• Non ci sono risultati.

RŪKYMO SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS ŽALOS VERTINIMAS LIETUVOJE

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "RŪKYMO SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS ŽALOS VERTINIMAS LIETUVOJE"

Copied!
233
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

Vaida Liutkutė-Gumarov

RŪKYMO SOCIALINĖS IR

EKONOMINĖS ŽALOS

VERTINIMAS LIETUVOJE

Daktaro disertacija Medicinos ir sveikatos mokslai,

visuomenės sveikata (M 004)

(2)

Disertacija rengta 2012–2019 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto Sveikatos sistemos tyrimų laboratorijoje.

Disertacija ginama eksternu.

Mokslinė konsultantė

prof. dr. Janina Petkevičienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004).

Disertacija ginama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos mokslo krypties taryboje:

Pirmininkė

prof. dr. Rūta Ustinavičienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004).

Nariai:

prof. dr. Jonė Venclovienė (Vytauto Didžiojo universitetas, gamtos mokslai, ekologija ir aplinkotyra – N 012);

prof. dr. Violeta Pukelienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);

doc. dr. Rima Kregždytė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004);

prof. dr. Ričardas Radišauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004).

Disertacija ginama viešame visuomenės sveikatos mokslo krypties tary-bos posėdyje 2019 m. rugpjūčio 29 d. 13 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto 106 auditorijoje.

Disertacijos gynimo vietos adresas: Tilžės g. 18, LT-47181 Kaunas, Lietuva.

(3)

LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES MEDICAL ACADEMY

Vaida Liutkutė-Gumarov

SMOKING-ATTRIBUTABLE

SOCIAL AND ECONOMIC HARM

ASSESSMENT IN LITHUANIA

Doctoral Dissertation

Medical and Health Sciences, Public Health (M 004)

(4)

Dissertation has been prepared at the laboratory of the Health System Research of Health Research Institute of the Public Health Faculty of Medical Academy of Lithuanian University of Health Sciences during the period of 2012–2019.

Dissertation is defended extramurally.

Scientific consultant

Prof. Dr. Janina Petkevičienė (Lithuanian University of Health Sciences, Medical and Health Sciences, Public Health – M 004).

Dissertation is defended at the Public Health Research Council of the Lithuanian University of Health Sciences:

Chairperson

Prof. Dr. Rūta Ustinavičienė (Lithuanian University of Health Sciences, Medical and Health Sciences, Public Health – M 004).

Members:

Prof. Dr. Jonė Venclovienė (Vytautas Magnus University, Natural Sciences, Ecology and Environmental – N012);

Prof. Dr. Violeta Pukelienė (Vytautas Magnus University, Social Sciences, Economics – S 004);

Prof. Dr. Rima Kregždytė (Lithuanian University of Health Sciences, Medical and Health Sciences, Public Health – M 004);

Prof. Dr. Ričardas Radišauskas (Lithuanian University of Health Sciences, Medical and Health Sciences, Public Health – M 004).

Dissertation will be defended at the open session of the Public Health Research Council of the Lithuanian University of Health Sciences on the 29th of August 2019, at 1 p.m. in 106 auditorium of the Faculty of Public Health of the Lithuanian University of Health Sciences.

(5)

TURINYS

SANTRUMPOS ... 7

PAGRINDINIAI TERMINAI IR SĄVOKOS ... 9

ĮVADAS... 11

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 16

2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 17

2.1. Aktyvaus ir pasyvaus rūkymo sukeliama žala asmens sveikatai ... 17

2.2. Rūkymo paplitimas ... 22

2.2.1. Suaugusiųjų rūkymo paplitimas ir jo pokyčiai ... 22

2.2.2. Jaunimo rūkymo paplitimas ir jo pokyčiai ... 27

2.2.3. Pasyvaus rūkymo paplitimas ir jo pokyčiai ... 30

2.3. Pagrindiniai rūkymo žalos vertinimo principai ir metodai ... 32

3. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 43

3.1. Rūkymo sąlygoto mirtingumo vertinimas ... 43

3.1.1. Jautrumo analizė ... 55

3.2. Rūkymo sąlygoto ligotumo vertinimas ... 60

3.3. Rūkymo sąlygoto netekto darbingumo ir neįgalumo atvejų vertinimas ... 62

3.4. Rūkymo sąlygotos socialinės ir ekonominės žalos vertinimas ... 63

3.4.1. Tiesioginiai sveikatos priežiūros sistemos kaštai... 64

3.4.2. Tiesioginiai socialinės apsaugos sistemos kaštai: ligos išmokos... 72

3.4.3. Tiesioginiai socialinės apsaugos sistemos kaštai: išmokėtos šalpos neįgalumo pensijos ... 73

3.4.4. Netiesioginiai sergamumo kaštai: dėl ligos prarastas produktyvumas ... 75

3.4.5. Netiesioginiai prarasto produktyvumo kaštai dėl rūkymo darbo metu ir nedalyvavimo darbinėje veikloje ... 76

3.4.6. Netiesioginiai mirtingumo kaštai: dėl ankstyvų mirčių prarastas produktyvumas ... 78

3.4.7. Jautrumo analizė ... 80

3.5. Statistinė duomenų analizė ... 80

4. REZULTATAI ... 81

4.1. Rūkymui priskiriama dalis ir rūkymo sąlygotas mirtingumas 2003–2013 m. ... 81

4.2. Rūkymo sąlygotas ligotumas 2003–2013 m... 96

4.3. Rūkymo sąlygoto netekto darbingumo ir neįgalumo atvejai 2006–2013 m. ... 106

(6)

5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 124 IŠVADOS ... 149 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 150 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 153 PUBLIKACIJOS ... 179 SUMMARY ... 198 PRIEDAI ... 214 1 priedas... 214 2 priedas... 215 3 priedas... 216 4 priedas... 218 5 priedas... 221 6 priedas... 224 7 priedas... 229 CURRICULUM VITAE ... 231 PADĖKA ... 233

(7)

SANTRUMPOS

AASPP – ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos ADRG – gretimų giminingų diagnozių grupė

ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaigos BVP – bendrasis vidaus produktas

CPS-II – Amerikos vėžio draugijos Vėžio prevencijos tyrimas II (angl. The American Cancer Society's Cancer Prevention

Study II)

DRG – giminingų diagnozių grupė ES – Europos Sąjunga

ESPAD – Alkoholio ir kitų narkotikų Europos mokyklose tyrimas (angl. The European School Survey Project on Alcohol

and Other Drugs)

EUR – euras FINBALT

GYTS

– –

Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas (angl.

Finbalt Health Monitor)

Pasaulio jaunimo rūkymo tyrimas (angl. Global Youth

Tobacco Survey)

HI – Higienos institutas

HBSC – Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ir gyvensenos

tyrimas (angl. Health Behaviour in School-aged Children) IHME – Sveikatos parametrų ir vertinimo institutas (angl. Institute

for Health Metrics and Evaluation)

IŠL – išeminė širdies liga

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos LKPT – Lietuvos kelių policijos tarnyba MLN

MLRD – –

milijonas milijardas

MPP – medicinos pagalbos priemonės

NDNT – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

NTAKD – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas PAASPP – pirminės asmens ambulatorinės sveikatos priežiūros

paslaugos

PI – pasikliautinasis intervalas

PPGM – prarasti potencialūs gyvenimo metai (angl. potential years

of life lost)

(8)

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

PSO TKPK – Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija

RPD – rūkymui priskiriama dalis (angl. smoking attributable

fraction)

RS – rūkymo sąlygotas RSL – rūkymo sukeltos ligos

RSM – rūkymo sąlygotas mirtingumas RSŽ – rūkymo sąlygota žala

SPP – sveikatos priežiūros paslaugos SPĮ – sveikatos priežiūros įstaiga SPS – sveikatos priežiūros sistema

SR – santykinė rizika (angl. relative risk)

SVEIDRA – Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos

TLK-10-AM – Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų

klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas Australijos modifikacija

VLK – Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

(9)

PAGRINDINIAI TERMINAI IR SĄVOKOS

Rūkymui priskiriama dalis – tai ligų ar sveikatos būklių proporcija

(proc.), parodanti, kokiai mirusiųjų, sergančiųjų ar darbingumo netekusių asmenų daliai, pagrindinis rizikos veiksnys ar sveikatos būklės išsivystymo priežastis galėtų būti tabako gaminių vartojimas.

Rūkymo sąlygotas ligotumas – asmenų, kuriems atitinkamais

ka-lendoriniais metais SVEIDROS duomenų bazėje naujai arba pakartotinai užregistruota viena iš rūkymo sukeltų ligų, skaičius, išreikštas 100 tūkst. gyventojų.

Rūkymo sąlygotos mirtys – mirusiųjų nuo tam tikros rūkymo sukeltos

ligos ar ligų grupės skaičius, apskaičiuotas absoliučiam mirčių nuo kon-krečios rūkymo sukeltos ligos ar ligų grupės skaičiui pritaikius atitinkamą rūkymui priskiriamą dalį.

Rūkymo sąlygotas mirtingumas – asmenų, kurie mirė atitinkamais

kalendoriniais metais nuo rūkymo sukeltų ligų (pripažinta pagrindine diag-noze mirčių registre) skaičius, išreikštas 100 tūkst. gyventojų.

Rūkymo sąlygotas netektas darbingumas – apima tik tuos atvejus,

kai kalendoriniais metais buvo nustatytas 0–25 proc., 30–40 proc. ar 45– 55 proc. darbingumo lygis. Atvejai, kai asmeniui nustatytas 60–100 proc. darbingumo lygis, t. y. kai asmuo laikytas darbingu, į analizę neįtraukti.

Rūkymo sąlygoti prarasti potencialūs gyvenimo metai – vidutinė

likusio gyvenimo trukmė, kurią asmuo būtų nugyvenęs, jei būtų išvengęs ankstyvos mirties nuo rūkymo sukeltos ligos.

Rūkymo sąlygotas sirgusių asmenų skaičius – dėl rūkymo sukeltų ligų

ambulatoriškai ar stacionare gydytų asmenų, kuriems bent kartą per metus nustatyta rūkymo sukelta liga, skaičius. Šių asmenų skaičius apskaičiuotas kiekvienam asmeniui skaičiuojant tik po vieną ligą per metus ligų grupėje ir absoliučiam sirgusių asmenų skaičiui pritaikius atitinkamą rūkymui pri-skiriamą dalį.

Rūkymo sąlygoti tiesioginiai sveikatos priežiūros sistemos kaštai –

Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos, skirtos asmenų, sirgusių rū-kymo sukeltomis ligomis, gydymui. Šiame darbe tiesioginiai sveikatos prie-žiūros kaštai apima: aktyviojo ir ilgalaikio gydymo, medicininės reabilita-cijos kaštus, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaštus, ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaštus, išlaidas kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, išlaidas centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, greitosios medicinos pagalbos paslaugų kaštus, slaugos paslaugų kaštus, brangiųjų tyrimų ir procedūrų kaštus.

(10)

Rūkymo sąlygoti socialinės apsaugos sistemos kaštai – Valstybinio

socialinio draudimo fondo išlaidos, patirtos dėl kalendoriniais metais išmo-kėtų šalpos neįgalumo pensijų, kurias nulėmė dėl rūkymo sukeltų ligų pa-blogėjusi sveikata, ir ligos išmokos už darbingo amžiaus asmenų stacionare praleistus lovadienius, apimančius medicininės reabilitacijos, aktyvaus ir ilgalaikio gydymo atvejus, kuriuos nulėmė rūkymo sukeltos ligos.

Rūkymo sąlygoti netiesioginiai prarasto produktyvumo kaštai –

darbingo amžiaus asmenų neuždirbto uždarbio, kurį nulėmė nuo rūkymo sukeltų ligų įvykę ankstyvos mirtys, esama vertė (netiesioginiai mirtingumo kaštai) ir darbingo amžiaus asmenų neuždirbtas atlyginimas dėl gydantis stacionare praleistų darbo dienų (netiesioginiai sergamumo kaštai). Netie-sioginiai prarasto produktyvumo kaštai šiame darbe taip pat apima dėl rū-kymo darbo metu ir dėl nedalyvavimo darbinėje veikloje prarastą produk-tyvumą.

Rūkymo sukeltos ligos – remiantis naujausiais mokslo tyrimais,

api-bendrintas aktyvaus ir pasyvaus rūkymo sukeliamų ligų ir sveikatos būklių sąrašas tarp vyrų, moterų ir vaikų, kurį rekomenduojama įtraukti į rūkymo sąlygotos žalos tyrimus.

Santykinė rizika – tai naujų ligos atvejų dažnumo tarp rizikos veiksnio

veikiamų ir neveikiamų asmenų santykis. Santykinė rizika apibūdina ryšio tarp rizikos veiksnio ir ligos stiprumą.

(11)

ĮVADAS

Darbo aktualumas

Dar praėjusio amžiaus viduryje pradėtų vykdyti rūkymo sukeliamos žalos (RSŽ) asmens sveikatai tyrimų gausa šiandien neleidžia abejoti, kad tabako gaminių vartojimas yra įvairių vėžio lokalizacijų, širdies ir kraujotakos, kvėpavimo ir reprodukcinės sistemų ligų ir sveikatos sutrikimų sukėlėjas, žalingai veikiantis visas be išimties žmogaus organų sistemas. Nepaisant mokslo įrodymų gausos ir visuotinių pastangų sumažinti rūkymo paplitimą, rūkymas išlieka vienu dažniausių išvengiamu lėtinių neinfekcinių ligų, kurios ilgą laiką yra pagrindine mirties priežastimi tiek Europoje, tiek Lietuvoje, rizikos veiksniu.

2017 m. duomenimis, rūkymas nusinešė daugiau nei 7 mln. gyvybių, iš kurių beveik 1 mln. nulėmė pasyvaus rūkymo sukeltos ligos (RSL) ir svei-katos sutrikimai [1]. Vien Europos Sąjungoje (ES) rūkymas kasmet sąlygoja apie 700 tūkst. mirčių ir išlieka dažniausia išvengiamų mirčių priežastimi regione [2]. Atsižvelgiant į dabartines rūkymo tendencijas, kuomet didelis skaičius jaunų suaugusiųjų pradeda rūkyti, bet palyginti mažai meta, rūkymas XXI a. gali nusinešti apie milijardą gyvybių, kurių daugiausiai bus pasiglemžta žemo ir vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse [3]. Be to, pasaulyje išlieka didžiulė rūkymo nulemtų sveikatos netolygumų grėsmė, kadangi mažas pajamas gaunantys asmenys yra labiau linkę rūkyti, pradeda rūkyti ankstesniame amžiuje, rūko daugiau, rečiau sėkmingai meta, patiria didesnę žalą sveikatai ir anksčiau miršta [4, 5].

Pagal amžių standartizuotas kasdien rūkančiųjų paplitimo rodiklis pasaulio mastu siekia 25 proc. tarp vyrų ir 5,4 proc. tarp moterų [6], o pa-syvų rūkymą patiria penktadalis vyrų ir trečdalis moterų [7]. Pasaulyje išlieka ryškūs tabako vartojimo tendencijų ir rūkymo paplitimo skirtumai. Kai kuriose aukštas pajamas gaunančiose šalyse tabako gaminių vartojimas reikšmingai sumažėjo, tačiau daugumoje vidutines ir žemas pajamas gau-nančių šalių rūkymo rodikliai išlieka labai aukšti [8]. Nors rūkymo pa-plitimas pasaulyje ženkliai mažėja, tačiau dėl populiacijos gausėjimo, jos se-nėjimo ir išlikusių aukštų rūkymo paplitimo rodiklių kai kuriose gausiau-siose populiacijose, rūkančiųjų skaičius, RS mirčių ir ligos ar negalios ko-reguotų gyvenimo metų skaičius toliau didėja [9, 10]. RSL našta vis dar išlieka aukšta Centrinėje Azijoje, Centrinėje ir Rytų Europoje [1].

Lietuvoje atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad kasdien rūko apie 20,8 proc. Lietuvos gyventojų: trečdalis vyrų (33 proc.) ir aštuntadalis (12 proc.) moterų [11]. Rūkymas Lietuvoje, kaip ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, yra labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų [12, 13].

(12)

2014 m. duomenimis, Lietuvoje rūkė apie 15 proc. 11–15 metų berniukų ir 8 proc. to paties amžiaus mergaičių [14]. Lietuvos suaugusiųjų ir vaikų rūkymo rodikliai viršija Europos šalių vidurkį ir išlieka grėsmingai aukšti. Sveikatos rodiklių vertinimo instituto (angl. Institute for Health Metrics and

Evaluation, IHME) duomenimis, 2016 m. rūkymas galėjo sąlygoti apie

12 proc. visų mirčių Lietuvoje: apie 3 proc. moterų ir 21 proc. vyrų mirčių [15]. Nors rūkymo paplitimas Lietuvoje mažėja, Ekonominio bendradar-biavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organization for Economic

Co-operation and Development) teigimu, Lietuvoje rūkymas, drauge su kitais

gyvensenos rizikos veiksniais, išlieka svarbiu sveikatos determinantu, lemiančiu sveikatos netolygumus [13, 16].

Reikia pabrėžti, kad yra įprasta kalbėti apie RSŽ asmens sveikatai, tačiau retai kada rūkymo poveikis vertinamas integraliai, atsižvelgiant į rūkymo poveikį socialinei ir ekonominei šalies gerovei. Skaičiuojama, kad visuo-tinai patiriami ekonominiai rūkymo kaštai siekia 1,8 proc. visuotinio bend-rojo vidaus produkto (BVP), Europoje – apie 2,5 proc. BVP, o Rytų Europos regione – apie 3,6 proc. BVP [17].

Visuomenės sveikatos mokslo, sveikatos politikos ir praktikos sritis, nukreipta į tabako vartojimo ir jo daromos žalos mažinimą, apibendrintai vadinama tabako kontrole. Milžinišką tabako kontrolės pažangą geriausiai galima iliustruoti Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos (PSO TKPK) pavyzdžiu. Šis tarptautinis šalių susi-tarimas, kuriuo siekiama sumažinti niokojančias tabako vartojimo pasekmes sveikatos, socialiniam, aplinkos ir ekonomikos sektoriams, jau apima dau-giau nei 90 proc. pasaulio populiacijos ir iki šiol išlieka vieninteliu tokio masto susitarimu, apibrėžusiu aiškias rūkymo mažinimo intervencijų kryptis [18]. Be to, tokių Europos šalių kaip Suomija, Škotija, Norvegija, Rumunija, Vengrija ir Airija vyriausybės jau yra aiškiai apsibrėžusios tikslą iki tam tikrų metų tapti valstybėmis be tabako dūmų t. y. rūkymo paplitimą popu-liacijoje sumažinti iki mažiau nei 5 proc. Nepaisant tokios pažangos, di-džiosios dalies Europos valstybių, ypač Rytų Europos regiono šalių, dar laukia daugybė iššūkių, siekiant pažaboti rūkymo epidemiją. PSO teigimu, jei pasaulyje nebus įgyvendinamos mokslu grįstos tabako vartojimo mažinimo intervencijos, 2025 m. apie 30 proc. vyrų ir 19 proc. moterų (iš viso 24 proc. pasaulio gyventojų) bus rūkantys, o iki 2030 m. mirusiųjų nuo RSL skaičius galimai išaugs iki 8 mln. [19, 20].

Darbo mokslinis naujumas ir praktinė reikšmė

Rūkančiojo tikėtina gyvenimo trukmė yra dešimčia metų trumpesnė nei nerūkančiojo, o pusė rūkančiųjų praranda maždaug 20 sveiko gyvenimo metų prieš numirdami nuo RSL [3]. Tokiu būdu RSL ant visuomenės pečių

(13)

užkrauna milžinišką socialinę ir ekonominę naštą. Ekonominės žalos įvertinimas papildo epidemiologinius tyrimus apie RSŽ asmens sveikatai ir leidžia tinkamiau įvertinti įgyvendinamų tabako kontrolės programų veiks-mingumą. Taip pat tokie tyrimai suteikia galimybę sprendimų priėmėjams matyti aiškesnį RSŽ mastą, gali paskatinti priimti pagrįstus tabako kontrolės politikos sprendimus. Dėl šios priežasties RSŽ skaičiavimus PSO 2010 m. įtraukė į lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos tyrimų prioritetus [21]. Žvelgiant plačiau, sveikatos ekonomikos klausimai tampa vis aktualesni dėl sveikatos priežiūros sistemos (SPS) finansinių išteklių ribotumo, augant sektoriaus išlaidoms ir vis labiau senėjant populiacijai. Pažabojus tabako gaminių vartojimą, būtų galima visiškai išvengti RS ekonominių kaštų.

Lietuvos mokslininkų pastangos vertinant RSŽ yra negausios ir frag-mentiškos. Rūkymo sąlygotas mirtingumas (RSM) beveik išimtinai vertintas tik kompleksiniuose visuotiniuose tyrimuose. 2002 m. HEM projekto „Ato-trūkio mažinimas“ rėmuose vertintas 35 metų ir vyresnių europiečių anks-tyvas mirtingumas nuo aktyvaus rūkymo [22]. 2004 m. PSO įvertino RSM nuo pagrindinių lėtinių neinfekcinių ir užkrečiamųjų ligų vyresnių nei 30 metų amžiaus asmenų grupėje [23]. IHME 1990–2017 m. laikotarpiu vertino įvairių sveikatos rizikos veiksnių, įskaitant aktyvų ir pasyvų rūkymą, sukeliamą ligų naštą, išreikštą ne tik mirtingumo, bet ir dėl ligos ar negalios prarastų gyvenimo metų, metų, nugyventų su negalia, rodikliais [24]. Europos Komisijos užsakymu, 2009 m. buvo vertinti RS kaštai tarp ES šalių [25], o Goodchild su bendraautoriais (2016) visuotinėje RSL ekonominių kaštų analizėje įvertino 2012 m. RS tiesioginius SPS kaštus, prarasto produktyvumo kaštus dėl ankstyvų 30–69 metų amžiaus asmenų mirčių ir netekto darbingumo Lietuvoje [17]. Nacionaliniu lygmeniu RS kaštai skaičiuoti tik vertinant tiesiogiai su aktyviu rūkymu siejamus prarasto produktyvumo kaštus dėl ankstyvų 35–64 metų amžiaus asmenų mirčių [26]. Higienos instituto (HI) mokslininkų pastangomis taip pat apžvelgti gyventojų sergamumo ir mirtingumo rūkymo lemiamomis ligomis pokyčiai 2014–2017 m. [27]. Tiesa, pastarieji skaičiavimai atlikti remiantis šio disertacinio darbo publikuotais rezultatais.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje iki šiol kompleksiškai ir sistemingai nevertinta socialinė ir ekonominė aktyvaus ir pasyvaus rūkymo žala, nėra aiškaus šių tyrimų plėtojimo institucinio lyderio. Tai iš dalies nulėmė išsamios Lietuvai adaptuotos RSŽ vertinimo metodikos nebuvimas. Pastarąją problemą bandoma išspręsti šiuo disertaciniu darbu, sukuriant pirmąją Lietuvai adaptuotą PSO ir tarptautinių ekspertų rekomendacijomis, gairėmis ir apžvalgomis pagrįstą rūkymo žalos vertinimo metodiką. Šiame darbe apibendrinti metodiniai instrumentai – stiprus metodinis pagrindas, praplečiantis Lietuvoje atliktų sveikatos rizikos veiksnių ekonominio

(14)

vertinimo tyrimų lauką ir leisiantis toliau nuosekliai plėtoti rūkymo kelia-mos žalos tyrimus šalyje.

Šiame tyrime apskritai pirmą kartą į RSM Lietuvoje analizę įtrauktos perinatalinės mirtys ir mirtys gaisruose dėl neatsargaus rūkymo; įvertintas pasyvaus RS ligotumas; aktyvaus ir pasyvaus RS netekto darbingumo ir neįgalumo atvejai; apskaičiuoti pasyvaus RS SPS kaštai; įvertinti aktyvaus ir pasyvaus RS tiesioginiai socialinės apsaugos sistemos kaštai (RS ligos išmokos ir šalpos neįgalumo pensijos); pasyvaus RS netiesioginiai serga-mumo kaštai; prarasto produktyvumo kaštai dėl rūkančių darbuotojų; pra-rasto produktyvumo kaštai dėl pasyvaus rūkymo sukeltų ankstyvų mirčių. Pabrėžtina, kad beveik visi ankstesni tyrimai apsiribojo aktyvaus RSŽ tarp suaugusiųjų, ignoruojant pasyvaus RSŽ tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų.

Tabako vartojimo sąlygojamos žalos vertinimas yra kompleksinis ir metodiškai sudėtingas procesas, kurio metu reikalinga į visumą integruoti įvairių užsienio ir vietos autorių atliktų tyrimų rezultatus ir turimus nacio-nalinius statistinius duomenis. Siekiant prisidėti prie integralesnio rūkymo pasekmių Lietuvoje įvertinimo, šiame darbe stengtasi kuo plačiau įvertinti aktyvaus ir pasyvaus RSŽ, juntamą daugelyje visuomenės socialinės gero-vės ir ekonomikos sektoriaus sričių. Atliktas RSŽ ekonominis vertinimas tinkamai užpildo taip dažnai stokojamų tvirtų ekonominių argumentų spra-gą, todėl gali tapti svarbiu informacijos šaltiniu tiek sprendimų priėmėjams, tiek viešosios nuomonės formuotojams, tiek asmenims ar organizacijoms, siekiančioms įrodymais grįstų rūkymo prevencijos intervencijų įgyvendi-nimo šalyje. Taip pat tokio pobūdžio elgesio rizikos veiksnių analizė leido identifikuoti renkamų nacionalinių statistinių duomenų spragas ir papildomų rodiklių stygių, tolimesnių mokslinių tyrimų potencialias kryptis, tarpdis-ciplininio mokslinio bendradarbiavimo galimybes.

Autorės indėlis

Autorė koordinavo ir įgyvendino visus disertacijos rengimo etapus: sudarė disertacijos planą; parengė dokumentus Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Lietuvos bioetikos komitetui ir gavo leidimus atlikti tyrimą; koordinavo tyrimui reikalingų duomenų gavimą iš Lietuvos HI Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės regis-tro, Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (SVEIDRA), Statistikos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Neįgalumo ir dar-bingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie

(15)

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų institucijų; atliko socialinės ir ekonominės rūkymo žalos vertinimo metodų analizę ir adaptavo juos Lietuvai, parengiant rūkymo žalos vertinimo metodiką; atliko gautų duomenų statistinę analizę ir apibendrino rūkymo sąlygotą socialinę ir ekonominę žalą Lietuvoje. Tyrimo rezultatus autorė paskelbė dviejuose recenzuojamuose mokslo leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose citavi-mo indeksą duomenų bazėje Thomson Reuters Web of Knowledge. Tyricitavi-mo rezultatus taip pat pristatė nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose ir pateikia šiame mokslo darbe.

(16)

1.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas – remiantis parengta metodika, įvertinti rūkymo sukeliamą

socialinę ir ekonominę žalą Lietuvoje.

Uždaviniai:

1. Įvertinti aktyvaus ir pasyvaus rūkymo sąlygotą mirtingumą 2003– 2013 m.

2. Įvertinti aktyvaus ir pasyvaus rūkymo sąlygotą ligotumą 2003–2013 m. 3. Įvertinti aktyvaus ir pasyvaus rūkymo sąlygotą netektą darbingumą ir

neįgalumą 2006–2013 m.

4. Remiantis parengta metodika, apskaičiuoti rūkymo sąlygotą socialinę ir ekonominę žalą Lietuvoje 2013 m.

(17)

2.

LITERATŪROS APŽVALGA

Mokslinės literatūros paieška anglų ir lietuvių kalbomis vykdyta Pubmed,

Google Scholar, Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos eLABa,

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto publikacijų elektroninėse duomenų bazėse, socialiniame tyrėjų tinkle ResearchGate, naudojant raktinius ir pa-pildomus žodžius: „rūkymas“, „aktyvus rūkymas“, „pasyvus rūkymas“, „rūkymo kaštai“ „rūkymui priskiriama dalis“, „rūkymo žala“, „ekonominė rūkymo žala“, „socialinė rūkymo žala“, „rūkymo sąlygotas mirtingumas“, „rūkymo sąlygotas sergamumas“, „tiesioginiai rūkymo kaštai“, „netie-sioginiai rūkymo kaštai“.

2.1. Aktyvaus ir pasyvaus rūkymo sukeliama žala asmens sveikatai

1950 m. Didžiosios Britanijos gydytojų kohortinio tyrimo, kuris laikomas moderniosios epidemiologijos pradžia, metu pirmą kartą nustatytas ryšys tarp rūkymo ir galimybės susirgti plaučių vėžiu [28]. Iki šios dienos aktyviai vykdomi RSŽ asmens sveikatai tyrimai patvirtina, kad rūkymas yra vėžio, širdies ir kraujotakos, kvėpavimo ir reprodukcinės sistemų ligų ir sveikatos sutrikimų sukėlėjas, žalingai veikiantis visas žmogaus organų sistemas.

Tabako dūmuose randama apie 7 000 žmogaus sveikatai pavojingų che-minių medžiagų, iš kurių apie 250 toksinių medžiagų, tokių kaip nikotinas, dervos, anglies monoksidas ar kietosios dūmų dalelės. Be to, apie 70 šių medžiagų yra kancerogenai [29]. Nenuostabu, kad remiantis naujausiais duomenimis, su rūkymu siejamas mirčių skaičius pasiekė daugiau nei 7 mln. gyvybių kasmet [1, 10], pasiglemždamas daugiau gyvybių nei AIDS, ma-liarija ir tuberkuliozė kartu sudėjus [30, 31]. Mokslininkai daro prielaidą, kad, pasaulyje nesikeičiant rūkymo tendencijoms, iki 2030 m. rūkymas gali nusinešti 8 mln. gyvybių [20].

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) mokslininkų ataskaitoje „The Health Consequences of Smoking – 50 Years of Progress: A Report of the Surgeon General“ (2014), kurioje apibendrinami naujausi moksliniai tyrimai apie RSŽ žmogaus organizmui, susistemintai pateikiamas aktyvaus ir pasyvaus RSL sąrašas (2.1.1 ir 2.1.2 pav.). Be 2.1.1 ir 2.1.2 paveiksluose paminėtų vėžio lokalizacijų, kurios siejamos su rūkymu, daugėja mokslinių įrodymų, siejančių rūkymą su krūties ir prostatos vėžio atsiradimu ir mirtingumu, tačiau šiuo klausimu mokslinės diskusijos dar tęsiamos [32–34].

(18)

2.1.1 pav. Aktyvaus rūkymo sukeliamos ligos ir sveikatos sutrikimai [32] Raudonai pažymėtos ligos ir sveikatos sutrikimai priežastiniu ryšiu vėliausiai susieti su rūkymu. Paveikslui parengti naudota iliustracija iš interneto svetainės www.sccpre.cat

2.1.2 pav. Pasyvaus rūkymo sukeliamos ligos ir sveikatos sutrikimai [32] Raudonai pažymėtos ligos ir sveikatos sutrikimai priežastiniu ryšiu vėliausiai susieti su rūkymu. Paveikslui parengti naudota iliustracija iš interneto svetainės www.sccpre.cat

(19)

Kaip matyti iš pateiktų paveikslų, rūkymas taip pat siejamas su beveik visomis pagrindinėmis kraujotakos sistemos ligomis. Yra žinoma, kad rūkymas paspartina aterosklerozę, didina miokardo infarkto, staigios mir-ties, hiperlipidemijos, išeminės širdies ligos (IŠL), ūminio reumato ir lėtinės reumatinės širdies ligos, cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos, aortos aneurizmos ir atsisluoksniavimo, kitų širdies ir arterijų ligų riziką. Mokslininkų atlikta 55 tyrimų meta-analizė parodė, kad net ir vienos ciga-retės surūkymas per dieną padidina riziką susirgti IŠL ir insultu. Hackshaw su bendraautoriais atlikta analizė (2018) parodė, kad vienos cigaretės per dieną surūkymas vyrams padidina IŠL riziką 48 proc., o moterims 57 proc., insulto rizika vyrams išauga 25 proc., o moterims 30 proc. [35]. Tuo tarpu pasyvus rūkymas žinomas kaip IŠL sukėlėjas, padidinantis šios ligos riziką tarp nerūkančiųjų apie 25–30 proc. [36]. Nerūkantiems netgi trumpi (trunkantys nuo kelių minučių iki valandų) tabako dūmų įkvėpimai gali turėti 80–90 proc. aktyvaus rūkymo poveikio tam tikriems širdies ir krau-jotakos sistemos ligų mechanizmams, įskaitant trombocitų aktyvaciją ir arterinę vazodilaciją [37].

Kalbant apie kvėpavimo takų ligas, galima paminėti, kad rūkymas sie-jamas su idiopatinės plaučių fibrozės atsiradimu, nors priežastiniam ryšiui patvirtinti dar trūksta mokslinių duomenų. Be to, rūkymas žaloja imuninę sistemą, o dėl pastarosios pokyčių padidėja plaučių infekcijų riziką [32, 38]. Taip pat rūkantiesiems būdinga hiposmija [39], knarkimas [40]. Įrodyta, kad pasyvus rūkymas siejamas tiek su lėtiniais, tiek su ūmiais kvėpavimo su-trikimais, tokiais kaip kosulys, skrepliai, gleivės, švokštimas ir oro trūku-mas; sukelia astmos atsiradimą ir apsunkina ligos eigą ir kontrolę [41]; pablogina užblokuotos nosies simptomą, nosies išskyras, sukelia galvos skausmą ir kosulį [42]; siejamas su rinosinusitu [43].

Didelę žalą aktyvus ir pasyvus rūkymas daro ne tik vyrų ir moterų re-produkcinei sveikatai, bet ir vaisiaus sveikatai [44]. Ankstyvo nėštumo metu rūkymas gali sukelti vaisiaus anatominį įgimtą lūpos vientisumo defektą. Dėl rūkymo sulėtėja vaisiaus augimas, išauga mažo naujagimio svorio, ankstyvo gimdymo rizika, gali iškilti kūdikių staigios mirties sindromo grėsmė. Yra įrodymų, tačiau kol kas nėra tvirtai nustatyto priežastinio ryšio, kad rūkymas gali sukelti vaisiaus prieširdžių pertvaros širdies ydas, defor-muotas pėdas, pilvo sienelės defektus. Dėl motinos rūkymo nėštumo metu kūdikiui padidėja elgesio problemų, nervų sistemos vystymosi sutrikimų, nutukimo, 2 tipo diabeto, astmos, sutrikusios plaučių funkcijos tikimybė [32, 44, 45].

Siekiant išvengti galimų trumpalaikių ir ilgalaikių kūdikio sveikatos sutrikimų, rekomenduojama mesti rūkyti dar prieš planuojamą nėštumą, arba tai padaryti kuo anksčiau nėštumo metu. Kalbant apie rūkančių moterų

(20)

sveikatą, yra žinoma, kad rūkančioms moterims būdinga prastesnė emocinė savijauta nėštumo metu [46]. Rūkančioms ir kontraceptikus vartojančioms moterims net 20 kartų išauga miokardo infarkto ir iki 7 kartų – insulto rizika [47]. Be to, vis daugėja tyrimų, kad asmenys, kurių motinos rūkė nėštumo metu, vėliau yra labiau linkę į nikotino priklausomybę, nepaisant socioeko-nominių ir kitų veiksnių [48].

Burnos ertmė yra pirmoji anatomiškai tabako dūmų paveikiama žmogaus kūno dalis. Be 2.1.1 paveiksle įvardintų lūpos, burnos ertmės ir ryklės pik-tybinių navikų ir periodontito, kuris jau siejamas ir su pasyviu rūkymu [49], rūkoriams labiau būdingos dantų ertmės [32], dantų kritimas [50], beveik dvigubai padidėja dantų implantų atmetimo tikimybė [51].

Taip pat nustatyta, kad rūkančiųjų rizika susirgti Greivso oftalmopatija (autoimuninė liga, sukelianti komplikacijas akims) ir sunkesnėmis akių uždegimo formomis yra didesnė nei nerūkančiųjų [52].

Sisteminės apžvalgos apibendrina, kad rūkymas siejamas su padidėjusia dimensijos rizika, ypač Alzhaimerio liga, ir yra kognityvinių pakenkimų ri-zikos veiksnys [53, 54]. Rūkymas taip pat laikomas migreną paskubinančiu veiksniu [55]. Nors rūkoriai dažnai teigia, kad rūkymas mažina nerimą ir turi antidepresinį poveikį, daugelis tyrimų rodo, kad, priešingai – rūkymas sukelia nerimą [56], dantų griežimą [57], panikos priepuolius [58], depresiją [56, 59].

Nepriklausomai nuo saulės poveikio ir amžiaus, rūkymas daro įtaką vyrų ir moterų veido odai. Rūkančiųjų oda pasižymi padidėjusiu raukšlėjimusi [60, 61], pakitusia veido odos spalva, sumažėjusiu odos elastingumu, o tarp vyrų ir telangiektazija (plonų kraujagyslių išsiplėtimu odoje) [62]. Panašu, kad rūkymas gali būti ir pūlingo hidradenito sukėlėju: iki 98 proc. pacientų, turinčių šią būklę, yra rūkantieji [63]. 95 proc. pacientų, kuriems diagno-zuota Palmo padų žvynelinė (lot. Palmoplantar Pustulosis) taip pat yra rūkantieji [63, 64].

Septynių atvejo ir kontrolės tyrimų ir dviejų kohortinių tyrimų meta-analizė patvirtino, kad rūkymas yra susijęs su sistemine raudonąja vilklige: dabartiniai rūkaliai turi maždaug 50 proc. didesnę riziką, palyginus su ne-rūkančiais [65].

Rūkymas yra plaukų slinkimo rizikos veiksnys ir gali padidinti ankstyvą plaukų žilimą [63].

Reikia paminėti, kad be aktyvaus ir pasyvaus rūkymo mokslinėje lite-ratūroje kalbama ir apie tretinį arba trečio laipsnio rūkymą (angl. thirdhand

smoking), kuris apibrėžiamas, kaip ant įvairių paviršių ir ore su dulkėmis

likusių tabako dūmų sudedamųjų dalių įkvėpimas, nurijimas ar absorba-vimas per odą [66]. Įvairios tabako dūmų sudedamosios dalelės tokios kaip, nikotinas, 3-etenilpiridinas, fenolis, krezoliai, naftalinas, formaldehidas ir

(21)

specifiniai tabakui būdingi nitrozoaminai, randamos rūkorius supančioje aplinkoje (ant sienų ir baldų paviršių, ant drabužių, žaislų, kilimų ir kt.) kelias valandas, savaites ar net mėnesius po cigaretės surūkymo [67]. Šiai dienai nepakanka mokslinių įrodymų padaryti aiškioms išvadoms dėl tretinio rūkymo pasekmių sveikatai, tačiau in vitro ir gyvūnų tyrimai parodė, kad galimos sveikatos pasekmės žmonėms galėtų apimti platų sveikatos sutrikimų spektrą, įskaitant kepenų ir plaučių ligas, medžiagų apytakos sutrikimus, sumažintą žaizdų gijimo greitį, hiperaktyvų elgesį ir kt. [68].

Nepaisant mokslinių įrodymų, pagrindžiančių milžinišką RSŽ žmogaus organizmui, rūkymas pasaulyje ir toliau išlieka viena pagrindinių išvengia-mų mirčių priežasčių visose amžiaus grupėse. Nors rūkymas labiau paplitęs tarp jaunesnio amžiaus žmonių nei tarp vyresniųjų [69], jis išlieka reikš-mingu mobilumo sumažėjimo, priklausomybės ir bendro organizmo funk-cionalumo sumažėjimo rizikos veiksniu [70]. Lietuvoje atlikti kohortiniai tyrimai parodė, kad rūkymas 35–64 metų vyrų populiacijoje ženkliai padidina bendrąjį mirtingumą, mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų [71].

2015 m. duomenimis, aktyvus ir pasyvus rūkymas sąlygojo apie 11,5 proc. visų pasaulio gyventojų mirčių [6], o 2016 m. nulėmė 13 proc. visų mirčių [72]. Visuotinai vertinant, rūkymas nulemia 16,5 proc. mirčių nuo lėtinių neinfekcinių ligų, 16,5 proc. visų mirčių nuo kraujotakos sis-temos ligų, 21,8 proc. mirčių nuo piktybinių navikų, 39,6 proc. mirčių nuo kvėpavimo sistemos ligų. Kalbant apie užkrečiamąsias ligas, rūkymas sie-jamas su 15,4 proc. mirčių nuo tuberkuliozės ir 19,8 proc. mirčių nuo apa-tinių kvėpavimo takų ligų. Be to, rūkymas nulemia 68 proc. visų mirties nuo plaučių vėžio ir 45,8 proc. mirčių nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų. 2016 m. „Pasaulinės ligų naštos“ (angl. Global Burden of Disease) tyrimo duomenimis, RS mirčių dalis nuo bendro mirčių skaičiaus didžiausia buvo Rytų Azijoje (24,5 proc.), Centrinėje Europoje (21,1 proc.) ir Rytų Europoje (18,7 proc.) [72].

Apibendrinant galima teigti, kad aktyvus ir pasyvus rūkymas sukelia dau-giau nei 10 lokalizacijų vėžį, daugybę širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir reprodukcinės sistemų ligų ir sveikatos sutrikimų. Tabako gaminiuose ir jų dūmuose esančios cheminės medžiagos, kuriose gausu kancerogenų, žalin-gai veikia ne tik visas paties rūkančiojo organų sistemas, bet ir vaisiaus sveikatą. Šios rūkymo sukeltos ligos kasmet visuotinai nusineša daugiau nei 7 mln. gyvybių ir sąlygoja apie 13 proc. visų pasaulio gyventojų mirčių.

(22)

2.2. Rūkymo paplitimas

2.2.1. Suaugusiųjų rūkymo paplitimas ir jo pokyčiai

Žalingas rūkymo įprotis yra plačiai paplitęs tarp Lietuvos gyventojų. Suaugusiųjų rūkymo įpročiai ir jų pokyčiai, drauge su kitais sveikatos rizikos veiksniais, vertinti šiuose pagrindiniuose reguliariai Lietuvoje atlie-kamuose tyrimuose: Lietuvos suaugusiųjų gyvensenos tyrime (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjų grupė, 1994–2014 m.), Lietuvos gy-ventojų sveikatos statistiniame tyrime (Statistikos departamentas, 2005 ir 2014 m.), Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrime (Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas – NTAKD, 2004– 2016 m.).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai nuo 1994 m. vykdo su-augusių Lietuvos žmonių (20–64 metų amžiaus) gyvensenos stebėseną, dalyvaudami Suomijos Visuomenės sveikatos instituto iniciatyva atlieka-mame tarptautiniame tyrime Finbalt Health Monitor. Šio tarptautinio tyrimo rėmuose kas dvejus metus atliekamas Suaugusių Lietuvos žmonių gyven-senos tyrimas (Finbalt) vertina suaugusių Lietuvos gyventojų gyvengyven-senos pokyčius. Kaip rodo 11-ąjį kartą 2014 m. atlikto tyrimo rezultatai, iki 2000 m. rūkančiųjų asmenų dalis Lietuvoje didėjo: rūkančių vyrų padau-gėjo beveik penktadaliu, o rūkančių moterų pagausėjo net 2,3 karto (2.2.1.1 pav.). Vėlesniais metais rūkančių vyrų sumažėjo 1,5 karto, o kas-dien rūkančių moterų dalis pakito nežymiai. 2014 m. apklausos duome-nimis, iš viso Lietuvoje kasdien rūkė 20,8 proc. Lietuvos gyventojų [73].

Nors kasdien rūkančių vyrų dalis mažėjo visose išsilavinimo grupėse, tačiau rūkymo paplitimo skirtumai tarp išsilavinimo grupių išliko. 2014 m. kasdien rūkė 39 proc. vidurinį išsilavinimą ir 26 proc. universitetinį išsi-lavinimą turinčių vyrų. Tuo tarpu universitetinį išsiišsi-lavinimą turinčių rū-kančių moterų dalis sumažėjo iki 9 proc., o vidurinio išsilavinimo moterų rūkymo įpročiai beveik nepakito lyginant su ankstesnių metų tyrimų duo-menimis. Nuo 1994 m. Lietuvoje ženkliai keitėsi metusių rūkyti vyrų ir mo-terų dalis: tarp vyrų ji išaugo nuo 12 proc. 1994 m. iki 23 proc. 2014 m., tarp moterų atitinkamai – nuo 3 iki 13 proc. [73].

Vertinant rūkymo paplitimo duomenis nuo Finbalt tyrimo vykdymo pradžios, ryškėja aiškios vyrų rūkymo paplitimo mažėjimo ir moterų rūky-mo paplitirūky-mo stabilizavirūky-mosi tendencijos. Pasak kai kurių autorių, tokios tendencijos būdingos ir kitoms Baltijos šalims bei buvusioms Sovietų Są-jungos šalims [12,74]. Moterų rūkymo paplitimo situaciją Tamošiūnas su bendraautoriais (2016) aiškina tuo, kad iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo rūkymas buvo socialiai nepriimtinu moterų elgesiu, o atgavus

(23)

nepriklausomybę agresyvi į moteris nukreipta tabako gaminių rinkodara ženkliai padidino rūkančių moterų, kurios ilgą laiką išliko rūkančiosiomis, skaičių [75].

2.2.1.1 pav. Kasdien rūkančių 20–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų dalis

1994–2014 m., proc. [73]

Statistikos departamento 2014 m. atlikto gyventojų sveikatos statistinio tyrimo [11] duomenys atskleidžia itin panašius rūkymo paplitimo rodiklius: kasdien rūkančiųjų 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų skaičius siekė 34 proc. tarp vyrų ir 9 proc. tarp moterų (2.2.1.2 pav.). Palyginti su 2005 m., kuomet pirmąjį kartą buvo atliktas šis tyrimas, kasdien rūkančių vyrų dalis sumažėjo 8 proc., o moterų 1 proc.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, kartais rūkė 5 proc. gyventojų, o teigiančių, kad nerūko gyventojų skaičius siekė 75 proc. (88 proc. moterų ir 60 proc. vyrų). Lyginant su 2005 m. nerūkančiųjų skaičius labiau išaugo tarp vyrų. Rūkymas buvo labiau paplitęs tarp jaunesnio ir vidutinio amžiaus gyven-tojų. Daugiausia kasdien rūkančiųjų buvo tarp 25–54 metų amžiaus gy-ventojų (42 proc. vyrų ir 14 proc. moterų). Tai, kad kasdien rūko, nurodė 19 proc. vaikinų ir 8 proc. 15–24 metų merginų. Palyginti su 2005 m. šie skaičiai buvo atitinkamai 45 proc. ir 20 proc. Tai rodo, kad tarp jaunų vai-kinų ir merginų rūkymo situacija gerėja [11].

Vertinant rūkymo paplitimą pagal išsilavinimą, matyti, kad daugiausia kasdien rūkančių vyrų (43 proc.) ir moterų (12 proc.) buvo tarp gyventojų,

(24)

turinčių vidutinio lygio išsilavinimą. Mažiausiai kasdien rūkančių buvo tarp žemo ir aukšto lygio išsilavinimą turinčių gyventojų. Pagal rūkymo įpročius mieste ir kaime, kasdien rūkančiųjų kaimo gyventojų dalis buvo didesnė nei miesto – atitinkamai 25 ir 18 proc. [11].

2.2.1.2 pav. 15 metų ir vyresnių vyrų ir moterų rūkymo įpročiai 2005 ir 2014 m., proc. [11]

NTAKD nuo 2004 m. kas 4 metus atlieka Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą, apimantį 15–64 metų amžiaus Lie-tuvos gyventojus. 2016 m. tyrimo duomenimis, 66,6 proc. LieLie-tuvos gy-ventojų yra nors kartą gyvenime rūkę. Per paskutinius 12 mėnesių rūkė 35,5 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, per paskutiniąsias 30 dienų – 33,9 proc. 2016 m. tyrimo rezultatus lyginant su ankstesnių tyrimų rezultatais matyti, kad rūkiusiųjų per paskutiniuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 dienų skaičiai sumažėjo, o nors kartą gyvenime rūkiusiųjų skaičiai per aštuonis metus išliko beveik nepakitę. Rūkymas per paskutinius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 dienų buvo labiau paplitęs ne tik tarp vyrų bei 25–54 metų amžiaus respondentų, bet ir tarp vidurinio ir aukš-tesniojo išsilavinimo atstovų bei nekvalifikuotų darbininkų [76].

Per pastarąjį dešimtmetį atlikta keletas tyrimų, analizavusių rūkymo paplitimą siauresnėse tiriamųjų grupėse. Vilniaus universiteto mokslininkai vertino rūkymo paplitimą tarp 40–54 metų amžiaus vyrų ir 50–64 metų amžiaus moterų, 2009–2016 m. dalyvavusių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos priemonių programoje. Tyrėjai nustatė, kad minėtu

(25)

laikotarpiu kasdien rūkančių vyrų dalis buvo gana stabili, nors ir statistiškai patikimai sumažėjo, o moterų išaugo. Didžiausia rūkančių moterų dalis buvo nustatyta 50–64 metų amžiaus grupėje. Lyginant rūkymo paplitimą amžiaus grupėse nustatyta, kad 2009–2016 m. rūkymo paplitimas tarp 40– 44 metų amžiaus vyrų statistiškai reikšmingai sumažėjo [77].

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjų grupė, vertinusi psicho-socialinius rodiklius, leidžiančius prognozuoti rūkymą nėštumo metu, nusta-tė, kad 2009 m. 85,2 proc. tiriamųjų nėštumo metu nurodė nerūkę, 4,9 proc. rūkė reguliariai, o 9,9 proc. – retkarčiais. Iš viso nėštumo metu nurodė rūkę 14,8 proc. moterų [46]. 2007–2008 m. atlikto panašaus tyrimo duomenimis, 42,9 proc. nėščiųjų, nurodžiusių, jog rūkė iki nėštumo, toliau rūkė ir nėš-tumo metu [78].

NTAKD 2013 m. vykdė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp Lietuvos naktinių klubų lankytojų tyrimą, kurio metu buvo apklausti 18–40 metų Lietuvos didžiųjų miestų naktinių klubų lankytojai. Tyrimas atskleidė, kad 34,9 proc. naktinių klubų lankytojų nuolat rūko, 4,5 proc. nerūko, o 19,6 proc. tai daro nereguliariai tik esant tam tikrai progai („atėjus pabūti su draugais“, „norint pasilinksminti“, „norint pašokti“, „dėl geros muzikos“ ir kt.). Kaip nustatyta, dažniau rūko asmenys, neturintys aukštojo išsilavinimo ir dažni naktinių klubų lankytojai [79].

Malinauskienė su bendraautoriais (2005–2006) tirdami Lietuvos ligoni-nėse dirbančių medicinos slaugytojų gyvensenos veiksnių ir subjekty-vaus sveikatos vertinimo sąsajas, nustatė, kad tyrimo vykdomo metu rūkė 17,6 proc. slaugytojų, kurios vertina savo sveikatą pozityviai, ir 20,1 proc. tų, kurios savo sveikatą vertino neigiamai [80]. Medicinos darbuotojų rūkymo įpročius taip pat vertino Misevičienė su bendraautorėmis (2010, 2011). Tyrėjos nustatė, kad rūkė 29 proc. gydytojų ir 66 proc. slaugytojų ir rado statistiškai patikimą ryšį tarp rūkymo ir prastesnio savo sveikatos vertinimo [81].

Narkauskaitė su bendraautoriais (2004, 2009) nustatė, kad rūkymas Lietuvoje išlieka ypač paplitęs tarp moterų kalinių: 2004 m. rūkė 82,1 proc., o 2009 m. 85,3 proc. kalinčiųjų moterų [82]. Gražulevičienė su bendra-autorėmis 2007–2008 m. vertindamos rūkančių Kauno miesto nėščių-jų kūdikių sveikatą nustatė, kad 71,1 proc. nėščiųnėščių-jų niekada nerūkė, o 21,5 proc. rūkė iki nėštumo, bet ne nėštumo metu [83].

Vertinant rūkymo paplitimo tendencijas pasaulio mastu, galima teigti, kad nuo 1980 m. kasdien rūkančiųjų skaičius pasaulyje sumažėjo, tačiau dėl nuolat sparčiai didėjančios populiacijos, rūkančiųjų skaičius reikšmingai išaugo [84]. Tarp vyrų rūkymo paplitimas daugelyje aukštas pajamas gau-nančių šalių 1990 m. pradėjo mažėti, o po keleto dešimtmečių sumažėjo ir kai kuriose mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Įvertinus vyrų ir

(26)

moterų rūkymo paplitimą 178 pasaulio šalyse 2000–2010 m., nustatyta, kad vyrų rūkymo paplitimas sumažėjo 125 šalyse (72 proc.), moterų 155 (87 proc.) šalyse. Visgi manoma, kad labiausiai rūkymas tarp vyrų augs Af-rikos regione, o tarp moterų ir vyrų – Viduržemio jūros regione [85, 86].

Rūkymas Lietuvoje, kaip ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, yra labiau paplitęs tarp vyrų nei moterų [12]. Daugiausiai vyrų rūko Rytų ir Pietų Azijoje bei Rytų Europoje. Tačiau neramina tai, kad rūkymas ilgą laiką buvęs išskirtinai tarp vyrų paplitusiu žalingu įpročiu, šiandien yra vis populiaresnis tarp moterų. Skandinavijos šalyse skirtumas tarp vyrų ir moterų rūkymo įpročių netgi mažėja [87,88]. Mažas rūkymo paplitimo skir-tumas tarp vyrų ir moterų pastebimas ir Austrijoje, Danijoje, Airijoje, Ny-derlandų ir Jungtinėje Karalystėse. Švedijoje ir Norvegijoje rūko daugiau moterų nei vyrų, o Bulgarijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje daugiau mergaičių nei berniukų [2].

Kaip ir vyrų, moterų rūkymo paplitimas mažėjo dideles pajamas gaunan-čiose šalyse ir kai kuriose vidutines ir mažas pajamas gaunangaunan-čiose šalyse, tačiau mažėjimas prasidėjo gerokai vėliau ir buvo lėtesnis. Didžioji dalis šalių, kuriose moterų rūkymas yra itin aukštas, yra Europoje [8]. Vakarų Europoje tabako epidemija prasidėjo anksčiau nei Rytų ir Pietų Europoje, todėl rūkymo rodikliai Vakarinėje Europos dalyje ėmė anksčiau mažėti [89]. Šiaurės Europos šalių RSM tendencijas projektavę tyrėjai daro išvadą, kad ateityje RSM mažės, tačiau rūkymui priskiriama dalis (RPD) (angl. smoking

attributable fraction) tarp moterų bus didesnė nei vyrų visose amžiaus

gru-pėse [90]. Tai nulemia vėliau tarp moterų prasidėjusi rūkymo epidemija. Kaip pastebi Dambrauskienė [47], nuo 1994 m. stebimi rūkymo pokyčiai šalyje neprieštarauja Lopez ir bendraautorių aprašytam tabako epidemijos modeliui [91], kurio kiekvienai stadijai būdingas tam tikras rūkymo paplitimas tarp skirtingų ekonominių ir socialinių grupių. Lietuva drauge su kitomis Rytų Europos šalimis atitinka trečiosios tabako epidemijos stadijos kriterijus, kuomet vyrų grupėje ilgesnį laiką matomos mažėjimo tenden-cijos, o rūkymo paplitimas, pasiekęs piką, tarp moterų nusistovi ir pradeda mažėti. Kaip apibendrina Gallus su bendraautoriais (2014), Rytų Europos šalys, žemesnes pajamos gaunančios šalys ir šalys, kuriose silpna tabako kontrolės politika, yra ankstesnėse tabako epidemijos stadijose ir turi pras-tesnius rūkymo rodiklius [92].

Apibendrinant, galima pažymėti, kad Lietuvoje kasdien rūko apie

34 proc. 15 ir vyresnių metų vyrų ir 9 proc. to paties amžiaus moterų.

Rū-kymo paplitimas tarp vyrų nuosekliai mažėja nuo 2000 m., o tarp moterų jau daugiau nei dešimtmetį išlieka stabilus. Pastebimi ryškūs skirtumai tarp skirtingų lyčių, amžiaus, išsilavinimo asmenų rūkymo įpročių, o tai

(27)

2.2.2. Jaunimo rūkymo paplitimas ir jo pokyčiai

Nustatyta, kad dauguma suaugusių rūkorių pradėjo rūkyti mokykliniame amžiuje [32, 93]. Įvairūs moksliniai tyrimai taip pat pateikia vis daugiau įrodymų, kad kuo anksčiau pradedami vartoti tabako gaminiai, tuo didesnė stiprios priklausomybės rizika [32, 94, 95]. Be to, rūkymas paauglystėje gali turėti staigių sveikatos pasekmių, tokių kaip priklausomybės išsivystymas, sumažėjusi plaučių funkcija, susilpnėjęs plaučių augimas ar astma. Mokslininkų teigimu, atvejai kuomet rūkyti pradedama vėliau nei 25 metų amžiaus yra labai reti [93]. Dėl šių priežasčių mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunimo rūkymo paplitimo stebėsena dažniausiai leidžia prognozuoti rū-kymo paplitimo tendencijas populiacijoje, o tikslūs epidemiologiniai duo-menys reikalingi siekiant vystyti mokslu grįstas rūkymo mažinimo in-tervencijas.

Vaikų ir jaunimo gyvensenos įpročiai ir jų pokyčiai Lietuvoje drauge su kitais sveikatos rizikos veiksniais vertinti šiuose pagrindiniuose reguliariai atliekamuose tyrimuose: Tarptautiniame moksleivių sveikatos ir gyvense-nos tyrime – HBSC (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai, 1994– 2014 m.), Alkoholio ir kitų narkotikų Europos mokyklose tyrime – ESPAD (Ugdymo plėtotės centras ir Lietuvos socialinių tyrimų centras, 1995– 2015 m.), Pasaulio jaunimo rūkymo tyrime – GYTS (Lietuvos sveikatos psi-chologų sąjunga, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2001–2014 m.). Šioje darbo dalyje glaustai apžvelgiami pagrindiniai minėtų tyrimų rezultatai.

HBSC tyrimo duomenimis, 2014 m. Lietuvoje rūkė 15 proc. 11–15 metų

amžiaus berniukų ir 8 proc. to paties amžiaus mergaičių. Reguliariai (kas-dien) rūkė 14 proc. 15 metų amžiaus berniukų ir 7 proc. mergaičių. Pa-stebima, kad skirtumas tarp mergaičių ir berniukų rūkymo įpročių pastaruo-sius metus mažėjo [96]. Tiek mergaičių, tiek berniukų rūkymo dažnis tendencingai auga didėjant moksleivių amžiui. Lyginant moksleivių rūkymo pokyčius nuo tyrimo vykdymo pradžios, matyti, kad aiškios tendencijos rūkančiųjų berniukų ir mergaičių rūkymo paplitime nėra (2.2.2.1 pav.). Rūkančiųjų berniukų skaičius per 20 tyrimo metų išaugo 3,6 proc., o mergaičių 4,3 proc. [14, 96].

(28)

2.2.2.1 pav. 11–15 metų berniukų ir mergaičių dalies (proc.), nurodžiusios, kad rūko kiekvieną dieną mažiausiai kartą per savaitę ir rečiau nei kartą

per savaitę, kitimas 1994–2014 m. [14, 97]

Kaip rodo HBSC tyrimo duomenys, vis didesnė visuomenės sveikatos grėsmė – elektroninės cigaretės. 16 proc. 11–15 metų berniukų ir 6 proc. to paties amžiaus mergaičių nurodė šiuos prietaisus naudoję per pastarąsias 30 dienų [14]. Palyginti neseniai rinkoje atsiradusios elektroninės nikotino vartojimo sistemos (angl. electronic nicotine delivery systems) greitai įsi-tvirtino tarp jaunimo, galimai priviliodamos dalį įprastų tabako gaminių vartotojų, todėl pastarųjų metų rūkymo sumažėjimas turėtų būti vertinamas atsargiai. Elektroninių cigarečių ir kitų elektroninių nikotino vartojimo sistemų dominavimas lyginant su įprastais tabako produktais, jau paste-bimas JAV [32], todėl mokslininkai daro prielaidą, kad tokia rinkos di-namika taps pagrindiniu tabako kontrolės iššūkiu [98], o tai kelia itin didelį pavojų, nes nėra mokslininkų bendruomenės konsensuso dėl elektroninių cigarečių poveikio ir galimos žalos.

ESPAD tyrimas, vertinantis 15–16 metų amžiaus moksleivių gyvenseną,

parodė, kad šioje amžiaus grupėje rūkymo paplitimas ženkliai mažėja. 2015 m. atliktos apklausos duomenimis, 24 proc. moksleivių nurodė rūkę per paskutines 30 dienų. Lyginant su 1995 m. šis rodiklis 7 proc. sumažėjo berniukų grupėje ir 4 proc. išaugo tarp mergaičių [99, 100]. Iki 2003 m. mokinių, vartojusių tabaką bent kartą gyvenime, dalis augo ir tais metais pasiekė aukščiausią lygį per visą tyrimo istoriją. Nuo 2003 iki 2007 m. dalis mokinių, bent kartą gyvenime rūkiusių tabako gaminius, itin sumažėjo,

(29)

tačiau nuo 2007 iki 2011 m. vėl išaugo keliais procentais, o 2014 m. su-mažėjo 9 proc. (10 proc. tarp berniukų ir tarp mergaičių) [99, 100].

2014 m. atlikto GYTS tyrimo duomenimis, 73,1 proc. 7–9 klasių moks-leivių berniukų ir 65,1 proc. mergaičių yra bandę rūkyti, o maždaug kas penktas mokinys (atitinkamai 20 ir 19 proc.) nurodė rūkę bent kartą per pastarąjį mėnesį. Lyginant šiuos rodiklius su 2009 m. tyrimo rezultatais, matyti, kad rūkymas 14 proc. sumažėjo tarp berniukų ir 8 proc. tarp mer-gaičių. Svarbu paminėti, kad net 61 proc. jaunuolių nurodė bandę mesti rūkyti per pastaruosius 12 mėn. [101].

Lietuvoje beveik tuo pačiu metu (2006–2007 m. ir 2007–2008 m.) buvo atlikta ir keletas tyrimų, analizavusių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročius [102, 103]. Tyrėjų duome-nimis, rūkymas tarp I–IV kurso aukštųjų mokyklų studentų buvo labiau paplitęs tarp vaikinų nei tarp merginų (atitinkamai 44,1 ir 38,4 proc.). Per pastaruosius 12 mėnesių nurodė rūkę 44,1 proc. studentų [103]. Kaip pabrėžia autoriai, jaunimas į aukštąsias mokyklas jau ateina turėdami žalin-gus įpročius: kas penktas I kurso studentas (20,5 proc.) rūkė [102]. Tokie tyrimų rezultatai dar kartą patvirtina mokslo tyrimuose gausiai aprašytą tendenciją, jog dažniausiai rūkyti pradedama iki 18 metų.

Vėliau, 2013 m., aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentų rūkymo įpročius vertinę tyrėjai nustatė, kad rūko 52,7 proc. studentų. Nustatytas rūkymo paplitimas tarp studentų įvairiose amžiaus grupėse vienodas [104]. Zaborskis su bendraautoriais (2017) įvertinto rūkymo paplitimą tarp Lie-tuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos studentų. Atliktos studentų apklausos parodė, kad nuolat rūko 18,7 proc. odontologijos studen-tų vaikinų ir 4,9 proc. merginų. Tuo tarpu užsienio studenstuden-tų rodikliai buvo atitinkamai 9,2 ir 3,7 proc. didesni [105].

Tarptautinių tyrimų duomenimis, rūko vis daugiau jaunų europiečių, o kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Čekijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) jaunimo tabako vartojimas labai panašus į suaugusiųjų. HBSC tyrimo duomenimis, rūkančių berniukų skaičius Europoje 2014 m. svyravo nuo 5 proc. Armė-nijoje iki 51 proc. Grenlandijoje, o mergaičių atitinkamai nuo 1 proc. iki 53 proc. Šio tyrimo duomenimis, vidutiniškai europiečiai berniukai ir mer-gaitės rūkė beveik vienodai (atitinkamai 12 ir 11 proc.).

Pagal 15 metų berniukų ir mergaičių, kurie pabandė rūkyti būdami 13 metų ar anksčiau, skaičių (atitinkamai 53 ir 39 proc.), Lietuva tarp ES šalių yra 2-oje vietoje. Pagal bent vieną kartą per savaitę rūkančių penkiolikmečių rodiklį Lietuva atsiduria 9-oje, o trylikamečių grupėje – 6-oje vietoje. Mergaičių grupėje šis rodiklis labai nežymiai (1 proc.) viršija tyrime da-lyvavusių Europos šalių vidurkį, tačiau berniukų grupėje rodiklis gerokai

(30)

viršijamas: bent vieną kartą per savaitę rūkančių trylikamečių berniukų skaičius yra 2,5 karto didesnis už Europos vidurkį [106].

2015 m. ESPAD tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime rūkiusių moksleivių dalis svyravo nuo 16 proc. Islandijoje iki 66 proc. Čekijoje ir 65 proc. Lietuvoje. Šis rodiklis Europos mastu išliko stabilus 1995–2003 m., o vėlesniais tyrimo metais mažėjo. Tiesa, Lietuva išliko vienintele tyrime dalyvaujančia šalimi, kurioje šis rodiklis nepakito. Verta paminėti ir tai, kad lyčių skirtumas tarp rūkiusiųjų bent kartą gyvenime 1995 m. buvo aki-vaizdus, o 2015 m. išnyko. Kaip apibendrinama 2015 m. ESPAD tyrimo ataskaitoje, rūkymo tendencijos Europoje gerėja. Tyrimo metu, dauguma moksleivių (54 proc.) nurodė niekada nerūkę, o per paskutines 30 dienų rūkiusių 15–16 metų amžiaus moksleivių skaičius per 10 tyrimo metų sumažėjo 10 proc. Lietuva pagal pastarąjį rodiklį yra 13-oje vietoje iš 35 tyrime dalyvavusių šalių [99].

Vyresnėse amžiaus grupėse (13–17 metų) atlikti rūkymo paplitimo tyrimai parodė, kad Europoje jau galima fiksuoti nežymų, tačiau didesnį rūkymo paplitimą tarp kasdien rūkančių mergaičių (31,8 proc.) nei tarp berniukų (29,8 proc.), nors ankstesnis rūkymo pradžios amžius išlieka tarp berniukų [107].

Reikėtų pažymėti, kad aiškių Lietuvos moksleivių rūkymo paplitimo ma-žėjimo tendencijų nėra. Lietuvoje rūko apie 15 proc. 11–15 metų amžiaus berniukų ir 8 proc. to paties amžiaus mergaičių. Rūkymas labiau paplitęs tarp berniukų nei tarp mergaičių, o skirtumas tarp mergaičių ir berniukų rūkymo įpročių pastaruosius metus mažėja.

2.2.3. Pasyvaus rūkymo paplitimas ir jo pokyčiai

2014 m. Gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenims, 68 proc. 15 metų ir vyresnių vyrų ir 87 proc. to paties amžiaus moterų nurodė, kad jiems niekada arba beveik niekada netenka būti prirūkytose patalpose, 20 proc. vyrų ir 9 proc. moterų tenka būti trumpiau nei 1 val. per dieną, atitinkamai 12 ir 4 proc. – 1 val. arba ilgiau. Didžiausia tiek vyrų, tiek mo-terų dalis, kuriems nuolat tenka būti prirūkytose patalpose, buvo 25–54 me-tų amžiaus grupėje. Tai, kad nuolat tenka būti prirūkytose patalpose, nurodė 20 proc. miesto ir 25 proc. kaimo gyventojų [11].

Kaip parodė Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo rezultatai, nuo 1998 m. pradėjo mažėti iki tol didėjęs pasyvaus rūkymo namuose paplitimas. Vyrų, kurių namuose rūkoma, dalis sumažėjo nuo 49,3 proc. 1998 m. iki 23 proc. 2014 m., moterų atitinkamai – nuo 43 iki 20 proc. Tyrimo duomenimis, 2014 m. 28 proc. vyrų ir 12 proc. moterų vis dar teko dirbti prirūkytose patalpose. Nors šis rodiklis mažėjo 22 proc. vyrų ir 9 proc.

(31)

moterų grupėje, Lietuvos gyventojų, dirbusių prirūkytose patalpose, skaičius pastaruosius 20 metų išliko gana aukštas [73].

Danilevičiūtė su bendraautoriais (2012) nustatė, kad pasyvaus rūkymo paplitimas namuose (namuose rūko vyras) tarp rūkiusių nėštumo metu moterų siekė 91 proc., o tarp nerūkančiųjų – 50,4 proc. [78]. Mažesnį pa-syvaus rūkymo paplitimą tarp nerūkančių moterų (35,8 proc.) nustatė Gražulevičienė su bendraautoriais (2014), tyrusi 2007–2009 m. nėščiųjų kohortą [108].

Pasyvaus rūkymo paplitimo namuose mažėjimą pastaraisiais metais fiksuoja ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų apklausų rezultatai. GYTS tyrimo, kuriame dalyvauja 13–15 metų moksleiviai, metu nustatyta, kad nuo 2001 iki 2009 m. nuosekliai mažėjo vaikų, gyvenančių namuose, kur šalia jų rū-koma nuo 1 iki 7 dienų per savaitę. 2014 m. šis rodiklis padidėjo 3,5 proc. Moksleivių, kurių vienas iš tėvų arba abu tėvai yra rūkantys, dalis nuo tyrimo pradžios sumažėjo 12 proc. [109].

Mokslinėse publikacijose atskirai aprašyta pasyvaus rūkymo paplitimo tarp vaikų Kauno rajone situacija. Įvertinus 7–9 klasių mokinių apklausos rezultatus nustatyta, kad mokinių dalis, kuriems visuomenėje (ne namie) tenka būti šalia rūkančių žmonių 2012 m. lyginant su 2005 m. išliko gana didelė (52–55 proc.). 33 proc. berniukų ir mergaičių nurodė, kad namuose šalia jų rūkoma bent vieną dieną iš septynių. Palyginus su 2005 m. šis rodiklis sumažėjo 8,8 proc. tarp berniukų ir 6,6 proc. tarp mergaičių. Pro-centas vaikų, gyvenančių su vienu iš rūkančių tėvų, pakito neženkliai: 1,4 proc. tarp berniukų ir 3,6 proc. tarp mergaičių [110].

2010 m. atlikto Europos mokinių psichinės sveikatos tyrimo (angl.

School Child Mental Health Europe) metu nustatyta, kad penktadalis mamų

Rytų Europoje ir dešimtadalis mamų Vakarų Europoje rūkė šalia savo vaikų. Lietuvoje 10 proc. mamų ir 21,5 proc. tėvų nurodė rūkę šalia savo vaikų. Rytų Europos šalių grupėje, kurią tyrime reprezentavo Bulgarija, Lietuva, Rumunija, Turkija ir Rytų Vokietija, moterų rodiklis buvo ma-žiausias, o vyrų grupėje didesnis tik už Rytų Vokietiją (7,9 proc.), tačiau lyginant su Vakarų Europos šalimis, kurias reprezentavo Nyderlandai ir Vakarų Vokietija, moterų, rūkiusių šalia savo vaikų, dalis viršijo Vakarų Europos vidurkį 2,4 proc., o vyrų net 12 proc. [111].

Visuotinai atlikti tyrimai parodė, kad 2004 m. pasyvus rūkymas paveikė apie 40 proc. vaikų iki 15 metų amžiaus [112], o 2009–2013 m. – jau apie 48,7 proc. [113]. Rytų Europos regione pasyvaus rūkymo rodikliai tarp vaikų (61 proc.) buvo didžiausi ne tik visoje Europoje, bet ir beveik visame pasaulyje. Didesni rodikliai (67 proc.), pasak tyrėjų, nustatyti tik Vakarų Ramiojo vandenyno regione [112].

(32)

Apibendrinant, pasyvaus rūkymo, patiriamo namuose, paplitimo rodikliai tarp suaugusiųjų mažėja, tačiau asmenų, kuriems tenka dirbti prirūkytose patalpose, skaičius išliko gana didelis. Moksleivių, kurie nurodo gyvenantys namuose, kur šalia jų rūkoma, skaičius nuosekliai mažėjo, o 2014 m. ne-ženkliai padidėjo. Apskritai, pasyvaus rūkymo rodikliai tarp vaikų Rytų Europos šalyse išlieka aukšti.

2.3. Pagrindiniai rūkymo žalos vertinimo principai ir metodai

Neigiamas rūkymo poveikis neapsiriboja tik individo ar bendrai popu-liacijos sveikata, nes RSL taip pat sukelia milžinišką socialinę ir ekonominę naštą. Yra įprasta kalbėti apie RSŽ sveikatai, tačiau retai kada rūkymo poveikis vertinamas integraliai, atsižvelgiant į su ankstyvomis mirtimis ir sergamumu susijusias tiesiogines ir netiesiogines socialines išlaidas, tenkan-čias valstybei, verslo sektoriui ir, apskritai, visuomenei. Ekonominės žalos įvertinimas papildo epidemiologinius tyrimus apie RSŽ asmens sveikatai ir leidžia tinkamiau įvertinti įgyvendinamų tabako kontrolės programų veiks-mingumą, taip pat sprendimų priėmėjams leidžia aiškiau suvokti RSŽ mastą ir galimai skatina priimti pagrįstus tabako kontrolės politikos sprendimus, tinkamai pasirinkti prioritetines sveikatos sistemos kryptis ir išryškina egzistuojančias duomenų stygiaus spragas šalyje, naujų tyrimų krypčių poreikį ir kt. [114, 115]. Ne veltui RSŽ skaičiavimus PSO 2010 m. įtraukė į prioritetinius lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos tyrimų tikslus [21]. Žvel-giant plačiau, sveikatos ekonomikos klausimai tampa vis aktualesni dėl SPS finansinių išteklių ribotumo, augant sektoriaus išlaidoms ir vis labiau senė-jant populiacijai.

Vertinant su rūkymu susijusias išlaidas, neišvengiamai reikia paminėti ir teigiamą ekonominį tabako vartojimo aspektą, kuris dažnai tampa kontrar-gumentu valstybėse taikomai tabako kontrolės politikai. Išties tabako gaminių gamyba ir prekyba atneša tokią socialinę naudą kaip biudžeto pajamos, sukurtos darbo vietos, pagaminta produkcija, ar netgi valstybės išlaidos nepatirtos dėl ankstyvos rūkančiojo mirties (tokios kaip neiš-mokėtos pensijos) ir kt. [116]. Pozityvaus efekto vertinimas remiasi dve-jomis prielaidomis: 1) asmeninės lėšos, nepanaudotos tabako gaminių įsigijimui, būtų apskritai nepanaudotos; 2) gamybai ir prekybai reikalingi ištekliai taptų beverčiai. Tokios prielaidos, PSO teigimu, yra abejotinos vertės, kadangi asmeninės lėšos, nepanaudotos tabako gaminiams įsigyti, panaudojamos kitoms prekėms ar paslaugoms įsigyti, todėl tiek gamyba, tiek biudžeto pajamos, tiek darbo vietų skaičius nebūtų paveiktas: tabako auginimui skirti žemės ištekliai gali būti skiriami kitų žemės ūkio kultūrų auginimui, o darbuotojai persikvalifikuoti. Taigi socialinės ir ekonominės

(33)

rūkymo žalos vertinimo tyrimuose, bent jau atliekamuose visuomenės svei-katos požiūriu, į pozityvų ekonominį tabako vartojimo efektą siūloma neat-sižvelgti [114].

Didžiojoje dalyje tyrimų, vertinančių ligų ar rizikos veiksnių sąlygotas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, naudojamas ligos-išlaidų (angl.

cost-of-illness) metodas. Atliekant ligos-išlaidų tyrimus, vertinami sergančiųjų tam

tikra liga sunaudojami resursai ir galimai prarastos lėšos. Nors ir labai pla-čiai naudojamas, tačiau šis metodas neretai kritikuojamas dėl to, kad ligos-išlaidų metodu galima įvertinti visas išlaidas ligoniams, tačiau negalima atsakyti į klausimą, ar resursai naudojami racionaliai ir veiksmingai. At-liekant ligos-išlaidų tyrimus paprastai naudojami du metodai: hierarchinis (angl. „Top-down“ approach) ir kylantysis (angl. „Bottom-up“ approach) bei vadovaujamasi paplitimo (angl. prevalence-based) arba sergamumo (angl. incidence-based) metodikomis [117]. Vertinant su rūkymu susijusias išlaidas dažniausiai naudojamas būtent ligos-išlaidų metodas, paremtas ligų paplitimu [118]. Šiuo metodu vertinama RS ekonominė našta negali būti prilyginta tik valstybių biudžeto išlaidoms, kadangi apima gerokai platesnį visuomenės patiriamų išlaidų spektrą [114].

RS išlaidos gali būti skaičiuojamos vienam gyvenimo periodui, įprastai metams, arba visam gyvenimo laikotarpiui. Metinis išlaidų metodas (angl.

annual cost approach) susumuoja išlaidas per metus patirtas dėl rūkymo

sukeltų ligų ir ankstyvų mirčių tarp rūkančiųjų palyginus su nerūkan-čiaisiais. Šis metodas įvertina rezultatą, kuris užfiksuojamas dėl konkrečiais metais nustatytos ligos, atsiradusios dėl rūkymo per daugelį metų prieš tai. Dėl šios priežasties metinių išlaidų metodas dažnai vadinamas paplitimo metodu (angl. prevalence based method). Naudojantis paplitimo metodu, ekonominė RSŽ skaičiuojama tiems naujai diagnozuotiems atvejams, kurių liga yra pažengusioje stadijoje arba mirusiems nuo RSL per konkrečius metus, neatsižvelgiant į tai, kada jie pradėjo ir kada metė rūkyti. Toks metodas naudoja momentinius duomenis, todėl dar vadinimas momentiniu metodu (angl. cross-sectional approach). Didžioji dauguma tyrėjų, verti-nusių RSŽ, naudojo metinį išlaidų metodą [119].

Viso gyvenimo išlaidų metodas (angl. lifetime cost approach) skaičiuoja papildomas išlaidas, kurios gali susidaryti per rūkančiųjų gyvenimo trukmę dėl RSL lyginant su nerūkančiaisiais. Kitais žodžiais tariant, tai išlaidos, kurios patiriamos, jei rūkantysis toliau rūko iki gyvenimo pabaigos tokiu dažnumu, kaip nustatyta epidemiologinių tyrimų metu. Taigi šis metodas dar vadinamas sergamumo metodu (angl. incidence based approach). Tokie skaičiavimai paremti skirtinga rūkančiųjų ir nerūkančiųjų gyvenimo trukme, panaudojant ilgalaikio stebėjimo duomenis apie abiejų grupių SPS išlaidas ir jų išgyvenamumo rodiklius. Todėl šis metodas taip pat vadinamas ilgalaikio

Riferimenti

Documenti correlati

BRCA1 genas (angl. Paveldimos šio geno mutacijos lemia krūties, kiaušidžių bei kiaušintakių vėžio vystymąsi ankstyvame moters amžiuje, taip pat gali būti susijęs su

Lietuvoje auginamų tradicinių veislių (trakėnų, arabų, gr. jojamųjų, ristūnų) C kategorijos veislynuose turi būti laikoma ne mažiau kaip 3 įvertintos į veisimo-selekcines

Kaip organizuojama vaikų sveikatos prieţiūra mokyklose, priţiūri Valstybinė visuomenės sveikatos prieţiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir prieš kelis

Nuo 69 metų amžiaus grupėje per pastarąjį mėnesį savo sveikatą įvertino kaip prastą 21 pacientas (23,9 proc.), vidutiniškai vertino 52 pacientai (59,1 proc.), gerai vertino

Šios atrankos tikslas buvo gauti informacijos tam, kad būtų galima išsamiau išnagrinėti galimas pašarų paršeliams technologines šėrimo schemas, apžvelgti veiksnius,

Lietuvoje, nors laikomasi kai kurių EULAR podagros gydymo rekomendacijų, podagros gydymas nėra optimalus: daugiau nei pusė pacientų jaučia ligos paūmėjimus, trečdaliui

Skrandžio skausmas su savarankiškumo sritimis tai pat siejasi, kuo vaikais mažiau skundėsi skrandžio skausmais, tuo jis savarankiškesnis valgymo, asmens higienos, maudymosi,

Šiame tyrime nustatyta, jog rūkymas nėra absoliutus faktorius implanto praradimui, tačiau jis neigiamai veikia aplink implantą esančio kaulinio audinio gijimą,