MGA ir AGA vaikų postnatalinio augimo pobūdis

Postnatalinis augimo šuolis buvo vertinamas, kaip tiriamieji vaikai pasiekė trečią ūgio ir svorio procentilę. Didţioji MGA vaikų dalis jau pirmaisiais gyvenimo metais pasiekė apatinę ūgio bei svorio ribą, tačiau 2 metų dalis maţų pagal nėštumo trukmę vaikų liko ţemi ir ploni. 5 mėn. 25 proc. MGA vaikų nepasiekė apatinės ūgio ribos bei 33,9 proc. nepasiekė apatinės svorio ribos. Vienerių metų 24 proc. MGA vaikų nepasiekė trečios ūgio bei 34 proc.trečios svorio procentilės. 24 mėn. 7,9 proc. maţų pagal nėštumo trukmę vaikų liko ţemiau apatinės ūgio ribos ir 18,4 proc.– ţemiau apatinės svorio ribos (2, 3 pav.).

2 pav. MGA ir AGA vaikai (proc.), nepriaugę apatinės ūgio ribos.

Požymių tarpusavio priklausomumui įvertinti taikytas χ2

(Chi² kriterijus); *p < 0,05

3 pav. MGA ir AGA vaikai (proc.), nepriaugę apatinės svorio ribos. Požymių tarpusavio

priklausomumui įvertinti taikytas χ2

Siekiant įvertinti postnatalinio augimo šuolio įtaką MGA 5, 12 ir 24 mėn. vaikų antropomet-riniams rodikliams, buvo išskirtos ir palygintos 3 tiriamųjų grupės: AGA vaikų grupė ir MGA, kurie pasiekė ir buvo aukščiau trečios ūgio ir svorio procentilės bei MGA vaikai, nepasiekę trečios ūgio ir svorio procentilės. Kaip matyti iš 11, 12 ir 13 lentelių, MGA 5, 12 ir 24 mėn. vaikų, pasiekusių 3 ūgio bei svorio procentiles, antropometriniai rodikliai buvo statistiškai reikšmingai didesni nei tos pačios grupės vaikų, kurie nepasiekė apatinės ūgio bei svorio ribos: ryškiausias šis skirtumas buvo 5 mėn. vaikų, pasiekusių 3 ūgio ir svorio procentilę. Maţų pagal nėštumo trukmę vaikų 5–12 mėn. ūgis ir svoris buvo gerokai maţesni nei AGA visų matavimų metu, tačiau 12–24 mėn. vaikų galvos ir krūtinės apimtys bei odos klosčių storis skyrėsi neţymiai.

11 lentelė. MGA (< 3-ios ūgio ir svorio procentilės) ir MGA (> 3-ios svorio ir ūgio procentilės) bei

AGA 5 mėn. vaikų antropometrinių rodiklių vidurkiai ± SD

Antropometriniai rodikliai

MGA ( < 3 ūgio ir svorio procentilės), n = 13

MGA ( > 3 ūgio ir svorio procentilės), n = 37 AGA, n = 111 Ūgis, cm 60,4 ± 4,4 64,9 ± 1,4*** 67,1 ± 1,9*** Svoris, kg 5,5 ± 0,9 6,9 ± 0,5*** 7,6 ± 0,71*** KMI, kg/m² 15,0 ± 1,5 16,3 ± 1,2** 17,1 ± 1,3** Galvos apimtis, cm 40,9 ± 2,0 42,3 ± 1,2** 43,1 ± 1,2**

Odos klosčių suma, mm 35,0 ± 4,3 40,5 ± 7,1* 44,5 ± 7,5**

Odos klosčių storis

pomentinėje srityje, mm ^{6,4 ± 1,3 7,8 ± 2,1* 8,1 ± 2,0}

Mann–Whitney U testas; *p < 0,05; **p < 0,01, ***p < 0,001; kitais atvejais statistiškai nepatikima. Paţymėtos p reikšmės trečiame stulpelyje yra tarp MGA vaikų grupių priaugusių ir nepriaugusių 3–ios svorio bei ūgio procentilės; p reikšmės ketvirtame stulpelyje yra tarp MGA priaugusių 3 svorio bei ūgio procentilę ir AGA vaikų grupių.

12 lentelė. MGA (< 3-ios ūgio ir svorio procentilės) ir MGA (> 3-ios svorio ir ūgio procentilės) bei

AGA vienerių metų vaikų antropometrinių rodiklių vidurkiai ± SD

Antropometriniai rodikliai

MGA ( < 3 ūgio ir svorio

procentilės), n = 18 ^{MGA ( > 3 ūgio ir svorio} procentilės), n = 35

AGA, n = 122

Ūgis, cm 70,8 ± 3,5 76,0 ± 2,1*** 77,4 ± 2,3**

Svoris, kg 7,9 ± 1,2 9,8 ± 0,98*** 10,5 ± 1,13**

KMI, kg/m² 15,6 ± 1,5 16,9 ± 1,3** 17,4 ± 1,4

Galvos apimtis, cm 45,5 ± 1,7 46,5 ± 1,4 46,8 ± 1,3

Odos klosčių suma, mm 28,8 ± 3,0 35,6 ± 7,8** 37,0 ± 7,8

Odos klosčių storis

pomentinėje srityje, mm ^{5,6 ±0,8 6,6 ± 1,4* 7,0 ± 1,3}

Mann–Whitney U testas; * p < 0,05; **p < 0,01, ***p < 0,001; kitais atvejais statistiškai nepatikima.

Paţymėtos p reikšmės trečiame stulpelyje yra tarp MGA vaikų grupių priaugusių ir nepriaugusių 3-ios svorio bei ūgio procentilės; p reikšmės ketvirtame stulpelyje yra tarp MGA priaugusių 3 svorio bei ūgio procentilę ir AGA vaikų grupių.

13 lentelė. Antropometrinių rodiklių vidurkiai MGA (< 3-ios ūgio ir svorio procentilės) ir MGA (>

3-ios svorio ir ūgio procentilės) bei AGA 2 metų vaikų, vidurkis ± SD

Antropometriniai rodikliai MGA ( < 3 ūgio ir svorio

procentilės), n = 5 ^{MGA ( > 3 ūgio ir svorio} procentilės), n = 33

AGA, n = 102

Ūgis, cm 82,2 ± 4,8 86,9 ± 3,2* 89,9 ± 3,8***

Svoris, kg 9,5 ± 0,7 12,0 ± 1,39*** 13,2 ± 1,46***

KMI, kg/m² 14,3 ± 0,8 16,1 ± 1,7* 16,3 ± 1,3

Galvos apimtis, cm 46,4 ± 0,9 48,6 ± 0,8*** 49,3 ± 1,4*

Odos raukšlių suma, mm 26,9 ± 2,5 30,0 ± 8,9 33,1 ± 4,5*

Odos raukšlės storis

pomentinėje srityje, mm ^{5,8 ± 1,1 6,1 ± 1,9 6,6 ± 1,4}

Mann–Whitney U testas; * p < 0,05; **p < 0,01, ***p < 0,001; kitais atvejais statistiškai nepatikima.

Paţymėtos p reikšmės trečiame stulpelyje yra tarp MGA vaikų grupių priaugusių ir nepriau-gusių 3-ios svorio bei ūgio procentilės; p reikšmės ketvirtame stulpelyje yra tarp MGA priaunepriau-gusių 3 svorio bei ūgio procentilę ir AGA vaikų grupių.

4 paveiksle pateiktas ūgio augimo greitis per pirmuosius 2 metus. Pirmaisiais metais MGA vaikų grupė augo greičiau nei AGA (27,8 ± 3,3 ir 26,4 ±2,3 cm/m, p = 0,005 atitinkamai). 12–24 mėn. laikotarpiu MGA ir AGA vaikų augimo greitis buvo panašus ir statistiškai nesiskyrė (12,2 ± 2,6 ir AGA 12,4 ± 3,1 cm/m, p = 0,6 atitinkamai).

4 pav. MGA ir AGA vaikų grupių ūgio prieaugis cm/m. pirmaisiais 2 metais, (*p < 0,01)

Svorio augimo greitis pirmaisiais 2 metais tarp abiejų tiriamųjų grupių skyrėsi neţymiai (0–1 m. MGA 6,8 ± 1,3 ir AGA 6,9 ± 1,1 kg, p = 0,71 atitinkamai; 1–2 m. laikotarpiu MGA 2,6 ± 0,8 ir AGA 2,7 ± 0,9 kg, p = 0,5 atitinkamai).

Vertinant KMI kitimą nuo gimimo iki 2 metų amţiaus, pastebėta, jog maţų pagal nėštumo trukmę vaikų grupės KMI augimo greitis buvo didesnis nei AGA nuo 0 iki 12 mėn. (MGA 5,5 ± 1,8 ir AGA 3,6 ± 1,7 kg/m2, p < 0,001 atitinkamai). Sparčiausias MGA vaikų KMI augimo šuolis buvo nuo gimimo iki 5 mėn. amţiaus (p < 0,001), nuo 5 iki 12 mėn. KMI augimas sumaţėjo abiejų tiriamųjų grupėse, tačiau, nors ir statistiškai nereikšmingai, MGA vaikų grupė augo greičiau (MGA 0,4 ± 0,9, AGA 0,2 ± 1,0 kg/m2

, p = 0,28 atitinkamai). 12–24 mėn. laikotarpiu maţų pagal nėštumo trukmę vaikų KMI santykinis sumaţėjimas buvo maţesnis nei AGA vaikų grupės (MGA 0,4 ± 1,2, AGA 0,9 ± 1,3 kg/m2, p = 0,45 atitinkamai). Tiriamųjų vaikų KMI kitimas nuo gimimo iki 2 metų pavaizduotas 5 paveiksle.

5 pav. KMI kg/m² prieaugis nuo 0 iki 2 metų amžiuje; *p < 0,001

Lyginant tik tuos MGA vaikus, kurie vienerių metų priaugo trečiąją ūgio ir svorio procentilę, su AGA vaikų grupe, nustatėme, jog KMI prieaugis pirmais gyvenimo metais MGA vaikams buvo dar didesnis nei AGA vaikų grupėje (MGA > 3 ūgio ir svorio procentilės 5,8 ± 1,8 ir AGA 3,6 ± 1,7 kg/m², p < 0,001 atitinkamai).

Vertinant poodinio riebalinio sluoksnio kitimą nuo gimimo iki 24 mėn. amţiaus, pastebėta, jog sparčiausiais riebalinio audinio padidėjimas buvo pirmaisiais 5 mėn. Maţų pagal nėštumo trukmę vaikų odos klostės storis pomentinėjė srityje kito sparčiau nei AGA pirmąjį pusmetį, tuo tarpu periferinių riebalų augimo greitis buvo panašus (pomentinės sr. MGA 4,2 ± 0,28 ir AGA 2,8 ± 0,21 mm, p < 0,001 atitinkamai; periferinių odos kl. suma MGA 22,8 ± 0,8 ir AGA 23,0 ± 0,59 mm, p = 0,37 atitinkamai) (6, 7 pav.). Nors duomenys statistiškai nepatikimi, maţų pagal nėštumo trukmę vaikų neryškus polinkis į centrinio tipo riebalų kaupimąsi stebimas jau pirmaisiais mėnesiais.

5–12 ir 12–24 amţiaus laikotarpiu abiejų vaikų tiriamųjų grupėse buvo stebimas fiziologinis riebalinio audinio kaupimosi sulėtėjimas.

6 pav. MGA ir AGA vaikų odos klosties kitimas pomentinėje srityje, mm nuo gimimo iki 2 metų;

7 pav. MGA ir AGA vaikų grupių periferinių odos klosčių storio kitimas, mm nuo gimimo iki

2 metų, *p < 0,05 standartizuotas pagal lytį bei 12 ir 24 mėn. KMI