Nuotoliniai kvalifikacijos tobulinimo kursai – tai naujovė ne tik Kauno medicinos ir Vilniaus universitetams, bet ir patiems Lietuvos gydytojams. Siekiant, kad gydytojai galėtų kelti savo kvalifikaciją nuotoliniu būdu, reikalingas kompiuteris ir prieiga prie interneto.
Nuo pat interneto atsiradimo, jo kaip informacinio šaltinio svarba gydytojo praktikoje vis didėja. Medicininės informacijos internete vis daugėja. Atliekami ir publikuojami nauji tyrimai, pakeičiantys ar visai išstumiantys ankstesnes praktikas.
Gydytojui svarbu turėti kiek įmanoma naujesnes ţinias greta gydytojo patirties. Kripalani ir kt. (1997) teigia, kad internetas gali būti naudingas sprendţiant pacientų gydymo problemas (40). Ypatinga svarba tenka gydytojui sugebėti rasti tinkamą informaciją internete. Todėl nuotolinės tęstinės medicinos studijos turi būti kiek įmanoma individualizuotos ir orientuotos į klinikinę praktiką (47).
Apţvelgiant literatūrą dauguma tyrimų, rodančių, kad besimokantiesiems patinka mokytis kompiuterinėje aplinkoje (2, 14, 18, 27, 40, 42, 51, 52), nors pasitenkinimui neigiamos įtakos gali turėti nepakankamas kompiuterinis raštingumas, maţas interneto prieinamumas (46), didelė informacijos internete gausa (11). Vyresniems (≥ 45 m.) ir didesnį darbo staţą turintiems gydytojams svarbi kliūtis buvo nepakankamas kompiuterinis raštingumas, kuris sukėlė sunkumų pirmą kartą registruojantis į nuotolinio mokymo kursus internetu, taip pat trukdė naršyti mokymo aplinkoje, kurioje pateikiama studijoms reikalinga medţiaga, ir dirbti su pagrindinėmis kompiuterio programomis: teksto redaktoriumi (67 proc.), skaičiuokle (33 proc.), pristatymų programa (35 proc.), el. pašto programa (38 proc.), naršykle (42 proc.).
Vis dėlto nuotolinių kvalifikacijos tobulinimo kursų metu gydytojams pagrindinės kliūtys išlieka nepakankamas kompiuterinis raštingumas ir techninės problemos su programomis, įvardijamos kaip svarbios kliūtys ir kituose tyrimuose (8, 27, 42). Todėl įvaldyti kompiuterio programas, reikalingas mokymo procese, turėtų būti nesunku net ir maţai kompiuterinio raštingumo įgūdţių turintiems gydytojams (64).
Siekiant gydytojus motyvuoti nuotolinėms studijoms reikėtų įvertinti jų kompiuterinį raštingumą ir suvokiamas kliūtis pasirenkant tokius kursus.
2003 metais atliktas Mickevičienės tyrimas akcentuoja ne tik uţsienio kalbų ţinių trūkumą (59 proc.), ribotas galimybes naudotis kompiuteriu (34 proc.), bet ir kompiuterinio raštingumo trūkumą (37 proc.) (50).
Apţvelgiant tyrimo rezultatus, galima išskirti tris pagrindines problemas. Pirma, kad 22 proc. respondentų nemoka dirbti el. pašto programa. Antra, 15 proc. naršyti internete, trečia, 40–50 proc. nemoka dirbti su pristatymų programa ir skaičiuokle. Tokie rezultatai aiškiai parodo kompiuterinio raštingumo kursų poreikį ateityje. Taigi, prieš pradedant tokius kursus vertėtų surengti kompiuterinio raštingumo kursus, kaip paruošiamąją dalį. Tai ypač svarbu vyresnio amţiaus gydytojams.
Įvertinus gydytojų pateiktus privalumus, trūkumus ir sunkumus apie kvalifikacijos tobulinimo kursus pastebėta, kad gydytojams toks kvalifikacijos kėlimo būdas yra priimtinas, tik galėtų būti ilgesnė kursų trukmė. Apţvelgiant literatūrą, dauguma tiriamųjų buvo patenkinti nuotoliniu mokymu. Pagrindinė kliūtis respondentams yra laiko trūkumas darbui su kompiuteriu.
Galima išskirti dar vieną svarbų trūkumą – ribotos uţsienio kalbos ţinios. Ribotos uţsienio kalbos ţinios, kurios trukdo mokytis nuotoliniu būdu labiau moterims, vyresniems nei >45 m. respondentams ir turintiems didesnį nei > 20 m. darbo staţą. Tai taip pat trukdo naršyti mokymosi aplinkoje ir dirbti su pristatymų programa.
Taigi galima pastebėti, kad kompiuterinio raštingumo stoka ir ribotos uţsienio kalbos ţinios buvo vienas pagrindinių trūkumų jautresnėms demografinėms grupėms.
Respondentai rinktųsi kvalifikacijos tobulinimo kursus siegdami atnaujinti turimas teorines ţinias net ir neatsiţvelgdami į tai, ar persikvalifikavimas būtų reikalingas licencijai pratęsti ir kursai būtų mokami.
Literatūroje minima, kad nuotolinio mokymosi kursų privalumai yra maţesni kaštai, didesnis patogumas (38, 45), daugiau galimybių bendrauti ir mokytis individualizuotai (35, 48). Kiti teigiami kursų aspektai susiję su kursų turiniu, diskusijomis, grįţtamuoju ryšiu ir pačia nuotolinių studijų patirtimi. Tyrėjai nurodė, kad yra svarbu įvertinti ir tai, kiek ilgai išlieka ţinios ir įgūdţiai įgyjami nuotolinių studijų būdu, tačiau tokius tyrimus sunku atlikti dėl to, kad sudėtinga objektyviai įvertinti praktikoje pritaikomas naujas ţinias ir įgūdţius, o taip pat stebėti nuotolinių kursų dalyvius praėjusiam ilgesniam laikotarpiui po nuotolinių kursų pabaigos.
Respondentai anketoje išreiškė savo nuomonę apie nuotolinių studijų organizavimą Lietuvoje. Galima teigti, kad respondentams švietimo sistemoje nėra labai svarbu ar bus plačiau taikomas nuotolinis mokymasis, ar persikvalifikavimui labiau tinka nuotolinis mokymasis nei įprastinis, ar nuotolinis mokymasis tinka kvalifikacijai kelti. Tačiau jaunesnieji respondentai palankiau vertina tai, kad reikėtų plačiau taikyti nuotolinį mokymąsi švietimo sistemoje, o vyresnieji respondentai daţniau mano, kad jiems tinka nuotolinis
mokymasis kvalifikacijai kelti. Pedagoginį darbą dirbantys gydytojai lyginat su kitais gydytojais yra labiau suinteresuoti tuo, kad švietimo sistemoje apskritai būtų taikomas nuotolinis mokymasis.
Dickmann ir kt. (2000) nurodė, kad nuotolinio mokymo pasirinkimas stipriai priklauso nuo jo turinio prieinamumo ir kokybės, bei gydytojo suvokiamo poveikio mokytis savarankiškai (24).
Remiantis mūsų tyrimo rezultatais galima teigti, kad geras kursų įvertinimas labiau priklauso nuo pačių rengiamų kursų kokybės, nei nuo to, kokius kursus gydytojai rinktųsi savo kvalifikacijai kelti.
Mūsų kursų dalyviai teigiamai įvertinimo kursus pabrėţdami, kad jų metu galima mokytis tik tai, kas individualiai reikalinga, kad jų metu yra pateikiama reikalinga medţiaga, galima mokytis neatsitraukiant nuo darbo, šeimos, yra patogu ir pigu bei sutaupo daug laiko.
Kursus gerai įvertinę gydytojai nurodė, kad jie daţniau pritaiko nuotolinio mokymo kursuose įgytas ţinias kasdieniniame darbe ir jiems nesvarbu, ar kursai mokami, ar jie reikalingi licencijai gauti, ar profesinėje veikloje jaučia kompiuterinio raštingumo trūkumą.
Kursų kokybės įvertinimas nebuvo susijęs su ankstesne respondentų kvalifikacijos tobulinimo patirtimi.
Taigi, apţvelgus respondentų kursų kokybės aspektų įvertinimus, galima teigti, kad kursai tenkino dalyvių lūkesčius, tenkino kursų apimtis, vertinimo sistema, teorinė medţiaga, vaizdo paskaitos, savikontrolės testai, kurso ţodynas, kurso kalendorius ir susirašinėjimo forumas.
Curann ir kt. (2004) straipsnio išvadose teigiama, kad gydytojai patenkinti nuotolinėmis studijomis „WebCT“ aplinkoje, susirašinėjimo formatu o tinkle vykstantys medicinos išsimokslinimo kursai tampa vis populiaresni, ypač tarp gydytojų, dirbančių maţesniuose miestuose (20).
Apibendrinimas: Verta paţymėti, kad nepaisant įvairių analizės aspektų ir rezultatų,
akivaizdu, kad nuotoliniai kvalifikacijos tobulinimo kursai yra labai gera alternatyva atokiose vietovėse gyvenantiems ir dirbantiems gydytojams bei tiems, kurių darbotvarkė yra labai uţimta.
Šis tyrimas atskleidė, kad jaunesniems respondentams vertėtų plačiau taikyti nuotolinį mokymą švietimo sistemoje, o vyresniems labiau tinka nuotolinis mokymasis kvalifikacijai kelti. Kadangi beveik visi gydytojai rekomenduotų savo kolegoms kelti kvalifikaciją
nuotoliniu būdu, galima daryti prielaidą, kad jiems nuotoliniai kursai buvo tinkamas ir patrauklus būdas kvalifikacijai kelti.
Nuotolinės studijos gali būti priemonė siekiant įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus. Tačiau tai neatstoja tradicinių ar įprastų studijų, kadangi nėra „gyvo ţodţio“ efekto.
IŠVADOS
1. Gydytojams kvalifikacijos tobulinimo kursai yra reikalingi, ypač kompiuterinio raštingumo kursai. Didţiausia problema mokantis nuotoliniu būdu yra nepakankamas kompiuterinis raštingumas ir uţimtumas darbe. Daţniausiai minimi nuotolinių kursų privalumai – galimybė mokytis neatsitraukiant nuo darbo, kursų patogumas ir galimybė atnaujinti ţinias. Kursų dalyvių nuomone, švietimo sistemoje reikėtų plačiau taikyti nuotolinį mokymąsi. Gydytojams nuotoliniai kursai yra tinkamas ir patrauklus būdas kvalifikacijai kelti, todėl dauguma gydytojų (98,5 proc.) linkę rekomenduoti savo kolegoms kelti kvalifikaciją nuotoliniu būdu.
2. Kursai tenkina dalyvių lūkesčius. Dalyviams tinkama kursų apimtis, vertinimo sistema, teorinė medţiaga, vaizdo paskaitos, savikontrolės testai, kurso ţodynas, kurso kalendorius ir susirašinėjimo forumas. Teigiamas visų kursų vertinimas susijęs su tuo, kad kursų metu galima mokytis tik tai, kas individualiai reikalinga, kad kursų metu yra pateikiama reikalinga medţiaga. Gydytojų nemokėjimas dirbti su pagrindinėmis kompiuterio programomis nebuvo susiję su geru kursų įvertinimui.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Gydytojams. Nuotoliniai kvalifikacijos tobulinimo kursai suteikia daug privalumų, ypač sutaupo daug laiko, todėl juose verta dalyvauti. Labai svarbu, kad gydytojai ţinotų, kad tokie kursai yra rengiami bei būtų aktyvesni ir išbandytų tokį mokymosi būdą. Gydytojai, kurie jau dalyvavo šiuose kursuose, galėtų pasidalinti įgyta patirtimi su savo kolegoms ir informuoti savo vadovus.
Švietimo įstaigoms. Nuotolines studijas vertėtų teikti ir švietimo įstaigų paskutinio kurso studentams, kadangi studentams vyksta praktiniai uţsiėmimai. Tačiau prieš tai derėtų atlikti tyrimą, kuris padėtų išsiaiškinti studentų nuomonę šiuo klausimu. Toks siūlomas mokymosi būdas tikrai sutaupytų daug laiko ir išspręstų nemaţai problemų, ypač ruošiant medikus. Pasiūlymo pagrindas – jaunesni gydytojai mano, kad nuotolinį mokymąsi reikėtų plačiau taikyti švietimo sistemoje, tobulinti kompiuterinio raštingumo ir uţsienio kalbos ţinias.
Nuotolinių kursų organizatoriams. Kuriant nuotolinių studijų programas, autoriai turi atsiţvelgti į aplinkybę, kad nebus gyvo bendradarbiavimo tarp studento ir dėstytojo. Siekiant gydytojus motyvuoti nuotolinėms studijoms, reikėtų įvertinti jų kompiuterinį raštingumą ir suvokiamas kliūtis pasirenkant tokius kursus. Todėl labai yra svarbūs tokie aspektai, kaip prisijungimas ir registravimas į kursus, ar suprantama aplinka, kurioje pateikiama studijoms reikalinga medţiaga, ar tenkina gydytojus kursų trukmė ir bendravimas su kursų moderatoriais. Didţiausią dėmesį organizatoriams reikėtų skirti besimokančio ir moderatoriaus bendravimui.
Įstaigų vadovams. Siekiant gerinti studijų prieinamumą ir tobulinti darbo rinkos dalyvių profesinę kvalifikaciją, mokymasis nuotoliniu būdu yra vienas iš priimtinausių mokymosi būdų. Įstaigų vadovams reikėtų daugiau dėmesio skirti būtent nuotoliniams kvalifikacijos tobulinimo kursams, kurie skirti gydytojams, kadangi pagrindiniai privalumai yra tai, kad gydytojas galės mokytis neatsitraukdamas nuo darbo, jam patogiu laiku ir toks mokymosi būdas yra pigus. Tačiau prieš pradedant tokius kursus vertėtų surengti kompiuterinio raštingumo kursus, kaip paruošiamąją dalį. Tai ypač svarbu vyresnio amţiaus gydytojams. Taip pat labai svarbu, kad gydytojai būtų informuojami, kad tokie kursai jau yra organizuojami Kauno medicinos ir Vilniaus universitetuose.
LITERATŪRA
1. Allen JW. Surgical Internet at a glance: continuing medical education. Am J Surg 2001;181:89–90.
2. Atack L, Rankin J. A descriptive study of registered nurses" experiences with Web-hased learning. J Adv Nurs 2002;40(4):457-465.
3. Barden W, Clarke H, Young N, McKee N, Regehr G. Effectiveness of telehealth for teaching specialized hang-assessment techniques to physical therapists. Acad Med 2000;75(10):S43-S46.
4. Barnes BE. Creating the practice-learning environment: using information technology to support a new model of continuing medical education. Acad Med 1998;73 (3):278– 281.
5. Bell DS, Fanarow GC, Hays RD, Mangione CM. Self-study from Web-based and printed guideline materials. A randomized, controlled trial among resident physicians. Ann Intern Med 2000;132(12):938-946.
6. Bell DS, Mangione C. Design and analysis of a Web-based guideline tutorial system that emphasizes clinical trial evidence. Proc AMIA Annu Symp 2000;56-60.
7. Bennett N. Muddy problems, compassionate care: continuing medical education in the 21st century. In: Distlehorst LH, Dunnington GL, Folse JR, eds., Teaching and learning in medical and surgical education lessons learned for the 21st century. Mahwah, NJ: awrence Erlbaum, 2000:184.
8. Bennett NL, Casebeer LL, Kristofco RE. Strasser SM. Physicians" Internet informationseeking behaviors. J Contin Educ Health Prof 2004;24(l);31-38.
9. Bernhardt JM, Runyan CW, Bou-Saada I, Felter EM. Implementation and evalution of a Web-based continuing education course in injury prevention and control. Health Promotion Pract 2003;4(2):120-128.
10. Cannon MM, Umble KE, Steckler A, Shay S. "We're living what we're learning": student perspectives in distance learning degree and certificate programs in public health // J Public Health Manag Pract. - 2001 Jan. - 7(1):49-59.
11. Casebeer L, Bennett N, Kristofco R, Carillo A, Centor R. Physician Internet medical information seeking and online continuing education use patterns. J Contin Educ Health Prof 2002;22(1):33–42.
12. Casebeer L, Kristofco R, Strasser S, et al. Standardizing evaluation of on-line continuing medical education: physician knowledge, attitudes, and reflection on practice. J Contin Educ Health Prof 2004;24(2);68-75.
13. Chan DH, Leclair K, Kaczorowski J. Problem-based small-group learning via the Internet among community family physicians: a randomised controlled trial. MD Comput 1999;16(3):54–58.
14. Chumley-Jones HS. Dobbie A. Alford CL. Web-based learning; sound educational method or hype? A review of the evaluation literature. Acad Med 2002;77(10);586-593.
15. Cobb SC. Comparison of oncology nurse and physician use of the Internet for continuing education. J Contin Educ Nurs 2003;34(4):184-188.
16. Cobb SC. Internet continuing education for health care professionals: an integrative review. J. Contin Educ Health Prof. 2004;24(3):171–180.
17. Curran VR, Fleet L. A review of evaluation outcomes of web-based continuing medical education. Medical Education 2005;39:561–567
18. Curran VR, Hoekman T, Gulliver W, Landells I, Hatcher L. Web-Based Continuing Medical Education (II): Evaluation Study of Computer-Mediated Continuing Medical Education. J Contin Educ Health Prof 2000;20(3):106–119.
19. Curran VR, Kirby F, Parsons E, Lockyer J. Discourse analysis of computer-mediated conferencing in worldwide web-based continuing medical education. J Contin Educ Health Prof 2003;23(4):229–238.
20. Curran VR, Kirby F, Parsons E, Lockyer J. Short report: satisfaction with on-line CME. Evaluation of the RuralMDcme website. Can Fam Physician 2004;50:271-274. 21. Čiţas AE, Daujotis V, Jelinskienė D, Motiekaitienė G, Skaburskienė N, Stumbrys E,
Šerpatauskas A. Aukštojo mokslo kokybės uţtikrinimo nuostatos. Vilnius: Studijų kokybės vertinimo centras; 2006.
22. Davis D, Ryan D, Sibbald G, Rachilis A, Davies S, Manchul L, Parikh S. Severe acute respiratory syndrome and the delivery of continuing medical education: case study from Toronto. J Contin Educ Health Prof 2004;24(2):76.
23. Davis DA, Thomson MA, Oxman AD, Haynes B. Changing physician performance: a systematic review of the effect of continuing medical education strategies. JAMA 1995;274:700–705.
24. Dickmann C, Habermeyer E, Spitzer K. WWW-based continuing medical education: how do general practitioners use it? In: Hasman A, Blobel B, Dudeck J, eds. Medical Infobahn for Europe. Amsterdam: IOS Press 2000;588–592.
25. Dunn WR, Hamilton DD. Competence-based education and distance learning: a tandem for professional continuing education? Stud Higher Educ 1985;10:277–287.
26. Ertmer PA, Nour AY. Teaching basic medical sciences at a distance: strategies for effective teaching and learning in internet-based courses. J Vet Med Educ. 2007 Summer;34(3):316-324.
27. Francis B, Mauriello SM, Phillips C. Englebardt S. Grayden SK. Assessment of online continuing dental education in North Carolina. J Contin Educ Health Prof 2000;20(2);76-84.
28. Godin P, Hubbs R, Woods B et al. New paradigms for medical decision support and education: the Stanford Health Information Network for Education. Top Health Inf Manage 1999;20(2):1–14.
29. Hayes K, Lehman CU. The Interactive Patient: a multimedia interactive educational tool on the worldwide web. MD Comput 1996;13(4):330–334.
30. Harden RM, Laidlaw JM. Association for Medical Education in Europe (AMEE) medical education guide no. 4: effective continuing education: the CRISIS criteria. Med Educ 1992;26:408–422.
31. Harden RM. A New Vision for Distance Learning and Continuing Medical Education.
J Contin Educ Health Prof 2005;25:43-51.
32. Harris JM, Novalis-Marine C, Harris RB. Women physicians are early adopters of online continuing medical education. J Contin Educ Health Prof 2003;23(4);221-228. 33. Harris JM, Salasche SJ, Harris RB. Can Internet-based continuing medical education
improve physicians’ skin cancer knowledge and skills. J Gen Intern Med 2001;16:50– 56.
34. Hegge M, Powers P, Hendrickx E. Vin.son J. Competence, continuing education, and computers. J Contin Educ Nurs 2002;33(l):24-32.
35. Huntley AC, Conrad SJ. Internet tools in the medical classroom. Med Educ 1994;31:13-17.
36. Huntley AC. Dermatology and the Internet. MD Comput 1998;15(4):246–248.
37. Janilionis V, Abarius P, Denisovas V, Holmberg K, Lukšaitė D, Machado C, Šaltenienė E, Tamulevičius S, Vidţiūnas A. Nuotolinių studijų kokybės vertinimo Lietuvos ir uţzienio aukštosiose mokyklose analizė. Vilnius: Studijų kokybės vertinimo centras; 2006.
38. Kemper K, Amata-Kynvi A, Sanghavi D, Whelan J, Dvorkin L, Woolf A, Samuels R, Hibberd P. Randomized trial of an Internet curriculum on herbs and other dietary supplements for health care professionals. Acad Med 2002;77(9):882-889.
39. Kirkpatrick DL. Evaluating Training Programs: The Four Levels. San Francisco: Berrett-Koehler 1994.
40. Kripalani S, Cooper HP, Weinberg AD, Laufman L. Computer-assisted self-directed learning: the future of continuing medical education. J Contin Educ Health Prof 1997;17:114–120.
41. Kronz JD, Silberman MA, Allsbrook WC, Epstein JI. A web-based tutorial improves practising pathologists’ Gleason grading of images of prostate carcinoma specimens obtained by needle biopsy: validation of a new medical education paradigm. Cancer 2000;89(8):1818–1823.
42. Lemaire E, Greene G. A comparison between three electronic media and in-person learning for continuing education in physical rehabilitation. J Telemed Telecare 2003;9( 1);17-22.
43. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas: patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. Nr. 132. Valstybės ţinios 2002;31-1180.
44. Maki RH, Maki WS, Patterson M, Whittaker PD. Evaluation of a Web-based introductory psychology course: I. Learning and satisfaction in on-line versus lecture course. Behav Res Methods Instrum Computers 2000;32(2):230-239.
45. Maki WS, Maki RH. Evaluation of a Web-based introductory psychology course: II. Contingency management to increase use of on-line study aids. Behav Res Methods Instrum Computers 2000;32(2):240-245.
46. Mamary EM, Charles P. On-site to on-line: barriers to the use of computers for continuing education. J Contin Educ Health Prof 2000;20(3):171–175.
47. Manning PR, Debakey L. Continuing medical education: the paradigm is changing. J Contin Educ Health Prof 2001;21(1):46–54.
48. Marshall JN, Stewart M, Ostbye T. Small-group CME using e-mail discussions, can it work? Can Fam Physician 2001;47:557–563.
49. Metodiniai patarimai savianalizės rengėjams. Vilnius: Všį Socialinės ir ekonominės plėtros centras; 2007.
50. Mickevičienė A. Visuomenės sveikatos distancinio mokymo poreikio tyrimas Lietuvoje: magistro diplominis darbas. Kaunas: Kauno Medicinos Universitetas; 2003.
51. Neafsey PJ. Computer-assisted instruction for home study: a new venture for continuing education programs in nursing. J Contin Educ Nurs 1997;28(4):164-172. 52. Neafsey PJ. Immediate and enduring changes in knowledge and self efficacy in APNs
following computer-assisted home study of the pharmacology of alcohol. J Contin Educ Nurs 1998;29(4):173-181.
53. Nuotolinių studijų kokybės vertinimo metodika ir jos taikymo tvarka. Vilnius: Všį Socialinės ir ekonominės plėtros centras; 2007.
54. Palmer TE, Cumpston PHV, Ruskin K, Jones RDM. WCALive: broadcasting a major medical conference on the Internet. Int J Clin Monit Comput 1997;14:209–216.
55. Peterson MW, Galvin JR, Dayton C, D’Alessandro MP. Delivering pulmonary continuing medical education over the Internet. Chest 1999;115(5):1429–1436.
56. Richardson ML, Norris TE. Online delivery of continuing medical education over the worldwide web: an online needs assessment. Am J Roentgenol 1997;168:1161–1164. 57. Ryan D, Waterson R. Transforming continuing education materials for online
learning. J Telemed Telecare 2000;6(2):64–66.
58. Rosser J, Herman B, Enrenwerth C. An overview of videostreaming on the Internet and its application to surgical education. Surg Endosc 2001;15:624–629.
59. Ruskin KJ, Doyle DJ, Engel TP. Development of an academic Internet resource. Yale J Biol Med 1996;69:439–444.
60. Rutkauskienė D, Targamadzė A, Kovertaitė VR, Simonaitienė R, Abarius P, Mačiulis M, Kulvietienė R, Cibulskis G, Kubiliūnas R, Ţvinienė V. Nuotolinis mokymasis. Kaunas: Technologija; 2003.
61. Saleh JS. The objectives and problems of continuing medical education. In: Medicine a lifelong study. Proceedings of the 2nd World Conference on Medical Education, 1959. Chicago: World Medical Association, 1961:641.
62. Sargeant J, Curran V, Allen M, Jarvis-Selinger S, Ho K. Facilitating interpersonal interaction and learning online: linking theory and practice. J Contin Educ Health Prof 2006 Spring;26(2):128-136.
63. Sargeant J, Curran V, Jarvis-Selinger S, Ferrier S, Allen M, Kirby F, Ho K. Interactive on-line continuing medical education: physicians' perceptions and experiences. J Contin Educ Health Prof 2004 Fall;24(4):227-236.
64. Sargeant JM, Purdy RA, Allen MJ, Nadkarni S, Watton L. O’Brien P. Evaluation of a CME problem-based learning discussion. Acad Med 2000;75(10):50–52.
65. Sigulem DM, Morais TB, Cuppari L et al. A web-based distance education course in nutrition in public health: case study. J Med Internet Res 2001;3(2):16.
66. Strička M. Visuomenės sveikatos distancinio mokymo tinklo plėtra Lietuvoje: magistro diplominis darbas. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2002.
67. Tanner TB, Metcalf MP, Coulehan MB. Keeping sharp: Internet CE update and experience. In: Westwood JD, Hoffman HM, Mogel GT, eds. Medicine Meets Virtual Reality. Amsterdam: IOS Press 2001;492–494.
68. Tello R, Davison BD, Blickman JG. The virtual course: delivery of live and recorded continuing medical education material over the Internet. AJR 2000;174 (6):1519– 1521.
69. Tipping J, Donahue J, Hannah E. Value of unstructured time (breaks) during formal continuing medical education events. J Contin Educ Health Prof 2001; 21(2):90-96. 70. Vertintojų mokymo medţiaga. Vilnius: Všį Socialinės ir ekonominės plėtros centras; 2007. 71. Wutoh R, Boren SA, Balas EA. eLearning: a review of Internet-based continuing
medical education. J Contin Educ Health Prof 2004:24(1):20-30.
72. Nuotolinis mokymasis norintiems nuolat tobulėti. Laisvalaikio pramogų gidas. [ţiūrėta 2007 m. vasario 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.anonsas.lt/portal/categories/ 27/1/0/1/article/220>.
73. TNS Gallup: kompiuteriai ir internetas Lietuvoje sparčiai populiarėja. Asociacija "Infobalt" [ţiūrėta 2008 m. kovo 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://www. infobalt.lt/main.php?&s=11&g=26&i=7260>.
74. ECDL testavimo centras. Klaipėdos rajono švietimo centras [ţiūrėta 2008 m. sausio 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.klrsvietimocentras.lt/index.php?option= com_content&task=view&id=75&Itemid=80>.
75. Kulvietienė D. Baltijos šalių sveikatos politikos dialogas [ţiūrėta 2007 m. rugsėjo 23 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kmu.lt/avevita/text.php?str_id=1035>.
76. Kauno medicinos universiteto podiplominių studijų centro podiplominių studijų nuostatai. Kauno medicinos universitetas, 2005 [ţiūrėta 2008 m. vasario 17 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kmu.lt/index.php?cid=1892>.
77. The Global Information Technology Report 2007-2008. [cited 2008 May 23] Available from:<http://www.weforum.org/en/initiatives/gcp/Global%20Information% 20Technology%20Report/index.htm>.
78. Realiuose kursuose galima pabūti ir pasyviu klausytoju, o čia - privaloma būti aktyviu