SU ALKOHOLIO VARTOJIMU SIEJAMŲ TEISĖTVARKOS PAŽEIDIMŲ SUKELIAMOS EKONOMINĖS NAŠTOS VALSTYBEI VERTINIMAS

93  Download (0)

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Ineta Sabestinaitė

SU ALKOHOLIO VARTOJIMU SIEJAMŲ TEISĖTVARKOS PAŽEIDIMŲ

SUKELIAMOS EKONOMINĖS NAŠTOS VALSTYBEI VERTINIMAS

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Visuomenės sveikatos vadyba

Studentė Mokslinis vadovas

Ineta Sabestinaitė ____________ Dr. Mindaugas Štelemėkas ____________

2017-05-31 2017-05-31 KAUNAS, 2017

(2)

SANTRAUKA

Studijų programa (specializacija) – Visuomenės sveikatos vadyba

SU ALKOHOLIO VARTOJIMU SIEJAMŲ TEISĖTVARKOS PAŽEIDIMŲ SUKELIAMOS EKONOMINĖS NAŠTOS VALSTYBEI VERTINIMAS

Ineta Sabestinaitė

Mokslinis vadovas Dr. Mindaugas Štelemėkas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2017. 93 p.

Darbo tikslas. Įvertinti su alkoholio vartojimu siejamų teisėtvarkos pažeidimų ekonominę naštą valstybei.

Metodika. Tyrimo tipas – stebėjimo aprašomasis. Statistiniai duomenys rinkti 2016-2017 m. laikotarpiu. Tyrime naudoti duomenys gauti iš Informatikos ir ryšių departamento (IRD), Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centro. Šiame darbe vertinama teisėtvarkos sistemos patiriama ekonominė žala, siejama su alkoholio vartojimo pasekmėmis: neblaivių asmenų padaryta žala nusikaltimų metu, policijos, teismų bei įkalinimo išlaidos. Duomenų analizė atlikta naudojant „Microsoft Office Excel 2007“ bei „IBM SPSS Statistics 22.0 programų paketai. Taikyta tiesinė regresinė analizė (nurodant determinacijos koeficientą (R2) ir regresijos lygtį). Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Rezultatai. Nuo 2010 iki 2015 m. neblaivūs asmenys daugiausia įvykdė smurtinių nusikaltimų. Vertinant neblaivių eismo dalyvių sąlygotų mirčių kaitą 2003-2016 m., nustatyta, kad neblaivūs vairuotojai sukelia daugiau mirtinų eismo įvykių, lyginant su pėsčiaisiais. Iš visų registruotų eismo įvykių, kuriuose buvo žuvusių asmenų, neblaivūs pėstieji sukėlė vidutiniškai 9,43 proc. visų įvykių, o neblaivūs vairuotojai – 15,85 proc. Bendrai alkoholio sąlygotų mirčių dėl eismo įvykių ir nusikaltimų 2010-2015 m. sumažėjo. Didžiausia alkoholio sąlygotų mirčių našta patiriama 45-54 m. amžiaus grupėje. 2010-2015 m. laikotarpiu dėl alkoholio sąlygotų mirties priežasčių iš viso buvo prarasta daugiau nei 52 tūkst. PPGM. Bendra su alkoholio vartojimu siejamų teisėtvarkos pažeidimų ekonominė našta valstybei 2014 m. galėjo sudaryti 26 715 629,95 Eur. (iš kurių 37 proc. – įkalinimo išlaidos, 28 proc. – ikiteisminiai tyrimai, po 16 proc. – nusikaltimo metu padaryta žala ir teismai, 2 proc. – policijos reagavimo kaštai, 1 proc. – areštai).

Išvados. Nusikalstamų veikų, kurias įtariami padarę neblaivūs asmenys, dalis nuo bendro nusikalstamų veikų skaičiaus 2010-2015 m. laikotarpiu išaugo dvigubai. Bendrai alkoholio sąlygotų mirčių dėl eismo įvykių ir nusikaltimų 2010-2015 m. sumažėjo. Su alkoholio vartojimu siejamų teisėtvarkos pažeidimų ekonominė našta valstybei 2014 m. galėjo sudaryti beveik 27 mln. eurų. Raktiniai žodžiai. Alkoholis, žala, ekonomika, teisėtvarka.

(3)

SUMMARY

Study program (specialization) – Management of Public Health

EVALUATION OF ECONOMIC BURDEN OF ALCOHOL RELATED LAW VIOLATIONS IN LITHUANIA

Ineta Sabestinaitė

Supervisor Dr. Mindaugas Štelemėkas

Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2017. 93 p.

Aim of the study. To assess the economic burden of the law violations, associated to alcohol consumption.

Methods. It was a descriptive observational study. Statistical data was collected in a period of 2016-2017. The data of study was received from the Information and Communications Department, Lithuanian Traffic Police Office, Health Information Center in Institute of Hygiene. Economic damage in justice system, associated to consequences of alcohol use were evaluated in this work: damage caused by drunk individuals, expenses of the police, courts and prison. Statistical analysis was performed using Microsoft Office Excel 2007 and IBM SPSS Statistics 22.0 statistical packages. A linear regression analysis was used (with a coefficient of determination (R2) and the regression equation). P-value less than specified significance level (0.05) was considered significant.

Results. The largest part of all violent crimes from 2010 to 2015 was commited by drunk individuals. Assessment of deaths related to drunk drivers in 2003-2016 showed that drunk drivers were responsible for more accidents than pedestrians. The average number of registered traffic accidents where people were killed due to intoxicated pedestrians was 9.43 percent of all cases, due to intoxicated drivers - 15.85 percent. Overall, the number of deaths caused by traffic accidents and crimes due to alcohol use decreased in 2010-2015. The highest burden of alcohol caused deaths was found in age group of 45-54 years. In 2010-2015, about 52 thousand years of potential life lost (YPLL) due to an alcohol consumption related death. In Lithuania, during 2014, a total burden related to alcohol consumption was about 26 715 629 Eur (37 percent of which were incarceration costs, 28 percent – prie-trial investigations, 16 percent – crime damage, 16 percent – courts, 2 percent – police responding costs, 1 percent – arrests).

Conclusions. The total number of offences related to drunk persons has doubled in a period of 2010-2015. Overall, the number of deaths caused by traffic accidents and crimes induced by alcohol use decreased in 2010-2015. In 2014, the economic burden of violations of the law related to alcohol consumption possibly could have reached about 27 million Eur.

(4)

TURINYS

SANTRUMPOS ...6

SĄVOKOS ...7

ĮVADAS ...8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ...11

1.1. Alkoholio vartojimo paplitimas ... 11

1.2. Mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės ... 12

1.3. Mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės priemonių įgyvendinimas Lietuvoje ... 15

1.4. Alkoholio vartojimo sukeliama žala ... 19

1.4.1. Alkoholio žala. Lietuvos statistikos apžvalga ... 21

1.4.2. Alkoholio žala. Atliktų tyrimų apžvalga ... 23

1.4.3. Alkoholio žalos vertinimo metodai ... 27

1.4.4. Teisėtvarkos pažeidimų, siejamų su alkoholio vartojimu, vertinimo metodikos apžvalga ... 32

1.5. Literatūros apžvalgos apibendrinimas ... 34

2. TYRIMO METODIKA ...37

2.1. Nusikalstamų veikų apimčių dinamika... 37

2.2. Su neblaiviais eismo dalyviais siejamų mirčių kaita ... 38

2.3. Nusikaltimų, padarytų neblaivių asmenų, policijos ir teismų bei įkalinimo ekonominiai kaštai valstybei ... 40

2.3.1. Nusikaltimų metu padaryta žala ... 40

2.3.2 Policijos kaštai ... 41

2.3.3. Teismų kaštai ... 44

2.2.4. Įkalinimo kaštai ... 45

(5)

3.1. Su alkoholio vartojimu siejamų nusikalstamų veikų apimčių dinamikos Lietuvoje vertinimas

... 47

3.2. Su neblaiviais eismo dalyviais siejamų mirčių kaitos Lietuvoje vertinimas ... 54

3.3. Nusikaltimų, padarytų neblaivių asmenų, policijos ir teismų bei įkalinimo ekonominių kaštų valstybei vertinimas ... 58

3.3.1. Nusikaltimų, padarytų neblaivių asmenų, kaštų vertinimas ... 58

3.3.2. Policijos ekonominių kaštų vertinimas ... 58

3.3.3. Teismų ekonominių kaštų vertinimas ... 59

3.3.4. Įkalinimo ekonominių kaštų vertinimas ... 59

3.4. Jautrumo analizė ... 67

4. REZULTATŲ APTARIMAS ...72

4.1. Pagrindiniai rezultatai ir jų palyginimas su kitais tyrimais ... 72

4.2. Tyrimo privalumai ir trūkumai ... 75

4.3. Tyrimo rezultatų praktinė reikšmė ... 76

IŠVADOS ...77

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...78

LITERATŪRA ...79

(6)

6 SANTRUMPOS

APD – alkoholiui priskiriama dalis (angl. alcohol attributable fraction) ATPK – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas

AUDIT – alkoholio vartojimo sutrikimų atpažinimo testas (angl. Alcohol Use Disorders Identification Test)

BK – Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas BVP – bendrasis vidaus produktas

ES – Europos Sąjunga

IRD – Informatikos ir ryšių departamentas JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos LKPT – Lietuvos kelių policijos tarnyba PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SAV – standartinis alkoholio vienetas TLK – tarptautiniai ligų kodai

(7)

7 SĄVOKOS

Alkoholio vartojimo sąlygojamas mirtingumas – alkoholio vartojimo sąlygojamos mirtys tenkančios 100 000 gyventojų.

APD koeficientas – galimai alkoholio sąlygotų nusikalstamų veikų ir eismo įvykių proporcija nuo visų įvykių.

Areštas - traumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje.

Baudžiamasis nusižengimas – nusikalstama veika, už kurią numatyta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu.

Nusikaltimas – LR baudžiamajame kodekse kriminalizuota pavojinga nusikalstama veika, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Policijos reagavimo kaštai – policijos išlaidos, patirtos reaguojant į pranešimus apie įvykius, galimai sąlygotus alkoholio vartojimo.

Prarasto produktyvumo kaštai – dėl pirmalaikių mirčių, siejamų su alkoholio vartojimu, neuždirbtos pajamos, kol mirusieji būtų sulaukę tam tikro referencinio amžiaus (šiame darbe 75 m.).

Su alkoholio vartojimu siejami teisėtvarkos pažeidimai – pažeidimai pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK), baudžiamąjį kodeksą (BK), kelių eismo taisyklių pažeidimai bei eismo įvykiai, kurie gali būti susieti su alkoholio vartojimo sąlygojama žala.

(8)

8 ĮVADAS

Tyrimo problema. Europa išlieka regionu, kuriame yra daugiausiai suvartojama alkoholinių gėrimų. Kiekvienam suaugusiam Europos Sąjungos (ES) gyventojui vidutiniškai per metus tenka 11 litrų gryno etilo alkoholio, kas beveik dvigubai viršija rekomenduojamą ribą [20]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2015 m. Lietuva pagal alkoholio suvartojimą užėmė trečią vietą pasaulyje [114]. Tuo tarpu Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. paskelbti duomenys parodė, jog 15 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai suvartoja daugiau nei 14 litrų gryno alkoholio per metus ir tarp organizacijos šalių užima pirmą vietą [97].

Nustatyta, jog alkoholio vartojimas gali sąlygoti daugiau nei 200 ligų, traumų ir kitų sveikatos sutrikimų. Dėl aukšto alkoholio vartojimo lygio, situacija šalyje daugeliu alkoholio sukeliamos žalos aspektų išlieka prastesnė nei Europoje. Atsitiktinių apsinuodijimų alkoholiu, kepenų cirozės ir kiti rodikliai Lietuvoje išlieka aukštesni nei kitose ES valstybėse ir ženkliai viršija ES vidurkį [20].

Alkoholio vartojimas lemia ne tik įvairių ligų ar būklių atsiradimą, tačiau sukelia ir neigiamas socialines bei ekonomines pasekmes visuomenei. Moksliniais tyrimais nustatytas stiprus ryšys tarp alkoholio vartojimo, smurtinių mirčių ir įvairių sužalojimų bei eismo nelaimių [54]. Ištirta, jog neblaivūs asmenys yra atsakingi už tris ketvirtadalius žmogžudysčių, daugiau nei pusę sunkių sužalojimų ir 40 proc. viešosios tvarkos pažeidimų [100]. O nuo alkoholio apsvaigę vairuotojai dažnai būna sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų keliuose dalyviai [80].

Tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, jog alkoholio vartojimas ir alkoholio vartojimo pasekmės sukelia didžiulę ekonominę žalą valstybėms [100, 82, 10]. Vien tik 2010 m. alkoholio vartojimo sukeliama žala Lietuvoje sudarė 215 mln. eurų [100], nevertinant policijos ir teismų, turtinės, psichologinės ir kt. ekonominės žalos.

Darbo aktualumas. Stebint augančią alkoholio vartojimo sukeliamą ekonominę ir socialinę žalą, kyla išsamesnių tyrimų atlikimo poreikis. Su alkoholio vartojimu siejamų teisėtvarkos pažeidimų žala Lietuvoje iki šiol nebuvo detaliai įvertinta. Todėl darbe analizuotos pagrindinės teisėtvarkos grandinės sudedamosios dalys – policijos, teismų bei įkalinimo įstaigų kaštai. Apžvelgtos nusikalstamų veikų ir eismo įvykių, bei su tuo susijusio mirtingumo tendencijos šalyje, įvertinta mirtingumo našta.

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie alkoholio vartojimo mažinimo priemonių taikymą šalyje. 2007 metais politikai priėmė keletą mokslu pagrįstų priemonių. Jau kitais metais buvo pastebėtas alkoholio vartojimo sumažėjimas ir su tuo siejamų sveikatos rodiklių pagerėjimas. Tačiau alkoholio politika toliau nuosekliai nebuvo vykdoma, suvartojimas šalyje vėl pradėjo augti, o kartu išaugo ir su alkoholio vartojimu siejama žala. Todėl šalyje aiškiai matomas alkoholio

(9)

9 kontrolės priemonių diegimo poreikis [112]. Šios studijos rezultatai galės būti vertinami kaip vieni iš alkoholio kontrolės priemonių poreikio mokslinių įrodymų.

Mokslinis naujumas. Individuali alkoholio vartojimo žala yra plačiai ištyrinėta užsienio ir Lietuvos mokslininkų darbuose. Rečiau yra vertinama alkoholio socialinė ar ekonominė žala. Tačiau pastaraisiais metais prioritetite mokslininkų, tiriančių alkoholio žalą, susidomėjimo sritimi tapo ne vien žala pačiam geriančiajam, bet ir pasekmės aplinkiniams. Naujausiuose užsienio šalių tyrimuose atskleidžiama alkoholio sąlygotų teisėtvarkos pažeidimų naštos valstybei problema. Dėl metodinių sunkumų detalus šios srities įvertinimas – tampa iššūkiu.

2013 m. Valstybinis psichikos sveikatos centras atlikto vienintelį sisteminį alkoholio ekonominės žalos vertinimą šalyje [112]. Šios studijos rezultatai parodė galimus alkoholio vartojimo sąlygotų teisėtvarkos pažeidimų kaštus valstybei, tačiau atlikta analizė nebuvo pilna. Šiame antrosios pakopos baigiamajame darbe alkoholio sąlygota ekonominė žala teisėtvarkos sektoriuje įvertinta kiek įmanoma nuosekliau ir detaliau, įtraukiant dar neanalizuotas sritis – policijos bei teismų patiriamas išlaidas.

Teorinė ir praktinė reikšmė. Alkoholio sąlygotų teisėtvarkos pažeidimų kaštų vertinimas padės atkreipti dėmesį į alkoholio vartojimo sukeliamas ekonomines pasekmes bei parodys, kokie yra šių pasekmių mastai. Šis darbas bus naudingas formuojant sveikatos politiką, diegiant mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones ir akcentuojant labiausiai dėmesio vertas sritis, kuriose reikalingi tolimesni moksliniai tyrimai. Atlikta studija padės tyrėjams palyginti alkoholio žalos problemą su kitomis sveikatos ar socialinėmis problemomis.

Asmeninis autoriaus indėlis. Šis darbas gali būti laikomos ankstesnės alkoholio ekonominės žalos studijos tęsiniu. Darbo autorė savarankiškai analizavo mokslinę literatūrą, atliko reikalingų duomenų paiešką, parengė su alkoholio vartojimu siejamų nusikalstamų veikų bei eismo įvykių sisteminę apžvalgą bei analizavo mirčių naštą - įvertino prarastą produktyvumą dėl išorinių mirties priežasčių. Autorė sudarė teismų bei policijos išlaidų skaičiuokles, atliko kitų kaštų vertinimą.

(10)

10 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Įvertinti su alkoholio vartojimu siejamų teisėtvarkos pažeidimų ekonominę naštą valstybei.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti su alkoholio vartojimu siejamų nusikalstamų veikų apimčių dinamiką Lietuvoje; 2. Įvertinti su neblaiviais eismo dalyviais ir nusikaltimais siejamų mirčių kaitą bei sąlygojamą naštą valstybei;

3. Apskaičiuoti nusikaltimų, padarytų neblaivių asmenų, policijos ir teismų bei įkalinimo ekonominius kaštus valstybei.

(11)

11 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Alkoholio vartojimo paplitimas

2014 m. PSO ataskaita apie sveikatą ir alkoholį atskleidė, jog visame pasaulyje 15 m. ir vyresni gyventojai vidutiniškai suvartoja 6,2 litro gryno etilo alkoholio per metus. Pasaulio šalyse alkoholio vartojimo lygis skiriasi. Daugiausia suvartojama išsivysčiusiose šalyse, ypač Europos regione. Europos Sąjungoje vienas suaugęs žmogus išgeria 12,5 litro gryno etilo alkoholio per metus, kas yra dvigubai daugiau nei bet kuriame kitame regione. Centrinės ir Rytų Europos šalys (Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija ir kt.) alkoholio vidutiniškai suvartoja daugiau, lyginant su kitomis ES valstybėmis [20].

PSO 2015 m. atskaitoje apie sveikatą pažymima, jog alkoholio vartojimas Europos regione yra didžiausias pasaulyje ir svyruoja nuo 0,32 litrų iki 14,37 litro gryno alkoholio per metus skirtingose Europos šalyse [104].

Pagal PSO duomenis, nuo 2000 m. gryno alkoholio kiekis, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui, kilo ir 2006 m. pasiekė 13,8 litrų ribą. 2010 m. šis rodiklis sudarė 12,55 litrus [16]. Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuva žymiai viršijo valstybių vidurkį, siekiantį 10,51 litro absoliutaus alkoholio vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui.

2014 m. ataskaita „Alkoholis ir sveikata“ parodė, jog Lietuva pagal alkoholio suvartojimą užima trečią vietą pasaulyje. Nustatyta, kad vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui tenka 15,4 litro gryno alkoholio per metus. Šis rodiklis daugiau nei dvigubai viršija PSO rekomendacijas - 7 litrus absoliutaus alkoholio vienam gyventojui. Pagal šį rodiklį aukštesnes pozicijas užima tik Moldovos Respublika ir Baltarusija [20]. Tuo tarpu 2015 m. duomenys parodė, jog vienam Lietuvos gyventojui tenka dar didesnis kiekis alkoholio – 16,2 litro gryno etilo alkoholio per metus. Pasaulio šalių kontekste, Lietuva išliko pirmaujančiose pozicijose pagal alkoholio suvartojimą [114].

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. vienam 15 m. ir vyresniam šalies gyventojui vidutiniškai teko 14 litrų absoliutaus alkoholio, tai yra šiek tiek mažiau lyginant su 2014 m. (14,2 litro) ir 2013 m. (14,5 litro). Verta paminėti, jog 2015 m. alkoholio vartojimo rodikliai buvo parengti pagal atnaujintą metodiką, įvertinant į Lietuvą atvykusių turistų ir išvykusių iš šalies gyventojų įsigytą alkoholį [74].

Suaugusių Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrime (2010 m.) palyginamas alkoholio vartojimas tarp vyrų ir moterų 1994-2010 m. laikotarpiu. 1994 m. trečdalis vyrų ir daugiau nei 8 proc. moterų vartojo alų, o 2010 m. alkoholio vartojimas padidėjo maždaug du kartus tarp vyrų ir keturis kartus tarp moterų. Tarp vyrų buvo pastebėtas stipraus alkoholio vartojimo sumažėjimas,

(12)

12 tačiau tarp moterų stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas padidėjo. 1994-2010 m. laikotarpiu reguliariai dažniau stipriuosius gėrimus vartojo vyrai, lyginant su moterimis [21].

2011 m. atlikto tabako, alkoholio ir kanapių vartojimo paplitimo tarp suaugusių Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, per paskutinius 12 mėnesių alkoholinius gėrimus vartojo 83,4 proc. visų šalies gyventojų. Lyginant su ankstesniais metais, šis rodiklis yra šiek tiek mažesnis – 2009 m. buvo 85 proc., o 2008 m. – 86,9 proc. [86].

2012 m. alkoholio vartojimo paplitimo sąsajų su respondentų lytimi tyrimo duomenys parodė, jog suaugusių vyrų ir moterų alkoholio vartojimo tendencijos skiriasi. Tarp suaugusių vyrų (nuo 20 m. iki 70 m.) alkoholio paplitimas yra 87,2 proc., o tarp moterų šiek tiek mažesnis – 66,31 proc. Daugiausia alkoholį vartojančių moterų nustatyta 31-35 m. amžiaus grupėje, tuo tarpu vyrų vyresnėje – nuo 31 m. iki 40 m. amžiaus grupėje. Nuo 35 m. amžiaus moterų alkoholio vartojimo paplitimas mažėja, tačiau vyrų išlieka stabilus ir pradeda mažėti sulaukus 65 m. [34].

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, 2012 m. alkoholio vartojimo paplitimas per paskutinius 12 mėnesių nustatytas didžiausias 25-34 (89,6 proc.) ir 35-44 (86,9 proc.) metų amžiaus grupėse. Per paskutiniąsias 30 dienų daugiausiai alkoholį vartojo 25-34 metų amžiaus grupės asmenys. Pagal lytį, alkoholinių gėrimų per paskutinius 12 mėnesių ir 30 dienų paplitimas buvo didesnis tarp vyresnio amžiaus vyrų. Tuo tarpu per paskutinį mėnesį alkoholinių gėrimų vartojimas buvo dažnesnis tarp jaunesnio amžiaus moterų. 15-34 ir 35-64 amžiaus asmenų grupėse alkoholio vartojimas tarp vyrų buvo reikšmingai didesnis, lyginant su moterimis [85].

Remiantis 2014 m. Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatais, per paskutiniuosius 12 mėnesių 75 proc. 15 metų ir vyresni gyventojai vartojo alkoholinį (vyrų buvo 83 proc., o moterų – 69 proc.). Dažniausiai alkoholinius gėrimus vartojo 25-54 m. amžiaus gyventojai (vyrų - 92 proc., moterų - 86 proc.) [73].

2014 m. alkoholio vartojimo paplitimas pagal apskritis Lietuvoje ženkliai nesiskyrė. Dažniausias alkoholio vartojimas per paskutiniuosius 12 mėnesių nustatytas Telšių (83 proc.), Alytaus (79 proc.) ir Šiaulių (79 proc.) apskrityse. Kitose apskrityse šiek tiek mažiau - 71-76 proc. gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių teigė vartoję alkoholio. Lyginant su 2005 m. duomenimis, 2014 m. pastebimi išaugę alkoholio suvartojimo per paskutinius 12 mėn. rodikliai šalies apskrityse [73].

1.2. Mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės

Augant alkoholio vartojimo ir jo pasekmių mastams, atsiranda vis didesnis poreikis kontroliuoti suvartojamo alkoholio kiekį bei alkoholio vartojimo daromą žalą sveikatai, visuomenei bei šalies ekonomikai. Įrodymais pagrįstos politikos reikšmingumas šiandieninėje politikoje yra

(13)

13 nekvestionuojamas. Įrodymais grįsta politika suprantama kaip politikos formavimas, kuris remiasi informuotų ir geriausių įrodymų turinčių sprendimų priėmimu [95].

Mokslininkai, išanalizavę ir apibendrinę įrodymais pagrįstas politines alkoholio kontrolės priemones ir programas, jas suskirstė į dvi pagrindines grupes. Tai valstybinio lygmens priemonės, už kurių priėmimą ir įgyvendinimą atsakinga valdžia bei politikai ir žemesniojo lygmens - savivaldybių politika – teisė savivaldybėms priimti sprendimus, susijusius su alkoholio vartojimu [4]. Svarbu pabrėžti, jog siekiant geriausio rezultato, bendradarbiauti ir efektyviai veikti turėtų visų lygių institucijos – vyriausybė, savivaldybės ir kt.

Babor ir kt. knygoje „Alkoholis: neįprasta prekė“ pateikia alkoholio kontrolės priemonių apibendrintą vertinimą, atsižvelgiant į priemonių veiksmingumą, mokslinį pagrįstumą, kainą ir pritaikomumą. Žemiau pateikiamas svarbiausių alkoholio kontrolės politikos priemonių apibendrintas vertinimas:

Alkoholio prieinamumo mažinimas yra nedidelės įgyvendinimo kainos priemonė. Įvairių tyrimų duomenimis, prieinamumą mažinančios priemonės laikomos vienomis iš veiksmingiausių ir turinčiomis didelį poveikį alkoholio vartojimo ir su jo vartojimu susijusių neigiamų pasekmių mažinime. Siekiant efektyviai įgyvendinti šias priemones reikalingas visuomenės ar bendruomenės pritarimas [6].

• Neblaivių vairuotojų kontrolė. Pačios veiksmingiausios neblaivių vairuotojų kontrolės priemonės - tai atsitiktinis vairuotojų tikrinimas, leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje sumažinimas ir kelių pakopų vairuotojų pažymėjimų išdavimo sistema [6].

• Priemonės, skirtos alkoholio vartojimo įpročiams keisti, pasižymi žemu arba vidutiniu efektyvumu. Paprastai rezultatai priklauso nuo to, kaip prižiūrima, ar laikomasi šių kontrolės priemonių [6].

• Alkoholio reklamos teisinis reglamentavimas. Reklama neigiamai veikia visuomenės požiūrį, neretai jų turinys būna nukreiptas į jaunus žmones ar net vaikus. Reklama alkoholio vartojimą pateikia kaip normalią žmonių elgseną bei akcentuoja vien tik teigiamus alkoholio vartojimo aspektus. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, jog būtinas griežtas alkoholio reklamos reglamentavimas arba visiškas jos uždraudimas [6].

• Švietimo programų poveikis mažinant alkoholio vartojimą ir jo pasekmes sveikatai yra nedidelis arba išvis nepastebimas. Vertinant programas, skirtas moksleiviams ir studentams, teigiama, jog šios programos lengvai įgyvendinamos, nesunku pasiekti tikslines grupes. Tačiau programų įgyvendinimas yra brangus, o bendras efektas visuomenei yra labai minimalus ir trumpalaikis. Pridėtinį teigiamą poveikį gali turėti tik tada, kai yra įgyvendinama su kitomis įrodyto poveikio kompleksinėmis priemonėmis [6, 3].

(14)

14 • Švietimas alkoholio žalos klausimais vertinamas taip pat kaip papildoma priemonė, derinama su veiksmingesnėmis kontrolės priemonėmis [6].

• Gydymo priemonių veiksmingumas. Efektyvumas vertinamas kaip vidutinis, iš visuomenės perspektyvų, nes yra orientuotos tik į tam tikras specifines grupes. Rizikingai alkoholį vartojantiems ar priklausomiems asmenis tokios intervencijos yra labai svarbios, tačiau jų kaina yra didelė. Kaip papildančios gydymą veiksmingos tarpusavio pagalbos grupės [6].

• Viena iš nedaugelio efektyvių ir nebrangių rizikingo ir žalingo alkoholio vartojimo mažinimo priemonių yra tokio vartojimo nustatymas bei pirminės sveikatos priežiūros specialistų konsultacija. Trumpoji intervencija pirminės sveikatos priežiūros lygmenyje yra efektyvi nesaikingai alkoholį vartojantiems, tačiau neefektyvi priklausomiems asmenims [6].

• Viena iš mažiausiai veiksmingų alkoholio kontrolės priemonių – alkoholio pramonės ar pardavimo vietų atsakingo elgesio taisyklės [3].

Yra išskiriamos trys pagrindinės priemonių grupės, kurios kompleksiškai turi būti stiprinamos, kai valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis:

1) alkoholinių gėrimų kainos didinimas (akcizai); 2) alkoholinių gėrimų reklamos uždraudimas;

3) alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas (pardavimo vietos ir laiko ribojimai, licencijavimo sistema, minimalaus amžiaus nustatymas ir kt.) [101, 3].

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) mokslininkai atlikto tyrimą, kurio metu aiškinosi, ar stipresnė alkoholio politikos strategija susijusi su mažiau pavojinga elgsena vairuojant. Duomenys rinkti iš 50 valstijų, 2001-2009 m. laikotarpiu. Rezultatai parodė, kad pavojingas vairavimas yra tiesiogiai susijęs su alkoholio vartojimu. Nustatyta, jog valstijose, kuriose yra griežtesni alkoholio kontrolės įstatymai, pavojingo vairavimo atvejų yra daug mažiau [116].

2016 m. JAV tyrėjai atliko tyrimų apžvalgą, kuri apėmė devynias šalis – Australiją, Daniją, Švediją, Honkongą, Islandiją, Rusiją, Suomiją, Šveicariją ir Jungtinę Karalystę. Apžvelgti tyrimai, kurie atlikti 2003-2015 m. Buvo siekta ištirti alkoholio strategijos pokyčius, kurie labiausiai lemia alkoholio kainą ir mokesčius. Rezultatai parodė, kad kaina ir mokesčiai turi tiesioginę įtaką alkoholio vartojimo sukeliamai žalai. Analizuojant žalą, nustatyta, jog didžiausias mirtingumas yra tarp senyvo amžiaus ir kepenų ligomis sergančių žmonių. Pavienių užpuolimų ir vairavimo apsvaigus atvejų pasitaikė penkiose tirtose šalyse, o alkoholio vartojimas Šiaurinėse šalyse priklausė nuo pasirinktos subpopuliacijos. Teigiama, kad mokesčiai yra ekonomiškai efektyvi priemonė kontroliuojant su alkoholio vartojimu susijusios žalos paplitimą. Tačiau šios apžvalgos rezultatai parodė, jog pasitikėjimas alkoholio akcizų didinimu ir kainų kėlimu gali būti per didelis, o priemonės efektyvumas priklauso nuo pasirinktos subpopuliacijos [87].

(15)

15 2016 m. Australijoje atliktas “Alkoholio pardavimų ribojimo poveikis su alkoholio vartojimu susijusioms traumoms” tyrimas. Siekta įvertinti draudimo prekiauti alkoholiu Didįjį penktadienį ir Kalėdų dieną poveikį su alkoholio vartojimu susijusių traumų rizikai. Rizika patirti traumą alkoholio pardavimo ribojimo dienomis buvo palyginta su rizika patirti traumą tuo pačiu kontrolinių dienų metu. Rezultatai parodė, jog susižalojimų rizika buvo daug mažesnė alkoholio pardavimo apribojimo laikotarpiu [63].

2014 m. atliktas alkoholio vartojimui mažinti skirtų intervencijų ekonominio efektyvumo vertinimas Danijoje. Tirtas alkoholio akcizo didinimo, padidinto minimalaus amžiaus įsigyti alkoholį, reklamos draudimo, pardavimo valandų apribojimo ir individualių intervencijų ekonominis efektyvumas. Galimu poveikiu sveikatai laikyti paplitimo ir mirtingumo nuo su alkoholio vartojimu susijusių ligų ir traumų pokyčiai. Sąnaudomis laikytos intervencijų kainos ir su alkoholio vartojimu siejamų pasekmių gydymo išlaidos. Rezultatai parodė, jog trys intervencijos (reklamos draudimas, pardavimo laiko ribojimas ir akcizų didinimas) išlaidas sumažino, o likusios vertintos kaip ekonomiškai efektyvios intervencijos [33].

1.3. Mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės priemonių įgyvendinimas Lietuvoje

Lietuvoje teisinį politikos, įskaitant ir alkoholio kontrolę, reglamentavimą vykdo Lietuvos Respublikos (LR) Seimas. Analizuojant LR Vyriausybės programą bei Alkoholio kontrolės įstatymą galima pastebėti, jog yra sutariama dėl alkoholio vartojimo ir jo daromos žalos mažinimo valstybėje [99]. Žalingo alkoholio vartojimo mažinimas Europos regione numatytas ir tarptautinėse strategijose bei rekomendacijose, kurias skelbia PSO.

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programoje teigiama, kad norint sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, būtina sustabdyti surogatinio alkoholio gamybą ir kontrabandą, ugdyti nepalankias visuomenės nuostatas į kontrabandinių alkoholinių gėrimų vartojimą ir taikyti veiksmingas, mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones – pardavimo laiko, vietų ir reklamos ribojimą [88].

K. Kubiliūtės su kolege parengtame alkoholio kontrolės politikos vertinime Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo laikotarpiu (1998-2010 m.) išanalizuoti alkoholio kontrolės politikos veiksmų ir statistinių rodiklių pokyčiai. Nustatyta, jog pagrindinis Lietuvos sveikatos programos tikslas – sumažinti alkoholio vartojimą apibrėžtu laikotarpiu, nebuvo pasiektas. 2007 m. buvo pastebėtas analizuotų rodiklių pablogėjimas, o nuo 2008 m. stebimi teigiami statistinių rodiklių pokyčiai: sumažėjęs alkoholio vartojimas ir jo žala (mirtys, alkoholinės psichozės ir kt.) [62] (1.3.1 pav.).

(16)

16 Atvejai

Metai

1.3.1 pav. Mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu, psichikos ir elgesio sutrikimų, alkoholinės kepenų ligos bei kepenų cirozės ir fibrozės 100 tūkst. gyv. 2000-2011 m.

laikotarpiu Lietuvoje

Šaltinis: Statistikos departamentas ir Higienos institutas

Vertinant politinius veiksmus alkoholio mažinimo srityje nustatyta, jog 1998-2007 m. vykdoma politika nebuvo nuosekli ir buvo priimami alkoholio kontrolę liberalizuojantys sprendimai. 2008-2010 m. laikotarpiu alkoholio kontrolė sugriežtinta – padidintas akcizas, sugriežtinta neblaivių vairuotojų kontrolė, apribota alkoholio reklama bei prekyba naktį. Tokios priemonės lėmė teigiamą gyventojų sveikatos rodiklių pokytį (sumažėjęs alkoholio vartojimas, alkoholio sąlygotų mirčių, psichozių ir kt. skaičius) [62]. Taikytų alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą iliustruoja Štelemėko M. ir kt. mokslo įrodymais grįstoje alkoholio ir tabako politikos retrospektyvioje apžvalgoje pateikti alkoholinių psichozių rodiklių pokyčiai, priklausomai nuo alkoholio kontrolės politikos (1.3.2 pav.).

(17)

17 1.3.2. pav. Alkoholio kontrolės politinių priemonių poveikis alkoholinių psichozių rodiklių

pokyčiams 1984-2013 m. laikotarpiu Lietuvoje Šaltinis: Štelemėkas ir kt. (2016)

Minėtame tyrime akcentuojama viena iš svarbiausių efektyvios alkoholio kontrolės politikos nevykdymo priežasčių šalyje – mažas Seimo narių balsavimas priimant įstatymus. Taip pat konstatuojama, jog narių pritarimą ar nepritarimą alkoholio kontrolės priemonių diegimui, lemia priklausymas tam tikrai politinei frakcijai [99].

Psichikos sveikatos centro atliktame alkoholio kontrolės politikos ir alkoholio vartojimo daromos žalos vertinime pažymima, jog Lietuvoje egzistuoja visos organizacinės ir teisinės galimybės vykdyti efektyvią alkoholio kontrolės politiką. Efektyvios politikos nevykdymo esminėmis priežastimis galima laikyti įstatymų leidžiamosios valdžios priimtus sprendimus, kurie prieštarauja numatytai alkoholio kontrolei. Vis dėlto esmine priežastimi laikoma agresyvi alkoholio pramonės veikla bei nepakankamas vyriausybinių programų įgyvendinimo finansavimas [112].

Europos vietos savivaldos chartijoje nurodoma, jog vietos savivaldos organai, įstatymų ribose bei vadovaudamiesi gyventojų interesais, turi teisę tvarkyti pagrindinius viešuosius reikalus [17]. Tai reiškia, jog savivaldybės turi teisę neišduoti licencijų verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba, taip pat riboti alkoholio pardavimo vietas bei laiką, reklamą. Turi teisę apriboti alkoholinių gėrimų prekybą masinių renginių metu.

Remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto tyrimo “Alkoholio ir tabako kontrolės priemonių įgyvendinimas savivaldybėse 2013-2014 m.” duomenimis, teise neišduoti ar panaikinti alkoholio prekybos licenciją 2013-2014 m. pasinaudojo tik 10 proc.

(18)

18 savivaldybių. Mažiau nei 20 proc. savivaldybių yra apribojusi mažmeninės prekybos alkoholiu laiką. 2014 m. 6 proc. (2013 m. – 4 proc.) savivaldybių teigė apribojusios prekybą alkoholiu masinių renginių metu [84]. Šio tyrimo rezultatai rodo, jog savivaldybės vangiai vykdo joms pavestą alkoholio kontrolės politiką. Pagrindinės alkoholio kontrolės teisių nevykdymo priežastys – nepakankama savivaldybių tarybos narių motyvacija, žmogiškųjų išteklių bei rekomendacijų savivaldos organams trūkumas [84].

Analizuojant alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą šalyje, tikslinga apžvelgti naujausias alkoholio kontrolės bei kitų įstatymų pataisas. Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisą, nuo 2015 metų sausio 1 d. įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kuriuose nurodoma, jog vairuotojai, neturintys 2 metų vairavimo patirties, taksi, motociklų, mopedų, keturračių, triračių transporto priemonių, taip pat kurių didžiausia leistina masė didesnė kaip 3,5 t arba turi daugiau kaip devynias sėdimas vietas ar gabena pavojingus krovinius, vairuotojai bus laikomi neblaiviais, kai alkoholio koncentracija iškvėptame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose bus daugiau nei 0 promilių [71].

2011 m. gruodžio 23 d. LR Seimas priėmė LR alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriuo uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse nuo 2016 m. sausio 1 dienos [68].

2016 m. šalyje įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios draudžia skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą, organizuoti konkursus, žaidimus ir loterijas, kurios skatintų įsigyti alkoholį. Taip pat alkoholinius gėrimus draudžiama duoti kaip priedą, dovanoti [10].

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas. Administracinė atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatoma daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio panaikinama. Už tai numatoma baudžiamoji atsakomybė ir vairuotojui gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taip pat už šį nusižengimą gresia teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų ir automobilio konfiskavimas bei bauda [69].

Nuo 2016 m. pabaigos, pasikeitus LR Seimo nariams, pradėta aktyviai diskutuoti apie mokslu grįstų priemonių taikymą šalyje bei pradėtos teikti įstatymų pataisos. Nuo 2017 m. kovo mėnesio įsigaliojo LR akcizų įstatymo 23, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymai, kuriuose nurodoma, jog nustatomi didesni alkoholio akcizų tarifai. Toliau svarstoma galimybė alkoholį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse, didinti amžių, kurio sulaukus būtų galima nusipirkti alkoholinių gėrimų, riboti pardavimo laiką.

(19)

19 1.4. Alkoholio vartojimo sukeliama žala

Rizika asmens ir aplinkinių sveikatai priklauso nuo suvartojamo alkoholio kiekio. Būtent sunkus girtavimas yra dalies staigių mirčių, tyčinių ir netyčinių traumų, išeminės širdies ligos priežastimi. Dažnai gausus alkoholio vartojimas sąlygoja smurtinius nusikaltimus ar smurtą šeimoje. Ištirta, jog trys iš dešimties žmonių susiduria su girtaujančio asmens sukeltomis problemomis [115].

Kaip jau minėta, alkoholio vartojimo sąlygotų ligų rizika bei absoliutus mirtingumas didėja priklausomai nuo suvartoto alkoholio kiekio. Ankstesnių atliktų tyrimų rezultatai parodė, jog maži alkoholio kiekiai turi apsauginį poveikį nuo išeminės širdies ligos. Tačiau vėlesnės studijos atskleidė, jog realus apsauginis suvartojamo alkoholio kiekis yra žymiai mažesnis nei buvo manoma [115].

Alkoholio vartojimo sukeliama žala sveikatai yra skirstoma į tris pagrindines grupes. Pirmąją grupę sudaro ligos ar būklės, kurias sąlygoja būtent alkoholio vartojimas. Pažymėtina, jog šių ligų ar būklių būtų įmanoma išvengti, jei alkoholis nebūtų vartojamas. Alkoholinė kepenų liga, kepenų cirozė, alkoholinė psichozė, apsinuodijimas alkoholiu – ligos, kurios sutinkamos daugelio šalių statistikoje. Tačiau yra dar daugiau diagnozių, kurios priskiriamos vien tik alkoholio vartojimo daromai žalai. Iš viso alkoholio sąlygojamoms būklėms ar ligoms priskiriami 19-22 TLK-10 kodai. Antroji grupė – tai ligos ar būklės, kurių išsivystymo rizika didėja vartojant alkoholinius gėrimus, tačiau jomis susirgti galima ir nevartojant alkoholio. Šioms ligoms priskiriama dalis virškinimo sistemos ligų, onkologinių susirgimų, širdies ir kraujagyslių ligų. Trečiajai grupei priklauso išorinės priežastys, kurių dalį lemia alkoholinių gėrimų vartojimas [89]. Kai kurie autoriai išskiria dvi pagrindines alkoholio žalos grupes, išorines priežastis priskirdami prie būklių, kurias iš dalies sąlygoja alkoholio vartojimas (1.4.1 lentelė). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog pateiktas alkoholio žalos sąrašas nėra baigtinis. Lentelėje pateikiamos tik pagrindinės ligos ir būklės, sąlygojamos alkoholio vartojimo, kai tuo tarpu registruojamų yra daugiau nei 200.

(20)

20 1.4.1 lentelė. Ligos ir būklės, kurias 100 proc. ir iš dalies sąlygoja alkoholio vartojimas pagal

TLK-10 kodus

Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis PSO (2003), Parry ir kt. (2011)

Literatūroje yra skiriami žemo, rizikingo, žalingo bei aukšto alkoholio vartojimo rizikos lygiai. Mažai rizikingas alkoholio kiekis yra toks, kuris neviršija 1-2 standartinių alkoholio vienetų, (SAV) tenkančių moterims, o vyrams – 2-3. Arba toks, kuris nesukelia problemų. Nors atskirose šalyse gryno etilo alkoholio kiekis gali skirtis, tačiau dažniausiai laikoma, jog vieną SAV sudaro 10 gramų gryno alkoholio. Toliau priklausomai nuo išgeriamo alkoholio kiekio, rizika didėja. Žalingas alkoholio vartojimas susijęs su alkoholio vartojimo kiekiu ir dažniu, taip pat poveikiu sveikatai. Šis terminas apibrėžiamas kaip alkoholio vartojimo lygis ar tipas, kuris sukelia psichinę arba fizinę žalą sveikatai. Diagnozuojamas tik tada, kai geriantis asmuo jau būna patyręs žalą [115].

Kiti autoriai taip pat išskiria smarkaus arba sunkaus gėrimo (angl. heavy drinking) sąvoką. Ši sąvoka apibūdinama kaip dienos normos arba išgeriamo alkoholio vienų išgertuvių metu rekomenduojamų suvartoti SAV viršijimą. Pavojingas vartojimas (angl. hazardous use) reiškia alkoholio vartojimo įpročius, kurie pavojingi visuomenės sveikatos atžvilgiu. Taip pat išskiriamas probleminis gėrimas (angl. problem drinking) – lemiantis sveikatos ir socialines problemas [9, 24]. Taigi, apibrėžimų, apibūdinančių alkoholio vartojimą yra įvairių, tačiau visi jie parodo tam tikrą

Ligos ir būklės

100 proc. sąlygojamos alkoholio vartojimo Iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo Alkoholinė psichozė (F-10),

priklausomybė nuo alkoholio (F-10), žalingas alkoholio vartojimas (F-10), alkoholinė polineuropatija (G62.1), alkoholinė kardiomiopatija (I42.6),

alkoholinė kepenų cirozė (K70), alkoholinis gastritas (K29.2), etanolio toksinis poveikis (Y51.0), metanolio toksinis poveikis (T51.1), kiti apsinuodijimai alkoholiu (X45, X65, Y15)

Lūpų navikai (C00-C14), burnos navikai (C00C14),

ryklės navikai (C00-C14), stemplės navikai (C15),

gaubtinės žarnos navikai (C18), tiesiosios žarnos navikai (C20),

kepenų navikai (C22), kasos navikai (C25), gerklų navikai (C32), krūties navikai (C50), hipertenzija (I10-I15), širdies aritmija (I47-I49), širdies nepakankamumas (U82.2), insultas (I60-I62),

tulžies akmenligė (K80), ūminis pankreatitas (K85),

stemplės venų mazgai (I85), persileidimas (O03), eismo kelių traumos (V02-V04, V06-V09, V12-V87, V89),

kritimai (W00-W19), ugnies poveikis (X00-X09), skendimas (W65-W74), savižudybės (X60-X84), užpuolimai (X85-Y09)

(21)

21 žalą individui arba aplinkiniams. Dažniau šiais apibrėžimais apibūdinama individuali alkoholio vartojimo elgsena.

Remiantis Lietuvoje atlikto probleminio alkoholio vartojimo tarp šalies gyventojų įvertinimu naudojant AUDIT metodą, nustatyta, jog daugiausia žalingai vartojančių alkoholį asmenų yra 35-44 m. amžiaus grupėje (26 proc.). Tokie rezultatai rodo, kad žalingai alkoholį vartoja dauguma jaunų, darbingo amžiaus žmonių. Mažiausiai vartojančių nustatyta 65-74 m. amžiaus grupėje (13,4 proc.). Tyrimo rezultatai atskirose amžiaus grupėse pagal lytį parodė, jog daugiausia moterų žalingai alkoholį vartoja 25-35 m. amžiaus. Tokie rezultatai ypač kelia nerimą, nes moterys, daugiausiai vartojančios alkoholio, yra reprodukcinio amžiaus. Tuo tarpu vyrų vartojimo įpročiai mažai skiriasi nuo visų gyventojų alkoholio vartojimo įpročių. Daugiausia žalingai alkoholį vartoja darbingo amžiaus vyrai - 35-44 m. Nustatyta, jog net ir pačioje jauniausioje vyrų grupėje pagal amžių, maždaug kas ketvirtas vyras ar vaikinas alkoholinius gėrimus vartoja žalingai [113].

1.4.1. Alkoholio žala. Lietuvos statistikos apžvalga

Lietuvos oficialiosios statistikos svetainėse yra kaupiama nemažai duomenų apie su alkoholio vartojimu siejamus rodiklius bei jų kaitą.

Lietuvos valstybinis psichikos sveikatos centras pateikia alkoholio vartojimo sąlygotų psichinių susirgimų statistiką. Vertinant sergamumo psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį, dinamiką, matyti, jog nuo 2012 m. iki 2015 m., psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo nuosekliai mažėjo - 2012 m. rodiklis siekė 85,3/100 000 gyv., o 2015 m. buvo 60,2/100 000 gyv. Sergamumo alkoholinėmis psichozėmis dinamika Lietuvoje 1998-2015 m. laikotarpiu rodo, kad sergamumas, tenkantis 100 000 gyventojui, nuo 2000 m. iki 2007 m. nuosekliai didėjo (nuo 21,8 iki 45,1 atvejų tenkančių 100 000 gyv.). Nuo 2008 m. iki 2011 m. ligotumo rodiklis pradėjo mažėti. Šio laikotarpio pokyčiai siejami su efektyvių alkoholio kontrolės priemonių įgyvendinimu [110].

2014 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigose užregistruoti 1956 naujai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimų atvejai, vartojant alkoholį. Tuo tarpu 2015 m. užregistruotas mažesnis naujų atvejų skaičius – 1749. Paskutiniųjų metų naujai diagnozuotų alkoholinės psichozės atvejų skaičius 100 tūkst. gyv. kito nežymiai ir 2015 m. buvo 17,1. Tuo tarpu naujai diagnozuotų susirgimų lėtiniu alkoholizmu skaičius buvo daugiau nei dvigubai didesnis – 43,1 atv. 100 tūkst. gyv., pastaraisiais metais svyravęs taip pat nežymiai (1.4.1.1 pav.). Sergamumo ir ligotumo alkoholinėmis psichozėmis skaičius ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2014-2015 m. laikotarpiu išliko stabilus (3210 atv. 100 tūkst. gyv.) [109].

(22)

22 Atvejai

Metai 1.4.1.1 pav. Naujai diagnozuoti susirgimų alkoholine psichoze ir lėtiniu alkoholizmu atvejai

Lietuvoje 2010-2011 m. (skaičius 100 tūkst. gyventojų) Šaltinis: Valstybinis psichikos sveikatos centras

Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2015 m. vien tik dėl alkoholio vartojimo šalyje mirė 732 žmonės, 26 mažiau negu 2014 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sąlygotos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga - 43,6 proc., atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu - 34,6 proc. ir alkoholinė kardiomiopatija - 11,9 proc. 2015 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo sukeltų ligų ir būklių buvo beveik 4 kartus didesnis nei moterų (1.4.1.2 pav.). PSO duomenimis, Lietuvoje 2012 m. vyrų mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos, kepenų cirozės ir fibrozės bei apsinuodijimo alkoholiu buvo 3 kartus didesnis nei ES vidurkis [32].

Procentai

Metai

1.4.1.2 pav. Vyrų ir moterų mirtingumas dėl su alkoholiu susijusių priežasčių šalyje 2010-2015 m. (100 tūkst. gyv.)

(23)

23 Oficialiais Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2015 m. darbe buvo užregistruoti 40 įvykių, kuriuose nukentėjo alkoholį vartoję asmenys. Lyginant su 2014 m., tai yra 7 įvykiais mažiau. 2015 m. nelaimingų atsitikimų darbe metu apsvaigus dėl alkoholio žuvo 6 žmonės, o 10 alkoholį vartojusių asmenų nukentėjo keliaudami į ar iš darbo [107].

Lietuvos informatikos ir ryšių departamentas (IRD) pateikia nusikalstamų veikų, kurias padarė neblaivūs asmenys duomenis. 2013 m. neblaivių asmenų padarytos nusikalstamos veikos sudarė 11,6 tūkst. 2014 m. ketvirtadalis (11,5 tūkst.) visų ištirtų nusikalstamų veikų buvo padarytos neblaivių asmenų, o 2015 m. ištirtų nusikalstamų veikų skaičius buvo 10,4 tūkst. ir tai sudarė 26 proc., lyginant su bendru ištirtų nusikalstamų veikų skaičiumi. Nors 2015 m., lyginant su 2014 m. neblaivių asmenų padarytų nusikalstamų veikų skaičius šiek tiek sumažėjo, tačiau vertinant paskutinįjį dešimtmetį matyti, jog nuo 2006 m. iki dabar, neblaivių asmenų veikų skaičius išaugo beveik dvigubai [39].

Policijos departamento duomenimis, 2014 m. neblaivūs asmenys sukėlė 509 kelių eismo įvykius (kas šeštas eismo įvykis). 2015 m. šiuose įvykiuose žuvo 104, o buvo sužeistas 891 asmuo. 2014 m. užfiksuotas šiek tiek mažesnis skaičius neblaivių asmenų sukeltų eismo įvykių [92].

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikti duomenys rodo, jog 2014 m. girtaujančių šeimų, auginančių vaikus, buvo 4,6 tūkst. Tai šiek tiek mažiau nei 2013 m. 2015 m. į apskaitą dėl alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo buvo įrašytos 4331 šeimos, o dėl socialinių įgūdžių trūkumo ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku – 4287 šeimos [108].

1.4.2. Alkoholio žala. Atliktų tyrimų apžvalga

L. Jones su kolegomis 2009 m. atliko alkoholio vartojimo sąlygojamo mirtingumo skaičiavimus, tenkančius Anglijai. Nustatyta, jog 2005 m. dėl alkoholio vartojimo šalyje mirė 14982 žmonės, kas sudarė 3,1 proc. bendro mirtingumo. Mirties priežasčių struktūra skyrėsi priklausomai nuo amžiaus. Iki 35 m. amžiaus žmonių dažniausios mirties priežastys buvo savižudybės ir eismo nelaimės, o vyresni nei 35 m. amžiaus daugiausiai mirė nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų – kepenų cirozės, onkologinių ligų ir hipertenzijos [57].

Škotijoje 2009 m. atlikta studija, kurios metu skaičiuotas alkoholio vartojimui tenkantis mirtingumas ir sergamumas. Nustatyta, jog 2003 m. šalyje dėl alkoholio vartojimo sąlygotų priežasčių mirė 2882 žmonės, kas sudarė 5 proc. bendro mirtingumo [23].

2009 m. tyrėjai atliko alkoholio vartojimo ekonominės žalos sisteminę apžvalgą. Analizuotos publikacijos, susijusios su socialinėmis alkoholio vartojimo pasekmėmis, taip pat PSO tyrimai ir ekspertų pasisakymai. Buvo atrinkti 22 tyrimai, kuriuose vertinta bendra alkoholio vartojimo sukeliama žala. Tyrimuose buvo apskaičiuoti tiesioginiai ir netiesioginiai alkoholio vartojimo

(24)

24 kaštai, nematerialūs buvo vertinti tik keliose studijose. Ekonominiai kaštai dėl alkoholio vartojimo 12 šalių buvo nuo 0,45 iki 5,44 BVP. Tyrėjai padarė išvadą, jog alkoholio vartojimo sukeliama ekonominė žala yra didelė ir šios problemos svarba bei konkrečių išvadų nebuvimas rodo būtinybę išsamesniems tyrimams, atsižvelgiant į kiekvienai šaliai tinkamiausią sprendimą [82].

2010 m. atlikta užsienio šalių tyrimų metaanalizė, kurios tikslas buvo įvertinti nužudytų aukų alkoholio nustatymo testų rezultatus. Buvo išnagrinėta 61 studija, atlikta trylikoje šalių. Nustatyta, jog vidutiniškai 48 proc. nužudytųjų buvo pavartoję alkoholio, o 35 proc. aukų nužudymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio [60].

2011 m. publikuotas nesaikingo alkoholio vartojimo kaštų 2006 m. JAV tyrimas. Studijos tikslas buvo pateikti naujesnius duomenis apie alkoholio vartojimo kaštus. Tyrimas atliktas 2009-2010 m. laikotarpiu, naudojantis JAV visuomenės sveikatos priežiūros gairėmis. Sveikatos priežiūros, prarasto produktyvumo ir kiti kaštai buvo gauti iš nacionalinių duomenų bazių. Alkoholio vartojimui priskiriama dalis (APD) buvo gauta iš įvairių šaltinių ir buvo naudojama įvertinti nesaikingo alkoholio vartojimo sąlygotus kaštus. Apskaičiuoti nesaikingo alkoholio vartojimo ekonominiai kaštai 2006 m. buvo 223,5 mlrd. dolerių. 72,2 proc. apskaičiuotų išlaidų sudarė prarasto produktyvumo kaštai, 11 proc. sveikatos priežiūros, 9,4 proc. teisėtvarkos pažeidimų kaštai ir 7,5 proc. kiti kaštai. Apskaičiuoti teisėtvarkos pažeidimų kaštai dėl alkoholio vartojimo sudarė 73,3 mlrd. dolerių [10].

Australijoje 2012 m. atlikta nusikaltimų, siejamų su alkoholiu ir narkotikais, analizė. Pagal sulaikytųjų atsakymus (galėjo nusikaltimą įvykdyti dėl apsvaigimo ar ne) buvo vertinamos nusikalstamų veikų apimtys. Alkoholio vartojimui priskiriama dalis buvo didžiausia tarp vairavimo apsvaigus atvejų (74 proc.), sveikatos sutrikdymų (42 proc.) ir smurto atvejų (34 proc.). Iš visų nusikaltimų, 29 proc. buvo priskiriama alkoholio vartojimui [90].

2013 m. L. Jones ir M. A. Bellis atliko atnaujintą APD skaičiavimą, tenkantį Anglijos gyventojams. Tyrimo rezultatai parodė, jog iš viso 21 162 mirtys 2010 m. Anglijoje buvo susijusios su alkoholio vartojimu. Iš visų mirčių 5 221 buvo sąlygota vien tik alkoholio vartojimo, 15 941 mirtis buvo iš dalies sąlygota alkoholio vartojimo, iš jų 3 158 mirčių priežastis buvo traumos. Iš viso dėl alkoholio vartojimo buvo prarasta beveik 300 tūkst. PPGM per vertintus metus [58].

B. Joseph ir kitų mokslininkų atliktoje metaanalizėje (2013 m.), nagrinėtas alkoholio vartojimo sąlygojamų žmogžudysčių paplitimas. Analizuoti 23 devyniose šalyse atlikti tyrimai. Nustatyta, jog vidutiniškai 48 proc. asmenų, įvykdžiusių žmogžudystę, vartojo alkoholio, o 37 proc. nusikaltimo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio [59].

2014 m. M. Stahre su kolegomis atliko alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių ir prarasto produktyvumo vertinimo studiją JAV. Buvo vertintos 54 būklės, sąlygotos alkoholio vartojimo. Rezultatai parodė, kad 2006-2010 m. laikotarpiu JAV vidutiniškai 88 tūkst. mirčių įvyko dėl

(25)

25 alkoholio vartojimo, o alkoholio vartojimo sąlygoto prarasto produktyvumo kaštai buvo 2,5 mln. eurų. Tarp darbingo amžiaus žmonių 1 iš 10 mirčių įvykdavo dėl alkoholio vartojimo [98].

Anglijos Šefildo universiteto Alkoholio tyrimų institutas 2015 m. atliko alkoholio žalos aplinkiniams vertinimą. Šioje ataskaitoje buvo analizuoti du pagrindiniai tyrimai: Šiaurės Vakarų Anglijoje atliktas 18 metų ir vyresnių gyventojų tyrimas (tiriamųjų skaičius – 1020) ir 16 m. ir vyresnių Škotijos gyventojų apklausa (tiriamųjų skaičius - 1007). Rezultatai parodė, jog alkoholio vartojimo žala aplinkiniams yra didelė. Daugiau nei pusė (51,4 proc.) apklaustųjų Škotijoje nurodė bent vieną iš 16 pateiktų žalos variantų, o apklausoje, vykdytoje Anglijoje, respondentai nurodė bent vieną iš 20 žalos variantų. Dažniausiai apklaustieji teigė, jog buvo sutrukdyti, išgąsdinti arba įžeisti neblaivaus asmens, taip pat prižadinti naktį dėl triukšmo gatvėse, kurį sukėlė neblaivūs asmenys [19].

Remiantis užsienio šalyse atliktais tyrimais, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, pateikė apskaičiuotą alkoholio žalos procentą nuo šalies BVP. Kanadoje atliktame tyrime alkoholio sąlygotos žalos dalis nuo bendro BVP buvo 1,68 proc., tuo tarpu Vokietijoje – 0,89-1,16 proc., Švedijoje – 0,9-1,3 proc. [93, 61, 55]. Darant prielaidą, jog alkoholio žala (teisėsaugos, sveikatos priežiūros, prarasto produktyvumo ir socialinės apsaugos kaštai) sudaro apie 1 proc. nuo BVP, 2010 m. alkoholio sąlygojama žala galėtų svyruoti tarp 245 mln. ir 463 mln. eurų [2].

Eismo įvykių metu patirtos traumos gali sukelti nemažai ekonominių nuostolių nukentėjusiesiems, jų šeimoms ir valstybei. Yra paskaičiuota, jog kaštai, patirti eismo įvykių metu, sudaro apie 3 proc. nuo šalies BVP. Rizika patekti į eismo įvykį žymiai padidėja, kuomet alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės [94]. Išsivysčiusiose šalyse neblaivūs vairuotojai sąlygoja apie 20 proc. mirčių. Žemo ekonominio lygio šalyse šis procentas svyruoja nuo 33 iki 69.

Alkoholio vartojimo sąlygojami eismo įvykiai atsispindi daugelio Europos šalių statistikoje. Vokietijoje 2003 m. 6,8 proc. visų eismo įvykių, kuomet buvo patirtas sužalojimas, buvo susiję su alkoholiu. Suomijoje 24 proc. vairuotojų, žuvusių eismo įvykio metu, nustatyta 0,5 promilės ir daugiau alkoholio kraujyje. Švedijoje (2004 m.) 28 proc. vairuotojų, kurie žuvo eismo įvykių metu, buvo rasta alkoholio arba narkotikų kraujyje. Taip pat nustatyta, jog Jungtinėje Karalystėje 48 proc. pėsčiųjų žuvo dėl alkoholio vartojimo, tuo tarpu Pietų Afrikoje – 61 proc. [13].

2009 m. vertintos Lietuvos gyventojų mirtingumo sąsajos su alkoholinių gėrimų vartojimu. Rezultatai parodė, jog 12,6 proc. visų mirčių 2007 m. šalyje buvo susijusios su alkoholio vartojimu. 2002-2004 m. ir 2005-2007 m. ketvirtadalis vidutinio bendrojo mirtingumo padidėjimo įvyko dėl alkoholio vartojimo [22].

Tyrėjos A. Astrauskienė ir L. Bulotaitė 2011 m. atliko Lietuvos gyventojų, vairavusių apsvaigus nuo alkoholio, alkoholio vartojimo įpročių tyrimą. Tyrimo tikslas buvo nustatyti gyventojų įpročius vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ir išsiaiškinti, kaip tai susiję su alkoholinių

(26)

26 gėrimų vartojimo ypatumais. Darbe buvo analizuojami Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto tyrimo duomenys. Nustatyta, jog beveik 15 proc. Lietuvos gyventojų yra bent kartą gyvenime vairavę neblaivūs. Ištirta, jog daugiausiai vairavusių automobilį apsvaigus nuo alkoholio per paskutinius 12 mėn. ir per paskutines 30 d. buvo jauniausioje amžiaus grupėje (iki 24 m.). Rezultatai atskleidė, jog vairavimas apsvaigus susijęs su alkoholio vartojimo įpročiais. Tie, kurie dažnai suvartoja 6 ir daugiau standartinius alkoholio vienetus per vieną kartą, dažniau teigė vairavę apsvaigę nuo alkoholio, nei tie, kurie 6 ir daugiau alkoholio standartinius vienetus išgeria rečiau [5].

2011 m. S. Indikaitės atliktame moterų nusikaltimų socialinių veiksnių magistriniame darbe buvo vertinami socialiniai veiksniai, turintys įtakos moterų nusikalstamumui. Nustatyta, jog daugiau nei trečdalis nuteistųjų, turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir ketvirtadalis - 26 proc. dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistų moterų turi priklausomybę nuo alkoholio [35].

2012 m. M. Motiejūnaitė-Timinskienė su kolege atliko asmenų, praradusių vairuotojo pažymėjimą dėl vairavimo apsvaigus dėl alkoholio, alkoholio vartojimo įpročių ir aštrių pojūčių siekių tyrimą. Tyrimo tikslas buvo nustatyti asmenų, praradusių vairuotojo pažymėjimą dėl vairavimo apsvaigus, alkoholio vartojimo įpročių ir aštrių pojūčių sąsajas. Nustatyta, jog alkoholio vartojimo įpročiai turi sąsajų su vairavimu apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų. Vairuotojai, kurie teigė vairavę automobilį išgėrę, tačiau nepraradę vairuotojo pažymėjimo dėl šios priežasties, alkoholį yra vartojantys didesniais kiekiais ir dažniau, taip pat patiria daugiau problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, nei praradę vairuotojo pažymėjimą dėl vairavimo išgėrus [83].

2013 m. Valstybinis psichikos sveikatos centras atliko alkoholio kontrolės politikos ir alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimą. Tyrime buvo analizuojama alkoholio vartojimo sąlygojama socialinė ir ekonominė žala Lietuvoje. Analizės metu naudoti alkoholio vartojimo sąlygojamo sergamumo ir mirtingumo, netekto darbingumo ir policijos registruotų teisėtvarkos pažeidimų rodikliai. Atliktas alkoholio vartojimo sąlygotos ekonominės žalos vertinimas. Nustatyta, jog analizuojamu laikotarpiu (2003-2012 m.) šalyje beveik 15 proc. eismo nelaimių sukėlė neblaivūs vairuotojai. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvę asmenys sudarė 15 proc. iš visų žuvusių dėl vairuotojų kaltės. Iš visų sužeistųjų 16,1 proc. sudarė sužeisti dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Apibendrinta kelių eismo taisyklių pažeidimų statistika parodė, kad dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko beveik 7 proc. pažeidimų, kuomet buvo padaryta žala turtui ar nežymiai sužeistas žmogus. Neblaivūs vairuotojai sudarė 38,2 proc. nuo visų atvejų, kai asmenys neturėjo teisės vairuoti. Duomenys apie neblaivių asmenų padarytas nusikalstamas veikas parodė, kad kiekvienais metais vidutiniškai 5786 asmenys buvo įtariami nusikalstamas veikas padarę būdami neblaivūs. Kiekvienais metais vidutiniškai 7 proc. iš visų nusikalstamų veikų yra padaromos įtariamai neblaivių asmenų. Studijoje apskaičiuota alkoholio vartojimo sukeliama žala 2010 m. sudarė

(27)

27 daugiau nei 207 mln. eurų, tačiau apskaičiuoti kaštai apima tik dalį su alkoholio vartojimo žala siejamų sričių [112].

M. Štelemėkas savo disertacijoje (2014 m.) vertino socialinę ir ekonominę alkoholio vartojimo žalą Lietuvoje. Paskaičiuota, jog įkalintų asmenų, kurie nusikalstamas veikas įtariami padarę neblaivūs, išlaikymo kaštai per 2010 m. sudarė 11 628 253 eurų. Tuo tarpu bendrai alkoholio vartojimo sąlygota ekonominė žala Lietuvoje 2010 m. sudarė 215 mln. eurų, nevertinant teismų ir policijos, sveikatos priežiūros išlaidų, siejamų su išorinėmis priežastimis, turtinės žalos, aplinkinių patiriamos psichologinės, ekonominės ir socialinės žalos. Alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimo studijoje apskaičiuota bendra alkoholio vartojimo sąlygotos žala buvo mažesnė, nes gauti mažesni dėl tėvų girtavimo į vaikų globos namus patekusių vaikų išlaikymo kaštai [100].

2014 m. publikuota A. Benošiaus studija “Nužudymų, savižudybių, nelaimingų atsitikimų būdų ir neblaivumo atspindžiai Lietuvoje (1985-2012 m. išorinių mirties priežasčių kontekste)”. Analizė naudojant autopsijų duomenis, tyrimų registrus ir mirties liudijimus parodė, jog maždaug kas dešimto žuvusio išorinė mirties priežastis buvo trauma eismo įvykio metu (11,4 proc.), trauma dėl kritimų ir griuvimų (10,3 proc.) bei apsinuodijimas etilo alkoholiu ir jo surogatais (10,2 proc.). Analizuotu laikotarpiu daugiau nei pusės (56,8 proc.) mirusiųjų dėl išorinių mirties priežasčių kraujyje buvo rastas alkoholis. Daugiausia neblaivių mirusių buvo tarp paspringusių (72,4 proc.), apsinuodijusių anglies monoksidu (68,2 proc.), tarp mirusių nuo šalčio poveikio (66,7 proc.), žuvusių dėl durtinių pjautinių sužalojimų (65,3 proc.), tarp nuskendusių (61 proc.) ir tarp pasikorusių (58,8 proc.) [8].

1.4.3. Alkoholio žalos vertinimo metodai

Pripažįstama, jog psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kaštai apima tiek privačias (angl. private costs), tiek socialines išlaidas (angl. social costs). Išlaidos, kurios yra laisvai ir sąmoningai padengiamos, vadinamos privačiomis, o tos, kurios tenka visuomenei – socialinėmis [96].

Tarptautinės rekomendacijos apibrėžia svarbiausias sritis, kurios galėtų būti įtraukiamos į alkoholio vartojimo socialinių ir ekonominių kaštų skaičiavimą. Tarptautinėse psichoaktyvių medžiagų kaštų vertinimo rekomendacijose siūloma į alkoholio vartojimo ekonominės žalos tyrimą įtraukiamus kriterijus apriboti kaštų skaičiavimo rėmuose [96].

Patiriami kaštai gali materialūs (angl. tangible cost) arba nematerialūs (angl. intangible costs). Ekonominė žala gali būti patiriama paties vartotojo, aplinkinių bei valstybės. Nurodoma, jog nematerialūs ir individualūs kaštai paprastai neįtraukiami į išlaidų vertinimo tyrimus [96]. Taip pat yra išskiriama tiesioginė ir netiesioginė ekonominė žala. Tiesioginiai kaštai susidaro sprendžiant tam tikrą problemą. Netiesioginiai kaštai yra sukeltos problemos pasekmė, pvz.: prarasta darbo jėga [56].

(28)

28 PSO pateiktose alkoholio kaštų vertinimo rekomendacijose išskiriamos trys kaštų grupės: 1. Sveikatos ir teisėtvarkos išlaidos apima papildomas išlaidas, tenkančias sveikatos priežiūros ir policijos sektoriams. Taip pat apima automobilių ir turto žalą, padarytą nelaimingų atsitikimų keliuose dėl vairavimo išgėrus metu (vertinami kaip tiesioginiai kaštai dėl alkoholio vartojimo).

2. Prarasto produktyvumo kaštai - kuomet alkoholio vartojimas sumažina ekonominį gamybos našumą (žemesnio lygio produktyvumas ir ankstyvos mirtys).

3. Nematerialieji kaštai apima skausmą, kančią ir prarastą gyvybę. Šie kaštai neturi piniginės vertės [96].

Vertinant sveikatos priežiūros kaštus į skaičiavimus įtraukiamos priklausomybių ir ligų bei traumų ir gretutinių ligų gydymo išlaidos. Skaičiuojant produktyvumo kaštus – pirmalaikis mirtingumas ir sergamumas, netektas darbingumas. Nurodoma, jog vertinant teisėsaugos kaštus turėtų būti skaičiuojami teisėtvarkos institucijų kaštai, nukentėjusiųjų laiko sąnaudos, įkalinimo išlaidos. Gali būti vertinimai ir kiti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kaštai: nuosavybės sunaikinimas, mokymas ir prevencija, žmonių gerovės kaštai [96].

Rekomenduojama prieš padedant psichoaktyviųjų medžiagų kaštų vertinimo tyrimą atsižvelgti, ar turimų duomenų tyrimui yra pakankamai. Taip pat svarbu įvertinti, ar reikalingi duomenys yra prieinami, kokia forma ir kokiuose šaltiniuose jie pateikti. Dalis informacijos gali būti surenkama iš apklausų, surašymo duomenų ar kitų tyrimų. Oficialių duomenų bazių prieinamumas priklauso nuo leidimų jomis naudotis [96].

Su alkoholio vartojimu siejamų teisėtvarkos pažeidimų socialinių kaštų vertinimo tyrimai buvo atliekami daugelyje užsienio šalių. Įskaitant Kanadą (2000 m.), Australiją (2000 m.), Škotiją (2001 m.). Išsamiausios studijos buvo atliktos Anglijoje ir Norvegijoje. Teisėtvarkos pažeidimų, siejamų su alkoholio vartojimu, kaštų tyrimai Anglijoje sukūrė sistemą, kuri palengvino ekonominės žalos skaičiavimą kitose šalyse [11, 106].

Anglijoje atliktose studijose buvo vertinami ne tik padarytų nusikaltimų mastai ar pobūdis, bet ir žala bei kaštai, susiję su alkoholio vartojimu [11, 106]. Švedijoje atliktame alkoholio socialinių kaštų tyrime buvo vertintas vairavimas išgėrus, smurtiniai nusikaltimai, įvykdyti esant neblaivumo būsenoje, vagystės, padegimai, vandalizmo atvejai, išprievartavimai ir girtavimas [56].

Akcentuojama, jog teisėtvarkos kaštai apima policijos, teismų ir kalėjimų išlaidas. Kartais į kaštų skaičiavimus įtraukiamos administracinės išlaidos, tačiau paprastai jos nėra didelės. Švedijos ekonominės žalos vertinimo tyrime teisėtvarkos sistemos kaštai buvo apskaičiuoti remiantis oficialiai pateiktomis policijos, teismų ir įkalinimo išlaidomis (vienai dienai) [56]. Šie kaštai sudaro tik vieną iš trijų alkoholio sąlygotų teisėtvarkos pažeidimų grupių. Jungtinės Karalystės kaštų ataskaitose teigiama, jog padarytų nusikaltimų pasekmių išlaidos taip pat turėtų būti įtraukiamos į

(29)

29 skaičiavimus. Be to, vertinamos tik užregistruotų teisėtvarkos pažeidimų išlaidos, tačiau tam tikrą kaštų dalį sudaro ir neregistruoti pažeidimai, kuriuos taip pat reikėtų įtraukti į skaičiavimus [106, 81].

Įvykdytų teisėtvarkos pažeidimų pasekmių kaštai yra rezultatas paties nusikaltimo, tačiau ne visuomenės reakcijos rezultatas. Todėl dažniausiai yra vertinama padaryto nusikaltimo žala, galimai sąlygota alkoholio vartojimo [96].

Pavogto turto vertė – taip pat dažnai įtraukiama atliekant ekonominį vertinimą. Kai kurie autoriai teigia, jog pavogtas turtas nesudaro jokių kaštų, nes žmonės jį perduoda kitiems. Kiti tyrėjai įtraukia į skaičiavimus, teigdami, jog prekės, perparduotos šešėlinėje ekonomikos rinkoje yra mažiau vertingos nei parduodamos legaliai. Švedijos tyrime buvo laikoma, jog pavogto daikto vertė yra 43 proc. mažesnė [56]. Jungtinėje Karalystėje bendra pavogto daikto vertė buvo nustatoma pagal draudimo kompanijų išmokas [11].

Tarptautinėse rekomendacijose yra pateikiami kiti teisėtvarkos nusikaltimų pasekmių kaštai: 1. Sveikatos priežiūros išlaidos, gydant nukentėjusius asmenis;

2. Pagalbos paslaugos nukentėjusiems asmenims;

3. Darbo kaštai - tai nukentėjusių žmonių gydymosi laikotarpis dėl įvykdyto nusikaltimo iki grįžimo į darbą.

4. Kaštai dėl asmenų, kurie galėtų dirbti, bet dėl padaryto nusikaltimo yra nuteisti laisvės atėmimo bausme;

5. Ankstyvų mirčių kaštai [96].

Sveikatos priežiūros išlaidos dėl teisėtvarkos pažeidimų paprastai vertinamos kaip dalis bendrų sveikatos priežiūros kaštų. Darbo ir sveikatos priežiūros kaštus įvertinti yra sudėtinga ir dažnai jie yra neįtraukiami net į bendrus alkoholio sąlygojamų teisėtvarkos pažeidimų kaštų skaičiavimus. Pvz.: Švedijoje atliktame tyrime nebuvo skaičiuojami prarasto produktyvumo kaštai [96].

Laukiami nusikaltimų kaštai (angl. expected costs) yra rečiausiai įtraukiami į ekonominius skaičiavimus, tačiau yra nustatyta, jog jie sudaro didelę dalį išlaidų (prilyginami nusikaltimų metu padarytiems kaštams). Laukiamų nusikaltimų kaštams yra priskiriama nusikaltimų prevencija, apsauga ir signalizacija nuo įsilaužimo.

Nors dažnai yra sunku įvertinti tam tikrų nusikaltimų metu patirtą žalą, pagrindinė problema, analizuojant su alkoholio vartojimu siejamus teisėtvarkos pažeidimus, yra tiksliai įvertinti alkoholio vaidmenį. Visų pirma, reikėtų nuspręsti, kokie nusikaltimai yra susiję su alkoholio vartojimu. Kai kurios studijos apžvelgia visus nusikaltimus, kitos - tik tam tikrus - smurtą, žalą nuosavybei ir kitas nusikalstamas veikas. Taip pat gali būti įtraukiami teisėtvarkos pažeidimai, kurie glaudžiai susiję su alkoholio vartojimu (vairavimas išgėrus, girtavimas) [96, 56]. Taip pat reikėtų nuspręsti, kaip

figura

Updating...

Riferimenti

Argomenti correlati :