Gydytojų nuomonė apie nuotolinių kursų organizavimą ir pateikimą

Pasirinkdami kursus, respondentai turėjo galimybę dalyvauti daugiau vienuose ar keliuose nuotoliniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose: pedagogikos ir bendravimo pagrindų, vaikų ligų, kompiuterinio raštingumo, visuomenės psichikos sveikatos, vidaus ligų, chirurgijos, akušerijos ir ginekologijos, traumatologijos ir ortopedijos.

Pagal anketų rezultatus nustatyta, kad daugiausiai respondentų dalyvavo pedagogikos ir bendravimo pagrindų kursuose, o maţiausiai - chirurgijos, akušerijos ir ginekologijos bei traumatologijos ir ortopedijos kursuose. Kompiuterinio raštingumo kursus pasirinko 53 gydytojai (3.1.1 pav.). 15 15 15 23 32 53 77 128 0 20 40 60 80 100 120 140 Chirurgijos Akušerijos ir ginekologijos Traumatologijos ir ortopedijos Vidaus ligų Visuomenės psichikos sveikatos Kompiuterinio raštingumo Vaikų ligų Pedagogikos ir bendravimo pagrindų

Dalyvių skaičius

3.1.1. pav. Dalyvių skaičius įvairiuose kursuose

Respondentų buvo klausiama, kokiuose rengiamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose nuotoliniu būdu jie dar norėtų dalyvauti ateityje. Jų pageidavimai dalyvauti kituose kursuose pateikiami 3.1.1. lentelėje, kurioje matyti, kad kompiuterinio raštingumo kursai yra patys reikalingiausi (juos rinktųsi 43,1 proc. respondentų). Pagal tai galima teigti, kad kompiuterinio raštingumo tobulinimas yra reikalingas gydytojams.

3.1.1. lentelė. Pageidavimas dalyvauti ateityje rengiamuose kursuose Kursai Norinčių dalyvauti procentas

Kompiuterinio raštingumo ^43,1

Vidaus ligų 25,0

Visuomenės psichikos sveikatos 18,6

Chirurgijos ^12,7

Akušerijos ir ginekologijos 11,3 Traumatologijos ir ortopedijos ^11,3

Vaikų ligų 17,2

Pedagogikos ir bendravimo pagrindų 14,7

Nustatyta, kad 8,3 proc. apklaustų gydytojų 3.1.1. lentelėje nurodytuose kursuose dalyvauti nenorėtų.

Vertinant respondentų atsakymus apie tai, iš kur jie gavo informacijos apie organizuojamus kursus nustatyta, kad apie kursus gydytojai daugiausia suţinojo iš savo kolegų (40,2 proc.) arba internete (31,4 proc.). Dalis tiriamųjų apie kursus suţinojo iš darbdavio (24,5 proc.), konferencijose (7,8 proc.) arba kitur (17,2 proc.).

Kadangi siekiant dalyvauti nuotoliniuose kursuose reikalingas bent jau minimalus kompiuterinis raštingumas, todėl tyrimo metu buvo klausiama apie respondentų kompiuterinius įgūdţius. Nustatyta, kad daugiau nei pusė gydytojų pakankamai įvaldę pagrindines programas ir įgūdţius dirbant kompiuteriu – teksto redaktoriumi (91,2 proc.), naršykle (84,8 proc.), el. pašto programa (77,9 proc.). Daugiau nei pusė gydytojų buvo pakankamai įvaldę pristatymų programą (58,3 proc.) ir skaičiuoklę (52,5 proc.). Nepaisant šių įgūdţių, tik 13,2 proc. respondentų savo profesinėje veikloje nejaučia kompiuterinio raštingumo trūkumo, t.y. galima daryti prielaidą, kad jie nėra patenkinti net ir tais įgūdţiais, kurie yra daugmaţ patenkinami.

Studijoms reikalinga medţiaga buvo pateikta „WebCT“ naršymo aplinkoje, kuri yra viena iš populiariausių nuotoliniuose kursuose. Dauguma respondentų (75,5 proc.) buvo patenkinti šia aplinka. Naršyti buvo nepatogu tik 2,5 proc. respondentų.

Nors kursų metu dalyviams ir buvo suteikta pakankamai alternatyvų ieškant sprendimų būdų, tačiau didţioji dalis (63,2 proc.) gydytojų su kursais susijusias problemas vis tik sprendė savarankiškai (3.1.2. pav.). Daugiau nei trečdalis respondentų, iškilus sunkumams, tardavosi su kolegomis arba kursų administratoriumi elektroniniu paštu.

15,7 35,3 46,6 63,2 0 20 40 60 80 100 Susirašinėja su dėstytojais elektroniniu paštu Susirašinėja su kursų administratoriumi elektroniniu paštu Sprendţia su kolegomis Sprendţia savarankiškai proc.

3.1.2. pav. Kursų metu iškilusių problemų sprendimo būdai

Vertinant ankstesnę nuotolinio mokymosi patirtį nustatyta, kad daugumai respondentų (86,8 proc.) tai buvo pirmieji kvalifikacijos tobulinimo kursai nuotoliniu būdu jų gyvenime.

Kripalani ir kt. (1997) teigia, kad internetas gali būti naudingas sprendţiant pacientų gydymo problemas (40), kadangi gydytojui svarbu turėti kiek įmanoma naujesnes ţinias greta gydytojo patirties. Todėl tyrimo metu siekta nustatyti ar įgytos ţinios praverčia gydytojo praktikoje. Du trečdaliai respondentų (66,7 proc.) kursuose įgytas ţinias pritaikė savo kasdieniniame darbe (3.1.3 pav.).

67% 2%

30%

1%

Taip Ne Iš dalies Neţinau

Respondentų buvo klausiama, ar jie sutiktų lankyti kvalifikacijos tobulinimo kursus nuotoliniu būdu, jeigu šie kursai būtų mokami. Beveik pusė respondentų (46 proc.) neţinojo ar lankytų kvalifikacijos tobulinimo kursus, tačiau trečdalis (29 proc.) buvo pasiruošę uţ kursus mokėti iki 300 Lt, o 3 proc. mokėtų net ir daugiau nei 500 Lt (3.1.4. pav.).

46%

29% 4%

3% 18%

Neţino Uţ kursus mokėtų iki 300 Lt

Uţ kursus mokėtų 301- 500 Lt Uţ kursus mokėtų ≥ 500 Lt Nekeltų kvalifikacijos

3.1.4. pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal ketinimus mokytis nuotoliniu būdu

priklausomai nuo kainos

Nors ir galima būtų tikėtis, kad gydytojai, kurių darbo grafikas yra labai uţimtas, savo noru į kursus neitų, tačiau tyrimas parodė, kad 87,7 proc. respondentų rinktųsi nuotolinius KTK net ir tuo atveju, jei persikvalifikavimas nebūtų reikalingas licencijai pratęsti.

Vertinant įvairias KTK formas nustatyta, kad respondentams priimtiniausias būdas buvo būtent nuotolinis mokymasis (88,2 proc.). Konferencijos, tradiciniai (nenuotoliniai) tobulinimosi kursai, seminarai ir staţuotės buvo priimtini pusei–dviem trečdaliams (60–70 proc.) tiriamųjų. Kiti kvalifikacijos tobulinimo būdai buvo gerokai maţiau priimtini (3.1.5. pav.).

1,0 14,8 52,5 52,5 59,3 66,2 88,2 11,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Kita Mokslinių pranešimų skaitymas Paskaitų skaitymas Seminarai Staţuotės Tobulinimosi kursai (ne nuotoliniai) Konferencijos Nuotolinis mokymasis

proc.

3.1.5. pav. Kvalifikacijos tobulinimo formų priimtinumas respondentams

Taigi, nustačius tą faktą, kad gydytojams nuotoliniai kursai iš esmės priimtini, buvo išanalizuota jų nuomonės argumentacija. Apklausoje dalyvavę gydytojai išvardijo daug nuotolinių kursų privalumų, iš kurių didţiausi – galimybė mokytis neatsitraukiant nuo darbo, kursų patogumas ir galimybė atnaujinti ţinias. Be to, ir kiti privalumai buvo įvardijami daţniau nei kas antro respondento (3.1.6. pav.). Nors kai kurie uţsienio tyrimai nurodo, kad individualaus mokymosi galimybė yra viena iš esminių privalumų nuotoliniame mokymesi, tačiau mūsų populiacijoje šis privalumas įvertintas menkai (23 proc.).

7,4 23,5 54,4 69,1 73,5 74,0 85,3 88,7 92,6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Kita Mokytis tik tai, kas individualiai reikalinga Pateikiama reikalinga medţiaga Galima mokytis neatsitraukiant nuo šeimos Sutaupo daug laiko Pigu Galimybė atnaujinti turimas teorines ţinias Patogu Galima mokytis neatsitraukiant nuo darbo

proc.

Su sunkumais studijuojant nuotoliniu būdu susidūrė 32,4 proc. tiriamųjų. Daţniausiai tarp visų respondentų (apie 20 proc.) buvo minimas uţimtumas darbe ir nepakankamas kompiuterinis raštingumas (3.1.7. pav.).

0,5 3,4 3,4 13,7 19,1 22,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Netinkamas kursų pateikimo būdas

Ribotos galimybės naudotis kompiuteriu

Kita Ribotos uţsienio kalbų ţinios Nepakankamas kompiuterinis

raštingumas Uţimtumas darbe

proc.

3.1.7. pav. Iškilę sunkumai nuotolinių kursų metu

Įvertinus pagrindinius nuotolinių kursų privalumus ir trūkumus, taip pat atlikta papildoma analizė siekiant įvertinti maţiau svarbius aspektus. Apklausos metu respondentai paminėjo ir papildomų argumentų:

Gydytojų pateikti papildomi nuotolinių KTK privalumai: Padeda planuoti laiką;

Skatina aktyviai mokytis;

Gali skirti laiko tada, kada turi, nereikia derintis;

Kursų metu pateikta medţiaga gali būti perţiūrima, panaudojamos atnaujintos ţinios, nauji metodai ar kai kas, kas reikalinga darbe;

Dėl tokio tobulinimosi nenukenčia pacientai;

Tai patogus būdas sukaupti būtinas kvalifikacijai kelti valandas, reikalingas licencijai gauti;

Galimybė bendrauti gyvai (virtualūs pokalbiai), kas mokymo procesui suteikia patrauklumo;

Galima daugiau įsigilinti, pasikartoti, nereikia konspektuoti ranka, niekas netrukdo nuoširdţiai mokytis;

Siekiant gerai išspręsti uţduotis reikia savarankiškai ieškoti papildomos literatūros; Į mokymosi procesą įsitraukia ir kiti kolegos, dėl ko yra nauda visiems;

Mokytis įdomu ir leidţia neatsilikti nuo naujų technologijų.

Gydytojų pateikti papildomi nuotolinių KTK trūkumai:

Apsunkina glaustokas kursų laikas, tenka pasispausti, o darbų metu kartais nemaţa kitų uţduočių, pvz., kad ir tvarkant medicininę dokumentaciją;

Yra ribotas kursų specializacijų skaičius (nepakankamas pasirinkimas); Jei kursai vyktų uţsienio kalba, negalėčiau dalyvauti;

Nemaţai kursų yra mokami, jų turinys siaurokos apimties, todėl mokėti uţ juos nemaţą kainą nesinori;

Nevisada yra palanki šeimyninė situacija (vaikai).

Vertinant kursų trukmę nustatyta, kad 91,7 proc. respondentų nuomone kursų trukmė buvo optimali. 90,2 proc. nurodė, kad registruojantis į kursus internetu sunkumų nekilo. Tačiau respondentai paţymėjo keletą iškilusių sunkumų:

Problemos dėl interneto;

Sunkiai pavyko įdiegti reikalingas paprogramas;

Senas kompiuterio sisteminis blokas sąlygoja lėtą darbą;

Problemos dėl nepakankamo kompiuterinio raštingumo ir neįgudimo kursų pradţioje; Slaptaţodţių įvedimo, registracijos klausimai ir t.t.;

Dėl kompiuterio naudojimo;

Ilgokai negavo jokio atsakymo; Pamiršta anglų kalba;

Neţinoma aplinka, uţtrukau laiko.

Respondentai anketose pareiškė savo nuomonę apskritai apie nuotolinių studijų organizavimą Lietuvoje:

1. Dauguma (93,2 proc.) respondentų teigė, kad švietimo sistemoje reikėtų plačiau taikyti nuotolinį mokymąsi;

2. Persikvalifikavimui nuotolinis mokymasis tinka 29,4 proc. respondentų nuomone, 55,9 proc. abejoja, 14,7 proc. nesutinka;

3. Didţioji dauguma (97,6 proc.) respondentų sutiko, kad nuotolinis mokymasis tinka kvalifikacijai kelti.

Dėl pakankamai gero nuotolinių kursų įvertinimo dauguma respondentų (98,5 proc.) rekomenduotų kelti kvalifikacija nuotoliniu būdu ir savo kolegoms.

Apibendrinimas: Galima teigti, kad gydytojams nuotoliniai kvalifikacijos tobulinimo

kursai yra reikalingi; ypač jie rinktųsi kompiuterinio raštingumo kursus. Tai rodo, kad vis dar yra jaučiama kompiuterinio raštingumo stoka (pvz., daugiau kaip trečdalis respondentų iškilusius sunkumus sprendţia su kolegomis). Tarp didţiausių problemų mokantis nuotoliniu būdu minima nepakankamas kompiuterinis raštingumas ir uţimtumas darbe. Tarp didţiausių nuotolinių kursų privalumų paminėti galimybė mokytis neatsitraukiant nuo darbo, kursų patogumas ir galimybė atnaujinti ţinias. Dauguma respondentų teigia, kad švietimo sistemoje reikėtų plačiau taikyti nuotolinį mokymąsi.

3.2. Skirtingų demografinių ir socialinių grupių gydytojų nuomonės įvertinimas apie