3. REZULTATAI
3.2. Prostatos vėžiu sergančių, aktyviai stebimų asmenų psichoemocinės sveikatos bei fizinio
Siekiant įvertinti prostatos vėžiu sergančių pacientų psichoemocinę sveikatą tyrimo dalyvių buvo paprašyta įvertinti HAD skalės teiginius nuo 0 iki 3 balų, tiksliausiai apibūdinančių jų savijautą per pastarąją savaitę. Kuo įverčių vidurkis yra arčiau 3, tuo dažniau simptomus jaučia tyrimo dalyviai.
Dažniausiai pacientai jautė baimę, tarsi kažkas baisaus turėtų atsitikti (1,47±1,0 balų). Rečiausiai šios grupės ligonius vargino netikėtas panikos jausmas (0,53±0,6 balų) bei baimės jausmas, panašus į vidinį virpulį po krūtine (0,59±0,6 balų) (3.2.1 lentelė).
3.2.1 lentelė. Prostatos vėžiu sergančių, aktyviai stebimų asmenų grupės nerimo skalės įverčių charakteristikos nustačius diagnozę
Teiginiai Vidurkis (m) St. nuokrypis (SN) Mediana (Md) Mažiausia reikšmė (min) Didžiausia reikšmė (max)
Aš jaučiuosi įsitempęs 0,82 0,7 1 0 2
Aš jaučiu baimę, tarsi kažkas baisaus turėtų atsitikti
1,47 1,0 2 0 3
Man į galvą lenda neramios mintys
0,94 0,8 1 0 2
Aš galiu būti ramus ir atsipalaidavęs
0,88 0,6 1 0 2
Mane apima baimės jausmas, panašus į vidinį virpulį po krūtine
0,59 0,6 1 0 2
Jaučiuosi neramus, tarsi
negalėčiau nustygti vienoje vietoje
0,82 0,7 1 0 2
Mane apima netikėtas panikos jausmas
0,53 0,6 0 0 2
Vertinant prostatos vėžiu sergančių aktyviai stebimų asmenų depresijos skalės duomenis nustatyta, kad didžiosios daugumos pacientų nustačius diagnozę nuotaika buvo normali (88,2 proc., n=15), o 11,8 proc. (n=2) stebimi lengvi depresijos simptomai (3.2.2 pav.). Nustatyta, kad nustačius prostatos vėžio diagnozę šios grupės pacientai dažniausiai jautėsi linksmi (0,94±0,6 balų), tačiau jautė, tarsi viską darytų daug lėčiau nei anksčiau (0,94±0,7 balų). Pacientai, kuriems buvo paskirtas aktyvus stebėjimas, rečiausiai galėjo juoktis ir įžvelgti teigiamas dalyko puses (0,35±0,4 balų), taip pat retai nustodavo rūpintis savo išvaizda (0,35±0,7 balų) (3.2.2 lentelė).
3.2.2 lentelė. Prostatos vėžiu sergančių, aktyviai stebimų asmenų grupės depresijos skalės įverčių charakteristikos nustačius diagnozę
Teiginiai Vidurkis (m) St. nuokrypis (SN) Mediana (Md) Mažiausia reikšmė (min) Didžiausia reikšmė (max) Aš vis dar džiaugiuosi tais pačiais
dalykais kaip ir anksčiau
0,41 0,5 0 0 1
Aš galiu juoktis ir matyti teigiamas dalyko puses
0,35 0,4 0 0 1
Aš jaučiuosi linksmas 0,94 0,6 1 0 2
Jaučiuosi, tarsi viską daryčiau daug lėčiau nei anksčiau
0,94 0,7 1 0 3
Aš nustojau rūpintis savo išvaizda 0,35 0,7 0 0 2
Aš su džiaugsmu laukiu ateities 0,82 0,9 1 0 3
Gera knyga, radijo ar TV laida teikia malonumą
0,65 0,7 1 0 3
Vertinant prostatos vėžiu sergančių pacientų, kuriems buvo paskirtas aktyvus stebėjimas, nerimą po 6 mėnesių nustatyta, kad 58,8 proc. (n=10) tiriamųjų jautė normalų nerimą ir 41,2 proc. (n=7) pasireiškė lengvi nerimo simptomai (3.2.1 pav.). Nustatyta, kad po 6 mėnesių trukusio aktyvaus stebėjimo sergant prostatos vėžiu pacientus dažniausiai vargino į galvą lendančios įkyrios mintys (1,41±0,7 balų). Kaip ir nustačius diagnozę, taip ir po 6 mėnesių rečiausiai ligonius vargino netikėtai apimantis panikos jausmas (0,53±0,6 balų) (žr. 3.2.3 lentelę).
3.2.3 lentelė. Aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų nerimo skalės įverčių charakteristikos po 6 mėnesių Teiginiai Vidurkis (m) St. nuokrypis (SN) Mediana (Md) Mažiausia reikšmė (min) Didžiausia reikšmė (max)
Aš jaučiuosi įsitempęs 1,00 0,5 1 0 2
Aš jaučiu baimę, tarsi kažkas baisaus turėtų atsitikti
1,35 0,9 2 0 3
Man į galvą lenda neramios mintys
1,41 0,7 1 0 3
Aš galiu būti ramus ir atsipalaidavęs
1,12 0,7 1 0 2
Mane apima baimės jausmas, panašus į vidinį virpulį po krūtine
0,65 0,4 1 0 1
Jaučiuosi neramus, tarsi
negalėčiau nustygti vienoje vietoje
0,88 0,6 1 0 2
Mane apima netikėtas panikos jausmas
0,53 0,6 0 0 2
Analizuojant prostatos vėžiu sergančių pacientų, kuriems buvo paskirtas aktyvus stebėjimas, depresijos skalę po 6 mėnesių nustatyta, kad daugumos šios grupės pacientų nuotaika buvo normali
pasireiškė vidutinio sunkumo depresijos simptomai (3.2.2 pav.). Nustatyta, kad po 6 mėnesių trukusio aktyvaus stebėjimo sergant prostatos vėžiu tyrimo dalyviai dažniausiai jautėsi linksmi (1,24±0,6 balų). Kaip ir nustačius diagnozę, taip ir po 6 mėnesių rečiausiai šios grupės pacientai galėjo juoktis ir matyti teigiamas dalyko puses (0,41±0,6 balų) (3.2.4 lentelė).
3.2.4 lentelė. Aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų depresijos skalės įverčių charakteristikos po 6 mėnesių Teiginiai Vidurkis (m) St. nuokrypis (SN) Mediana (Md) Mažiausia reikšmė (min) Didžiausia reikšmė (max) Aš vis dar džiaugiuosi tais pačiais
dalykais kaip ir anksčiau
0,65 0,7 0 0 2
Aš galiu juoktis ir matyti teigiamas dalyko puses
0,41 0,6 0 0 2
Aš jaučiuosi linksmas 1,24 0,6 1 0 2
Jaučiuosi, tarsi viską daryčiau daug lėčiau nei anksčiau
1,00 0,8 1 0 3
Aš nustojau rūpintis savo išvaizda 0,94 1,0 1 0 3
Aš su džiaugsmu laukiu ateities 1,06 1,0 1 0 3
Gera knyga, radijo ar TV laida teikia malonumą
0,53 0,8 0 0 3
Gauti rezultatai parodė, kad nustačius diagnozę normalų nerimą jautė 52,9 proc. (n=9) aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių pacientų, o lengvus nerimo simptomus jautė 47,1 proc. (n=8) šios grupės dalyvių. Palyginus sergančiųjų prostatos vėžiu pacientų, kuriems buvo taikytas aktyvus stebėjimas, nerimą, nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta: tiriamieji nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių jautė panašų nerimą (p>0,05) (3.2.1 pav.).
3.2.1 pav. Aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų nerimo pokyčio po 6 mėnesių vertinimas (N=17, p=0,987 (Ženklų testas))
Palyginus sergančiųjų prostatos vėžiu pacientų depresijos skalių vertinimą prieš ir po gydymo, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp depresijos lygio nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių trukusio aktyvaus stebėjimo. Po pusės metų trukusio aktyvaus stebėjimo sergant prostatos vėžiu pacientams reikšmingai dažniau pasireiškė vidutinio sunkumo depresijos simptomai (p<0,05) (3.2.2 pav.).
3.2.2 pav. Aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų depresijos pokyčio po 6 mėnesių vertinimas (N=17, *-p=0,049, palyginus su vertinimu nustačius diagnozę (Ženklų testas))
Analizuojant sergančiųjų prostatos vėžiu pacientų, kuriems buvo taikytas aktyvus stebėjimas, nerimą priklausomai nuo amžiaus nustatyta, kad nustačius diagnozę normalų nerimą jautė didesnioji dalis vyresnio amžiaus pacientų: 54,5 proc. (n=6) 61-70 metų amžiaus tyrimo dalyvių ir 66,7 proc. (n=2) vyresnių kaip 70 metų pacientų. Tuo tarpu didžioji dalis jauniausių tyrimo dalyvių (51-60 metų) nustačius diagnozę pajuto lengvus nerimo simptomus (66,7 proc., n=2) (3.2.5 lentelė). Po 6 mėnesių trukusio aktyvaus stebėjimo visi tyrime dalyvavę 51-60 metų amžiaus grupės dalyviai jau jautė normalų nerimą (100 proc., n=3), tuo tarpu didesnioji dalis vyriausių grupės atstovų (>70 metų) pajuto lengvus nerimo simptomus (66,7 proc., n=2) (3.2.5 lentelė).
Vertinant aktyviai stebimų pacientų depresiją priklausomai nuo amžiaus nustatyta, kad visų jauniausių tyrimo dalyvių (51-60 metų) tiek nustačius diagnozę, tiek po 6 mėnesių nuotaika buvo normali (100 proc., n=3). Didžiosios daugumos 61-70 metų amžiaus tyrimo dalyvių nustačius diagnozę nuotaika buvo normali (81,8 proc., n=9), o po 6 mėnesių trukusio aktyvaus stebėjimo 9,1 proc. (n=1) šios grupės pacientų pasireiškė vidutinio sunkumo depresijos simptomai. Visų vyresnių kaip 70 metų amžiaus tyrimo dalyvių nustačius diagnozę nuotaika buvo normali (100 proc., n=3), o
po 6 mėnesių aktyvaus stebėjimo trečdaliui pasireiškė lengvi depresijos simptomai (33,3 proc., n=1) (3.2.5 lentelė).
Sergančiųjų prostatos vėžiu pacientų, kuriems taikytas aktyvus stebėjimas, nerimo ir depresijos raiška priklausomai nuo amžiaus statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Stebima tendencija, kad nustačius diagnozę jaunesniems (51-60 metų) respondentams dažniau vargina lengvi nerimo simptomai (66,7 proc., n=2), tačiau praėjus 6 aktyvaus stebėjimo mėnesiams lengvi nerimo simptomai dažnesni >70 metų pacientams (66,7 proc., n=2) (žr. 3.2.5 lentelę).
3.2.5 lentelė. Aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų nerimo ir depresijos raiškos nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas pagal amžių (N=17)
Vertinimo
laikas Simptomų raiška
Amžiaus grupės, n (proc.)
Statistika 51-60 metų (n=3) 61-70 metų (n=11) >70 metų (n=3) Nerimas Nustačius diagnozę Normalus nerimas 1 (33,3) 6 (54,5) 2 (66,7) χ²=0,7 p=0,704 Lengvi simptomai 2 (66,7) 5 (45,5) 1 (33,3) Po 6 mėnesių Normalus nerimas 3 (100) 6 (54,5) 1 (33,3) χ²=3,0 p=0,224 Lengvi simptomai - 5 (45,5) 2 (66,7) Depresija Nustačius diagnozę Normali nuotaika 3 (100) 9 (81,8) 3 (100) χ²=1,2 p=0,539 Lengvi simptomai - 2 (18,2) - Po 6 mėnesių Normali nuotaika 3 (100) 8 (72,7) 2 (66,7) χ²=1,8 p=0,778 Lengvi simptomai - 2 (18,20 1 (33,3) Vidutinio sunkumo simptomai - 1 (9,1) -
Vertinant aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių pacientų nerimo raišką priklausomai nuo gyvenamosios vietos nustatyta, kad nustačius diagnozę didesnė dalis mieste gyvenančių pacientų pajuto normalų nerimą (58,3 proc., n=7), o kaime – lengvą nerimą (60,0 proc., n=3). Po 6 mėnesių po 50,0 proc. (n=6) mieste gyvenančių pacientų jautė normalų ir lengvą nerimą, o didesnė dalis kaime gyvenančių tyrimo dalyvių jau jautė normalų nerimą (80,0 proc., n=4). Lengvą nerimą po 6 mėnesių trukusio aktyvaus stebėjimo jautė tik 20,0 (n=1) proc. kaime gyvenančių respondentų (3.2.6 lentelė).
Analizuojant aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių pacientų depresijos raišką priklausomai nuo gyvenamosios vietos nustatyta, kad didesniosios dalis mieste (83,3 proc., n=10) ir visų kaime (100 proc., n=5) gyvenančių pacientų nustačius diagnozę nuotaika buvo normali. Po 6 mėnesius trukusio aktyvaus stebėjimo lengvi depresijos simptomai pasireiškė ketvirtadaliui (25,0 proc., n=3) ir vidutinio sunkumo depresijos simptomai nustatyti 8,3 proc. (n=1) mieste gyvenančių respondentų. Tuo tarpu visų tyrime dalyvavusių kaime gyvenančių pacientų po 6 mėnesių nuotaika išliko normali (100 proc., n=5).
Aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių pacientų nerimo ir depresijos raiška priklausomai nuo gyvenamosios vietos statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) (3.2.6 lentelė).
3.2.6 lentelė. Aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų nerimo ir depresijos raiškos nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas pagal gyvenamąją vietą (N=17)
Vertinimo laikas Simptomų raiška Gyvenamoji vieta, n (proc.) Statistika Miestas (n=12) Kaimas (n=5)
Nerimas
Nustačius diagnozę Normalus nerimas 7 (58,3) 2 (40,0) χ²=0,5 p=0,490
Lengvi simptomai 5 (41,7) 3 (60,0)
Po 6 mėnesių Normalus nerimas 6 (50,0) 4 (80,0) χ²=1,3
p=0,252
Lengvi simptomai 6 (50,0) 1 (20,0)
Depresija
Nustačius diagnozę Normali nuotaika 10 (83,3) 5 (100) χ²=0,9 p=0,331
Lengvi simptomai 2 (16,7) -
Po 6 mėnesių Normali nuotaika 8 (66,7) 5 (100 χ²=2,2
p=0,336
Lengvi simptomai 3 (25,0) -
Vidutinio sunkumo simptomai
1 (8,3) -
Analizuojant aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių pacientų nerimo raišką priklausomai nuo ligos stadijos nustatyta, kad diagnozavus I stadijos prostatos vėžį didžioji dalis respondentų pajuto lengvo nerimo simptomus (85,7 proc., n=6). Po 6 mėnesių aktyvaus stebėjimo lengvą nerimą jautė tik 57,1 proc. (n=4) šios grupės dalyvių, o 42,9 proc. (n=3) jautė normalų nerimą (n=3) (3.2.7 lentelė).
Didžioji dalis pacientų, kuriems buvo diagnozuotas II ar III stadijos prostatos vėžys, jautė normalų nerimą (80,0 proc., n=8). Po 6 mėnesių aktyvaus stebėjimo normalų nerimą jautė 70,0 proc. (n=7) šios grupės tyrimo dalyvių (3.2.7 lentelė).
Nustačius diagnozę lengvo nerimo simptomus reikšmingai dažniau jautė I stadijos prostatos vėžiu sergantys pacientai palyginus su tais, kuriems diagnozuotas II ar III stadijos prostatos vėžys (p<0,05) (3.2.7 lentelė).
Vertinant aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių pacientų depresijos raišką priklausomai nuo ligos stadijos nustatyta, kad diagnozavus I, II ar III stadijos prostatos vėžį didžiosios dalies pacientų nuotaika buvo normali (85,7-90,0 proc.). Po 6 mėnesių aktyvaus stebėjimo normali nuotaika išliko 70,0 proc. (n=7) pacientų, sergančių II-III stadijos prostatos vėžiu, 20 proc. (n=2) šios grupės dalyvių pasireiškė lengvi ir 10 proc. (n=1) – vidutinio sunkumo depresijos simptomai (3.2.7 lentelė). Depresijos raiška priklausomai nuo ligos stadijos statistiškai reikšmingai nesiskyrė (3.2.7 lentelė).
3.2.7 lentelė. Aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų nerimo ir depresijos raiškos nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas pagal ligos stadiją (N=17)
Vertinimo laikas Simptomų raiška
Ligos stadija, n (proc.)
Statistika I stadija (n=7) II-III stadija
(n=10) Nerimas
Nustačius diagnozę Normalus nerimas 1 (14,3) 8 (80,0) χ²=7,1 p=0,008 Lengvi simptomai 6 (85,7) 2 (20,0)*
Po 6 mėnesių Normalus nerimas 3 (42,9) 7 (70,0) χ²=1,3
p=0,263
Lengvi simptomai 4 (57,1) 3 (30,0)
Depresija
Nustačius diagnozę Normali nuotaika 6 (85,7) 9 (90,0) χ²=0,1 p=0,787
Lengvi simptomai 1 (14,3) 1 (10,0)
Po 6 mėnesių Normali nuotaika 6 (85,7) 7 (70,00 χ²=0,9
p=0,635
Lengvi simptomai 1 (14,3) 2 (20,00
Vidutinio sunkumo simptomai
- 1 (10,0)
*-p<0,05, palyginus su sergančiais I stadijos prostatos vėžiu (z testas su Bonferroni korekcija) Vertinant aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių pacientų nerimo raišką priklausomai nuo pacientų svorio nustatyta, kad diagnozavus ligą normalų nerimą pajuto didžioji dalis normalų svorį (57,1 proc., n=4) ir antsvorį (80,0 proc.) turinčių tyrimo dalyvių. 80,0 proc. (n=4) nutukusių pacientų nustačius diagnozę pasireiškė lengvi nerimo simptomai. Po 6 mėnesius trukusio aktyvaus stebėjimo daugiau kaip 60,0 proc. normalų svorį ir antsvorį turinčių pacientų nerimo lygis išliko normalus. Po 6 mėnesių lengvą nerimą juto tik 60,0 proc. (n=3) nutukusių pacientų. Nerimo raiška nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių priklausomai nuo pacientų svorio statistiškai reikšmingai nesiskyrė (3.2.8 lentelė).
Analizuojant šios grupės pacientų depresijos raišką priklausomai nuo respondentų svorio nustatyta, kad diagnozavus ligą lengvi depresijos simptomai reikšmingai dažniau pasireiškė nutukusiems pacientams nei normalų svorį ar antsvorį turintiems tyrimo dalyviams (p<0,05). Po 6 mėnesių trukusio aktyvaus stebėjimo pacientų depresijos raiška nuo esamo svorio reikšmingai nesiskyrė (3.2.8 lentelė).
3.2.8 lentelė. Aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų nerimo ir depresijos raiškos nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas pagal svorio vertinimą (N=17)
Vertinimo
laikas Simptomų raiška
KMI grupės, n (proc.)
Statistika Normalus svoris (n=7) Antsvoris (n=5) Nutukimas (n=5) Nerimas Nustačius diagnozę Normalus nerimas 4 (57,1) 4 (80,0) 1 (20,0) χ²=3,7 p=0,157 Lengvi simptomai 3 (42,9) 1 (20,0) 4 (80,0)
Po 6 mėnesių Normalus nerimas 5 (71,4) 3 (60,0) 2 (40,0) χ²=1,2 p=0,551 Lengvi simptomai 2 (28,6) 2 (40,0) 3 (60,0) Depresija Nustačius diagnozę Normali nuotaika 7 (100) 5 (100) 3 (60,0) χ²=5,4 p=0,046 Lengvi simptomai - - 2 (40,0)*
Po 6 mėnesių Normali nuotaika 6 (85,7) 4 (80,0) 3 (60,0) χ²=4,4 p=0,360
Lengvi simptomai - 1 (20,0) 2 (40,0)
Vidutinio sunkumo simptomai
1 (14,3) - -
*-p<0,05, lyginant su normalaus svorio bei turinčiais antsvorio pacientais (z testas su Bonferroni korekcija)
Tyrimu buvo siekiama įvertinti aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinį aktyvumą diagnozavus ligą ir po 6 mėnesių taikyto gydymo. Gauti rezultatai rodo, kad diagnozavus ligą beveik pusės tyrimo dalyvių, kuriems buvo paskirtas aktyvus stebėjimas, fizinis aktyvumas buvo žemas (47,1 proc., n=8), 29,4 proc. (n=5) – vidutinis ir 23,5 proc. (n=4) nustatytas fizinio aktyvumo lygis buvo aukštas (3.3.3 pav.).
3.3.3 pav. pateikiami tyrimo rezultatai po 6 mėnesių trukusio aktyvaus stebėjimo
47,1 11,8 29,4 35,3 23,5 52,9 0 10 20 30 40 50 60
Nustačius diagnozę Po 6 mėnesių
P
ro
ce
nta
i
Žemas FA lygis Vidutinis FA lygis Aukštas FA lygis
3.3.3 pav. Aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinio aktyvumo pokyčio po 6 mėnesių vertinimas (N=17, *-p=0,012, palyginus su vertinimu nustačius diagnozę (Ženklų testas))
Daugiau kaip pusei respondentų nustatytas fizinio aktyvumo lygis buvo aukštas (52,9 proc., n=9), daugiau kaip trečdaliui – vidutinis (35,3 proc., n=6) ir tik 11,8 proc. (n=2) tyrimo dalyvių fizinio aktyvumo lygis buvo žemas. Fizinio aktyvumo pokyčiai prieš diagnozuojant ligą ir po 6 mėnesių buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05) (3.3.3 pav.).
Aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų ėjimo, vidutinio ir labai intensyvaus fizinio aktyvumo trukmė per savaitę pailgėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05). Bendra fizinio aktyvumo trukmė per savaitę pailgėjo beveik dvigubai ir pokytis buvo reikšmingas (p<0,05) (3.2.9 lentelė).
3.2.9 lentelė. Aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinio aktyvumo pagal MET metodą nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas (MET-min/sav.)
Fizinio aktyvumo tipas
Nustačius diagnozę Po 6 mėnesių
Statistika Vidurkis (m) St. nuokrypis (SN) Vidurkis (m) St. nuokrypis (SN) Ėjimas 500,13 79,0 868,20 62,3 Z=-2,7, p=0,008 Vidutinis FA 522,35 66,8 803,35 71,3 Z=-1,6, p=0,044 Labai intensyvus FA 155,29 42,8 414,54 54,2 Z=-2,8, p=0,007 Suma 1177,77 62,9 2086,09 62,6 Z=-5,7, p=0,001 Analizuojant tyrimo dalyvių fizinio aktyvumo pokyčius nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių priklausomai nuo amžiaus nustatyta, kad diagnozavus ligą 51-70 metų amžiaus tiriamųjų grupėje fizinio aktyvumo lygis buvo žemas, vidutinis ir aukštas beveik trečdaliui respondentų (3.2.10 lentelė). Visų tyrime dalyvavusių pacientų vyresnių kaip 70 metų fizinio aktyvumo lygis diagnozavus ligą buvo žemas (100 proc., n=3). Po 6 mėnesių aktyvaus stebėjimo aukštas fizinio aktyvumo lygis nustatytas visiems 51-60 metų tyrimo dalyviams (100 proc., n=3) ir daugiau kaip pusei 61-70 metų amžiaus pacientų (54,5 proc., n=6). Visiems vyresniems kaip 70 metų amžiaus respondentams po 6 mėnesių fizinio aktyvumo lygis buvo vidutinis (100 proc., n=3). Nustatyti fizinio aktyvumo pokyčiai po 6 mėnesių yra statistiškai reikšmingi (p<0,05) (3.2.10 lentelė).
3.2.10 lentelė. Aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinio aktyvumo lygio nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas pagal amžių (N=17)
Vertinimo laikas
Fizinio aktyvumo
lygis
Amžiaus grupės, n (proc.)
Statistika 51-60 metų (n=3) 61-70 metų (n=11) >70 metų (n=3)
Nustačius diagnozę Žemas 1 (33,3) 4 (36,4) 3 (100) χ²=4,1 p=0,386 Vidutinis 1 (33,3) 4 (36,4) - Aukštas 1 (33,3) 3 (27,3) - Po 6 mėnesių Žemas - 2 (18,2) - χ²=8,8 p=0,027 Vidutinis - 3 (27,3) 3 (100)** Aukštas 3 (100)* 6 (54,5) -
*-p<0,05, palyginus su 61-70 metų ir >70 metų pacientais; **-p<0,05, palyginus su 51-60 metų ir 61-70 metų pacientais (z testas su Bonferroni korekcija)
Tyrimu buvo vertintas aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinis aktyvumas pagal gyvenamąją vietą. Gauti rezultatai rodo, kad pusės mieste gyvenančių šios grupės dalyvių prieš nustatant ligą fizinis aktyvumas buvo žemas (50,0 proc., n=6), o trečdalio – vidutinis (33,3 proc., n=4). Po 40,0 proc. (n=2) kaime gyvenančių respondentų nustačius diagnozę fizinis aktyvumas buvo žemas ir aukštas (3.2.11 lentelė). Po 6 mėnesių 41,7 proc. (n=5) mieste gyvenančių tyrimo dalyvių fizinio aktyvumo lygis pakilo iki vidutinio ir aukšto, o 80,0 proc. (n=4) kaimo gyventojų fizinis aktyvumas tapo aukštas, tačiau nustatyti skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi (3.2.11 lentelė).
3.2.11 lentelė. Aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinio aktyvumo lygio nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas pagal gyvenamąją vietą (N=17)
Vertinimo laikas Fizinio aktyvumo lygis Gyvenamoji vieta, n (proc.) Statistika Miestas (n=12) Kaimas (n=5)
Nustačius diagnozę Žemas 6 (50,0) 2 (40,00 χ²=1,1
p=0,576 Vidutinis 4 (33,3) 1 (20,0) Aukštas 2 (16,7) 2 (40,0) Po 6 mėnesių Žemas 2 (16,7) - χ²=2,3 p=0,319 Vidutinis 5 (41,7) 1 (20,0) Aukštas 5 (41,7) 4 (80,0)
Vertinant aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinio aktyvumo lygį pagal ligos stadiją nustatyta, kad tyrimo dalyvių, kuriems buvo diagnozuotas I stadijos prostatos vėžys, fizinis aktyvumas prieš diagnozę buvo žemas ar vidutinis (po 42,9 proc., n=3). Pusės sergančiųjų II ar III stadijos prostatos vėžiu fizinio aktyvumo lygis nustačius ligą buvo žemas (50,0 proc., n=5). Po 6 mėnesių daugiau kaip pusės (57,1 proc., n=4) sergančiųjų I stadijos prostatos vėžiu fizinio aktyvumo lygis buvo aukštas, o pusės (50,0 proc., n=5) sergančiųjų II ar III stadijos vėžiu fizinio aktyvumo lygis buvo aukštas, o 40,0 proc. (n=4) – vidutinis (3.2.12 lentelė). Fizinio aktyvumo
3.2.12 lentelė. Aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinio aktyvumo lygio nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas pagal ligos stadiją (N=17)
Vertinimo laikas Fizinio aktyvumo lygis Ligos stadija, n (proc.) Statistika I stadija (n=7) II-III stadija (n=10)
Nustačius diagnozę Žemas 3 (42,9) 5 (50,0) χ²=1,2
p=0,547 Vidutinis 3 (42,9) 2 (20,0) Aukštas 1 (14,3) 3 (30,0) Po 6 mėnesių Žemas 1 (14,3) 1 (10,0) χ²=0,3 p=0,880 Vidutinis 2 (28,6) 4 (40,0) Aukštas 4 (57,1) 5 (50,0)
Analizuojant aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinį aktyvumą priklausomai nuo tyrimo dalyvių svorio nustatyta, kad nustačius diagnozę daugiau kaip 40,0 proc. normalų svorį, antsvorį turinčių ir nutukusių pacientų fizinio aktyvumo lygis buvo žemas. Po 6 mėnesių daugiau kaip pusės normalaus svorio aktyviai stebimų pacientų fizinio aktyvumo lygis buvo aukštas (57,1 proc., n=4), 80,0 proc. (n=4) antsvorį turinčių pacientų nustatytas vidutinis FA lygis, ir 80,0 proc. (n=4) nutukusių pacientų turėjo aukštą FA lygį. Nustatyti fizinio aktyvumo skirtumai priklausomai nuo respondentų svorio nebuvo statistiškai reikšmingi (3.2.13 lentelė).
3.2.13 lentelė. Aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinio aktyvumo lygio nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas pagal svorio vertinimą (N=17)
Vertinimo laikas
Fizinio aktyvumo lygis
KMI grupės, n (proc.)
Statistika Normalus svoris (n=7) Antsvoris (n=5) Nutukimas (n=5) Nustačius diagnozę Žemas 3 (42,9) 3 (60,0) 2 (40,0) χ²=0,7 p=0,948 Vidutinis 2 (28,6) 1 (20,0) 2 (40,0) Aukštas 2 (28,6) 1 (20,0) 1 (20,0) Po 6 mėnesių Žemas 2 (28,6) - - χ²=8,6 p=0,071 Vidutinis 1 (14,3) 4 (80,0) 1 (20,0) Aukštas 4 (57,1) 1 (20,0) 4 (80,0)
Apibendrinant aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų psichoemocinę būklę nustačius diagnozę galima teigti, kad normalų nerimą jautė 52,9 proc., o lengvus nerimo simptomus – 47,1 proc. pacientų. Didžiosios daugumo pacientų diagnozavus ligą nuotaika buvo normali (88,2 proc.), o 11,8 proc. pasireiškė lengvi depresijos simptomai. Po 6 mėnesių aktyvaus stebėjimo 58,8 proc. tiriamųjų jautė normalų nerimą ir 41,2 proc. pasireiškė lengvi nerimo simptomai. Po 6 mėnesių daugumos pacientų nuotaika buvo normali (76,5 proc.), 17,6 proc. tiriamųjų jautė lengvus depresijos simptomus ir 5,9 proc. pasireiškė vidutinio sunkumo depresijos simptomai. Po 6 mėn. sergančiųjų vidutinio sunkumo depresija reikšmingai padaugėjo (p<0,05). Lengvo nerimo simptomus reikšmingai dažniau jautė I stadijos prostatos vėžiu sergantys pacientai, o lengvi depresijos simptomai dažniau pasireiškė nutukusiems pacientams (p<0,05).
Apibendrinant aktyviai stebimų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinį aktyvumą galima teigti, kad po 6 mėnesių šios grupės tyrimo dalyvių fizinio aktyvumo lygis reikšmingai padidėjo (p<0,05). Bendra fizinio aktyvumo trukmė per savaitę pailgėjo beveik dvigubai (p<0,05). Fizinio aktyvumo lygio pokyčiai skirtingo amžiaus grupėse buvo statistiškai reikšmingi.
3.3. Prostatos vėžiu sergančių asmenų, kuriems buvo taikytas radikalus gydymas,