LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS
FAKULTETAS
GYVULININKYSTĖS KATEDRA
Ovidijus Pilkis
FERMENTINIO PREPARATO ROVABIO™ EXCEL AP IR
ORGANINIŲ RŪGŠČIŲ MIŠINIO EURO GUARD SVB BEI
PREBIOTINIO PREPARATO AGRIMOSS
®ĮTAKA VIŠČIUKŲ
BROILERIŲ PRODUKTYVUMUI BEI VIRŠKINIMO
PROCESAMS.
Magistro darbas
Darbo vadovas: Prof. habil. dr. R. Gružauskas
Magistro darbas atliktas 2006 m. Balandžio – rugsėjo mėn. Lietuvos veterinarijos akademijos Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorijoje, AB „Vilniaus paukštynas“.
Magistro darbą paruošė: Ovidijus Pilkis __________________ (parašas)
Magistro darbo vadovas: Prof. habil. dr. R. Gružauskas
(LVA Gyvulininkystės katedra)
__________________ (parašas)
Recenzentas:
__________________ (parašas)
Turinys
ĮVADAS...4
1. LITERATŪROS APŽVALGA...6
1.1. Fermentiniai preparatai...6
1.1.1.Fermentinių preparatų veikimo mechanizmas...8
1.1.2. Fermentinių preparatų panaudojimas paukštininkystėje...9
1.2. Organinės rūgštys...10
1.3. Prebiotikai...12
1.3.1. Pagrindinių prebiotikų charakteristika...14
1.3.2. Prebiotikų veikimo mechanizmas...16
1.3.3. Prebiotikų panaudojimas paukštininkystėje...17
2. DARBO METODIKA...18
2.1. Bandymo tikslas, bandymų atlikimo laikas, vieta...18
2.2. Bandymo schema...18
2.2.1. Lesinimas...19
2.3. Bandyme naudotų preparatų charakteristika...22
2.4. Zootechninių tyrimų metodika...23
2.5. Fiziologinių tyrimų metodika...24
3. BANDYMŲ REZULTATAI...25
3.1. Rovabio™ Excel AP, EuroGuard SVB ir Agrimoss® preparatų įtaka viščiukų broilerių augimui, lesalų sunaudojimui bei išsaugojimo%………...26
3.2. Rovabio™ Excel AP, EuroGuard SVB ir Agrimoss® preparatų įtaka viščiukų broilerių atskirų žarnų segmentų turinio biocheminiams ir mikrobiologiniams procesams…………..28
3.2.1. Viščiukų broilerių pH atskiruose virškinamojo trakto segmentuose………..28
3.2.2. Sausųjų medžiagų kiekis viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinyje……….29
3.2.3. Lakiųjų riebalų rūgščių kiekis viščiukų broilerių akluosiuose maišuose………...30
3.2.4. Enzimatiniai aktyvumai, fermentinių baltymų ir amoniako koncentracija viščiukų broilerių akluosiuose maišuose……….32
3.3. Rovabio™ Excel AP, EuroGuard SVB ir Agrimoss® preparatų įtaka viščiukų broilerių kraujo parametrams, kraujo serume………..33
IŠVADOS………...….35
SUMMARY………...36
ĮVADAS
Paskutiniu metu intensyvėja tyrimų darbai apie įvairių preparatų ir jų kompleksų panaudojimą paukščių lesaluose. Būtina atsižvelgti į tai, kad preparatai įterpti į lesalus, būtų natūralūs, jų liekanos neliktų galutiniame produkte, nesukeltų atsparumo antibiotikams ir nedarytų kitokio poveikio vartotojo sveikatai (Klandorf et al,1998).
Nuo 2006 m. sausio 1d. ES negalima naudoti nė vieno pašarinio antibiotiko. Tinkamai nepasiruošus, pašarinių antibiotikų uždraudimas gali turėti tam tikrų neigiamų ekonominių pasekmių (Commision of the European Communities, 2000/0073).
Šiuo metu yra labai svarbu lesaluose panaudoti pigesnes maisto medžiagas ir pasiekti, kad paukščių organizmas kuo geriau jas įsisavintų. Atsižvelgiant į šių klausimų aktualumą, pastaraisiais metais daugelyje šalių suintensyvėjo tyrimai, kaip panaudoti paukščių lesaluose įvairius pašarų priedus (fermentinius preparatus, organines rūgštis, prebiotikus), kurių dėka pagerėtų lesalų biologinė vertė, padidėtų paukščių produktyvumas ir atsparumas susirgimams.
Visos cheminės reakcijos vyksta organizme, dalyvaujant biologiniams katalizatoriams. Jei ląstelėse šių katalizatorių nebūtų, tai cheminės reakcijos vyktų labai lėtai (keliolika valandų, mėnesių) arba netgi visai nevyktų, todėl tokios ląstelės negalėtų egzistuoti. Dauguma biologinių katalizatorių yra baltymai vadinami fermentais (Praškevičius ir kt., 2001).
Organinės rūgštys – skruzdžių, fumarino, pieno, propiono, citrinų ir fosforo, nagrinėjamos kaip potencialūs augimo stimuliatoriai. N.Tietz, K.Ervin ir C.Burtis (1980) analizavo literatūrą ir padarė išvadas, kad nors daugelyje darbų akcentuota pažanga, rezultatai buvo prieštaringi. Rūgštys gali būti kaip energijos tiekėjos ar kaip kitos panašios antimikrobinės medžiagos. Rūgščių junginiai apsaugo žarnyną ir jos veikia pastoviai. Rūgštys maisto kokybės nekeičia, jos veikia saugiai.
Prebiotikai - susideda iš maistinių medžiagų, kurios maitina “gerąsias„ bakterijas. Kitais žodžiais tariant, prebiotikai tam tikros maisto medžiagos, kurias šios bakterijos virškina (http://www.cancer.med.umich.edu/news/pro09spr02.htm. Dixon, 2002).
Neginčytina, kad preparatų įtakos paukščių organizme tyrimų rezultatai svarbūs tiek jų gamintojams, tiek jų vartotojams kadangi mes patys naudojame tuos produktus.
Tačiau šių preparatų panaudojimo efektyvumas priklauso nuo daugelio faktorių, paukščių amžiaus, laikymo sąlygų, naudojamų preparatų koncentracijos, jų dozavimo, taip pat nuo naudojamų medikamentinių preparatų.
Todėl mano darbo tikslas buvo ištirti fermentinio preparato Rovabio™ Excel AP ir organinių rūgščių mišinio EuroGuard SVB bei prebiotinio preparato Agrimoss® įtaka viščiukų broilerių produktyvumui bei virškinimo procesams.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Fermentiniai preparatai
Žinoma, kad vienas svarbiausiu veiksnių, sudarant veiksmingą ir pigų paukščių lesalų racioną, yra jo komponentų maistinė vertė. Grūdai, naudojami paukščių lesinimui, turi daug nekrakmolinių polisacharidų, daugiausia arabinoksilanų (pentozanų) ir β gliukanų (Korsbak, 1998; Rostagno and Borges, 2000).
Nekrakmoliniai polisacharidai (dar vadinami antimitybiniais faktoriais) didina virškinamojo trakto klampumą, o tai sutrikdo maisto medžiagų ir virškinimo fermentų judėjimą, maišymąsi žarnyno chimuse (Heindl and Steenfeldt, 2000; Leeson, 1999). Šie nekrakmolo polisacharidai taip pat sulaiko maisto medžiagas ląstelių viduje ir blokuoja virškinimo fermentų patekimą į jas – sudaro lyg kapsules, taip sumažindami maisto medžiagų virškinimą, kartu ir lesalų biologinę vertę (Korsbak, 1998; Rostagno and Borges, 2000). Taigi antimitybinių faktorių neigiamų padarinių galima išvengti papildant paukščių racionus nekrakmolinius polisacharidus ardančiais fermentais, taip sumažinant žarnyno chimuso klampumą ir padarant maisto medžiagas pasiekiamas virškinimo fermentams (Boros et al., 1998; Petersen et al., 1999; Sirvydis ir kt., 1998; Vitina and Krastina, 2001).
Tyrimai rodo, kad geriausias paukščių augimo ir produktyvumo efektas gautas panaudojus ne atskirus tam tikras medžiagas skaldančius fermentus, o įvairius fermentų kompleksus lesaluose (Schutte and Pereira, 1998; Sirvydis ir kt., 1998).
Beveik visos cheminės reakcijos vyksta organizme, dalyvaujant biologiniams katalizatoriams. Jei ląstelėse šių katalizatorių nebūtų, tai cheminės reakcijos vyktų labai lėtai (keliolika valandų, mėnesių) arba netgi visai nevyktų, todėl tokios ląstelės negalėtų egzistuoti. Dauguma biologinių katalizatorių yra baltymai vadinami fermentais (Praškevičius ir kt., 2001 ).
Fermentai – tai specifiniai baltymai, pasižymintys katalizuojančiu veikimu. Nuo kitų katalizatorių fermentai skiriasi tuo, kad jiems dalyvaujant fermentinės reakcijos vyksta greičiau, lyginant su reakcijomis, kuriose fermentai nedalyvauja. Todėl fermentai dar vadinami biokatalizatoriais (Baranauskas, 1992; Gružauskas ir kt., 2000; Gružauskas ir kt., 1992).
Savybės, būdingos tik fermentams:
• fermentai greitina tik tam tikrą cheminę reakciją ir negamina pašalinių junginių;
• fermentai yra specifiški substratams. Tam tikri fermentai yra griežtai specifiški savo substratui, tuo tarpu kiti fermentai gali katalizuoti keleto junginių kitimus;
• fermentai yra jautrūs temperatūros ir terpės rūgštingumo (pH) pokyčiams;
• fermentų aktyvumas yra reguliuojamas, t.y. jis priklauso nuo kitų junginių kiekio ląstelėje (Praškevičius ir kt., 2001 ).
Tarptautinė biochemijos ir molekulinės biologijos sąjunga (IUBMB) priėmė ir patvirtino fermentų klasifikaciją ir nomenklatūrą. Šios klasifikacijos pagrindas – fermento katalizuojamos reakcijos tipas, pagal kurį fermentai suskirstyti į šešias klases. Kiekvienos klasės fermentai dar grupuojami į poklasius ir, jei reikia, į smulkesnes grupes – poklasius (Praškevičius ir kt., 2001).
1. Oksidoreduktazės – tai fermentai, katalizuojantys oksidacijos – redukcijos procesus.
Oksidoreduktazės atima elektronus iš oksiduojamo substrato ir perduoda juos redukuojamam. Atsižvelgiant į šių procesų pobūdį, yra skiriami keli oksidoreduktazių poklasiai – dehidrogenazės, oksidazės, oksigenazės, peroksidazės ir reduktazės.
2. Transferazės – tai fermentai, katalizuojantys funkcinių grupių ir radikalų pernašą.
Atsižvelgiant į tai, kokia grupę fermentai perneša, yra skiriami keli šios klasės poklasiai – aminotransferazės, metiltransferazės, kinazės ( fosfotransferazės), aciltransferazės ir kt.
3. Hidrolazės – tai fermentai, kurie, dalyvaujant vandeniui, skaido cheminius ryšius, tarp jų
C-O, C-N ir C-S. Atsižvelgiant į skaidomąjį ryšį, skiriami keli hidrolazių poklasiai – peptidilhidrolazės, esterazės ir kt.
4. Liazės – tai fermentai, kurie, nedalyvaujant vandeniui, skaido substratą, sudarydami
dvigubą ryšį, arba prijungia funkcines grupes ir radikalus prie substrato molekulėje esančio dvigubo ryšio.
5. Izomerazės – tai fermentai, katalizuojantys substrato vidinius molekulių kitimus, kurių
metu susidaro jo izomerinės formos. Yra skiriami keli izomerazių poklasiai – racemazės, epimerazės, mutazės ir kt.
6. Ligazės – tai fermentai, katalizuojantys sintezės reakcijas, kurių metu naudojant ATP
energiją, susidaro junginiai, kuriems būdinga sudėtingesnė negu substratų struktūra (Praškevičius ir kt., 2001 )
1.1.1. Fermentinių preparatų veikimo mechanizmas
Paukščių mityboje svarbią vietą užima grūdinės kultūros, tačiau jų panaudojimo paukščių lesaluose galimybės yra ribotos, dėl juose esančių antimitybinį poveikį sukeliančių nekrakmolinių polisacharidų. Grūdų nekrakmoliniai polisacharidai (β-gliukanai, arabinoksilanai, pektinai ir kt.) sukelia paukščių virškinamojo trakto pakitimus – padidėja virškinamojo trakto chimuso klampumas, pakinta žarnyno mikroflora. Paukščių virškinamajame trakte praktiškai nesintetinami fermentai, skaldantys celiuliozę, hemiceliuliozę, pektinus, o virškinamojo trakto mikroflora, išskirianti šiuos fermentus, išsivysčiusi menkai. Nekrakmoliniai polisacharidai blokuoja baltymų, krakmolo, riebalų ir kitų maisto medžiagų virškinimą. Dėl šių priežasčių sutrinka maisto medžiagų rezorbcija. Siekiant sumažinti virškinamojo turinio klampumą paukščių organizme, pagerinti fermentų difuziją virškinamajame turinyje bei padidinti nekrakmolinių polisacharidų hidrolizę, paukščių lesinimui yra naudojami fermentiniai preparatai (Bedford, 1996; Miškinienė ir kt., 1993). Dėl jų įtakos padidėja paukščių virškinamojo trakto aktyvumas, todėl suintensyvėja maisto medžiagų skaldymas ir rezorbcija (Miškinienė ir kt., 1993).
Didžiąją dalį paukščių lesalų sudaro grūdiniai augalai, kuriuose apie du trečdaliai viso fosforo yra fitino rūgšties druskų (fitatų) pavidalo (Simons et al., 1990). Fosforą, esantį fitato sudėtyje, paukščių organizmas pasisavina labai ribotai, nes druskos yra netirpios, o paukščių virškinimo trakte nėra pakankamai fermento fitazės, hidrolizuojančios fitatą į neorganinį fosforą, kuris tik tada pasisavinamas (Edwards, 1991; Gordon, 1998).
Maisto medžiagų pasisavinimui pagerinti, fosforui iš fitatų išlaisvinti naudojami vis naujesni egzogeniniai fermentiniai preparatai (Broz et al., 1994; Simmons et al., 1992). Suardydami fitiną jie iš kompleksinių fitino junginių išlaisvina ne tik fosforo, bet ir kitų neorganinių medžiagų (Ca, Mg, Zn ir kt.) katijonus bei baltymus. Laisvas fosforas toliau gali dalyvauti kalcio apykaitoje, turi didelį poveikį paukščių organizmo imuninėms funkcijoms, taip pat didina virškinimo trakto fermentinį aktyvumą, kuris sąlygoja geresnį maisto medžiagų pasisavinimą ir intensyvesnę medžiagų apykaitą (Bedford, 1996). Pastebėtas teigiamas egzofermentinių preparatų efektas, kai paukščių lesaluose sumažinamas fosforo arba kalcio kiekis (Sebastian et al, 1996; Simons et al., 1990).
Baltymų pasisavinimas paukščių organizme priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip baltymų kiekis lesaluose, paukščio amžius, jo žarnyno fermentinis aktyvumas (Sirvydis, 1997).
Nuo baltymų, o tuo pačiu ir nepakeičiamų amino rūgščių (ypač lizino, metionino, treonino ir kt.), pasisavinimo laipsnio žymia dalimi priklauso lesalų konversija, abdominalinių riebalų kiekis. Būtinas amino rūgštis paukščių organizmas gauna su lesalų baltymais arba iš organizmo endogeninių resursų (Aidukonienė, 1994).
Fermentiniai preparatai padidina amino rūgščių įsisavinimą. M. R. Bedford tvirtina (1996), kad fermentai padidina ne tik amino rūgščių ir lipidų įsisavinimą, bet ir baltymų energijos konversiją. M. R. Bedford duomenimis fermentinių priedų įtakoje padidėja baltymų teikiamos energijos panaudojimas .
L M. Miškinienė (1993) teigia, kad nukleino rūgščių kiekis kraujo serume parodo medžiagų apykaitos procesų intensyvumą ir tai priklauso nuo paukščio rūšies, fiziologinės būklės ir nuo lesalų biologinės vertės.
V. Sirvydis ir Z. K. Han (1996; 1997) nustatė, kad fermentiniai preparatai padidina virškinamojo trakto endofermentinį aktyvumą. bei fermentinių kompozicijų įtakoje padidėja nukleino rūgščių kiekis kraujo serume, o tai rodo suintensyvėjusį amino rūgščių pasisavinimą.
Pastebėtas fermentinių preparatų poveikis paukščio imuninei sistemai. V. Tamošiūno teigimu (1991), imuninės būklės įvertinimas pagal imuninio atsako intensyvumą bei naujų biologinių preparatų sukūrimas ir jų panaudojimas infekcinių ligų profilaktikai yra ypač aktualūs klausimai veterinarijoje. Fermentiniai preparatai padidina maisto medžiagų rezorbciją, o tai, nors ir netiesiogiai, veikia imuninę sistemą.
Stipri imuninė sistema sudaro palankias sąlygas įsisavinti maisto medžiagas, todėl yra būtina sąlyga geram virškinimo procesui užtikrinti. M. R. Bedford (1996) pastebėjo, kad fermentiniai preparatai įtakojo atsparumo kokcidiozei padidėjimą.
1.1.2. Fermentinių preparatų panaudojimas paukštininkystėje
Prieš dvidešimt, trisdešimt metų pasaulinėje gyvulininkystėje atsirado nauja kryptis - fermentinių preparatų panaudojimas gyvulių ir paukščių pašaruose, siekiant padidinti žemės ūkio gyvulių ir paukščių produktyvumą bei pagerinti pašaruose esančių maisto medžiagų įsisavinimą (Gružauskas ir kt., 1992).
Padidinti maisto medžiagų įsisavinimą galima pridėjus į paukščių lesalus pramonės gaminamų fermentų (enzimų), kurie ne tik intensyvina maisto medžiagų įsisavinimą, bet ir
skatina sunkiai virškinamų medžiagų (ląstelienos, fitininių, pektininių medžiagų ir kt.) hidrolizę (Baranauskas, 1992).
Apie fermentinių preparatų panaudojimą paukštininkystėje pirmieji 1925 m. paskelbė F. H. Clickner ir E. Follwel (1997). Didžioji dalis fermentų, išskyrus hemicelulazes ir celulazes, kurios gaunamos iš Trichoderma genties grybo, šiuo metu yra gaminama iš Aspergillus genties grybo kultūros.
Fermentinių preparatų pramonėje ir paukščių lesalų gamyboje ypač populiarūs egzogeniniai fermentai – celulazės, β-gliukanazės, ksilozės bei lydintieji fermentai – fitazės, proteazės, lipazės ir galaktozidazės ir kt. (Bedford, 1996).
Fermentiniai preparatai ne tik padidina vištų produktyvumą ir pagerina maisto medžiagų pasisavinimą, bet ir turi reikšmės mažinant taršą (Bedford,1995; Margardt and Bedford 1996).
1.2. Organinės rūgštys
Rūgštys, pavyzdžiui: skruzdžių, fumarino, pieno, propiono, citrinų ir fosforo, nagrinėjamos kaip potencialūs augimo stimuliatoriai. N.Tietz, K.Ervin ir C.Burtis (1980) analizavo literatūrą ir padarė išvadas, kad nors daugelyje darbų akcentuota pažanga, rezultatai buvo prieštaringi. Rūgštys gali būti kaip energijos tiekėjos ar kaip kitos panašios antimikrobinės medžiagos. Rūgščių junginiai apsaugo žarnyną ir jos veikia pastoviai. Rūgštys maisto kokybės nekeičia, jos veikia saugiai.
Organinės rūgštys bakterijose sumažina toksiškų komponentų gamybą ir pakeičia žarnų sienelės morfologiją, sumažindamos patogenų kolonizaciją žarnų sienelėse, tokiu būdu apsaugodamos epitelines ląsteles (Langhout, 2000).
Organinių rūgščių veikimo būdas bakterijoms susijęs su (Brul and Coote, 1999): • nesuardytų organinių rūgščių patekimu į bakterijų ląsteles;
• bakterijų membranų suardymu (transportavino mechanizmas, pratekant); • slopinimu svarbių metabolizmo reakcijų (įskaitant gliukolizę);
• stresu vidinei pH homeostazei (normali bakterijų pH yra neutrali); • akumuliacija toksišku anijonų;
• reagavimu energetiniu stresu atstatant homeostaze.
Organinės rūgštys ir jų druskos naudojamos paukščių lesalų konservavimui sudaro sąlygas paukščių virškinamajame trakte vystytis teigiamai mikroflorai. Dėl to gali pagerėti paukščių
produktyvumas. Naudojamos organinės rūgštys ir jų druskos pasižymi skirtingu antibakteriniu bei baktericidiniu poveikiu.
Nustatyti žymūs antibakterinio efekto skirtumai tarp: • lakiųjų organinių rūgščių (skruzdžių, propiono, sviesto); • nelakiųjų organinių rūgščių (pieno);
• neorganinių rūgščių (fosforo).
Lakiosios organinės rūgštys pasižymi baktericidiniu arba „bakterijas žudančiu“ efektu. Jos įsiskverbusios per sienelę, bakterijos citoplazmoje sumažina pH – tuo padidindamos rūgštingumą bei sustabdydamos tam tikrų molekulių (įvairių membranų komponentų, RNR, DNR, riebalų, baltymų) sintezę.
Nelakios organinės rūgštys ir neorganinės rūgštys, priešingai nei lakiosios pasižymi bakteriostatiniu arba bakterijų augimą stabdančiu veikimu, sumažindamos baterijos išorėje pH žemiau vidutinio lygio ir tuo užkirsdamos kelią normaliai ląstelės reprodukcijai ir tuo pačiu kolonijų vystymuisi.
Lakiųjų organinių rūgščių druskos pasižymi mažesniu efektu nei laisvosios rūgštys, dėl to, kad tik nedisocijuota rūgšties forma gali prasiskverbti per ląstelės membraną. Taip pat šios druskos nesumažina pH žemiau vidutinio lygio.
Tačiau galima pastebėti ryškius antibakterinio efekto skirtumus, priklausomai nuo produkte esančios katijonus formuojančios dalies. Natrio ir lakiųjų riebalų rūgščių druskos gerai tirpsta vandenyje, tuo tarpu kalcio druskos yra tik dalinai tirpios. Tai paaiškina, kodėl produktas, toks kaip natrio butiratas, pasižymi didesniu antibakteriniu efektu, lyginant su kalcio propiono bei kalcio ir skruzdžių rūgšties druskomis.
Organinių rūgščių druskos, lyginant su organinėmis rūgštimis, yra bekvapės, mažiau lakios, nesukelia korozijos ir todėl jų panaudojimas yra lengvesnis. Esant dideliam organinių rūgščių druskų dozavimui, jos nemažina lesalų suvartojimo.
Organinės rūgštys taip pat pasižymi konservuojančiu efektu. Šis efektas yra paaiškinamas tuo, kad jos pašare tolygiai sumažina pH vertę.
Organinių rūgščių privalumas yra tas, kad jos nedisocijuota forma per mikroorganizmų ląstelių membranas difunduoja į citoplazmą. Ląstelės viduje jos disocijuoja, sutrikdo pH pusiausvyrą, slopina enzimų gamybą ir trikdo maistinių medžiagų transportą. Organinių rūgščių efektyvumas priklauso nuo pKs vertės, kuri įtakoja pH vertę.
Optimalus organinių rūgščių dozavimas 1-3 kg/tonai lesalų (Gružauskas ir kt., 2005).
1.3. Prebiotikai
Paukščių virškinamajame trakte yra daugybė bakterijų, kurių vienas iš svarbesnių vaidmenų yra gerinti sveikatos būklę. Geram virškinimui ir gerai sveikatos būklei kiekvienas organizmas turi turėti tam tikrą populiaciją “gerųjų” bakterijų. Šios “gerosios” bakterijos daro daugiau nei vien tik virškina maisto medžiagas. Tyrimai rodo, kad šios bakterijos stiprina imunitetą, padeda reguliuoti hormonų balansą, apsaugo nuo apsinuodijimų. Daugelis veiksnių gali sutrikdyti “gerųjų” bakterijų balansą paukščių organizme.
Vaistai, stresas ir blogos kokybės lesalai – tai veiksniai, kurie mažina naudingųjų bakterijų populiaciją (http://www.cancer.med.umich.edu/news/pro09spr02.htm. Dixon, 2002).
Taigi norint, kad paukščių virškinamajame trakte pastoviai būtų stipri naudingųjų bakterijų populiacija, mes priversti lesaluose naudoti medžiagas įtakojančias šių bakterijų egzistavimą. Kaip alternatyva yra siūloma prebiotikai.
Prebiotikai - susideda iš maistinių medžiagų, kurios maitina “gerąsias„ bakterijas. Kitais žodžiais tariant, prebiotikai – tam tikros maisto medžiagos, kurias šios bakterijos virškina (http://www.cancer.med.umich.edu/news/pro09spr02.htm. Dixon, 2002).
Prebiotikai yra nevirškinami maisto priedai, kurie teigiamai veikia organizmo sveikatingumą pasirinktinai stimuliuodami tam tikro kiekio bakterijų augimą ir aktyvumą gaubtinėje žarnoje (Gibson and Roberfroid, 1995).
Yra įvairių rūšių prebiotikų besiskiriančių tarpusavyje chemine sudėtimi. Tai galime pamatyti pirmoje lentelėje (Šuškovič et al., 2001).
1 lentelė. Prebiotikų rūšys ir jų cheminė sudėtis
Rūšis Cheminė sudėtis Sacharozės alkocholiai
Ksilitolis C5H12O5
Manitolis C6H14O6
Sorbitolis C6H14O6 (sorbitolio stereoizomeras)
Disacharidai
Laktulozė 4-O-D-galaktopiranozil-D-fruktozė Laktolis 4-O-D-galaktopiranozil-D-glukitolis
Oligosacharidai
Rafinozė (-D-Gal-(1_6)-_-D-Glk-(1_2)-_-D-Fru) Sojos oligosacharidai
rafinozė:(_-D-Gal-(1_6)-_-D-Glk-(1_2)-_-D-Fru) +
stachiozė: (-Gal-(1_6)-_-D-Gal-(1_6)-_-D-Glk-(1_2)-_-D-Fru)
Fruktooligosacharidai (FOS) (_-D-Glk-(1_2)-_(_-D-Fru-(1_2)-_nn = 2-4
Oligofruktozė (_-D-Glk-(1_2)-_(_-D-Fru-(1_2)-_nn = 2-6 ir_-D-Fru-(1_2)-[(_-D-Fru-(1_2)-]nn = 1-6
Galaktooligosacharidai(TOS-transgalaktooligosacharidai)
(_-D-Glk-(1_4)-_(_-D-Gal-(1_6)-_nn = 2-5
Kiti nevirškinami oligosacharidai
Izomaltooligosacharidai α – D – (1 m6) gliukozės oligomerai Laktosacharozė 4G – β – D – galactozilsacharozė Polisacharidai Inulinas _-D-Glk-(1_2)-_(_-D-Fru-(1_2)-_n
1995 metais R.Gibsonas pirmą kartą suformulavo prebiotikų sampratą. Ji buvo skirta medžiagoms arba dietiniams priedams pažymėti. Koncepcijos autorius prebiotikams kelia šiuos reikalavimus:
• negali hidrolizuotis ir absorbuotis viršutiniuose virškinimo trakto skyriuose;
• turi būti selektyviniu substratu vieno arba riboto kiekio naudingų normalios žarnyno mikrofloros atstovų, stimuliuojančių jų augimą arba metabolinį aktyvumą;
• turi gerinti žarnyno mikrofloros sudėtį;
• turi indikuoti gastrointestinalinį arba bendrą efektą, pagerinti mikroorganizmų būklę, t.y. gerinti gyvūno fizine būklę (Gibson and Roberfroid, 1995).
1.3.1. Pagrindinių prebiotikų charakteristika
Fruktooligosacharidai
Fruktooligosacharidai arba FOS paprastai vadinami trumpųjų grandinių oligosacharidais susidedančiais iš D – fruktozės ir D – gliukozės, turinčių nuo trijų iki penkių monosacharidinių vienetų. Komerciniu mastu FOS ir trumpųjų grandinių FOS yra gaminami iš cukrozės naudojant grybelinį fruktoziltransferazės fermentą. Viršutiniuose virškinamojo trakto skyriuose FOS yra nevirškinami. Jie stimuliuoja bifido bakterijų augimą storosiose žarnose.
Inulinas
Inulinu vadinama grupė natūraliai pasitaikančių oligosacharidų savo sudėtyje turinčių fruktozės. Inulinas priklauso angliavandenių klasei žinomų kaip fruktanai. Jie yra gaunami iš cikorijos (Cichorium intybus) šaknų ir iš topinambų. Inulinas paprastai susideda iš fruktozės ir gliukozės. Tarp fruktozės vienetų yra beta – (2-1) glikozidinės jungtys. Inulinas skatina bifidobakterijų augimą storosiose žarnose.
Laktolis
Laktolis yra laktozės disacharido analogas. Jis farmacijoje naudojamas vidurių užkietėjimui ir kepenų encefalopatijai gydyti. Laktolis yra atsparus virškinimui viršutiniuose virškinamojo trakto skyriuose, fermentuojamas kolonijinių bakterijų, įtakoja Bifido ir Laktobacili bakterijų biomasės padidėjimą gaubtinėje žarnoje. Laktolis chemijoje yra žinomas kaip 4 – 0 – (beta – D – galaktopiranozil) – D – glukitolis.
Laktosacharozė
Laktosacharozė yra trisacharidas susidedantis iš D – galaktozės, D – gliukozės ir D – fruktozės. Laktosacharozė nevirškinama skrandyje ir plonosiose žarnose. Kai kurios bifidobakterijų rūšys laktosacharozę naudoja savo auginimui gaubtinėje žarnoje. Laktosacharozė taip pat žinoma kaip 4G – beta – D – galaktozilsacharozė.
Izomaltooligosacharidai
Izomaltooligosacharidai susideda iš alfa – D – (1 m6) gliukozės oligomerų įskaitant izomaltozę, izomaltotertrozę, izomaltopentozę, izopanozę ir kitus. Izomaltooligosacharidai yra gaminami įvairių fermentinių procesų metu. Jie stimuliuoja bifido ir lakto bakterijų augimą storosiose žarnose.
Sojos oligosacharidai
Sojos oligosacharidais vadinami oligosacharidai randami sojų pupelėse, kitų augalų pupelėse ir žirniuose. Du pagrindiniai sojos oligosacharidai yra trisacharidas rafinozė ir tetrasacharidas stachiozė. Rafinozė susideda iš vienos molekulės D – galaktozės, D – gliukozės ir D – fruktozės. Stachijozė susideda iš dviejų molekulių D – galaktozės, vienos molekulės D – gliukozės ir vienos molekulės D – fruktozės. Sojos oligosacharidai stimuliuoja bifido bakterijų augimą storosiose žarnose.
Transgalaktooligosaharidai
Transgalaktooligosacharidai (TOS) tai oligosacharidų mišinys susidedančiu iš D – gliukozės ir D –galaktozės. TOS stimuliuoja bifidobakterijų augimą storosiose žarnose (http://www.pdrhealth.com.)
1.3.2. Prebiotikų veikimo mechanizmas
Prebiotikai praeina tranzitu per viršutinius virškinimo trakto skyrius, plonąsias žarnas ir yra skaidomi storosiose žarnose (gaubtinėje žarnoje). Tačiau, organizmas negamina fermentų skirtų prebiotikų skaidymui. Bifido, laktobacilos ir kai kurios kitos bakterijos fermentuodamos prebiotikus gaubtinėje žarnoje gamina trumpųjų grandinių riebiąsias rūgštis, daugiausia acetatus, propionatus, butiratus, taip pat gaminamos dujos tokios kaip: vandenilio, anglies dioksido, metano, susidaro laktatai, piruvatai, skruzdžių rūgštis, fermentas hidrolazė ir t.t. Dėlto to sumažėja pH gaubtinėje žarnoje ir susidaro palankios sąlygos gerinančioms sveikatingumą bakterijoms. Sumažėjus pH žarnyne palengvėja mineralinių medžiagų absorbcija tokių kaip kalcis, magnis, cinkas (Kimura et al., 2002; Macfarlane and Cumming, 1991;
http://www.pdrhealth.com; http://www.horizonpress.com).
Prebiotikų antimikrobinis veikimas pasireiškia tuo, kad jie skatina laktobacilų ir bifido bakterijų augimą storosiose žarnose. Šios baterijos sustiprina barjerinę žarnų gleivinės funkciją, tai padeda apsisaugoti nuo patogeninių bakterijų išstumiant jas lauk. Gaubtinėje žarnoje vyksta patogeninų bakterijų receptorių blokavimas, tokiu būdu stabdant jų inplantaciją ant ląstelių sienelių. Prebiotikai mažina triglicetridų, cholesterolio, žemo tankio cholesterolio kiekius, pasižymi antikancirogeniniu veikimu (http://www.pdrhealth.com; http://www.caloriecontrol.org;
http://www.wysong.net).
Trumpųjų grandinių angliavandeniai, žinomi kaip fruktooligosacharidai (FOS) ir monooligosacharidai (MOS) yra mielinių kultūrų, artišokų, česnakų ir kitų augalų sudėtinės dalys. Kai kurie prebiotikai tarnauja kaip maistas probiotiniams mikroorganizmams sustiprindami jų augimą, dauginimąsi ir padėdami konkuruoti su patogeniniais mikroorganizmais žarnyne. Prebiotikų veikimas pasireiškia patogeniniu bakterijų receptorių blokavimu, tokiu būdu stabdant implantaciją ant ląstelių sienelių (http://www.caloriecontrol.org;http://www.wysong.net).
1.3.3. Prebiotikų panaudojimas paukštininkystėje
Prebiotikai paukštininkystėje naudojami todėl, kad jie teigiamai veikia paukščio organizmą, naudojant juos pašarų gamyboje jie teigiamai veikia vištų virškinimo sistemą:
• gerėja žarnyno balansas tarp naudingų ir žalingų mikroorganizmų;
• žarnyne palengvėja mineralinių medžiagų absorbcija tokių kaip kalcis, magnis, cinkas; • susidaro palankios sąlygos gerinančioms sveikatingumą bakterijoms, o ne patogeninėms.
Dėlto, kad teigiamai veikia metabolinius procesus prebiotikai skatina ir greitesnį organizmo augimą ir vystymąsi, to pasekoje didėja bendras produktyvumas.
Prebiotikai gali padidinti bendrą sinergetinį efektyvumą jeigu jie buvo naudojami pašaruose kurį tai laiką prieš skerdimą, jie mažina, riboja mėsos patogeninių bakterijų vystymąsi paukščių skerdenoje (Callaway et al., 2002).
2. DARBO METODIKA
2.1. Bandymo tikslas, bandymų atlikimo laikas,vieta
Bandymo tikslas – ištirti fermentinio preparato Rovabio™ Excel AP bei šio preparato
poveikį su organinėmis rūgštimis EuroGuard SVB ir prebiotikais Agrimoss® viščiukų broilerių produktyvumui bei virškinimo procesams .
Atlikimo laikas: 2006 m. Balandžio – rugsėjo mėn.
Tyrimai atlikti – AB „Vilniaus paukštynas“, LVA (Lietuvos Veterinarijos Akademija)
paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorijoje.
2.2. Bandymo schema
Lesinimo bandymas atliktas su 1 – 35 d. amžiaus 800 Ross 308 viščiukų broilerių. Jo metu paukščiai suskirstyti į 4 grupes. Kiekvieną grupę sudarė 2 pogrupės po 100 paukščių, t.y. viso po 200 kiekvienoje grupėje. Viščiukai broileriai buvo laikomi ant gilaus kraiko, girdomi iš stacionarių girdytuvių.
2 lentelė. Bandymo schema
Grupės
Rodikliai
I (kontr.) II III IV Paukščių sk. grupėje
Standartiniai lesalai + + + + Fermentinis preparatas
(RovabioTM Excel AP1) - + - -
Fermentinis preparatas
(RovabioTM Excel AP)+
organinės rūgštys
(EuroGuard SVB2)
- - + -
Fermentinis preparatas
(RovabioTM Excel AP)+
prebiotikas (Agrimoss®3)
- - - +
200 paukščių grupėje (viso 800)
1Fermentinio preparato dozavimas 1 – 35 amžiaus dienos yra 50g/t lesalų 2Preparato dozavimas 1 – 35 amžiaus dienos yra 3kg/t lesalų
2.2.1. Lesinimas
Paukščiai buvo lesinami iki soties. Pirmoji grupė kontrolinė, likusios – tiriamosios. Viščiukai per visą augimo laikotarpį buvo lesinami standartiniais (naudojamais paukštyne) kombinuotaisiais lesalais. II grupės viščiukų lesalai buvo papildyti fermentiniu priedu
Rovabio™Excel AP. Į III tiriamosios grupės viščiukų lesalus įterptas fermentinis preparatas Rovabio™Excel AP ir organinių rūgščių EuroGuard SVB priedas, o IV grupės lesalai papildyti –
fermentiniu preparatu Rovabio™Excel AP bei prebiotinio priedu Agrimoss®. Lesalų kokybiniai parametrai atitiko viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas (NRC, 1994). Kombinuotųjų lesalų sudėtis pateikta 3 lentelėje.
3 lentelė. Kombinuotųjų lesalų sudėtis (kontrolinė grupė) Lesalų sudėtis, % Komponentai 1-21 amž. d. 22-35 amž. d. Kviečiai 36,10 42,41 Kukurūzai 19,00 5,88 Kvietiniai miltai 6,05 6,90 Kvietrugiai - 6,00 Sojų rupiniai 28,00 24,00 Rapsų išspaudos - 4,00 Žuvų miltai 4,00 - Saulėgrąžų aliejus 2,50 6,00 Monokalcio fosfatas 1,30 1,40 Natrio bikarbonatas 0,20 0,22 Kalkakmenis 1,40 1,40 Druska 0,15 0,15 L-Lizinas HCL 0,25 0,29 L-Treoninas 0,08 0,05 DL-Metioninas 0,37 0,37 Premiksas Nr.7 start. 0,5 % 0,50 - Premiksas Nr.8 aug. 0,5 % - 0,60 Premiksas br. Nr.2 KP Nr.5 0,2% - 0,23 Opticube 0,10 0,10
Lesalų kokybiniai rodikliai, %
Apykaitos energija (MJ/kg) 12,35 13,07 Žali baltymai 22,90 20,26 Žali riebalai 5,35 8,50 Žalia ląsteliena 2,60 2,97 Lizinas 1,38 1,17 Metioninas/Cistinas 1,04 0,97 Metioninas 0,67 0,60 Treoninas 0,91 0,77 Triptofanas 0,28 0,25 Ca 1,05 0,93 P (bendras) 0,81 0,75 P (įsisav.) 0,51 0,46 Na 0,18 0,15
Premikso (Nr.7 broileriams startinis 0,5 %) sudėtis (1kg lesalo):
Vitaminai: A – 12000 TV; D 3500 TV; E – 40 mg; K – 3,5mg; B1 – 2,5 mg; B2 – 8 mg; B6 – 5mg; biotinas – 150 µg; pantoteno r. – 14 mg; nikotino r. – 45 mg; cholinchloridas – 600mg; B12 – 30 µg; folinė r. – 1,5 mg;
mikroelementai: Zn – 70 mg; Cu – 10; Fe – 60 mg; Mn – 65 mg; J – 1 mg; Se – 0,15 mg; antioksidantas (CAPSSOQUIN) – 100 mg; kokcidiostatikas (Origostim) – 300 mg.
Premikso (Nr.8 augimo periodo 0,5%) sudėtis (1kg lesalo):
Vitaminai: A – 11000 TV; D 2500 TV; E – 40 mg; K – 2,5mg; B1 – 2,5 mg; B2 – 7 mg; B6 – 4mg; biotinas – 100 µg; pantoteno r. – 11 mg; nikotino r. – 35 mg; cholinchloridas – 600mg; B12 – 25 µg; folinė r. – 1 mg;
mikroelementai: Zn – 70 mg; Cu – 10; Fe – 60 mg; Mn – 65 mg; J – 1 mg; Se – 0,15 mg; antioksidantas (CAPSSOQUIN) – 100 mg; kokcidiostatikas (Origostim) – 300 mg.
2.3. Bandyme naudotų preparatų charakteristika
Bandyme naudoto fermentinio preparato charakteristika. Rovabio™ Excel AP –
sudarytas iš 5 klasių ir 19 skirtingų fermentinių aktyvumų. Skirtas suskaldyti nevirškinamiems nekrakmolo polisacharidams, kurie yra viena iš javų grūdų sudėtinių dalių.
4 lentelė. Fermento Rovabio™ Excel AP charakteristika
Klasė Fermentas Ksilanazės Endo-1,4-β-ksilanazė α-arabinofuranozidazė β-ksilozidazė Feruloyl esterazė Endo-1,5 α-arabinazė B-gliukanazės Endo-1,3(4)-β-gliukanazė β-1,3-gliukanazė Endo-1,4-β-gliukanazė1 Celobiohydrolazė B-gliukozidazė Pektinazės Pektinazė Polygalakturonazė Pektin Metil-esterazė Ramnogalakturonazė
Proteazės Asparto proteazė
Metalo proteazė Kitos Endo-1,4-β-mananazė
β-manosidazė α-galaktozidazė
Organinių rūgščių charakteristika. Naudotas preparatas EuroGuard SVB sudarytas iš
amonio formiato/skruzdžių rūgščių tirpalo (40%), amonio propionato/propiono rūgšties tirpalo (30%), pieno rūgšties (26%), sorbinės rūgšties (0,50%), natrio benzoato (0,50%), nešėjo (3%).
Prebiotinio preparato charakteristika. Bandymuose buvo naudojamas prebiotinis
preparatas Agrimoss® - tai specifinis mananooligosacharidų (MOS) ir gliukozės (β-gliukanų)
derinys, gautas iš Saccharomyces cerevisiae mielių ląstelių sienelės.
MOS yra natūralūs oligosacharidai, sudaryti iš įvairių manozės grandinių, kurie blokuoja patogenų kolonizaciją gyvūnų virškinimo trakte. β-gliukanai yra ląstelių sienelių komponentai, kurie svarbūs stiprinant nespecifinį gyvūno imunitetą.
Sudėtis: • Sausos medžiagos (SM) 94,0 - 99,0% • Bendrasis azotas 2,0 – 3,5% • Baltymai (Nx6.25) 12,0– 22,0% • Angliavandeniai 42,0 – 56,0% • Lipidai 17,0 – 23,0% • Mineralinės medžiagos 5,0 – 8,0% • pH 2,6 – 3,2
2.4. Zootechninių tyrimų metodikos
Lesinimo bandymo metu buvo tiriami šie parametrai:
• individualus viščiuko kūno svoris 1, 8, 21 ir 35 amžiaus dieną;
• lesalų sunaudojimas kiekvienam pogrupiui per periodą 1 – 8, 9 – 21 ir 22 – 35 amžiaus dieną;
• lesalų sąnaudos 1kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui 1 – 8, 9 – 21 ir 22 – 35 amžiaus dieną;
Pagal lesinimo bandymo su viščiukais broileriais tirtus parametrus (individualaus viščiuko kūno masę 1, 8, 21 ir 35 amžiaus dieną; lesalų sunaudojimą kiekvienam pogrupiui per periodą 1 – 8, 9 – 21 ir 22 – 35 amžiaus dieną;) buvo apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai.
2.5. Fiziologinių tyrimų metodikos
Bandymo pabaigoje viščiukai broileriai paskersti vadovaujantis eutanazijos rekomendacijomis eksperimentiniams gyvūnams (Close et al., 1997).
Paskerdus paukščius buvo nustatomas dvylikapirštės žarnos (Duodenum), polnųjų žarnų paskutinio segmento (Intestinum tenue), aklųjų maišų (Caecum) bei storųjų žarnų (Intestinum
crassum) turinio pH prietaisu „CP – 315“.
Sausųjų medžiagų kiekis dvylikapirštėje žarnoje (Duodenum), plonnųjų žarnų paskutiniajame segmente (Intestinum tenue), akluosiuose maišuose (Caecum), storuosiose žarnose (Intestinum crassum) buvo nustatomas apskaičiuojant skirtumą tarp drėgno ir sauso mėginių svorio kurie buvo džiovinti 1050C 3 valandas (Naumann C et. al., 1993).
Amoniako kiekis ( Foss – Tecator metodas ASN 3302. AOAC 920.03: Official Methods of
Analysis of the Association of Official Analytical Chemists, 15th ed., chapter 2.), lakiosios riebalų
rūgštys ir enziminiai (α-gliukozidazinia, gliukozidaziniai, α-galaktozidaziniai, β-galaktozidaziniai ir β-gliukuronidaziniai) aktyvumai buvo nustatinėjami viščiukų broilerių akluosiuose maišuose (Caecum). Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija buvo nustatinėjama dujų chromatografijos metodu (Shimadzu GC-14A su stikliniu 2,5 x 2,6 mm vamzdeliu, užpildytu 10% SP-1200/1% HPO ant 80/100 Chromosorb W AW, vamzdelio temperatūra110oC, detektoriaus FID temperatūra 108oC, injektoriaus temperatūra 195oC). Enzimatiniai aktyvumai Rovabio™ Exel AP kombinuotuosiuose lesaluose buvo ištirti
firmoje „Adisseo“.
Kraujo serume buvo tiriami šie kraujo parametrai:
a) bendrųjų baltymų kiekis – refraktometru (Tietz N.W., 1995); b) baltymų frakcijos elekroforezės metodu;
c) cholesterolio kiekis (Fleg H.M., 1972); d) lipidų kiekis (Chromy V., 1975).
Statistinė analizė. Tyrimų duomenys įvertinti biometrijos metodais naudojant kompiuterinę
programą ANOVA, MINITAB™ computational package for Windows 13.0. Rezultatai buvo laikomi patikimais, kai P<0,05.
3. BANDYMŲ REZULTATAI
Pagal lesinimo bandymo su viščiukais broileriais tirtus parametrus (individualus viščiuko kūno svorį 1, 8, 21 ir 35 amžiaus dieną; lesalų sunaudojimą kiekvienam pogrupiui per periodą 1 – 8, 9 – 21 ir 22 – 35 amžiaus dieną; lesalų sąnaudas 1kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui 1 – 8, 9 – 21 ir 22 – 35 amžiaus dieną; paukščių išsaugojimo % per visą bandymo periodą.) buvo apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai, kurie pavaizduoti 5 lentelėje.
3.1. Rovabio™ Excel AP, EuroGuard SVB ir Agrimoss® preparatų įtaka viščiukų
broilerių augimui, lesalų sunaudojimui bei išsaugojimo %
5 lentelė. Lesinimo bandymo rezultatai, Rovabio™ Excel AP, EuroGuard SVB ir Agrimoss® preparatų įtaka viščiukų broilerių augimui (g), lesalų sunaudojimui, (kg, 1kg priesvorio gauti) bei išsaugojimo (%)
Kūno svoris, g Viščiukų
amžius
dienomis (kontrolinė) I grupė II grupė III grupė IV grupė
1 45,91±0,35 45,91±0,37 45,91±0,36 45,91±0,36 8 149,41±2,02 100 153,11±1,91 102 157,76±1,76 106 162,43±2,02 109 21 722,84±9,88 100 729,62±8,79 101 741,12±8,70 103 759,44±9,65 105 35 1917,23±21,13 100 1960,04±19,73 102 1954,56±18,98 102 1999,45±20,40 104 Lesinimo periodai dienomis
Lesalų sąnaudos kg, 1kg priesvorio gauti
1 – 8 1,68±0,05 100 1,64±0,04 98 1,59±0,02 95 1,49±0,08 89 9 – 21 1,73±0,22 100 1,68±0,04 97 1,63±0,08 94 1,60 ±0,13 92 22 – 35 2,22±0,12 100 2,04±0,02 92 2,08±0,08 94 2,12±0,01 96 1 – 35 2,02±0,14 100 1,90±0,00 94 1,90±0,01 94 1,90±0,04 94 Lesinimo periodai dienomis Išsaugojimas, % 1 – 8 0 0 0 0 9 – 21 3,5 2 0,5 1 22 – 35 1,5 1,5 0,5 3 1 – 35 5 3,5 1 4
Duomenys apie viščiukų broilerių kūno masės padidėjimą pateikti 5 lentelėje. 8 amž. d. su fermentiniu priedu Rovabio™ Excel Ap viščiukų broilerių kūno svoris padidėjo 2%, su priedais
Rovabio™ Excel AP + EuroGuard SVB 6% ir su priedais Rovabio™ Excel AP + Agrimoss® 9%, lyginant su kontroline grupe. 21 amž. d. viščiukų kūno svorio padidėjimas buvo 1% geresnis su
priedu Rovabio™ Excel AP, 3% su priedais Rovabio™ Excel AP + EuroGuard SVB ir 5% su priedais Rovabio™ Excel AP + Agrimoss®, lyginant su kontroline grupe. 35d. amž. viščiukų broilerių kūno svorį Rovabio™ Excel Ap vienas ir kartu su EuroGuard SVB padidino 2%, o
Rovabio™ Excel AP + Agrimoss® padidino 4%, lyginant su kontroline grupe. Todėl galime daryti išvadą, kad lesalų priedai turėjo teigiamą poveikį viščiukų broilerių kūno svorio padidėjimui lyginant su kontroline grupe.
Lesalų sunaudojimas kiekvienam viščiukų broilerių pogrupiui atskirais amžiaus tarpsniais išreikštas kaip lesalų sąnaudos 1kg priesvorio gauti, šie duomenis pateikti 5 lentelėje. Periode nuo 1 – 8 amž. d. lesalų sąnaudos 2% buvo mažesnės viščiukų broilerių kurių lesalai papildyti
Rovabio™ Excel Ap, 5% mažesnės kai lesalai papildyti Rovabio™ Excel AP + EuroGuard SVB
ir 11% mažesnės kai lesalai papildyti Rovabio™ Excel AP + Agrimoss®, lyginant su kontroline
grupe. Periode nuo 9 – 21 amž. d. lesalų sąnaudos 3% buvo mažesnės viščiukų broilerių kurių lesalai papildyti Rovabio™ Excel Ap, 6% mažesnės kai lesalai papildyti Rovabio™ Excel AP +
EuroGuard SVB ir 8% mažesnės kai lesalai papildyti Rovabio™ Excel AP + Agrimoss®,lyginant su kontroline grupe. Paskutiniame periode nuo 22 – 35 amž. d. lesalų sąnaudos buvo 8% mažesnės viščiukų broilerių kurių lesalai papildyti Rovabio™ Excel Ap, 6% mažesnės kai lesalai papildyti Rovabio™ Excel AP + EuroGuard SVB ir 4% mažesnės kai lesalai papildyti Rovabio™
Excel AP + Agrimoss®, lyginant su kontroline grupe. Per visą lesinimo bandymo laikotarpį, t. y. 1 – 35 d. lesalų sąnaudos buvo mažesnės 6% visose grupėse,lyginant su kontroline grupe.
Geriausias viščiukų broilerių išsaugojimo % buvo visose tiriamosiose grupėse periode 1 – 8 amž. d. (0%). Per visą lesinimo bandymo laikotarpį, t.y. 1 – 35 d. paukščių išsaugojimo % buvo – kontrolinė grupė 5%, II gr. 3.5%, III gr. 1% ir IV gr. 4%.
Oligosacharidai gali pagerinti paukščių sveikatingumą dėka pieno rūgšties pagausėjimo ir naudingos mikrofloros didesnio vystymosi.
Pašaro parūgštinimas organinėmis rūgštimis sumažina patogenų kolonizacija ir medžiagų apykaitos toksinus, pagerina virškinamumą baltymų, Ca, P, Mg, ir Zn (Kirchgessner and Roth, 1998; Choi et al., 1994).
Egzogeniniai fermentai gali sumenkinti specifinius ryšius tarp pašaro ingridientų, o tai laiduoja geresnį maisto medžiagų praeinamumą viščiukų broilerių virškinimo traktu (Bedford and Schulze, 1998).
3.2. Rovabio™ Excel AP, EuroGuard SVB ir Agrimoss® preparatų įtaka viščiukų
broilerių atskirų žarnų segmentų turinio biocheminiams ir mikrobiologiniams procesams
3.2.1. Viščiukų broilerių pH atskiruose virškinamojo trakto segmentuose
6 lentelė. Rovabio™ Excel AP, EuroGuard SVB ir Agrimoss® preparatų įtaka viščiukų
broilerių pH skirtinguose virškinamojo trakto segmentuose
Lesalų priedų poveikis viščiukų broilerių virškinamojo trakto pH pateiktas 6 lentelėje. Dvylikapirštės žarnos turinio pH viščiukų, kurie gavo Rovabio™ Excel AP, Rovabio™ Excel AP + EuroGuard SVB ir Rovabio™ Excel AP + Agrimoss® buvo aukštesnis, lyginant su kontroline grupe.
Priedas Rovabio™ Excel AP sumažino plonųjų žarnų paskutinio segmento turinio pH (nuo 4,92 iki 4,70), lyginant su kontroline grupe. Plonųjų žarnų paskutinio segmento turinio pH buvo aukštesnis paukščių, kurie gavo Rovabio™ Excel AP + EuroGuard SVB (pH padidėjo nuo 4,92 iki 5,22) ir Rovabio™ Excel AP + Agrimoss® (pH padidėjo nuo 4,92 iki 5,98), lyginant su kontroline grupe. Akluosiuose maišuose pH sumažėjo su pašarų priedu Rovabio™ Excel AP,
Rovabio™ Excel AP + EuroGuard SVB ir Rovabio™ Excel AP + Agrimoss® (6,75, 6,42, 6,73 o
Skirtingi virškinamojo trakto
segmentai
I grupė
(kontrolinė) II grupė III grupė IV grupė
Dvylikapirštė žarna (Duodenum) 5,27±0,11 5,47±0,20 5,84±0,05 5,75±0,15 Plonųjų žarnų paskutinis segmentas (Intestinum tenue) 4,92±0,33 4,70±0,14 5,22±0,11 5,98±0,51 Aklieji maišai (Cecum) 6,82±0,07 6,75±0,10 6,42±0,12 6,73±0,06 Storosios žarnos (Intestinum crassum) 5,66±0,18 5,71±0,23 5,28±0,22 5,82±0,20
kontr. gr. 6,82), lyginant su kontroline grupe. Priedai Rovabio™ Excel AP, Rovabio™ Excel AP
+ Agrimoss® padidino storųjų žarnų turinio pH, tuo tarpu priedas Rovabio™ Excel AP +
EuroGuard SVB sumažino pH, lyginant su kontroline grupe.
Oligosacharidų fermentacijos metu storosiose žarnose padidėja pieno rūgšties koncentracija, tai sumažina žarnų turinio pH. Pašaro parūgštinimas organinėmis rūgštimis taip pat sumažina žarnų turinio pH (Kirchgessner and Roth, 1998).
3.2.2. Sausųjų medžiagų kiekis viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinyje
7 lentelė. Rovabio™ Excel AP, EuroGuard SVB ir Agrimoss® preparatų įtaka sausųjų medžiagų kocentracijai, viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinyje (%)
Bandymo duomenys apie lesalų priedų įtaką viščiukų broilerių sausųjų medžiagų koncentracijai virškinamajame trakte apibendrinti 7 lentelėje. Priedas Rovabio™ Excel AP 0,58% sumažino SM koncentraciją dvylikapirštės žarnos turinyje, o priedai Rovabio™ Excel AP +
EuroGuard SVB ir Rovabio™ Excel AP + Agrimoss® SM koncentraciją padidino 1,59% ir 1,29% atitinkamai lyginant su kontroline grupe. Su priedu Rovabio™ Excel AP SM plonųjų žarnų paskutiniajame segmente padidėjo 0,52%, su priedu Rovabio™ Excel AP + EuroGuard
SVB 1,40% ir su Rovabio™ Excel AP + Agrimoss® 1,19%, lyginant su kontroline grupe.
Skirtingi virškinamojo trakto
segmentai
I grupė
(kontrolinė) II grupė III grupė IV grupė
Dvylikapirštė žarna (Duodenum) 16,79±0,79 16,21±0,54 18,38±0,78 18,08±0,44 Plonųjų žarnų paskutinis segmentas (Intestinum tenue) 16,01±0,45 16,53±0,71 17,41±0,56 17,20±0,53 Aklieji maišai (Cecum) 19,25±1,43 19,06±0,44 18,48±1,14 19,97±2,06 Storosios žarnos (Intestinum crassum) 18,24±1,19 16,84±0,60 19,40±0,65 19,46±0,75
Rovabio™ Excel AP ir Rovabio™ Excel AP + EuroGuard SVB priedai sumažino SM
koncentracija aklųjų žarnų turinyje atitinkamai 0,19 ir 0,77, tuo tarpu Rovabio™ Excel AP +
Agrimoss® priedas padidino 0,72%, lyginant su kontroline grupe.
Storųjų žarnų turinio SM koncentracija buvo mažesnė 1,40% viščiukų kurių lesalai papildyti Rovabio™ Excel AP. Priedai Rovabio™ Excel AP + EuroGuard SVB ir Rovabio™
Excel AP + Agrimoss® padidino storųjų žarnų turinio SM koncentracija atitinkamai 1,16% ir
1,22%, lyginant su kontroline grupe.
Didesnė sausųjų medžiagų koncentracija parodo, kad viščiukų broilerių išmatos yra sausesnės o dėlto tampa sausesnis kraikas ir pagerėja paukštidės mikroklimatas.
3.2.3. Lakiųjų riebalų rūgščių kiekis viščiukų broilerių akluosiuose maišuose
8 lentelė. Rovabio™ Excel AP fermentų, EuroGuard SVB organinių rūgščių ir Agrimoss® prebiotikų įtaka trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai ir turinio kiekiui viščiukų broilerių akluosiuose maišuose (µmol/g).
Trumpųjų grandinių riebalų
rūgštys
I grupė
(kontrolinė) II grupė III grupė IV grupė
Acto 61,2b±5,2 60,1b±4,0 73,4a±8,9 68,5a±6,8 Propiono 26,8b±2,6 26,4b±1,9 30,8a±5,3 27,8ab±4,0 Sviesto 15,27b±3,03 15,06b±2,25 18,44a±4,23 17,47ab±2,58 Izosviesto 0,85±0,09 0,70±0,22 0,79±0,31 0,90±0,24 Valerijonų 1,93±0,42 1,70±0,24 1,91±0,27 1,98±0,27 Izovalerijonų 1,17ab±0,12 1,01b±0,18 1,01b±0,23 1,23a±0,24 Viso 107,1b±7,6 105,0b±6,8 126,4a±17,0 117,9a±10,8 Sudėtis Acto 57±3,0 57±2,0 58±2,3 58±2,4 Propiono 25±2,8 25±1,5 24±1,8 24±1,9 Sviesto 14±2,0 14±1,4 15±2,2 15±2,0
Rezultatai apie Rovabio™ Excel AP, EuroGuard SVB, Agrimoss® poveiki koncentracijai ir
turiniui trumpųjų grandinių riebalų rūgštims viščiukų broilerių akluosiuose maišuose pavaizduoti 8 lentelėje. Priedas Rovabio™ Excel AP sumažino 1,1 µmol/g acto, 0,4 µmol/g propiono, 0,21 µmol/g sviesto, 0,15 µmol/g izosviesto, 0,23 µmol/g valerijonų, 0,16 µmol/g izovalerijonų rūgščių koncentracijas viščiukų broilerių akluosiuose maišuose, lyginant su kontroline grupe. Viščiukų broilerių lesalų papildymas Rovabio™ Excel AP + EuroGuard SVB padidino 12,2 µmol/g acto, 4 µmol/g propiono ir 3,17 µmol/g sviesto rūgščių koncentracijas, tuo tarpu izosviesto, valerijinų ir izovalerijonų rugščių koncentracijos sumažėjo, lyginant su kontroline grupe. Grupėje su lesalų priedu Rovabio™ Excel AP + Agrimoss® padidėjo acto 7,3 µmol/g, propiono 1 µmol/g, sviesto 2,2 µmol/g, izosviesto 0,05 µmol/g, valerijonų 0,05 µmol/g, ir izovalerijonų 0,06 µmol/g rūgšties koncentracija, lyginant su kontroline grupe.
Didelė lakiųjų riebalų rūgščių koncentracija slopina tam tikrus patogenus. Trumpųjų grandinių riebalų rūgštys, pirmiausia butiratai, padeda palaikyti žarnų gleivinės barjerą, todėl šių rugščių stoka gali sukelti opas, storosios ir kitų žarnų uždegimus (Mathew, 2002).
3.2.4. Enzimatiniai aktyvumai, fermentinių baltymų ir amoniako koncentracija viščiukų broilerių akluosiuose maišuose
9 lentelė. Rovabio™ Excel AP fermentų, EuroGuard SVB organinių rūgščių ir Agrimoss® prebiotikų įtaka enzimatiniams aktyvumams viščiukų broilerių akluosiuose maišuose (U/g)
Fermentai I grupė
(kontrolinė) II grupė III grupė IV grupė
α - gliukozidazė 5,76±1,13 4,69±0,98 4,37±1,33 5,54±1,81 β - gliukozidazė 1,75±0,33 1,71±0,53 1,65±0,28 1,93±0,40 α - galaktozidazė 30,14±9,25 30,42±7,08 31,55±4,59 23,99±11,46 β - galaktozidazė 34,45±10,88 37,92±8,34 36,40±15,92 34,51±12,40 β - gliukorodinazė 3,11±0,76 3,22±0,86 3,47±1,66 3,98±1,64 Fermentiniai baltymai 0,48 a±0,08 0,42ab±0,06 0,38b±0,05 0,45ab±0,06 Amoniakas mg/100g 69,38 a±7,67 52,39b±10,05 69,66a±3,20 60,71ab±12,46
a, b – reikšmių duomenys kiekvienoje eilutėje su skirtingais užrašais viršuje yra statistiškai nepatikimi (P≤0,05)
Kaip nurodyta 9 lentelėje su priedu Rovabio™ Excel AP sumažėjo α – gliukozidazės, β – gliukozidazės aktyvumai, fermentinių baltymų ir amoniako koncentracija, lyginant su kontroline grupe. Pridėjus į lesalus Rovabio™ Excel AP + EuroGuard SVB sumažėjo α – gliukozidazės, β – gliukozidazės aktyvumai ir fermentinių baltymų koncentracija, tuo trapu α – galaktozidazės, β – galaktozidazės, β – gliukorodinazės aktyvumai ir amoniako koncentracija padidėjo, lyginant su kontroline grupe. Viščiukų broilerių lesalų paildymas Rovabio™ Excel AP + Agrimoss® pagerino β – gliukozidazės, β – galaktozidazės ir β – gliukorodinazės aktyvumus, tuo tarpu α – gliukozidazės, α – galaktozidazės aktyvumai, baltymų ir amoniako koncentracija sumažėjo, lyginant su kontroline grupe.
β – galaktozidaziniai ir α – gliukozidaziniai aktyvumai gali pagerinti fermentacija sunkiai virškinamo krakmolo ir laktozės kurie yra riebalų ir trumpųjų grandinų riebalų rugščių pagrindinis energijos šaltinis. β – gliukorodinazė yra susijusi su generacija toksišku ir kancirogeniniu metabolitu akluosiuose maišuose.
β – gliukozidazės veikimas yra dviprasmiškas todėl, kad šis hidrolitinis aktyvumas atsakingas už kova dėl toksinų generacijos ir už gamybą bakterinių glikozidazės darinių kurie yra tariamai atsakingi už apsaugą prieš cheminius vėžio sukėlėjus (Roland et al., 1993).
3.3. Rovabio™ Excel AP, EuroGuard SVB ir Agrimoss® preparatų įtaka viščiukų
broilerių kraujo parametrams, kraujo serume
10 lentelė. Rovabio™ Excel AP fermentų, EuroGuard SVB organinių rūgščių ir Agrimoss® prebiotiko įtaka viščiukų broilerių kraujo parametrams
Kraujo parametras I grupė
(kontrolinė) II grupė III grupė IV grupė
Cholesterolis, mmol/l 3,26±0,22 3,20±0,12 3,64±0,15 3,66±0,23 Aukšto tankio cholesterolis, mmol/l 2,55±0,12 2,70±0,06 2,92±0,16 2,96±0,13 Žemo tankio cholesterolis, mmol/l 0,40±0,06 0,47±0,06 0,66±0,09 0,59±0,15 Trigliceridai, mmol/l 0,57±0,18 0,20±0,04 0,34±0,10 0,22±0,01 Absoliuti baltymų koncentracija, g/l 41,80±0,87 33,00±1,12 38,80±1,88 37,40±2,20 Baltymų frakcijos, % Albuminas α1 6,14±1,51 4,70±0,60 3,20±1,04 7,05±1,14 Albuminas α2 9,34±1,03 6,50±0,49 6,68±1,12 9,26±1,25 Albuminas β 17,5±2,87 7,10±3,42 7,70±1,15 12,38±2,92 Albuminas γ 12,4±1,06 21,04±4,33 28,40±2,87 13,40±2,14 Absoliuti albumino koncentracija 54,08±1,59 58,80±2,48 54,46±3,10 58,35±4,06
Bandymo duomenys apie viščiukų broilerių kraujo serumo parametrus pavaizduoti 10 lentelėje. Absoliutus cholesterolio lygis su priedu Rovabio™ Excel AP sumažėjo, tuo tarpu priedas Rovabio™ Excel AP + EuroGuard SVB ir Rovabio™ Excel AP + Agrimoss® padidino
tankio cholesterolio lygiai padidėjo, lyginant su kontroline grupe. Lesalų papildymas Rovabio™
Excel AP, Rovabio™ Excel AP + EuroGuard SVB ir Rovabio™ Excel AP + Agrimoss® priedais sumažino tigliceridų ir absoliučią baltymų koncetraciją viščiukų broilerių kraujo serume, lyginant su kontroline grupe. Absoliutus albumino kiekis padidėjo grupėse kurių lesalai buvo papildyti
Rovabio™ Excel AP, Rovabio™ Excel AP + EuroGuard SVB ir Rovabio™ Excel AP + Agrimoss® priedais.
Prebiotikai mažina triglicetridų, cholesterolio, žemo tankio cholesterolio kiekius, pasižymi antikancirogeniniu veikimu (http://www.pdrhealth.com; http://www.caloriecontrol.org;
IŠVADOS
1. Viso bandymo metu Rovabio™ Excel AP tiek vienas, tiek kartu su EuroGuard SVB pagerino kūno svorį 2%, o Rovabio™ Excel AP + Agrimoss® pagerino viščiukų broilerių kūno svorį 4%, lesalų sąnaudos sumažėjo 6%, lyginant su kontroline grupe. Lesalų priedai neturėjo įtakos viščiukų broilerių išsaugojimui.
2. pH tendencingai padidėjo dvylikapirštėje žarnoje ir plonųjų žarnų paskutiniajame segmente, tuo tarpu akluosiuose maišuose šis rodiklis buvo žemesnis, lyginant su kontroline grupe. 3. Lesalų priedų Rovabio™ Excel AP + EuroGuard SVB ir Rovabio™ Excel AP +
Agrimoss®, panaudojimas įtakojo didesnę sausųjų medžiagų koncentraciją viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinyje, lyginant su kontroline grupe.
4. Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija padidėjo su lesalų priedais Rovabio™
Excel AP + EuroGuard SVB ir Rovabio™ Excel AP + Agrimoss®, lyginant su kontroline grupe.
5. α – gliukozidazės, β – gliukozidazės aktyvumai, fermentinių baltymų ir amoniako koncentracija sumažėjo su priedu Rovabio™ Excel AP, Rovabio™ Excel AP + EuroGuard
SVB ir Rovabio™ Excel AP + Agrimoss®, lyginant su kontroline grupe.
6. Lesalų priedai sumažino viščiukų broilerių kraujo serume trigliceridų ir absoliučią baltymų koncentraciją. Absoliuti albumino koncentracija padidėjo grupėse kurių lesalai buvo papildyti Rovabio™ Excel AP + EuroGuard SVB ir Rovabio™ Excel AP + Agrimoss® priedais.
SUMMARY
Over recent years in many countries the research on how to use various additives to foodstuff in feeds of birds has intensified (ferment preparations, organic acids, prebiotics), due to which biological value as well as birds’ productivity and immunity to a contraction of diseases would increase.
The aim of this experiment was to evaluate the effect of enzymes Rovabio™ Excel AP, organic acids EuroGuard SVB and prebiotics Agrimoss® on productivity and digestive processes
of broiler chickens.
To reach this, the dynamics of mass growth of chicken broilers, feed input, and birds’ preservation. The influence of preparations Rovabio™ Excel AP, EuroGuard SVB and Agrimoss® on biochemical and microbiological processes in the contents of separate intestinal segments of chicken broilers, as well as the influence of said preparations on blood parameters of broilers in blood serum was determined.
The work was completed on April-September of 2006 in „AB Vilniaus paukštynas“, in the laboratory of birds’ feed and aviculture products at LVA (Lithuanian Veterinary Ascademy) and in the company „Adisseo“. The feeding trial was conducted on 800 Roos 308 broiler chickens allocated to four groups of 200 chickens each. Group I were control, groups II, III, IV were experimental.
During all trial Rovabio™ Excel AP alone and in combination with EuroGuard SVB
improved body weight 2% and Rovabio™ Excel AP + Agrimoss® improved broiler chickens body weight 4%, feed conversion ratio decreased 6%, compared to control. Feed additives had no effect on broiler chickens mortality.
The preparations used in the research had positive influence on biochemical and microbiological processes in the contents of separate intestinal segments of chicken broilers.
Feed additives reduced triglycerides and total protein concentrations of of broiler chickens blood serum. Total serum albumin concentration increased in groups, received diet with
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovui prof. habil. dr. Romui Gružauskui už suteiktą informaciją, žinias ir visokeriopą pagalbą ruošiant magistro diplominį darbą. Esu labai dėkingas, lektorei Astai Racevičiūtei-Stupelienei, Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorijos jaunesniosioms mokslo darbuotojoms Vilmai Šašytei ir Agilai Semeškaitei, padėjusioms įsisavinti zootechninių ir fiziologinių tyrimų metodikas, taip pat už pasitikėjimą ir suteiktą galimybę dirbti eksperimentinį darbą.
Už galimybę atlikti mokslinius tyrimus esu dėkingas Lenkijos Mokslo akademijos maisto ir gyvūnų reprodukcijos instituto prof. habil. dr. Zenon Zdunczyk.
LITERATŪRA
1. Aidukonienė B., Balkaitienė V., Veličkienė V. Biologiškai aktyvių medžiagų priedų įtaka viščiukų broilerių virškinimo trakto fermentiniam aktyvumui // Biologinių preparatų panaudojimas gyvulininkystėje ir veterinarijoje: Mokslinės konferencijos medžiaga. Vilnius,1994.
2. Baranauskas S. Nauji pašarai, lesalai ir priedai. Vilnius, 1992. P. 118.
3. Bedford M. R. Mechanism of action and potential environmental benefits from the use of enzymes // Animal Feed Science and Technology. 1995. Vol.53. P. 145–155.
4. Bedford M. R. Interaction between ingested feed and the digestive system in poultry // Journal of Applied Poultry Research. 1996. Vol. 5. P. 86–95.
5. Bedford M.R. Reduced viscosity of intestinal digesta and enhanced nutrient digestibility in chickens given exogenous enzymes // Proceedings of the First Chinese Symposium on Feed Enzymes. China, 1996. P. 34-45.
6. Bedford M.R., Schultze H. Exogenous enzymes for pigs and poultry. Nutr Res Rev. 1998. Vol. 11. P. 91 – 114.
7. Boros D., Marquardt R. R., Guenter W. Site of exoenzyme action in gastrointestinal tract of broiler chicks // Canadian Journal of Animal Science. 1998. Vol. 78. P. 599-602.
8. Broz J., Oldale P., Perrin-Voltz A. H., Rychen G., Schulze J., Simoes Nunes C. Effect of supplemental phytase on performance and phosphorus utilization in broiler chickens fed a low phosphorus diet without addition of inorganic phosphates // British Poultry Science. 1994. Vol. 35. P. 273–280
9. Brul S., Coote P. Preservative agents in foods, mode of action and microbial resistance mechanisms. Intl. J. Food Microbiology. 1999. Vol. 50. P. 1-17.
10. T. R. Callaway, R. C. Anderson, T. S. Edrington, R. O. Elder, K. J. Genovese, K. M. Bischoff, T. L Poole, Y. S. Jung, R. B. Harvey, and D. J. Nisbet. Preslaughter intervention strategies to reduce food-bornepathogens in food animals. Food and Feed Safety Research Unit, Southern Plains Agricultural Research Center, USDA, ARS, College Station, TX 77845. 2002.
11. Choi K.H., Namkung H., Paik I.K. Effects of dietary fructooligosaccharides on the suppression of intestinal colonization of Salmonella typhimurium in broiler chickens. Kor J Anim Sci. 1994. Vol. 36. P. 271 – 284.
12. Chromy V. et al // Diagn. Lab. N.P. 231 – 233. 1975.
13. Clicner F.H., Follwell E.H. Application of „Protozyme“ (Aspergilus oryzae) to poultry feeding // World‘s Poultry Science. 1997. vol. 5 (1). P. 541-547.
14. Close B., Banister K., Baumans Bernoth E.M., Bromage N., Bunyan J., Erhardt W., Flecknell P., Gregory N., Hackbarth H., Morton D., Warwick C., Lab animals 1997; Part 2. Vol. 31. P. 1 – 32.
15. Commision of the European Communities. Proposal for a Reguliation of the European Parliament and of the Council on aditives for use in animal nutrition. Brussels, 2000/0073 (COD).
16. Edwards H. M. Effects of phytase utilization by monogastric animals // Proceedings of the Georgia Nutrition Conference for Feed Manufacturers. Atlanta, 1991. P. 1–6.
17. Flegg H.M. Ann Clin Biochem 10, 79. 1972.
18. Gibson G. R., Roberfroid M. B. Dietary modulation of the human colonic mikrobiota: introducing the concept of Prebiotics // The journal of nutrition. 1995. Vol. 125. Nr.6. P. 1401 – 1412.
19. Gordon R. W., Roland D.A. Influence of supplemental phytase on calcium and phosphorus utilization in laying hens // World’s Poultry Science. 1998. Vol. 77. P. 290–294.
20. Gružauskas R., Sirvydis V., Jeroh H., Danius S., Tėvelis V. Fermentinių preparatų panaudojimas paukščių lesinimui // Gyvulininkystė. 1992, Nr.12. P.16-19.
21. Gružauskas R., Danius S., Jeroch H. Fermentinių preparatų naudojimas paukščių lesaluose// Veterinarija ir zootechnika. T.10(priedas).2000.P.31-33.
22. R.Gružauskas, V.Šašytė, A.Racevičiūtė-Stupelienė. Visaverčių kombinuotųjų lesalų receptūrų sudarymas paukščiams. Kaunas, LVA, 2005. P. 25.
23. Han Z. Effect of enzyme supplementation of diets on the physiological function and performance of poultry // Proceedings of First Chinese Symposium on Feed Enzymes. China, 1996. P. 46-59.
24. Heindl H., Steenfeldt S. The effect of wheat inclusion level and xylanase supplementation on performance of broiler chicken // 21st World's Poultry Congress: Proccedings: Montreal, Canada, August 20-24, 2000.
25. Kimura Y., Nagata Y., Bryant C.W., Budington R. K. Nondigestible oligosaccharides do not increase acumuliation of lipid soluble environmental contaminants by mice // The american society for nutritional sciences juornal nutrition. 2002. Vol. 132. N. 1. P. 80 – 87. 26. Kirchgessner M., M.X. Roth. Ergotrope Efecte durch organische Suareni n der
Ferkelaufzucht uns Schweinemast. Ubersichten zur Tierernahrung. 1998. 16: 93 – 108. 27. Klandorf H., Igbal M., Probert L.L., Kenney P.B. Age-related changes in tissue pentosioline
and chear-forse: effect of diet restriction and aminoguadinine // 10th European Poultry Conference / Abstracts.Jerusalem, Israel, June 21-26, 1998.P.111.
28. Korsbak A. The correct selection of enzymes in the view of the feed composition // Grūdinių ir ankštinių kultūrų pašarinė vertė bei jų panaudojimo galimybės kiaulių ir paukščių mitybai. 4 – oji tarptautinė mokslinė konferencija: Mokslo darbai: Kaunas, Lietuva. 1998 m. spalio 16. P. 137-146.
29. Langhout P. New additives for broiler chickens. Feed Mix. 2000. P. 24-27.
30. Leeson S. Considerations for using enzymes in poultry nutrition // Proceedings of International Symposium on Poultry Nutrition: FACTA, Brazil, 1999. P. 173-186.
31. Macfarlane G. T., Cumming J.H. The colonic flora, fermentation and large bowel digestive function // Raven press. New York. 1991. P. 51 – 92.
32. Mathew A. Seeking alternatives to growth promonting antibiotics // Department of animal science. The University of Tennessee. Knoxville TN. USA. 2002.
33. Miškinienė M., Bobinienė R., EstkoV., Sirvydis V., Medelinskas Č. Influence of active materials on the physiological characteristics of bird blood // Physiology meeting.- Tartu, 1993. P. 29.
34. Naumann C., Bassler R. Methodenbuch, Band III. Die chenische Untersuchung von Futtermitteln. VDLUFA – Verlag, Darmstad. 1993.
35. NRC - National Research Council. Nutrent reguirements of puoltry. 9th ed. National Academy Press Washington, D.C., USA. 1994.
36. Petersen S. T., Wiseman J., Bedford M. R. Effects of age and diet on the viscosity of intestinal contents in broiler chicks // World's Poultry Science. 1999. Vol. 40. P. 364-370.
37. Praškevičius A., Burneckienė J., Ivanovienė L. Fermentai ir vitaminai. Kauno medicinos universiteto Spaudos ir leidybos centro leidykla, 2001. P. 7-8, 48-50,
38. Prebiotics, probiotics and synbiotics // Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 16 d.
http://www.pdrhealth.com.
39. Probiotics and prebiotics equal functional foods // Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 16 d. http://www.caloriecontrol.org
40. Probiotics and prebiotics // Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 17 d.
http://www.horizonpress.com.
41. Rationale for probiotic supplementation // Prieiga per internetą 2005 m. gruodžio 17 d.
http://www.wysong.net.
42. Roland N., Nugon – Baudon L., Rabot S. Interactions between the intestinal flora and xenobiotic metabolizing enzymes and their health conseqiuences. World Rev. Nutr. Dietics. 1993. Vol. 74. P. 123 – 148.
43. Rostagno H. S., Borges F. M. O. Assessing ingredients for potential of using exogenous enzymes // 21st World's Poultry Congress: Proccedings: Montreal, Canada, August 20-24, 2000.
44. Schutte J. B., Pereira A. S. Effect of an enzyme preparation on broiler chick performance // Alltech’s European, Middle Eastern and African Lecture Tour. 1998. P. 95-102.
45. Sebastian S., Touchbum S. P., Cavez E. R., Lague P. C. The effects of supplemental microbial phytase on the performance and utilization of dietary calcium, phosphorus, copper and zinc in broilers chickens fed a corn-soybean diets // World’s Poultry Science. 1996. Vol. 75. P. 729–736.
46. Simmons P. C. M., Versteeht H. A. J., Jogboed A. W., Kemme P. A., Slump P., Bos K. D., Wolters M. G. E., Beudeker R. F., Verschoor G. J. Improvement of phosphorus availability by microbial phytase in broilers and pigs // British Journal of Nutrition. 1990. Vol. 64. P. 525–540.
47. Simmons P. C. M., Jougbloed A. W., Versteegh A. H. J. and Kemme P. A. Improvement of phosphorus availability by microbial phytase in poultry and pigs // Georgia Nutrition Conference. 1992. P. 100–109.
48. Sirvydis V. Paukščių lesalų biologinės vertės padidinimo perspektyvos // Pašarų kokybė ir pašariniai priedai. 3-oji tarptautinė mokslinė konferencija. Vilnius. 1997.
