pakuotė, atsiliepimai apie priemonę internete bei konsultanto rekomendacijos.
Labiausiai išsiskyrė vyrų ir moterų nuomonė apie kosmetikos priemonės kainos svarbą renkantis priemonę. Didesnei daliai moterų (62,6 proc.) negu vyrų (39,0 proc.) kaina buvo svarbus kriterijus renkantis kosmetikos priemonę. Atliktas palyginimas pagal lytį parodė, kad statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vyrams ir moterims svarbių kriterijų, renkantis kosmetikos priemones, nėra.
3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir kosmetikos priemonių pasirinkimo kriterijus
Renkantis kosmetiką svarbiausia
Moterys proc. (n)
Vyrai proc. (n)
Viso
proc. (n) χ2 , p, lls
1. Atliekamos funkcijos 69,6 (158) 77,1 (54) 71,4 (212) χ2 =1,48, p=0,222, lls=1
2. Kaina 62,6 (142) 39,0 (55,7) 60,9 (181) χ2 =1,05, p=0,305, lls=1
3. Sudėtis 36,1 (82) 24,3 (17) 33,3 (99) χ2 =3,37, p=0,06, lls=1
4. Draugų/pažįstamų/šeimos
rekomendacijos 31,7 (72) 38,6 (27) 33,3 (99) χ2 =1,13, p=0,288, lls=1
5. Gamintojas 31,7 (72) 30,0 (21) 31,3 (93) χ2 =2,7, p=0,10, lls=1 6. Konsultanto
rekomendacijos 26,9 (61) 18,6 (13) 24,9 (74) χ2 =1,97, p=0,16, lls=1
7. Atsiliepimai internete 14,1 (32) 10,0 (7) 13,1 (39) χ2 =0,787, p=0,375, lls=1
8. Jos pakuotė 12,8 (29) 5,7 (4) 11,1 (3) χ2 =2,70, p=0,10, lls=1
3.2 Kosmetikos priemonių naudojimo dažniai
Tyrimo metu studentų buvo klausiama, kaip dažnai jie naudoja kosmetikos priemones.
Įvertinus jų atsakymus buvo sudarytos dažnių lentelės, kur įvairių priemonių naudojimas buvo palygintas pagal lytį.
Burnos higienos priemonės buvo beveik vienodai dažnai naudojamos ir vaikinų, ir merginų. (2 pav.)
2 pav. Studentų pasiskirstymas pagal burnos higienos priemonių naudojimo dažnį Įvertinus atsakymus paaiškėjo, kad daugiau nei pusė studentų dantų pastą naudoja 2 ir daugiau kartų per dieną, dar 40 proc. studentų dantų pastą naudoja 5-6 kartus per savaitę. Ir tik 0,7 proc. nurodė, kad dantų pastos nenaudoja. Palyginę dantų pastos ir burnos skalavimo skysčio naudojimo dažnumą, matome, kad daug didesnė dalis studentų nenaudoja burnos skalavimo skysčio, taip pat tik ketvirtadalis jį naudoja 2 ir daugiau kartų per dieną.
Vertinant studentų kūno priežiūros priemonių naudojimą, nustatyta, kad dažniausiai ir daugiausiai studentų iš kūno priežiūros priemonių naudoja kvepalus ir tualetinį vandenį, dezodorantus/antiperspirantus, dušo želę, muilą, kūno kremą, aliejų, šveitiklį Kaip rečiausiai naudojamas, kūno priežiūros priemonės buvo įvardintos: kūno pienelis, losjonas, vonios putos (3 pav.). Kūno priežiūros priemonių naudojimas buvo palygintas pagal lytį ir kursą, kuriame mokosi studentai. Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti palyginus kūno šveitiklio naudojimą tarp vyrų ir moterų; moterys statistiškai reikšmingai dažniau naudoja kūno šveitiklį negu vyrai (χ2 =20,15, p<0,000, lls=4).
1,0 8,8
2,0 6,1
40,1 22,2
0,3
56,2 25,6
0,7 37,0
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Dantų pasta Burnos skalavimo skystis
Procentai
Mažiau negu 1 k. per sav. 1-2 k. per sav. 3-4 k. per sav.
5-6 k. per sav. 1 k. per dieną 2 ir daugiau kartų per d.
Nenaudoja
3,4 5,0
8,8 7,7 6,1 5,0 3,0
4,7 1,7 4,7
5,73,4 19,5
28,3 17,4 7,7 9,4
23,9 3,0 7,1
9,4
30,0 10,1
9,8 12,5 7,1
3,0
8,8 5,4
7,1
26,9
36,4 5,1
8,1 19,2 9,1
8,4
7,4 33,7
39,1
7,1
13,8 3,4
4,4 0,8
1,7
37,0 22,9
23,9 0,3 0,3
1,3 0,7
0,3
14,8 4,0
25,9 8,8 56,2
46,1 40,1 66,7
74,7 53,2
4,4 15,1
0 20 40 60 80 100
Muilas Dušo žėlė Vonios putos Kūno šveitiklis Kūno kremas Kūno losjonas Kūno pienelis Kūno aliejus Dezodorantas/…
Kvepalai ar tualetinis vanduo
Procentai
Mažiau negu 1 k. per sav. 1-2 k. per sav. 3-4 k. per sav.
5-6 k. per sav. 1 k. per dieną 2 ir daugiau k. per dieną Nenaudoja
0,3 4,7
16,5 7,1
10,8 4,7 4,01,7 2,7 3,0
3,0
10,1 9,8
11,4 6,7
22,2 9,8
13,8 12,4
2,5 3,4 5,1
3,4 4,4
9,4 8,4
10,4 5,7
8,5 8,8 1,3 4,7
7,1
5,1
3,4 4,4
21,2
9,8 23,9
8,8 8,4 10,4
8,7 17,8
3,6
4,7 14,1
2,0 16,5 7,4
5,7 2,7
3,4
7,4
2,3 1,7
0,7
1,3 2,0
8,1 1,3
2,4 1,3
1,0 6,1
78,8 72,4
52,9 41,2 42,8
31,3 56,2
60,6 79,1
75,8
53,5
0 20 40 60 80 100
Kremą po skutimosi Skutimosi putas - gelį Veido kauke Makiažo valiklis Veido šveitiklis Veido prausiklis Veido tonikas Veido pienelis Veido losjonas Veido balzamas Muilas
Procentai
Mažiau negu 1 k. per sav. 1-2 k. per sav. 3-4 k. per sav.
5-6 k. per sav. 1 k. per dieną daugiau nei 2-3 k. per dieną
Nenaudoja
3 pav. Studentų pasiskirstymas pagal kūno priežiūros priemonių naudojimo dažnį Vertinant respondentų naudojamas veido priežiūros priemones, buvo nustatyta, kad dažniausiai naudojamos veido priežiūros priemonės buvo makiažo valiklis, veido prausiklis bei šveitiklis.
4 pav. Studentų pasiskirstymas pagal veido priežiūros priemonių naudojimo dažnį
Rečiausiai naudojamos priemonės: veido balzamas, losjonas, pienelis, skutimosi putos-gelis ir kremas po skutimosi (4 pav.). Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti lyginant naudojamas priemones pagal lytį. Palyginus veido prausiklio naudojimo dažnumą, paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingai dažniau merginos nei vaikinai naudoja veido prausiklį (χ2 =32,39, p<0,000, lls=6). Tarp merginų ir vaikinų nurodė nenaudojantys veido prausiklio atitinkamai 23,8 ir 55,7 proc. Tad matome, kad daugiau merginų nei vaikinų įvairiu dažnumu naudoja veido prausiklį.
Dažniausiai respondentų naudojama rankų priežiūros priemonė yra muilas (5 pav.).
Didžioji respondentų dalis muilą naudoja 2 ir daugiau kartų per dieną, o 9,1 proc. nurodė nenaudojantys muilo.
5 pav. Studentų pasiskirstymas pagal rankų priežiūros priemonių naudojimo dažnį Mažiausiai respondentų naudojama rankų priežiūros priemonė yra rankų balzamas bei aliejus. Palyginus atsakymus pagal lytį statistiškai reikšmingas skirtumas buvo nustatytas tarp moterų ir vyrų rankų kremo naudojimo dažnumo. Moterys statistiškai reikšmingai dažniau negu vyrai naudojo rankų krem. Tuo tarpu didesnė vyrų dalis visai nenaudoja rankų kremo arba naudoja jį rečiau (χ2 =35,67, p<0,000, lls=6).
Vertinant respondentų naudojamas plaukų priežiūros priemones, nustatyta, kad dauguma studentų plaukų priežiūrai dažniausiai naudoja šampūną bei balzamą. Rečiausiai bei mažiausiai naudojamos plaukų priežiūros priemonės yra plaukų želė, plaukų dažai bei vaškas (6 pav.). Merginos statistiškai reikšmingai dažniau nei vaikinai naudoja plaukų dažus (χ2
=23,35, p<0,000, lls=1).
3,0 1,0 4,1 1,0
6,4 2,0 7,7 3,0
3,4 1,8
7,4 2,4
5,4 5,4
21,9 12,1
2,0 4,7
12,5 9,8
3,0 4,0
16,8 62,6
76,8 81,1
29,6
9,1
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Rankų aliejus Rankų balzamas Rankų kremas Muilas
Procentai
Mažiau negu 1 k. per sav. 1-2 k. per sav. 3-4 k. per sav.
5-6 k. per sav. 1 k. per dieną daugiau nei 2-3 k. per dieną
Nenaudoja
