LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Žydrut÷ Buliukait÷
FERMENTINIO PREPARATO ROVABIO
TMEXCEL AP,
PROBIOTIKO BACTOCELL
®IR PREBIOTIKO AGRIMOS
®POVEIKIS VIŠČIUKŲ BROILERIŲ PRODUKTYVUMUI,
VIRŠKINIMO PROCESAMS IR MöSOS KOKYBEI
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Lektor÷ Asta Racevičiūt÷-Stupelien÷
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Magistro darbas atliktas 2007 – 2009 metais Lietuvos veterinarijos akademijos, Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje, prie gyvulininkyst÷s katedros, AB ,,Vilniaus paukštyne“, Kauno technologijos instituto Juslin÷s analiz÷s laboratorijoje, Lenkijos mokslų akademijos Gyvūnų reprodukcijos ir maisto tyrimų institute.
Magistro darbą paruoš÷: Žydrut÷ Buliukait÷ ... (parašas)
Magistro darbo vadovas: Lektor÷ Asta Racevičiūt÷-Stupelien÷ ...
(LVA Gyvulininkyst÷s katedra) (parašas)
Recenzentas: ...
TURINYS
ĮVADAS ...4
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 5
1.1. Fermentai, jų klasifikacija ir veikimo mechanizmas ... 5
1.1.1. Fermentų savyb÷s ... 7
1.1.2. Fermentinių preparatų veikimo mechanizmas... 7
1.2. Probiotikai ... 8
1.2.1. Probiotikai prieš antibiotikus... 10
1.3. Prebiotikai... 12
1.3.1. Pagrindinių prebiotikų charakteristika... 14
2. DARBO METODIKA... 16
2.1. Bandymo atlikimo laikas, vieta ir bandymo schema...16
2.1.1. Lesinimo bandymas... 16
2.1.2. Naudotų preparatų charakteristika...20
2.1.3. Fiziologinių tyrimų metodika ...22
2.1.4. M÷sos juslin÷s kokyb÷s įvertinimas ... 23
2.1.5. Biometriniai paskaičiavimai ... 24
3. BANDYMŲ REZULTATAI...25
4. IŠVADOS...37
5. SUMMARY ...40
Įvadas
Mokslininkams pavyko pasiekti vieną iš pagrindinių biotechnologijos uždavinių – kurti probiotikus, veikiančius pageidaujama kryptimi ir užimančius svarbią nišą virškinamajame trakte. Probiotikų kūrimas – nauja ir perspektyvi biotechnologijos tyrin÷jimo kryptis. Naujos biopreparatų gamybos technologijos leidžia kurti vis efektyvesnius mikrobinius preparatus veterinariniams tikslams. Sukurtuose naujuose skystuose ir sausuose biopreparatuose mikroorganizmai išlieka gyvybingi ir stabilūs ilgą saugojimo laiką. Dauguma preparatų yra gydymo ir profilaktikos priemon÷s nuo gyvulių jauniklių ir paukščių bakterinių susirgimų. Probiotikai neužteršia gyvulininkyst÷s produktų ir nekenkia aplinkai.
Fermentinių preparatų pramon÷je ir paukščių lesalų gamyboje ypač populiarūs egzogeniniai fermentai: celulaz÷s, β-gliukanaz÷s, ksilanaz÷s, fitaz÷s, proteaz÷s, lipaz÷s, galaktozidaz÷s ir kt. (Bedford, 1998).
Pastaruoju metu pasirod÷ daug produktų, įvairių preparatų, kurie pasižymi probiotiniu, prebiotiniu, simbiotiniu bei fermentiniu veikimu. Bandymų atliktų su probiotiniais, prebiotiniais ir fermentiniais preparatais duomenys labai įvairuoja. Šių preparatų veikimo mechanizmas n÷ra pilnai išaiškintas, nes jų tarpusavio sąveiką veikia įvairios sąlygos (Bezkorovainy, 2001; Choct, 2001; Старухин, 1996; Gružauskas ir kt., 2004).
Darbo tikslas. Ištirti fermentinio preparato RovabioTM Excel AP, probiotiko Bactocell® ir prebiotiko Agrimos® poveikį viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir m÷sos kokybei.
Darbo tikslo įgyvendinimui iškelti uždaviniai:
1. atlikti lesinimo bandymą su viščiukais broileriais ir nustatyti fermentinio preparato RovabioTM Excel AP, probiotiko Bactocell® ir prebiotiko Agrimos® efektyvumą viščiukų broilerių augimui, lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti bei išsaugojimui;
2. nustatyti fermentinio preparato RovabioTM Excel AP, probiotiko Bactocell® ir prebiotiko Agrimos® įtaką virškinimo procesams;
3. ištirti fermentinio preparato RovabioTM Excel AP, probiotiko Bactocell® ir prebiotiko Agrimos® įtaką viščiukų broilerių m÷sos kokybei.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Fermentai, jų klasifikacija ir veikimo mechanizmas
Fermentas – baltyminis katalizatorius, pagreitinantis gyvajame organizme vykstančias chemines reakcijas tūkstančius kartų. Fermentų veikimą pirmą kartą atrado rusų mokslininkas K. Kirchofas 1814 m. Jis nustat÷, kad subrendusiuose grūduose yra medžiaga, kuri krakmolą paverčia cukrumi ir dekstrinais. V÷liau iš grūdų jis išskyr÷ aktyvų preparatą – amilazę. Kiekviena gyva ląstel÷ atlieka savo gyvybines funkcijas fermentų pagalba. Fermentus gamina gyvos ląstel÷s, bet jie aktyvūs ir ne organizme. Šiuo metu fermentais vadinami specifiniai baltymai, kurie turi vienokios ar kitokios įtakos organizme vykstančioms reakcijoms. Fermentas sąveikauja su substratu (ar substratais), pakeičia jo struktūrą, t.y. substratą verčia į produktą. Fermentin÷ reakcija vyksta tik tam tikroje fermento dalyje – aktyviajame centre, kurį sudaro formuojantis tretinei baltymo struktūrai iš skirtingų baltymo molekul÷s vietų suart÷jusios aminorūgščių liekanos. Aktyvus centras turi substrato jungimo ir katalizinę sritį.
Yra pasiūlyti modeliai, aiškinantys, kaip fermentas savo aktyviajame centre sąveikauja su substrato molekule. „Spynos ir rakto“ modelis teigia, kad fermento ir jo substrato sąveika galima tik tuomet, kai substratas atitinka aktyvų centrą taip, kaip raktas spyną. Kitas biokataliz÷s mechanizmus aiškinantis modelis teigia, kad sąveikaujant substratui su aktyviuoju centru, gali keistis arba substrato, arba aktyviojo centro, arba abiejų erdvin÷s struktūros taip, kad būtų palankiausia struktūra substrato molekulę pakreipti katalizinių grupių link. Prie fermento baltymin÷s dalies (apofermento), kad jis gal÷tų atlikti savo funkcijas, aktyviajame centre prijungiama nebaltymin÷ dalis – kofaktorius. Susijungę apofermentas ir kofermentas sudaro funkcionalią struktūrą, vadinamą holofermentu. Be baltymin÷s dalies į fermento sud÷ti dažnai įeina ir nebaltymin÷s prigimties komponentai. Fermento molekul÷je gali būti nuo 100 iki 50000 aminorūgščių likučių. Pagal sud÷tį fermentai gali būti paprasti ir sud÷tiniai.
Fermentai pagal katalizuojamos reakcijos tipą skirstomi į 6 klases (1 lentel÷). Literatūroje dažnai sutinkami darbiniai (trivialieji) fermentų pavadinimai, kurie sudaromi prie substrato ar katalizuojamos reakcijos pavadinimo pridedant galūnę –az÷ (alkoholdehidrogenaz÷, karboksipeptidaz÷) (Praškevičius ir kt., 2003).
1 lentel÷. Fermentų klas÷s
Klas÷ Kanalizuojama reakcija Reakcijos
pavyzdys Poklasiai
1. Oksidoreduktaz÷s katalizuoja oksidacijos – redukcijos procesus. Iš oksiduojamo substrato paimtus elektronus perduoda
redukuojamam. AH + B → A + BH (redukuota forma) A + O → AO (oksiduota forma) Dehidrogenaz÷s, peroksidaz÷s ir reduktaz÷s ir kt.
2. Trasferaz÷s katalizuoja funkcinių grupių (metil-, acil-, amino- ar fosfatin÷s grupių) pernaša
nuo vienos molekul÷s ant kitos arba nuo vienos tos pačios molekul÷s dalies į
kitą. AB + C → A + BC Aciltransferaz÷s, metiltrasferaz÷s, kinaz÷s ir kt.
3. Hidroliz÷s katalizuoja cheminių ryšių (C-O, C-N, C-S) skaidymą
dalyvaujant vandeniui.
AB + H2O →
AOH + BH
Esteraz÷s ir kt.
4. Liaz÷s nedalyvaujant vandeniui skaido substratą (C-C, C-N,
C-O ar C-S), sudarydami dvigubą ryšį, arba prijungia
funkcines grupes prie dvigubojo ryšio.
RCOCOOH → RCOH + CO2
5. Izomeraz÷s katalizuoja tos pačios molekul÷s vidumolekulinį
persigrupavimą.
AB → BA Mutaz÷s,
racemaz÷s
6. Lipaz÷s naudodami ATP hidroliz÷s metu išsiskiriančią energiją, katalizuoja C-O, C-S, C-N ar C-C kovalentinių ryšių susidarymą. X + Y+ ATP → XY + ADP + Pi Sintetaz÷
Fermentai naudojami kaip vaistiniai preparatai, kaip reagentai ar biocheminiai rodikliai diagnozei nustatyti. Tod÷l fermentiniai preparatai gali ne tik padidinti paukščių produktyvumą, pagerinti maisto medžiagų pasisavinimą, bet ir turi reikšm÷s mažinant taršą (Bedford, 1998).
Kaip nurodo O. Simon (2002), grūduose esantys nekrakmolui priklausantys polisacharidai (arobinoksilanai, β – gliukanai ir kt.) pasižymi antimitybiniu veikimu, nes jie pakeičia žarnyno mikroflorą, padidina paukščių virškinamojo trakto klampumą, sukelia jame vadinamą ,,narvelinį efektą“.
1.1.1. Fermentų savyb÷s
Fermentai, kaip visi katalizatoriai, reakcijos metu n÷ra nei sunaudojami, nei pagaminami. Jie nekeičia reakcijos pusiausvyros, o tik padidina reakcijos greitį. Tik fermentams būdinga tai, kad jie sąveikauja griežtai tik su tam tikrais substratais, yra stereo specifiški. Jie yra jautrūs temperatūros, terp÷s pH pokyčiams (Praškevičius ir kt., 2003).
Fermentų aktyvumas yra reguliuojamas modifikuojant (pvz.: fosforilinant), veikiant inhibitoriais (bet kuri chemin÷ medžiaga mažinanti reakcijos greitį) ar aktyvatoriais, keičiant fermento kiekį (baltymai organizme po tam tikro laiko degraduojami; sintetinami tik esant induktoriui) ir kt. (Praškevičius ir kt., 2003).
Fermentas yra aktyvus tik tam tikroje temperatūroje. Tai temperatūrai did÷jant fermentas ima denatūruotis ir nebeatlieka savo funkcijos. Kylant temperatūrai reakcijos greitis greit÷ja ir yra didesn÷ galimyb÷ substratui ir fermentui susidurti. Reakcijų greitis priklauso nuo aktyvių fermentų kiekio. Jei yra pakankamai substrato ir tam tikra temperatūra, pH, tai reakcijos greitis bus proporcingas fermentų koncentracijai (Prebiotics, probiotics and synbiotics // http://www.pdrhealth.com/home/home.aspx).
1.1.2. Fermentinių preparatų veikimo mechanizmas
Paukščių mityboje svarbią vietą užima grūdin÷s kultūros, tačiau d÷l juose esančių antimitybinį poveikį sukeliančių nekrakmolui priklausančių polisacharidų jų naudojimo galimyb÷s paukščių lesaluose yra ribotos. Grūdų nekrakmolui priklausantys polisacharidai (β– gliukanai, arabinoksilanai, pektinai ir kt.) sukelia paukščių virškinamojo trakto pakitimus – padid÷ja virškinamojo trakto chimuso klampumas, praktiškai nesintetinami fermentai, skaldantys celiuliozę, hemiceliuliozę, pektinus, o virškinamojo trakto mikroflora, išskirianti
šiuos fermentus išsivysčiusi menkai. Nekrakmolui priklausantys polisacharidai blokuoja baltymų, krakmolo, riebalų ir kt. maisto medžiagų virškinimą. D÷l šių priežasčių sutrinka maisto medžiagų rezorbcija. Siekiant sumažinti virškinamojo trakto turinyje klampį bei padidinti nekrakmolui priklausančių polisacharidų hidrolizę, paukščių lesinimui yra naudojami fermentiniai preparatai. D÷l jų įtakos padid÷ja paukščių virškinimo trakto aktyvumas, tod÷l suintensyv÷ja maisto medžiagų skaldymas ir rezorbcija (Miškinien÷ ir kt., 1993).
Fermentiniai preparatai padidina ne tik aminorūgščių ir lipidų įsisavinimą, bet ir baltymų energijos konversiją. Fermentiniai preparatai padidina maisto medžiagų rezorbciją, o tai nors ir netiesiogiai, veikia imuninę sistemą (Aidukonien÷ ir kt., 1994).
1.2. Probiotikai
Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai arba fermentuoti produktai, darantys teigiamą poveikį gyvūnų sveikatai, gerinantys virškinamojo trakto mikrobinį balansą. Žodis „probiotikai“ traktuojamas įvairiai. Pirmiausia šis pavadinimas buvo naudojamas substancijoms aprašyti, kur vienas pirmuonis stimuliavo kitų augimą (Jodkonis ir kt., 2000). 1989 metais R. Fulleris probiotikų terminą aiškino taip: tai gyvas mikrobinis pašarinis priedas, kuris teigiamai veikia paukščio organizmą – pagerina žarnyno mikrobinį balansą. Dauguma mokslininkų bakterijoms – probiotikams priskiria eubiotikus (normalius virškinamojo trakto atstovus). Dažniausiai tai bifidobakterijos ir pieno rūgšties Lactobacillus padermių mikroorganizmai. Jie vadinami klasikiniais probiotikais. Nuolat būdamos virškinamajame trakte šios bakterijos atlieka apsauginę funkciją. Jų d÷ka žarnyne neaptinkama nepageidaujamų gramteigiamų (propiono bakterijų) ir gramneigiamų (Esherichia coli, Citrobakter) bakterijų, grybų (Rizopus, Cordiceps), mielių (Saccharamyces, Candida pintolepessii). Teigiama probiotikų įtaka gyvūnų sveikatingumui pasireiškia d÷l jų grandininio veikimo mechanizmo. Paprastai yra du skirtingi bakterinių populiacijų tipai, galintys egzistuoti virškinamajame trakte. Pirmasis glaudžiai susijęs su virškinamojo trakto epiteliu, antrasis sutinkamas žarnyno turinyje. Populiacijos, kurios lengvai įsitvirtina virškinamajame trakte, gali būti naudingos ir kenksmingos. Jeigu įsitvirtina naudingos bakterijos, tai jos teigiamai veikia gyvūno organizmą. Geriausiai, jei virškinamajame trakte susikuria ir visą gyvenimą palaikomos specifiškai naudingos bakterijos. Tod÷l auginamiems gyvūnams reikia sudaryti visas būtinas sąlygas savitam mikrobiniam balansui palaikyti. Gamtin÷mis sąlygomis tą sunku užtikrinti. Bet, jeigu su lesalais ir pašariniais priedais paukštis
nuolatos gaus reikalingų mikroorganizmų, savitas mikrobinis balansas bus išlaikytas (Robbins, 1987; Rolfe, 2000).
Probiotikai sukurti gyvūnų virškinamojo trakto mikroorganizmų geb÷jimui sintetinti įvairias biologiškai aktyvias medžiagas – vitaminus, antibiotikus, fermentus, aminorūgštis – pagrindu. Jie reguliuoja virškinamojo trakto biologinius procesus, profilaktiškai veikia prieš gyvūnų jauniklių žarnyno ligas, stimuliuoja paukščių augimą (Gružauskas ir kt., 2007).
Probiotikų efektyvumo esm÷ – skatinti teigiamus gyvūnų virškinamojo trakto metabolitinius pokyčius, gerinti maisto medžiagų pasisavinimą, didinti organizmo atsparumą ir kartu antagonistiškai veikti kenksmingą organizmo mikroflorą. Probiotikai mikrobin÷je gyvūnų organizmo sistemoje pasižymi mikrobinio metabolizmo, stimuliaciniu imunin÷s sistemos, priešv÷žiniu ir anticholesteroliniu poveikiu. Probiotikams naudojamos pieno rūgšties, bifidobakterijos, fekalinis streptokokas, žarnyno lazdel÷, celiuliozolitin÷s, karotiną sintezuojančios bakterijos, pirmuonys, didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų asociacijos (Gružauskas ir kt., 2005).
Probiotikų veikimo mechanizmas – konkurencija už maisto medžiagas ir už vietą virškinamajame trakte. Epitelis pasidengia plonu naudingųjų bakterijų sluoksniu, kurios konkuruoja su potencialiai patogenin÷mis bakterijomis, trukdo joms prisitvirtinti ir daugintis virškinamajame trakte. Probiotikai padeda geriau pasisavinti pieno ir lakiųjų riebalų rūgščių produktus, kurie užtikrina pastovų pH žarnyne, taip pat greičiau susiformuoja mikrofloros tarpusavio santykis (Mingan, 2001).
Visi probiotikai pasižymi šiomis savyb÷mis:
● nekenksmingi, netgi žymiai viršijant nurodytas naudojimo normas; ● ekologiški;
● aukštu fermentacijos aktyvumu, leidžiančiu jiems reguliuoti ir stimuliuoti virškinimą, veikia antialergiškai ir antitoksiškai;
● technologiniams procesams ir stabilūs saugant;
● stiprina imuninę sistemą (Bezkorovainy, 2001; Mingan, 2001).
Probiotikai gali būti tablečių, kapsulių ar miltelių pavidale. Jie privalo išlikti rūgščioje aplinkoje, pavyzdžiui, kai kurių produktų sud÷tyje, neturi „bijoti“ skrandžio, tulžies sulčių. Probiotikai gali palaikyti tam tikrą žarnyno rūgštingumą taip sudarydami nepalankias sąlygas patogeniniams mikroorganizmams (Micak, 1987; Пивняк, 1982; Тулемисова, 2001).
1.2.1. Probiotikai prieš antibiotikus
Į ką tik išsiritusių viščiukų virškinamąjį traktą iš aplinkos ima „veržtis“ bakterijos. Lesalas skatina arba slopina mikrofloros veiklą, be to, jis turi didel÷s įtakos virškinimo kokybei. Tod÷l svarbu parinkti tokios sud÷ties lesalus, kurie patenkintų jauniklių ir jų žarnyno mikrofloros mitybinius poreikius. Deja, kol kas tam skiriama per mažai d÷mesio. Viščiukų plonosiose ir storosiose žarnose esantys mikrobai aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje. Nuo jų veiklos priklauso viščiukų augimo sparta. Pavyzdžiui, aklųjų žarnų flora padeda susidaryti ne tik įvairioms aminorūgštims, bet ir aktyviai „pertvarkyti“ vienas aminorūgštis, jeigu to organizmui reikia, „pertvarko“ į kitas. Tai organizmui ypač naudinga.
Paukščių sveikatą lemia žarnyne esančios bakterijų rūšys. Vertingos tos bakterijos, kurios gerai virškina angliavandenius (krakmolą) ir iš jų gamina pieno rūgštį. Jei pirmose lesalo porcijose trūksta angliavandenių, gliukoz÷s, bet gausu nesuvirškintų oligosacharidų (kurių ypač daug sojos rupiniuose), iš palyginti skurdžios bakterin÷s aplinkos neatsiradus pieno rūgšties bakterijų, ima veistis nepageidaujami žarnyno „gyventojai“.
Tokie lesalai, kuriuos virškinant žarnyne atsiranda per didelis glitumas ir kurie turi daug nesuvirškintų angliavandenių, baltymų ar riebalų, o jei dar juose yra pašalinių ar kenksmingų medžiagų, greit sunaudoja vidinį deguonį ir sudaro palankias anaerobines sąlygas daugintis anaerobams, pavyzdžiui, klostridijoms aklosiose žarnose. Tod÷l netrunka pasireikšti klostridijoz÷. Būtina žinoti, kad naudingosios pienarūgšt÷s bakterijos s÷kmingai gali konkuruoti su nepageidaujamomis patogenin÷mis bakterijomis, slopinti jų dauginimąsi, stiprinti imuninę sistemą, aišku, su lesalu gaudamos virškinamųjų angliavandenių (krakmolo, gliukoz÷s ir kt.).
Skurdžiai bakteriniai aplinkai praturtinti ir yra reikalingos naudingosios pienarūgšt÷s bakterijos, kitaip dar vadinamos probiotin÷mis bakterijomis. Natūralios medžiagos ar produktai, taip pat bakteriniai preparatai ar maisto bei pašarų priedai – vadinami probiotikais.
Pramoniniuose inkubatoriuose išperintiems jaunikliams pavojų naujoje aplinkoje yra gerokai daugiau. Jie iš tūkstantinių dedeklių pulkų supančios aplinkos gyvenimo pradžiai negali paveld÷ti taip reikalingo bakterijų gyn÷jų skydo. Pramoninių inkubatorių dezinfekcijos nepalieka natūralios aplinkos bakterijų. Juose gali būti tik chemikalams atsparumą įgavusių patogeninių, ypač salmonelių rūšies, bakterijų. Tod÷l siekiant jauniklius apsaugoti nuo ligų, jie turi būti auginami atskirai nuo suaugusiųjų ir viena vada nuo kitos. Taip viščiukų virškinamajame trakte apsigyvena įvairiausių rūšių atsitiktiniai mikrobai, kilę iš natūralios
aplinkos. Štai kod÷l, dirbtinai pramoniniuose inkubatoriuose išperinti, jaunikliai būna tokie jautrūs virškinamojo trakto infekcijoms bei kitoms ligoms.
Pramonin÷s paukštininkyst÷s verslo organizatoriai visada ieškojo būdų, kaip pagerinti jauniklių (ypač m÷sinių) auginimą bei išsaugojimą, mažiausiai investuojant ir kuo greičiau pasiekiant norimų rezultatų. Ne vieną dešimtmetį paukštininkyst÷ dav÷ gerai uždirbti gamintojams, kol paaišk÷jo, kad tiems tikslams į lesalus dedamos subterapin÷s antibiotikų doz÷s tik „užtušuoja“ infekcijas. Iš tikrųjų antibiotikai skatina atsparių vaistams, labai pavojingų žmonių sveikatai mikrobų susidarymą. Antibiotikai sutrikdo normalią žarnyno mikroflorą, kurią atgaivinti padeda probiotikai. Antibiotikų kursas palieka žarnyną be normalios mikrofloros, tod÷l galimos ligos su atsparių bakterijų atsiradimu bei įsigal÷jimu (Gibson, Fuller, 2000; Gružauskas ir kt., 2005). Štai kod÷l nuspręsta uždrausti kai kurių antibiotikų, kaip pašarinių priedų, naudojimą paukštininkyst÷je. Mokslas kaip alternatyvą antibiotikams pasiūl÷ probiotikus, t.y. specifinių mikrobų įmaišymą į paukščių lesalus. Tai natūralus ir ekologiškas produktas. Tarp antibiotikų gamintojų ir probiotikų propaguotojų užsipliesk÷ konkurencin÷ kova. Antibiotikai mažina infekcinių ligų skaičių, palengvina ligos eigą, neleidžia atsinaujinti ligai. Probiotikai gerina jauniklių augimą, maisto medžiagų pasisavinimą. Probiotikai išlaisvina „imunines“ ląsteles, kurios gali daugintis ir naikinti į žarnyną patenkančias patogenines bakterijas, absorbuoja jų antigenus ir taip stiprina imuninę sistemą. Tai galima pasiekti su lesalu duodant ar sugirdant preparato, turinčio pieno rūgšties bakterijų Lactobacillus ar L. casei. Jį reikia duoti septynias dienas. Be tikslios doz÷s, dar labai svarbu, kad probiotiko bakterijų nenužudytų antibiotikai, kad preparatas į organizmą patektų anksčiau už infekcinę mikroflorą, kad žarnyne jis rastų rūgščią terpę ir atsilaikytų prieš žarnyno aplinkos veiksnius, tulžies poveikį (Gibson, 1995; Gružauskas R., 2005).
Probiotiko kultūra taip pat turi būti gyvybinga, lengvai atpažįstama ir identifikuojama, nepatogeniška ir sudaryta iš gramteigiamų bakterijų. Tod÷l, renkantis ir perkant probiotiką pirmiausia reik÷tų ištirti jį laboratorijoje. Svarbu sužinoti, kiek jame iš tikrųjų yra gyvųjų bakterijų. Probiotikai taps beverčiais jei:
● preparatas netur÷s reikiamo bakterijų kiekio;
● preparatas bus laikomas netinkamomis sąlygomis (gali pabloginti bakterijų gyvybingumą);
● preparatą sudaranti bakterijų rūšis bus neatspari tulžies poveikiui (žarnyne lengvai žus);
● antagonistinis antibiotikų, dezinfekcinių medžiagų, antimikoplazminių vaistų, kokcidiostatų poveikis.
Stresai padeda žarnyno lazdel÷ms (E.coli) įsigal÷ti paukščių žarnyne. Tod÷l jame sumaž÷ja sveikos ir normalios mikrofloros, sutrinka rūgščių balansas. Tad probiotikai labai reikalingi ir vyresnio amžiaus paukščiams streso pasekm÷ms sušvelninti, tik jiems reikia duoti didesnes normas.
Pastaruoju metu vis plačiau naudojami bakteriniai preparatai, reguliuojantys gyvūnų mikrobinius procesus, susijusius su maisto medžiagų virškinimu, ir veikiantys profilaktiškai nuo žarnyno infekcijų. Prie efektyvių probiotikų priskiriamos sporas gaminančios bakterin÷s kultūros – bacilos. Yra daug duomenų apie Bacillus kilm÷s preparatų sąveiką su šiltakraujų organizmais, jų įtaką patogeniniams mikroorganizmams. Dažniausiai preparatuose esančios bacilos yra ramyb÷s būsenoje, sporų pavidale. Sulesinus tokių medžiagų, sporos pereina į vegetatyvinę būklę ir pradeda daugintis bakterijų ląstel÷se. D÷l to viršutiniuose virškinimo trakto skyriuose atsiranda patogeninius mikroorganizmus antagonistiškai veikiančios zonos, sumažinančios nepageidaujamų bakterijų kiekį ir visiškai juos sunaikinančios. Gydomasis probiotikų efektas sąlygoja jų geb÷jimą sintezuoti antibiotines medžiagas. Kultūros tam tikromis sąlygomis gamina įvairias nustatyto veikimo spektro antibiotines medžiagas. Mikroorganizmų Bacillus kilm÷s dauginimasis šiltakraujų organizme lydi intensyvi fiziologiškai aktyvių medžiagų (fermentų, vitaminų, aminorūgščių) gamyba. Šie preparatai veiksmingi d÷l to, kad gali lengvai prisitaikyti virškinimo trakte (Šimkus, 2004).
1.3. Prebiotikai
Prebiotikai susideda iš maistinių medžiagų, kurios maitina „gerąsias“ bakterijas. Kitais žodžiais tariant, prebiotikai – tai tam tikros maisto medžiagos, kurias šios bakterijos virškina. Kas tai yra prebiotikai? 1995 metais R Gibsonas pirmą kartą suformulavo prebiotikų sampratą. Ji buvo skirta medžiagoms arba dietiniams priedams pažym÷ti. Autorius prebiotikams kelia šiuos reikalavimus:
● negali hidrolizuotis ir absorbuotis viršutiniuose virškinamojo trakto skyriuose;
● turi būti selektyviniu substratu vieno arba riboto kiekio naudingų normalios žarnyno mikrofloros atstovų, stimuliuojančių jų augimą arba metabolinį aktyvumą;
● turi gerinti žarnyno mikrofloros sud÷tį;
● turi indikuoti gastrointestinalinį arba bendrą efektą, pagerinti mikroorganizmų būklę, t.y. gerinti paukščio fizinę būklę (Šimkus, 2004; Gružauskas ir kt., 2005).
Prebiotikai yra nevirškinami maisto priedai, kurie yra naudingi vartotojui, nes pasirinktinai stimuliuoja/aktyvuoja gerinančių sveikatingumą mikroorganizmų metabolizmą.
D÷l to pager÷ja žarnyno balansas tarp naudingų ir žalingų mikroorganizmų. Prebiotikai yra nevirškinami oligosacharidai (tai angliavandeniai), kurie tranzitu praeina per plonąsias žarnas ir yra dorojami gaubtin÷je žarnoje. Tačiau, organizmas negamina fermentų skirtų prebiotikų skaidymui. Virškindamos prebiotikus gaubtin÷je žarnoje bifidobakterijos gamina trumpųjų grandinių riebiąsias rūgštis, daugiausia acetatus, propionatus, butiratus, vandenilio ir anglies dioksido dujas, fermentą hidrolazę, bei didina bendrąją bakterijų masę. Visa tai sumažina pH gaubtin÷je žarnoje ir susidaro palankios sąlygos gerinančioms sveikatingumą bakterijoms, o ne patogenin÷ms. Sumaž÷jus pH žarnyne palengv÷ja mineralinių medžiagų absorbcija tokių kaip kalcis, magnis, cinkas. Geriausiai ištyrin÷ti prebiotikai yra: inulinas ir fruktooligosacharidai (FOS), kurie randami apytikriai 36000 augalų (Kimura, 2002; Macfarlane, 1991; Gibson, 1995; Gružauskas ir kt., 2005).
Prebiotikai stimuliuoja gerųjų (prebiotinių) žarnyno bakterijų augimą, stabdo patogeninių mikroorganizmų augimą bei stimuliuoja imuninę sistemą. Prebiotin÷ms žarnyno bakterijoms augant išskiriami fermentai, kurie skaldo prebiotikus į rūgštis. Be to, „gerosios“ žarnyno bakterijos išskiria bakteriocinus. Rūgšti žarnyno terp÷ ir bakteriocinai slopina ligas sukeliančių mikroorganizmų dauginimąsi. Taip atstatoma normali žarnyno mikroflora. Prebiotin÷ms priskiriamos bifidobakterijos, kurios sintetina B grup÷s vitaminus, vitaminą K, gerina kalcio ir magnio pasisavinimą su maistu. Vartojant dideles dozes inulinas mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Surišdamas tulžies rūgštis žarnyne, inulinas padeda pašalinti jas su ekskrementais. Oksiduojantis cholesteroliui, kepenyse suaktyvinama tulžies rūgščių sintez÷. Cholesterolis iš organizmo šalinamas drauge su tulžimi. Be to, maistin÷s skaidulos mažina angliavandenių rezorbciją, o tai slopina cholesterolio sintez÷s procesus, mažina riebalų rezorbciją ir teigiamai veikia cukrinio diabeto eigą (Gibson, 1995).
Potencialūs prebiotikai: oligosacharidai, inulinas, pirodekstrinai, galakto - oligosacharidai, ksilo - oligosacharidai, izomalto - oligosacharidai, laktuloz÷. Nevirškinami oligosacharidai tokie, kaip fruktooligosacharidai, laktuloz÷ ir trans - galaktooligosacharidai yra vieni iš efektyviausių prebiotikų. Prebiotikams galima priskirti atskirus vitaminus ir jų darinius. Pavyzdžiui gali būti pantotenin÷s rūgšties ir atskirų bifidobakterijų padermių mišinys. Prebiotikams priskiriami ir sintetiniai polisacharidai bei sintetiniai oligosacharidai. Prebiotinių produktų naudojimas gali savaime suteikti gyvūnams probiotinį efektą. Anot R. Gibsono, reikia atkreipti d÷mesį į tai, kad prebiotikų gamybos ir saugojimo išlaidos yra mažesn÷s nei probiotikų.
Prebiotikai teigiamai įtakoja organizmą: padid÷ja kalcio absorbcija žarnyne, sumaž÷ja rizika susirgti gaubtin÷s žarnos v÷žiu, sumažina antibiotikų sukeltą diar÷ją, maž÷ja storosios žarnos opos, mažina lipidų kiekį kraujyje (Gibson, 1995).
Prebiotikai žarnyne nevirškinami, storąsias žarnas jie pasiekia beveik nepakitę. Ten jie stimuliuoja žarnyno mikroorganizmų augimą. Augdamos naudingosios žarnyno bakterijos išskiria fermentus, kurie skaldo prebiotikus į rūgštis, o šios slopina ligas sukeliančių bakterijų dauginimąsi. Žmonių ir gyvulių organizme n÷ra atitinkamų fermentų jiems skaidyti. Prebiotikai nesihidrolizuoja ir nepasisavinami plonosiose žarnose. Storosiose žarnose juos skaido intestianalin÷ mikroflora, daugiausia bifidobakterijos, gaminančios fermentą hidrolazę, o jų skilimo produktus CO2 ir organines rūgštis jos panaudoja kaip energijos šaltinį. Kaip ir
visi probiotiniai preparatai prebiotikai n÷ra toksiški organizmui ir nesukelia jokių šalutinių reakcijų (Mordenti, 2005).
Prebiotikams galima priskirti atskirus vitaminus ir jų darinius, pavyzdžiui, pantotenin÷s rūgšties ir atskirų bifidobakterijų padermių mišinį. Nevirškinami oligosacharidai, tokie kaip fruktooligosacharidai, laktuloz÷ ir trans-galakto-oligosacharidai, yra vieni iš efektyviausių prebiotikų (Kimura, 2002).
Prebiotikų antimikrobinis veikimas pasireiškia tuo, kad jie skatina laktobacilų ir bifidobakterijų augimą storosiose žarnose. Šios bakterijos sustiprina barjerinę žarnų gleivin÷s funkciją, padeda apsisaugoti nuo patogeninių bakterijų. Prebiotikai mažina žemo tankio cholesterolio kiekį, pasižymi antikancirogeniniu veikimu.
1.3.1. Pagrindinių prebiotikų charakteristika
Fruktooligosacharidai arba FOS paprastai vadinami trumpųjų grandinių oligosacharidais, susidedančiais iš D – fruktoz÷s ir D – gliukoz÷s, turinčių nuo trijų iki penkių monosacharidinių vienetų. Komerciniu mastu FOS ir trumpųjų grandinių FOS yra gaminami iš cukroz÷s naudojant grybelinį fruktoziltransferaz÷s fermentą. Viršutiniuose virškinamojo trakto skyriuose FOS yra nevirškinami. Jie stimuliuoja bifidobakterijų augimą storosiose žarnose (Semeškait÷ ir kt., 2006)
Inulinas – maisto skaidulin÷ medžiaga, kuri skaidoma žarnyne. Tokias skaidulas skaido storojoje žarnoje esančių bakterijų fermentai. Šios skaidulos padeda normalizuoti žarnyno mikroflorą, tod÷l yra vadinamos prebiotikais. Inulinas, brinkdamas skrandyje, sukelia sotumo jausmą, tod÷l maž÷ja alkis ir maisto poreikis. Taip pat inulinas stimuliuoja medžiagų
apykaitą, gerina žarnyno peristaltiką, maistinių medžiagų slinkimą žarnyne. Jis saugo nuo vidurių užkiet÷jimo ir greitina toksinų pasišalinimą.
Laktolis yra laktoz÷s disacharido analogas. Jis farmacijoje naudojamas vidurių užkiet÷jimui ir kepenų encefalopatijai gydyti. Laktolis yra atsparus virškinimui viršutiniuose virškinamojo trakto skyriuose, fermentuojamas kolonijinių bakterijų, įtakoja bifido ir lactobacilli bakterijų biomas÷s padid÷jimą gaubtin÷je žarnoje. Laktolis chemijoje yra žinomas kaip 4 – 0 – (beta – D – galaktopiranozil) – D - glukitolis.
Laktosacharoz÷ yra trisacharidas susidedantis iš D – galaktoz÷s, D – gliukoz÷s ir D fruktoz÷s. Laktosacharoz÷ nevirškinama skrandyje ir plonosiose žarnose. Kai kurios bifidobakterijų rūšys laktosacharozę naudoja savo augimui gaubtin÷je žarnoje. Laktosacharoz÷ taip pat žinoma kaip 4 G – beta – D – galactozilsacharoz÷.
Izomaltooligosacharidai susideda iš alfa – D – (1 m6) gliukoz÷s oligomerų įskaitant izomaltozę, izomaltotetrozę, izomaltopentozę, izopanozę ir kitus. Isomaltooligosacharidai yra gaminami įvairių fermentinių procesų metu. Jie stimuliuoja bifido ir lakto bakterijų augimą storosiose žarnose.
Sojos oligosacharidais vadinami oligosacharidai randami sojų pupel÷se, kitų augalų pupel÷se ir žirniuose. Du pagrindiniai sojos oligosacharidai yra trisacharidas rafinoz÷ ir tetrasacharidas stachioz÷. Rafinoz÷ susideda iš vienos molekul÷s D – galaktoz÷s, D - gliukoz÷s ir D – fruktoz÷s. Stachijoz÷ susideda iš dviejų molekulių D – galaktoz÷s, vienos molekul÷s D – gliukoz÷s ir vienos molekul÷s D – fruktoz÷s. Sojos oligosacharidai stimuliuoja bifidobakterijų augimą storosiose žarnose.
Transgalaktooligosacharidai (TOS) tai oligosacharidų mišinys susidedančių iš D – gliukoz÷s ir D – galaktoz÷s. TOS stimuliuoja bifidobakterijų augimą storosiose žarnose (http://www.caloriecontrol.org/prebiotics.html).
2. DARBO METODIKA
2.1. Bandymo atlikimo laikas, vieta ir bandymo schema
Bandymas atliktas 2008 m. AB ,,Vilniaus paukštynas“, Lietuvos veterinarijos akademijos Paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje. Ištirtas fermentinio preparato RovabioTM Excell AP, probiotiko Bactocell® ir prebiotiko Agrimos® poveikis viščiukų broilerių produktyvumui, virškinimo procesams ir m÷sos kokybei.
Bandymai atlikti, laikantis 1997 11 06 ,,Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo“ Nr. 8-500 (,,Valstyb÷s žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR Valstybin÷s veterinarin÷s tarnybos įsakymų: ,,D÷l laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361) ir ,,D÷l laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams (1999 01 18, Nr. 4-16).
2.1.1. Lesinimo bandymas
Lesinimo bandymas atliktas su 1 – 35 dienų Ross 208 linijų derinio viščiukais broileriais. 1000 paukščių buvo suskirstyti į 4 grupes. Kiekvieną grupę sudar÷ 5 pogrupiai po 50 viščiukų, iš viso - po 250 paukščių kiekvienoje grup÷je. Viščiukai broileriai buvo laikomi ant gilaus kraiko, girdomi iš stacionarių girdytuvių.
2 lentel÷. Bandymo schema
Grup÷s Rodiklis Kontrolin÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ III tiriamoji grup÷ Paukščių skaičius grup÷je Standartiniai kombinuotieji lesalai + + + + Fermentinis preparatas RovabioTMExcel AP1 - + - - Fermentinis preparatas RovabioTMExcel AP + probiotinis preparatas Bactocell®2 - - + - 250 (iš viso 1000)
2 lentel÷s tęsinys Grup÷s Rodiklis Kontrolin÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ III tiriamoji grup÷ Paukščių skaičius grup÷je Fermentinis preparatas RovabioTMExcel AP + probiotinis preparatas Bactocell® + prebiotinis preparatas Agrimos®3 - - - + 250 1
Preparato dozavimas: nuo 1 iki 35 dienų amžiaus – 50 g/t lesalo
2
Preparato dozavimas: nuo 1 iki 35 dienų amžiaus – 300 g/t lesalo
3
Preparato dozavimas: nuo 1 iki 35 dienų amžiaus – 2 kg/t lesalo
Lesinimas. Broileriai buvo lesinami iki soties. Viščiukai per visą bandymo laikotarpį buvo lesinami standartiniais kombinuotaisiais lesalais, I tiriamosios grup÷s lesalai buvo papildyti fermentiniu preparatu RovabioTMExcel AP, II tiriamosios grup÷s lesalai papildyti fermentiniu preparatu RovabioTMExcel AP kartu su pobiotiniu preparatu Bactocell®, į III tiriamosios grup÷s lesalus buvo įterpta fermentinis preparatas RovabioTMExcel AP kartu su probiotiniu preparatu Bactocell® ir prebiotinis preparatas Agrimos®. Bandymo schema pateikta (2 lentel÷je).
Lesinimo bandymo metu buvo tirti parametrai:
1. individualaus viščiuko kūno svoris 1, 8, 21, 35 amžiaus dieną;
2. lesalų sąnaudos kiekvienam pogrupiui per periodą 1 – 8, 9 – 21, 22 – 35 amžiaus dienomis;
3. lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui per 1 – 8, 9 – 21, 22 – 35 amžiaus dieną;
4. paukščių išsaugojimas per visą bandymo periodą.
Standartinių kombinuotųjų lesalų sud÷tis visose grup÷se buvo vienoda ir atitiko viščiukų broilerių lesalų kokybinius parametrus bei auginimo rekomendacijas (NRC, 1994).
3 lentel÷. Kombinuotųjų lesalų sud÷tis ir maistingumas, %
Komponentai Startinis periodas
(1 – 8 amžiaus dienos) Auginimo periodas (9 – 35 amžiaus dienos) Kukurūzai 18,00 10,00 Miežiai – 5,00 Kvietrugiai 25,00 40,00 Kviečiai 12,76 – Kviečių miltai 5,00 2,91
Sojų pupelių rupiniai 27,50 25,20
Rapsų s÷klų išspaudos – 4,00 Žuvies miltai 1,00 – Rapsų aliejus 4,20 6,50 Skysti riebalai – 1,00 Druska 0,15 0,15 Monokalcio fosfatas 1,40 1,55 Kalkakmenis 1,50 1,45 Natrio bikarbonatas 0,21 0,27 Eritrocitai AP 301P 1,50 – Vitaminas E 0,01 0,01 L-treoninas 0,07 0,09 DL-metioninas 0,34 0,29 L-lizinas HCl 0,18 0,40 Premiksas Nr. 7 pradžios 0,5% Capsoquin 0,60 – Premiksas Nr. 8 auginimo 0,5% Capsoquin – 0,70 Opticube 0,10 – Euroguard SV skystas 0,30 0,30 BHT (antioksidantas) 0,01 0,01 Biotox 0,10 0,10 Avatec 0,07 0,07
3 lentel÷s tęsinys
Komponentai Startinis periodas
(1 – 8 amžiaus dienos) Auginimo periodas (9 – 35 amžiaus dienos) Apskaičiuotos vert÷s, % Apykaitos energija (MJ/kg) 12,89 13,31 Baltymingumas 22,22 20,44 Virškinamieji baltymai 14,52 – Žali riebalai 6,39 9,71 Žalia ląsteliena 2,57 2,98 Žali pelenai 3,02 2,81 Lizinas 1,28 1,27 Metioninas/cistinas 1,00 0,88 Triptofanas 0,26 0,24 Linolenin÷ rūgštis 1,88 2,41 Treoninas 0,86 0,82 Cistinas 0,35 0,35 Metioninas 0,64 0,53 Lizinas 1,16 1,14 Krakmolas 38,71 34,30 Cukrus 4,04 4,13 NaCl 0,17 0,15 Ca 0,96 0,96 P (bendras) 0,73 0,77 Na 0,16 0,15 Cl 0,20 0,21 K 0,80 0,78 Mg 0,17 0,18 P 0,47 0,49
2.1.2. Naudotų preparatų charakteristika
RovabioTMExcel AP – tai rausvai gelsvos spalvos milteliai, gauti iš Penicillium funiculosum grybų kultūros. Jį sudaro 5 klas÷s ir 19 skirtingų fermentinių aktyvumų. Ši kompozicija yra standartizuota pagal β-gliukanazinį ir ksilanazinį fermentinius aktyvumus. Į jos sud÷tį taip pat įeina ir fermentas celiulaz÷. Fermentas skirtas suskaldyti nevirškinamiems nekrakmolo polisacharidams, kurie yra viena iš javų grūdų sud÷tinių dalių. Šio fermentinio preparato dozavimas yra 50 g/t lesalo. RovabioTMExcel AP fermentų sąrašas pateiktas (4 lentel÷je).
4 lentel÷. RovabioTMExcel AP fermentų sąrašas
Fermentų klas÷ Fermentai
Ksilanaz÷s Endo-1,4-β-ksilanaz÷ α-arabinofuranozidaz÷ β-ksilanaz÷ Feruloil esteraz÷ Endo-1,5 α-arabinanaz÷ β-gliukanaz÷s Endo-1,3(4)-β-gliukanaz÷ β-1,3-gliukanaz÷ Endo-1,4-β-gliukanaz÷1 Celobiohidrolaz÷ β-gliukozidaz÷ Pektinaz÷s Pektinaz÷ Poligalakturonaz÷ Pektino Metil-esteraz÷ Ramnogalakturonaz÷
Proteaz÷s Aspartamo proteaz÷s
Metaloproteaz÷ Kiti Endo-1,4-β-mannanaz÷s β-mannozidaz÷ α-galaktozidaz÷ 1
Probiotinis preparatas Bactocell®
- tai koncentruotas gyvų pieno rūgštį gaminančių bakterijų preparatas, skirtas pagerinti vienaskrandžių gyvūnų mitybą ir sveikatą. Preparate esanti bakterijų rūšis (Pedioccocus acidilactici MA 18/5M) pasižymi šiomis savyb÷mis:
▪ gamina pieno rūgštį L+ iš angliavandenių substrato;
▪ gerina lesalo, žarnyno ir išmatų mikrobiologinę ekosistemą; ▪ sumažina nepageidaujamų mikroorganizmų skaičių.
Bactocell® - tai smulkūs, baltos spalvos milteliai, technologiniuose procesuose išlieka stabilūs iki 80°C.
Preparate esanti bakterijų rūšis Pedioccocus acidilactici registruota Pastero instituto kolekcijoje (CNCM), Paryžiuje, Nr. MA 18/5M (ES numeris: 9).
Šis preparatas yra patvirtintas daugelyje šalių (Europos Sąjungoje, JAV ir kt.). Preparatą leista naudoti Europos Sąjungos komisijos 84/40 EC direktyvos pagrindu.
Prebiotinis preparatas Agrimos® yra specifinis, monanooligosacharidų (MOS) ir gliukoz÷s (β-gliukanų) derinys, gautos iš Saccharomyces cerevisiae mielių ląstel÷s sienel÷s. Agrimos® yra gaunamas autolizuojant mielių ląsteles aukštoje temperatūroje ir kontroliuojant pH. Baigus mielių autolizavimą, ląstelių sienel÷ ir mielių ekstraktas yra atskiriami išcentruojant ir ląstel÷s sienel÷s yra išdžiovinamos. Agrimos® yra šviesiai rudai gelsvi milteliai, stabilūs visuose gyvūnų pašarų tipuose: miltuose, granul÷se, skysčiuose. Agrimos® buvo suformuotas tam, kad užtikrinti optimalų srautą industrinio proceso viduje ir vienodą pasiskirstymą į premiksus. Produkto specifikacija: 1. Sausosios medžiagos 94,0 – 99,0% 2. Bendras azotas 2,0 – 3,5% 3. Baltymingumas 12,0 – 22,0% 4. Angliavandeniai 42,0 – 56,0% 5. Riebalai 17,0 – 23,0% 6. Mineralin÷s medžiagos 5,0 – 8,0%.
2.1.3. Fiziologinių tyrimų metodika
Eksperimento pabaigoje viščiukai broileriai buvo paskersti laikantis eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijų (Close et al., 1997)
pH matuokliu inoLab 730 nustatytas pH dvylikapiršt÷je (Duodenum), plonojoje (Intestinum tenue), aklojoje (Caecum) ir storojoje (Intestinum crassum) žarnose.
Sausųjų medžiagų kiekis dvylikapiršt÷s (Duodenum), plonosios (Intestinum tenue), aklosios (Caecum) ir storosios (Intestinum crassum) žarnų virškinamajame turinyje, nustatytas iš skirtumo tarp šlapio ir sauso turinio, džiovinus 3 val. 105°C temperatūroje (Naumann, 1993).
Trumpų grandinių riebalų rūgščių koncentracija nustatyta dujų chromatografu (Shimadzu GC-14A su stikliniu 2,5 m × 2,6 mm vamzdeliu, užpildytu 10% SP-1200/1% HPO ant 80/100 Chromosorb W AW, vamzdelio temperatūra 110°C, detektoriaus FID temperatūra 108°C, injektoriaus temperatūra 195°C). Aklosios žarnos trumpųjų grandinių riebalų rūgščių telkinio dydis skaičiuotas kaip trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija virškinamajame turinyje (Zduńczyk et al., 2004).
Viščiukų broilerių aklosios žarnos (Caecum) virškinamojo turinio glikolitinis aktyvumas nustatytas pagal p-nitrofenolio (arba o-nitrofenolio β-galaktozidazei nustatyti) išsiskyrimo iš p-(-o) nitrofenilgliukozidaz÷s kiekį, pagal Juskiewicz et al. (2003) modifikuotą Djouzi ir Andrieux metodą.
Substratai:
- β-glukuronidazei: p-nitrofenil-β-D-glukuronidas - α-galaktozidazei: p-nitrofenil-α-D-galaktopiranozidas - β-galaktozidazei: o-nitrofenil-β-D-galaktopiranozidas - β-glukozidazei: p-nitrofenil-β-D-glukopiranozidas
Amoniako kiekis nustatytas viščiukų broilerių aklųjų žarnų turinyje atliktas Foss-Tecator metodu ASN 3302 (AOAC 920,03: Official Methods of ANAlysis of the Association of Official Analytical Chemists, 15th ed., chapter 2).
pH matuokliu inoLab 730, buvo išmatuotas pH viščiukų broilerių krūtin÷s raumenyse ir šlaunyse iš karto po paskerdimo, po 24, 48 ir 72 valandų.
Riebalų rūgščių koncentracija viščiukų broilerių krūtin÷l÷s m÷soje buvo nustatyta pagal Folch (1957).
2.1.4. Juslin÷s kokyb÷s įvertinimas
M÷sos juslin÷s savyb÷s nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto institute vienu iš juslin÷s analiz÷s metodų – vertinimo balais testu, pagal LST ISO 4121:2004 Juslin÷ analiz÷.
Tikslui pasiekti taikytas juslinių savybių profilio metodas. Vertinimą atliko 6 vertintojų grup÷. Vertintojai buvo atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos instituto juslin÷s analiz÷s laboratorijos individualaus vertinimo kabinose. Vertintojų grup÷ buvo susipažinusi su m÷sos produktų vertinimu prieš atliekant tyrimą.
Sesijos pradžioje vertintojams buvo pateikti rekomenduojami m÷ginių juslinių savybių deskriptoriai ir jų apibūdinimai, paaiškinant, kad kiekvienas vertintojas m÷ginių juslinių savybių apibūdinimui gali laisvai pasirinkti savus deskriptorius arba naudoti pasiūlytuosius. Vertintojų grup÷s sudarytasis preliminarus žodynas buvo aptartas ir patikslintas, atmetant besikartojančius deskriptorius ir tuos, kurie apibūdino savybes, jaučiamas ne visų vertintojų.
M÷ginių paruošimas ir pateikimas vertinimui. Viščiukų kojų raumenys paruošti virimui nuimant juos nuo kaulo. Viščiuko skerden÷l÷ d÷ta į virimui skirtą maišelį ir po to į verdantį vandenį. 1 l vandens prid÷ta 1 arbatinis šaukštelis druskos. Vandeniui užvirus, m÷ginys virtas 20 min., išimtas iš maišelio ir pjaustytas į 4-5 lygias dalis (kojų raumenys – į 4, krūtin÷s raumenys – į 5). Taip paruošti m÷giniai sud÷ti į plastikinius indelius, uždengiamus dangteliais, koduotais trijų skaitmenų kodais ir iš karto pateikti vertintojų grupei.
Vertintojų skonio receptorių atstatymui naudotas beskonis, bekvapis šiltas vanduo, kvietin÷ duona bei šilta silpna nesaldinta arbata.
M÷ginių pateikimo vertintojams tvarka. Vertinant savybių intensyvumą, taikytas m÷ginių pateikimo planas, kai vienu metu visa grup÷ vertina tokį patį m÷ginį. Kiekvienoje sesijoje pateikta 3 m÷giniai, po to vertintojų grup÷ dar÷ 15 min. pertrauką ir po jos v÷l vertinti 3 m÷giniai.
M÷ginių vertinimas. Tiriamųjų produktų kiekvienos savyb÷s intensyvumas vertintas 7 žingsnių graduotoje skaitmenin÷je skal÷je: 1 – savyb÷ nejaučiama, 2 – labai silpnai išreikšta, 3 – mažai išreikšta, 4 – vidutiniškai išreikšta, 5 – pakankamai išreikšta, 6 – stipriai išreikšta, 7 – labai stipriai išreikšta.
2.1.5. Biometriniai skaičiavimai
Bandymo duomenys, išskyrus m÷sos juslin÷s analiz÷s rezultatus buvo vertinami statistiškai naudojantis programiniu paketu STATSTICA versija 6,0. Nustatant priedų įtaką tirtiems rodikliams naudojome vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Skirtumai nustatyti naudojant Dunkano testą. Statistiškai reikšmingi skirtumai laikomi, kai p<0,05.
M÷sos juslin÷s analiz÷ statistinis duomenų įvertinimas. Apdorojant aprašomosios analiz÷s rezultatus statistiškai, pradžioje buvo atliekama dvifaktorin÷ dispersin÷ analiz÷ (ANOVA). Tikrinama produkto, vertintojo, bei produkto – vertintojo tarpusavio sąveikos įtaka kiekvienos savyb÷s intensyvumui. Nustačius, kad vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leidžia nustatyti, kurie vidurkiai skyr÷si, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Atliekant rezultatų statistinę analizę, vertintojų pajaustam ir suvoktam juslin÷s savyb÷s intensyvumui, įvertintam balais, priskirta santykin÷ skaitin÷ išraiška.
3. BANDYMŲ REZULTATAI
Pagal lesinimo bandymo ištirtus parametrus (individualaus viščiuko kūno mas÷, lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti bei gaištamumas) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai (5 lentel÷).
5 lentel÷. Fermentų ir jų kombinacijos su probiotikais ir prebiotikais poveikis viščiukų broilerių augimo dinamikai, lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti ir gaištamumas
Viščiukų kūno mas÷, g Viščiukų amžius dienomis Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ III tiriamoji grup÷ 1 43,83 ± 0,16 43,85 ± 0,17 43,84 ± 0,16 43,84 ± 0,16 8 171,47 ± 2,18 100 169,46 ± 2,08 99 175,56 ± 1,98 102 171,43 ± 1,78 100 21 618,90 ± 8,57 100 622,76 ± 9,73 101 632,40 ± 7,93 102 634,75 ± 8,51 103 35 1538,81 ± 17,31a 100 1566,69 ± 19,09ab 102 1588,96 ± 18,44ab 103 1598,62 ± 18,76b 104 Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti, kg/kg
1–8 1,57 ± 0,05 100 1,57 ± 0,08 100 1,60 ± 0,11 102 1,59 ± 0,09 101 9–21 2,12 ± 0,09 100 2,10 ± 0,08 99 2,06 ± 0,26 97 2,03 ± 0,16 96 22–35 2,36 ± 0,26 100 2,39 ± 0,40 101 2,29 ± 0,11 97 2,25 ± 0,18 95 1–35 2,16 ± 0,10 a 100 2,15 ± 0,17ab 100 2,11 ± 0,11ab 98 2,08 ± 0,05b 96 Gaištamumas, % 1–8 0,00 0,40 0,40 0,00 9–21 4,40 3,20 2,80 2,40 22–35 2,50 2,90 2,00 4,10 1–35 6,80 6,40 5,20 6,40
Analizuojant viščiukų broilerių mas÷s augimo dinamiką, galima pasteb÷ti, kad augimo pradžioje 8 d. lesalus papildžius fermentais kartu su probiotikais (II tiriamoji grup÷) viščiukų svoris buvo 2% didesnis palyginus su kontroline grupe (p>0,05).
21 viščiukų broilerių amžiaus dieną, lesalus papildžius fermentais, paukščių svoris padid÷jo 1%, papildžius fermentais kartu su probiotikais - 2%, o viščiukų broilerių, lesintų lesalais su fermentų, probiotikų, prebiotikų priedais (III tiriamoji grup÷) svoris buvo 3% didesnis palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
Bandymo pabaigoje (35 d.) min÷tų priedų poveikis dar padid÷jo: I-oje, II ir III-oje tiriamosiose grup÷se viščiukų broilerių svoris buvo atitinkamai 2%, 3% ir 4% (p≤0,05) didesnis palyginti su kontroline grupe.
Analizuojant lesalų sąnaudas 1 kg priesvorio gauti (5 lentel÷), galima pasteb÷ti, kad teigiamą fermentų, probiotikų ir prebiotikų poveikis pasireišk÷ nuo antrojo auginimo laikotarpio (9 – 21d.), kai šis rodiklis I tiriamojoje grup÷je buvo 1%, II-oje - 3% ir III grup÷je - 4% mažesnis palyginti su kontroline grupe.
Paskutiniame bandymo periode t.y. nuo 22 iki 35 dienos fermentų kartu su probiotikais priedas lesalų sąnaudas 1 kg priesvorio gauti sumažino 3%, o fermentų, probiotikų ir prebiotikų priedas - 5%, palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
Per visą bandymo laikotarpį (1 – 35 d.) lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti II tiriamojoje grup÷je buvo 2% (p≤0,05), o III tiriamojoje grup÷je - 4% (p>0,05) mažesn÷s negu kontrolin÷s grup÷s.
Atliktas lesinimo bandymas parod÷, kad naudoti priedai viščiukų broilerių gaištamumui įtakos netur÷jo.
Oligosacharidai padidindami pieno rūgšties koncentraciją ir teigiamų bakterijų dauginimosi gali pagerinti paukščių savijautą. Egzogeniai fermentai, skaldydami racionus sudarančių komponentų specifines jungtis, viščiukų broilerių virškinamajame trakte gali pagerinti maisto medžiagų pasisavinimą (Bedford and Schulze, 1998).
6 lentel÷. Fermentų ir jų kombinacijos su probiotikais ir prebiotikais poveikis viščiukų broilerių atskirų virškinamojo trakto segmentų chimuso pH
Virškinamojo trakto segmentas Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ III tiriamoji grup÷ Dvylikapiršt÷ žarna (Duodenum) 5,82 ± 0,16 5,94 ± 0,12 6,00 ± 0,09 6,15 ± 0,08 Plonoji žarna (Intestinum tenue) 6,22 ± 0,58 6,39 ± 0,28 6,14 ± 0,13 6,31 ± 0,13 Akloji žarna (Caecum) 6,70 ± 0,26 6,43 ± 0,27 6,45 ± 0,26 6,49 ± 0,16 Storoji žarna (Intestinum crassum) 5,85 ± 0,25 5,48 ± 0,24 6,35 ± 0,20 6,07 ± 0,16 pH tyrimai atskiruose virškinamojo trakto segmentuose parod÷ (6 lentel÷), kad didžiausias fermentų, jų kombinacijų su probiotikais ir prebiotikais veikimas nustatytas aklojoje žarnoje, kai šių priedų poveikyje pH sumaž÷jo 0,21 – 0,27. pH maž÷jimas susijęs su tuo, kad probiotikai kartu su prebiotikais sintezuoja vitaminą B12, pieno, acto, propiono
rūgštis, fermentus, tam tikrus baltymus, riebalų rūgštis ir nenustatytus augimo faktorius. Jie padeda geriau pasisavinti pieno ir lakiųjų riebalų rūgščių produktus, kurie palaiko pastovų pH žarnyne, taip pat greičiau susiformuoja teigiamos mikrofloros tarpusavio santykis (Mingan, 2001).
7 lentel÷. Fermentų ir jų kombinacijos su probiotikais ir prebiotikais poveikis viščiukų broilerių virškinamojo trakto sausųjų medžiagų kiekiai, %
Virškinamojo trakto segmentai Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ III tiriamoji grup÷ Dvylikapiršt÷ žarna (Duodenum) 15,04 ± 0,41 16,26 ± 0,82 14,80 ± 1,13 15,88 ± 0,52 Plonoji žarna (Intestinum tenue) 17,85 ± 1,29 18,00 ± 1,14 16 21 ± 0,82 18,07 ± 0,49 Akloji žarna (Caecum) 20,54 ± 1,48 20,96 ± 1,93 19,91 ± 0,89 20,95 ± 0,87
Storoji žarna
Sausųjų medžiagų kiekio, atskiruose viščiukų broilerių virškinamojo trakto segmentų chimuse, tyrimai (7 lentel÷) parod÷, kad lesalų papildymas fermentiniu preparatu ir jo kombinacija su probiotikais (II tiriamoji grup÷), palyginti su kontroline grupe, esminio poveikio šiam rodikliui netur÷jo. Tačiau lesalų papildymas fermentais (I tiriamoji grup÷) ir jų kombinacija su probiotikais ir prebiotikais (III tiriamoji grup÷) padidino sausųjų medžiagų kiekius visuose tirtuose virškinamojo trakto segmentų chimusuose: dvylikapiršt÷je žarnoje (Duodenum) atitinkamai 1,22% ir 0,84%, plonojoje žarnoje (Intestinum tenue) – 0,15% ir 0,22%, aklojoje žarnoje (Caecum) – 0,42% ir 0,41%, storojoje žarnoje (Intestinum crassum) – 1,56% ir 0,90%. Didesn÷ sausųjų medžiagų koncentracija parodo, kad viščiukų broilerių ekskrementai yra sausesni, sudarydami sąlygas sausesniam kraikui ir geresniam mikroklimatui paukštid÷je. Gauti duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05).
Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijos viščiukų broilerių aklosios žarnos virškinamajame turinyje duomenys pateikti 8 lentel÷je.
8 lentel÷. Fermentų ir jų kombinacijos su probiotikais ir prebiotikais poveikis trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai ir kiekiui viščiukų broilerių aklosios žarnos virškinamajame turinyje, µmol/g
Trumpųjų grandinių riebalų rūgštys Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ III tiriamoji grup÷ SEM (reikšmių standartinis nuokrypis) Trumpųjų grandinių riebalų rūgštys, µmol/g aklosios žarnos virškinamajame turinyje
Acto 85,62a 83,86a 74,39ab 64,08b 2,652 Propiono 18,17ab 24,37a 21,07ab 15,98b 1,226 Izosviesto 1,16a 0,72b 0,90ab 0,80b 0,058 Sviesto 13,85ab 16,36a 17,50a 10,97b 0,864 Izovalerijono 1,18 0,83 1,06 0,99 0,070 Valerijono 3,68a 3,47ab 2,77ab 2,29b 0,225 Bendras kiekis 123,66a 129,62a 117,70ab 95,10b 4,411 Apibendrintai Acto 70a 65ab 64b 68ab 0,824 Propiono 15 18 18 16 0,643 Sviesto 11b 13ab 14a 11b 0,427
Fermentinio preparato poveikyje padid÷jo trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija: propiono - 6,2 µmol/g, sviesto – 2,51 µmol/g ir bendra trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija – 5,96 µmol/g viščiukų broilerių aklosios žarnos virškinamajame turinyje, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Nustatytas kai kurių trumpųjų grandinių riebalų rūgščių sumaž÷jimas: 1,76 µmol/g acto, 0,44 µmol/g izosviesto (p≤0,05), 0,35 µmol/g izovaleriono ir 0,21 µmol/g valeriono.
Lesalų papildymas fermentiniu ir probiotiniu preparatais, propiono ir sviesto rūgščių koncentracijas padidino atitinkamai 2,9 ir 3,65 µmol/g, tačiau sumažino acto – 11,23 µmol/g, izosviesto – 0,26 µmol/g, izovaleriono – 0,12 µmol/g, valeriono – 0,91 µmol/g ir bendrą trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentraciją – 5,96 µmol/g, palyginti su kontroline grupe.
Grup÷je, kurioje lesalai buvo papildyti fermentais ir jų kombinacija su probiotikais ir prebiotikais sumaž÷jo šių trumųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija: acto – 21,54 µmol/g (p≤0,05), propiono – 2,19 µmol/g, izosviesto – 0,36 µmol/g (p≤0,05), sviesto – 2,88 µmol/g, izovaleriono – 0,12 µmol/g, valeriono – 1,39 µmol/g (p≤0,05) ir 28,56 µmol/g bendra trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija (p≤0,05), palyginti su kontroline grupe.
9 lentel÷. Fermentų ir jų kombinacijos su probiotikais ir prebiotikais poveikis viščiukų broilerių aklosios žarnos virškinamojo turinio fermentų aktyvumas, akt. vnt./g
Fermento pavadinimas Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ III tiriamoji grup÷ SEM (reikšmių standartinis nuokrypis) α-gliukozidaz÷ 3,538 3,882 4,503 4,286 0,195 β-gliukozidaz÷ 1,803a 1,250b 1,820a 1,829a 0,076 α-galaktozidaz÷ 10,76 10,92 11,29 13,18 0,881 β-galaktozidaz÷ 15,72b 15,06b 18,29ab 19,52a 1,333 β-gliukuronidaz÷ 3,022a 2,279b 2,552ab 2,557ab 0,104
a, b duomenys pažym÷ti skirtingomis raid÷mis skiriasi patikimai p ≤ 0,05
Kaip pateikta 9 lentel÷je, lesalų papildymas fermentiniu preparatu α-gliukozidaz÷s aktyvumą padidino 0,344 akt. vnt./g ir α−galaktozidaz÷s – 0,16 akt. vnt./g, tačiau β-gliukozidaz÷s, β-galaktozidaz÷s, ir β-gliukuronidaz÷s aktyvumai sumažino atitinkamai: 0,55, ir 0,74 akt. vnt./g, palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
Fermentų ir probiotikų poveikyje (II tiriamoji grup÷) sumaž÷jo β-gliukuronidaz÷s aktyvumas – 0,47 akt. vnt./g (p>0,05), tačiau padid÷jo padidino α-gliukozidaz÷s, β-gliukozidaz÷s, α-galaktozidaz÷s ir β-galaktozidaz÷s aktyvumą atitinkamai: 0,97 akt. vnt./g, 0,02 akt. vnt./g, 0,53 akt. vnt./g ir 2,57 akt. vnt./g, palyginti su kontroline grupe.
Lesinant lesalais, papildytais fermentų kombinacija su probiotikais ir prebiotikais (III tiriamoji grup÷) viščiukų broilerių aklojoje žarnoje α-gliukozidaz÷s, aktyvumas padid÷jo 0,75 akt. vnt./g, gliukozidaz÷s – 0,03 akt. vnt./g, α-galaktozidaz÷s – 2,42 akt. vnt./g ir β-galaktozidaz÷s – 3,8 akt. vnt./g (p≤0,05), tačiau β-gliukuronidaz÷s aktyvumas sumaž÷jo 0,47 akt. vnt./g, palyginti su kontroline grupe.
10 lentel÷. Fermentų ir jų kombinacijos su probiotikais ir prebiotikais poveikis aklosios žarnos audinio, virškinamojo turinio kiekiui ir amoniako koncentracijai
Parametrai Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ III tiriamoji grup÷ SEM (reikšmių standartinis nuokrypis) Aklosios žarnos (Caecum) audinys, g/kg kūno mas÷s 2,926a 2,916a 2,597ab 2,403b 0,088 Aklosios žarnos (Caecum) virškinamasis turinys, g/kg kūno mas÷s 5,738 4,655 5,684 5,655 0,304 Amoniakas, mg/100g 88,795 a 64,727b 68,584b 70,118b 3,292
a, b duomenys pažym÷ti skirtingomis raid÷mis skiriasi patikimai p ≤ 0,05
Analizuojant 10 lentel÷je pateiktus duomenis, galima pasteb÷ti, kad fermentinis, probiotinis ir prebiotinis preparatai tur÷jo įtakos viščiukų broilerių aklosios žarnos audinio ir virškinamojo turinio kiekiui bei amoniako koncentracijai.
Statistiškai mažiausiais nustatytas III tiriamojoje grup÷je (0,52 g/kg kūno mas÷s). Mažiausiais aklosios žarnos virškinamojo turinio kiekis (1,08 g/kg kūno mas÷s) gautas iš viščiukų lesintų lesalais tik su fermentinio preparato priedu. Santykis tarp aklosios žarnos
audinio didžiausios mas÷s ir aklosios žarnos virškinamojo turinio mažiausios mas÷s, parodo geresnį maisto medžiagų virškinamumą viščiukų broilerių organizme.
Tyrimo duomenys parod÷, kad amoniako koncentracija aklosios žarnos virškinamajame turinyje visose tiriamosiose viščiukų broilerių grup÷se buvo nuo 18,68 iki 24,07 mg/100g mažesn÷ nei kontrolin÷je grup÷je (p≤0,05).
Aminorūgščių skilimo proceso metu viščiukų broilerių kepenyse pasigamina šlapimo rūgštis, kuri išsiskirta į virškinamąjį traktą mikrobine uraze yra skaldoma iki amoniako (Wrong, 1981). Šis pasigaminęs amoniakas kartu su kitomis azotin÷mis medžiagomis panaudojamos mikrobiologinei baltymų sintezei. Tačiau amoniakas yra vienas iš mikrobinio skilimo produktų, kurie, kaip žinoma yra toksiški gyvūnams (Visek, 1978).
11 lentel÷. Fermentų ir jų kombinacijos su probiotikais ir prebiotikais poveikis viščiukų broilerių krūtin÷lių ir šlaunelių m÷sos pH
Krūtin÷l÷s m÷sos pH Tyrimo periodai valandomis Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ III tiriamoji grup÷ 1 5,88 ± 0,07 6,07 ± 0,04 5,89 ± 0,11 5,95 ± 0,10 24 5,90 ± 0,06 6,15 ± 0,10 5,94 ± 0,12 6,02 ± 0,10 48 5,97 ± 0,10 6,16 ± 0,09 6,01 ± 0,06 6,12 ± 0,11 72 5,89 ± 0,07 6,12 ± 0,09 5,91 ± 0,11 6,02 ± 0,04 Šlaunelių m÷sos pH 1 6,15 ± 0,12 6,11 ± 0,13 5,95 ± 0,07 5,96 ± 0,07 24 6,21 ± 0,09 6,15 ± 008 6,05 ± 0,09 6,19 ± 0,08 48 6,28 ± 0,11 6,25 ± 0,08 6,07 ± 0,08 6,22 ± 0,11 72 6,22 ± 0,11 6,15 ± 0,08 6,02 ± 0,03 6,12 ± 0,11
Analizuojant 11 lentel÷je pateiktus viščiukų broilerių krūtin÷lių ir šlaunelių pH tyrimo duomenis galima teigti, kad tiek fermentinis preparatas, tiek jo kombinacijos su probiotikais ir prebiotikais esminio poveikio šiam rodikliui įtakos netur÷jo. Po 24 val. m÷sa buvo pilnai subrendusi ir vykstantys kitimai m÷soje buvo nežymūs.
Fermentų ir jų kombinacijos su probiotikais ir prebiotikais poveikis riebalų rūgščių koncentracijai viščiukų broilerių krūtin÷lių m÷soje, yra pateiktas (12 lentel÷je).
12 lentel÷. Fermentų ir jų kombinacijos su probiotikais ir prebiotikais poveikis riebalų rūgščių koncentracijai viščiukų broilerių krūtin÷lių m÷soje, %
Riebalų rūgštys Formul÷ Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ III tiriamoji grup÷ Miristino C14:0 0,51 ± 0,04 0,52 ± 0,01 0,50 ± 0,04 0,49 ± 0,03 Palmitino C16:0 19,81 ± 0,29 20,23 ± 0,93 20,37 ± 0,49 19,96 ± 0,48 Palmitoleino C16:1 3,31 ± 0,09 3,65 ± 0,33 2,99 ± 0,39 2,88 ± 0,19 Margarino C17:0 0,12 ± 0,01 0,06 ± 0,04 0,08 ± 0.04 0,08 ± 0,04 Stearino C18:0 6,67 ± 0,44 6,24 ± 0,26 7,48 ± 1,06 7,01 ± 0,48 Oleino C18:1ω9 45,42 ± 1,44 44,73 ± 0,78 41,86 ± 2,01 43,25 ± 1,94 Linolo C18:2ω6 14,86 ± 0,68 15,07 ± 1,14 16,18 ± 0,76 15,61 ± 0,20 Linoleno C18:3ω3 2,32 ± 0,24 2,40 ± 0,27 2,21 ± 0,26 2,24 ± 0,22 Arachino C20:0 0,16 ± 0,03 0,21 ± 0,04 0,24 ± 0,02 0,22 ± 0,05 Arachido C20:1ω9 0,55 ± 0,05 0,51 ± 0,04 0,47 ± 0,02 0,48 ± 0,04 Eikozatrieno C20:3ω3 0,30 ± 0,04 0,35 ± 0,05 0,36 ± 0,06 0,29 ± 0,06 Arachidono C20:4ω6 2,33 ± 0,54 2,42 ± 0,30 3,20 ± 0,72 2,70 ± 0,61 Dokozapentaeno C22:5ω3 0,67 ± 0,22 0,55 ± 0,13 0,60 ± 0,19 0,92 ± 0,24 Dokozoheksaeno C22:6ω3 0,81 ± 0,20 0,83 ± 0,09 0,95 ± 0,21 0,86 ± 0,16 Fermentinio preparato priedas (I tiriamoji grup÷) padidino sočiosios palmitino riebalų rūgšties koncentraciją – 0,42% ir sumažino stearino rūgšties koncentraciją – 0,43%, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Fermentai padidino nesočiųjų riebalų rūgščių palmitoleino ir linolo koncentraciją, atitinkamai 0,34% ir 0,21% bei oleino ir dokozopentaeno riebalų rūgščių koncentraciją, atitinkamai 0,70% ir 0,15%, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Lesalų papildymas fermentais ir probiotikais, sočiųjų riebalų rūgščių palmitino ir stearino koncentracijas padidino, atitinkamai 0,49% ir 0,82%, nesočiųjų riebalų rūgščių linolo, arachidono ir dokozoheksaeno koncentraciją, atitinkamai 1,32%, 0,87%, 0,14% ir sumažino palmitoleino, oleino ir linoleno riebalų rūgščių koncentraciją, atitinkamai 0,32%, 3,57% ir 0,11%, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Lesalų papildymas fermentiniu preparatu kombinacijoje su probiotiniu ir prebiotiniu preparatais, sočiųjų riebalų rūgščių palmitino ir stearino koncentraciją padidino, atitinkamai 0,15% ir 0,35%, nesočiųjų riebalų linoleno, arachidono ir dokozapentaeno rūgščių koncentraciją, atitinkamai 0,75%, 0,37% ir 0,24%, o sumaž÷jo palmitoleino ir oleino riebalų rūgščių koncentracija, atitinkamai 0,43% ir 2,18%, palyginti su kontroline grupe (p>0,05).
Linolo, linoleno ir arachidono rūgštys yra nepakeičiamos riebalų rūgštys. Linolo rūgštis verčiama į arachidono rūgštų, tuo tarpu linoleno rūgštis yra panašiai paverčiama į eikozapentaeno ir dokozoheksaeno rūgštis. Šios riebalų rūgštys gali pad÷ti sumažinti koronarines širdies ligas. Miristino rūgštis turi didesnį poveikį, mažinant aukštą cholesterolio kiekį, lyginant su palmitino rūgštimi (Shand et al., 1994; Balevi et al., 2001).
Atliekant m÷sos juslinę analizę pradiniame tyrimų etape atrinktos pagrindin÷s juslin÷s savyb÷s, kuriomis remiantis analizuoti ir tarpusavyje lyginti m÷giniai. 13 lentel÷je pateiktos pagrindin÷s savyb÷s bei jų aprašymai.
Tyrimų eigoje, aptariant atrinktas juslines savybes ir jas apibūdinančias sąvokas, nustatyta tokia savybių pajautimo ir suvokimo seka: 1 – kvapą apibūdinančios savyb÷s; 2 – spalvą apibūdinančios savyb÷s; 3 – tekstūrą, pajaučiamą burnoje apibūdinančios savyb÷s; 4 – skonį ir 5 – savyb÷s, apibūdinančios liekamąjį skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus m÷ginį.
13 lentel÷. M÷ginių juslin÷s savyb÷s bei jų aprašymai
Savyb÷ Aprašymas
Bendras kvapo intensyvumas Bendro kvapo intensyvumas
Virto viščiuko kvapo intensyvumas Kvapo, būdingo virtai be prieskonių vištienai, intensyvumas
Kito kvapo intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. kvapo intensyvumas
Spalvos intensyvumas Vertinamas spalvos intensyvumas, 1 – blyški, 7 – ryški.
Kietumas
Savyb÷, apibūdinanti j÷gą, reikalingą atkąsti produkto kąsnį, ir pajuntama, spaudžiant produktą tarp krūminių dantų. Burnoje pajuntama, spaudžiant produktą tarp dantų ar tarp liežuvio ir gomurio
Susikramtymas Sukandimų skaičius ir/ar trukm÷ reikalingi sukramtyti kąsnį iki
tinkamo nuryti
Sultingumas (dr÷gnumas) Vertinama produkto sugeb÷jimas išskirti sultis jį kramtant
Pluoštiškumas Vertinamas atskirų plaušų (skaidulų), pajaučiamų m÷ginį
kramtant, kiekis
Pojūtis burnoje Vertinamas bendras pojūtis, juntamas burnos vidumi, įskaitant
liežuvį, dantenas ir dantis
Virto viščiuko skonis Vištienai, virtai be prieskonių, būdingo skonio intensyvumas
Kito skonio intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. skonio intensyvumas
Liekamojo skonio intensyvumas
Skonio, panašaus į tą, kuris buvo jaučiamas, kai produktas buvo burnoje ir kuris išlieka tam tikrą laiką (5 sek.), intensyvumas
Viščiukų kojų raumenų tyrimai
M÷ginio kiekvienos savyb÷s intensyvumas vertintas, pažymint jį atitinkamoje skaitmenin÷s skal÷s vietoje. Šių savybių intensyvumų vidurkių skaitin÷s reikšm÷s pateiktos 14 lentel÷je.
14 lentel÷. Viščiukų kojų raumenų juslinių savybių ir priimtinumo tyrimo įvertinimas
Juslin÷ savyb÷ Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ III tiriamoji grup÷
Bendras kvapo intensyvumas 6,29a 6,21a 6,21a 6,14a
Virto viščiuko kvapo intensyvumas
6,07a 6,00a 6,00a 5,93a
Kito (netipiško, pašalinio ir t.t.) kvapo intensyvumas 1,58a 1,17a 1,33a 1,75a Spalvos intensyvumas 3,29a 3,57a 3,36a 3,64a Kietumas 2,79a 2,79a 3,21a 2,86a Pluoštiškumas 3,14a 3,50a 3,86a 3,64a Sultingumas 5,14a 4,92a 5,36a 5,86a Susikramtymas 3,57a 3,50a 3,79a 4,15a Gurgždumas 4,07a 4,14a 4,29a 4,57a Pojūtis burnoje (riebalingumas) 3,93a 3,86a 4,14a 4,21a
Bendras skonio intensyvumas 5,43a 5,79a 5,79a 5,93a
Virto viščiuko skonio intensyvumas
5,57a 5,64a 5,57a 5,86a
Kito skonio intensyvumas 1,42a 1,36a 1,42a 1,46a
Liekamojo skonio intensyvumas
4,00a 4,07a 4,00a 4,43a
Bendras priimtinumas 5,79a 5,71a 5,07a 5,43a
a, b, cduomenys pažym÷ti skirtingomis raid÷mis skiriasi patikimai, p≤0,05.
Visi tirti m÷giniai pasižym÷jo stipriai išreikštu bendro kvapo intensyvumu (vidutiniškai 6,2), juose intensyviai jaut÷si virto viščiuko kvapas (5,9-6,1). Kito, pašalinio kvapo vertintojų grup÷ praktiškai nejaut÷, visiems m÷giniams jis buvo neišreikštas (1,3-1,7).
Vertinant vizualiai, nenustatyta lesalų priedų įtaka spalvos intensyvumui (p =0,9). Lesalų priedai taip pat netur÷jo reikšmingos įtakos m÷ginių kietumui, pluoštiškumui, sultingumui, susikramtymui, gurgždumui.
Visų m÷ginių bendras skonis buvo intensyvus (5,4-5,9), juose buvo aiškiai išreikštas virto viščiuko skonis ir nežymus pašalinis prieskonis.
Nurijus visus m÷ginius, buvo jaučiamas vidutinio intensyvumo liekamasis skonis, tačiau nenustatyta jokio liekamojo pašalinio skonio.
Visi m÷giniai vertinti kaip priimtini (5,1-5,8). Viščiukų krūtin÷s raumenų tyrimai
M÷ginių kiekvienos savyb÷s vertinimo vidutin÷s skaitin÷s vert÷s pateiktos 15 lentel÷je. 15 lentel÷. Viščiukų krūtin÷s raumenų juslinių savybių ir priimtinumo tyrimo įvertinimas
Juslin÷s savyb÷s Kontrolin÷ grup÷ I tiriamoji grup÷ II tiriamoji grup÷ III tiriamoji grup÷
Bendras kvapo intensyvumas 6,14a 6,21a 6,07a 6,07a
Virto viščiuko kvapo
intensyvumas 5,92
a
6,07a 6,07a 5,71a
Kito (netipiško, pašalinio ir
t.t.) kvapo intensyvumas 1,08 a 1,25a 1,16a 1,42a Spalvos intensyvumas 2,07a 2,07a 2,07a 1,92a Kietumas 2,71a 5,50c 3,92ab 4,35bc Pluoštiškumas 4,00a 5,92b 4,78ab 4,78ab Sultingumas 4,00a 4,41a 4,00a 3,35a Susikramtymas 4,00a 5,71b 5,00ab 4,85ab Gurgždumas 4,57a 5,64b 4,64a 4,85ab Pojūtis burnoje (riebalingumas) 2,64 a 2,85a 2,14a 2,28a Bendras skonio intensyvumas 5,57 a 5,50a 5,07a 5,42a
Virto viščiuko skonio
intensyvumas 5,64
a
5,50a 5,35a 5,28a
Kito skonio intensyvumas 1,33a 1,16a 1,08a 1,00a
Liekamojo skonio
intensyvumas 3,64
a
4,50a 3,46a 3,78a
Bendras priimtinumas 5,35b 4,28a 5,07ab 4,78ab
Visi tirti m÷giniai pasižym÷jo išreikštu stipriu bendro kvapo intensyvumu (vidutiniškai 6,0-6,2). Pagal virto viščiuko kvapo intensyvumą m÷giniai tarpusavyje nesiskyr÷. Kito, pašalinio kvapo vertintojų grup÷ praktiškai nejaut÷ (1,0-1,4).
Vertinant vizualiai nenustatyta lesalų priedų įtaka m÷ginių spalvos intensyvumui (p >0,5).
Lesalų priedai tur÷jo reikšmingą įtaką m÷ginių tekstūrą apibūdinančioms savyb÷ms: kietumui (p<0,001), pluoštiškumui (p<0,01), susikramtymui (p<0,05) ir gurgždumui (p<0,05). Kontrolin÷s grup÷s krūtin÷s raumens m÷ginys buvo minkštesnis nei I ir III tiriamųjų grupių, mažiau pluoštiškas, mažiau gurgždus ir lengviau susikramt÷ nei I tiriamosios grup÷s m÷sos m÷ginys.
I tiriamosios grup÷s krūtin÷s m÷sos m÷ginys buvo kietesnis ir labiau gurgždus nei kontrolin÷s bei II tiriamosios grup÷s m÷giniai.
Sultingumui (3,3-4,0) reikšminga lesalų priedų įtaka nenustatyta.
Visų m÷ginių bendras skonis buvo vidutinio intensyvumo (5,0-5,6), juose buvo išreikštas virto viščiuko skonis (5,2-5,6) ir nežymus pašalinis prieskonis.
Nurijus visus m÷ginius, buvo jaučiamas vidutinio intensyvumo liekamasis skonis, tačiau nenustatyta liekamojo pašalinio skonio.
Visi m÷giniai buvo vertinti kaip priimtini (4,3-5,3), tačiau kontrolin÷s grup÷s m÷sos m÷ginys buvo labiau priimtinas nei I tiriamosios grup÷s, kurios lesalai buvo papildyti fermentinio preparato priedu. Galima daryti prielaidą, jog tai sąlygojo tekstūros savyb÷s – kontrolin÷s grup÷s m÷ginio tekstūra buvo minkštesn÷, jis lengviau kramt÷si. I tiriamosios grup÷s m÷ginio tekstūra buvo vertinta kaip kiečiausia, o jo susikramtymas buvo ilgiausias.
