LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO MEDICINOS AKADEMIJA
Viltė Marija Gintauskienė
SERGANČIŲJŲ IŠEMINE ŠIRDIES
LIGA ENDOKRININIŲ VEIKSNIŲ RYŠYS
SU SUBJEKTYVIU SVEIKATOS
VERTINIMU
Daktaro disertacijos santrauka Biomedicinos mokslai,
medicina (06B)
2
Disertacija rengta 2008–2012 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijoje.
Mokslinis vadovas
habil. dr. Robertas Bunevičius (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06B).
Konsultantė
habil. dr. Julija Brožaitienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06B).
Disertacija ginama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos mokslo krypties taryboje:
Pirmininkė
prof. habil. dr. Rūta Marija Babarskienė (Lietuvos sveikatos mokslų
universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06B).
Nariai:
prof. dr. Rasa Verkauskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06B);
prof. dr. Linas Šumskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 09B);
prof. dr. Žaneta Petrulionienė (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06B);
doc. dr. Arūnas Germanavičius (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06B).
Oponentai:
prof. dr. Rimvydas Šlapikas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, medicina – 06B);
prof. dr. Jolanta Dadonienė (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 06B).
Disertacija ginama viešame Medicinos krypties tarybos posėdyje 2013 m. rug-pjūčio 23 d. 13 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto posėdžių salėje.
Adresas: Sukilėlių pr. 17, LT-50009 Kaunas.
Disertacijos santrauka išsiuntinėta 2013 m. liepos 23 d.
Disertaciją galima peržiūrėti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biblio-tekoje.
3
LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES MEDICAL ACADEMY
Viltė Marija Gintauskienė
ENDOCRINE FACTORS AND PATIENT
CENTERED OUTCOMES IN CORONARY
ARTERY DISEASE
Summary of Doctoral Dissertation Biomedical Sciences,
Medicine (06B)
4
The doctoral dissertation was prepared during 2008–2012 at the Institute of Behavioral Medicine, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences.
Scientific Supervisor
Dr. Habil. Robertas Bunevičius (Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Biomedical Sciences, Medicine – 06B).
Consultant:
Dr. Habil. Julija Brožaitienė (Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Biomedical Sciences, Medicine – 06B).
The doctoral dissertation is defended at the Medical Research Council of the Medical Academy of Lithuanian University of Health Sciences:
Chairman
Prof. Habil. Dr. Rūta Marija Babarskienė (Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Biomedical Sciences, Medicine – 06B).
Members:
Prof. Dr. Rasa Verkauskienė (Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Biomedical Sciences, Medicine – 06B);
Prof. Dr. Linas Šumskas (Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Biomedical Sciences, Public health – 09B);
Prof. Dr. Žaneta Petrulionienė (Vilnius University, Biomedical Sciences, Medicine – 06B);
Assoc. Prof. Dr. Arūnas Germanavičius (Vilnius University, Biomedical Sciences, Medicine – 06B).
Opponents:
Prof. Dr. Rimvydas Šlapikas (Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Biomedical Sciences, Medicine – 06B);
Prof. Dr. Jolanta Dadonienė (Vilnius University, Biomedical Sciences, Medicine – 06B).
The doctoral dissertation will be defended at the open session of the Medical Research Council on the 23th of August 2013 at 1300 in the Symposium auditorium of the Institute of Cardiology of Lithuanian University of Health Sciences.
Address: Sukilėlių 17, LT-50161 Kaunas, Lithuania.
The summary of the doctoral dissertation was sent on 23 July 2013. The dissertation is available at Lithuanian University of Health Sciences Library.
5
SANTRUMPOS
ANOVA – dispersinė analizėanti-TPO – autoantikūnai prieš skydliaukės peroksidazę Beta, β – standartizuotas regresijos koeficientas
BNP – smegenų natriuretinis peptidas DEFS – Olandų pastangų nuovargio skalė LT3 – laisvasis trijodtironinas
LT4 – laisvasis tiroksinas
HADS – Ligoninės nerimo ir depresijos vertinimo skalė IŠL – išeminė širdies liga
KMI – kūno masės indeksas
MFI-20 – Daugiamatis nuovargio inventorius
MI – miokardo infarktas
NŠA –Niujorko širdies asociacija (angl. NYHA)
NT-proBNP – N-galinis smegenų tipo natriuretinis propeptidas rT3 – reversinis trijodtironinas
SD – standartinis nuokrypis
SF-36 – Trumpa sveikatos apklausos forma ŠN – širdies nepakankamumas
T3 – trijodtironinas
T4 –tiroksinas
6
ĮVADAS
Pagal mirtingumą nuo išeminės širdies ligos (IŠL) Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europoje. Mirtingumas nuo IŠL sudaro net 54 proc. visų mirčių. Nustatyta, kad didelę įtaką IŠL vystytis turi ne tik netinkami gyvensenos įpročiai, kaip rūkymas, persivalgymas, mažas fizinis akty-vumas ir tradiciniai rizikos veiksniai (nutukimas, dislipidemija, cukrinis diabetas, hipertenzija), bet ir netradiciniai: psichosocialinis stresas, asme-nybės bei neuroendokrininiai veiksniai. Pateikiama vis daugiau įrodymų, kad tam tikri biologiniai mechanizmai, tokie, kaip skydliaukės hormonai ir kortizolis, taip pat gali turėti įtakos sveikatos būklei.
Psichosocialiniai veiksniai turi įtakos IŠL vystymuisi ir komplikacijų atsiradimui. Statistiniais duomenimis apie 10 proc. gyventojų patiria ilgiau arba trumpiau trunkančias depresines būsenas. Įvairūs tyrimai rodo, kad apie 15–20 proc. sergančiųjų IŠL pasireiškia sunki depresijos forma ir daug daugiau pacientų patiria lengvos depresijos simptomus. Naujausių tyrimų duomenimis depresija yra nepriklausomas širdies ir kraujagyslių sistemos ligų blogos prognozės rizikos veiksnys.
Nerimas yra vienas pirmųjų ir intensyvus psichologinis atsakas į IŠL. Apie 70 proc. pacientų pasireiškia didesnis nei normalus nerimo lygis. Nerimo priepuoliai pasitaiko apie 4 proc. gyventojų ir apie 20 proc. besi-kreipiančiųjų į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, iš kurių apie 14 proc. serga IŠL. Dažniausios nerimo priežastys susirgus IŠL: mirties baimė, kito širdies priepuolio baimė, galima fizinė negalia bei galimas darbo nete-kimas.
Depresijos ir nerimo atsiradimo patogenezėje dalyvauja pagumburio-hipofizės-antinksčių ašis. Ilgalaikis stresas sukelia hormonų pusiausvyros sutrikimus, kurie neigiamai veikia medžiagų apykaitą, imuninės sistemos funkciją. Antinksčių žievės išskiriamo hormono kortizolio koncentracijos pokyčiai didina emocinių problemų pasireiškimo riziką. Sutrikus neuro-hormoninei širdies ir kraujagyslių reguliacijai, didėjant nerimui arba de-presijos simptomams, neadekvačiai reaguojama į išorinius dirgiklius. Kor-tizolio koncentracijos didėjimas skatina adrenalino ir noradrenalino sin-tezę. Todėl didėja širdies susitraukimų dažnis, kraujagyslių tonusas, kraujo spaudimas, periferinių kraujagyslių susitraukimas ir kt.
Kortizolio koncentracijos svyravimai turi įtakos ir skydliaukės hormonų koncentracijai. Skydliaukės hormonai medžiagų apykaitą veikia
kataboliš-7
kai, hipersekrecija aktyvina simpatinę nervų sistemą ir savo ruožtu skatina gliukokortikoidų sekreciją. Skydliaukės hormonų pokyčiai taip pat dažnai randami sergantiesiems širdies kraujagyslių ligomis bei depresija.
Nuovargis, dažniausias sveikatos sutrikimas, apibūdinamas kaip jėgų ir energijos stygius, daro neigiamą poveikį fizinei ir psichinei savijautai, tu-rinčiai įtakos IŠL eigai. Nuovargis susijęs su pagumburio-hipofizės-ant-inksčių ašies išsekimu. Skydliaukės funkcijos įtaka nuovargio pasireiš-kimui neaiški, tačiau nuovargis siejamas su mažesne tireotropinio hor-mono (TTH) koncentracija. Mūsų žiniomis, šiuo metu nėra tyrimų, verti-nančių ryšį tarp pagumburio-hipofizės-antinksčių ir skydliaukės ašių funk-cijos ir subjektyvaus nuovargio sergantiesiems IŠL.
Sergančiųjų IŠL su sveikata susijusi gyvenimo kokybė priklauso nuo psichologinės būsenos. Skydliaukės bei antinksčių hormonų sekrecijos su-trikimai dažnai sąlygoja energijos lygį, nuotaiką, atmintį, entuziazmą, ly-tinę funkciją, imuninės sistemos veikimą, žymūs hormonų pokyčiai ypač veikia gyvenimo kokybę.
Paskutiniu metu didelis dėmesys skiriamas hormoninių ir prohormoninių veiksnių įtakai sergančiųjų IŠL gyvenimo kokybei ir baigtims. Todėl svar-bu kompleksiškai įvertinti hormoninių žymenų ir elgesio veiksnių (depre-sijos, nerimo ir nuovargio) sąveikos įtaką sergančiųjų IŠL gyvenimo koky-bei, ligos eigai ir baigtims. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti su sveikata susi-jusios gyvenimo kokybės, psichikos sutrikimų, psichosocialinių veiksnių ryšį su hormoniniais žymenimis.
TIRIAMOJO DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tiriamojo darbo tikslas – išnagrinėti kortizolio ir skydliaukės ašies hormonų koncentracijų ryšį sergantiesiems išemine širdies liga su NT-proBNP koncentracija bei subjektyviomis sveikatos būklėmis: depresijos ir nerimo simptomais, nuovargiu ir su sveikata susijusia gyvenimo kokybe.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti galimą ryšį tarp NT-proBNP ir skydliaukės ašies hormonų bei kortizolio koncentracijų kraujo serume sergantiesiems IŠL. 2. Įvertinti galimą ryšį tarp depresijos, nerimo simptomų ir
skyd-liaukės ašies hormonų bei NT-proBNP koncentracijų sergantie-siems IŠL.
8
3. Įvertinti galimą ryšį tarp depresijos bei nerimo simptomų ir korti-zolio koncentracijos sergantiesiems IŠL.
4. Įvertinti subjektyvaus nuovargio ir fizinio pajėgumo galimą ryšį su skydliaukės ašies hormonų ir kortizolio koncentracijomis sergan-tiesiems IŠL.
5. Įvertinti su sveikata susijusios gyvenimo kokybės galimą ryšį su skydliaukės ašies hormonų ir kortizolio koncentracijomis sergan-tiesiems IŠL.
MOKSLINIO TYRIMO NAUJUMAS
Pirmą kartą analizuotas ryšys tarp skydliaukės hormonų bei kortizolio ir NT-proBNP koncentracijų sergantiesiems IŠL. Šio tyrimo metu pirmą kar-tą analizuotas ryšys tarp skydliaukės hormonų bei kortizolio koncentracijų ir depresijos bei nerimo simptomų, nuovargio ir su sveikata susijusios gy-venimo kokybės sergantiesiems IŠL. Svarbu pažymėti, kad visi pacientai nesirgo skydliaukės arba antinksčių ligomis, todėl buvo išvengta šių pato-logijų galimos įtakos. Kortizolio koncentracija buvo matuojama du kartus – ryte ir vakare, todėl galėjome palyginti rytinio ir vakarinio kortizolio koncentracijų ryšį su depresijos ir nerimo simptomų pasireiškimu, nuovar-giu, fiziniu pajėgumu bei su sveikata susijusios gyvenimo kokybės subjek-tyviu vertinimu.
9
1. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODIKA
1.1. Tiriamieji ir tyrimo eigaTyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medici-nos institute (buvęs Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas). Visi ver-tinimai buvo atlikti antrąją ir trečiąją dieną pacientui atvykus į reabilita-cijos skyrių. Demografiniai bei ligos istorijos duomenys surinkti pradinio pokalbio metu ir remiantis medicinos dokumentais.
Pacientai įtraukti į tyrimą, praėjus 2 savaitėms po ūminio miokardo in-farkto arba nestabilios krūtinės anginos pasireiškimo. Tyrime sutiko daly-vauti 172 pacientai: 121 vyras ir 51 moteris (amžiaus vidurkis – 55±10 metų). 122 pacientai buvo patyrę ūminį miokardo infarktą, 51 pacientas – nestabilios krūtinės anginos epizodą, 110 pacientų sirgo hipertenzija, 12 – cukriniu diabetu.
Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NŠA) funkcinio pa-jėgumo klasės įvertintos visiems pacientams. Remiantis šiais kriterijais, 172 pacientai suskirstyti tris grupes: I funkcinės klasės – 25 pacientai, 128 pacientai – II, 19 pacientų – III funkcinės klasės. 35 (20 proc.) pacientams nustatyta depresijos simptomų, 69 (40 proc.) – nerimo.
Pradiniame tyrimo etape tirti 106 pacientai. Jiems atlikti NT-proBNP, reversinio trijodtironino (RT3), tireotropinio hormono (TTH), laisvojo ti-roksino (LT4) ir bendrojo titi-roksino (T4), laisvojo trijodtironino (LT3), bendrojo trijodtironino (T3) ir rytinio bei vakarinio kortizolio tyrimai. Dar 66 pacientams vėliau atlikti tik TTH, LT3, LT4 ir kortizolio tyrimai (be RT3, T3, T4 ir NT-proBNP tyrimų). Tik 130 pacientų sutiko užpildyti MFI-20, DEFS klausimynus. Visi pacientai užpildė SF-36 klausimyną. Toks duomenų surinkimo nevienodumas lėmė skirtingas vertinimo grupes:
1. Ryšys tarp NT-proBNP ir skydliaukės hormonų bei kortizolio kon-centracijų tirtas 106 sergantiesiems IŠL.
2. Ryšys tarp depresijos, nerimo simptomų ir skydliaukės ašies hormonų bei NT-proBNP koncentracijų tirtas 106 sergantiesiems IŠL.
3. Ryšys tarp depresijos, nerimo simptomų ir kortizolio koncentracijos tirtas 172 sergantiesiems IŠL.
4. Ryšys tarp subjektyvaus nuovargio bei fizinio pajėgumo ir skyd-liaukės ašies hormonų koncentracijų tirtas 130 sergančiųjų IŠL.
10
5. Skydliaukės ašies hormonų ir kortizolio koncentracijos ryšys su sveikata susijusia gyvenimo kokybe tirtas 172 sergantiesiems IŠL. Atskirose analizuojamose grupėse į tyrimą neįtraukti pacientai:
1. 8 pacientai, turintys padidėjusią skydliaukės peroksidazės autoanti-kūnų (anti-TPO) koncentraciją (daugiau kaip 60 U/ml), kuri rodo autoimuninę skydliaukės ligą, 11 pacientų po vainikinių jungčių suformavimo operacijos. Po vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacijos didėja uždegiminių citokinų gamyba, o tai padidina kor-tizolio ir sumažina trijodtironino koncentracijas.
2. 6 pacientai, vartojantys antidepresantus, 8 pacientai, turintys padi-dėjusią anti-TPO koncentraciją, 11 – po vainikinių jungčių suforma-vimo operacijos.
3. 12 pacientų, kurie vartojo vaistus skydliaukės ligoms gydyti arba anti-depresantus.
4. 12 pacientų, kurie vartojo vaistus skydliaukės ligoms gydyti arba antidepresantus; 6 pacientai, kuriems nustatyta didesnė nei 4,05 mIU/l TTH koncentracija, rodanti hipotireozę; 4 pacientams nustatyta ma-žesnė nei 0,17 mIU/l TTH koncentracija, rodanti hipertireozę, 11 cientų, kuriems nustatyta padidėjusi anti-TPO koncentracija; 14 pa-cientų po vainikinių jungčių suformavimo operacijos.
5. 12 pacientų, kurie vartojo vaistus skydliaukės ligoms gydyti arba anti-depresantus, 7 pacientai, kuriems nustatyta didesnė nei 4,05 mIU/l TTH koncentracija, rodanti hipotireozę, 5 – turintys mažesnę nei 0,17 mIU/l TTH koncentraciją, rodančią hipertireozę, 11 pacientų, kuriems nustatyta padidėjusi anti-TPO koncentracija, 15 – po vainikinių arte-rijų jungčių suformavimo (1.1.1 pav.).
11
1.1.1 pav. Tyrimo schema
1.2. Tyrimo metodai
Įvertinti pacientų klinikiniai duomenys, širdies nepakankamumo (ŠN) stadijos pagal Amerikos kardiologų draugijos ir širdies kraujagyslių funk-cinio pajėgumo klasės pagal Niujorko širdies asociacijos (NŠA) rekomen-dacijas.
Antropometrinis pacientų tyrimas. Pacientai buvo sveriami 1–2 atvy-kimo dieną, rytą, nevalgius, kūno masės indeksas apskaičiuojamas pagal
12
standartinę formulę: svoris (kg)/[Ūgis (m)]2. Normalus KMI nuo 19,0 iki 25,0 kg/m2.
Psichologiniai tyrimai. Depresijos ir nerimo simptomų pasireiškimas vertintas pagal Ligoninės nerimo ir depresijos skalę (HADS, angl. Hos-pital Anxienty and Depression Scale). Tai skalė, kuri skirta depresijos ir nerimo simptomams įvertinti ligoniams, gydomiems bendrojo profilio (ne psichiatrijos) gydymo įstaigose. Naudojant HAD skalę, pacientas, atsi-žvelgdamas į savo sveikatą per paskutinę savaitę, atsako į 14 klausimų, vertinamų nuo 0 iki 3 balų; 7 klausimai vertina depresijos simptomus, 7 – nerimo simptomus. Įverčiai gali varijuoti nuo 0 iki 21. Simptomų sun-kumas vertintas pagal šiuos kriterijus: simptomų nėra – < 8 balų; vidutinio sunkumo simptomai – nuo 8 iki 10 balų; labai sunkūs simptomai – > 10 balų. Vidutinis patikimumas vertintas taikant Cronbacho alfa koeficientą: depresijos poskalėje buvo 0,77, nerimo poskalėje – 0,84.
Nuovargis buvo matuojamas naudojant Daugiamatį nuovargio invento-rių (MFI-20), kuris sudarytas iš 5 poskalių: bendrasis nuovargis, fizinis nuovargis, sumažėjęs aktyvumas, sumažėjusi motyvacija, protinis nuovar-gis. Kiekviena kategorija pateikiama skaičiais nuo 0 iki 100, kur 0 reiškia visišką nuovargio nebuvimą. Jei, atsakant į klausimus, skalės rezultatai su-daro daugiau kaip 20 balų, konstatuojamas nuovargis. Nuovargis būna kompensuotas, kol dar nesumažėję fizinis aktyvumas ir motyvacija. Jei fi-zinio aktyvumo ir motyvacijos sumažėjimas viršija 50 balų, sutrinka socia-linė integracija. MFI-20 vidinio patikimumo Cronbacho alfa koeficientas – 0,84.
Subjektyvus pastangų nuovargis, kuris apibrėžiamas kaip nuovargis, tie-siogiai susijęs su kasdiene veikla, namų ūkiu, asmens higiena ir socialiniu gyvenimu, vertintas naudojant Olandų pastangų nuovargio skalę (DEFS, angl. Dutch Exertion Fatigue Scale). Rezultatai pateikiami 9 balų skalėje. DEFS vidinio patikimumo Cronbacho alfa koeficientas – 0,91.
Fizinis pajėgumas buvo vertintas standartinio veloergometrinio tyrimo metu (dalyvaujant kardiologui), didinant krūvį nuo 25 W kas 3 min. iki to-kių simptomų, kaip stenokardinis skausmas, galvos svaigimas, aritmijos, ST segmento nukrypimai, sistolinė hipotenzija arba hipertenzija pasireiš-kimo.
Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė vertinta naudojant SF-36 klausi-myną (angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire). Jį su-daro 36 klausimai, kurie rodo aštuonių gyvenimo sričių subjektyvius įver-čius 4 savaičių laikotarpiu – tai fizinis aktyvumas, veiklos apribojimas dėl
13
fizinių problemų, veiklos apribojimas dėl emocinių problemų, socialinė funkcija, emocinė būklė, energingumas (gyvybingumas), skausmas ir ben-drosios sveikatos vertinimas. Atsakymai vertinami balais ir pagal tam tikrą algoritmą kiekviena sritis vertinama nuo 0 iki 100 balų (100 balų – geriau-sias įvertis). Šios aštuonios sritys jungiamos į dvi pagrindines sveikatos di-mensijas: fizinę ir psichinę sveikatą. Fizinę sveikatą rodo fizinio aktyvu-mo, veiklos apribojimo dėl fizinių problemų, skausmo ir bendrosios svei-katos vertinimo sritys. Psichinę sveikatą rodo veiklos apribojimo dėl emo-cinių problemų, socialinės funkcijos, emocinės būklės ir energingumo (gy-vybingumo) sritys. SF-36 klausimynas yra bendrasis klausimynas, kuris gali būti naudojamas tiek sergančiųjų įvairiomis ligomis, tiek bendrosios populiacijos gyvenimo kokybei, susijusiai su sveikata, vertinti. Visose SF-36 klausimyno poskalėse vidinio patikimumo Cronbacho alfa koefi-cientas – nuo 0,71 iki 0,89, išskyrus socialinės funkcijos poskalę (Cron-bacho alfa koeficientas – 0,56).
Kraujo tyrimai. Kraujo ėminiai hormonų koncentracijų tyrimams buvo imti 2–3 dieną po atvykimo į skyrių, rytą apie 8 val. prieš pusryčius ir per 10 min. po to, kai pacientas pabunda po nakties miego. Vakarinio kortizo-lio tyrimui kraujo imta vakare, prieš miegą. Kraujo ėmimui iš venos nau-dota saugi vakuuminė kraujo ėmimo sistema. Ėminys po 30 min. buvo centrifuguojamas, serumas nupilamas į mikromėgintuvėlį ir užšaldytas – 40 oC temperatūroje iki tyrimo atlikimo.
Tirti skydliaukės ašies hormonai: tireotropinis hormonas (TTH), bendra-sis trijodtironinas (T3), laisvabendra-sis trijodtironinas (LT3), reversinis trijod-tironinas (RT3), bendrasis tiroksinas (T4), laisvasis tiroksinas (LT4) ir kor-tizolis komerciniais „Diagnostic Products Corporation“, LA, CA ir „Immunotech S.A.“ reagentų rinkiniais (Čekija). TTH tirtas imunoradio-metriniu tyrimu (IRMA). LT3, LT4, T3, T4 ir kortizolis tirti radioimuniniu metodu (RIA). ATPO tirta RIA metodu, naudojant „Immunotech S.A.“ rinkinį (Čekija). ATPO kryžminės reakcijos nebūdingos.
N-galinis B tipo natriuretinis peptidas (NT-proBNP) tirtas su komerciniu „American Laboratory Products Company“ (ALPCO) Diagnostics, NH rinkiniu imunofermentiniu metodu. Apskaičiuotas kortizolio koncentraci-jos pokytis (delta kortizolis): vakarinio kortizolio koncentraciją atimant iš rytinio kortizolio koncentracijos.
Tyrimų jautrumas: TTH – 0,02 mIU/L; T4 – 0,4 μg/dL; LT4 – 0,4 μg/dL; T3 – 4,3 ng/dL; LT3 – 0,3 pg/mL; RT3 – 0,009 ng/dL; kortizolio – 0,07 μg/dL; NT-proBNP – 5 fmol/mL; anti-TPO – 2 IU/mL.
14
Taikyti perskaičiavimo koeficientai matavimo vienetams suvienodinti: LT3 pmol/L × 0,651 = pg/dL; LT4 pmol/L × 0,078 = ng/dL; kortizolis nmol/L × 0,036 = µg/dL. Norint perskaičiuoti tarptautinės sistemos (SI) vienetais, taikyti šie perskaičiavimo koeficientai: T4 µg/dL × 12,87 = nmol/L; LT4 ng/dL × 12,87 = pmol/L; T3 ng/dL × 0,0154 = nmol/L; LT3 pg/dL × 0,0154 = pmol/L; RT3 ng/dL × 0,0154 = nmol/L; kortizolio µg/dL × 27,59 = nmol/L.
Normos ribos: LT3 nuo 3,0 iki 5,2 pg/mL; LT4 nuo 0,7 iki 1,7 ng/dL; T3 nuo 100 iki 190 ng/dL; T4 nuo 5 iki 12 μg/dL; RT3 nuo 9 iki 35 ng/dL; TTH nuo 0,17 iki 4,05 mIU/L; anti-TPO mažesnis nei 60 IU/mL; rytinio kortizolio – nuo 4 iki 22 μg/dL; vakarinio kortizolio – nuo 2 iki 12 μg/dL ir NT-proBNP, mažiau kaip 350 fmol/mL.
1.3. Statistinė analizė
Gauti duomenys išanalizuoti naudojant aprašomąją statistiką. Kiekybi-nių kintamųjų aprašomoji statistika pateikiama vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu (vid.±SD); kokybinių – absoliučiuoju skaičiumi (n) ir procenti-ne dalimi (proc.). Duomenų normališkumas tikrintas taikant chi kvadrato (χ2) kriterijų. Tikrinant, ar skirstinys atitinka normališkumo dėsningumą, naudotas Kolmogoro-Smirnovo testas. Lyginant vidurkius tarp grupių, tai-kytas neporinis t-testas arba neparametrinis Mano-Vitnio-Vilkoksono tes-tas (jei duomenys nepasiskirstę tolygiai).
Kategoriniams duomenims analizuoti taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus ir Fišerio tikslusis testas. Statistinio reikšmingumo lygmuo buvo pasirink-tas α = 0,05. Pearson’o koreliacijos koeficienpasirink-tas taikypasirink-tas, siekiant įvertinti ryšį tarp HADS ir hormonų koncentracijų. Koreliacija, kai r > 0,3, laikyta stipria. Dispersinė analizė (ANOVA) naudota tiriant NT-proBNP skydliau-kės hormonų ir kortizolio koncentracijų vidurkių pasiskirstymą atskirose NŠA funkcinėse klasėse. Vertinant nuovargio, fizinio pajėgumo, su svei-kata susijusios gyvenimo kokybės, skydliaukės hormonų ir kortizolio kon-centracijų ryšį, naudota vienmatė ir daugiamatė regresijos analizė. Tiki-mybė < 0,09 naudota kaip kriterijus įtraukti nepriklausomą kintamąjį į mo-delį, tikimybė > 0,1 – pašalinti nepriklausomą kintamąjį iš modelio. Dau-giamatėje regresinėje analizėje naudotas koreguotas daugiamatės regresi-jos apibrėžtumo koeficientas R2. Rezultatai statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS kompiuterinę programą.
15
2. REZULTATAI
2.1. NT-pro BNP koncentracijos ryšys su skydliaukės hormonų ir kortizolio koncentracijomis sergantiesiems IŠL
Stacionarinės reabilitacijos metu tirti 87 sergantieji IŠL. Amžiaus vidur-kis – 57±10 metų. Iš jų 61 vyras ir 26 moterys gydyti po ūminio miokardo infarkto (64 pacientai) ir nestabilios krūtinės anginos (23 pacientai). 56 pa-cientai sirgo hipertenzija; 52 – širdies nepakankamumu; 7 – cukriniu dia-betu. 10 (11,5 proc.) pacientų nustatyta NŠA I, 67 (77 proc.) – II, 10 (11,5 proc.) – III funkcinė klasė.
Skydliaukės ašies hormonų, kortizolio ir NT-proBNP koncentracijų vi-durkiai pateikiami 2.1.1 lentelėje.
2.1.1 lentelė. Hormonų koncentracijų vidurkiai sergantiesiems IŠL
Hormonai Vidurkis±SD Normos ribos
NT-proBNP (fmol/mL) 568±211 <350 Laisvasis trijodtironinas (LT3) (pg/mL) 5,0±1,1 3,0–5,2 Laisvasis tiroksinas (LT4) (ng/dL) 1,0±0,2 0,7–1,7 Bendrasis T3 (ng/dL) 111±24 100–190 Bendrasis T4 (μg/dL) 8,2±1,7 5–12 Reversinis trijodtironinas (RT3) (ng/dL) 26±12 9–35 Tireotropinis hormonas (TTH) (mIU/l) 2,3±1,4 0,17–4,05
Rytinis kortizolis (μg/dL) 19,9±6,0 4–22
Vakarinis kortizolis (μg/dL) 4,5±3,2 2–12
Delta kortizolis (μg/dL) 15,4±6,6 ‒
NT-proBNP ‒ N-galinis smegenų tipo natriuretinis propeptidas;
Delta kortizolis ‒ rytinio ir vakarinio kortizolio koncentracijų skirtumas.
Dispersinės analizės (ANOVA) metodu nustatyta, kad sergančiųjų IŠL ir priklausančių III (blogesnei) funkcinei klasei palyginus su pacientais, pri-klausančiais I ir II (geresnei) funkcinei klasei pagal NŠA klasifikaciją, gerokai didesnė NT-proBNP koncentracija (atitinkamai – p = 0,026, p = 0,009) ir mažesnė T3 koncentracija (atitinkamai – p = 0,053, p = 0,073) (2.1.1 pav.).
16
2.1.1 pav. Sergančiųjų IŠL NT-proBNP koncentracijų vidurkių
pasiskirstymas tarp I–III NŠA funkcinių klasių *p – koreguota pagal lytį ir amžių.
NT-proBNP – N-galinis smegenų tipo natriuretinis propeptidas; NŠA – Niujorko širdies asociacija.
Atlikus vienmatės regresijos analizę, nustatyta, kad didesnė LT4 kon-centracija susijusi su didesne NT-proBNP (β = 0,221, p = 0,039) koncen-tracija (2.1.2 lentelė).
Sukontroliavus pagal lytį, amžių, NŠA funkcines klases, hiperteziją, cukrinį diabetą, amiodarono vartojimą, didesnė NT-proBNP koncentracija reikšmingai susijusi su mažesne T3 koncentracija (β = –0,273, p = 0,030). Didžiausias statistiškai reikšmingas teigiamas ryšys nustatytas tarp NT-proBNP ir RT3 (β = 0,339, p = 0,007).
Patvirtinant RT3 reikšmingumą, tyrime naudoti skydliaukės hormonų santykiai: RT3/LT4, RT3/T3, RT3/LT3, kurie rodo periferinį skydliaukės hormonų metabolizmą. Periferiniuose audiniuose dėl dejonizacijos proceso vyksta skydliaukės hormonų metabolizmas – T4 virsta T3, kuris apie ketu-ris kartus yra aktyvesnis. Dejonizacija taip pat gali sukelti T4 virtimą į neaktyvų reversinį RT3. Metaboliškai veiklaus skydliaukės hormono T3 gamyba mažėja, didėja metaboliškai neveiklaus skydliaukės hormono RT3 gamyba. ± Standartinis nuokrypis ± Standartinė paklaida □ Vidurkis III T3 , n g/ dL p = 0,073 p = 0,053 II I NŠA 90 170 70 110 130 150 200 400 600 800 1000 1200 I II III p = 0,026 p = 0,009 NT -pr oB NP , f m ol /l NŠA
17
2.1.2 lentelė. Skydliaukės ašies hormonų ir kortizolio koncentracijų ryšys
su NT-proBNP Hormonai R2 (p) NT-proBNP, β (p) Laisvasis trijodtironinas (LT3) V D 0,134 (0,167) –0,092 (0,395) –0,085 (0,465) Laisvasis tiroksinas (LT4) V D 0,154 (0,095) 0,221 (0,039)* 0,183 (0,128) Bendrasis T3 V D 0,180 (0,042)* –0,351 (0,001)* –0,273 (0,030)* Bendrasis T4 V D 0,130 (0,189) 0,025 (0,820) 0,038 (0,736) Reversinis trijodtironinas (RT3) V D 0,207 (0,016)* 0,364 (0,001)* 0,339 (0,007)* LT3/LT4 V D 0,140 (0,143) –0,196 (0,068) –0,121 (0,309) RT3/LT4 V D 0,163 (0,071) 0,282 (0,008)* 0,226 (0,075) RT3/T3 V D 0,265 (0,002)* 0,440 (<0,001)* 0,486 (<0,001)* RT3/LT3 V D 0,218 (0,011)* 0,372 (<0,001)* 0,373 (0,004)* Tireotropinis hormonas (TTH) V D 0,145 (0,125) 0,087 (0,423) 0,133 (0,228) Rytinis kortizolis V D 0,149 (0,109) –0,196 (0,069) –0,150 (0,170) Vakarinis kortizolis V D 0,130 (0,188) 0,097 (0,371) 0,040 (0,720) Delta kortizolis V D 0,152 (0,101) –0,226 (0,035)* –0,163 (0,145) *p < 0,05.
Delta kortizolis – rytinio ir vakarinio kortizolio koncentracijų skirtumas; NT-proBNP – N-galinis smegenų tipo natriuretinis propeptidas; V – vienmatės regresijos modelis; D*– daugiamatis regresijos modelis, sukontroliavus pagal lytį, amžių, NŠA funkcines klases, hiperteziją, cukrinį diabetą, amiodarono vartojimą; R2 – koreguotas daugiamatės regresijos apibrėžtumo koeficientas.
Nustatytas teigiamas ryšys tarp didesnės NT-proBNP koncentracijos ir RT3/LT3 (β = 0,373, p = 0,004) ir labai stiprus teigiamas ryšys RT3/T3 (β = 0,486, p < 0,001). TTH ir kortizolio koncentracijos nebuvo reikš-mingai susijusios su NT-proBNP koncentracija.
18
2.2. Depresijos, nerimo simptomų ryšys su skydliaukės ašies hormonų bei NT-pro BNP koncentracijomis sergantiesiems IŠL
81 pacientas, iš jų 62 (77 proc.) vyrai ir 19 (23 proc.) moterų (amžiaus vidurkis – 57 metai), įtrauktas į tyrimą. 56 (69 proc.) pacientai buvo patyrę ūminį MI, 25 (31 proc.) – nestabilios krūtinės anginos epizodą, 52 (64 proc.) – sirgo hipertenzija, 52 (64 proc.) pacientams buvo širdies nepakan-kamumas, 6 (7 proc.) sirgo cukriniu diabetu. 64 (79 proc.) pacientai buvo NŠA II funkcinės klasės, III – 9 (11 proc.), I – 8(10 proc.) pacientai.
Vertinant 81 paciento duomenis pagal HADS, depresijos simptomai nus-tatyti 13 pacientų (16 proc.), 27 pacientams (34 proc.) nusnus-tatyti nerimo simptomai (2.2.1 lentelė).
2.2.1 lentelė. Depresijos ir nerimo simptomų charakteristikos sergantiesiems
IŠL
Simptomų charakteristika
Bendras
N = 81 N = 62 Vyrai Moterys N = 19 n (proc.); vidurkis ± SD
HAD skalė nuo 0 iki 21 baloa:
Depresija 4,6±3,4 4,0±3,0** 6,3±4,3**
8–10 balų (nesunkūs simptomai) 7 (9) 5 (8) 2 (11) > 10 balų (sunkūs simptomai) 6 (7) 3 (5) 3 (16)
Nerimas 6,5±4,2 5,5±3,5*** 10,0±4,5***
8–10 balų (nesunkūs simptomai) 12 (15) 10 (16) 2 (11) > 10 balų (sunkūs simptomai) 15 (19) 5 (8)*** 10 (53)*** *p < 0,05; **p < 0,01; ***p < 0,001.
aDidesnis balas – sunkesni simptomai.
6 pacientams buvo sunkūs depresijos (HADS depresijos poskalėje > 8 balų) simptomai (7 proc.); 15 pacientų buvo sunkūs nerimo (HADS neri-mo poskalėje > 8 balų) simptomai (19 proc.). Moterų depresijos ir nerineri-mo balų vidurkiai pagal HADS buvo didesni palyginus su vyrų (p = 0,012, p < 0,001, atitinkamai).
2.2.2 lentelėje pateikiami 81 sergančiojo IŠL klinikinių požymių, hor-monų koncentracijų ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo duomenys, kurie suskirstyti pagal depresijos ir nerimo simptomų pasireiš-kimo sunkumą, taikant ribinę HADS reikšmę 10.
19
2.2.2 lentelė. Klinikinių požymių, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės
vertinimo, hormonų koncentracijų skirtumai sergantiesiems IŠL, atsižvel-giant į depresijos ir nerimo simptomų sunkumą pagal HADS balų įverčius
Charakteristika Depresija ≤10 HADS N = 85 HADS Depresija>10 N = 6 HADS Nerimas≤10 N = 66 HADS Nerimas>10 N = 15 Moterys, n (proc.) 16 (24) 3 (43) 9 (16)** 10 (62)** ŠN, n (proc.) 39 (59)* 7 (100)* 34 (60) 12 (75) Hormonai, vid.±SD: LT3 (pg/mL) 3,4±0,9* 2,9±0,5* 3,4±0,9 3,4±0,8 LT4 (ng/dL) 1,0±0,2 1,1±0,3 1,0±0,2 1,1±0,3 Bendras T3(ng/dL) 113±25 101±27 110±24 120±29 Bendras T4(μg/dL) 8,3±1,8 8,0±1,4 8,2±1,8 8,7±1,7 RT3 (ng/dL) 26±11 31±22 26±11 31±18 TTH (mIU/L) 2,3±1,4 2,4±1,8 2,2±1,4 2,7±1,3 NT-proBNP(fmol/mL) 564±170* 761±446* 577±179 605±316 SF-36 a, vid.±SD: Fizinis aktyvumas 55±24 57±10 57±23 45±24 Socialinė funkcija 58±29* 31±18* 62±27*** 28±21*** Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų 39±41 17 ± 30 39 ± 40 27±39 Veiklos apribojimas dėl emocinių problemų 61±42** 7±15** 63±41* 27±39 Emocinė būklė 65±20** 42±10** 67±17*** 41±16*** Energingumas (gyvybingumas) 57±19 45±11 60±17*** 38±12*** Skausmas 46±28 33±14 48±26 32±30 Bendrosios sveikatos vertinimas 42±15 41±10 44±14* 34±15* *p < 0,05; **p < 0,01; ***p < 0,001.
aDidesnis balas rodo geresnį vertinimą. NT-proBNP – N-galinis smegenų tipo
natriuretinis propeptidas; ŠN – širdies nepakankamumas; HADS – Ligoninės depresijos ir nerimo vertinimo skalė; SF-36 – Trumpa sveikatos apklausos forma.
20
Pacientai, turintys sunkių depresijos simptomų, lyginant su pacientais, neturinčiais depresijos simptomų arba turinčiais nežymių depresijos simp-tomų, turėjo mažesnę laisvojo T3 koncentraciją (p = 0,04), taip pat jiems nustatyta aukštesnė širdies nepakankamumo stadija (p = 0,04) ir didesnė NT-proBNP koncentracija (p = 0,02).
Pacientų, turinčių sunkių nerimo simptomų, palyginus su pacientais be nerimo simptomų, hormonų koncentracijų vidurkiai statistiškai reikšmingai neišsiskyrė. Tačiau jiems statistiškai reikšmingai blogesni rezultatai išryš-kėjo su sveikata susijusia gyvenimo kokybe: socialine funkcija (p < 0,001), emocine būkle (p < 0,001), apribojimais dėl emocinių problemų (p = 0,013), taip pat su energingumu (gyvybingumu) (p < 0,001) ir bendru svei-katos vertinimu (p = 0,04).
2.2.3 lentelėje pateikiama stipri (r > 0,3) ir statistiškai reikšminga (p < 0,05) koreliacija tarp depresijos, nerimo simptomų ir hormonų kon-centracijų atskirai vyrų ir moterų grupėse. Vyrų grupėje aukštesni depresi-jos rezultatai buvo susiję su maža T3 koncentracija (r = –0,302, p = 0,017) ir didesne NT-proBNP koncentracija (r = 0,385, p = 0,002).
Priešingai nei vyrams, moterų sunkesni depresijos simptomai susiję su mažesne NT-proBNP koncentracija (r = –0,538, p = 0,018), taip pat dides-ne rytinio kortizolio koncentracija (r = 0,631, p = 0,004) ir didesdides-ne TSH koncentracija (r = 0,45, p = 0,017). Vyrų sunkesni nerimo simptomai reikšmingai susiję su didesne LT4 (r = 0,292, p = 0,032) ir RT3 koncen-tracija (r = 0,315, p = 0,020). Amžius neigiamai koreliuoja su LT3 koncentracija. Vyrų vyresnis amžius susijęs su mažesne LT3 koncentracija (r = –0,366, p = 0,003) ir mažesne bendrojo T3 koncentracija (r = –0,346, p = 0,006).
21
2.2.3 lentelė. Depresijos simptomų, hormonų koncentracijų ir amžiaus
reikšmingas tarpusavio ryšys sergantiesiems IŠL
Charakteristika Bendras, N = 81 N = 62 Vyrai Moterys N = 19
Depresija su NT-proBNP Depresija su T3
Depresija su rytiniu kortizoliu Depresija su TTH – – – ‒ 0,385** –0,302* – ‒ –0,538* – 0,631** 0,453* Nerimas su LT4 Nerimas su RT3 0,242* 0,249* 0,292* 0,315* ‒ ‒ Amžius su LT3 Amžius su T3 –0,365** – –0,366** –0,346** – ‒ *p < 0,05; **p < 0,01.
NT-proBNP; N-galinis smegenų tipo natriuretinis propeptidas.
2.3. Depresijos ir nerimo simptomų ryšys su kortizolio koncentracija sergantiesiems IŠL
Analizuojant depresijos, nerimo ir skydliaukės hormonų ryšį, pastebėta stipri koreliacija tarp kortizolio ir depresijos moterų grupėje, todėl depre-sijos ir nerimo ryšys su kortizolio koncentracija analizuotas 160 sergančių-jų IŠL grupėje. Iš sergančių-jų buvo 113 vyrų ir 47 moterys (amžius vidurkis – 56 metai), 122 pacientai buvo gydyti po ūminio miokardo infarkto, 38 – po nestabilios krūtinės anginos epizodo. 105 sirgo hipertenzija, 12 – cukriniu diabetu. 125 (78 proc.) pacientai buvo NŠA II funkcinės klasės, 19 (12 proc.) – III, 16 (10 proc.) – I funkcinės klasės.
160 pacientų buvo suskirstyti pagal depresijos ir nerimo simptomų buvi-mą ir jų nebuvibuvi-mą (taikyta ribinė reikšmė 8) bei pagal lytį (2.3.1 lentelė).
Moterims, turinčioms depresijos ir nerimo simptomų, nustatyta didesnė rytinė kortizolio koncentracija (p < 0,05) palyginus su moterimis, kurioms nepasireiškė depresija ir nerimas. Didesnis kortizolio koncentracijų pokytis (delta kortizolis) nustatytas moterims, turinčioms nerimo simptomų (p < 0,05) nei moterims, neturinčioms nerimo simptomų.
Atlikus vienmatės regresijos analizę, nustatyta didesnė rytinė kortizolio koncentracija pacientams, turintiems depresijos ir nerimo simptomų (β = 0,165, p = 0,037; β =0,193, p = 0,015). Tačiau, skaičiuojant daugia-matės regresijos (Enter) metodu, sukontroliavus pagal lytį, amiodarono ir beta adrenoblokatorių vartojimą, kūno masės indeksą, hipertenziją, cukrinį
22
diabetą, šis ryšys išliko tik su sunkesniais nerimo simptomais (β = 0,118, p = 0,040). Taip pat pastebėtas reikšmingas tiesioginis ryšys tarp amžiaus ir depresijos simptomų, naudojant abu modelius (β = 0,201, p = 0,011; β = 0,193, p = 0,002).
2.3.1 lentelė. Kortizolio koncentracijų vidurkiai sergančių IŠL vyrų ir
moterų grupėse, atsižvelgus į depresijos ir nerimo simptomų sunkumą pagal HADS balų įverčius
Hormonai, μg/dL, vid.±SD
HADS
Depresija < 8 Depresija ≥ 8 HADS Nerimas < 8 HADS Nerimas ≥ 8 HADS
Vyrai, n = 113 N = 97 N = 16 N = 82 N = 31 Rytinis kortizolis 18,45±5,28 17,68±3,28 18,60±5,34 17,67±4,13 Vakarinis kortizolis 4,63±3,37 4,63±2,52 4,59±3,54 4,74±2,40 Delta kortizolis 13,82±6,31 13,06±3,78 14,00±6,32 12,94±5,12 Moterys, n = 47 N = 31 N = 16 N = 14 N = 33 Rytinis kortizolis 17,55±8,17 25,30±8,36* 15,82±4,74 22,04±9,70* Vakarinis kortizolis 4,03±2,31 6,83±7,20 3,75±2,23 5,51±5,38 Delta kortizolis 13,52±8,30 18,46±8,43 12,07±5,56 16,53±9,34* *p < 0,05.
HADS ‒ Ligoninės depresijos ir nerimo vertinimo skalė.
Suskirsčius pacientus, kurie turėjo depresijos ir nerimo simptomų, pagal lytį, vyrams nustatytas reikšmingas teigiamas ryšys tarp depresijos simpto-mų ir amžiaus (β = 0,311, p = 0,001; β = 0,193, p = 0,002) (2.3.2 lentelė).
Nustatytas reikšmingas ryšys tarp depresijos simptomų ir rytinio lio koncentracijos moterimis (β = 0,348, p = 0,004). Didesnis delta kortizo-lio lygis taip pat susijęs su depresijos simptomų pasireiškimu moterims (β = 0,352, p = 0,015), bet tik taikant vienmatės regresijos modelį.
Naudojant vienmatės regresijos metodą, pastebėtas nerimo simptomų teigiamas ryšys su rytine kortizolio koncentracija (β = 0,382, p = 0,008) ir delta kortizoliu (β = 0,297, p = 0,042) moterims. Tačiau, skaičiuojant dau-giamatės regresijos modeliu, sukontroliavus pagal amiodarono ir beta blo-katorių vartojimą, kūno masės indeksą, hipertenziją, cukrinį diabetą ryšio nerasta.
23
2.3.2 lentelė. Depresijos simptomų ryšys su kortizolio koncentracija vyrų
ir moterų grupėse, β (p) Charakte- ristika HADS depresija Vyrai Moterys Vienmatė
regresija Daugiamatė regresijaa Vienmatė regresija Daugiamatė regresijaa
Amžius (metai) 0,311 (0,001)** 0,193 (0,002)** ‒ ‒ Rytinis kortizolis –0,155 (0,102) ‒ 0,431 (0,002)** 0,348 (0,004)** Vakarinis kortizolis 0,083 (0,38) ‒ 0,177 (0,235) ‒ Delta kortizolis –0,174 (0,065) ‒ 0,352 (0,015)* ‒ *p < 0,05; **p < 0,005.
aSukontroliuota pagal lytį, amiodarono ir beta adrenoblokatorių vartojimą, kūno
masės indeksą, hipertenziją, cukrinį diabetą. HADS, Ligoninės depresijos ir nerimo vertinimo skalė; β – standartizuotas regresijos koeficientas.
Vyrų grupėje ryšio tarp kortizolio ir depresijos bei nerimo simptomų ne-rasta. Vakarinė kortizolio koncentracija nesusijusi su depresijos ir nerimo simptomais abiem lytims.
2.4. Ryšys tarp nuovargio ir skydliaukės ašies hormonų bei kortizolio koncentracijų sergantiesiems IŠL
Šiame tyrime analizuoti 83 pacientai (65 vyrai ir 18 moterų; amžiaus vi-durkis – 55±9 metai), iš jų 69 (83 proc.) buvo patyrę ūminį MI; 14 (17 proc.) – nestabilios krūtinės anginos epizodą; 48 (58 proc.) sirgo hiperten-zija; 48 (58 proc.) pacientams buvo širdies nepakankamumas, 7 (8 proc.) sirgo cukriniu diabetu. 68 (82 proc.) pacientai buvo NŠA II funkcinės kla-sės, 8 (10 proc.) – III, 7 (8 proc.) – I funkcinės klasės.
2.4.1 lentelėje pateikiami duomenys apie nuovargio ir fizinio pajėgumo ryšį su skydliaukės ašies hormonų bei kortizolio koncentracijomis. Vien-matės regresijos analizė parodė, kad mažesnė LT4 koncentracija buvo su-sijusi su didesniu bendruoju nuovargiu (β = –0,240, p = 0,029) ir didesniu pastangų nuovargiu (β = –0,300, p = 0,006). Mažesnė LT3 koncentracija buvo susijusi su didesniu bendruoju nuovargiu (β = –0,265, p = 0,015) ir didesniu fiziniu nuovargiu (β = –0,293, p = 0,007).
24
Su didesniu protiniu nuovargiu susijęs mažesnis rytinio ir vakarinio kor-tizolio koncentracijų skirtumas (delta kortizolis) (β = –0,250, p = 0,023) ir pastebėta didesnės rytinio kortizolio koncentracijos tendencija (β = –0,192, p = 0,082).
Analizuojant daugiamatės regresijos metodu, sukontroliavus pagal amžių, lytį, NŠA funkcinę klasę, KMI, depresijos ir nerimo simptomus, mažesnė laisvojo T3 koncentracija išliko susijusi su didesniu fiziniu nuo-vargiu (β = –0,224, p = 0,030), mažesnė laisvojo T4 koncentracija išliko susijusi su aukštesnio lygio pastangų nuovargiu (β = –0,269, p = 0,009), mažesnė rytinio kortizolio koncentracija – su didesniu protiniu nuovargiu (β = –0,200, p = 0,027).
Vienmatė regresinė analizė parodė (2.4.2 lentelė), kad depresija ir neri-mas buvo susiję su didesniu bendruoju nuovargiu (β = 0,483, p < 0,001 ir β = 0,503, p < 0,001); fiziniu nuovargiu (β = 0,409, p < 0,001 ir β = 0,329, p = 0,001); veiklos sumažėjimu (β = 0,514, p < 0,001 ir β = 0,399, p < 0,001); sumažėjusia motyvacija (β = 0,506, p < 0,001 ir β = 0,399, p < 0,001); protiniu nuovargiu (β = 0,496, p < 0,001 ir β = 0,583, p < 0,001). Depresijos ir nerimo simptomai buvo susijęs su didesniu pastangų nuovargiu (β = 0,465, p < 0,001, β = 0,393, p < 0,001). Mažesnis fizinis pajėgumas ypač stipriai buvo susijęs su moteriškąja lytimi (β = – 0,317, p = 0,007) ir didesne NŠA funkcine klase (β = –0,307, p = 0,005).
Daugiamatės regresijos modelis parodė, kad depresijos simptomai susiję su fiziniu nuovargiu (β = 0,362, p = 0,01), sumažėjusia veikla (β = 0,389, p < 0,001), sumažėjusia motyvacija (β = 0,494, p < 0,001), protiniu nuovargiu (β = 0,363, p = 0,001) ir pastangų nuovargiu (β = 0,384, p < 0,001). Stipriausias ryšys tarp fizinio pajėgumo ir aukštesnės NŠA funkcinės klasės (β = –0,363, p = 0,001) nustatytas moterų grupėje.
25
2.4.1 lentelė. Nuovargio ir fizinio pajėgumo ryšys su skydliaukės ašies hormonų ir kortizolio koncentracijomis
sergantiesiems IŠL, β (p)
Charakteristika LT3 LT4 TSH Rytinis
kortizolis kortizolis Delta
Bendrasis nuovargis V D (R2 = 0,320) –0,265 (0,015) – –0,240 (0,029) – ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ Fizinis nuovargis V D (R2 = 0,192) –0,293 (0,007) –0,224 (0,030) ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ Protinis nuovargis V D (R2 = 0,366) ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ –0,192 (0,082) –0,200 (0,027) –0,250 (0,023) – Pastangų nuovargis (DEFS) V D (R2 = 0,212) ‒ ‒ –0,300 (0,006) –0,269 (0,009) ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ Fizinis pajėgumas (W) V D (R2 = 0,210) ‒ ‒ ‒ ‒ –0,190 (0,085) – ‒ ‒ ‒ ‒
V ‒ Vienmatės regresijos modelis; D ‒Daugiamatės regresijos modelis, sukontroliavus pagal lytį, amiodarono ir beta adrenoblokatorių vartojimą, kūno masės indeksą, hipertenziją, cukrinį diabetą; R2 – Koreguotas daugiamatės regresijos
26
2.4.2 lentelė. Nuovargio ir fizinio pajėgumo ryšys su depresija, nerimu ir klinikininėmis charakteristikomis
sergantiesiems IŠL, β (p)
MFI-20 Amžius NŠA Lytis Depresija Nerimas
Bendrasis nuovargis V D (R2 = 0,320) 0,194 (0,043) ‒ ‒ ‒ 0,382 (<0,001) – 0,483 (<0,001) 0,330 (0,002) 0,503 (<0,001) – Fizinis nuovargis V D (R2 = 0,192) ‒ ‒ ‒ ‒ 0,324 (0,003) – 0,409 (<0,001) 0,362 (0,001) 0,329 (0,001) – Veiklos sumažėjimas V D (R2 = 0,281) ‒ ‒ ‒ ‒ 0,308 (0,005) – 0,514 (<0,001) 0,389 (<0,001) 0,399 (<0,001) – Motyvacijos sumažėjimas V D (R2 = 0,293) 0,265 (0,015) 0,201 (0,035) ‒ ‒ ‒ ‒ 0,506 (<0,001) 0,494 (<0,001) 0,399 (<0,001) – Protinis nuovargis V D (R2 = 0,366) ‒ ‒ ‒ ‒ 0,352 (0,001) – 0,496 (<0,001) 0,363 (0,001) 0,583 (<0,001) 0,308 (0,005) Pastangų nuovargis V D (R2 = 0,212) ‒ ‒ ‒ ‒ 0,271 (0,013) – 0,465 (<0,001) 0,384 (<0,001) 0,393 (<0,001) – Fizinis pajėgumas V D (R2 = 0,210) ‒ ‒ –0,363 (<0,001) –0,307 (0,005) –0,372 (<0,001) –0,317 (0,007) ‒ ‒ ‒ ‒
MFI-20; Daugiamatis nuovargio inventorius; NŠA, Niujorko širdies asociacija; V, Vienmatės regresijos modelis;
D, Daugiamatės regresijos modelis, sukontroliavus pagal lytį, amiodarono ir beta adrenoblokatorių vartojimą, kūno masės indeksą, hipertenziją, cukrinį diabetą; R2 – Koreguotas daugiamatės regresijos apibrėžtumo koeficientas (p < 0,001);
27
2.5. Gyvenimo kokybės ryšys su skydliaukės hormonų bei kortizolio koncentracijomis sergantiesiems IŠL
Reabilitacijos metu tirti 122 sergantieji IŠL (93 vyrai ir 29 moterys; amžiaus vidurkis – 56 metai). 84 pacientai (69 proc.) buvo patyrę ūminį MI, 38 pacientai (31 proc.) – nestabilios krūtinės anginos epizodą. Daugu-ma pacientų (n = 95; 77,9 proc.) buvo NŠA II funkcinės klasės.
Analizuojant sergančiųjų IŠL depresijos ir nerimo simptomų ryšį su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, nustatyta, jog, simptomams sunkė-jant, blogėja su sveikata susijusios gyvenimo kokybės įvertis. Didesnis ne-rimo pasireiškimas buvo susijęs su visomis gyvenimo kokybės sritimis, su-sijusiomis su sveikata, išskyrus veiklos apribojimą dėl fizinių problemų. Depresijos simptomų pasireiškimas reikšmingai susijęs su emocine būkle (β = 0,185, p = 0,034). Moterys gyvenimo kokybę vertina reikšmingai blo-giau, ypač socialinę funkciją (β = 0,251, p = 0,006).
Vienmatė regresinė analizė parodė (2.5.2 lentelė), kad didesnė LT3 kon-centracija susijusi su didesniu fiziniu aktyvumu (β = 0,22, p = 0,022); ma-žesniu ribojimu, susijusiu su emocinėmis problemomis (β = 0,32, p = 0,001); geresne socialine funkcija (β = 0,21, p = 0,030); geresne psi-chine sveikata (β = 0,22, p = 0,028); didesniu energingumu (gyvybingu-mu) (β = 0,20, p = 0,037); geresniu bendrosios sveikatos vertinimo rodikliu (β = 0,20, p = 0,041). Daugiamatės regresijos modelyje, įvertinus pagal amžių, lytį, kūno masės indeksą, NŠA funkcines klases, nerimo ir depresijos simptomus, nustatyta, kad didesnė LT3 koncentracija išliko susijusi su mažesniu apribojimu dėl emocinių problemų (β = 0,36, p = 0,001) ir su geresne psichine sveikata (β = 0,36, p=0,001). Tiek vien-matės, tiek daugiamatės logistinės regresijos modeliuose nustatyta, kad didesnė LT4 koncentracija reikšmingai susijusi su didesniu fiziniu aktyvumu (β = 0,29, p = 0,030 ir β = 0,23, p = 0,014), geresniu socialiniu funkcionavimu (β = 0,214, p = 0,021); didesniu energingumu (gyvybingu-mu) (β = 0,187, p = 0,031) ir mažesniu skausmo pojūčiu (β = 0,264, p = 0,009). Didesnės rytinio kortizolio koncentracijos ir didesnis rytinės ir vakarinės kortizolio koncentracijos pokytis buvo susijęs su didesniu skaus-mo pojūčiu (β = –0,226, p = 0,027; β = –0,226, p = 0,022). TTH koncen-tracija įtakos gyvenimo kokybės sritims neturėjo.
28
2.5.1 lentelė. Depresijos ir nerimo simptomų ryšys su sveikata susijusia gyvenimo kokybe sergantiesiems IŠL, β (p)
SF-36 Lytis HADS
Nerimas Depresija HADS
Fizinis aktyvumas V D (R2 = 0,228) – 0,219 (0,016) ‒ –0,334 (<0,001) –0,317 (<0,001) –0,232 (0,011) ‒ Veiklos ribojimas dėl emocinių problemų V D (R2 = 0,291) ‒ ‒ –0,359 (<0,001) –0,448 (<0,001) –0,275 (0,003) ‒ Socialinė funkcija V D (R2 = 0,212) –0,248 (0,006) –0,251 (0,006) –0,461 (<0,001) –0,461 (<0,001) –0,341 (<0,001) ‒ Emocinė būklė V D (R2 = 0,448) –0,238 (0,009) ‒ –0,653 (<0,001) –0,542 (<0,001) –0,511 (<0,001) –0,185 (0,034) Energingumas (gyvybingumas) V D (R2 = 0,398) –0,233 (0,010) ‒ –0,568 (<0,001) –0,552 (<0,001) –0,433 (<0,001) ‒ Skausmas V D (R2 = 0,156) ‒ ‒ –0,239 (0,009) –0,240 (0,006) –0,213 (0,020) ‒ Bendrosios sveikatos vertinimas V D (R2 = 0,153) –0,204 (0,026) ‒ –0,391 (<0,001) –0,391 (<0,001) –0,284 (0,002) ‒
SF-36 ‒ Trumpa sveikatos apklausos forma; V ‒ Vienmatės regresijos modelis; D ‒Daugiamatės regresijos modelis,
sukontroliavus pagal lytį, amiodarono ir beta adrenoblokatorių vartojimą, kūno masės indeksą, hipertenziją, cukrinį diabetą; R2 – koreguotas daugiamatės regresijos apibrėžtumo koeficientas (p < 0,001); β – standartizuotas regresijos koeficientas.
29
2.5.2 lentelė. Skydliaukės hormonų bei kortizolio koncentracijų reikšmingas ryšys su sveikata susijusia gyvenimo
kokybe sergantiesiems IŠL, β (p)
SF-36 LT3 LT4 Rytinis
kortizolis Vakarinis kortizolis kortizolis Delta
Fizinis aktyvumas V D (R2 = 0,228) 0,223 (0,022) – 0,286 (0,003) 0,233 (0,014) ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ Veiklos ribojimas dėl emocinių problemų V D (R2 = 0,291) 0,358 (<0,001) 0,315 (0,001) ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ Socialinė funkcija V D (R2 = 0,212) 0,211 (0,030) – 0,247 (0,011) 0,214 (0,021) ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ Emocinė būklė V D (R2 = 0,448) 0,215 (0,028) 0,169 (0,039) ‒ ‒ ‒ ‒ –0,232 (0,017) – ‒ ‒ Energingumas, gyvybingumas V D (R2 = 0,398) 0,204 (0,037) – 0,228 (0,019) 0,187 (0,031) ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ Skausmas V D (R2 = 0,156) ‒ ‒ 0,250 (0,010) 0,264 (0,009) –0,272 (0,005) –0,226 (0,027) ‒ ‒ –0,237 (0,015) –0,226 (0,022) Bendrosios sveikatos vertinimas V D (R2 = 0,153) 0,199 (0,041) – ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒ ‒
SF-36 ‒ Trumpa sveikatos apklausos forma; V ‒ Vienmatės regresijos modelis; D ‒ Daugiamatės regresijos modelis,
sukontroliavus pagal lytį, amiodarono ir beta adrenoblokatorių vartojimą, kūno masės indeksą, hipertenziją, cukrinį diabetą; R2 – koreguotas daugiamatės regresijos apibrėžtumo koeficientas (p < 0,001); β – standartizuotas regresijos koeficientas.
30
IŠVADOS
1. Didesnė NT-proBNP koncentracija sergantiesiems IŠL susijusi su ma-žesne bendrojo T3 ir didesne reversinio T3 koncentracija bei didesniu reversinio T3 ir bendrojo T3 bei didesniu reversinio T3 ir laisvojo T3 santykiu – tai rodo blogesnę IŠL būklę, sąlygojamą skydliaukės hor-monų metabolizmo sutrikimo.
2. Vyrų, sergančių išemine širdies liga, depresijos simptomų pasireiški-mas susijęs su mažesne bendrojo T3 ir didesne NT-proBNP koncen-tracija. Nerimo simptomų pasireiškimas susijęs su didesne reversinio T3 koncentracija.
3. Moterų, sergančių išemine širdies liga, depresijos simptomų pasireiš-kimas susijęs su didesne rytinio kortizolio koncentracija. Nerimo simptomai nesusiję su kortizolio koncentracija.
4. Sergančiųjų išemine širdies liga mažesnė laisvojo T3 koncentracija su-sijusi su didesniu fiziniu nuovargiu, mažesnė laisvojo T4 koncentraci-ja – su didesniu pastangų nuovargiu ir mažesnė rytinio kortizolio kon-centracija su didesniu protiniu nuovargiu. Fizinis pajėgumas nesusijęs su skydliaukės ašies hormonais ir kortizolio koncentracija, bet susijęs su moteriškąja lytimi ir didesne NŠA funkcine klase.
5. Sergančiųjų išemine širdies liga sumažėjusi laisvojo T3 ir laisvojo T4 koncentracija susijusi su gyvenimo kokybės blogesniu fizinės ir psi-chinės sveikatos vertinimu, o didesnė rytinio kortizolio koncentracija ‒ su didesniu skausmo pojūčiu.
Pagrindinė tyrimo išvada
Didesnis nuovargis ir blogesnė su sveikata susijusi gyvenimo kokybė sergantiesiems išeminės širdies liga yra susiję su skydliaukės hormonų koncentracija – mažesne laisvojo T3 ir laisvojo T4 koncentracija kraujo se-rume. Mažesnė bendrojo T3 ir didesnė reversinio T3 koncentracija susijusi su didesne NT-proBNP koncentracija ir depresinių simptomų pasireiški-mu.
Didesnė rytinio kortizolio koncentracija susijusi su depresiniais simp-tomais moterims.
Darbo praktinė reikšmė
Šis tyrimas rodo skydliaukės hormonų ir kortizolio koncentracijos reikš-mingą ryšį sergantiesiems IŠL su depresijos ir nerimo simptomais, nuovar-giu, fiziniu pajėgumu ir su sveikata susijusia gyvenimo kokybe.
Gauti duomenys gali būti panaudoti sergančiųjų IŠL depresijos bei neri-mo simptomams, ligos eigai, prognozei bei gyvenineri-mo kokybei vertinti.
31
Skydliaukės hormonų ir kortizolio koncentracijų ištyrimas turi būti svars-tomas gydant sergančiuosius IŠL, besiskundžiančius stipriais depresijos, nerimo ir nuovargio simptomais bei blogiau vertinančius su sveikata susi-jusią gyvenimo kokybę.
PUBLIKACIJOS DISERTACIJOS TEMA
1. Bunevičius, Robertas; Staniūtė, Margarita; Gintauskienė, Viltė Ma-rija; Bunevičiūtė, Justė; Nemeroff, Charles B; Brožaitienė, Julija. Endo-crine associations with health-related quality of life in coronary artery di-sease patients/Robertas Bunevicius, Margarita Staniute, Vilte Gintaus-kiene, Juste Buneviciute, Charles B. Nemeroff, Julija Brozaitiene // Inter-national journal of cardiology. Amsterdam: Elsevier. (Letter to the editor). ISSN 0167-5273. 2013, vol. 164, no. 2, p. 246-248: lent. Prieiga per inter-netą: <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22818239>. [Science Cita-tion Index Expanded (Web of Science); MEDLINE; BIOSIS; EMBASE/ Excerpta Medica; Elsevier BIOBASE; Index Internacional de Cardiologìa; Scopus]. [Citav. rod.: 7,078 (2011)][Indėlis: 0,167; indeksas: 1,182]
2. Bunevičius, Adomas; Gintauskienė, Viltė Marija; Podlipskytė, Aure-lija; Žaliūnas, Remigijus; Brožaitienė, JuAure-lija; Prange, Arthur J, Jr; Bune-vičius, Robertas. Fatigue in patients with coronary artery disease : associa-tion with thyroid axis hormones and cortisol / Bunevicius A, Gintauskiene V, Podlipskyte A, Zaliunas R, Brozaitiene J, Prange AJ Jr, Bunevicius R // Psychosomatic medicine. Hagerstown, MD : Lippincott Williams & Wilkins. ISSN 0033-3174. 2012, vol. 74, no. 8, p. 848-853. Prieiga per internetą: <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23023678>. [Science Ci-tation Index Expanded (Web of Science); MEDLINE]. [Citav. rod.: 3,968 (2011)][Indėlis: 0,143; indeksas: 0,567]
3. Bunevičius, Robertas; Varoneckas, Giedrius; Prange, Artur J; Hin-derliter, Alan L; Gintauskienė, Viltė Marija; Girdler, Susan S. Depression and Thyroid Axis Function in Coronary Artery Disease: Impact of Cardiac Impairment and Gender / Bunevicius R, Varoneckas G, Prange AJ Jr, Hin-derliter AL, Gintauskiene V, Girdler SS // Clinical cardiology. ISSN 0160-9289. 2006, vol. 29, no. 4, p. 170-174. Prieiga per internetą:<http://www. ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?orig_db=PubMed&db=pubmed&cmd=Searc h&TransSchema=title&term=Depression%20and%20Thyroid%20Axis%2 0Function%20in%20Coronary%20Artery%20Disease%3A%20Impact%2 0of%20Cardiac%20Impairment%20and%20Gender.[ISI Web of Science; MEDLINE]. [Citav. rod.: 0,989][Indėlis: 0,167; indeksas: 0,165]
32
KITOS PUBLIKACIJOS IR PRANEŠIMAI DISERTACIJOS TEMA 1. Bunevičius, Robertas; Staniūtė, Margarita; Gintauskienė, Viltė Ma-rija; Bunevičiūtė, Justė; Nemeroff, Charles B.; Brožaitienė, Julija. Ser-gančiųjų išemine širdies liga gyvenimo kokybės, skydliaukės hormonų ir kortizolio sąsajos/Robertas Bunevičius, Margarita Staniūtė, Viltė Gin-tauskienė, Justė Bunevičiūtė, Charles B. Nemeroff, Julija Brožaitienė // Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija=Biological Psychiatry and Psychopharmacology: LSMU Elgesio medicinos instituto XI-oji metinė tarptautinė konferencija "Elgesio medicina: išeminė širdies liga, valgymo sutrikimai": 2012 m. balandžio 27-28 d, Palanga/Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija (LSMU MA). Kaunas: Sveika-tingumo ir medicinos reklamos centras. (Tezės). ISSN 1648-293X. 2012, t. 14, Nr. 1, gegužė, p. 66.[Indėlis: 0,167]
2. Bunevičius, Adomas; Gintauskienė, Viltė Marija; Brožaitienė, Julija; Prange, Arthur J; Bunevičius, Robertas. Thyroid axis hormones and cortisol are associated with subjective fatigue in patients with coronary artery disease/A. Bunevicius, V. Gintauskiene, J. Brozaitiene, A. Prange, R. Bunevicius // Endocrine abstracts: 15th International and 14th European Congress of Endocrinology (ICE/ECE 2012): 5-9 May 2012, Florence, Italy / European Society of Endocrinology; Organising Committee: Martin Reincke, Gianni Forti, et al. Bristol: BioScientifica. (Posters.). ISSN 1470-3947; 2046-0368 (CD-ROM). 2012, vol. 29, no. P274. Prieiga per internetą: <http://www.endocrine-abstracts.org/ea/0029/ea0029p274.htm>. [Indėlis: 0,2]
3. Gintauskienė, Viltė Marija; Podlipskytė, Aurelija; Bunevičius, Ro-bertas. B - tipo natriuretinio hormono ryšys su skydliaukės hormonais bei kortizoliu sergantiesiems išemine širdies liga/Viltė Marija Gintauskienė, Aurelija Podlipskytė, Robertas Bunevičius//Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija = Biological Psychiatry and Psychopharmacology: LSMU MA Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto X metinė tarptau-tinė konferencija "Kardiologijos aktualijos: nuo pažeistos ląstelės iki rea-bilitacijos" : 2011 m. balandžio 29-30 d, Palanga/Lietuvos sveikatos moks-lų universiteto Medicinos akademija (LSMU MA). Kaunas : Sveikatin-gumo ir medicinos reklamos centras. (Tezės.). ISSN 1648-293X. 2011, t. 13, Nr. 1, balandis, p. 44 : lent. Prieiga per internetą: <http://www.pri. kmu.lt/Biologine%20psichiatrija (zurnalas) /2011_T13_Nr1/BPP_2011_1_ tezes.pdf>.[Indėlis: 0,333]
33
4. Bunevičius, Adomas; Gintauskienė, Viltė Marija; Brožaitienė, Julija; Bunevičius, Robertas. Depression, anxiety and delirium are associated with thyroid axis function in brain tumor patients / A. Bunevicius, V. Gintauskiene, J. Brozaitiene, R. Bunevicius // European Neuropsycho-pharmacology: 24th Congress meeting of European college of neuropsy-chopharmacology: Paris, September 03-07, 2011, ISSN 0924-977X. 2011, vol. 21, suppl. 3, p. S353-S354.[Indėlis: 0,25]
5. Bunevičius, Adomas; Gintauskienė, Viltė Marija; Brožaitienė, Julija; Bunevičius, Robertas. Depressive symptoms in coronary artery disease patients: association with neuro-endocrine factors/A. Bunevicius, V. Gintauskiene, J. Brozaitiene, R. Bunevicius//European Neuropsychophar-macology: 24th Congress meeting of European college of neuropsycho-pharmacology: Paris, September 03-07, 2011, ISSN 0924-977X. 2011, vol. 21, suppl. 3, p. S449.[Indėlis: 0,25]
6. Bunevičius, Robertas; Gintauskienė, Viltė Marija. Cortisol and Thyroid Hormone in Depressed Patients with Coronary Artery Disease: Impact of Gender/Robertas Bunevicius, Vilte Gintauskiene//The 3rd International meeting of the Haifa Forum for Brain and Behavior: 3rd-5th February 2009, Haifa, Israel/University of Haifa. Haifa: University of Haifa, 2009. (Session 7. Title: Stress and Gender.). p. ?[Indėlis: 0,5]
7. Bunevičius, Robertas; Gintauskienė, Viltė Marija. Depression in pa-tients with coronary artery disease: the role of thyroid hormone and cor-tisol/Robertas Bunevičius, Vilte Gintauskiene//Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija = Biological psychiatry and psychopharmacology: Kauno medicinos universiteto Psichologijos ir reabilitacijos instituto VIII-osios metinės konferencijos tezės. Kaunas : Sveikatingumo ir medicinos reklamos centras. ISSN 1648-293X. 2008, t. 10, Nr. 2, p. 41.[Indėlis: 0,5]
8. Bunevičius, Robertas; Gintauskienė, Viltė Marija. Symptoms of depression in patients with coronary artery disease: the role of thyroid hormone and cortisol/Robertas Bunevicius, Vilte Gintauskiene//66th An-nual Scientific Meeting "A Focus on Liaison in Psychosomatic Medicine": dedicated to the Integration of Biological, Psychological and Social Fac-tors in Medicine: March 12-15, 2008 Baltimore, USA: meeting abstracts/ American Psychosomatic Society. Baltimore: APS, 2008. (Posters/Session 2 Cardiovascular). p. A-53, no. 157) Abstract 1158. Prieiga per internetą: <http://www.psychosomaticmedicine.org/misc/TotalAbstractBook.pdf>. [Indėlis: 0,5]
9. Bunevičius, Robertas [Bunevicius, R]; Varoneckas, Giedrius [Varo-neckas, Giedrius]; Gintauskienė, Viltė Marija [Gintauskiene, V] (dail.);
34
Girdler, Susan S [Girdler, S S]. Association between depression and thyroid axis functioning in patients with coronary artery disease: impact of gender//Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija =Biological psy-chiatry and psychopharmacology: 4th ISPNE Regional Congress for Eastern and Central Europe “Stress and psychoendocrine changes across the life cyclesˮ: program and abstracts: June 15-17, 2006 Vilnius, Lit-huania/International Society of Psychoneuroendocrinology (ISPNE), Host society: Lithuanian Society of Biological Psychiatry (LSBP), In colla-boration with: The World Federation of Societies of Biological Psychiatry (WFSBP). Kaunas: Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija. (Poster ses-sions. Stress and heart (P2)). ISSN 1648-293X. 2006, t. 8, Nr. 1, birželis, p. 30, poster no. P2-04. [Indėlis: 0,25].
35
SUMMARY
Introduction. According to mortality from cardiovascular diseases, Lithuania is one of the leading countries in Europe, where cardiovascular mortality results as much as 54% of all deaths. Psychosocial factors significantly affect the occurrence of coronary artery disease (CAD) disease and development of complications. About 10% of the population suffers from more or less intense state of depression, and mild forms of depression are reported in about 25% of the population. Women have a higher risk of developing depression than men. Various studies show that about 15%‒20% of patients with CAD suffer from symptoms of severe depression during hospitalization for treatment of myocardial infarction, unstable angina, after bypass surgery and for other cardiac disorders. Prevalence of depression mild forms of much higher.
Anxiety is one of the earliest and most intense psychological responses to coronary artery disease. About 70% of patients with coronary artery disease have higher than normal levels of anxiety. Panic attacks occur in approximately 4% of people in the general population and in about 20% of patients receiving treatment in primary health care facilities, of which about 14% is patients with CAD. Mechanisms, which explains how depression and anxiety disorders increase mortality among CAD patients is still not clearly understood and determined.
It is known that people with depression or anxiety have activated hypothalamic-pituitary-adrenal (HPA) axis. The imbalance of HPA axis evident by altering cortisol concentrations is associated with increased risk for developing emotional problems. Cortisol levels affect the sympathetic and cardiovascular responses, stimulates adrenaline and noradrenalin syn-thesis, leading to CAD development and progression. Impaired cardio-vascular neurohormonal regulation caused by depression results in ab-normal response to external stimuli and stress. Therefore, changes in heart rate, increased cardiac output, increase or decrease in vascular tone, blood pressure, peripheral vasoconstriction, vascular and autonomic regulation, affect the progression of the CAD. It should be noted that in depression, elevated cortisol levels are more prevalent in women compared to men.
Cortisol also affects the thyroid hormone fluctuations. Even normal range variations in cortisol concentrations can affect thyroid hormone concentrations. There is substantial evidence on the relationship between depression and adverse clinical consequences of the CAD. Involve in the pathogenesis of depression dysfunction of HPA axis and thyroid hormone
36
changes increase the risk of CAD and effect, progress and outcomes of the CAD.
Fatigue is the most distressing health complaint affecting the majority of coronary artery disease patients. It is described as an overwhelming subjective sense of tiredness and lack of energy having a negative effect on physical and mental capacity and is not relieved by rest. However, the underlying biological mechanisms of fatigue in CAD patients are poorly understood and biological markers of fatigue remain to be identified.
Health related quality of life (HRQoL) depends not only on good physical health, somatic diseases, lack of good cardiovascular adaptations, but also on psychoemotional state, especially on the presence of depression and anxiety disorders that are largely regulated by the central nervous system (CNS) and by neuroendocrine system.
Lately great emphasis on hormonal factors influences prohormone cardiovascular functional status, quality of life in patients with coronary artery disease, and outcomes. Therefore, it is important to complex evaluation of hormonal markers and behavioral factors (depression, an-xiety and fatigue) interaction on patients with coronary artery disease for quality of life, disease course and outcome. A better understanding of how thyroid hormones affect the brain-thyroid-heart interactions may open up new targets and new markers and myocardial infarction, as well as de-pression.
The aim of the study ‒ examine the relationship between cortisol and thyroid axis hormone levels with the N-terminal fragment of pro brain (B-type) natriuretic peptide (NT-proBNP) level and patient oriented outco-mes, such as symptoms of depression, fatigue and HRQoL in patients with coronary artery disease.
The objectives of the study:
1. To evaluate the relationship between NT-proBNP concentrations and thyroid hormones, cortisol concentrations in CAD patients.
2. To evaluate the relationship between depressive, anxiety symptoms and thyroid axis hormones, NT-proBNP concentrations in CAD patients.
3. To evaluate the relationship between depressive, anxiety symptoms and cortisol levels in CAD patients.
4. To evaluate the relationship of fatigue and physical capacity with thyroid axis hormone and cortisol levels in CAD patients.
5. To evaluate relationship between HRQoL and thyroid axis hormones, cortisol concentrations in CAD patients.
