Sveikatos vadybos katedra
Jolanta Bukartienė
GYDYTOJŲ NUOMONĖ APIE KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ
NUOTOLINIU BŪDU
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė doc. dr. Skirmantė Starkuvienė
Konsultantas
asist. Kastytis Šmigelskas 2008-06-05 d.
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
GYDYTOJŲ NUOMONĖ APIE KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ NUOTOLINIU BŪDU Jolanta Bukartienė
Mokslinė vadovė doc. dr. Skirmantė Starkuvienė Konsultantas asist. Kastytis Šmigelskas
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2008. 72 p.
Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos gydytojų nuomonę apie nuotolines studijas.
Tyrimo metodika: 2008 m. sausio–kovo mėnesiais buvo išsiųstos anketos 480
Lietuvos ligoninių gydytojų, kurie studijavo Kauno medicinos ir Vilniaus universitetų kvalifikacijos tobulinimosi kursuose nuotoliniu būdu. Iš jų tinkamai uţpildyta buvo 204 anketos (atsako daţnis 42,5 proc.). Respondentai turėjo galimybę dalyvauti daugiau nei vienuose kursuose: pedagogikos ir bendravimo pagrindų, vaikų ligų, kompiuterinio raštingumo, visuomenės psichikos sveikatos, vidaus ligų, chirurgijos, akušerijos ir ginekologijos, traumatologijos ir ortopedijos. Duomenų statistinė analizė atlikta „SPSS 13.0 for Windows“ programa.
Rezultatai: Tarp kursų dalyvių buvo 149 moterys (73 proc.) ir 55 vyrai (27 proc.) iš
Vilniaus (19,1 proc.), Kauno (19,1 proc.), Klaipėdos (8,3 proc.), kitų Lietuvos vietovių (53,4 proc.). Visi tyrimo dalyviai buvo gydytojai, 29–71 metų amţiaus. Pagal specializaciją jie buvo suskirstyti į 3 grupes: vaikų ligų gydytojai (33,3 proc.), šeimos gydytojai (19,6 proc.), gydytojai specialistai ir kiti (47,1 proc.). 87,7 proc. respondentų norėtų kelti kvalifikaciją nuotolinių būdu, jei persikvalifikavimas ir nebūtų reikalingas licencijai pratęsti. Kvalifikacijos tobulinimosi kursuose nuotoliniu būdu 66,7 proc. respondentų įgytas ţinias pritaikė kasdieniniame darbe. 56,9 proc. respondentų visiškai sutinka, kad švietimo sistemoje reikėtų plačiau taikyti nuotolinį mokymą. Vyresniems nei 45 m. gydytojams ir turintiems didesnį nei 20 m. darbo staţą svarbi kliūtis buvo nepakankamas kompiuterinis raštingumas. Geras nuotolinių kvalifikacijos tobulinimo kursų vertinimas statistiškai reikšmingai nebuvo susijęs su lytimi, amţiumi.
Išvados: Gydytojams nuotoliniai kvalifikacijos kursai yra reikalingi, ypač
kompiuterinio raštingumo kursai. Privalumai – galimybė mokytis neatsitraukiant nuo darbo, kursų patogumas, galimybė atnaujinti ţinias. Trūkumai – nepakankamas kompiuterinis raštingumas ir uţimtumas darbe. Gydytojų nuomone, švietimo sistemoje reikėtų plačiau
taikyti nuotolinį mokymąsi. Teigiamas visų kursų įvertinimas susijęs su tuo, kad kursų metu galima mokytis tik tai, kas individualiai reikalinga, kad kursų metu yra pateikiama reikalinga medţiaga. Kursai tenkino gydytojų lūkesčius. Gydytojams yra tinkama kursų apimtis, vertinimo sistema, teorinė medţiaga, vaizdo paskaitos, savikontrolės testai, kurso ţodynas, kurso kalendorius, susirašinėjimo forumas.
Praktinės rekomendacijos: Siekiant gydytojus motyvuoti nuotolinėms studijoms,
reikėtų įvertinti jų kompiuterinį raštingumą ir suvokiamas kliūtis pasirenkant tokius kursus. Įstaigų vadovams reikėtų daugiau dėmesio skirti būtent į nuotolinius kvalifikacijos tobulinimo kursus gydytojams, kadangi pagrindiniai privalumai yra tai, kad gydytojas gali mokytis neatsitraukdamas nuo darbo, jam patogiu laiku ir toks mokymosi būdas yra pigus.
Raktaţodţiai: nuotolinis mokymas(is), kvalifikacijos tobulinimas, kompiuterinis
ABSTRACT
Public Health Management
OPINION OF PHYSICIANS ON DISTANCE LEARNING QUALIFICATION COURSES Jolanta Bukartienė
Supervisor: Skirmantė Starkuvienė Consultant: Kastytis Šmigelskas
Kaunas university of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Health Care Management. Kaunas; 2008. 72 p.
Aim of the study: to evaluate the opinion of Lithuanian physicians on distance
learning courses.
Material and methods. During January–March 2008 there were 480 questionnaires
sent to Lithuanian physicians, who participated in distance learning qualification courses at Kaunas University of Medicine and Vilnius University. They returned as properly fullfilled 204 questionnaires (response rate 42.5%). The responders were able to participate in one or some following courses: basics of education and communication, child diseases, computer literacy, mental public health, internal diseases, surgery, obstetrics and gynecology, traumatology and orthopedics. Statistical data analysis was performed using statistical package „SPSS 13.0 for Windows“.
Results. The study sample comprised 73% women (n=149) and 27% men (n=55).
They were from Vilnius (19.1%), Kaunas (19.1%), Klaipėda (8.3%), and other localities in Lithuania (53.4%). The responders were 29–71 y/o physicians, categorized into three subgroups according to specialty: pediatrician (33.3%), family physicians (19.6%), and other physicians (47.1%). If qualification would not be required for licence renewal, 87.7% of responders would choose distance learning qualification courses anyway. As physicians stated, 66.7% of them have applied new knowledge obtained in courses in everyday practice. At all, 56.9% of courses' participants agreed, that distance learning as such should be put more into education system of Lithuania. Poor (insufficient) computer literacy was relevant issue and obstacle for distance learning in responders older than 45 y/o and more experienced physicians (>20 years of practice). High evaluation of distance learning qualification courses was statistically not related with age and gender.
Conclusions. The physicians need distance learning qualification courses, especially
computer literacy courses. Main advantages are opportunity to learn without temporary leaving workplace, convenience of courses, possibilities to update the knowledge. Main
disadvantages are insufficient computer literacy and being too busy at work. The physicians think, that distance learning should be more applied in education system. Positive evaluation of courses is related with such advantages as individual learning and absence of irrelevant information provided during the courses. Expectations of courses participants are covered. The responders are satisfied with courses volume, evaluation system, theoretical material, video lectures, self-evaluation tests, courses dictionary, courses calendar, and virtual communication (chat).
Recommendations for practice. Promotion of physicians for distance learning should
consider their computer literacy and other probable obstacles for such kind of courses. The administration of health care settings should pay more attention to distance learning qualification courses, since this enables the learning without temporary leaving workplace, the courses depend on individual schedule of physician and are relatively cheap.
Keywords: distance learning, qualification courses, computer literacy, continuous
SANTRUMPOS
ECDL Europoje ir kai kur kitur pasaulyje pripaţinta kompiuterio vartotojo
kvalifikacijos pripaţinimo ir patvirtinimo sistema (angl. European Computer Driving Licence).
IT Informacinės technologijos
ITMiS Informacinės technologijos mokslui ir studijoms
KMU Kauno medicinos universitetas
KTK Kvalifikacijos tobulinimo kursai
LGS Lietuvos gydytojų sąjunga
LieDM Lietuvos distancinio mokymo tinklas
LITNET Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas
MEDLINE Medicinos literatūros analizės ir paieškos sistema tinkle
NSC Nuotolinių studijų centras
NTMS Nuotolinės tęstinės medicinos studijos
ODLQC Atvirojo ir nuotolinio mokymosi kokybės tarnyba (angl. Open and Distance
Learning Quality Council)
PHARE Europos Sąjungos ekonominės pagalbos programa
SAM Sveikatos apsaugos ministerija
SN Standartinis nuokrypis
TMS Tęstinės medicinos studijos
UNESCO Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (angl. United
Nations Educational, Scientific and Cultural Organization)
VU Vilniaus universitetas
PAVEIKSLŲ IR LENTELIŲ SĄRAŠAS
1.1.2.1. lentelė. Nuotolinių studijų centro parengti kursai1.1.2.2. lentelė. Profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursai 2007 m. 1.1.2.3. lentelė. Transliuotos tiesioginės vaizdo paskaitos
1.3.1. lentelė. Pagrindinės nuotolinio mokymo taikymo charakteristikos pagal sąveikos lygį 1.3.1.1. lentelė. Kaip internetinio mokymosi naudojimas, iliustruoto IVIMEDS pavyzdyje, sutinka su CRISIS kriterijais efektyvioms tęstinėms medicinos studijoms
1.3.2.1. lentelė. Kirkpatrick suminio įvertinimo modelis 2.1. lentelė. Kursų tvarkaraštis ir baigusiųjų kursus skaičius
2.2. lentelė. Dalyvavusių ir nedalyvavusių apklausoje palyginimas 3.1.1. lentelė. Pageidavimas dalyvauti ateityje rengiamuose kursuose 3.3.1. lentelė. Respondentų pasitenkinimas studijų kokybės aspektais
3.1.1. pav. Dalyvių skaičius įvairiuose kursuose
3.1.2. pav. Kursų metu iškilusių problemų sprendimo būdai
3.1.3. pav. Respondentų kursuose įgytų ţinių pritaikymas kasdieniniame darbe
3.1.4. pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal ketinimus mokytis nuotoliniu būdu
priklausomai nuo kainos
3.1.5. pav. Kvalifikacijos tobulinimo formų priimtinumas respondentams 3.1.6. pav. Nuotolinių kursų privalumai
3.1.7. pav. Iškilę sunkumai nuotolinių kursų metu
3.2.1. pav. Respondentų dalis (proc.), kurie pritaikė nuotolinio mokymo kursuose įgytas
ţinias kasdieniniame darbe
3.2.2. pav. Respondentų dalis (proc.), kurie išskyrė nuotolinių kursų privalumus: pigu ir
patogu
3.2.3. pav. Respondentų dalis (proc.), kurie pasirinko nuotolinių kursų privalumus lyginant su
amţiumi
3.2.4. pav. Respondentų dalis (proc.) pagal jaučiamą kompiuterinio raštingumo trūkumą
profesinėje veikloje
3.3.1. pav. Nuotolinių kvalifikacijos tobulinimo kursų vertinimas gydytoju nuomone
3.3.2. pav. Respondentų dalis (proc.), kurie pritaikė nuotolinio mokymo kursuose įgytas
ţinias kasdieniniame darbe vertindami kursus
TURINYS
TURINYS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAI IR UŢDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 13
1.1. NUOTOLINIS MOKYMAS ... 13
1.1.1. Nuotolinės studijos Lietuvoje ... 17
1.1.2. Nuotolinių studijų organizavimas Kauno medicinos universitete ... 18
1.2. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ POPULIARĖJIMAS IR KOMPIUTERINIS RAŠTINGUMAS ... 22
1.3. NUOTOLINIŲ IR TĘSTINIŲ MEDICINOS STUDIJŲ RAIDA, ĮVERTINIMAS, TVARKA ... 26
1.3.1. Tęstinių medicinos studijų (TMS) raida ... 26
1.3.2. Nuotolinių ir tęstinių medicinos studijų įvertinimas ... 29
1.3.3. Sveikatos prieţiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarka ... 35
2. TYRIMO METODIKA ... 39
3. REZULTATAI ... 42
3.1. Gydytojų nuomonė apie nuotolinių kursų organizavimą ir pateikimą ... 42
3.2. Skirtingų demografinių ir socialinių grupių gydytojų nuomonės įvertinimas apie nuotolines studijas ... 49
3.3. Su nuotolinių kursų įvertinimu susiję veiksniai ... 55
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 60
IŠVADOS ... 64
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 65
LITERATŪRA ... 66
ĮVADAS
Mokslinėje ir populiariojoje literatūroje daug diskutuojama, kurios akademinės disciplinos tinkamos nuotoliniam mokymui. Sveikatos sektoriuje nuotolinis mokymas buvo įdiegtas vėliau nei kitose srityse, dėl sveikatos, o ypač medicinos, odontologijos bei slaugos mokymo specifikos ir keliamų uţdavinių. Didelė technologijų paţanga ir išaugęs poreikis lėmė tai, kad nuotolinis mokymas tapo viena svarbiausių alternatyvų tradiciniams mokymo metodams, kurie skirti sveikatos prieţiūros darbuotojams nuolat atnaujinti informaciją (10).
Medicinos internatūros studijos Lietuvoje vykdomos pagal vieningą programą, paruoštą Kauno medicinos universiteto (KMU) ir Vilniaus universiteto (VU) medicinos fakultetų, kolegialiai sprendţiami visi su internatūros studijų organizavimu susiję klausimai. Be to, abi šios institucijos yra suinteresuotos nuotolinių studijų plėtra, šios studijų rūšies plėtros gairės aprašytos jų plėtros strategijose, veiklos planuose 2003 – 2007 metams. Kauno medicinos universitete 2003 metais įkurtas Nuotolinių studijų centras (NSC), kurio darbuotojai dalyvavo projekte „Modernios dėstytojų, dirbančių Lietuvos universitetų internatūros programose, kvalifikacijos tobulinimo sistemos sukūrimo ir įdiegimo“ ir toliau dalyvauja organizuojant gydytojų, internų dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo studijų kursus.
Universitetų dėstytojams 2005 – 2006 m. buvo surengti apmokymai prieš paruošiant nuotolinių kvalifikacijos tobulinimosi kursų programas. Programos parengtos pagal internatūros ciklus: vaikų ligos, vidaus ligos, chirurgija, traumatologija ir ortopedija, akušerija ir ginekologija, visuomenės psichinė sveikata. Taip pat Lietuvos gydytojai 2007 lapkričio - 2008 m. sausio mėn. pagal paruoštas programas tobulino edukologijos, pedagogikos ir bendravimo pagrindus. Pageidaujantys 2006 lapkričio – 2007 sausio mėn. dalyvavo kompiuterinio raštingumo kursuose. Techniniam kursų įgyvendinimui padėjo Lietuvoje jau sukurta nuotolinių studijų sistema, veikianti internetinio mokymosi ir vaizdo konferencijų pagrindu, kuri prieinama visiems interneto vartotojams.
Visuomenės raidos tempai dabar tokie spartūs, kad kartą įgytas išsilavinimas jau nebeleidţia sėkmingai siekti karjeros visą gyvenimą bei palaikyti vienodą gyvenimo lygį. Dabar darbuotojai turi mokytis visą gyvenimą ir, nenutraukdami darbinės veiklos, daţniau keisti kvalifikaciją. Į pagalbą jiems turi ateiti informacinių technologijų sukurtos virtualios aplinkos, leidţiančios derinti darbą su studijomis, nekeičiant gyvenamosios vietos (60).
Nuotolinis švietimas populiarėja ir patogus tuo, kad nereikalauja kur nors vykti, o mokytis galima patogiu laiku ir patogioje vietoje. Aišku, keičiasi ir švietimo pobūdis – jis
tampa vis individualesnis. Dėstytojams nebūtina susitikti su kursantais, norint juos konsultuoti, kontroliuoti ar priimti atsiskaitymus. Komunikacijų sistemos leidţia artimai imituoti tradicinių studijų metodus per atstumą.
Nuotolinis mokymasis leidţia įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą idėją. Studijų procese turimų priemonių dėka efektyviai naudojamas elektroninis paštas, diskusijų lenta, kalendoriai, ţinių lygio įvertinimai, savikontrolės testai, organizuojami egzaminai, pateikiamos apţvalgos.
Studijų programos tikslai ir uţdaviniai bei besimokančiųjų norai, poreikiai, mokymosi stiliai ir esamas išsilavinimas yra pagrindas plėtojant pedagogines strategijas ir koncepcijas. Daugelis studijų tikslų ir uţdavinių gali būti efektyviau pasiekiami, nuotolinėse studijose naudojant paţangiausias technologijas, palyginant su tradicinėmis studijomis (70).
Dėstymo prasme, nuotoliniai kursai lygiaverčiai, gal net prasmingesni realūs kursai. Realiuose kursuose nėra galimybės patikrinti ar įvertinti kiekvieno dalyvio įnašo į kvalifikacijos tobulinimosi procesą. O nuotoliniu būdu įvertinamas kiekvienas dalyvis, patikrinama ir įvertinama, kaip jis įsisavino medţiagą. Taip kursantas privalo būti aktyviu dalyviu. Jei kursų dalyvis pageidauja, konsultacija teikiama individualiai.
Nuotolinio mokymosi kursai yra nuolat atnaujinami ir pildomi, atsiţvelgiant į naujausias ţinias, mokslo pasiekimus, darbo rinkos poreikius bei regiono ir šalies ekonominę ir socialinę plėtrą. Kursai daţnai būna paruošti geriausių savo srities specialistų. Be to, baigus nuotolinio mokymosi kursus išduodamas baigimo paţymėjimas, tad įgytos ţinios yra uţfiksuotos (72).
Tyrimų apie kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu tema daugiausia yra aptikta JAV ir Kanadoje. Didţiausias dėmesys juose skiriamas kompiuteriniam raštingumui, bendravimui, ţinių įsisavinimui, studijų formos patogumui, tinkamumui, individualaus mokymosi galimybei, savęs įvertinimui, mokymosi formai, moderatoriaus vaidmeniui.
Lietuvoje nuomonė apie gydytojų kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu dar nėra tirta, arba tokie tyrimai nebuvo publikuojami. Lietuvoje baigę nuotolinius kursus dalyviai yra tik apklausiami - pateikiamos kursų įvertinimo anketos. Švietimo sistemos darbuotojai, lankę nuotolinius kursus, paprastai savo nuomonę pareiškia tiesiog įvairiuose interneto puslapiuose (78, 79).
Lietuvos gydytojams kvalifikacijos tobulinimo kursai nuotoliniu būdu yra gana naujas dalykas, todėl labai svarbu išsiaiškinti vyraujančias nuomones būtent apie nuotolines studijas tokių gydytojų, kurie dalyvavo pirmuose organizuojamuose kursuose nuotoliniu būdu. Tai leis nustatyti, ar kursai yra tinkami gydytojų kvalifikacijai kelti, kokie yra privalumai ir trūkumai,
pagrindiniai sunkumai, kokios įtakos turi kompiuterinis raštingumas, uţsienio kalbų ţinios ir kiti veiksniai.
DARBO TIKSLAI IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos gydytojų nuomonę apie nuotolines studijas. Uţdaviniai:
1. Įvertinti skirtingų demografinių ir socialinių grupių gydytojų nuomonę apie nuotolines studijas.
2. Įvertinti veiksnius, susijusius su subjektyviu nuotolinių studijų kursų kokybės vertinimu.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. NUOTOLINIS MOKYMAS
Mokslas ir jo horizonto apimtis platėja su kiekviena diena. Gydytojas dirba ne tik savo darbą, bet ir visą gyvenimą studijuoja mediciną.
Vienos naujausios ir visame pasaulyje populiarėjančios studijos, yra mokymasis nuotoliniu būdu. Jau ir Lietuvoje sėkmingai sukurta nuotolinių studijų sistema, veikianti internetinio mokymosi ir vaizdo konferencijų pagrindu. Įsteigtas Lietuvos virtualus universitetas (LVU).
Lietuvoje nuotolinį švietimą organizuoja universitetai, kolegijos, aukštesniosios mokyklos.
Nuotolinis mokymasis sudaro suaugusiam individui galimybes šviestis ir mokytis jau dirbant ir turint šeimą. Tai patvirtina 92 proc. Kanadoje atlikto tyrimo respondentai (20).
Mokymasis nuotoliniu būdu suteikia ţmogui tuo metu reikalingų ţinių, derančių prie jo pradinio pasirengimo lygio, sudarant galimybę mokytis pasirinktu laiku, individualiu tempu ir patogioje vietoje (namie, darbe, mokymosi centre) ir neturint tiesioginio kontakto su dėstytoju.
Nuotolinis mokymasis suteikia galimybę nuolat visą gyvenimą kiekvienam visuomenės piliečiui tobulėti ir šviestis, kelti savo kvalifikaciją ir persikvalifikuoti.
Galima pasigirti, kad Lietuvoje jau yra galimybės teikti nuotolinį mokymą vis didesniam ţmonių skaičiui negu anksčiau, nes vis daugiau ţmonių reikalingas švietimas, mokymas ir pakartotinis tobulinimasis, o esamas informacinių technologijų lygis leidţia tai įgyvendinti.
Daţnai terminą „Nuotolinės studijos“ suprantame intuityviai, kai dėstytojas ir studentas yra atskirti. Tačiau detaliau panagrinėję šį terminą pamatysime, kad nuotolinės studijos apima labai didelę „bendrųjų studijų“ įvairovę, ir ne visuomet pavyksta rasti takoskyrą tarp tradicinių ir nuotolinių studijų. Todėl formaliai apibrėţti nuotolines studijas gana sudėtinga.
Nuotolinės studijos suprantamos kaip aukštojo mokslo studijos, kuriose studentai vietos atţvilgiu yra atskirti nuo kitų studentų ir dėstytojų. Studentams suteikiama galimybė mokytis jiems patogiu laiku, patogioje vietoje ir priimtina sparta, tam pasitelkus specialiai
parengtą mokymosi medţiagą, o komunikavimas tarp dėstytojų ir studentų vyksta pasitelkus informacines ir komunikacines technologijas. Tiesioginis dėstytojų ir studentų bendravimas (auditorijose) nuotolinėse studijose sudaro tik maţą dalį studijoms skirto laiko (37).
Nuotolinės studijos yra įrankis, kuris vienodai sėkmingai gali būti naudojamas teikiant įvairų išsilavinimą, taip pat ir kvalifikacinius laipsnius. Kuriant nuotolinių studijų programas, autoriai turi atsiţvelgti į aplinkybę, kad nebus gyvo bendradarbiavimo tarp studento ir dėstytojo (60).
Priklausomai nuo tikslų, turimų techninių priemonių ir mokymo proceso organizavimo, nuotolinės studijos gali būti realizuojamos sinchronine, asinchronine ir mišria formomis.
Sinchroninis modelis yra artimiausias tradicinėms studijoms, dar vadinamas nuotoliniu mokymu realiame laike (on-line). Uţsiėmimai vyksta pagal grafiką, palaikant ryšį techninėmis priemonėmis. Taip pat galima pateikti klausimus ir dalyvauti disputuose, todėl šiam modeliui būdingos labai geros interaktyvumo savybės. Jis tinka, kai studentai dirba grupėmis ar jiems reikia pateikti daug ţodinės ir vaizdinės informacijos.
Asinchroniniame modelyje studentui perduodama studijų medţiaga, kontrolės uţduotys ir nustatomas atsiskaitymų grafikas. Kada ir kaip mokytis, paliekama studento nuoţiūrai. Šis modelis reikalauja stiprios motyvacijos ir gebėjimo mokytis individualiai. Studijų efektyvumas auga pasitelkus informacines technologijas. Asinchroninis modelis reikalauja palyginti nedaug lėšų pačiam mokymo procesui palaikyti, tačiau mokymo medţiagos parengimas yra brangus ir reikalauja didelių darbo sąnaudų.
Šiuo metu plinta mišrus nuotolinių studijų būdas, kai paskaitos skaitomos, grupinis darbas ir diskusijos vyksta sinchroniškai, pasitelkus informacijos technologijomis: e. paštą, e. pokalbio priemones, garso ir vaizdo konferencijas, o studento individualus mokymasis vyksta asinchroniniu būdu, pateikus jam medţiagą individualiam darbui ir individualias uţduotis (60).
Tradicinėse studijose informacinės technologijos pasitelkiamos kaip studijų organizavimo priemonė, padedanti išplėsti studentų individualiojo darbo dalį. Tačiau, komunikacijų sistemos leidţia artimai imituoti tokių studijų metodus, atstumas tampa neesminiu darbo faktoriumi.
Kad išlieka įprastinio mokymosi poreikis, minima Ertmer ir kt. (2007) tyrime, kuriame nagrinėta nuotolinio mokymo galimybės fiziologijos srityje (26). Nustatyta, kad vistik išlieka įprastinio mokymo poreikis, kadangi alternatyvos yra brangios (pvz., virtuali mikroskopija ir
animacijos) arba išvis sunkiai įmanomos. Tyrėjai taip pat pabrėţė, kad reikia papildomų tyrimų šioje srityje, siekiant įvertinti studentų ţinias ir įgūdţius nuotolinių studijų atveju.
Barden ir kt. (2000) tyrime dalyvavo 42 kinefizioterapeutai, kuriame buvo lyginamos trys mokymosi formos: savarankiškas mokymasis; apmokymas, kurį teikia kitas specialistas; ir mokymas tele medicinos būdu. Iš šitų trijų mokymosi formų geriausiai įvertintas savarankiškas mokymasis, atsiliepęs visiems gebėjimams (3).
Chumley-Jones ir kt. (2002) apţvelgė 76 straipsnius apie medikų mokymą nuotoliniu būdu (14). Pagrindinė tyrimo išvada tai, kad nuotolinis mokymas yra toks pat efektyvus, bet ne geresnis kaip įprastinis (ţinių, įgūdţių ir pasitenkinimo poţiūriu).
Kripalani ir kt. (1997) tiriamieji 102 pirminės sveikatos prieţiūros specialistai iš Teksaso, JAV (40). Pagrindinis rezultatas: tęstinės studijos, naudojantis internetu, yra gera, tačiau nelabai populiari, alternatyva. Besimokantieji tokiu būdu nurodė tai kaip geriausią savarankiško mokymo formą.
Cobb (2003) tiriamieji onkologai: 201 gydytojas, 1127 slaugytojos (15). Šis tyrimas parodė, kad beveik visi onkologai naudojasi internetu, 45 proc. dalyvauja tęstiniuose kursuose nuotoliniu būdu. Tiriamieji nurodė, kad labiausiai patinka mokymasis gyvai, antroje vietoje naudojant kompaktinės plokštelės, trečioje – naudojantis internetu, ketvirtoje vietoje – iš spausdintos medţiagos.
Mamary ir Charles (2000) tiriamieji - 1120 gydytojų, gydytojų padėjėjų ir slaugytojų iš Nevados, JAV (46). Nustatyta, kad populiariausias tęstinių studijų būdas yra konferencijos, toliau spausdinta medţiaga, kompaktinės plokštelės. Pagrindinė nuotolinių studijų kliūtis – IT ţinių stoka.
Casebeer ir kt. (2004) tyrime dalyvavo 720 gydytojų iš JAV (12). Išanalizavus rezultatus, dalyviams svarbiausia buvo turinio kokybė. Pagrindinė nepasitenkinimo prieţastis – nepakankamas bendravimas. Ţinios pagerėja ir išlieka bent mėnesį. Kursuose, svarbiau analizuoti ne tekstą, o konkrečius atvejus. Dauguma gydytojų nusiteikę pagerinti savo profesinę praktiką, atitinkamai pagal išmoktus dalykus.
ODLQC standarte pabrėţiama, kad nuotolinėse studijose savarankiškas mokymasis privalo būti skatinamas, o studijų medţiaga studentams turi būti pateikiama pagal tiksliai nustatytą grafiką. Be to, visiems studentams privaloma pateikti studijų vadovą. Jei studijų programos teikimas pagrįstas technologijomis, uţ programos teikimą atsakingi darbuotojai privalo įsitikinti, kad studentai supranta techninius reikalavimus. Personalas, programos vadovai, autoriai, e. konsultantai, e. egzaminų stebėtojai, kokybės vadovai, dalyvaujantys programos gyvavimo cikle, turi turėti reikiamą kvalifikaciją. O studentams, prieš prasidedant
programai suteikiama atitinkama informacija apie programą (kursus). Taip pat turi būti numatyta galimybė greitai gauti atsakymus į iškilusius klausimus, greitai gauti savikontrolės klausimų, uţduočių atlikimo ir egzamino įvertinimus, galimybė naudotis papildomomis priemonėmis, akademine ir socialine parama. Turi būti sudaryta galimybė studentams įvertinti savo ţinių lygį bet kuriuo metu. Turi būti numatytos įvairios papildomos priemonės, taikomos kompleksiškai mokymosi metu (diskusijos, kalendorius, kurso planas, terminų ţodynėlis) ir prieinamos internetu (techninės paslaugos ir pagalbinės uţklausos, instruktaţai, galimybės naudotis elektronine biblioteka, pagalba naudotis kompiuteriu ir pan.), bei numatytos priemones egzaminų neišlaikiusiems studentams gauti specialią pagalbą ir konsultaciją (70).
Studijų procese turimų priemonių dėka efektyviai naudojamas elektroninis paštas, diskusijų lenta, kalendoriai, ţinių lygio įvertinimai, savikontrolės testai, organizuojami egzaminai, pateikiamos apţvalgos (70).
Studijų procesui svarbūs yra kokybės standartai – tai reikalavimai, kurie turi būti įvykdyti vertinamoje programoje, norimoje akredituoti. Nuotolinių studijų standartai nustato atitinkamą nuotolinių studijų lygį, privalomą institucijoms. Standartai gali būti suformuoti kokybės rodikliams ar kriterijams (jei kriterijai yra pakankamai tikslūs). Dėl to ekspertai turi vertinti programą, remdamiesi iš anksto nustatytais standartais (49).
Nuotolinės studijos – tai studijos teikiamos studentams esantiems ne mokymo institucijos buvimo vietoje. Nuotolinės studijos išsiskiria tuo, jog mokymas vyksta uţ institucijos ribų tiesiogiai nebendraujant su studentu, tačiau gali būti taikomos ir tradiciniai mokymo metodai bei kontaktinis bendravimas.
Nuotolinės studijos turi būti derinamos su paţangiomis technologijomis. Ţemiausias technologijų naudojimo lygis yra tuomet, kai naudojamas įprastas paštas (studentui siunčiamos tradicinės knygos, spausdinta medţiaga pratimams, kursiniams ir baigiamiesiems darbams). Esant aukštesniam nuotolinių studijų technologiniam lygiui naudojami garso ir vaizdo įrašai, kompiuterinės mokymo sistemos, interaktyvi vaizdo medţiaga, elektroninės studentų ţinių patikrinimo sistemos.
Aukščiausias mokymosi lygis išsiskiria tuo, kad be minėtų informacijos pateikimo priemonių, naudojamos vaizdo ir garso konferencijos, audiografinis komunikavimas, televizija, radijas ar telekonferencijos. Šiuo metu taikant paţangias technologijas priimtinas vadinamas lankstaus mokymosi modelis, kuomet, be minėtų priemonių, naudojamos interaktyvios daugialypės terpės internete, galimas priėjimas prie resursų, komunikacija vykdoma kompiuteriu.
1.1.1. Nuotolinės studijos Lietuvoje
Lietuvoje veikia mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET. Tai informacijos šaltinis, mokslininkų, studentų, moksleivių darbo ir mokymo įrankis, svarbus naujausio informacinių technologijų bandymo ir naudojimo poligonas. LITNET yra geriausia paruošta nuotolinėms studijoms technologinė terpė – juo naudojasi per 100000 vartotojų: universitetų, kolegijų, mokslinio tyrimo institutų, bibliotekų, vidurinių mokyklų, ligoninių bei kitų akademinių organizacijų.
Daugėjant kompiuterių namuose, turinčių interneto prieigą, sudaromos galimybės sparčiau plėtoti informacines technologijas nuotolinėms studijoms.
Lietuvos ateitis, priklauso nuo ţmonių kompetencijos, gebėjimo nuolat mokytis bei naudotis informacinėmis technologijos teikiamomis galimybėmis.
Dalyvaujant tarptautiniuose PHARE, Socrates, Grundvig bei Minerva, Leonardo da Vinci, Framework, UNESCO ir kituose projektuose, parengti ir jau teikiami nuotolinio mokymo kursai. Nuo 2003 m. per ITMiS programą nuotolinių kursų kūrimą pradėjo remti ir valstybė. Šiuo metu Kauno medicinos universitete ir Vilniaus universitete yra sukurta ir įdiegta moderni dėstytojų, dirbančių Lietuvos universitetų internatūros programose, kvalifikacijos tobulinimo sistema. Pagal parengtas programas yra vedami nuotoliniai kursai.
Nuotolinio mokymo ir mokymosi sistema leidţia ţmonėms mokytis tokioje vietoje, tokiu laiku ir tokia sparta, kurie besimokančiajam yra patogūs ir atitinka jo galimybes ir poreikius. Atsiveria naujos galimybės, išnyksta geografiniai, asmeniniai, darbo barjerai, neleidę ţmonėms siekti reikiamo mokslo. Reikia paţymėti, kad nuotolinės studijos yra viena iš prioritetinių kiekvienos šalies švietimo sistemos plėtros krypčių. Lietuvoje taip pat sparčiai vystosi nuotolinio mokymosi plėtros programa.
VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas pagal 2005-08-23 su Studijų kokybės vertinimo centru pasirašytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 18-205 parengė Nuotolinių studijų kokybės vertinimo Lietuvos ir uţsienio aukštosiose mokyklose analizės galutinę ataskaitą.
Analizės tikslas – išnagrinėti nuotolinių studijų kokybės vertinimą ir nuotolinių studijų būklę Lietuvoje ir 5 uţsienio aukštosiose mokyklose: Didţioji Britanija, Ispanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Norvegija, Švedija. Tai vienas ţingsnis, siekiant Bolonijos deklaracijos tikslų – sukurti vieningą Europos aukštojo mokslo erdvę (angl. European Higher Educaton Area). Tai tiesiogiai liečia ir nuotolines studijas (37).
Lietuvoje nuotolinių studijų plėtra nėra minima tarp bendrųjų strateginių švietimo politikos tikslų. Tačiau, kuriant Lietuvoje informacijos visuomenę ir nuosekliai skatinant
gyventojų naudojimąsi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis bei plėtojant prieigos prie interneto taškų infrastruktūrą, nuotolinis švietimas tampa vienu iš esminių veiksnių, spartinančių bendros švietimo politikos tikslų įgyvendinimą. Siekiant gerinti studijų prieinamumą ir tobulinti darbo rinkos dalyvių profesinę kvalifikaciją, mokymasis nuotoliniu būdu neišvengiamai tampa vienu iš priimtinausių mokymosi būdų.
Didţiojoje Britanijoje pirmieji nuotolinio mokymosi kursai pradėti teikti 1840 m. Šis mokymosi būdas plačiau paplito įkūrus Didţiosios Britanijos atvirą universitetą 1969 m. Dabar nuotolinio mokymosi paslaugas teikia daugiau kaip 300 įvairių institucijų (37).
Ispanijoje 2001 m Universitetų įstatymas įteisino įvairių pakopų nuotolines universiteto aukštojo mokslo studijas. Taip aukštosios mokyklos ir akademijos organizuoja tradicines ir nuotolines studijas, teikia įvairius kvalifikacijos tobulinimo kursus nuotoliniu būdu (37).
JAV nuotoliniu būdu teikiamos visos visų lygmenų studijų programos. Studentai kvalifikacinį laipsnį gali įgyti neatvykdami į aukštojo mokslo instituciją ir mokslo išlaidoms padengti gauna federalinę finansinę paramą, pagal Aukštojo mokslo įstatymą (37).
Norvegijoje pagrindinis dėmesys nuotolinio mokymosi formai skiriamas organizuojant suaugusiųjų švietimą (37).
Švedijoje nuotolinės studijos nėra traktuojamos skirtingai nuo kitų mokymo formų, ir apie studijas pateiktoje informacijoje gali net nebūti nurodoma, kad kursas teikiamas nuotoliniu būdu. Nuotolinis mokymasis daţniausiai naudojamas išsilavinimui įgyti retai apgyvendintose Švedijos vietovėse (37).
1.1.2. Nuotolinių studijų organizavimas Kauno medicinos universitete
Nuotolinių studijų centras (toliau – NSC) yra struktūrinis Kauno medicinos universiteto padalinys. NSC tikslas - planuoti ir įgyvendinti Universiteto nuotolinių studijų plėtros strategiją. NSC veiklą koordinuoja Taryba, sudaryta 2004 m. balandţio 6 d. rektoriaus įsakymu Nr. 109. NSC veiklai plėtoti naudojamos universiteto, Švietimo ir mokslo ministerijos koordinuojamos ITMIS programos, LieDM paprogramės (peraugusios į Lietuvos virtualaus universiteto programą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo Ministro 2007 m. balandţio 27 d. įsakymu Nr. ISAK-791) bei privačių juridinių ir fizinių asmenų lėšos. Centro veiklos uţdaviniai įgyvendinami bendradarbiaujant su universiteto katedromis ir klinikomis, studijų, podiplominių studijų, informacinių technologijų centrais.
2007 m. rudenį KMU Nuotolinių studijų centrui suteiktos nuotolinio mokymosi aplinkos Blackboard VISTA institucijos teisės. Šis statusas suteikia teisę planuoti nuotolinio mokymosi hierarchiją, kurti kursus, suteikti įvairaus lygio administratorių, kursų dizainerių, instruktorių, dėstytojų, auditorių bei studentų ir kitus prisijungimus. Kursų dalyviai sulaukė operatyvaus prisijungimo prie mokymosi aplinkos. Taip pat visi kursai perkelti į naują Blackboard VISTA aplinką.
Centro veikla:
Universiteto dėstytojų kvalifikacijos kėlimas informacinių komunikavimo technologijų taikymo ir paţangių mokymo bei mokymosi technologijų srityje. Nuotolinių studijų kursų rengimas.
Profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursų rengimas. Seminarų organizavimas.
Nuo 2003 m. KMU NSC kasmet dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos teikiamame konkurse nuotolinių studijų kursams parengti. Per 2007 metus konkursui buvo parengtos 6 paraiškos, iš kurių 3 gavo finansavimą nuotolinių kursų kūrimui (ţr. 1.1.2.1., 1.1.2.2. lent.).
1.1.2.1. lentelė. Nuotolinių studijų centro parengti kursai Eil.
Nr.
Kurso pavadinimas Kursą teikianti klinika/ katedra
Kurso apimtis
Kurso paskirtis 1. Motinos laktacijos valdymo
pagrindai
KMU Neonatologijos klinika 40 val. Kvalifikacijos tobulinimo kursas 2. Ţmogaus organizmo funkcijų
nervinė ir endokrininė reguliacija
KMU Fiziologijos katedra 20 val. Studentams 3. Socialinio darbo teorijos ir
modeliai (gautas finansavimas)
KMU Slaugos fakultetas 40 val. Studentams 4. Medikų profesinė sveikata KMU Aplinkos medicinos
katedra
40 val. Kvalifikacijos tobulinimo kursas 5. Profesinė rizika ir jos vertinimas
(gautas finansavimas)
KMU Aplinkos medicinos katedra
40 val. Kvalifikacijos tobulinimo kursas 6. Akies priekinio segmento
susirgimų diagnostika ir gydymas (gautas finansavimas)
KMU BMTI Oftalmologijos laboratorija
72 val. Kvalifikacijos tobulinimo kursas
1.1.2.2. lentelė. Profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursai 2007 m.
Kursas Paskirtis Dalyvių skaičius
Akušerija ir ginekologija Kvalifikacijos tobulinimas 84
Vidaus ligos Kvalifikacijos tobulinimas 88
Chirurgija Kvalifikacijos tobulinimas 60
Ortopedija ir traumatologija Kvalifikacijos tobulinimas 61
Vidaus ligų studijos farmacijos fakulteto studentams ir provizoriams
Neakivaizdinės studijos 143
Vaikų ir suaugusių akių ligų diagnostikos ir gydymo aktualijos
Kvalifikacijos tobulinimas 30 Vaikų infekcinės ligos pirminėje sveikatos prieţiūros
grandyje
Kvalifikacijos tobulinimas 30
Specialioji epidemiologija Neakivaizdinės studijos 31
Viso: 527
Šių kursų metų buvo transliuotos tiesioginės vaizdo paskaitos, kurių archyvą galima perţiūrėti bet kuriuo metu (ţr. 1.1.2.3. lent.).
1.1.2.3. lentelė. Transliuotos tiesioginės vaizdo paskaitos
Kursas Paskaitų-transliacijų skaičius Akušerija ir ginekologija 8 Vidaus ligos 8 Chirurgija 8 Ortopedija ir traumatologija 5
Vaikų ir suaugusių akių ligų diagnostikos ir gydymo aktualijos 10
Vaikų infekcinės ligos pirminėje sveikatos prieţiūros grandyje 10
Viso: 49
NSC organizuoja vaizdo konferencijas bet kurioje KMU ar KMUK patalpoje, kurioje įdiegta interneto prieiga. Universitete nuolatos vykdomi projektai taikant nuotolines studijas. Tačiau šiuo metu nuotolinės studijos nėra gerai ţinomos ir populiarios gydytojų tarpe. Būtina skleisti informaciją apie šį naują mokymosi metodą, reklamuoti siūlomus kursus konferencijose, spaudoje bei internete.
Kalbant apie mišrius kursus, 2005 m. NSC kartu su Profilaktinės medicinos katedra bei Kuopio universitetu (Suomija) atliko pilotinį projektą. Visuomenės sveikatos magistrantams kursas „Specialioji epidemiologija“ buvo perskaitytas naudojant mišrią studijų formą. Dalis tradicinių paskaitų buvo skaitoma iš Suomijos naudojant vaizdo transliavimo įrangą. Studentams buvo sukurta prieiga prie virtualios mokymosi terpės WebCT. Šioje terpėje studentai galėjo skaityti mokymosi medţiagą, atlikti testą bei naudotis paskaitų kalendoriumi.
Vidaus ligų klinika mišrią studijų formą naudojo farmacijos bei odontologijos vientisos studijų programos studentams. Kiekvienam studentui buvo sukurta individuali
prieiga prie virtualiosios mokymosi terpės WebCT. Šioje aplinkoje studentai galėjo skaityti mokymosi medţiagą, atlikti savikontrolės testus.
Apibendrinimas: Nuotolinis mokymas ypač patogus tuomet, kai besimokantys negali
ilgam nutraukti savo darbinės veiklos ir gyvena toli nuo pagrindinių mokymosi centrų. Nuotolinis mokymas, taikomas tęstinėse studijose, sparčiai populiarėja. Nuotolinės studijos - vienodai sėkmingai gali būti naudojamos teikiant įvairų išsilavinimą, taip pat ir kvalifikacinius laipsnius. Atsiveria naujos galimybės, išnyksta geografiniai, asmeniniai, darbo barjerai, neleidę ţmonėms siekti reikiamo mokslo. Nuotolinis mokymas yra toks pat efektyvus, bet ne geresnis kaip įprastinis ţinių, įgūdţių ir pasitenkinimo poţiūriu. Studijų procesui yra svarbūs kokybės standartai. Nuotolinės studijos derinamos su paţangiausiomis technologijomis.
1.2. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ POPULIARĖJIMAS IR KOMPIUTERINIS RAŠTINGUMAS
Keičiantis technologijoms, vis daţniau reikia rūpintis darbuotojų kvalifikacija ir jos kėlimu. Taigi nuotolinės studijos gali būti laikomos mokymosi visą gyvenimą principo įgyvendinimo įrankiu.
Kompiuterių tinklai teikia įvairias paslaugas: elektroninio pašto, duomenų perdavimo, suteikiama galimybė dirbti internete, naudotis informacija ir bibliotekų sistemomis. Taip galima perduoti įvairią informaciją: tekstus, grafinę ir skaitmeninę informaciją, garso įrašus, televizijos laidas, vaizdo konferencijas, radijo laidas ir kt. Taip kompiuterių tinklai vis plačiau naudojami studijoms.
Vis daţniau nuotolinėse studijose pasitelkiamas elektroninis paštas, pasaulinio voratinklio (WWW – World Wide Web) diskusijų grupės arba elektroniniai pokalbiai. Pavyzdţiui, elektroninis paštas nereikalauja, kad studentai dirbtu vienu metu. O elektroniniai pokalbiai, reikalauja kad studentai dirbtu vienu metu. Taip visi mato, ką kiekvienas rašo. Studentas gali klaust; jo klausimą bei dėstytojo atsakymą matys visi. Tačiau elektroniniai seminarai ir kolektyvinės konsultacijos reikalauja darbo disciplinos. Šia kryptimi intensyviai dirbama visame pasaulyje, todėl ateityje jų svarba neabejotinai didės.
Nuotolinės studijos kompiuteriniais tinklais galimos ne visuomet – kartais turimos ryšių priemonės ar finansiniai apribojimai neleidţia kompiuterinių tinklų išplėsti pakankamai plačiai, aprėpti visą šalies teritoriją, arba gauti pakankamo laidumo ryšio kanalus. Šiuo poţiūriu patogesnės nuotolinės studijos, pasitelkus ryšį per dirbtinius ţemės palydovus (satelitinis ryšys). Tuomet mokomąsias laidas galima priimti praktiškai bet kuriame šalies taške. Tačiau jis yra brangesnis, reikalauja sudėtingesnės įrangos.
Atviras Didţiosios Britanijos universitetas yra sudaręs plačią skaitmeninės televizijos naudojimo nuotolinėms studijoms programą.
Nuotolinėms studijoms reikalinga medţiaga į studijų serverį patalpinama iš anksto, o studentas jungiasi prie serverio ir dirba. Dėstytojas studijų metu tik konsultuoja ir priima atsiskaitymus. Taip pat dėstytojui patogu teikti metodinę medţiagą, jos nereikia dauginti. Tačiau tai neatstoja paskaitų, nes nėra „gyvo ţodţio“ efekto. Ypač sudėtinga parengti kursą automatizuoto mokymo programoms. Tačiau vaizdo konferencijos šiuo metu yra viena efektyviausių priemonių organizuojant grupines nuotolines studijas, šioje srityje intensyviai dirbama visame pasaulyje, todėl jos ateityje neabejotinai populiarės.
Pasaulio Ekonomikos Forumo (World Economy Forum) informacinių technologijų ataskaitoje 2007-2008, teigiama, kad Šiaurės šalys ţenkliai lenkia Lietuvą technologijų inovacijų srityje. Šioje ataskaitoje apie pasaulines informacinių technologijų tendencijas pristatomos 127 pasaulio valstybės. Danija tarp visų šalių uţima lyderės poziciją. Iš viso geriausiųjų dešimtuke yra net aštuonios Europos valstybės. Lietuva šioje ataskaitoje uţima 33-ąją vietą. Palyginus su kitomis Baltijos valstybėmis, ji šiek tiek lenkia Latviją, kuri yra 44, tačiau gerokai atsilieka nuo Estijos, kuri uţima 20-ąją vietą. Kitos Lietuvos kaimynės Lenkija ir Rusijos Federacija negali pasigirti dideliu dėmesiu informacinių technologijų plėtrai ir uţima atitinkamai 62 ir 72 vietas (77).
Kalbant apie kompiuterio naudojimą, Europoje ir kai kur kitur pasaulyje pripaţinta kompiuterio vartotojo kvalifikacijos pripaţinimo ir patvirtinimo sistema ECDL (angl. European Computer Driving Licence). ECDL yra visame pasaulyje pripaţįstamas dokumentas. Jis skirtas palengvinti įdarbinimo procedūras ir uţtikrinti darbdavį, kad pretendentai į darbo vietą ir jau dirbantys asmenys sugeba dirbti kompiuteriu ir naudotis įprastomis programomis. ECDL yra ţinias ir kompetenciją patvirtinantis paţymėjimas, kuris remiasi vieninga ECDL programa. ECDL kursai padeda įgyti ir susisteminti ţinias bei tapti tarptautiniu mastu pripaţįstamo ir tas ţinias patvirtinančio sertifikato turėtoju.
ECDL paţymėjimas pripaţintas 137 pasaulio šalyse, įskaitant Didţiąją Britaniją, Vokietiją, Norvegiją, Švediją, Suomiją, Kanadą, Australiją, Egiptą. Šiuo metu paţymėjimą visame pasaulyje yra gavę daugiau kaip 4 milijonai ţmonių.
Šiandien darbo kompiuteriu įgūdţiai ţmonėms tampa vis svarbesni visose gyvenimo srityse. ECDL paţymėjimas skirtas visiems piliečiams, kam reikia arba kurie nori ţinoti, kaip naudotis asmeniniu kompiuteriu. Šis paţymėjimas tinka visų specialybių darbuotojams – ir tik ţengiantiems į darbo rinką, ir bet kokio amţiaus ţmonėms.
Pavyzdţiui, Klaipėdos rajono švietimo centras pagal ECDL programą (4 moduliai) organizuojama nuotolinius kursus ECDL pradmenys. Kursas skirtas turintiems kompiuterinio raštingumo pagrindus ir siekiantiems savarankiškai patobulinti savo ţinias ir įgūdţius. Išduodamas nuotolinio mokymosi kursų baigimo paţymėjimas arba baigę šį kursą gali laikyti ECDL-Start lygio testus ir gauti ECDL pradmenų paţymėjimą. Kurse pateikiama vaizdinė mokomoji medţiaga, praktinės uţduotys, padedančios geriau įsisavinti teorines ţinias, ţinių įvertinimo testai. Suteikiamas asmeninis prisijungimo prie kurso internete vardas ir slaptaţodis. Iškilus klausimams konsultuoja kurso dėstytojas (74).
Kompiuteris jau kurį laiką nebėra prabanga. Senokai naudojamas kaip vienas pagrindinių darbo įrankių versle, jis vis labiau įsitvirtina namuose kaip dar vienas būdas
įvairioms laisvalaikio veikloms. Kompiuterių ir interneto vartotojų skaičius Lietuvoje ir toliau didėja.
Nuo 1998 metų atliekamo tyrimo "Kompiuterių ir interneto vartotojų tyrimas" metu "TNS Gallup" apklausė beveik 1500 respondentų. Tyrimas atliktas 2007-ųjų ţiemą (73).
Didţiausios šalyje tyrimų bendrovės "TNS Gallup" atliktas tyrimas parodė, kad per paskutinius metus kompiuterius turinčių šalies gyventojų skaičius ir prie interneto prijungtų kompiuterių skaičius išaugo po 18 procentų, o interneto sklaida šių metų pradţioje siekė beveik 40 proc. Iš viso stalo ar nešiojamus kompiuterius 2007 metų pradţioje savo namuose turėjo 43 proc. šalies gyventojų ir per metus šis skaičius padidėjo 8 procentiniais punktais. Tuo pačiu laikotarpiu 2006 metais kompiuterius turėjo kiek daugiau nei trečdalis gyventojų.
2007 metų pradţioje didelė dalis Lietuvos gyventojų turimų kompiuterių buvo prijungti prie interneto - net 7 iš 10 visų kompiuterių turėjo interneto ryšį. Lyginant šį skaičių su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, prie interneto prijungtų kompiuterių skaičius išaugo daugiau kaip 13 procentinių punktų.
Apklausa parodė, kad interneto aktualumas ţmonėms kasdieniame gyvenime didėja. 2007 metais daugiau nei trys ketvirtadaliai (76 proc.) apklaustų kompiuterio vartotojų nurodė, kad naršymas internete buvo pagrindinė jų veikla naudojantis kompiuteriu. Praėjusių metų apklausoje šis skaičius siekė 68 proc. apklaustųjų.
Daugėja ir tų ţmonių, kurie internetu naudojasi nuolatos – 2006 metų ţiemą bent kartą per savaitę internetu naudojosi beveik 28 proc. šalies gyventojų, o šių metų ţiemą nuolatinių interneto vartotojų skaičius sudarė 32 proc. Apskritai internetu naudojasi beveik 40 proc. šalies gyventojų.
Apţvelgiant literatūrą, dauguma tyrimų rodo, kad besimokantiesiems patinka mokytis kompiuterinėje aplinkoje (2, 14, 18, 27, 40, 42, 51, 52).
Autoriai teigia, kad dėl interneto populiarėjimo plis ir nuotolinės studijos, kadangi jos yra efektyvios mokymui (18, 27, 51, 52) ir patinka patiems kursų dalyviams. Kompiuterių prieinamumas taip pat didėja (32, 46). Pagrindinės kliūtys išlieka nepakankamas kompiuterinis raštingumas, ir techninės problemos su programomis (8, 27, 42).
Atack ir Rankin (2002) tiriamieji 39 slaugytojos, dalyvavusios nuotolinių studijų kursuose (2). 67 proc. dalyvavo kursuose iš namų, 8 proc. iš darbo, likusios iš namų ir darbo. Dauguma buvo patenkintos nuotoliniu mokymu. Pagrindinės kliūtys, nepakankamai laiko prisėsti prie kompiuterio.
Hegge ir kt. (2002) tiriamieji 2500 slaugytojų iš Pietų Dakotos, JAV (34). Iš jų tik 18 proc. tęstiniame mokyme naudojo kompiuterius.
Francis ir kt. (2000) tiriamieji 23 odontologijos specialistai, kurie dalyvavo dvejuose nuotoliniuose kursuose (27). Ţinios akivaizdţiai padidėjo, 88 proc. rekomenduotų nuotolinius kursus ir kolegoms. Dauguma turi kompiuterio prieigą darbe ar namuose.
Hariss ir kt. (2003) tiriamieji 142 pirminės sveikatos prieţiūros gydytojai (32). Nuotolinėse studijose dalyvavo jaunesni, labiau moterys, turintys geresnį kompiuterinį raštingumą, arba ankstesnės nuotolinių studijų patirties.
Apibendrinimas: Kompiuteris jau kurį laiką nebėra prabanga. Kompiuterių ir
interneto vartotojų skaičius sparčiai auga. Ir darbo kompiuteriu įgūdţiai ţmonėms tampa vis svarbesni visose gyvenimo srityse. Taigi nuotolinės studijos gali būti laikomos mokymosi visą gyvenimą principo įgyvendinime įrankiu. Tačiau tai neatstoja tradicinių ar įprastų studijų, nes nėra „gyvo ţodţio“ efekto.
1.3. NUOTOLINIŲ IR TĘSTINIŲ MEDICINOS STUDIJŲ RAIDA, ĮVERTINIMAS, TVARKA
1.3.1. Tęstinių medicinos studijų (TMS) raida
Iki septintojo dešimtmečio nuotolinis mokymas buvo grindţiamas dalyko ţinovo, paprastai aukštosios mokyklos dėstytojo, paruošta spausdinta medţiaga, siunčiama paštu, konsultacijomis ir egzaminais. 1964 – 1968 metais JAV buvo įgyvendintas projektas „Jungtinės mokymo priemonės“, kurio tikslas – ištirti, ar galima dėstytojo funkcijas išdalyti įvairių specialistų komandai taip, kad ji galėtų teikti nuotolinių studijų programas, pasitelkusi įvairialypes informacijos priemones (71).
Nuotolinis mokymas, pagal jame naudojamas informacijos priemones skirstomas į kartas: pirma karta; antra karta; trečia karta (ţr. 1.3.1. lentelę).
1.3.1. lentelė. Pagrindinės nuotolinio mokymo taikymo charakteristikos pagal sąveikos lygį
Pirma karta Antra karta Trečia karta
Neakivaizdiniai kursai Sąveikos kursai Virtualios klasės Sąveika sąveikos nėra
vertinimas klausimynai
garso (ankstyvasis) vaizdo ir garso (vėlyvasis)
vaizdo ir garso
sinchroninės – asinchroninės teksto diskusijos
darbinių failų ir išteklių mainai bibliotekos tinkle
Techniniai reikalavimai
maţi serveriui ir vartotojui daugiausiai - serveriui Technologija paštas, knygos, kasetės,
skaidrės, vaizdo, radijo, TV transliacijos, CD-ROM, internetas
telekonferencijos abipusis vaizdo ryšys mikrobangų TV
optiniai kabeliai, palydovai
internetas multimedia HTML Metodai savimoka didaktiniai kursai
studijų grupės
probleminis mokymasis dinaminiai ţinių tinklai Tinkamiausias atskiriems darbuotojams darbuotojams ar didelėms
studentų grupėms
darbuotojams ar studentams individams ar grupėms
Šaltinis: Mattheos, 2001.
Nuotolinio mokymosi sistemą nagrinėja daugelis švietimo atstovų. Lewiso (1988) nuomone, nuotolinis mokymasis yra orientuotas į besimokantįjį, o ne į instituciją, naudoja daug įvairių mokymo bei mokymosi strategijų, naikina mokymosi barjerus (fizinius, finansinius, švietimo) ir suteikia besimokančiajam galimybę rinktis.
Trindade, Spencer, Rumble (1989) teigia, kad nuotolinis mokymasis yra dialogo ir paramos sistemų galimybė, struktūra ir naudojimas. Pasak Race`o (1989) besimokantysis gali pasirinkti kur, kada ir kaip mokytis. Keeganas (1980) nuotolinio mokymosi procesą apibrėţti matematine formule: nuotolinis mokymas + nuotolinis mokymasis = nuotolinis švietimas.
Coffey (1977) nuomone, į nuotolinio mokymosi sistemą įeina labiau didelė mokymo strategijų įvairovė, ypač tų, kurie orientuojasi į nepriklausomą ir individualizuotą mokymąsi. Mokantis nuotoliniu būdu apribojimai studentams yra nuolat koreguojami arba visai panaikinami.
Buckmann, Nekeman (1993) teigimu, nuotolinis mokymasis – tai mokymo sistema, kurioje besimokantysis, daţniausiai patariamas konsultanto, gali keisti, kontroliuoti didţiąją dalį mokymosi proceso, nuspręsti kur, kada, kaip mokytis.
Rumble`o (1989) nuomone, nuotolinis mokymasis, suteikia papildomas galimybes organizuojant dialogo sistemas tarp besimokančiųjų ir tarp besimokančiųjų ir kuratorių.
Bates`o (1995) teigimu, nuotolinis mokymas – tai ţinių ir įgūdţių suteikimas lankstesne švietimo ir mokymosi forma nei tradicinis universitetinis mokymas.
Tęstinių medicinos studijų tikslai buvo paaiškinti Teherano Universiteto ginekologijos profesoriaus Saleh (1961) 1959 metais, per antrąją Medicininio švietimo pasaulinę konferenciją Čikagoje. Jis temai “Medicina ir visą gyvenimą trunkančios studijos” citavo 12-tojo amţiaus gydy12-tojo Ebn-e-Maymoun maldą: „O Dieve, suteik man galimybę tobulinti ir plėsti mano mokymąsi, kadangi ţinioms nėra limito. Padėk man ištaisyti ir papildyti mano mokymosi trūkumus, kadangi kiekvieną dieną mokslas plečiasi. Duok man drąsos suprasti mano kasdienines klaidas, tam, kad rytojaus dieną aš sugebėčiau pamatyti ir suprasti geriau tai, ko aš negalėjau suvokti vakar“ (61).
Yra pripaţįstama, kad TMS yra būtinos sveikatos prieţiūros gerinimui dėl tyrimų, naujų atradimų medicinoje ir medicinos mokslų. Bennett (2000) davė suprasti, jog 21-mąjame amţiuje TMS uţims “svarbų naują vaidmenį sveikatos prieţiūroje“ (7).
XX amţiaus antroje pusėje vyko didţiulė plėtra tradicinių TMS. Pasisekimai buvo apibrėţti TMS dalyvavimo poţiūriu ir paskaitų kokybe.
Davis (1995) ir kiti autoriai teigė, kad tradiciniai TMS metodai nebuvo efektyvūs keičiant gydytojų elgseną (23).
XI amţiuje buvo pasistūmėta į priekį. Bennett pareiškė, jog TMS koncentruosis į individualią paramą gydytojams su atitinkama mokymo sistema, kur kiekvienas gydytojas turės asmeninę mokymo programą, uţ kurią bus atsakingi.
Bennett išsakyta vizija į TMS, tai “darbu” paremtas mokymasis, kuris išnaudoja naujas formas, kur mokymasis padedant skaitmeninėms technologijoms iškyla kaip kritinis elementas.
Harden, Laidlaw (1992) aprašė CRISIS modelyje efektyvaus tęstinio studijavimo šešis poţymius (30):
Patogumas lengvai paverčia savanorišką dalyvavimą TMS. Tam, kad atitikti vartotoją, tęstinės studijos yra galimos tinkamoje vietoje, tinkamu laiku bei tinkamu tempu. Priėjimas prie studijų medţiagos yra greitas ir paprastas.
Tinkamumas atsispindi kasdieninėje vartotojo medicininėje praktikos rezultate.
Tinkamumo trūkumas, TMS programose, yra daţnas nusiskundimas. Tinkamumas yra siejamas su turinio pasirinkimu ir kontekstu, kuriame turinys yra traktuojamas ir pristatomas. Tinkamumas yra labiau apie vartotojo arba mokinio supratimą.
Individualizacija tęstinėse medicinos studijose leidţia mokiniams pasisakyti kaip ir ko
yra išmokta ir suteikia jiems galimybę prisitaikyti programą taip, kad atitiktų jų poreikius. Gydytojų reikalavimai skiriasi ir daţnai jie išsiplečia labiau nei yra programos turinys, tad yra įtraukiamas studijų strategijos pasirinkimas. Pastarasis gali skirtis tarp gydytojų arba vienam gydytojui skirtingais laikotarpiais.
Savęs įvertinimas, kaip dalis tęstinių medicinos studijų, paskatina gydytojus įsivertinti
kaip jie supranta studijuojamą dalyką ir ištaisyti jei yra atrandami kokie nors trūkumai ţiniose.
Nepriklausomas studijavimas pripaţįsta, kad neţiūrint į tai, jog mokytojas vaidina
svarbų vaidmenį studijavime, čia studijuojantys turi prisiimti daugiau atsakomybės uţ savo mokymąsi. Yra pripaţįstama peer-to-peer (perdavimo) arba bendro studijavimo svarba. Išlieka svarbu, kad tęstinių medicinos studijų programa suţadina dėmesį, motyvuoja gydytojus ir skatina juos dalyvauti veikloje.
Sisteminis metodas pateikia suplanuotą programą, kuri apima visą dalyką (temą) arba
tik nustatytą jo dalį. Dauguma tęstinių medicinos studijų pateikimas yra atsitiktinis (t.y. kaip pavyksta). Sisteminio aprėpimo etalonas yra tada, kai kursuose yra pateikiama visa reikalinga gydytojams medţiaga, tam kad jie išliktų kompetentingais specialistais.
CRISIS kriterijai, efektyvioms tęstinėms medicinos studijoms, buvo plačiai taikomos medicinoje. Kaip teigia Dunn, Hamilton (1985), šis modelis buvo naudojamas ir kitose profesijose nei medicina, įtraukiant farmaciją. Pradinis CRISIS kriterijų apibūdinimas buvo pateiktas tyrimuose apimančiuose šių kriterijų įgyvendinimą įvairiose nuotolinio mokymosi TMS programose.
Harden (2005) teigia, kad naujų mokymo technologijų reikšmė yra svarbi (31). Internetinis mokymasis apjungia modernų mokymą ir apmokymą, bei pasenusias procedūras, kurios yra įsitvirtinusios įstaigose ir profesinėse organizacijose. Taip pat yra svarbi reikšmė medicinos studijų globalizacijai, multiprofesiniam studijavimui bei studijų tęsimui nuo paskutinio kurso iki aspirantūros ir tęstinėms studijoms. Mokymo filosofija yra tik tau
individualaus gydytojo poreikių) ir tik laiku (just-in-time) mokymasis (mokymo medţiaga yra prieinama gydytojams kada jiems tai yra reikalinga).
Didėjantis poreikis tęstinėms medicinos studijoms yra tuo metu kai vyksta reikšmingas vystimasis mokomajame mąstyme ir naujose mokymosi technologijose. Tai leidţia šiandiena geriau atitikti CRISIS kriterijus dėl efektyvaus tęstinio mokymosi: patogumo, svarbos, individualizacijos, savęs įvertinimo, nepriklausomo mokymosi ir sisteminio metodo.
Tarptautinė Virtuali Medicinos Mokykla (IVIMEDS) pateikia tyrimą, kuris parodo, kaip greitas interneto ir internetinio mokymosi augimas gali pakeisti mokymąsi paskutiniame kurse ir turi potencialą keisti TMS pobūdį.
1.3.1.1. lentelė. Kaip internetinio mokymosi naudojimas, iliustruoto IVIMEDS pavyzdyje, sutinka su CRISIS kriterijais efektyvioms tęstinėms medicinos studijoms
CRISIS kriterijai Internetinio studijavimo ir IVIMEDS bruoţai Patogumas Studijavimas esant atstumui ir studijavimas „tik laiku“ Tinkamumas Apibrėţti mokymosi rezultatai ir „naujausia“ studijų
medţiaga
Individualizacija „Tik tai tau“ mokymasis
Savęs įvertinimas Įvertinimas ir atsiliepimas yra įtrauktas į studijas Nepriklausomas studijavimas Studijų programa ir vadovaujamas mokymas
Sisteminis Mokymosi rezultatai
Harden (2005) pabrėţia, kad CRISIS kriterijai, efektyvioms tęstinėms medicinos studijoms gali būti sutinkami naudojantis internetiniu studijavimu (31). Internetu paremtas studijavimas vaidina ryškų vaidmenį tęstinėse medicinos studijose, kadangi pateikia “tik tai tau” ir “kaip tik laiku” mokymąsi. Medicinos praktikoje internetu paremtas studijavimas yra atsakas į globalizacijos įšūkius. Sudarant internetinio mokymosi programą, esminius elementus apima grupė pakartotinai naudojamų mokymo objektų, virtuali praktika, mokymosi rezultatai bei savęs įvertinimo veikla. Studijos gali būti palengvinamos naudojant studijų programą.
1.3.2. Nuotolinių ir tęstinių medicinos studijų įvertinimas
Studijos internetu yra svarbios dalyviams, tačiau, galimybė aptarti klinikinę praktiką su kolegomis ir konsultantais yra taip pat svarbi.
Curran ir kt. (2004) aprašė tyrimą, kurio metu buvo apklausti dalyviai pasirinkę kursus internetu (20). Apklausoje dalyvavo šeimos gydytojai, kurie turėjo daugiau kaip 11 metų darbo patirtį, moterų 49 proc., vyrų 51 proc. 97 proc. respondentų teigė, kad jie dalyvaus kituose TMS kursuose nuotoliniu būdu, 89 proc. kursai įdomus ir skatinami, 97 proc. galima
mokytis savu tempu, 92 proc. netrukdo darbui ir neatitraukia nuo šeimos. Buvo paimtas interviu iš 15 gydytojų. Teigiami kursų aspektai apėmė turinį, projektą ir sustatymą, diskusiją ir grįţtamąjį ryšį, ir galimybę patirti studijavimą nuotoliniu būdu. Gydytojai norėjo kursų, kur jie galėjo gauti grįţtamąjį ryšį. Tuo pačiu metu, buvo barjerų, nepatyrimas su interneto manipuliavimu, nepatogumas su nauju studijavimo stiliumi. Kitas pasiūlymas buvo, kad kursai būtų padalyti į maţesnes “įkandimo dydţio dalis” - trumpos pamokos ar veiksmas, kuris galėjo būti uţbaigtas per trumpą laiko tarpą.
Straipsnio išvadose teigiama, kad gydytojai patenkinti studijomis nuotoliniu būdu WebCT aplinkoje, susirašinėjimo formatu ir kad, tinkle besitęsiantys medicinos išsimokslinimo kursai tampa populiaresni, ypač tarp kaimiškų gydytojų.
Wutoh ir kt. (2004) tyrimas atliktas siekiant apţvelgti nuotolinio mokymo tęstinėse medicinos studijos poveikį (veiksmingumą) (71). Apţvelgtieji tyrimai – atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai. Buvo atsiţvelgiama į imties dydį ir edukacines ypatybes. Rasta 16 tinkamų tyrimų, 6 iš jų parodė, kad nuotoliniu būdu besimokantieji turi geresnes ţinias, 3 parodė teigiamą naudą praktikoje. Likusieji tyrimai parodė, kad nėra ţymaus skirtumo tarp įprastinio ir nuotolinio mokymo tęstinėse medicinos studijose. Tyrėjai nurodė, kad yra svarbu įvertinti ir tai, kiek ilgai išlieka ţinios ir įgūdţiai, įgyjami nuotolinių studijų būdu.
Nuotolinio mokymosi kursų privalumai yra maţesni kaštai; didesnis patogumas (38, 45), suteikia galimybių daugiau bendrauti, mokytis individualizuotai (35, 48).
Bernhardt ir kt. (2003) tyrimas parodė, kad tęstinių studijų nuotoliniu būdu efektyvumas nepriklauso nuo amţiaus lyties, rasės ar tautybės (9). Nors universitetuose dirbantys sveikatos specialistai labiau mėgo įprastinius kursus (19), o jaunesnės moterys, daugiau naudojasi nuotoliniu mokymu, nei bendraamţiai vyrai (32).
Bell ir Mangione (2000) tyrimas parodė, kad moterys rečiau naudojasi interneto kursais, be to nuotolinių kursų pasirinkimas priklauso ir nuo bendrųjų darbo internete įgūdţių (6).
Sargeant ir kt. (2004) tyrimas atliktas Kanadoje 2002-2003 metais – Naujosios Škotijos, Niūfaundlendo ir Britų Kolumbijos provincijose (63). Dalhousie universitete (Naujoji Škotija) buvo pateiktos šeimos gydytojams 24 tęstinio mokymo programos. Programa sudarė tekstai, iliustracijos, nedideli klausimynai, virtualios diskusijos. Niūfaundlendo universitetas įgyvendino dar tokio tipo 15 programų, kuriose buvo savitikros uţduotys, nuorodos į interneto išteklius, galimybė bendrauti su srities ekspertais (moderatoriais). Niūfaundlendo kursai buvo asinchroniškai. Britų Kolumbijos universitetas – dar tik rengė tęstinio mokymo programas.
Tyrimo metu kurso dalyviai dalyvavo Focus grupės apklausoje arba apklausti darant interviu. Tiriamieji buvo suskirstyti į 3 grupes: uţsiregistravę ir pabaigę kursus; uţsiregistravę, bet nepabaigę kursų; neuţsiregistravę, bet dalyvavę akivaizdiniuose (Face to face) kursuose.
Pirmajame etape buvo Focus grupės (35 dalyviai) ir 7 interviu. Antrame etape buvo atlikti dar 8 interviu. Pagal pateiktus rezultatus tiriamieji labai pabrėţė programos kokybės svarbą:
Mokymosi ypatumai: dauguma gydytojų, lankę įprastinius kursus paţymėjo, kad
nuotoliniai kursai nereikalingi.
Individualaus mokymosi ypatumai: tiriamieji pabrėţė, kad yra labai gerai jog
galima mokytis, bet kuriuo metu ir be laiko apribojimo, bei prisėsti trumpomis pertraukėlėmis darbo metu. Tačiau, kai kurie, pusę tiriamųjų, nurodė, kad individualus tempas yra labiau trūkumas, kadangi trūksta tvarkos ar disciplinos. Dauguma dalyvių buvo patenkinti tuo, kad galima praleisti kai kurias temas ir labiau įsigilinti į kitas (individuali pakraipa). Taigi nors individualus tempas ir nebuvo daugumos pripaţintas, kaip privalumas, tačiau individuali pakraipa buvo aiškus privalumas (ką nori tą renkasi).
Galimybė apmąstymams: kai kurie dalyviai nurodė, kad yra labai gerai, jog yra
galimybė apmastyti klausimus, o neklausti iš karto. Be to, yra ypač gerai, pvz., mokantis kokią nors temą jei skirti savaitę kitą daugiau dėmesio savo praktikoje, o paskui, iškilusius neaiškumus ar patirtį aptarti mokymo procese. Maţdaug pusė dalyvių nurodė, kad tokiems apmąstymams jiems laiko nereikia.
Mokymosi forma: labiau internetu dirbti įgudę gydytojai teigė, kad nuotolinių kursų
metu yra tokie privalumai, kaip aukštos kokybės informacija, individuali pakraipa, ir bendravimas su kolegomis. Jie įvardijo nuotolinius kursus, kaip puikią įprastinių kursų alternatyvą.
Bendravimas: Dauguma dalyvių pritarė, kad įprastinių kursų didţiausias privalumas
yra betarpiškas bendravimas. Bendravimas nuotoliniuose kursuose yra sudėtingesnis.
Socialinis komfortas: tiek vienų tiek ir kitų kursų dalyviai nurodė, kad bendravimas
internete turi trūkumų, nes nematai ţmonių arba visai nepaţysti. Tačiau pastebėta, kad ilgainiui tas bendravimas pagerėja, dalyviai pripranta.
Edukacinė bendravimo nauda: įprastinių kursų dalyviai buvo linkę manyti, kad
patirtimi galima dalintis „akis į akį“. Tuo tarpu nuotolinių kursų dalyviai, paţymėjo, kad naudingos informacijos galima gauti bendraujant internete.
Moderatoriaus vaidmuo: Dauguma tiriamųjų nurodė, kad moderatoriui tenka
ypatingas vaidmuo tiek dėl socialinio komforto, tiek ir dėl edukacinės bendravimo naudos. Jo dalyvavimas diskusijose, ţymiai pagerindavo bendravimo kokybę. Pagrindinės moderatoriaus savybės tiriamųjų poţiūriu: atvirumas, draugiškumas, reikalavimas dalyviams prisistatyti, klausimų uždavimas siekiant paskatinti diskusiją, subtilus pasyvesnių dalyvių skatinimas pasireikšti, atsakymas laiku į komentarus. Galima daryti prielaidą, kad geras moderatorius, turi esminės įtakos kursų sėkmei (63).
Apţvelgus literatūrą apie nuotolinių tęstinių medicinos studijų efektyvumą (NTMS) negalima vienaprasmiškai teigti, kad jos pagerina klinikinę praktiką ir teigiamai atsiliepia pacientų sveikatai. Casebeer et al. (2002) teigia, kad nuotolinėse tęstinėse medicinos studijose naudingiausi atvejų aptarimai, o ne paskaitų formatas (11). Hayes et al. (1996) aprašė nuotolinių studijų sistemą kurios pagrindas gydytojo ir paciento susitikimo modeliavimas (29). NTMS viena iš formų yra telekonferencijos internete (13, 54), kuriose gali dalyvauti nuo 2 iki kelių šimtų dalyvių. Įvairios vaizdo ir garso laikmenos mokymo tikslais gali būti greitai persiunčiamos internetu (58, 68).
Paţymėtina, kad yra visa eilė tyrimų, kurie negrieţtai struktūrizuoja analizę, tačiau aprašo kursų dalyvių įspūdţius, nuomonę kai kuriais klausimais, šiek tiek aprašo diskusijas internete, ir pan. (19, 24, 64). Verta paţymėti, kad nepaisant įvairių analizės aspektų ir rezultatų akivaizdu, kad NTMS yra labai gera alternatyva atokiose vietovėse, gyvenantiems ir dirbantiems gydytojams, bei tiems, kurių darbo diena yra labai uţimta. Neesant nuotolinių studijų alternatyvos, tokiems specialistams, tęstinės studijos būtų sunkiau pasiekiamos.
Nuo pat interneto atsiradimo, jo kaip informacijos šaltinio svarba, gydytojo praktikoje vis didėja. Medicininės informacijos internete vis daugėja. Atliekami ir publikuojami nauji tyrimai, pakeičiantys, ar visai išstumiantys ankstesnes praktikas. Gydytojui svarbu turėti kiek įmanoma naujesnes ţinias greta gydytojo patirties. Kripalani ir kt. (1997) teigia, kad internetas gali būti naudingas sprendţiant pacientų gydymo problemas (40). Ypatinga svarba tenka gydytojui sugebėti rasti tinkamą informaciją internete.
Barnes (1998) teigia, kad XXI amţiuje interneto svarba tęstinėms studijoms vis didės (4). Netgi Peterson ir kt.. (1999) mano, kad įprastiniai mokymo metodai nėra efektyvūs siekiant perteikti ţinias ir pakeisti profesinę kasdienybę (55). Pagrindiniai įprastinio mokymo trūkumai yra tai, kad gydytojas, nėra visiškai laisvas pasirinkdamas studijų temas, mokymosi spartą ir vietą. Be to, paprastai yra riboti mokymo medţiagos ištekliai. Įprastinių studijų metu sudėtinga įgyti gebėjimų įgalinančių gauti pačias naujausias ţinias ir rasti atsakymus į labai specifinius klausimus (28).
