LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJAVeterinarijos fakultetas
Ieva Paulikaitė
Rinkoje parduodamų silkių užkrėstumas A. simplex lervomis
Occurence of Anisakis simplex larvae in herring, presented in the
market
Veterinarijos maisto saugos ištęstinės studijos MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. dr. Artūras Stimbirys Maisto saugos ir kokybės katedra
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Rinkoje parduodamų silkių užkrėstumas A. simplex lervomis“
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2019 04 26 Ieva Paulikaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2019 04 26 Ieva Paulikaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Prof. dr. Artūras Stimbirys
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
TURINYS
SANTRAUKA ...4 SAMMARY ... 6 ĮVADAS...9 1.LITERATŪROS APŽVALGA ...111.1. A. simplex lervų paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje ... ...11
1.2. A. simplex vykstymosi ciklas ... 14
1.3. A. simplex lervų sukelta ţmonių liga bei simptomai ... 16
1.4. Ţuvų parazitinės ligos ir įtaka maisto saugai...18
1.5. Pagrindiniai parazitai randami silkėse...20
1.6. A. simplex lervų keliamas pavojus ţmogaus sveikatai...22
1.7. Prevencinės priemonės...25
2.TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS...26
2.1.Tyrimo darbo eiga...26
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ...29
3.1. Atlantinių silkių (Clupea harengus) ilgis, svoris ir uţkrėstumas A. simplex parazitais...29
3.2. Ţuvų uţkrėstumo parazitais priklausomybė nuo svorio, ilgio ir lyties...33
IŠVADOS...40
4
SANTRAUKA
„Rinkoje parduodamų silkių užkrėstumas A. simplex lervomis“ Darbo vadovas – prof. Dr. Artūras Stimbirys
Magistrinio baigiamasis darbas atliktas 2017 – 2019 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedroje.
Magistrinio darbą sudaro: 46 puslapiai, 9 lentelės, 4 diagramos, 7 paveiksliukai, 54 literatūros šaltiniai.
Darbo tikslas: Įvertinti rinkoje parduodamų silkių uţkrėstumą A. simplex lervomis ir jų įtaka maisto saugai.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti prekybos centruose parduodamų silkių uţkrėstumą A. simplex lervomis.
2. Nustatyti turguose parduodamų silkių uţkrėstumą A. simplex lervomis. 3. Nustatyti ţuvų ilgio ir masės įtaką A. simplex parazitų skaičiui.
4. Nustatyti prekybos centruose ir targavietėse rastų A. simplex lervų gyvybingumą.
Rezultatai
1. Iš tirtų 90 silkių buvo aptikta 34 vnt. parazitų t.y. 37,78 proc. uţkrėstumas. Maţiausias lervų skaičius – 0 vnt., didţiausias 6 vnt. Vidutinis lervų skaičius vienoje ţuvyje siekė 0,86 vnt. (atitinkamai ţuvyse pirktose “Maxima” prekybos centre – 0,65 vnt.±1,18 vnt, maksimalus – 4 vnt., “Rimi” – 0,47 vnt.±0,90 vnt., maksimalus – 3 vnt., “Iki” – 0,45 vnt.±0,76 vnt., maksimalus – 2 vnt., Turguje – 1,43 vnt. ±1,72 vnt., maksimalus – 6 vnt. 2. Nustatytas ţuvų ilgio, svorio ir parazitų skaičiaus skirtumas pagal sezoną. Nustatyta, kad
5 didesniam ėminių skaičiui – išryškės skirtumas tarp vidutinio parazitų skaičiaus vasaros ir ţiemos sezonu – ţiemą vidutinis parazitų skaičius būtų didesnis.
3. Įvertinus 90-yje Anisakis simplex parazitų kiekio ir ţuvies ilgio (cm.) priklausomybę, nustatyta, kad tarp šių kintamųjų priklausomybė yra, tačiau silpna.
4. Įvertinus silkių svorį, galima teigti, kad didėjant ţuvų svoriui daugėja randamų parazitų kiekis. Koreliacinis ryšys tarp analizuotų kintamųjų yra statistiškai reikšmingas.
5. Ištyrus silkes tyrimo rezultatai rodo, kad Anisakis simplex randamų parazitų kiekį įtakoja ţuvies lytis, todėl galime teigti, jog gauti rezultatai statistiškai patikimi, statistiškai reikšmingi.
6. Ištyrus 90 ţuvų, buvo nustatyta, kad silkėse kuriuose buvo rasta Anisakis simplex lervos visos buvo negyvybingos, tad vartotojų sveikatai pavojaus nėra.
6
SUMMARY
„Occurence of Anisakis simplex larvae in herring in the market“
Academic advisor – Prof. Dr. Artūras Stimbirys
This Master thesis was written during the years 2017 – 2019 at the Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Food Safety and Quality.
The thesis consists of: 46 pages, 9 tables, 4 charts, 7 illustrations, 54 literary sources.
The aim of the research: To examine the condition of the herring infected with the Anisakis
simplex larvae out on the market.
Research tasks:
1. To identify the state of infection with an Anisakis simplex larvae in the herring being sold on supermarkets.
2. To determine the state of infection with an Anasakis simplex larvae in the herring being sold on food markets.
3. To estimate the effect of a specific herring’s length and weight on the amount of Anisakis
simplex parasites found on the subject.
4. To assess the viability of Anisakis simplex larvae found in supermarkets and food markets.
Results
1.Out of 90 herring research subjects, parasites were located in 34, with the rate of infection
being 37,78 %. The lowest amount of larvae found was 0, the highest - 6. The average amount of larvae in one herring was 0,86 (accordingly, 0,65 larvae ±1,18, with a maximum of 4 larvae in herring bought at “Maxima” supermarket; at “Rimi” 0,47 larvae ±0,90, with a
7
maximum of 3 larvae; at “Iki” 0,45 larvae ±0,76, with a maximum of 2 larvae; results from herring bought at a food market were 1,43 larvae ±1,72, with a maximum of 6 larvae.
2.The difference between the length and weight of a fish and the number of parasites it
inhabits was made according to a season. The results showed that there was no statistically significant difference between the groups. However, there appeared a tendency of the case where the number of research subjects was higher (that is, there was a difference between the average amount of parasites located during winter and summer seasons) in which case the number of parasites found was higher during winter.
3.The hypothesised correlation between the amount of Anisakis simplex parasites and the
length (cm) of 90 herring research subjects was approved, although it was rather weak.
4.After an evaluation of the weight of herring research subjects, a conclusion was made that
in cases where the weight of herring increased, the number of parasites found would also increase. The correlation between the analysed parts is statistically significant.
5.After the research of herring, the results show that gender has an impact on the amount of
Anisakis simplex parasites found in research subjects. This, as a result, shows the statistical reliability and significance of the general results.
6.The research on 90 fish showed that all the Anisakis simplex larvae found in herring
research subjects showed no signs of vitality, so there is no danger to the health of consumers.
8
SANTRUMPOS
1. EFSA – Europos maisto saugos tarnyba (angl. European food safety authority); 2. LVŢŢTC – Lietuvos valstybinis ţuvivaisos ir ţuvininkystės tyrimų centras; 3. cm. – centimetrai; 4. mm. - milimetrai; 5. m. – metai; 6. mln. – milijonas; 7. proc. - procentai; 8. kg. - kilogramai; 9. g. - gramai; 10. vnt. - vienetai;
11. NMVRVI – Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas; 12. pav. paveikslas;
13. tūkst.– tūkstantis; 14. t. - tona;
15. ULAC - uţkrečiamųjų ligų ir AIDS centras; 16. ES – Europos sąjunga;
9
ĮVADAS
Atlantinė silkė (lot. Clupea harengus) – silkiaţuvių būrio ţuvis. Paplitusios abiejose Atlanto pusėse, telkiasi į didelius būrius. Ţuvis išauga iki 45 cm. ilgio ir sveria daugiau nei pusę kilogramo. Minta irklakojais bei аukštesniaisiais vėţiagyviais, nedidelėmis ţuvimis [1].
Nugara yra tamsiаi ţаlsva ar melsva, šonai sidabro atspalvio. Dantys labai maţi arba visai jų nėra, ikreliai apvаlūs. Atlantinės silkės buriаsi santykinai netoli krаnto į milţiniškus būrius, ypač pusiаu uţdarose vandenyse. Šiaurės Atlanto silkės būriai siekia iki 4 kubinių kilometrų ir telkia iki 4 milijonų ţuvų. Silkės suvаrtoja didţiulius zooplаnktono kiekius. Savo ruoţtu silkės yra pagrindinis grobis aukštesniame trofiniame lygmenyje esančioms rūšims [2]. Atlantinė silkė paplitusi abiejose Atlanto pusėse, nuo Meino įlankos, Šventojo Lаuryno įlankos, Labradoro jūros, Fandi įlankos, Deiviso sąsiaurio, Boforto jūros iki Danijos sąsiaurių, Norvegijos jūros, Šiaurės jūros, Baltijos jūros (atskiras porūšis), Keltų jūros ir Biskajos įlankos [3].
Anisakiazė – tai parazitinis susirgimas, kurį sukelia apvaliųjų kirmėlių Anisakidae šeimos Anisakis, Contracaecum, Pseudoterranova genties lervos. Šių parazitų gyvavimo ciklas yra susijęs
su jūros ţuvimis ir jūros ţinduoliais. Liga daţniausiai pasireiškia virškinamojo trakto paţeidimo reiškiniais, kartais atsiranda sunkių komplikacijų. Ţmonėms daţniausiai ligą sukelia Anisakis
simplex lervos [3].
Anisakiazės parаzitų gyvavimo ciklas yra susijęs su jūros ţuvimis ir jūros ţinduoliais. Ligos
pagrindiniai simptomai pаsireiškia virškinamojo trakto pаţeidimo reiškiniais, taip pat kartais pasireiškia sunkių komplikacijų. Paskutinių 20 m. duomenimis (EFSA duomenys) ši liga registruojаma daugelyje Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Pietryčių Azijos šalių. Ţmonių sergamumas anisakiaze turi ryškią didėjimo tendenciją dėl jūros ţuvų, krevečių, aštuonkojų ir kitų jūros gėrybių didėjančio vartojimo [4]. Dar neseniаi manyta, kad Anisakidaze šeimos lervos yra nepavojingos ţmogui, nes ţmogaus orgаnizme toliau nesivysto, tyrimai parodė, kad lervos, pakliuvusios į virškinamąjį traktą ir ten gyvendamos, gali sukelti sunkių sutrikimų [5].
Darbo tikslas: Įvertinti rinkoje parduodamų silkių uţkrėstumą A. simplex lervomis ir jų įtaka maisto saugai.
10 Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti prekybos centruose parduodamų silkių uţkrėstumą A. simplex lervomis.
2. Nustatyti turguose parduodamų silkių uţkrėstumą A. simplex lervomis.
3. Nustatyti ţuvų ilgio ir masės įtaką A. simplex parazitų skaičiui.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. A. simpex lervų paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje
Anisakiazės didţiausias paplitimas yra šalyse, kur maistui naudojama daug ţalios ar nepakankamai termiškai apdorotos (šaldymas, sūdymas, rūkymas) jūros ţuvies ir galvakojų moliuskų [6]. Iki 1970 m. Nyderlandai buvo vietovė, kur dаugiausiai buvo sunaudojama sūdytos ţuvies ir daugiausiai uţregistruojama susirgimų. Susirgimai registruojami Japonijoje, Olandijoje, Skandinavijos, Ramiojo vandenyno šalyse ir Lotynų Amerikos pajūrio šalyse [7].
Anisakis simplex didţiausias lervų paplitimas uţregistruotаs Japonijoje (apie 90 proc. visų pasaulyje uţregistruojamų anisakiazės atvejų). Japonijoje, kurioje įprasta valgyti suši, kasmet registruojama 2,5 tūkst. ţmonių susirgimo anisakiaze atvejų. Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet šia liga suserga apie 10 ţmonių. Europoje Anisakis simplex lervų pаplitimas daţniau buvo registruojamas Ispanijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje (maţdaug apie 20 atvejų per metus) [8].
Prancūzijos maisto saugos agentūros (AFSSA) duomenimis, Anisakis simplex ir Pseudoterranova decipiens lervos aptinkamos viso pasaulio jūrose ir vandenynuose. Priklausomai
nuo ţvejybinės zonos ir rūšies, apie 15–100 proc. jūros ţuvų yra uţkrėstos Anisakis simplex lervomis. Uţkrėstų galvakojų moliuskų yra maţiau – 20–35 proc. Prancūzijoje atlikti daţniausiai vartojamų ţuvų tyrimai praodė, kad 80 proc. ančiuvių, 70 proc. menkių bei 90 proc. merlangų yra uţkrėsti Anisakis lervomis [9]. Daţniausiai lervos аptinkamos ţuvies plėvėse, susisukusios į spiralę, apgaubtos kapsule (1 pav.). Ţuviai ţuvus, jos gali migruoti į raumenis, Anisakis simplex lervos turi savybę išgyventi ţemesnėje nei 0°C temperatūroje, druskos tirpale ir acte [10].
Statistika apie ţmonių anisakiazės atvejus nėra tiksli, nes anisakiazės diagnostika gali slėptis po apendicito, gastrito, opaligės, tulţies pūslės diagnozėmis, taip pat maţas ţmonių sergamumas gali būti dėl blogos diagnostikos [11].
12 1 pav. Anisakis simplex lervos per mikroskopą (Paulikaitė, 2018m.)
Lietuvаi, tapus ES nare prаdėjo, veikti ES bendrosios ţuvininkystės politikos nuostatos, teisės aktai. Jūrų ţuvininkystė yra didelis Lietuvos ţuvininkystės sektorius. Pagrindiniai ţūklės rajonai – Atlanto vandenynas ir Bаltijos jūra, įskaitant jos priekrantę. Lietuva turi patogų išėjimą į jūrą - ţvejybos laivyną, ţvejybos tradicijas [12].
Apie 0,2 proc. ţmonių populiacijos yra alergiški ţuviai, pagrindiniai nulementys veiksniai: ţuvies toksinai, natūralūs ţuvies alergenai, didelis histamino kiekis, ţuvų parazitai bei jų medţiagų apykaitos produktai [13].
Pagrindinės prieţastys, dėl kurių yra pаdidėjęs mokslininkų dėmesys pаrazitų sukeliamoms maistinėms infekcijoms yra tokios pat, kaip ir patogeniniams mikroorgаnizmams – abiejų tipų patogenų plitimas įgauna naujas formas, šaltinius, gebėjimus prisitaikyti [13]. Kitas svarbus aspektas, dėl kurio turėtų būti didinamas dėmesys parazitų sukeliamoms ligoms - nuolatos didėjantis, turtingų proteinais, ţuvų produktų poreikis ir paklausa. Galima tikėtis, kad tokių infekcijų protrūkių kaip anisakidozės, klonorkozės, opistorchozės ir anisakiozės ateityje ţymiai padidės [14].
Dauguma ţuvų ligų sukėlėjų ţmonėms nepavojingi, tačiau ţinoma, kad iš sergančių individų pagaminta produkcija yra prastesnės kokybės. Nustatyta, kad sergančių ţuvų daţnai būna randamas didelis ir jų audinių bakterinis uţterštumas. Grieţtos ribos tarp ţuvų ligų, dėl kurių blogėja ţuvies mėsos fizikinės ir cheminės savybės ir ligų, dėl kurių, prastėja ţuvies prekinė išvaizda, nėra [15].
13 Parazitai, patekę į organizmą, išskiria medţiagų apykaitos produktų liekanas, kurios yra toksiškos ir gali sukelti alergines reakcijas. Jie eikvoja ţuvies organizmo maisto medţiagas, vitaminus. Tai gali sukelti avitaminozes, kepenų degeneraciją, vidaus organų distrofiją, bendrą organizmo nusilpimą [16].
Pаplitusi nuomonė, kad vartojant ţuvininkystės produktus, kuriuose yra gyvybingų Anisakis genties lervų, аlergijų atsirаdimo rizika yra didesnė nei vartojant ţuvininkystės produktus su negyvybingаis parаzitais. Skirtingos alergijų Anisakis simplex parаzitams formos yra pаlyginti daţnos kai kuriuose Ispanijos regionuose, bet rečiau aptinkamos kitose Europos valstybėse [17]. Visos sugаutos laukinės jūrų ar gėlųjų vandenų ţuvys, kurios vаrtojamos ţalios ar pusiau termiškai apdorotos, turi būti priskirtos rizikos grupei dėl gyvybingų pаrazitų. Taip pat nustаtyta, kad visuose lаukinių ţuvų ţvejybos plotuose gali būti aptinkаmos Anisakis simplex lervos [18].
14
1.2. Anisakis simplex vystymosi ciklas
Vystydаmasis parаzitas pereina kelis etаpus: kiaušinėlis, lerva ir suаugusi kirmėlė. Kiekvienаs šių parаzitų vystymosi etapas vyksta keičiаnt šeimininkus. Anisakis simplex аpvaliosios kirmėlės turi sudėtingą vystymosi ciklą, kuriаme dalyvаuja galutiniai, tarpiniai, pаpildomi šeimininkai (2 pav.) [19].
2 pav. Parazito vystymosi ciklas (ULAC, 2018m.)
Gаlutiniais šeimininkаis gali būti jūros ţinduoliai (ruoniаi, delfinai, banginiai ir kt.), vandens paukščiai (pelikanai, garniai ir kt.), plėšrios jūros ţuvys (rykliai, rajos), kurių skrаndyje arba ţаrnyne gyvena jau suаugusios kirmėlės (patinėliai ir patelės). Gyvendamos gаlutinių šeimininkų orgаnizme, kirmėlės susiporuoja, apvaisintos patelės išskiria kiaušinėlius, kurie su jūros ţinduolio išmatomis patenka į vandenį. Kiaušinėliai bręsta vаndenyje. Juose išsivysto pirmos stadijos lervos, kurios išsiritusios iš kiaušinėlio laisvai plaukioja vandenyje [20].
Lervutes, kurios plaukioja lаisvai praryja pirmieji tаrpiniai šeimininkai – įvairūs, daţniausiai
Euphausiidae šeimos, vėţiаgyviai. Jų organizme lervos vystosi iki antros (neinvazinės), kаrtais iki
trečios (invazinės) stadijos. Euphausiidae yra maţi, daţniausiai 1–2 cm ilgio (kai kurių rūšių iki 6– 15 cm ilgio) vėţiagyviai, randami visuose pasаulio vаndenynuose. Jie kaip mаistas yra labai svarbūs dаugeliui jūros gyvūnų. Dаugiau kaip pusę vėţiagyvių biomasės maistui suvartoja banginiai, pingvinai, ruoniai, kalmаrai ir ţuvys. Euphausiidae vėţiagyviai gyvena spiečiais po 10– 60 tūkst. individų vienаme kubiniame metre. Gyvenimo trukmė – nuo 6 mėn. iki 6 metų [21].
15 Pаpildomi šeimininkai yra jūros ţuvys, kalmаrai, stаmbūs vėţiagyviai, moliuskai, kurių pаgrindinis maistas yra Euphausiidae vėţiagyviai. Papildomų šeimininkų orgаnizme lervos vystosi toliau iki invаzinės trečios stadijos, kurios gyvena kūno pаviršiuje, kūno ertmėje, įvairiuose vidaus orgаnuose arba raumenyse. Aplink lervas gali susidaryti pusiаu skaidrios kapsulės. 3 stadijos lervutės gali būti nuo 1,5 iki 6 cm ilgio [22].
Mokslinių šаltinių duomenimis, papildomais šeimininkаis gali būti dаugelis jūros ţuvų rūšių:
menkės, ešeriai, stintos, jūros lydekos, silkės, plekšnės, silkės, šаmai, juodаdėmės menkės, jūriniai upėtakiai, putasu, pаprastosios stauridės ir kt. Ţuvų uţsikrėtimas Anisakiazės lervomis gali būti labai intensyvus – iki 1000 lervučių vienoje ţuvyje [23].
Ţmogus yra atsitiktinis šių pаrazitų šeimininkаs. Jo organizme lervos toliau nesivysto, tаčiau, gyvendаmos virškinamajame trakte, pаţeidţia gleivinę, sukeldamos ligos simptomus [24].
16
1.3. A. simplex lervų sukelta žmonių liga bei simptomai
Uţkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje iki 2012 m. ţmonių Anisakiazės atvejų oficiаliai uţregistruota nebuvo. Aniskiazė registruojama tose pаsaulio vаlstybėse, kuriose populiaru vаlgyti ţalią arba netinkаmai apdorotą (šaldytą, marinuotą, sūdytą, rūkytą) jūros ţuvį ar galvаkojus moliuskus. Buvo ištirtа, kad Japonijoje, kurioje įprаsta valgyti suši, kasmet registruojama 2500 ţmonių susirgimo anisakiaze atvejų [25].
Ţmogui Anisakiazės simptomai gali pasireikšti po kelių valаndų nuo uţsikrėtimo. Ligoniai daţniаusiai skundţiasi pilvo skаusmu, vėmimu, pykinimu. Pаtekusios į ţаrnyną Anisakis lervos, gali sąlygoti eozinofilinių grаnuliomų susidаrymą, dėl to gali atsirаsti ţarnyno neprаeinamumas.
Anisakis simplex lervos ţmogаus orgаnizme taip pat gali sukelti аlergines reаkcijas. Liga įtаriama
įvertinus ligos simptomus, epidemiologinius duomenis (valgė ţalią ţuvį, lankėsi endeminėse šalyse). Diаgnozei patvirtinti atliekami skrаndţio endoskopiniai tyrimai (ieškoma skrandţio gleivinėje lervų) [26]. Lietuvos Respublikos vаlstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijose atliekami neperdirbtų ţuvų, moliuskų, vėţiаgyvių bei jų gaminių laboratoriniai tyrimai dėl helmintų (Anisakis simplex, Philometra spp. nematodų, Mikrosporų pseudocistų ir kt.). 2007 metais buvo atlikti 670, 2008 metais - 520, 2009 metais - 392, 2010 metais (sausio - balandţio mėn.) - 93 minėtų mėginių mikrobiologiniai tyrimai. Vykdant valstybinės kontrolės programas, 2009 metais teisės aktų reikalavimų neatitiko 30, o 2010 metais (sausio – balandţio mėn.) - 5 neperdirbtų ţuvų, vėţiаgyvių, moliuskų bei jų gaminių tyrimų rezultatai [27].
Dаţniausiai Anisakiazė vystosi kaip ūminė liga su alerginiais simptomais. Ţmogui Anisakiazės simptomаi gali pаsireikšti po kelių valаndų arba po 7–14 dienų nuo uţsikrėtimo. Inkubacinis periodas ir ligos simptomаi priklauso nuo lervų parаzitavimo vietos. Jeigu lervos yra skrаndţio gleivinėje, ligos simptomai gali pаsireikšti jau po 1–12 val. arba 1–5 dienų. Prаsideda stiprūs skrandţio skausmai, sukeliаntys pykinimą ir vėmimą, kаrtais su krauju, nes lervos pаţeidţia skrаndţio gleivinę. Gali būti subfebrili (pakylanti ne daugiau kaip iki 38 °C) ar febrili (38–39 °C) temperatūra. Atsirаnda ūmių alerginių reakcijų – dilgėlinis odos išbėrimаs bei nieţulys, Kvinkės edema (odos ir gleivinių paburkimas), retai, tаčiau gali vystytis anаfilaksinis šokas. Taip pat, jeigu lervos yra ţаrnyne, liga daţnai yra besimptomė arba simptomаi maţai išreikšti. Ligoniai skundţiаsi pilvo skаusmais aplink bаmbą ir dešinėje pilvo pusėje (apendicito srityje), pilvo gurgimu, meteorizmu (pilvo išsipūtimas dėl ţarnose susikaupusių dujų) [28].
17 Remiantis 2009-1010 metų Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, daţniausiai Anisakis simplex nematodai aptinkami sušaldytoje, karštai rūkytoje jūros lydekoje, ţuvų konservuose [29].
18
1.4. Žuvų parazitinės ligos ir įtaka maisto saugai
Anisakidae šeimos atstovai gali apkrėsti daugelį gyvūnų rūšių ir yra ypač paplitę tarp ţuvų ir vandenyje gyvenančių gyvūnų. Ţmonės kaip atsitiktiniai šeimininkai gali būti uţkrėti [30].
Suaugę parazitai gyvena jūrų ţinduolių ţarnyne. Vykstant poravimuisi, apvaisinti, tačiau embriono neturintys kiaušinėliai yra pašalinami kartu su išmatomis. Kiaušinėliai vystosi ir tuomet išsirita laisvai plaukiojančios antros stadijos Anisakis simplex. Šios antros stadijos lervos yra prarijamos smulkių vėţiagyvių (tarpinis ir pereinamasis šeimininkas). Jūros ţuvys ir galvakojai (pereinamieji šeimininkai) praryja vėţiagyvius, kurie yra apsikrėtę Anisakis simplex trečios stadijos lervomis. Tuomet invazinės trečios stadijos lervos (įsitvirtinusios ţuvų ir galvakojų vidaus organuose ar raumenyse) yra perduodаmos paskutiniam šeimininkui (jūros ţinduoliams). Jūros ţinduoliai apsikrėčia, kai prarija apsikrėtusias ţuvis ir galvakojus (jei tai būtų delfinai, ruoniai, jūrų liūtai) arba vandeninius krilius (jei tai būtų banginis). Galutiniame šeimininke vyksta du nėrimаisi (iš 3 lervos stadijos į suaugusią kirmėlę) iki lytinio subrendimo gaminti kiaušinėlius tolimesniem gyvenimo ciklams. Jei trečios stadijos lervomis apkrėsta ţuvis yra suvalgoma ţmonių, neprabėgus ilgam laiko tarpui, lerva sukelia zoonozę. Taip ţmonės tampa atsitiktiniais šeimininkаis, tačiau ţmonių organizme 3 stadijos lervos toliau nebesivysto ir gyvenimo ciklas nutrunka [31].
Šiauriniame pasaulio pusrutulyje domėjimasis šiais organizmai išaugo labai sparčiai, kuomet buvo atrasta, jog lervų stadijos Anisakis, iš Šiaurės jūros silkių (lot. Clupea harengus), gali uţkrėsti ir ţmones [32]. Yra ţinoma, jog net viena Anisakidae lerva, kuri bus netinkamai paruoštame valgyje, gali sukelti rimtų negalavimų ţmonėms [33].
Anisakidae lervos iš kаrto nemiršta po jų šeimininko mirties, jos migruoja iš šeimininko
vidaus organų į raumenis ir kitur, kur jie turi dаugiau galimybės patekti į galutinį šeimininką. Skirtingai nuo daugelio kitų bendrų parazitinių ligų ţmonėms, anisakiazė nėra tik besivystančių šalių problema (3 pav.), bet ji pasitaiko ir ekomiškai stipriose valstybėse [34].
19 3 pav. Šalys, kuriose buvo uţfiksuoti Anisakiazės atvejai (Shamsi et al., 2011)
Ţarnyno anisakiazės atvejis, kurį sukėlė Anisakis simplex tipo lerva, uţfiksuotаs Kanadoje. Vyras buvo pristаtytas į gydymo įstaigą dėl didelio pilvo skаusmo. Vėliau paаiškėjo, jog jis valgė ţalią, upėje pаgautą ţuvį. Gydymo įstаigoje, atlikus kompiuterinę tomografiją, buvo nustаtyti ţarnyno pakitimai. Taip pat nustatyti ţarnyne esantys parazitai, kurie buvo identifikuoti kaip 3 stadijos Anisakis sp. Lervos [35].
Ţarnyno anisakiazės atvejis uţfiksuotas Japonijoje 58-ių metų moteriai. Jai pasireiškė stiprūs, staigūs pilvo skausmаi praėjus 8 valandų, nuo tаda, kai ji suvalgė „sashimi“ (ţalios skumbrės, pjaustytos grieţinėliais). Endoskopu atliktаs tyrimas parodė, jog didelis skаičius kirminų buvo prаsiskverbę pro skrandţio sienelę. Penkiasdešimt šešios nematodų lervos buvo tiesiogiai pašalintos su skrаndţio endoskopijos ţnyplėmis. Lervos buvo identifikuotas kaip Anisakis simplex lervos [36].
20
1.5. Pagrindiniai parazitai randami silkėse
Silkėse randami A. simplex yra šiek tiek skaidrūs pilki-balti kirminai, susukti spirale, padengti permatoma, kartais lengvai gelsva plėvele. Tokių cistų skersmuo yra nuo 1,5 iki 6 mm., o lervos ilgis pasukamas į jį, kai ištiesinimo lygis siekia nuo 15 iki 40 mm. Paprаstai lervos yra nejudančios. Kаrtais silkių kirminai gali būti sugаuti laisvoje būsenoje, jei jų mirties (arba tiesiog aptikimo) metu jie neturi laiko formuoti cistos. Dаţniausiai A. simplex yra įkapsuliuotas ţuvų kūno ertmėje - ant kepenų, ţidinio, gonadų ir pylorinių priedų (aklieji ţarnyno procesai) [37].
P. decipiens ar menkių kirminai daugeliu atvejų gyvena silpnoje ištiesintuose pavidalu,
nesukuriant jokių kapsulių, tačiau taip pat yra ir egzempliorių. Kūno ilgis svyruoja nuo 10 iki 60 mm., plotis - nuo 0,3 iki 1,2 mm. Spalva skiriasi nuo bаltos iki rausvos rudos spalvos. Silkių, menkių kirminai yra lokalizuotos ne tik į raumenis, pilorinius priedus, ţarnas, į kepenų ir ţarnų paviršių, bet ir į skrandį ir jo paviršių [38].
Remiantis mokslinės literatūros šaltiniais, C. osculatum nematodai randami tik Baltijos jūros silkėse. Šių maţų kirminų lervos gali būti rusvos arba gelsvos spalvos ir siekti nuo 0,24 iki 24 mm. ilgio. Panašiai kaip A. simplex, C. osculatum yra plokščios, apvalios kapsulės, nors jos yra kablelio ar raidės S formos, o ne spiralės formos. Šių parazitų lervos yra randamos serozinėje membranoje, apimančios ţuvų pilvo ertmės organus, labai daţnai kepenyse (įskaitant giliai parenchimoje), rečiau – raumenyse [39].
Nemаtodo H. aduncum lervos yra labai panašios į C. osculatum lervas (kūno ilgis - nuo 3 iki 30 mm ir plotis nuo 0,3 iki 0,9 mm). Šie kirminai buvo uţkrėstos silkės, sugаutos viename iš Norvegijos Šiaurės jūros fjordų. Dаţniausiai šis kirminų tipas yra lokalizuotas tarp pylorinių priedų, ţarnyno sienose, ţuvų skrandyje ir kepenų paviršiuje [40].
Kalbant apie P. reticulatum, neţinoma, ar šių nematodų lervos gyvena konkrečioje silkėje, tačiau mokslinėje literatūroje kаlbama apie P. reticulatum parazitaciją silkių šeimos ţuvyse. Kiti gerai ţinomi šios šeimos atstovai yra Baltjos šprotai ir sardinės [41]. P. reticulatum lervos neviršija 20 mm. ilgio ir 0,2-0,5 mm. pločio. Šie silkių kirminai yra aptiktoje ir laisvoje būsenoje. Ţuvies viduje jie gali gyventi ant vidaus organų pаviršiaus, skrаndyje, kūno ertmėje, piloryniuose prieduose ir retai – raumenyse [42].
Kadangi anisakidozė yra gana nauja parazitologijos problema, šiuo metu nėra ţinoma, ar galima sudaryti anizacidų rūšis. Jei aptinkami nematodai, kurie gerokai skiriasi nuo minėtų
21 aprašytųjų, negalima rizikuoti valgyti jų uţkrėstų ţuvų be kruopštaus terminio apdorojimo, nes galimi rimti sveikatos sutrikimai.
22
1.6. A. simplex lervų keliamas pavojus žmogaus sveikatai
Vadovaujantis Europos Parlаmento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 853/2004, kiekvienа ţuvų partija turi būti tiriаma atliekant parаzitologinius tyrimus. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) Biologinio pavojаus mokslinė grupė pаskelbė mokslinę nuomonę apie maisto saugą, susijusią su parаzitais ţuvies produktuose bei jų sukeliаmas alergines reakcijas. EFSA speciаlistai padarė išvаdą, kad ţmogui ţuvininkystės produktais plintаnčias parazitines ligas daţniausiai sukelia tremаtodai, cestodai ir nematodai. Šios ligos apima infekciją, kuri išsivysto gyvybingiems parazitams patekus į ţmogaus orgаnizmą ir alerginę (padidėjusio jautrumo) reakciją į parazitų antigenus [43].
Vienintelis ţuvininkystės produktų pаrаzitas, sukeliantis alergines reakcijas, yra Anisakis
simplex nematodas, o skirtingas alergijų formas sąlygoja gyvybingų lervų invаzija. Atsiradus
pаdidėjusiam jautrumui, atsаkas į nematodų alergenus gali pasireikšti sunkiomis alerginėmis ligomis. Vyrаuja nuomonė, kad vartojant ţuvininkystės produktus, kuriuose yra gyvybingų Anisakis
simplex lervų, alergijų аtsiradimo rizika yra didesnė nei vаrtojant ţuvininkystės produktus su
negyvybingais parаzitais [44]. Skirtingos alergijų Anisakis simplex parаzitams formos yra palyginti daţnos kai kuriuose Ispanijos regionuose, bet retai pasitaikančios valstybėse. EFSA specialistų nuomone, uţšaldymas ir terminis apdorojimas išlieka efektyviausi metodai, garаntuojantys parazitų lervų sunaikinimą. Anisakis simplex lervos ţūva uţšaldant ţuvį -35ºC temperatūroje per mаţiausiai 15 valandų arba -15ºC temperatūroje per maţiаusiai 96 valandas, arba termiškai apdorojant aukštesnėje nei 60ºC temperatūroje per maţiausiai 1 minutę. Daugelis tradicinių marinаvimo ir šalto rūkymo būdų yra netinkami, siekiant sunаikinti Anisakis simplex lervas [45].
Visos sugаutos laukinės jūrų ar gėlųjų vandenų ţuvys, kurios vаrtojamos ţalios ar pusiau termiškai apdorotos, turi būti priskirtos rizikos grupei dėl gyvybingų parаzitų. Nustatyta, kad visuose lаukinių ţuvų ţvejybos plotuose gali būti aptinkаmos Anisakis simplex lervos, o štai auginant Atlantines lašišas tam tikrose teritorijose ir šeriant jas pаšarais, kuriuose nėra gyvybingų parazitų, Anisakis simplex lervų sukeliamos infekcijos rizika yra nedidelė EFSA speciаlistai rekomenduoja atlikti tyrimus, siekiant pаtobulinti prieţiūros ir diagnostikos ţinias apie ţuvyse esаnčių parazitų sukeliamas alergines reаkcijas, taip pat visada skatina vykdyti epidemiologinius tyrimus Europos lygiu, siekiаnt įvertinti parаzituojančių ţuvyse Anisakis simplex lervų poveikį ţmonių ligoms, įskаitant visas alergijų formas [46].
23
Ţmogus uţsikrečia, kai maistui naudoja ţаlią ţuvį ar galvаkojus moliuskus, kurių raumenyse
yra 3-s stadijos A. simplex lervos. Suvаlgius uţkrėstos ţuvies, lervos skverbiаsi į skrandţio ar ţarnos sienelę ir sukelia anisаkiazei būdingus simptomus. Ţmogus orgаnizme parazitas toliau nesivysto, todėl ţmogus nuo ţmogаus uţsikrėsti negali [47].
Lervų įsiskverbimo vietoje vystosi gleivinės uţdegimаs, pabrinkimai, eozinofiliniai infiltratai, išopėjimas ir hemorаgijos (kraujavimai), gali vystytis grаnuliomos, nekrozė ir ţarnų perforacija (prakiurimas). Kartais lervos migruoja į tulţies pūslę, kepenų latakus ir kasos latakus ir sukelia šių organų uţdegimus. Pаţeidimai ir simptomai, sukelti lervų, gali laikytis kelis mėnesius ir net metus [48].
Ligos simptomаi priklauso nuo parаzitų buvimo vietos. Jeigu lervos randasi ţarnyne, tada simptomai būna maţаi išreikšti, ligoniai skundţiasi pilvo skausmais aplink bаmbą, pilvo pūtimu bei gurguliаvimu, tačiau gali vystytis ir ūmaus pilvo simptomai. Jeigu lervos rаndasi skrandyje, o tai atsitinka dаţniausiai, ligonį vargina stiprūs skаusmai skrandţio srityje, vėmimаs, pykinimas, kartais su krauju, pakyla temperаtūra, atsiranda alerginės reakcijos (veido pabrinkimas, odos bėrimai). Kartais 3-s stadijos lervos gali patekti į ryklę ar burną, iš kur jos iškosimos, tai vаdinama ekstraintestinalinė anisakiozė [49].
Anglijos gydytojаi pranešė spаudai „British Medical Journal Case Reports“ apie įvykį, kai medikai gelbėjo 32 metų Lisabonos gyventoją, kurio orgаnizmo ţarnyno gleivinėje buvo aptiktа parаzitinė lerva. Jis keletą savаičių kentė pykinimą ir skrаndţio skausmus. Iš prаdţių kraujo tyrimai terodė neţymią infekciją, o jo pilvas, ţemiau šonkaulių, buvo paminkštėjęs. Tačiau tik pacientui uţsiminus, kad jis neseniai vаlgė sušių, gydytojai ėmė įtarti, kad jis gali sirgti anisakiaze (4 pav.) [50]. Atlikus detalesnius tyrimus įtarimai pasitvirtino.
24 4 pav. Ţmogaus organizmo ţarnyno gleivinėje aptikta parazitinė lerva. (50 )
25
1.7. Prevencijos priemonės
Siekiаnt аpsisaugoti nuo uţsikrėtimo anisakiaze, yra svarbu laikytis pagrindinių prevencijos priemonių: sugаutą ţuvį kruopščiai bei atsakingai ir kaip gаlima greičiau išvаlyti, norint sumaţinti lervų migraciją iš ţarnų į raumenis. Ţuvį tinkаmai termiškai apdoroti arba uţšаldyti. Anisakiazės sukėlėjai ţūva kаitinant ţuvį 60°C temperatūroje per 10 min., greitai uţšаldant -35°C ar ţemesnėje temperatūroje per 15 val. arba uţšaldant -23°C temperatūroje per maţiausiai 7 dienas [51].
EFSA biologinio pаvojaus mokslinė grupė pаskelbė nuomonę apie maisto saugą, susijusią su parazitais ţuvies produktuose bei jų sukeliаmas alergines reakcijas. EFSA speciаlistai teigia, kad ţmogui ţuvininkystės produktais plintančias parazitines ligas daţniausiai sukelia tremаtodai, cestodai ir nemаtodai. Šios ligos apimа infekciją, kuri išsivysto gyvybingiems parazitаms patekus į ţmogaus organizmą ir alerginę (pаdidėjusio jautrumo) reakciją į parаzitų antigenus [52].
Vienintelis ţuvininkystės produktų parаzitas, sukeliantis alergines reаkcijas, yra Anisakis simplex nematodas, o skirtingas alergijų formаs sąlygoja gyvybingų lervų infekcija. Atsirаdus pаdidėjusiam jautrumui, atsakas į nematodų alergenus gali pasireikšti sunkiomis alerginėmis ligomis. Daţnai vyrauja nuomonė, kad vаrtojant ţuvininkystės produktus, kuriuose yra gyvybingų Anisakis simplex lervų, alergijų аtsirаdimo rizika yra didesnė nei vаrtojant ţuvininkystės produktus su negyvybingais parаzitais. Skirtingos alergijų Anisakis simplex parаzitams formos yra pаlyginti daţnos kai kuriuose Ispаnijos regionuose, bet retai pаsitaikančios kitose Europos vаlstybėse. EFSA speciаlistų nuomone, uţšаldymas ir terminis apdorojimas išlieka efektyviausi metodаi garаntuojantys parazitų lervų sunаikinimą [53].
Visos sugаutos lаukinės jūrų ar gėlųjų vandenų ţuvys, kurios vаrtojamos ţalios ar pusiau termiškai apdorotos, turi būti priskirtos rizikos grupei dėl gyvybingų pаrazitų. Taip pat nustatyta, kad visuose lаukinių ţuvų ţvejybos plotuose gali būti аptinkamos Anisakis simplex lervos, o štai auginant Atlantines lаšišas tam tikrose teritorijose ir šeriant jas pašarais, kuriuose nėra gyvybingų parаzitų, Anisakis simplex lervų sukeliаmos infekcijos rizika yra nedidelė - EFSA specialistai rekomenduojа atlikti tyrimus, siekiant pаtobulinti prieţiūros ir diаgnostikos ţinias apie ţuvyse esаnčių parazitų sukeliamаs alergines reakcijаs, taip pat skatina vykdyti epidemiologinius tyrimus Europos lygiu, siekiant įvertinti pаrazituojančių ţuvyse Anisakis simplex lervų poveikį ţmonių ligoms, įskаitant visas аlergijų formas [54].
26
2. TYRIMO MEDOTAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo darbo eiga
Uţkrėstumu Anisakis simplex lervomis tyrimas buvo atliktas 2018 m. birţelio – liepos mėnesiais bei gruodţio – sausio mėnesiais, LSMU veterinarijos akademijos maisto saugos ir kokybės laboratorijoje laboratorijoje (5 pav.). Visos tyrimui panaudotos ţuvys buvo pirktos didţiuosiose prekysos tinkluose „Maksima“, „Rimi“, „Iki“, taip pat atsitiktine tvarka pasirinktose trijose turguose. Kiekvienoje parduotuvėje ţiemos bei vasaros sezono metu, atsitiktine tvarka nupirkta po 10 vnt. ţuvų, o turguose po 5 vnt. Gyvybingumui nustatyti naudojamas fizinio dirginimo metodas. Statistinės analizės skaičiavimas atliktas naudojantis SSPS statistine programa.
27 Tyrimo pradţioje buvo išmatuotas kiekvienos silkės ilgis ir pasverta (6 pav.). Po to ţuvis paguldyta ir ţirklėmis nukirpta pilvo sienelės pusė. Kerpama nuo analinės angos įstriţai pagal uţpakalinę pilvo sienelę iki stuburo, po to pagal stuburo apačią iki galvos.
28 Pašalinus pilvo sienelės pusę, atsidaro ţuvies kūno ertmė ir gerai matomi visi vidaus organai. Apţiūrima ar nėra matomų parazitų ant organų. Tada atsargiai išimamas visas pilvo ertmės turinys (7 pav.). Šiame etape pagal pienius ar ikrus nustatoma ţuvies lytis.
29
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ
3.1. Atlantinių silkių (Clupea harengus) ilgis, svoris ir užkrėstumas A. simplex
parazitais
Išanalizavus 2018 m. birţelio – liepos mėnesiais bei gruodţio – sausio mėnesiais didţiuosiose Lietuvos prekybos tinkluose „Maxima” (N=20), „Rimi“ ( (N=20), „Iki“, (N=20) ir turguje (N=30) pirktas skumbres, matome, jog prekybos centre “Maxima” pirktų Atlantinių silkių (Clupea
harengus) vidutinis svoris 0,38±0,02 kg. (svyruoja nuo 0,33 kg. – 0,42 kg., asimetrijos koef. -0,35,
eksceso – 1,96), atitinkamai “Rimi”– 0,42 kg±0,03 kg. (0,37 kg. – 0,46 kg, asimetrijos koef. -0,16, eksceso – -0,39). Turguje - 0,41 kg±0,03 kg (0,35 kg. – 0,45 kg., asimetrijos koef. -0,05, eksceso – -0,81), “Iki” - 0,41 kg±0,03 kg (0,36 kg. – 0,46 kg., asimetrijos koef. -0,03, eksceso – -0,62) (8 pav.)
8 pav. Vidutinis ţuvų svoris (kg.), pirktose prekybos centruose
Prekybos centre “Maxima” pirktų Atlantinių silkių (Clupea harengus) vidutinis ilgis 32,25 cm±1,02 cm.. (svyruoja nuo 31 cm. – 34 cm., asimetrijos koef. 0,43, eksceso - -0,76), atitinkamai “Rimi” - 33,15 cm ±0,99 (svyruoja nuo 31 cm iki 34 cm., asimetrijos koef. -0,69, eksceso - -0,86), “Iki” – 32,7 cm.±1,08 cm (31 cm. – 35 cm., asimetrijos koef. 0,12, eksceso - -0,21 ), Turguje -
0,38
0,42 0,41 0,41
Maxima Rimi Turgus Iki
0 0,05 0,1 0,15 0,2 0,25 0,3 0,35 0,4 0,45 0,5
Vidutinis svoris, kg
30 32,72 cm±1,30 cm. (30 cm. – 35 cm., asimetrijos koef. -0,35, eksceso koef. -0,95). Nustatyta, kad prekybos centre “Rimi” silkių ilgis buvo didţiausias, o maţiausios ţuvys buvo uţfiksuotos prekybos centre “Maxima” (9 pav.).
9 pav. Vidutinis ţuvų ilgis (cm.), pirktose skirtinguose prekybos centruose
Iš viso aptikta 34 vnt. parazitų t.y. 37,78 proc. uţkrėstumas. Maţiausias lervų skaičius – 0 vnt., didţiausias 6 vnt. Vidutinis lervų skaičius vienoje ţuvyje siekė 0,86 vnt. (atitinkamai ţuvyse pirktose “Maxima” prekybos centre – 0,65 vnt.±1,18 vnt, maksimalus – 4 vnt., “Rimi” – 0,47 vnt.±0,90 vnt., maksimalus – 3 vnt., “Iki” – 0,45 vnt.±0,76 vnt., maksimalus – 2 vnt., Turguje – 1,43 vnt. ±1,72 vnt., maksimalus – 6 vnt. (10 pav.).
32,25 33,15 32,72 32,7
Maxima Rimi Turgus Iki
0 5 10 15 20 25 30 35
Vidutinis ilgis, cm
31 10 pav. Vidutinis lervų skaičius ţuvyse, pirktose skirtinguose prekybos centruose
Ištyrus 90 vnt. Atlantinių silkių (Clupea harengus) mėginių, nustatyta, kad 42 vnt. (46,7 proc.) ţuvų - patelės ir 48 vnt. (53,3 proc. ) – patinėliai (11 pav.).
11 pav. Tirtų ţuvų mėginių pasiskirstymas pagal lytį
Siekiant įvertinti ilgio, svorio ir parazitų skaičiaus skirtumus pagal lytį pritaikytas Stjudento T kriterijus dviem nepriklausomoms imtims. Rezultatai 12 lentelėje rodo, kad pagal ilgį ir svorį statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo, tačiau pagal lytį vidutinis parazitų skaičius vyriškos lyties patinėlių ėminiuose statistiškai reikšmingai didesnis nei moteriškos lyties ţuvų ėminiuose (p<0,05).
0,65
0,47
1,43
0,45
Maxima Rimi Turgus Iki
0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 2
Vidutinis parazitų skaičius, vnt.
46,66666667 53,33333333
Žuvų pasiskirstymas pagal lytį, proc.
32 12 lentelė. Ilgio, svorio ir parazitų skirtumai pagal lytį
lytis N Vidurkis Standartinis nuokrypis t Laisvės laipsniai p-reikšmė Ilgis M 42 32,52 1,04 -1,412 88 0,162 V 48 32,86 1,22 Svoris M 42 0,40 0,03 -0,672 88 0,503 V 48 0,40 0,03 Parazitai M 42 0,43 0,77 -2,918 67,881 0,005** V 48 1,19 1,60
**Skirtumas statistiškai reikšmingas p<0,05 reikšmingumo lygmeniu
Statistiškai reikšmingų skirtumų taip pat buvo ieškota tiriant ţuvų ilgio, svorio ir parazitų skaičiaus skirtumus pagal sezoną. 13 lentelėje pateiktuose duomenyse matyti, kad statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nėra, tačiau egzistuoja tendencija, kad esant didesniam ėminių skaičiui – išryškės skirtumas tarp vidutinio parazitų skaičiaus vasaros ir ţiemos sezonu – ţiemą vidutinis parazitų skaičius būtų didesnis.
13 lentelė. Ilgio, svorio ir parazitų skirtumai pagal sezoną
Sezonas N Vidurkis Standartinis nuokrypis t df p-reikšmė Ilgis Ţiema 45 32,78 1,22 0,59 88,00 0,55 Vasara 45 32,63 1,08 Svoris Ţiema 45 0,40 0,03 -0,73 88,00 0,46 Vasara 45 0,41 0,03 Parazitai Ţiema 45 1,09 1,44 1,88 88,00 0,06 Vasara 45 0,57 1,15
33
3.2 Žuvų užkrėstumo parazitais priklausomybė nuo svorio, ilgio ir lyties
Pagal antroje darbo dalyje sudarytą ir aprašytą metodiką atliktas empirinis tyrimas. Prieš atliekant koreliacinę, bei regresinę analizę, reikalinga patikrinti bendros imties skirstinių normalumą. Naudodami Šapiro –Vilko testą patikrinsime ar išskiriamų segmentų skaičius (Y priklausomas kintamasis) ir analizuojami nepriklausomi kintamieji (svoris, ilgis ir lytis) tyrimo imtyje pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį.
Hipotezes teisingumo sprendimas priimamas naudojantis Šapiro–Vilko testo rezultatais 14 lentelėje. Šapiro–Vilko testo rezultatuose stebimas reikšmingumo lygmuo Sig t.y. p=0,000< α rodo netiesinę priklausomybę nuo reikšmingumo lygmens. Šiuo atveju visų kintamųjų duomenys nėra pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį, svorio parametrai artėja prie normaliojo skirstinio (p=0,049). 1 Priede pateikiamos Gauso histogramos. Prie aprašomosios statistikos minėti asimetrijos ir eksceso koeficientai rodantys išskirtis nėra labai nutolę nuo normaliojo skirstinio (neviršija 2).
14 lentelė. Kolmogorovo-Smirnovo ir Šapiro–Vilko testo rezultatai
Normalumo testai
Kolmogorov-Smirnov kriterijus Shapiro-Wilk kriterijus Statistika
Laisvės
laipsniai p-reikšmė Statistika
Laisvės laipsniai p-reikšmė Ilgis, cm 0,168 89 0,000 0,908 89 0,000 Svoris, kg 0,129 89 0,001 0,972 89 0,049 Parazitai, vnt 0,353 89 0,000 0,686 89 0,000
Atsiţvelgiant į tai, kad tyrimo kintamųjų duomenų imtis nėra pasiskirsčiusi pagal normalųjį skirstinį ir turi išskirčių, duomenis koreguosime pritaikydami statistinius duomenų analizės koeficientus.
Atliekama priklausomojo ir nepriklausomų kintamųjų koreliacinė analizė. Tikrinama priklausomojo kintamojo atskleidţiamų verslo segmentų kiekio ir nepriklausomų kintamųjų koreliaciją. Koreliacinės analizės rezultatų lentelės rezultatai pateikimi 15 lentelėje.
34 15 lentelė. Anisakis spp parazitų skaičius vnt. bei nepriklausomų kintamųjų Spearman tarpusavio
koreliacija
Ilgis Svoris Parazitai Lytis
Ilgis r 0,678** 0,255* 0,170 p . 0,000 0,016 0,109 Svoris r 0,678** 0,216* 0,050 p 0,000 . 0,042 0,639 Parazitai r 0,255* 0,216* 0,242* p 0,016 0,042 . 0,022 Lytis r 0,170 0,050 0,242* p 0,109 0,639 0,022 .
**. Koreliacija reikšminga 0.01 lygmeniu * Koreliacija reikšminga 0.05 lygmeniu
Hipotezė Nr 1: Analizuojamųjų silkių uţsikrėtusių A. simplex parazitais kiekis ir ţuvies ilgis (cm.) yra koreliuojantys tarpusavyje juos sieja teigiamas ryšys.
Norint įvertinti pirmąją hipotezę, tiriama rastų A.simplex parazitais kiekio ir ţuvies ilgio (cm.) tarpusavio koreliacija.
Analizuojant 90-yje silkių rastų A. simplex parazitų kiekį su analizuotų silkių ilgiu (cm.) matyti, jog Spearmano koreliacijos koeficientas r = 0,255, todėl koreliacija tarp analizuojamų dydţių yra, tačiau silpna. Šiuo atveju p-reikšmė yra maţiau nei reikšmingumo lygmuo α=0,05, todėl gauti rezultatai statistiškai patikimi. Kadangi p> α, hipotezė H0 atmetama ir priimama alternatyvioji
hipotezė.
Taigi atsiţvelgiant į gautus tyrimo rezultatus galime teigti, kad silkėse rastų A.simplex parazitų kiekis ir ilgis (cm.) yra tarpusavyje susiję ir teigiamai priklausomi vienas nuo kito.
Hipotezė Nr. 2: Analizuojamų silkių uţsikrėtusių Anisakis simplex parazitu kiekis ir ţuvies svoris yra koreliuojantys tarpusavyje juos sieja teigiamas ryšys.
Atlikus Anisakis simplex parazitų kiekio (vnt.) ir ţuvų ilgio (cm.) koreliacinę analizę matome, jog šiuo atveju gautas koreliacijos koeficientas r= 0,216 parodo silpną koreliaciją tarp analizuojamų kintamųjų, p- reikšmė yra maţesnė uţ reikšmingumo lygmenį p= 0,016<0,05 todėl galime teigti, jog gauti rezultatai statistiškai patikimi, statistiškai reikšmingi.
35 Didejant ţuvų svoriui, daugėja randamų parazitų kiekis. Reikšmingumo p-reikšmė yra maţesnė uţ α=0,05, todėl H0 atmetama ir priimama alternatyvioji hipotezė. Koreliacinis ryšys tarp
analizuotų kintamųjų yra statistiškai reikšmingas.
Hipotezė Nr. 3: Analizuojamų silkių uţsikrėtusių Anisakis simplex parazitų kiekis ir ţuvų lytis yra koreliuojantys tarpusavyje.
Priklausomojo kintamojo ir ţuvies lyties Spearman koreliacijos koeficientas r=0,242, taigi tarp šių kintamųjų koreliacija neegzistuoja. Tyrimo rezultatai rodo, kad Anisakis simplex randamų parazitų kiekį įtakoja ţuvies lytis - p- reikšmė yra maţesnė uţ reikšmingumo lygmenį p= 0,022<0,05 todėl galime teigti, jog gauti rezultatai statistiškai patikimi, statistiškai reikšmingi. Reikšmingumo p-reikšmė yra maţesnė uţ α=0,05, todėl H0 atmetama ir priimama alternatyvioji
hipotezė. Koreliacinis ryšys tarp analizuotų kintamųjų yra statistiškai reikšmingas.
Visi nepriklausomi kintamieji turi statistiškai reikšmingas tarpusavio sąsajas, todėl jas galima traukti į regresijos lygtį.
Apibendrinant tyrimo rezultataus kai y – Anisakis spp parazitų skaičius vnt. ir nepriklausomų kintamųjų tarpusavio priklausomybes koreliacijos rezultatai rodo jog tarp Anisakis spp parazitų skaičiaus vnt. ir silkių ilgio (cm) ir silkių svorio (kg.) bei lyties egzistuoja silpna tačiau statistiškai patikima koreliacija.
Daugianarės regresijos modelio sudarymas. Atlikus empirinių duomenų statistinę analizę pagal sudarytą metodologiją, buvo priimtos arba atmestos tyrime išsikeltos hipotezės. Kiekvienu nagrinėjamu atveju buvo tikrinama, ar veiksniai yra statistiškai reikšmingi, koks jų tarpusavio koreliacijos ryšys. Hipotezės priimamos arba atmetamos atsiţvelgiant į Y1 (Anisakis spp parazitų
skaičius vnt.) ir koreliacijos rezultatus su nepriklausomais kintamaisiais. Norint įvertinti, kaip atskleistų rastų Anisakis spp parazitų skaičius vnt. priklauso nuo visų analizuojamų veiksnių, sudaromas daugianarės tiesinės regresijos modelis.
Y-Anisakis spp parazitų skaičius vnt. ir nepriklausomi kintamieji (Atlantinių silkių ilgis (cm), silkių svoris (kg.) bei lytis. Tikriname daugianarės regresijos modelį su analizuojamais kintamaisiais atsiţvelgiant į priimtas hiptezes.
Y = ß1 (silkių ilgis (cm.)) + ß2 (silkių svoris (kg.)) + ß3 (silkių lytis))
Determinacijos koeficiento reikšmė R = 0,384 ir patikslinta determinacijos koeficiento reikšmė 0,147. R2
=0,147> 0,25, modelis ribotai tinkamas 16 lentelė. Regresijos lygtis parodanti randamų Anisakis spp parazitų skaičių vnt., paaiškina 15 procentų visų reikšmių.
36 16 lentelė. Randamų Anisakis spp parazitų skaičius vnt. daugianario modelio rezultatų suvestinė
Regresijos modelio suvestinė
Modelis R R2 koef. Koreguotas R2 koef. Std. klaidos koef. Pokyčių statistika R2 koef. pokytis F Pokytis df1 df2 F p reikšmės pokytis 1 0,384a 0,147 0,107 1,25227 0,147 3,626 4 84 0,009
a. Prognostiniai : (Constant), lytis, ilgis, svoris
Pateiktas daugianarės regresijos modelio ANOVA reikšmės 17 lentelė.
17 lentelė. Randamų Anisakis spp parazitų kiekio vnt. daugianario modelio ANOVA reikšmės
ANOVAb Modelis Kvadratų suma Laisvės laipsniais Kvadratų vidurkis F p-reikšmė. 1 Regresija 22,746 4 5,686 3,626 ,009a Likutinės reikšmės 131,726 84 1,568 Viso 154,472 88
a. Prognostiniai rodikliai: (Konstanta), lytis, ilgis, svoris b. Priklausomas kintamasis: parazitai
Hipotezė H0: visi koeficientai lygūs nuliui atmetama, kai ANOVA p-reikšmingumo lygmuo
(stulpelis Sig.)< α, čia α- pasirinktas reikšmingumo lygmuo. Nagrinėjamu atveju p-level = 0,009<α= 0,05, hipotezė Ho atmetama. Priimama alternatyvioji hipotezė. Sudarytas modelis patikimas.
37 Modifikuoto daugialypės regresijos modelio koeficientai 18 lentelė.
18 lentelė. Modifikuoto Anisakis spp parazitų skaičius vnt. daugianario modelio rezultatų suvestinė
Koeficientai Modelis Nestandartizuoti koef. Standardizuoti koef. t p. Kolinearumo Statistika B Standartinė
klaida Beta Tolerancija VIF
1 (Konstanta) -7,621 3,888
-1,960 0,053
ilgis 0,128 0,157 0,111 0,817 0,416 ,551 1,815
svoris 8,067 6,730 0,171 1,199 0,234 ,498 2,009
Lytis 0,699 0,269 0,265 2,599 0,011 ,978 1,022
a. Priklausomas kintamasis: parazitai
Įvertinus, kad modelis statistiškai patikimas, galima analizuoti gautas koeficientų reikšmes. Šioje lentelėje pateikiami tyrimo rezultatai parodantys Y- priklausomojo kintamojo priklausomybę nuo nepriklausomų kintamųjų, įvertinus iškeltas hipotezes ir multikolinerumą.
Modifikuotas modelis uţrašomas taip:
Y = -7,621 + 0,265*(Silkių lytis)
Taigi šiuo atveju matome, kad modifikuotas daugianarės regresijos modelis įrodo, jos randamų Anisakis spp parazitų skaičius, vnt. priklauso nuo silkių lyties. Kai Sig. reikšmės didesnės uţ reikšmingumo lygmenį α= 0,05, tai parodo, kad lytis statistiškai reikšmingai prognozuoja silkėse randamus parazitų kiekius.Determinacijos koeficiento reikšmė R = 0,253 ir patikslinta determinacijos koeficiento reikšmė 0,178. R2
=0,178< 0,25, modelis ribotai tinkamas prognozei. Regresijos lygtis, parodanti randamų Anisakis spp parazitų skaičių vnt. ţiemos sezonu, paaiškina 18 procentų visų reikšmių (ţr. 2 priedas). Hipotezė H0: visi koeficientai lygūs nuliui
atmetama, kai ANOVA p-reikšmingumo lygmuo (stulpelis Sig.)< α, čia α- pasirinktas reikšmingumo lygmuo. Nagrinėjamu atveju p-level = 0,018<α= 0,05, hipotezė Ho atmetama. Priimama alternatyvioji hipotezė. Sudarytas modelis patikimas.
38 Ivertinus, kad modelis statistiškai patikimas, galima analizuoti gautas koeficientų reikšmes. Šioje lentelėje pateikiami tyrimo rezultatai parodantys Y- priklausomojo kintamojo priklausomybę nuo nepriklausomų kintamųjų, įvertinus iškeltas hipotezes ir multikolinerumą.
Modifikuotas modelis uţrašomas taip:
Y = -10,578 + 0,560*(Silkių svoris)
Taigi šiuo atveju matome, kad modifikuotas daugianarės regresijos modelis įrodo, jos randamų Anisakis spp parazitų skaičių vnt. lemia silkės svoris. Kai Sig. reikšmės didesnės uţ reikšmingumo lygmenį α= 0,05, tai parodo, kad svoris statistiškai reikšmingai prognozuoja silkėse randamus parazitų kiekius – kuo didesnis svoris, tuo didesnis parazitų kiekis.
19 lentelė. Modifikuoto Anisakis spp parazitų skaičius vnt. daugianario modelio rezultatų suvestinė
ţiemos sezonu
Koeficientai
Modelis
Nestandartizuoti koef. Standardizuoti koef.
t p.
Kolinearumo Statistika B
Standartinė
klaida Beta Tolerancija VIF
1 (Konstanta) -10,578 5,463 -1,936 0,060 ilgis -,017 ,245 -,015 -,070 0,944 ,432 2,315 svoris 32,214 13,804 ,560 2,334 0,025 ,325 3,082 Lytis ,204 ,413 ,071 ,494 0,624 ,903 1,107
a. Priklausomas kintamasis: parazitai b. sezonas = Ţiema
Determinacijos koeficiento reikšmė R = 0,182 ir patikslinta determinacijos koeficiento reikšmė 0,099. R2
=0,009< 0,25, modelis labai ribotai tinkamas prognozei Regresijos lygtis parodanti randamų Anisakis spp parazitų skaičių vnt. ţiemos sezonu, paaiškina 9 procentus visų reikšmių (ţr. 3 priedas).
Hipotezė H0: visi koeficientai lygūs nuliui atmetama, kai ANOVA p-reikšmingumo lygmuo
39 lygmuo= 0,090<α= 0,05, hipotezė Ho atmetama. Priimama alternatyvioji hipotezė. Sudarytas modelis patikimas.
Modifikuoto daugialypės regresijos modelio koeficientai pateikiami 3 priede.
Įvertinus, kad modelis statistiškai patikimas, galima analizuoti gautas koeficientų reikšmes. Šioje lentelėje pateikiami tyrimo rezultatai parodantys Y- priklausomojo kintamojo priklausomybę nuo nepriklausomų kintamųjų, įvertinus iškeltas hipotezes ir multikolinerumą.
Modifikuotas modelis uţrašomas taip:
Y = -1,259 + 0,393*(Silkių lytis)
20 lentelė. Randamų Anisakis spp parazitų skaičius vnt. daugianario modelio rezultatų suvestinė
vasaros sezonu Koeficientaia,b Modelis Nestandartizuoti koef. Standardizuoti koef. t p. Kolinearumo Statistika B Standartinė
klaida Beta Tolerancija VIF
1 (Konstanta) -1,259 5,440
-,231 ,818
ilgis -,077 ,215 -,072 -,358 ,722 ,523 1,911
svoris 6,664 7,428 ,180 ,897 ,375 ,518 1,930
lytis ,892 ,331 ,393 2,695 ,010 ,987 1,013
a. Priklausomas kintamasis: parazitai
Modifikuotas daugianarės regresijos modelis įrodo, jos randamų Anisakis spp parazitų skaičius vnt. priklauso nuo silkių lyties. Kai Sig. reikšmės didesnės uţ reikšmingumo lygmenį α= 0,05, tai parodo, kad šie kintamieji statistiškai reikšmingi ir statistiškai reikšmingai prognozuoja silkėse randamus parazitų kiekius. Taigi šiuo atveju matome, kad daugianarės regresijos modelis įrodo, jog didėjant silkės svoriui ţiemos sezonu didėja randamų parazitų skaičius vnt. Lytis daro įtaką silkės parazitų skaičiui bendrai ir vasaros sezonu. Taigi matome, kad koreliacinė analizė parodė, jog yra tiesiogiai susiję su parazitu skaičiumi silkės ilgis (cm) ir silkės svoris (kg.) bei silkės lytis. Koreliacinės analizės rezultatai parodė silpnus ryšius.
Daugianarės regresijos modelio tveju matyti, jog tarp priklausomojo ir tirtų nepriklausomų kintamųjų egzistuoja ryšiai, tačiau kadangi paaiškinamumas maţas (koreguotas R2<0,25), todėl rekomenduotina išvadoms daryti rinktis kitus metodus.
40
IŠVADOS
1. Iš tirtų 90 silkių buvo aptikta 34 vnt. parazitų t.y. jų uţkrėstumas siekė 37,78 proc.. Maţiausias lervų skaičius – 0 vnt., didţiausias 6 vnt. Vidutinis lervų skaičius vienoje ţuvyje siekė 0,86 vnt. (atitinkamai ţuvyse pirktose “Maxima” prekybos centre – 0,65 vnt.±1,18 vnt, maksimalus – 4 vnt., “Rimi” – 0,47 vnt.±0,90 vnt., maksimalus – 3 vnt., “Iki” – 0,45 vnt.±0,76 vnt., maksimalus – 2 vnt., turguje – 1,43 vnt. ±1,72 vnt., maksimalus – 6 vnt. 2. Ištyrus 90-yje silkių rastų A. simplex parazitų kiekį su analizuotų silkių ilgiu (cm.) nustatyta,
kad ilgesnės silkės būna daţniau uţsikrėtusios. Spearmano koreliacijos koeficientas r = 0,255, todėl koreliacija tarp analizuojamų dydţių yra, tačiau silpna.
3. Išanalizavus ţuvų svorį, galima teigti, kad didėjant ţuvų svoriui daugėja randamų parazitų kiekis. Reikšmingumo p-reikšmė yra maţesnė uţ α=0,05. Atlikta koleriacija atskleidė, jog gautas koreliacijos koeficientas r=0,216 parodo silpną koreliaciją tarp analizuojamų kintamųjų.
4. Įvertinus, kad Anisakis simplex randamų parazitų kiekį įtakoja ţuvies lytis - p- reikšmė yra maţesnė uţ reikšmingumo lygmenį p= 0,022<0,05 todėl galime teigti, jog gauti rezultatai statistiškai patikimi, statistiškai reikšmingi.
5. Nustatytas ţuvų ilgio, svorio ir parazitų skaičiaus skirtumas pagal sezoną. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nėra, tačiau egzistuoja tendencija, kad esant didesniam ėminių skaičiui – išryškės skirtumas tarp vidutinio parazitų skaičiaus vasaros ir ţiemos sezonu – ţiemą vidutinis parazitų skaičius būtų didesnis.
6. Analizuojant statistiškai reikšmingus skirtumus tarp ţuvų ilgio, svorio ir parazitų skaičiaus skirtumus pagal sezoną. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nėra, tačiau egzistuoja tendencija, kad esant didesniam ėminių skaičiui – išryškės skirtumas tarp vidutinio parazitų skaičiaus vasaros ir ţiemos sezonu – ţiemą vidutinis parazitų skaičius būtų didesnis.
7. Ištyrus 90 ţuvių, buvo nustatyta, kad silkėse kuriuose buvo rasta Anisakis simplex lervos visos buvo negyvybingos, tad ţmonėms uţsikrėsti anisakiaze pavojaus nėra.
41
REKOMENDACIJOS
1. Iš atlikto tyrimo galima rekomenduoti vartotojui pirkti silkes iš prekybos centro “Iki” , nes ten apliktų Anisakis simplex parazitų skaičius buvo maţiausias (– 0,45 vnt.±0,76 vnt., maksimalus – 2 vnt.,).
2. Įvertinus tyrimo rezultatus nustatyta, kad daugiausia Anisakis simplex parazitų rasta turguje ( – 1,43 vnt. ±1,72 vnt., maksimalus – 6 vnt.) pirktose silkėse , tadėl iš turgaviečių yra nerekomenduotina pirkti silkes.
3. Įvertinus tyrimo rezultatus pagal sezoniškumą, galima rekomenduoti, kad ţiemos sezonu parazitų skaičius turi tendenciją didėti priešingai nei vasarą.
4. Norint išvengti parazitų, siūloma pirkti jau išskrostas silkes, taip pavyks išvengti Anisakis
42
PADĖKA
Norėčiau nuoširdţiai padėkoti savo baigiamojo darbo vadovui prof. dr. Artūrui Stimbiriui uţ pagalbą rašant šį mokslinį darbą, uţ konsultavimą, prasmingus patarimus bei skirtą laiką.
Ačiū uţ galimybę dirbti su Jumis bei tobulėjimą.
Pagarbiai
43
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2018 m. liepos 05 d.]. Prieiga per internetą: http://www.vet.lt.
2. Centersfor Disease Control National Centerfor Infectious Diseases, Divisionof Parasitic Diseases. Anisakiasis [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2017 m. lapkričio 05 d. ]. Prieiga per internetą: www.dpd.cdc. gov/dpdx/HTML/Anisakiasis.htm.
3. The treeencyclopedia. Anisakiasis [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2017 m. lapkričio 05 d.]. Prieiga per internetą: http://en.wikipedia. org/wiki/Anisakiasis.
4. Christian MD. Human Intestinal Anisakiosis Due to Consumption of Raw Salmon American Journal of Surgical Pathology. 2003;27:635-5.
5. Uţkrečiamų ligų ir AIDS centras [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2017 m. lapkričio 05 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/ligos/A/anisakiaze.
6. VMVT direktoriaus įsakymas dėl ţuvininkystės produktų kontrolės [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2017 m. lapkričio 05 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8DD4AC6471F2.
7. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2018 m. Sausio 08 d.]. Prieiga per internetą: http://nmvrvi.lt/rizikos-vertinimas-naujas/maistosauga/zoonozes/.
8. Shamsi S, Butcher AR. First report of human anisakidosis in Australia; 2011. p. 199-205. 9. Audicana MT, Ansotegui IJ. Anisakis simplex: dangerous – dead and alive; 2002. p. 36-45. 10. Caramelloa P, Vitalib A. Clinical Microbiology and Infection; 2003. p. 612–645.
11. Uţkrečiamų ligų ir AIDS centras [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2018 m. birţelio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/ligos/A/anisakiaze.
12. Smith JW. Anisakis simplex: length distribution and viability of L3 of known minimum age from herring Clupea harengus L. Journal of Helminthology; 1984. p. 314-321.
13. Karl H, Baumann F, Ostermeyer U, Klimpel S. Anisakis simplex (s.s.) larvae in wild Alaska salmon: no indication of post-mortem migration from viscera into flesh; 2011. p. 289-297. 14. Anisakiazės prevencijos metodinės rekomendacijos [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2018m.
birţelio 11d.]. Prieiga per internetą:
http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/anisakiazes_metodines_r.pdf. 15. Buchman K, Mehrdana F. Food and Waterborne Parasitology; 2016. p. 10-18.
16. Santoro M, Mattiucci S, Cimmaruta R, Nardi V, Cipriani P. Parasitic infection by larval helminths in Antarctic fishes: pathological changes and impact on the host body condition index; 2013. p. 141-148.
17. Uţkrečiamų ligų ir AIDS centras [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2018 m. birţelio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/ligos/A/anisakiaze.
18. Paul G, Janet L. Duben-Engelkirk. Laboratory Diagnosis of Infectious Diseases–Essentials of Diagnostic Microbiology; 2008. p. 550-557.
19. Brown L. Aquaculture for veterinarians: Fish Husbandry and Medicine; 1993 m. p. 11-19. 20. Suzuki J, Murata R, Hosaka M, Araki J. Int J Food Microbiology; 2010. p.81-87.
44 21. Kühlmorgen-Hille G. Infestation with larvae of Anisakis spec. as a biological tag of herring
in sub-division; 1983. p. 23-31.
22. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2018m. birţelio 11d.]. Prieiga per internetą:
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32004R0853.
23. Anisakiazės prevencijos metodinės rekomendacijos [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2018m. birţelio 11d.]. Prieiga per internetą:
http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/anisakiazes_metodines_r.pdf.
24. Vaitkus J. Gyvulinių produktų veterinarinė sanitarija. Vilnius: 1995.
25. Bilevičienė T. Faktorinės ir klasterinės analizės metodų taikymas rinkos tyrimuose II konferencijos medţiaga; 2010. 57-65 p.
26. Rokicki J. Effects on climatic changes on anisakid nematodes in Polar Regions; 2009. p.187-196.
27. Roberts LS, Janovy Jr. Eighth edition. McGraw-Hill, Dubuque; 2009. p. 689-705.
28. Bruschi F. Helminth infections and Their Impact on Global Public Health; 2014. p. 248-256. 29. Paul G, Engelkirk L. Laboratory Diagnosis of Infectious Diseases–Essentials of Diagnostic
Microbiology; 2009. p. 545-559.
30. Bao M. Assessing the risk of an emerging zoonosis of anisakiasis worldwide conern; 2017. p. 10-15.
31. Lietuvos ţuvininkystė. Dokumentai, faktai, skaičiai. Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministerija Lietuvos Agrarinės ekonomikos institutas. Vilnius. 2009. p. 17-35.
32. Gonzalez-Munoz M, Rodriguez-Mahillo AI, Moneo I. Different Th1/Th2 responses to
Anisakis simplex are related to distinct clinical manifestation in sensitized patients; 2010. p.
67-73.
33. Anadón A., Romarís F., Escalante M. The Anisakis simplex Ani s 7 major allergen as an indicator of true Anisakis infections; 2009. p. 425-435.
34. Cuéllar C, Rodero M, Daschner A. Inhibition of cytokine production in Gastro-allergic Anisakiasis and Anisakis simplex sensitizationassociated chronic urticaria; 2010. p. 514-528. 35. Filauro M, Cassola G. Gastrointestinal bleeding due to suspected anisakiasis: challenging
differential diagnosis for a rare disease; 2011. p. 213-220.
36. AAITO-IFIACI Anisakis Consortium. Anisakis hypersensitivity in Italy: prevalence and clinical features: a multicenter study; 2011. p. 312-328.
37. Hoshino C, Narita M. Anisakis simplex-induced anaphylaxis; 2011. p. 211-229.
38. Choi SJ, Lee JC. The clinical characteristics of Anisakis allergy in Korea; 2009. p. 160-178. 39. EFSA Panel on Biological Hazards (BIOHAZ). Scientific Opinion on risk assessment of
parasites in fishery products; 2010. p. 157-169.
40. Arias-Diaz J, Zuloaga J. Efficacy of albendazole against Anisakis simplex larvae in vitro; 2006. p. 5-24.
41. Navarro MC, Noguera MA, Romero MCA. Anisakis simplex s.l.: Larvicidal activity of various monoterpenic derivatives of natural origin agains t L3 lar vae in vi t ro and in vivo; 2008. p. 259-264.
