1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRAAUGUSTĖ RASTAUSKAITĖ
Ukmergės mieste parduodamos Atlantinės silkės (Clupea harengus) užkrėstumas
parazitais
Occurence of parasites in Atlantic herring (Clupea harengus) sold on Ukmerge
town markets
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. dr. Artūras Stimbirys
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Ukmergės mieste parduodamos Atlantinės silkės (Clupea harengus) užkrėstumas parazitais “.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
Elektroniniu laišku patvirtinu,o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
3 Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
4
TURINYS
SANTRAUKA ...5
ĮVADAS
...8LITERATŪROS APŽVALGA ...9
1.1. Atlantinė silkė (Clupea harengus) ...9
1.2.Atlantinės silkės suvartojimo statistika Lietuvoje ...11
1.3. Anisakis parazitų įtaka žuvų sveikatai ir žuvininkystės verslui ...12
1.4. Silkių parazitai ir Anisakis simplex ...13
1.5. Anisakis spp. poveikis žmonių sveikatai ...14
1.6. Anisakiazės paplitimas, kontrolė ir prevencija ...15
TYRIMO METODOLOGIJA ...18
2.1. Silkių atranka ...18
2.2. Silkių skrodimas ir parazitologinis tyrimas ...18
3.3. Statistinė duomenų analizė ...19
TYRIMO REZULTATAI ...21
3.1 Atlantinių silkių (Clupea harengus) lytis, ilgis, svoris ir užkrėstumas Anisakis parazitais ...21
3.2. Silkių užkrėstumo parazitais priklausomybė nuo svorio ir ilgio ...25
3.3. Parazitų gyvybingumo vertinimas ...28
REZULTATŲ APTARIMAS ...30
IŠVADOS ...32
REKOMENDACIJOS
...33NAUDOTA LITERATŪRA ...34
5
SANTRAUKA
Ukmergės mieste parduodamos Atlantinės silkės (clupea harengus) užkrėstumas parazitais Augustė Rastauskaitė
Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovas – prof. Dr. Artūras Stimbirys
Magistrinio baigiamasis darbas atliktas 2018 – 2020 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedroje.
Magistrinio darbą sudaro: 36 puslapiai, 8 lentelės, 5 diagramos, 4 paveiksliukai, 61 literatūros šaltinis.
Darbo tikslas: Įvertinti Ukmergės mieste parduodamų Atlantinių silkių užkrėstumą parazitais Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti Ukmergės mieste parduodamų Atlantinių silkių užkrėstumą parazitais. 2. Įvertinti parazitų kiekio priklausomybę nuo žuvų svorio.
3. Įvertinti parazitų kiekio priklausomybę nuo žuvų ilgio. 4. Įvertinti rastų parazitų gyvybingumą.
Rezultatai
1. Tirtose Atlantinėse silkėse (N=60) rastos 383 nematodų lervos. Daugiausiai jų aptikta žuvų žarnose – 242 vnt. (63,19 proc.), mažiau skrandyje – 73 vnt. (19,06 proc.) ir pilvo ertmėje – 68 vnt. (17,75 proc.). Daugiausiai Atlantinių silkių parazitų buvo rasta silkėse, pirktose prekybos centre PCI – 142 vnt., mažiausiai parazitų rasta silkėse pirktose prekybos centre PCR – 70 vnt. Prekybos centro PCM silkėse rasti 89 parazitai. Turgavietės PCT silkių nematodų skaičius 82 vnt.
2. Atlikus koreliacinę analizę, nustatyti labai silpni ryšiai tarp silkių parazitų skaičiaus ir žuvies ilgio (r=0,274). Tolimesnė regresinė analizė parodė, kad parazitų skaičius nepriklauso nuo silkių ilgio (p=0,066).
3. Atlikus koreliacinę analizę, nustatyti labai silpni ryšiai tarp silkių parazitų skaičiaus ir žuvies svorio (r=0,277). Tolimesnė regresinė analizė parodė, kad parazitų skaičius nepriklauso silkės svorio (p=0,066).
6
SUMMARY
Occurrence of parasites in Atlantic herring (Clupea harengus) sold on Ukmerge town markets
Augustė Rastauskaitė Master‘s Thesis Academic advisor – Prof. Dr. Artūras Stimbirys
This Master thesis was written during the years 2018 – 2020 at the Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Food Safety and Quality.
The thesis consists of: 36 pages, 8 tables, 5 charts, 4 illustrations, 61 literary sources.
The aim of the research: To examine presence of parasites in the Atlantic herring (Clupea harengus) sold on Ukmerge town markets.
Research tasks:
1. To identify the state of infection with parasites in the Atlantic herring being sold on Ukmerge town markets.
2. To assess parasites amount dependence on herring‘s weight. 3. To assess parasites amount dependence on herring‘s length. 4. To assess viability of Anisakis simplex larvae.
Results
1. According to this study results 383 parasitic larvae were found in 60 Atlantic herring. Generally, parasitic larvae were located in the intestines 242 (63,19 %), stomach 73 (19,06 % ) and abdominal cavity 68 (17,75 %). Herring brought on market place PCI had the largest amount of larvae – 142. The least number of larvae was found in herring brought on PCR – 70. The amount of larvae of herring brought on PCM was 89. The amount of larvae of herring brought on farmer’s market PCT was 82.
2. The results of correlation analysis (r=0,274) showed no statistically significant difference between the amount of parasites found in herring and the size of herring (p=0,066).
3. The results of correlation analysis (r=0,274) showed no statistically significant differences (p>0,05) between the amount of parasites found in herring and the length of herring (p=0,066).
7
SANTRUMPOS
EFSA – Europos maisto saugos tarnyba.
VMVT – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba. ES – Europos sąjunga.
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos.
8
ĮVADAS
Patiekalai iš žalios ar sūdytos Atlantinės silkės (Clupea harengus) yra neatsiejama Lietuvos ir daugelio Europos valstybių kulinarinio paveldo dalis. Augant vartotojų susidomėjimui sveika mityba, auga ir jūrinių žuvų, ypač riebiųjų, paklausa. Vartotojai tikisi gauti šviežius ir saugius jūrinius produktus, tačiau užtikrinti, kad laukinė jūrinė žuvis bus be parazitų yra labai sunku [1].
Vienas iš pavojingiausių, alergiją ir zoonozines ligas sukeliančių jūrinių žuvų parazitų yra Anisakidae šeimos nematodai. Šiltėjantis klimatas ir gausėjanti jūrų žinduolių populiacija šiems parazitams sudaro labai parankią terpę daugintis [2]. Žmonėms šie nematodai gali sukelti invazinę ligą – anasakiazę. Nors anisakiazė yra laikoma viena reikšmingiausių su maistu plintančių zoonozių, daugelyje šalių ši liga vis dar nepakankamai įvertinta ar neteisingai diagnozuojama [3]
Termiškai neapdoroti arba lengvai apdoroti tradiciniai jūros žuvų patiekalai kelia didžiausią anisakiazės riziką. Ne veltui didžiausias anisakiazės paplitimas yra tarp tų šalių, kuriose priimta valgyti daug žalios žuvies. Gyvos Anisakis lervos iš žuvies virškinimo trakto gali patekti į raumeninį audinį, kur jas pastebėti yra ypač sudėtinga. Net ir negyva Anisakis lerva jautresniems vartotojams gali sukelti imuninį atsaką.
Altantinė silkė (Clupea harengus) yra Anisakidae šeimos nematodų tarpinė šeimininkė. Silkės užsikrečia šiais parazitais besimaitindamos smulkiais vėžiagyviais.
Darbo tikslas - ištirti Ukmergės mieste parduodamų silkių (Clupea harengus) užkrėstumą parazitais Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti Ukmergės mieste parduodamų Atlantinių silkių užkrėstumą parazitais. 2. Įvertinti parazitų kiekio priklausomybę nuo žuvų svorio.
9
LITRATŪROS APŽVALGA
1.1 . Atlantinė silkė (Clupea harengus)
Clupeidae šeimos žuvys yra viena gausiausių žuvų populiacijų pasaulio vandenynuose. Atlantinė
silkė (Clupea harengus)– silkiažuvių būrio žuvis galinti išaugti iki 45 cm ilgio. Nugara tamsiai melsva ar žalsva, šonai sidabriški. Dantys maži arba visai jų nėra. Tai pelaginė žuvis, besimaitinanti ir gyvenanti viršutiniuose vandens sluoksniuose, tačiau neršianti jūros dugne. Savo ikrelius prikabina prie žvyruoto substrato jūros dugne ar augmenijos [4]. Ekologine prasme, Atlantinė silkė yra viena svarbiausių rūšių vidutinio klimato jūrų ekosistemoje. Silkės maitinasi zooplanktonu ir yra vienas pagrindinių maisto šaltinių plėšriosioms žuvims ir jūros žinduoliams [5].
Atlantinė silkės paplitimas apima šiaurės Atlanto vakarinę dalį nuo Grenlandijos pietvakarinės pakrantės iki šiaurinės Pietų Karolinos dalies JAV. Rytuose jis tęsiasi nuo Islandijos iki Naujosios žemės salyno Rusijoje, ir nuo Špicbergeno iki šiaurinės Biskajos įlankos dalies (1 pav. ).
10 1 pav. Atlantinių silkių (Clupea harengus) ir stimėlių (Clupea harengus membras)
paplitimas. [6]
Istoriškai silkė yra svarbiausių komercinių žuvų Baltijos jūroje. Silkė ypač vertinama dėl omega 3 riebalų rūgščių - EPA (eikozapentaeno rūgšties) ir DHA (dokozaheksaeno rūgšties), taip pat mineralų: geležies, cinko, vario, seleno. Silkės mėsoje, kai kurių autorių teigimu, yra didžiausias kiekis omega 3 riebalų rūgščių (1 lentelė) [7].
1 lentelė. Bendras omega riebalų rūgščių palyginimas tarp jūrinių žuvų [7]
Žuvies rūšis Omega-3 riebalų
11
1.2 . Atlantinės silkės suvartojimo statistika Lietuvoje
Europos sąjungoje žuvų išteklių gavybą reguliuoja Europos parlamento ir tarybos reglamentas (ES) Nr. 2017/2092, kuriuo nustatomas daugiametis žvejybos planas ir kvotos. Lietuvos žuvininkystės politika suderinta su ES bendrąja žuvininkystės politika, kurios pagrindiniai tikslai – išlaikyti pusiausvyrą tarp išteklių naudojimo ir išsaugojimo, palaikyti žuvų ir jų produktų rinkos stabilumą [8]. Lietuvai skirtos limituojamų žuvų žvejybos Baltijos jūroje kvotos atskirais metais buvo labai nevienodos. Toks kvotų skirtumas priklauso nuo žuvų išteklių būklės. Lietuvos priekrantė yra viena iš svarbiausių silkiažuvių nerštaviečių pietryčių Baltijoje, kur pavasarį atplaukia neršiančios strimelės. Lietuvoje strimelės yra antra pagal dažnumą sugaunama Baltijos jūros žuvų rūšis, daugiau pagaunama tik šprotų [9].,
Lietuvoje didžioji dalis žuvų žaliavų importuojama, o dauguma pagamintų žuvų produktų eksportuojama. Daugiausia perdirbamos jūrinės žuvys: silkės, menkės, lašišos ir kitos žuvys. Lietuvoje 2018 m. I pusm. 40 proc. perdirbtų silkių buvo konservuojamos kaip sveikos arba supjaustytos į gabalus, bet nemaltos, ir 35 proc. vytinama, sūdoma arba užpilama sūrymu kaip žuvų filė [10]. Atlantinės silkės dažniausiai importuojamos iš Norvegijos ir Islandijos [11].
2016 m. Lietuvos žvejybos laivyną sudarė 145 žvejybos laivai. Lietuva turi 11 tolimųjų žvejybos laivų, kurie plaukioja Maroko, Angolos, Ramiojo vandenyno ir Atlanto vandenyse. 2015 m. Pakrančių žvejybai buvo panaudoti 104 laivai, o žvejybai Baltijos jūroje - 30 laivų [11].
Ne visos Lietuvos žvejų sugautos žuvys patenka Lietuvos perdirbėjams, daugiau nei 40 proc. parduodamos tarptautinėse rinkose (2 lentelė). Šalys į kurias eksportuojamos žuvys – Vokietija, Italija, Belgija, Jungtinė Karalystė [11].
2 lentelė. Lietuvos žvejų sugautų ir Lietuvoje perdirbtų žuvų kitimo tendencijos 2012-2018 metais [12]
Metai 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
Lietuvoje perdirbtų žuvų kiekis tonomis
3447 2531 1976 2026 2253 1676 1784
Lietuvoje perdirbtų Atlantinių silkių kiekis tonomis
305 337 442 489 324 172 643
Lietuvos žvejų sugautų Atlantinių silkių kiekis tonomis
12
1.3. Anisakis parazitų įtaka žuvų sveikatai ir žuvininkystės verslui
Parazitai yra natūrali bet kokios ekosistemos dalis, tačiau verslinėje žuvininkystėje parazitai gali padaryti nemažai ekonominės žalos: neigiamai paveikti žuvų sveikatą, pakenkti produktų kokybei ir produkto paklausai rinkoje. Parazitai yra prisitaikę maitintis šeimininko maistinėmis medžiagomis, taip sukeldami šių medžiagų deficitą. Nustatyta, kad parazitai daro įtaką žuvų imuninei sistemai, ląstelių proliferacijai, elgsenai ir reprodukcijai [13]. Infekcijos lygis, parazito dydis ir paveiktas audinys ar organas sukelia skirtingą žalą šeimininkui – nuo nepavojingo parazito inkapsuliavimosi audiniuose, iki ūmios gyvybiškai svarbių organų nekrozės [14].
Jūros žuvų užsikrėtimas parazitais didėja kiekvienais metais. Evan A. Fiorenza et al. mokslinių tyrimų metaanalizė parodė, kad žuvų užkrėstumas Anisakis padidėjo 283 kartus per 53 metus [15]. Manoma, kad šiam reiškiniui didelę įtaką daro jūros žinduolių, galutinių nematodų šeimininkų, populiacijos gausėjimas.
Tiriant Atlanto menkes, nustatytos sunkios uždegiminės reakcijos su audinių deformacija, įskaitant ryškią ląstelių infiltraciją skrandžio sienelėje ir gleivinėje, kurios buvo susiję su Anisakis lervų infekcija [16].
Anisakis spp. lervos laukinėms Atlantinėms lašišoms ir upėtakiams sukelia raudonos
išeinamosios angos sindromą, kuris pasireiškia audinių aplink išeinamąja angą uždegimu, erozijomis ir hemoragijomis. Nėra nustatyta, kad tai neigiamai veiktų žuvų sveikatą, tačiau tokia žuvis gali būti nepriimtina vartotojui [17].
Stintos ir unguriai užsikrėtę Pseudoteranova spp. nematodais lėčiau plaukia ir yra vangesni, dėl to gali sutrikti migracija ir mažėti populiacija, nes lėtos žuvys greičiau tampa plėšrūnų aukomis [18].
Pastebėtas neigiamas ryšys tarp žuvų populiacijos dydžio ir užsikrėtimų parazitais. F. Mehrdana et al. tyrinėdami menkes iškėlė hipotezę, kad didesnių nei 50 cm menkių populiacijos mažėjimas yra susijęs su didesniu suaugusių žuvų užkrėstumu parazitais [19]. Šia hipotezę papildo kitas tyrimas, kurio metu nustatytas didesnis parazitų kiekis stambesnėse nei 30 cm menkėse lyginant su mažesnėmis [20].
13 pasipiktinimas išaugo į silkės produktų boikotą, kuris sumažino silkių pardavimus 70 proc. ir sukėlė 500 milijonų vertės nuostolį jūros produktų rinkoje. Susirūpinimas žuvies produktų sauga išlieka aktualus ir šiais laikais [21]. M. Bao et al. vartotojų apklausa atskleidė, jog 25 proc. respondentų vengia vartoti ir pirki žuvų produktus dėl Anisakis nematodų, 77 proc. apklaustųjų sumokėtų 10 proc. daugiau už žuvį, kurioje visiškai nėra Anisakis [22].
1.4. Silkių parazitai ir Anisakis simplex
Išsamus Baltijos jūros silkių parazitų tyrimas buvo atliktas Patrick Unger et al. (2014). Tyrimo metu aptikta 12 skirtingų silkių parazitų rūšių. Nustatyta, kad Baltijos jūros silkės dažniausiai yra užsikrėtusios plokščiosiomis Digenea klasės kirmėlėmis (38 proc.), apvaliosiomis Acanthocephala (12,9 proc.) ir kitais nematodais (7,6 proc.). Nedidelis Baltijos silkių užkrėstumas Anisakis spp. nematodais rodo, kad Anisakis spp. nėra paplitęs Baltijos jūroje, nes negali užbaigti gyvavimo ciklo. Baltijos jūroje šis parazitas aptinkamas tik iš Šiaurės jūros atplaukusiose neršti silkėse [23].
Naudojanti biologinius ir genetinius metodus šiuo metu yra nustatytos devynios Anisakis rūšys:
A. simplex sensu stricto, A. pegreffii, A. berlandi, A. ziphidarum, A. nascettii, A. paggiae, A. physeteris, A. breispiculata ir A. typica [24]. Kol kas tik dvi Anisakis rūšys – A. simplex sensu stricto
ir A. pegreffi yra pripažintos kaip galinčios sukelti zoonozes [25].
Dažniausiai jūrinės žuvys yra užsikrėtusios Anisakis simplex. Priklausomai nuo rūšių ir žvejybos teritorijų, apie 15 – 100 proc. žuvų yra užsikrėtę Anisakis nematodų lervomis. Užsikrėtusių galvakojų moliuskų yra nustatyta mažiau – 20–35 proc. [25]
Anisakis spp. gyvenimo ciklas yra sudėtingas, apima kelis tarpinius šeimininkus. Suaugusios
kirmėlės, patekusio į galutinio šeimininko (jūros žinduolio) virškinimo traktą, išleidžia kiaušinėlius, kurie su jūros žinduolio išmatomis patenka į vandenį. Jūros dugne kiaušinėliai subręsta ir iš jų išsirita antros stadijos lerva. Šiomis lervomis maitinasi smulkūs vėžiagyviai, jų viduje lervos subręsta ir tampa trečios stadijos lervomis. Vėžiagyvius praryja žuvys, kuriomis vėliau maitinasi jūrų žinduoliai. Žmogus gali tapti atsitiktiniu šeimininku, jei suvalgo užkrėstą žuvį. Vis dėlto, Anisakis lervos nesidaugina tarpiniuose šeimininkuose [26].
14 anestetinį poveikį. Dėl šio poveikio gali sutrikti žuvų judrumas, todėl žuvis tampa lengvu grobiu jūros žinduoliams. Taip lervos užsitikrina patekimą į galutinio šeimininko organizmą [27].
1.5. Anisakis spp. poveikis žmonių sveikatai
Egzistuoja daugiau nei 50 žuvų parazitų rūšių, bet tik kelios gali sukelti rimtą pavojų žmonių sveikatai: apvaliosios kirmėlės (Anisakis, Pseudoterranova, Eustrongylides ir Gnathostoma), kaspinuočiai arba cestodai (Diphyllobothrium) ir plokščiosios kirmėlės arba trematodai (Chlonorchis
sinensis, Opisthorchis, Heterophyes, Metagonimus, Nanophyetes salminicola ir Paragonimus ). Iš šių
žmogui pavojingų parazitų tik Anisakis ir Pseudoterranova yra randami silkėse. Būtent šie du Anisakidae šeimos parazitai sukelia anasakiazę, tačiau vienintelė žuvų parazitų rūšis galinti sukelti žmonėms alerginę reakciją yra Anisakis simplex.
Anisakiazė, dar kartais vadinama anisakioze arba anisakidoze, yra infekcinė liga, kuria užsikrečiama suvalgius žuvų ar galvakojų moliuskų, užterštų gyvomis, suaugusiomis Anisakis arba
Pseudoterranova genties parazitų lervomis. A. simplex gali sukelti dvi pagrindines klinikines
reakcijas - gastroalerginę anisakiazę ir alergiją A. simplex [3]
Parazitai žmogaus organizme toliau nesivysto ir nesidaugina, nes žmogus yra atsitiktinis šeimininkas [28].Vis dėlto gyvi nematodai gali įsiskverbti į skrandžio ar plonosios žarnos gleivinę, sukeldami opas, erozijas ir audinių patinimus. Anisakis spp. infekcijos simptomai gali varijuoti nuo lengvų iki sunkių (pvz. skausmas, vėmimas, viduriavimas), kai kada gali būti susiję su padidėjusio jautrumo simptomais (pvz., dilgėline, angioneurozine edema ir anafilaksija) dėl tiesioginio lervos įsiskverbimo į virškinimo traktą ir sudėtingos sąveikos tarp žmogaus imuninio atsako ir parazito antigenų [29]. Ūminė skrandžio anisakiazė diagnozuojama atliekant endoskopiją, kuomet aptinkamos
Anisakis lervos kartu su gleivinės edema, eritema, kraujavimu ir (arba) opa, tuo tarpu lėtinė anisakiazė
dažnai pastebima kaip lokalus navikas su jai būdinga eozinofiline granuloma [29]. Gastroalerginės anisakiazės atveju ūminė parazitinė infekcija gyvomis Anisakis spp. lervomis gali išprovokuoti skrandžio simptomus ir imunoglobulino E (IgE) sukeltą imuninį atsaką. [30]
15 Pirmasis alergijos Anisakis spp. atvejis, pasireiškęs odos dilgėline, aprašytas 1990 metais Japonijoje [32]. Alerginis atsakas pasireiškia ūmia anafilaksija, kvėpavimo sutrikimu, pilvo skausmu, diarėja [33]. Alergija atsiranda 60 – 120 min. po kontakto ir gali tęstis iki 6 valandų.
Anisakis spp. pripažintas, kaip didžiausią alerginį potencialą turintis parazitas, tačiau yra įvairių
tyrimų dėl alerginės reakcijos žmogaus organizme [34]. Vieni autoriai teigia, jog alergiją sukelia tik gyvas parazitas virškinimo trakte. J. Sastre et al. (2000) atliko eksperimentą, kurio metu alergiškiems žmonėms buvo duotos tabletės su negyvomis Anisakis lervomis ir išskirtais antigenais. Nei vienam tiriamajam nepasireiškė alergijos simptomai, nors iš imunologinių tyrimu žinoma, kad jie yra jautrūs
Anisakis [35].
Kiti tyrimai rodo, kad net ir negyvi parazitai gali būti pavojingi alergiškiems žmonėms. Profesinė alergija po odos kontakto su Anisakis spp. buvo aprašyta žuvų pardavėjams, žvejams, žvejybos ir akvakultūros darbuotojams, virėjams [36]. Anisakis spp. alergizuojantys baltymai yra atsparūs karščiui ir pepsino poveikiui, todėl net ir tinkamai paruošta žuvis gali sukelti alerginį atsaką [37].
Anisakis spp. alergenai Ani s 3(41kDa) ir Ani s 2(100kDa) pasižymi kryžminėmis reakcijomis su kitų bestuburių alergenais, todėl alergija Anisakis spp. dažnai lieka nediagnozuota. Kai kurie
Anisakis alergenai, įskaitant tropomioziną ir paramioziną, parodė stiprią kryžminę reakciją į kitų
bestuburių homologinius baltymus, pavyzdžiui vėžiagyvių ar dulkių erkučių [38].
1.6. Anisakiazės paplitimas, kontrolė ir prevencija
Nuo tada, kai 1960 metais pirmąjį anisakiazės atvejį aprašė olandų mokslininkas Van Thiel, apie anasakiazę dažniausiai pranešama tuose šalyse, kuriose žuvis vartojama žalia arba marinuota. Kasmet diagnozuojama tūkstančiai atvejų Japonijoje (maždaug nuo 2000 iki 3000), Ispanijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Korėjoje [39] ir Italijoje [40].
16 Parazitinės kirmėlės dažnai randamos žuvų virškinamajame trakte ir raumeniniame audinyje. Dauguma parazitinių kirmėlių yra pašalinamos skrodimo metu, kuomet žuvis yra plaunama ir valoma. Ką tik pagautų žuvų išskrodimas - gana efektyvi anisakiazės prevencijos priemonė, nes dauguma
Anisakis lervų yra susitelkusios žuvų virškinamajame trakte (2 pav.). Vis dėlto, dorojant žuvis laive,
ne visuomet pasirūpinama tinkamai saugoti ir vėliau utilizuoti žuvų atliekas, kartais šios atliekos išpilamos atgal į jūrą, kur jas suėda kitos žuvys. Tokiu būdu yra toliau skatinamas parazito plitimas žuvų populiacijose.
Nustatyta, kad Anisakis genties lervos po žuvies žūties (post morte) gali migruoti iš žuvies vidaus organų į raumeninį audinį, todėl, norint sumažinti užterštumą, rekomenduojama sugautas žuvis kaip galima greičiau užšaldyti [3]. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004 nurodyta, kad visus žalius ar kitaip apdorotus žuvininkystės produktus, jei yra manoma, kad apdorojimo proceso metu nėra sunaikinami gyvybingi parazitai, būtina apdoroti šalčiu ne aukštesnė kaip – 20 °C mažiausiai 24 valandas arba – 35 °C mažiausiai 15 valandų. Taip pat, prieš pateikiant į rinką žuvininkystės produktus, maisto tvarkymo subjektai yra įpareigoti patikrinti ar nėra akivaizdžiai matomų parazitų. Draudžiama pardavinėti produktus užkrėstus gyvais parazitais [43].
17 Nepaisant gamintojų pastangų, išlieka galimybė, kad į rinką pateks užkrėsta žaliava. Codex
Alimentarius standartas nurodo, kad tik 3 mm inkapsuliuotos arba judrios 1 cm Anisakis lervos
laikomos svarbiomis. Pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2074/2005 prieš pateikiant rinkai, žuvys turi būti tikrinamos vizualiai ir neturi būti akivaizdžiai užterštos parazitais [44]. Nors Europos įstatymai aiškiai neapibrėžia, kada galima teigti jog žaliava akivaizdžiai užteršta, Codex standartai, nustato parazitų ribą žuvies produktuose – ne daugiau dviejų parazitų viename valgomosios mėsos kilograme [45]. Vizualinė žuvies patikra atliekama esant geram apšvietimui pasitelkus didinamąsias priemones arba, jei reikia, peršviečiant pasirinktus mėginius. Tikrinama žmonėms vartoti skirta pilvo ertmė, kepenys ir ikrai [44].
Sūdyta silkė ir kitos sūdytos ar rūkytos žuvys, privalo neturėti gyvų nematodų. Parazito gyvybingumas įvertinamas pepsino tirpalu [45].
Vartotojai gali savarankiškai sumažinti anisakiazės rizika buitiniais metodais. Anisakis lervos esančios žuvų raumenyse sunaikinamos žuvį kepant 1 minutę, kuomet žuvies išorinė temperatūra pasiekia daugiau nei 60 ̊C t arba bent 30 sek. 65 ̊C temperatūroje. Vis dėlto, Anisakis lervos gali būti nesunaikinamos trumpą laiką užšaldant žuvį buitiniuose šaldikliuose. M Podolska. et al. (2019) tyrimo rezultatai parodė, kad gyvos Anisakis lervos žūsta tik po daugiau nei 48 val. šaldant jas buitiniame šaldiklyje, kurio temperatūra pasiekia -18 ̊C t [46]. Tai pat ne visi tradiciniai žalios žuvies sūdymo ir marinavimo būdai yra efektyvūs. V. Šimat ir Ž. Trumbi (2019) tyrė Anisakis lervų gyvybingumą skirtinguose tirpaluose. Tiesiogiai veikiamos stipriausio (35 proc.) NaCl koncentracijos tirpalo, lervos žuvo po maždaug po trijų dienų ir po 10 dienų silpniausiame (5 proc.) tirpale. Citrinos sultyse ir citrinų sulčių bei su acto marinate, lervos išgyveno apie 5 dienas. Spirito acte lervos žuvo greičiau nei per 48 val., o tirpale su vandeniu jos išliko gyvybingos beveik 40 dienų [47].
18
TYRIMO METODOLOGIJA
2.1 Silkių atranka
Žuvų tyrimas buvo atliktas 2019 metais lapkričio mėnesį LSMU Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės laboratorijoje Žuvys pirktos tą pačią dieną trijuose skirtinguose Ukmergės miesto prekybos centruose ir vienoje turgavietėje. Siekiant neatskleisti prekybos vietų pavadinimų, tyrime jie užkoduoti raidėmis: PCR, PCI, PCM ir PCT. Iš kiekvienos prekybos vietos atsitiktine tvarka nupirkta po 15 žuvų. Visos žuvys buvo silpnai sūdytos. Prekybos centruose pirktos žuvys buvo sugautos Šiaurės rytų Atlanto vandenyne, tuo tarpu turgavietės prekybininkė negalėjo pateikti tikslios silkių sugavimo vietos. Iš viso tyrime panaudota 60 Atlantinių silkių (Clupea harengus).
2.2 Silkių skrodimas ir parazitologinis tyrimas
Tyrimo pradžioje kiekviena žuvis apžiūrima ar nėra aiškiai matomų išorinių kūno defektų. Prieš skrodimą silkės pamatuojamos ir pasveriamos. Matuojama nuo burnos pradžios iki ištiesinto uodegos peleko galo.
19 3 pav. Atlantinės silkės paruošimas tyrimui (A. Rastauskaitė, 2019 m.)
Norint tiksliau įvertinti užkrėstumą parazitais, pašalinamos gonados ir išimamas viršinamasis traktas. Parazitai rasti ant gonadų ar plaukiojamosios pūslės, šiame tyrime pažymimi kaip parazitai rasti pilvo ertmėje. Lervos rastos tvirtai įsitvirtinusios skrandyje ar ant pyliorinių priedų, tyrime pažymimos kaip rastos skrandžio srityje. Lervos rastos žarnyno proksimalinėje ar distalinėje dalyje, pažymimos kaip rastos žarnyne.
Išėmus vidaus organus silkei nupjaunama galva ir pelekai, pašalinamas stuburas. Žuvies raumeninis audinys padalinamas į plonus, 1 cm storio filė gabalėlius. Raumeninis audinys apžiūrimas priešais ryškios šviesos šaltinį.
Rasti sikės parazitai atskiriami, apžiūrimi ar yra judrūs. Jei lervos nejuda, tuomet jos fiziškai sudirginamos aštria adata. Tuomet vėl stebimas atsakas į dirgiklį. Jei lerva nejuda, reiškia ji negyvybinga.
2.3 Statistinė duomenų analizė
20 Aprašant duomenis, rezultatai pateikiami procentais ir dažniais bei vidurkiais ir standartiniais nuokrypiais. Kiekybinių kintamųjų aprašomoji statistika pateikiama vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu arba standartine paklaida (vidurkis±SD). Pateikiant rezultatus, nurodomas statistinių hipotezių patikimumas. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, kai statistinio patikimumo lygmuo p<0,05 (α=0,05).
Kadangi imtis nėra didelė, kiekybinių dydžių skirstinių normalumas buvo patikrintas Šapiro –Vilko testu. Jei skirstinys normalus, imčių vidurkiams (vidurkis ir standartinis nuokrypis) palyginti naudotas Stjudent‘o t-testas.
Atsakant į tyrimo užduotis, buvo suformuluoti silkių užrėstumo parazitais priklausomi ir nepriklausomi kintamieji. Šiame tyrime nepriklausomas kintamasis – parazitų skaičius silkėje, priklausomi kintamieji: silkės svoris ir silkės ilgis. Priklausomų ir nepriklausomų kintamųjų sąveikai įvertinti naudojama regresinė ir koreliacinė analizės.
Norint išsiaiškinti Atlantinių silkių užkrėstumo sąsajas su žuvų svoriu ir ilgiu, išsikeltos hipotezės.
Hipotezė Nr. 1: Atlantinių silkių užkrėstumas ir žuvies svoris yra koreliuojantys veiksniai, juos sieja neigiamas ryšys.
Hipotezė 2: Atlantinių silkių užkrėstumas ir žuvies ilgis yra koreliuojantys veiksniai, juos sieja neigiamas ryšys.
Norint patikrinti, ar ryšys tarp kintamųjų yra statistiškai reikšmingas, tikrinama statistinė hipotezė, kuri formuluojama taip:
H0 –ryšio tarp požymių nėra;
H1 – koreliacinis ryšys tarp požymių yra, jis statistiškai reikšmingas.
H0 priimama arba atmetama atsižvelgiant į reikšmingumo koeficientą (α). Jei p<α, tuomet H0 yra atmetama ir priimama alternatyvioji hipotezė H1, kuri teigia, jog yra ryšys tarp požymių.
Regresijos analizės modelio tinkamumui nustatyti tikrinamas determinacijos koeficientas (R kvadratas). Determinacijos koeficientas įgyja reikšmes iš intervalo [0, 1]. Kuo koeficiento reikšmė didesnė, tuo tinkamesnis modelis. Dažniausiai modelis yra tinkamas, kai R2 ≥ 0,25.
21 3 lentelė. Koreliacijos koeficiento reikšmių skalė (Janilionis, 2015)[49]
Ryšio stiprumas Koreliacijos koeficiento reikšmė Labai stiprus ryšys - 1 ir + 1
Stiprus ryšys nuo - 1 iki - 0,7 ir nuo 0,7 iki 1 Vidutinis ryšys nuo - 0,7 iki - 0,5 ir nuo 0,5 iki 0,7 Silpnas ryšys nuo - 0,5 iki - 0,2 ir nuo 0,2 iki 0,5 Labai silpnas ryšys nuo - 0,2 iki 0 ir nuo 0 iki 0,2
Nėra ryšio 0
TYRIMO REZULTATAI
3.1 Atlantinių silkių (Clupea harengus) lytis, ilgis, svoris ir užkrėstumas Anisakis parazitais
22 4 pav. Vidutinis Atlantinių silkių svoris (kg) skirtingose Ukmergės miesto prekybos vietose
Pamatavus Atlantinių silkių ilgį, nustatyta, kad vidutinis visų tyrime naudotų silkių ilgis yra 31,63±53,49 cm (27 cm. – 36 cm.). Trumpiausios Atlantinės silkės – turgaus prekyvietėje PCT, vidutinis ilgis 27,58±0,507 cm. (27 cm. – 28 cm.), ilgiausios – prekybos centre PCR, vidutinis ilgis 34,07±1,605 cm. (29 cm. – 35 cm.) ( 5 pav. )
5 pav. Vidutinis Atlantinių silkių ilgis (cm.) skirtingose Ukmergės miesto prekybos vietose Ištyrus 60 vienetų Atlantinių Silkių, nustatytas 98,3 proc. silkių užkrėstumas parazitais. Iš visų tirtų silkių tik vienoje (1,7 proc.) nerastas nei vienas parazitas. Iš viso aptikti 383 nematodai. Daugiausiai jų aptikta žuvų žarnose – 242 vnt. (63,19 proc.), mažiau skrandyje – 73 vnt. (19,06 proc.) ir pilvo ertmėje – 68 vnt. (17,75 proc.) ( 6 pav. )
23 6 pav. Parazitų, rastų tirtuose žuvų mėginiuose, pasiskirstymas pagal žuvies anatomiją,
proc.
Daugiausiai Atlantinių silkių parazitų buvo rasta silkėse, pirktose prekybos centre PCI – 142 vnt., vidurkis 9,46±9,46 vnt., didžiausia reikšmė 34, mažiausia – 4 vnt. Mažiausiai parazitų rasta silkėse pirktose prekybos centre PCR – 70 vnt., vidurkis 4,66±0,899, didžiausia reikšmė – 7, mažiausia – 3 vnt. Prekybos centro PCM silkėse rasti 89 parazitai, vidurkis – 5,933±4,447, mažiausia reikšmė – 0, didžiausia – 15 vnt. Turgavietės PCT silkių nematodų skaičius 82 vnt., vidurkis 5,46±3,777, didžiausia vertė – 19 vnt., mažiausia – 4 vnt. ( 7 pav. ).
7 pav. Atlantinių silkių parazitų skaičius skirtingose Ukmergės miesto prekybos vietose
69,19 19,06
17,75
Parazitų pasiskirstymas pagal Atlantinės silkės anatomiją,
proc.
Nematodai Atlantinių silkių žarnose Nematodai Atlantinių silkių skrandyje Nematodai Atlantinių silkių pilvo ertmėje
24 Tirtoje žuvų imtyje 51,7 proc. (n=31) sudarė patelės ir 48,3 proc. (n=29) patinai. Vidutinis lervų skaičius patinuose 5,827±2,77 vnt., iš viso Atlantinių silkių patinuose aptikti 169 nematodai.
Patelėse vidutinis parazitų skaičius – 6,90±6,34 vnt., iš viso Atlantinių silkių patelėse nustatyta 214 lervų.
Tiriant lervų pasiskirstymą pagal žuvų lytį ir kurioje žuvies anatominėje vietoje jos rastos, nustatyta, kad tiek patelėse (59,34 proc. 127 vnt. ), tiek patinuose (68,04 proc., 115 vnt.) daugiausiai parazitų rasta žarnyne ( 8 pav. ).
8 pav. Parazitų pasiskirstymas pagal Atlantinių silkių lytį ir anatominę sritį, kurioje buvo rastas
Vertinant žuvų ilgio, svorio ir parazitų skirtumą tarp Atlantinės silkės patinėlių ir patelių, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ilgio (p=0,000) ir svorio (p=0,020). Skirtumo nerasta tarp parazitų kiekio ir žuvies lyties (p=0,404, p>0,05). Duomenys pateikti 4 lentelėje.
24,76 11,83 59,34 68,04 15,9 20,13 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Patelės Patinai
25 4 lentelė. Ilgio, svorio ir parazitų skirtumai pagal lytį
N Vidurkiai Standartiniai nuokrypiai t Laisvės laipsniai Reikšmingumo lygmuo p Ilgis ♀ 31 33,12 2,376 -4,536 58 0,000* ♂ 29 30,03 2,896 Svoris ♀ 31 382,42 65,02 -2,466 58 0,020* ♂ 29 349,72 33,87 Parazitai ♀ 31 6,903 6,34 -0,840 58 0,404 ♂ 29 5,827 2,77 *Skirtumas statistiškai reikšmingas, p<0,05
Įvertinus atliktą duomenų analizę, galima teigti, jog Ukmergės mieste parduodamų Atlantinių silkių užkrėstumas parazitais yra 98,3 proc. Daugiausiai parazitų rasta silkėse, pirktose prekybos centre PCI – 142 lervos. Vertinant lervų pasiskirstymą silkių vidaus organuose, nustatyta, kad daugiausiai jų randama žuvų žarnyne, tiek pas pateles, tiek ir pas patinus. Rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp silkių lyties ir svorio bei ilgio. Statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta tarp silkės lyties ir parazitų skaičiaus. Vertinant parazitų pasiskirstymą pagal lytį ir žuvies kūno vietą, kurioje jis buvo rastas, nustatytas reikšmingas skirtumas tarp lyties ir lervų rastų skrandyje.
3.2 Silkių užkrėstumo parazitais priklausomybė nuo svorio ir ilgio
Norint įvertinti, ar galime priimti H1 hipotezę, reikia išsiaiškinti parazitų kiekio ir žuvies svorio tarpusavio koreliaciją.
26 5 lentelė. Kolmogorovo-Smirnovo ir Šapiro-Vilko testo rezultatai
Shapiro-Wilk kriterijus Kolmogorov-Smirnov kriterijus Statistika Laisvės laipsniai p Statistika Laisvės laipsniai p Ilgis 0,912 60 0,00 0,204 60 0,00 Svoris 0,619 60 0,00 0,284 60 0,00 Parazitai 0,896 60 0,00 0,215 60 0,00
Duomenų analizė rodo, kad kintamųjų duomenys nėra pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį. Būtina peržiūrėti duomenis ir juos koreguoti.
Atliekama Pearsono koreliaciją Ukmergės mieste parduodamų silkių svorio ir ilgio sąsajoms, su parazitų paplitimu, nustatyti.
Iš gautų duomenų 10 lentelėje, galima daryti išvadas išsikeltoms hipotezėms.
Hipotezė Nr. 1 - Atlantinių silkių užkrėstumas ir žuvies svoris yra koreliuojantys veiksniai, juos sieja teigiamas ryšys.
H0 –ryšio tarp požymių nėra;
H1 – koreliacinis ryšys tarp požymių yra, jis statistiškai reikšmingas.
Atlikus Pearsono koreliacija yra matoma, kad koreliacijos koeficientas (r) tarp žuvies svorio ir parazitų kiekio yra 0,277. Koeficientas rodo, kad teigiamas ryšys tarp požymių yra, bet labai silpnas, p reikšmė rodo, kad koreliacija tarp veiksnių yra statistiškai reikšminga (p<0,05).
Atsižvelgiant į p reikšmę, galima teigti, kad H0 yra atmetama. Priimama H1 hipotezė, kuri teigia, kad ryšys tarp požymių yra.
Hipotezė Nr. 2 - Atlantinių silkių užkrėstumas ir žuvies ilgis yra koreliuojantys veiksniai, juos sieja neigiamas ryšys.
H0 –ryšio tarp požymių nėra;
H1 – koreliacinis ryšys tarp požymių yra, jis statistiškai reikšmingas.
Atlikus Pearsono koreliacija yra matoma, kad koreliacijos koeficientas (r) tarp žuvies ilgio ir parazitų kiekio yra 0,274 (6 lentelė). Koeficientas rodo, kad teigiamas ryšys tarp požymių yra, bet labai silpnas, p reikšmė rodo, kad koreliacija tarp veiksnių yra statistiškai reikšminga (p>0,05).
27 6 lentelė. Anisakis spp parazitų skaičius vnt. bei nepriklausomų kintamųjų Pearsono tarpusavio koreliacija
Svoris Parazitai Ilgis
Svoris r 1 0,277* 0,666** p 0,032 0,000 N 60 60 60 Parazitai r 0,277* 1 0,274* p 0,032 0,034 N 60 60 60 Ilgis r 0,666** 0,274* 1 p 0,000 0,034 N 60 60 60
** Koreliacija reikšminga 0,01 lygmeniu * Koreliacija reikšminga 0,05 lygmeniu
Norint įvertinti įvertinti, kaip rastų parazitų skaičius priklauso nuo silkės svorio ir ilgio, sudaromas daugianarės tiesinės regresijos modelis. Sudarant regresijos modeli, priklausomu kintamuoju (Y) pasirinktas parazitu kiekis, nepriklausomi kintamieji – žuvies svoris ir ilgis. Tikriname regresijos modeli su analizuojamais kintamaisiais atsižvelgiant į priimtas hipotezes.
Y= ß1 (silkių ilgis (cm.)) + ß2 (silkių svoris (kg.))
Autokoreliacija nereikalinga, jeigu Durbino-Vatsono statistika nedaug skiriasi nuo 2 (statistikos reikšmė pakliuvo į intervalą [1,5; 2,5]) Šiuo atveju Durbino-Vatsono reikšmė yra 1,713. Determinacijos koeficiento reikšmė R = 0,302. Lentelėje (13 lentelė) apskaičiuotas determinacijos koeficientas R2=0,091, kuris rodo, kad nepriklausomi kinatamieji, silkių svoris ir ilgis, paaiškina priklauso kintamojo, užkrėstumo parazitais, dispersiją tik 9,1 proc. Determinacijos koeficientas yra variacijos dalis, kurią paaiškina modelis. Šiuo atveju determinacijos koeficientas rodo, kad 8,5 proc. parazitų kiekį stintose nulemia žuvies svoris. Kadangi R2 < 0,2, tai modelis nėra tinkamas (7 lentelė). 7 lentelė. Daugianarės regresijos modelio rezultatų suvestinė
28 Pateiktos daugianarės regresijos modelio ANOVA reikšmės (8 lentelė). Lentelėje apskaičiuotas ryšio tarp parazitų kiekio ir žuvies svorio bei ilgio statistinis reikšmingumas. Aiškinant šį modelį pasitelkiama nulinė hipotezė, kuri teigia, jog nepriklausomas kintamasis neturi įtakos priklausomam ir alternatyvi hipotezė, kad yra priklausomybė tarp veiksnių. Šiuo atveju F kriterijaus p reikšmė yra didesnė už 0,05, todėl alternatyvi hipotezė yra atmetama ir priimama nulinė. Taigi, galima teigti, kad silkės ilgis ir svoris neturi įtakos parazitų skaičiui.
8 lentelė. Rastų Anisakis spp parazitų kiekio segmentų daugianario modelio ANOVA reikšmės Kvadratų suma Laisvės laipsniai Kvadratų vidurkis F P reikšmė Regresija 131,487 2 65,743 2,859 0,066 Likutinės reikšmės 1310,697 57 22,995 Viso 1442,183 59
Apibendrinant galima teigti, kad koreliacinė analizė parodė, jog parazitų skaičius yra susijęs su silkės ilgiu ir silkės svoriu. Tačiau nustatyti ryšiai tarp kintamųjų yra labai silpni. Toliau pritaikius daugianarės regresijos modelį, nustatyta, kad parazitų skaičius nepriklauso nuo silkių ilgio ir svorio. Kad tarp kintamųjų tiesinio ryšio nėra, galima įvertinti ir vizualiai (priedai 1 ir 2).
3.3 Parazitų gyvybingumo vertinimas
30
REZULTATŲ APTARIMAS
Išnagrinėjus tyrėjų darbus ir mokslinę literatūrą buvo iškeltos hipotezės, kurias buvo bandoma patvirtinti šiame tyrime. Žuvų dydžio ir parazitų kiekio priklausomybė tyrinėta daugelio mokslininkų. M. Podolska ir J. Horbowy (2003) tirdami Atlantinių silkių dydžio priklausomybę nuo užkrėstumo parazitais nustatė, kad parazitų kiekis žuvyje penkis kartus padidėja kas 10 cm. Mažose, iki 19 cm silkėse Anisakis spp. parazitų beveik nerasta [50]. Taip pat tiriant Atlantines silkes, nustatyta teigiama koreliacija tarp silkių svorio ir parazitų lervų kiekio – kuo didesnė žuvis, tuo daugiau parazitų [51]. Panašūs tyrimai atlikti su kitomis jūrinėmis žuvimis taip pat rodo, kad yra teigiamas ryšys tarp žuvies svorio ir parazitų [52][53]. Ryšys tarp žuvies dydžio ir parazitų kiekio paaiškinamas tuo, kad kuo vyresnė ir kartu didesnė žuvis, tuo daugiau jos kūne yra susikaupusių nematodų, kurie iš organizmo nėra pašalinami. Šiame tyrime buvo nustatyta labai silpna koreliacija tarp silkių parazitų skaičiaus ir žuvų dydžio. Pritaikius regresinę analizę, nustatyta, kad parazitų skaičius nepriklauso nuo silkių ilgio ir svorio.
Tyrimo imtis buvo 60 Atlantinių silkių. Tokia imtis yra per maža tinkamai įvertinti silkių užkrėstumą. Norint gauti tikslius duomenis, žuvų imtis turėtų būti bent 80 vienetų [54]. Tyrimuose, kuriuose nagrinėtas ryšys tarp parazitų kiekio ir žuvies dydžio, žuvų imtis yra ne mažesnė nei 100 individų.
Šiame tyrime Atlantinių silkių užsikrėtimas parazitais – 98,3 proc. Panašūs rezultatai M. Bao et al. (2017) tyrime, silkių užkrėstumas > 90 proc., taip pat daugiausiai parazitų buvo rasta silkių žarnų proksimalinėje dalyje (69 proc.), ant piliorinių priedų (21 proc.), ant gonadų, kepenų ir plaukimo pūslės parazitų buvo rasta mažiausiai (5 proc.). Didelė Anisakis spp akumuliacija, daugiau nei 5 lervos, randama silkių aklojoje skrandžio dalyje (32 proc.) [55]. L. Guardone et al. (2018) silkių ir jų produktų užkrėstumo Anisakis lervomis tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dauguma nematodų buvo rasta neišdarinėtose silkėse, iš 50 tirtų žuvų, 49-ose rastas bent vienas parazitas (98 proc.) [51].
Nustatyti tikslią lervų buvimo vietą, šio tyrimo metu, buvo gana sudėtinga, nes silkių virškinimo traktas jau buvo pradėjęs irti, todėl skrodžiant silkę, lervos jau buvo pasklidusios žuvies pilvo ertmėje. Norint išsiaiškinti ar parazitai į šeimininko pilvo ertmę pateko dar jam būnant gyvam, reikėtų skrosti ką tik pagautas žuvis. Šiuo atveju, silkės buvo silpnai sūdytos, o jų sugavimo data nežinoma.
31 Daugiausiai helmintų buvo rasta Atlanto vandenyno silkėse (1-38 vienetai), o mažiausiai Juodosios jūros (1-12 vienetų) [56].
Anisakis lervos tarpinių šeimininkų organizme yra lokalizuotos kūno ertmėje, paviršiuje arba
įvairiuose žuvų vidaus organuose ir raumenyse. Jos yra pusiau skaidriose kapsulėse - cistose arba be jų. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad visos parazitų lervos buvo rastos silkių visceralinėje erdvėje, nerasta nei vienos lervos migruojančios į raumenis. Raumenų tyrimui buvo panaudotas peršvietimo metodas, tačiau jis nėra labai veiksmingas. Peršviečiant žuvų raumenis, kurie yra baltos spalvos, randama nuo 15 iki 60 proc. Anisakis spp. lervų [57]. Dėl tamsesnės Atlantinių silkių raumenų spalvos, nematodai yra dar sunkiau randami. Parazito aptikimą žuvies raumenyje taip pat lemia tyrėjo įgūdžiai, bei lervos dydis ir spalva.
Virškinimo metodas, kuomet lervos iš raumens audinio yra išlaisvinamos druskos rūgšties ir pepsino tirpalo mišiniu, yra vienas tiksliausių parazitų nustatymo būdų žuvų raumenyse. Vis dėlto, šis metodas nėra plačiai taikomas pramonėje, nes proceso metu suskaidomas raumeninis audinys [58]. Atlikus parazitų gyvybingumo testą, nustatyta, kad visos lervos yra negyvos. Lervų žūtį galėjo lemti silkių sūdymo metodas. A. Anastasio et al. (2016) tyrimo rezultatai rodo, kad ančiuvių sūdymas druskos 21 proc. tirpale bent 15 dienų, nužudo visas Anisakis spp lervas [59]. Panašūs rezultatai gauti G. Saldone et al. (2017) tyrime, kuomet menkėse esantys Anisakis nematodai žuvo, 15 dienų menkes sūdant 18,6 proc. druskos tirpale [60]. Mažesnės koncentracijos tirpaluose, parazitai išgyvena ilgiau. Apskaičiuota, kad 119 dienų yra maksimalus lervų išgyvenimo laikas, silkes sūdant 6,3 proc. druskos ir 3,7 proc. acto rūgšties tirpaluose [61].
32
IŠVADOS
1. Tirtose Atlantinėse silkėse (N=60) rastos 383 nematodų lervos. Beveik visose tirtose silk4se rasta parazitų (N=59). Daugiausiai jų aptikta žuvų žarnose – 242 vnt. (63,19 proc.), mažiau skrandyje – 73 vnt. (19,06 proc.) ir pilvo ertmėje – 68 vnt. (17,75 proc.). Daugiausiai Atlantinių silkių parazitų buvo rasta silkėse, pirktose prekybos centre PCI – 142 vnt., mažiausiai parazitų rasta silkėse pirktose prekybos centre PCR – 70 vnt. Prekybos centro PCM silkėse rasti 89 parazitai. Turgavietės PCT silkių nematodų skaičius 82 vnt.
2. Atlikus koreliacinę analizę, nustatyti labai silpni ryšiai tarp silkių parazitų skaičiaus ir žuvies ilgio (r=0,274). Tolimesnė regresinė analizė parodė, kad parazitų skaičius nepriklauso nuo silkių ilgio (p=0,066).
3. Atlikus koreliacinę analizę, nustatyti labai silpni ryšiai tarp silkių parazitų skaičiaus ir žuvies svorio (r=0,277). Tolimesnė regresinė analizė parodė, kad parazitų skaičius nepriklauso silkės svorio (p=0,066).
33
REKOMENDACIJOS
34
NAUDOTA LITERATŪRA
1. Phan V, Ersbøll AK, Do DT, Dalsgaard A. Raw-fish-eating behavior and fishborne zoonotic trematode infection in people of northern Vietnam. Foodborne Pathog Dis. 2011;8(2):255-60. 2. Kent AJ, Pert CC, Briers RA, Diele K, Rueckert S. Increasing intensities of Anisakis simplex third-stage larvae (L3) in Atlantic salmon of coastal waters of Scotland. Parasit Vectors. 2020; 12 13:62.
3. European Food Safety Authority 2010. Scientific opinion of the Panel on Biological Hazards on risk assessment of parasites in fishery products. EFSA J. 8:10–43.
4. Clupea harengus Linnaeus, Atlantic herring. Puslapis internete. [elektroninis išteklius] [ žiūrėta 2020 m. sausio 2 d.] Prieiga per internetą https://www.fishbase.de/summary/24. 5. Flinkaman J, Aro E, Vuoriman I, Viitasalo M. Changes in northern Baltic zooplankton and
herring nutrition from 1980s to 1990s: top-down and bottom-up processes at work. Mar Ecol Prog Ser 1998; 165: 127-136.
6. Brunel T, Dickey-Collas M, Effects of temperature and population density on von Bertalanffy growth parameters in Atlantic herring: A macro-ecological analysis, 2010, Marine Ecology Progress Series; 405: 15–28.
7. Oregon State University Seafood Network Information Center 2014. Online document, [elektroninis išteklius] [ žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.] Prieiga per internetą http://seafood.oregonstate.edu/.pdf%20Links/Omega-3%20Content%20in%20Fish.pdf 8. 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2092, kuriuo
iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos [elektroninis išteklius] [ žiūrėta 2019 m. rugsėjo 26 d.] Prieiga per internetą https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32017R2092
9. Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos. Lietuvos žuvininkystė dokumentai, faktai, skaičiai 2008–2014,Vilnius
10. 2018-10-19 Lietuvos žuvų perdirbimo pramonės įmonėse pagaminta produkcija pagal gamybos ir žuvų tipą 2018 m. I pusmetį [elektroninis išteklius] [ žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.] Prieiga per internetą https://www.vic.lt/zumpris/2018/10/19/2018-10-19-lietuvos-zuvu- perdirbimo-pramones-imonese-pagaminta-produkcija-pagal-gamybos-ir-zuvu-tipa-2018-m-i-pusmeti/
11. Rucinski P. Report on Fish and Seafood Market in Lithuania. Office of Agricultural Affairs, Warsaw, Poland 2017.
12. EUROSTAT, žvejybos išteklių duomenų bazė [elektroninis išteklius] [ žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.] Prieiga per internetą https://ec.europa.eu/eurostat/web/fisheries/data/database
13. Iwanowicz DD. Overview On The Effects Of Parasites On Fish Health. Conference: Bridging America and Russia with Shared Perspectives on Aquatic Animal Health. Proceedings of the Third Bilateral Conference between Russia and the United States, Volume: 3. 2011
14. Secombes C.J, Chappell L.H. Fish immune responses to experimental and natural infection with helminth parasites Annual Review of Fish DiseasesVolume 6, 1996, Pages 167-177 15. Fiorenza E A, Wendt C A, Dobkowski K A, King TA, Pappaionou M, Rabinowitz P,
35 16. Levsen A, Berland B, Woo P.T.K., Buchmann K. Anisakis species Fish Parasites,
Pathobiology and Protection, 2012; 298-309 p.
17. Larrat S, Bouchard F, Séguin G, Lair S. J Relationship between red vent syndrome and anisakid larvae burden in wild atlantic salmon (Salmo salar). Wildl Dis 2013 (2):229-34. 18. Sprengel G, Liichtenberg H. Infection by endoparasites reduces maximum swimming speed
of European smelt Osmerus eperlanus and European eel Anguilla anguilla, Dis. aquat. Org. 1991; 11: 31-5
19. Mehrdana F., Bahlool Q. Z., Skov, J., Marana, M. H., Sindberg, D., Mundeling, M., Overgaard, B. C., et al. Occurrence of zoonoticnematodes Pseudoterranova decipiens,
Contracaecum osculatum and Anisakis simplex in cod (Gadus morhua) from the Baltic
Sea. Veterinary Parasitology, 2014; 205: 581 – 587.
20. Zuo S., Al-Jubury A., Korbut R., Christensen N.H., Kania P.W., Buchmann K., Host size dependent infection dynamics of Contracaecum osculatum (Nematoda, anisakidae) in Baltic cod (Gadus morhua) associated with differential food preferences. Dis. Aquat. Org. 2016; 120, 69–75.
21. Horst K. Nematode larvae in fish on the German market 20 years of consumer related research, Archiv für lebensmittelhygiene 2008; 59(3):107-116
22. Bao M, Piercea GJ, Strachanb NJC, Martíneze C, Fernándeze R, Theodossiou I. Consumers’attitudes and willingness to pay for Anisakis-freefish in Spain. Fisheries Research 2018; 202: 149–160
23. Szostakowska B, Myjak P, Wyszyński M, Pietkiewicz H, Rokicki J. Prevalence of anisakin nematodes in fish from Southern Baltic Sea. Pol J Microbiol. 2005;54:41-5
24. Mattiucci S, Cipriani P, Webb SC, Paoletti M, Marcer F, Bellisario B, Gibson DI, Nascetti G Genetic and Morphological Approaches Distinguish the Three Sibling Species of the Anisakis
simplex Species Complex, with a Species Designation as Anisakis berlandi n. sp. for A.
simplex sp. C (Nematoda: Anisakidae), Journal of Parasitology 2014;100(2):199-214
25. Abollo E, Gestal C, Pascual S. Anisakis infestation in marine fish and cephalopods from Galician waters: an updated perspective. Parasitol. Res 2001;87:492–499.
26. Anisakis Life Cycle. U.S. Department of Health & Human Services [elektroninis išteklius] [ žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.] Prieiga per internetą https://www.cdc.gov/parasites/anisakiasis/biology.html
27. Buchmann K, Mehrdana F. Effects of anisakid nematodes Anisakis simplex (s.l.),
Pseudoterranova decipiens (s.l.) and Contracaecum osculatum (s.l.) on fish and consumer
health. Food and Waterborne Parasitology, 2016;4: 13–22
28. Oxford Textbook of Zoonoses: Biology, Clinical Practice, and Public Health Control (2 ed.) [elektroninis išteklius] [ žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.] Prieiga per internetą
https://oxfordmedicine.com/view/10.1093/med/9780198570028.001.0001/med-9780198570028
29. Kang DB, Park WC, Lee JK. Chronic gastric anisakiasis provoking a bleeding gastric ulcer Ann Surg Treat Res. 2014; 86(5): 270–273
30. Daschner A, Cuellar C, Rodero M. The Anisakis allergy debate: Does an evolutionary approach help? Trends in Parasitology, 2012; 28(1), 9–14.
31. Cavallero S, Martini A, Migliara G, Ivicoli S, Anisakiasis in Italy: Analysis of hospital discharge records in the years 2005-2015. PLoS One. 2018; 13(12)
36 33. Audicana, MT, Fernandez de Corres, L, Munoz, D., Fernandez, E., Navarro, J.A., del Pozo, M.D. Recurrent anaphylaxis caused by Anisakis simplex parasitizing fish. J. Allergy Clin. Immunol. 1995; 96: 558–560.
34. Fitzsimmons CM., Falcone FH., Dunne DW. Helminth allergens, parasite-specific IgE, and its protective role in human immunity. Front. Immunol. 2014; 5, 61.
35. Sastre J, Lluch-Bernal M, Quirce S, Arrieta I, Lahoz C, Del Amo A, Fernández-Caldas E, Marañón F. A double-blind, placebo-controlled oral challenge study with lyophilized larvae and antigen of the fish parasite, Anisakis simplex, Allergy. 2000;55(6):560-4.
36. Uña-Gorospe M, Herrera-Mozo I, Luisa Canals M, Martí-Amengual G, Sanz-Gallen P. Occupational disease due to Anisakis simplex in fish handlers. Int Marit Health 2018;69(4):264-269.
37. Moneo I, Caballero ML, González-Muñoz M, Rodríguez-Mahillo AI, Rodríguez-Perez R, Silva A. Isolation of a heat-resistant allergen from the fish parasite Anisakis simplex. 2005;96(5):285-9.
38. Nieuwenhuizen NE, Lopata AL. Anisakis – a food-borne parasite that triggers allergic host defences. Int. J. Parasitol. 2013; 43, 1047–1057.
39. Sohn WM, Na BK, Kim TH, Park, TJ. Anisakiasis: Report of 15 Gastric Cases Caused by Anisakis Type I Larvae and a Brief Review of Korean Anisakiasis Cases. KoreanJ. Parasitol. 53, 2015; 465–470
40. Mattiucci, S. et al. Anisakiasis and gastroallergic reactions associated with Anisakis pegreffii infection, Italy. Emerg. Infect. Dis. 2013;19,496–499.
41. Bouwknegt M, Devleesschauwe B, Graham H, Robertson LJ, van der Giessen J. Prioritization of food- borne parasites in Europe. Euro Surveill. 2018; 23: 17-00161[ žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.] Prieiga per internetą https://www.eurosurveillance.org/content/10.2807/1560-7917.ES.2018.23.9.17-00161
42. Kołodziejczyk L, Szostakowska B, Sobecka E, Szczucki K, Stankiewicz K. First case of human anisakiasis in Poland. Parasitol Int. 2020;76
43. World Health Organization Food and Agriculture Organization of the United Nations (FAO) Code of practice for fish and fishery products, First edition, Rome, 2009 [elektroninis išteklius] [ žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.] Prieiga per internetą http://www.fao.org/3/a1553e/a1553e00.htm
44. KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2074/2005 2005 m. gruodžio 5 d. nustatantis įgyvendinimo priemones tam tikriems produktams pagal Reglamentą(EB) Nr. 853/2004 ir oficialios kontrolės organizavimui pagal Reglamentus (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, nukrypstantis nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EB)Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004.
45. World Health Organization Food and Agriculture Organization of the United Nations (FAO) Standard for salted atlantic herring and salted sprat. Codex stan 244-2004.
46. Podolska M, Pawlikowski B, Nadolna-Ałtyn K, Pawlak1 J, Komar-Szymczak K, Szostakowska B. How effective is freezing at killing Anisakis simplex, Pseudoterranova
krabbei, and P. decipiens larvae? An experimental evaluation of time-temperature conditions.
Parasitology Research, 2019; 118:2139–2147
47. Šimat V, Trumbi´c Ž. Viability of Anisakis spp. Larvae After Direct Exposure to Different Processing Media and Non-Thermal Processing in Anchovy Fillets. Fishes, 2019; 4,19 48. Isabel Rodríguez-Mahillo A, González-Muñoz M, de las Heras C, Tejada M, Moneo I.
37 49. Janilionis V. Koreliacinės ir regresinės analizės pagrindai. [elektroninis išteklius] [ žiūrėta 2020 m. kovo 12 d.] Prieiga per internetą http://www.lidata.eu/index.php?file=files/ mokymai/Janilionis_III/jan_III.html&course_file=jan_III_1.html
50. Podolska M, Horbowy J. Infection of Baltic herring (Clupea harengus membras) with
Anisakis simplex larvae, 1992–1999: a statistical analysis using generalized linear models.
ICES Journal of Marine Science 2003; 60(1):85-93
51. Guardone L, Nucera DM, Armani A, et al. Occurrence, distribution and viability of Anisakis spp. larvae in various kind of marketed herring products in Italy. Food Control 2018;101 52. Gaya M, Bao M, MacKenzie K, Pascualc S, Buchmannd K, Bourgaua O, Couvreura C,
Mattiuccie S, Paolettie M, Hastieb LC, Levseng A, Pierceb GJ. Infection levels and species diversity of ascaridoid nematodes in Atlantic cod, Gadus morhua, are correlated with geographic area and fish size. Fisheries Research; 2017
53. Leea EM, Khan RA. Length±weight±age relationships, food, and parasites of Atlantic cod (Gadus morhua) off coastal Labrador within NAFO Divisions 2H and 2J-3K. Fisheries Research 2000; 45: 1
54. S. Shvydka S, Sarabeev V, Estruch D, Cadarso-Suárez C. Optimum sample size to estimate mean parasite abundance in fish parasite surveys. Helminthologia, 2018; 55, 1: 52 – 59 55. Bao M, Strachan NJC, Hastie LC, MacKenzie K, Seton HC, Pierce GJ. Employing visual
inspection and Magnetic Resonance Imaging to investigate Anisakis simplex s.l. infection in herring viscera. Food Control 2017; 75: 40-47
56. Shevchuk T. V, Seratko M. K, Ovsyenko M. S, Novgorodska V. N. The degree of residual invasion after infection with Anisakiasis fish of various culinary processing. Carpathian Journal of Food Science and Technology, 2020; 12(2), 125-133
57. Levsen A, Lunestad BT, Berland B. Low Detection Efficiency of Candling as a Commonly Recommended Inspection Method for Nematode Larvae in the Flesh of Pelagic Fish J Food Prot. 2005;68(4):828-32.
58. M. Gómez-Morales, C. Martínez-Castro, M. Lalle, R. Otero, P. Pezzotti, E. Abollo, E. Pozio. UV-press method versus artificial digestion method to detect Anisakidae L3 in fish fillets: comparative study and suitability for the industry, Fish. Res., 2018; 202:22-28
59. Anastasio A, Smaldone G, Cacace D, Marrone R, Lo Voi A, Santoro M, Cringoli G, Pozio E. Inactivation of Anisakis pegreffii larvae in anchovies (Engraulis encrasicolus) by salting and quality assessment of finished product. Food Control 2016;64:115-9.
60. Smaldone G, Marrone R, Palma G, Sarnelli P, Anastasio A. Preliminary study on the inactivation of anisakid larvae in baccalà prepared according to traditional methods. Ital J Food Saf. 2017;20, 6(4): 6964.
38
PRIEDAI
1 priedas
