3. REZULTATAI
3.3. Prostatos vėžiu sergančių asmenų, kuriems buvo taikytas radikalus gydymas,
6 mėnesiams vertinimas
Analizuojant prostatos vėžiu sergančių asmenų, kuriems buvo pritaikytas radikalus gydymas, psichoemocinę sveikatą nustatyta, kad diagnozavus ligą normalų nerimą jautė 64,3 proc. (n=27) tyrimo dalyvių, o 35,7 proc. (n=15) pasireiškė lengvi nerimo simptomai (3.3.1 pav.). Dažniausiai pacientai jautė baimę, tarsi kažkas baisaus turėtų atsitikti (1,20±1,0 balų). Rečiausiai šios grupės ligonius apimdavo baimės jausmas, panašus į vidinį virpulį po krūtine (0,49±0,5 balų) (3.3.1 lentelė).
3.3.1 lentelė. Prostatos vėžiu sergančių, radikaliai gydytų asmenų grupės nerimo skalės įverčių charakteristikos nustačius diagnozę
Teiginiai Vidurkis (m) St. nuokrypis (SN) Mediana (Md) Mažiausia reikšmė (min) Didžiausia reikšmė (max)
Aš jaučiuosi įsitempęs 0,95 0,5 1 0 2
Aš jaučiu baimę, tarsi kažkas baisaus turėtų atsitikti
1,20 1,0 2 0 3
Man į galvą lenda neramios mintys 0,83 0,7 1 0 2
Aš galiu būti ramus ir atsipalaidavęs
0,80 0,7 1 0 2
Mane apima baimės jausmas, panašus į vidinį virpulį po krūtine
0,49 0,5 0 0 2
Jaučiuosi neramus, tarsi negalėčiau nustygti vienoje vietoje
0,85 0,6 1 0 3
Mane apima netikėtas panikos jausmas
0,61 0,6 1 0 2
Vertinant radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų depresijos skalės duomenis nustatyta, kad didžiosios daugumos pacientų nustačius diagnozę nuotaika buvo normali (88,1 proc., n=37), o 11,9 proc. (n=5) pasireiškė lengvi depresijos simptomai (3.3.2 pav.). Nustatyta, kad nustačius prostatos vėžio diagnozę šios grupės pacientai dažniausiai jautėsi linksmi (0,71±0,6 balų) ir su džiaugsmu laukė ateities (0,71±0,8 balų). Prostatos vėžiu sergantys pacientai, kuriems buvo paskirtas radikalus gydymas, rečiausiai galėjo juoktis ir įžvelgti teigiamas dalyko puses (0,29±0,5
3.3.2 lentelė. Prostatos vėžiu sergančių, radikaliai gydytų asmenų grupės depresijos skalės įverčių charakteristikos nustačius diagnozę
Teiginiai Vidurkis (m) St. nuokrypis (SN) Mediana (Md) Mažiausia reikšmė (min) Didžiausia reikšmė (max) Aš vis dar džiaugiuosi tais
pačiais dalykais kaip ir anksčiau
0,55 0,5 1 0 2
Aš galiu juoktis ir matyti teigiamas dalyko puses
0,29 0,5 0 0 2
Aš jaučiuosi linksmas 0,71 0,6 1 0 2
Jaučiuosi, tarsi viską daryčiau daug lėčiau nei anksčiau
0,50 0,5 0 0 2
Aš nustojau rūpintis savo išvaizda
0,31 0,6 0 0 2
Aš su džiaugsmu laukiu ateities 0,71 0,8 0,5 0 3
Gera knyga, radijo ar TV laida teikia malonumą
0,29 0,5 0 0 2
Vertinant radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių pacientų, nerimą po 6 mėnesių nustatyta, kad daugiau kaip pusei tiriamųjų pasireiškė lengvi nerimo simptomai (57,1 proc., n=24), 40,5 proc. (n=17) tiriamųjų jautė normalų nerimą ir 2,4 proc. (n=1) pasireiškė vidutinio sunkumo nerimo simptomai (3.3.1 pav.). Nustatyta, kad po 6 mėnesių trukusio radikalaus gydymo sergant prostatos vėžiu pacientai dažniausiai jautė baimę, tarsi kažkas baisaus turėtų atsitikti (1,29±0,8 balų). vargino į galvą lendančios įkyrios mintys (1,41±0,7 balų). Po 6 mėnesių rečiausiai ligonius vargino netikėtai apimantis panikos jausmas (0,88±0,7 balų) (3.3.3 lentelė).
3.3.3 lentelė. Radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų nerimo skalės įverčių charakteristikos po 6 mėnesių Teiginiai Vidurkis (m) St. nuokrypis (SN) Mediana (Md) Mažiausia reikšmė (min) Didžiausia reikšmė (max)
Aš jaučiuosi įsitempęs 1,07 0,6 1 0 3
Aš jaučiu baimę, tarsi kažkas baisaus turėtų atsitikti
1,29 0,8 1 0 3
Man į galvą lenda neramios mintys
1,12 0,8 1 0 3
Aš galiu būti ramus ir atsipalaidavęs
1,21 0,7 1 0 2
Mane apima baimės jausmas, panašus į vidinį virpulį po krūtine
0,90 0,6 1 0 3
Jaučiuosi neramus, tarsi negalėčiau nustygti vienoje vietoje
1,00 0,7 1 0 2
Mane apima netikėtas panikos jausmas
Analizuojant prostatos vėžiu sergančių pacientų, kuriems buvo paskirtas radikalus gydymas, depresijos skalę po 6 mėnesių nustatyta, kad didžiosios dalies šios grupės pacientų nuotaika buvo normali (64,3 proc., n=27), daugiau kaip trečdaliui tiriamųjų pasireiškė lengvi depresijos simptomai (35,7 proc., n=15) (5 pav.). Nustatyta, kad kaip ir prieš nustatant diagnozę, taip ir po 6 mėnesių trukusio radikalaus gydymo tyrimo dalyviai dažniausiai jautėsi linksmi (1,19±0,6 balų) ir su džiaugsmu laukė ateities (1,14±0,7 balų). Rečiausiai šios grupės pacientus pradžiugindavo gera knyga, TV ar radijo laida (0,52±0,7 balų) (3.3.4 lentelė).
3.3.4 lentelė. Radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų depresijos skalės įverčių charakteristikos po 6 mėnesių Teiginiai Vidurkis (m) St. nuokrypis (SN) Mediana (Md) Mažiausia reikšmė (min) Didžiausia reikšmė (max) Aš vis dar džiaugiuosi tais pačiais
dalykais kaip ir anksčiau
0,90 0,7 1 0 3
Aš galiu juoktis ir matyti teigiamas dalyko puses
0,64 0,6 1 0 2
Aš jaučiuosi linksmas 1,19 0,6 1 0 2
Jaučiuosi, tarsi viską daryčiau daug lėčiau nei anksčiau
1,12 0,8 1 0 3
Aš nustojau rūpintis savo išvaizda 0,86 0,7 1 0 2
Aš su džiaugsmu laukiu ateities 1,14 0,7 1 0 2
Gera knyga, radijo ar TV laida teikia malonumą
0,52 0,7 0 0 3
Statistinė analizė rodo, kad po 6 mėnesių radikaliai gydytų sergančių prostatos vėžiu pacientų, jaučiančių vidutinio sunkumo nerimą, statistiškai reikšmingai padaugėjo palyginus su pacientais, kuriems buvo tik nustatyta prostatos vėžio diagnozė (p<0,05) (3.3.1 pav.).
Palyginus sergančiųjų prostatos vėžiu pacientų depresijos skalių vertinimą nustačius diagnozę ir po radikalaus gydymo, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai. Statistinė analizė rodo, kad po pusės metų radikaliai gydant sergančius prostatos vėžiu pacientus, lengvi depresijos simptomai pasireiškė reikšmingai dažniau nei tik diagnozavus ligą (p<0,05) (3.3.2 pav.).
3.3.2 pav. Radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų depresijos pokyčio po 6 mėnesių vertinimas (N=42, *-p=0,021, palyginus su vertinimu nustačius diagnozę (Ženklų testas))
Analizuojant radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų nerimo raišką priklausomai nuo gydymo būdo nustatyta, kad daugiau kaip pusė pacientų, kuriems buvo siūlyta atlikti operaciją diagnozavus ligą, jautė normalų nerimą (57,9 proc., n=11), o po 6 mėnesių tokiai pačiai daliai tyrimo dalyvių pasireiškė lengvi nerimo simptomai (57,9 proc., n=11). Didžioji dalis tyrimo dalyvių, kuriems nustačius prostatos vėžio diagnozę buvo rekomenduota spindulinė terapija, diagnozavus ligą jautė normalų nerimą (69,6 proc., n=16), o po 6 mėnesių daugiau kaip pusei šios grupės dalyvių pasireiškė lengvi nerimo simptomai (56,5 proc., n=13). Nerimo raiška nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (3.3.5 lentelė).
Vertinant radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių pacientų depresijos raišką pagal taikytą gydymo būdą nustatyta, kad didžiosios dalies tyrimo dalyvių nepriklausomai nuo rekomenduoto gydymo būdo nustačius diagnozę nuotaika buvo normali (3.3.5 lentelė). Statistinė analizė rodo, kad po 6 mėnesių spindulinį gydymą gavusiems pacientams lengvi depresijos simptomai pasireiškė reikšmingai rečiau nei operaciją patyrusiems pacientams (p<0,05) (3.3.5 lentelė).
3.3.5 lentelė. Radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų nerimo ir depresijos raiškos nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas pagal radikalaus gydymo būdą (N=42)
Vertinimo laikas Simptomų raiška
Radikalaus gydymo būdas, n (proc.)
Statistika Operacija (n=19) Spindulinė terapija (n=23) Nerimas
Nustačius diagnozę Normalus nerimas 11 (57,9) 16 (69,6) χ²=0,6 p=0,432
Lengvi simptomai 8 (42,1) 7 (30,4)
Po 6 mėnesių Normalus nerimas 7 (36,8) 10 (43,50 χ²=1,3
p=0,515 Lengvi simptomai 11 (57,9) 13 (56,5) Vidutinio sunkumo simptomai 1 (5,3) - Depresija
Nustačius diagnozę Normali nuotaika 16 (84,2) 21 (91,3) χ²=0,5 p=0,480
Lengvi simptomai 3 (15,8) 2 (8,7)
Po 6 mėnesių Normali nuotaika 8 (42,1) 19 (82,6) χ²=7,4
p=0,006 Lengvi simptomai 11 (57,9) 4 (17,4)*
*-p<0,05, palyginus su patyrusiais operaciją (z testas su Bonferroni korekcija)
Analizuojant radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių pacientų nerimo raišką priklausomai nuo amžiaus nustatyta, kad nustačius diagnozę normalų nerimą jautė didesnioji dalis vyresnio amžiaus pacientų: 78,3 proc. (n=18) 61-70 metų amžiaus tyrimo dalyvių ir daugiau kaip pusė (55,6 proc., n=5) vyresnių kaip 70 metų pacientų. Tuo tarpu didžioji dalis jauniausių tyrimo dalyvių (51-60 metų) nustačius diagnozę pajuto lengvus nerimo simptomus ((51-60,0 proc., n=6) (3.3.6 lentelė). Po taikyto radikalaus gydymo po 6 mėnesių didžioji dalis visų amžiaus grupių tyrimo dalyvių jautė lengvus nerimo simptomus (3.3.6 lentelė).
Vertinant radikaliai gydytų pacientų depresijos raišką priklausomai nuo amžiaus nustatyta, kad didžiosios dalies visų amžiaus grupių pacientų diagnozavus prostatos vėžį nuotaika buvo normali, kuri išliko ir po 6 mėnesių (3.3.6 lentelė).
Sergančiųjų prostatos vėžiu pacientų, kuriems taikytas radikalus gydymas, nerimo ir depresijos raiška priklausomai nuo amžiaus statistiškai reikšmingai nesiskyrė (3.3.6 lentelė).
3.3.6 lentelė. Radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų nerimo ir depresijos raiškos nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas pagal amžių (N=42)
Vertinimo
laikas Simptomų raiška
Amžiaus grupės, n (proc.)
Statistika 51-60 metų (n=10) 61-70 metų (n=23) >70 metų (n=9) Nerimas Nustačius diagnozę Normalus nerimas 4 (40,0) 18 (78,3) 5 (55,6) χ²=4,8 p=0,090 Lengvi simptomai 6 (60,0) 5 (21,7) 4 (44,4)
Po 6 mėnesių Normalus nerimas 3 (30,0) 10 (43,5) 4 (44,4) χ²=1,6 p=0,813 Lengvi simptomai 7 (70,0) 12 (52,2) 5 (55,6)
Depresija Nustačius diagnozę Normali nuotaika 9 (90,0) 19 (82,6) 9 (100) χ²=1,9 p=0,385 Lengvi simptomai 1 (10,0) 4 (17,4) -
Po 6 mėnesių Normali nuotaika 6 (60,0) 14 (60,9) 7 (77,8) χ²=0,9 p=0,634 Lengvi simptomai 4 (40,0) 9 (39,1) 2 (22,2)
Vertinant radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių pacientų nerimo raišką priklausomai nuo gyvenamosios vietos nustatyta, kad diagnozavus ligą didesnė dalis mieste (61,5 proc., n=16) ir kaime (68,8 proc., n=11) gyvenančių pacientų pajuto normalų nerimą. Po 6 mėnesių didžioji dalis mieste (61,5 proc., n=16) ir pusė kaime (50,0 proc., n=8) gyvenančių tyrimo dalyvių jautė lengvus nerimo simptomus. Nerimo raiška mieste ir kaime gyvenančių respondentų nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių buvo panaši (3.3.7 lentelė).
Analizuojant radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių pacientų depresijos raišką priklausomai nuo gyvenamosios vietos nustatyta, kad didesniosios dalis mieste (80,8 proc., n=21) ir visų kaime (100 proc., n=16) gyvenančių pacientų nustačius diagnozę nuotaika buvo normali. Statistinė analizė rodo, kad diagnozavus ligą normali nuotaika kaimo gyventojus aplankė reikšmingai dažniau nei mieste gyvenančius respondentus (p<0,05) (3.3.7 lentelė). Po 6 mėnesių radikalaus gydymo didesnės dalies mieste (61,5 proc., n=16) ir kaime (68,8 proc., n=11) gyvenančių tyrimo dalyvių nuotaika išliko normali ir pagal gyvenamąją vietą reikšmingai nesiskyrė (3.3.7 lentelė).
3.3.7 lentelė. Radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų nerimo ir depresijos raiškos nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas pagal gyvenamąją vietą (N=42)
Vertinimo laikas Simptomų raiška Gyvenamoji vieta, n (proc.) Statistika Miestas (n=26) Kaimas (n=16)
Nerimas
Nustačius diagnozę Normalus nerimas 16 (61,5) 11 (68,8) χ²=0,2 p=0,636 Lengvi simptomai 10 (38,5) 5 (31,3)
Po 6 mėnesių Normalus nerimas 10 (38,5) 7 (43,8) χ²=1,9
p=0,382 Lengvi simptomai 16 (61,5) 8 (50,0) Vidutinio sunkumo simptomai 1 (6,3) Depresija
Nustačius diagnozę Normali nuotaika 21 (80,8) 16 (100)* χ²=3,5 p=0,032
Lengvi simptomai 5 (19,2) -
Po 6 mėnesių Normali nuotaika 16 (61,5) 11 (68,8) χ²=0,2
p=0,636 Lengvi simptomai 10 (38,5) 5 (31,30
*-p<0,05, palyginus su gyvenančiais mieste (z testas su Bonferroni korekcija)
Analizuojant radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių pacientų nerimo raišką priklausomai nuo ligos stadijos nustatyta, kad diagnozavus I stadijos prostatos vėžį didžioji dalis respondentų
jautė normalų nerimą (75,0 proc., n=6). Po 6 mėnesių normalų nerimą jautė tik 62,5 proc. (n=5) šios grupės dalyvių (3.3.8 lentelė).
Didžioji dalis pacientų, kuriems buvo diagnozuotas II ar III stadijos prostatos vėžys, jautė normalų nerimą 61,8 proc., n=21). Po 6 mėnesių radikalaus gydymo normalų nerimą jautė tik kiek daugiau nei trečdalis (35,3 proc., n=12) šios grupės dalyvių, o didžioji dalis pajuto lengvus nerimo simptomus (61,8 proc., n=21) (3.3.8 lentelė). Nerimo raiška sergančių I, II ar III stadijos prostatos vėžiu pacientų nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių buvo panaši (3.3.8 lentelė).
Vertinant radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių pacientų depresijos raišką priklausomai nuo ligos stadijos nustatyta, kad diagnozavus I, II ar III stadijos prostatos vėžį daugumos pacientų nuotaika buvo normali (87,5-88,2 proc.). Po 6 mėnesių aktyvaus stebėjimo normali nuotaika išliko pusei I stadijos prostatos vėžiu sergančių pacientų ir 67,6 proc. (n=23) sergančių II ar III stadijos vėžiu pacientų. Lengvi depresijos simptomai pasireiškė pusei I stadijos (50,0 proc., n=4) ir trečdaliui II ar III stadijos(32,4 proc., n=11) prostatos vėžiu sergančių pacientų (3.3.8 lentelė). Depresijos raiška priklausomai nuo ligos stadijos statistiškai reikšmingai nesiskyrė (3.3.8 lentelė). 3.3.8 lentelė. Radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų nerimo ir depresijos raiškos nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas pagal ligos stadiją (N=42)
Vertinimo laikas Simptomų raiška
Ligos stadija, n (proc.)
Statistika I stadija (n=8) II-III stadija
(n=34) Nerimas
Nustačius diagnozę Normalus nerimas 6 (75,0) 21 (61,8) χ²=0,5 p=0,482 Lengvi simptomai 2 (25,0) 13 (38,2)
Po 6 mėnesių Normalus nerimas 5 (62,5) 12 (35,3) χ²=2,1
p=0,352 Lengvi simptomai 3 (37,5) 21 (61,8) Vidutinio sunkumo simptomai - 1 (2,9) Depresija
Nustačius diagnozę Normali nuotaika 7 (87,5) 30 (88,2) χ²=0,1 p=0,954
Lengvi simptomai 1 (12,5) 4 (11,8)
Po 6 mėnesių Normali nuotaika 4 (50,0) 23 (67,6) χ²=0,9
p=0,635 Lengvi simptomai 4 (50,0) 11 (32,4)
Vertinant radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių pacientų nerimo raišką priklausomai nuo pacientų svorio nustatyta, kad diagnozavus ligą didžioji dalis pacientų visose svorio grupėse pajuto normalų nerimą. Po 6 mėnesių lengvus nerimo simptomus pajuto 66,7 proc. (n=6) nutukusių, 61,1 proc. (n=11) antsvorį turinčių ir 46,7 proc. (n=7) normalaus svorio pacientų. Nerimo raiška nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių priklausomai nuo pacientų svorio statistiškai reikšmingai nesiskyrė (3.3.9 lentelė).
nutukusiems pacientams nei normalų svorį ar antsvorį turintiems tyrimo dalyviams (p<0,05). Po 6 mėnesių trukusio aktyvaus stebėjimo pacientų depresijos raiška nuo esamo svorio reikšmingai nesiskyrė ir didžiosios dalies tyrimo dalyvių nuotaika buvo normali (3.3.9 lentelė).
3.3.9 lentelė. Radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų nerimo ir depresijos raiškos nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas pagal svorio vertinimą (N=42)
Vertinimo
laikas Simptomų raiška
KMI grupės, n (proc.)
Statistika Normalus svoris (n=15) Antsvoris (n=18) Nutukimas (n=9) Nerimas Nustačius diagnozę Normalus nerimas 11 (73,3) 11 (61,1) 5 (55,6) χ²=0,9 p=0,634 Lengvi simptomai 4 (26,7) 7 (38,9) 4 (44,4)
Po 6 mėnesių Normalus nerimas 7 (46,7) 7 (38,9) 3 (33,30
χ²=2,5 p=0,636 Lengvi simptomai 7 (46,7) 11 (61,1) 6 (66,7) Vidutinio sunkumo simptomai 1 (6,7) - - Depresija Nustačius diagnozę Normali nuotaika 15 (100) 16 (88,9) 6 (66,7) χ²=6,0 p=0,040 Lengvi simptomai - 2 (11,1) 3 (33,3)*
Po 6 mėnesių Normali nuotaika 10 (66,7) 11 (61,1) 6 (66,7) χ²=0,1 p=0,933 Lengvi simptomai 5 (33,3) 7 (38,9) 3 (33,3)
*-p<0,05, palyginus su normalaus svorio pacientais (z testas su Bonferroni korekcija)
Tyrimu buvo siekiama įvertinti radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinį aktyvumą diagnozavus ligą ir po 6 mėnesių taikyto gydymo. Gauti rezultatai rodo, kad diagnozavus ligą beveik pusės tyrimo dalyvių, kuriems buvo paskirtas radikalus gydymas, fizinio aktyvumo lygis buvo vidutinis (47,6 proc., n=20), 31,0 proc. (n=13) – aukštas ir 21,4 proc. tiriamųjų (n=9) nustatytas fizinio aktyvumo lygis buvo žemas (3.3.3 pav.).
Po 6 mėnesių trukusio radikalaus gydymo daugiau kaip pusei respondentų nustatytas fizinio aktyvumo lygis buvo vidutinis (52,4 proc., n=22), daugiau kaip trečdaliui – aukštas (38,1 proc., n=16) ir tik 9,5 proc. (n=4) tyrimo dalyvių fizinio aktyvumo lygis buvo žemas. Fizinio aktyvumo pokyčiai prieš diagnozuojant ligą ir po 6 mėnesių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (3.3.3 pav.).
3.3.3 pav. Radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinio aktyvumo pokyčio po 6 mėnesių vertinimas (N=17, p=0,238 (Ženklų testas))
Radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų ėjimo, vidutinio ir labai intensyvaus fizinio aktyvumo trukmė per savaitę pailgėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05). Bendra fizinio aktyvumo trukmė per savaitę pailgėjo beveik dvigubai ir pokytis buvo reikšmingas (p<0,05) (3.3.10 lentelė).
3.3.10 lentelė. Radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinio aktyvumo pagal MET metodą nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas (MET-min/sav.)
Fizinio aktyvumo tipas
Nustačius diagnozę Po 6 mėnesių
Statistika Vidurkis (m) St. nuokrypis (SN) Vidurkis (m) St. nuokrypis (SN) Ėjimas 378,08 53,4 891,63 64,0 Z=-5,2, p=0,001 Vidutinis FA 440,52 42,0 647,00 63,4 Z=-2,6, p=0,010 Labai intensyvus FA 159,29 55,1 422,14 51,8 Z=-5,4, p=0,001 Suma 977,89 50,2 1960,77 59,7 Z=-5,1, p=0,001 Analizuojant tyrimo dalyvių fizinio aktyvumo pokyčius nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių priklausomai nuo amžiaus nustatyta, kad diagnozavus ligą pusės pacientų 51-70 metų amžiaus grupėje fizinio aktyvumo lygis buvo vidutinis, o 44,4 proc. (n=4) vyresnių kaip 70 metų respondentų FA lygis buvo aukštas (3.3.11 lentelė). Po 6 mėnesių radikalaus gydymo vidutinis fizinio aktyvumo lygis nustatytas beveik pusei visų amžiaus grupių tyrime dalyvavusių pacientų. Fizinio aktyvumo lygio pokyčiai skirtingose amžiaus grupėse buvo panašūs (3.3.11 lentelė)
3.3.11 lentelė. Radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinio aktyvumo lygio nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas pagal amžių (N=17)
Vertinimo laikas
Fizinio aktyvumo lygis
Amžiaus grupės, n (proc.)
Statistika 51-60 metų (n=10) 61-70 metų (n=23) >70 metų (n=9) Nustačius diagnozę Žemas 2 (20,0) 5 (21,7) 2 (22,2) χ²=1,2 p=0,875 Vidutinis 5 (50,0) 12 (52,2) 3 (33,3) Aukštas 3 (30,0) 6 (26,1) 4 (44,4) Po 6 mėnesių Žemas 1 (10,0) 2 (8,7) 1 (11,1) χ²=0,4 p=0,982 Vidutinis 5 (50,0) 13 (56,5) 4 (44,4) Aukštas 4 (40,0) 8 (34,8) 4 (44,4)
Tyrimu buvo vertintas radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinis aktyvumas pagal gyvenamąją vietą. Gauti rezultatai rodo, kad pusės mieste gyvenančių šios grupės dalyvių prieš nustatant ligą fizinis aktyvumas buvo vidutinis (53,8 proc., n=14), o kaime – aukštas (50,0 proc., n=8). Po 6 mėnesių mieste ir kaime gyvenančių tyrimo dalyvių fizinio aktyvumo lygis išliko panašus ir statistiškai reikšmingai nesiskyrė (3.3.12 lentelė).
3.3.12 lentelė. Radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinio aktyvumo lygio nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas pagal gyvenamąją vietą (N=17)
Vertinimo laikas Fizinio aktyvumo lygis Gyvenamoji vieta, n (proc.) Statistika Miestas (n=26) Kaimas (n=16)
Nustačius diagnozę Žemas 7 (26,9) 2 (12,5) χ²=4,5
p=0,103 Vidutinis 14 (53,8) 6 (37,5) Aukštas 5 (19,2) 8 (50,0) Po 6 mėnesių Žemas 4 (15,4) - χ²=3,5 p=0,178 Vidutinis 14 (53,8) 8 (50,0) Aukštas 8 (30,8) 8 (50,0)
Radikaliai gydytų sergančių II-III stadijos prostatos vėžiu pacientų nustačius diagnozę fizinis aktyvumas reikšmingai dažniau buvo žemas ir rečiau vidutinis palyginus su I stadijos vėžiu sergančiais respondentais (p<0,05). Po 6 mėnesių 75,0 proc. (n=6) sergančių I stadijos ir 47,1 proc. (n=16) sergančių II-III stadijos prostatos vėžiu tyrimų dalyvių fizinis aktyvumas buvo vidutinis, tačiau skirtumas pagal ligos stadijas nebuvo reikšmingas (3.3.13 lentelė).
3.3.13 lentelė. Radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinio aktyvumo lygio nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas pagal ligos stadiją (N=17)
Vertinimo laikas Fizinio aktyvumo lygis Ligos stadija, n (proc.) Statistika I stadija (n=8) II-III stadija (n=34)
Nustačius diagnozę Žemas - 9 (26,5)* χ²=6,5
p=0,039 Vidutinis 7 (87,5) 13 (38,2)* Aukštas 1 (12,5) 12 (35,3) Po 6 mėnesių Žemas - 4 (11,8) χ²=2,4 p=0,309 Vidutinis 6 (75,0) 16 (47,1) Aukštas 2 (25,0) 14 (41,2)
*-p<0,05, palyginus su sergančiais I ligos stadija (z testas su Bonferroni korekcija)
Analizuojant radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinį aktyvumą pagal tyrimo dalyvių svorį nustatyta, kad diagnozavus ligą antsvorį turinčių pacientų fizinis aktyvumas reikšmingai rečiau buvo vidutinis palyginus su nutukusiais pacientais (p<0,05). Po 6 mėnesių didžiosios dalies skirtingo svorio grupių tyrimo dalyvių fizinio aktyvumo lygis buvo vidutinis ir panašus (3.3.14 lentelė).
3.3.14 lentelė. Radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinio aktyvumo lygio nustačius diagnozę ir po 6 mėnesių palyginimas pagal svorio vertinimą (N=17)
Vertinimo laikas
Fizinio aktyvumo lygis
KMI grupės, n (proc.)
Statistika Normalus svoris (n=15) Antsvoris (n=18) Nutukimas (n=9) Nustačius diagnozę Žemas 2 (13,3) 4 (22,2) 3 (33,3) χ²=8,7 p=0,049 Vidutinis 9 (60,0) 5 (27,8)* 6 (66,7) Aukštas 4 (26,7) 9 (50,0) - Po 6 mėnesių Žemas 1 (6,7) 2 (11,1) 1 (11,1) χ²=1,6 p=0,818 Vidutinis 7 (46,7) 9 (50,0) 6 (66,7) Aukštas 7 (46,7) 7 (38,9) 2 (22,2)
*-p<0,05, palyginus su nutukusiais (z testas su Bonferroni korekcija)
Apibendrinant radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų psichoemocinę būklę nustačius diagnozę galima teigti, kad normalų nerimą jautė 64,3 proc., o lengvus nerimo simptomus – 35,7 proc. pacientų. Didžiosios daugumo pacientų diagnozavus ligą nuotaika buvo normali (88,1 proc.), o 11,9 proc. pasireiškė lengvi depresijos simptomai. Po 6 mėnesių radikalaus gydymo 57,1 proc. tiriamųjų jautė lengvą nerimą, 40,5 proc. – normalų nerimą, o 2,4 proc. tiriamųjų pasireiškė vidutinio sunkumo nerimo simptomai. Po 6 mėnesių daugumos pacientų nuotaika buvo normali (64,3 proc.), daugiau kaip trečdaliui tiriamųjų pasireiškė lengvi depresijos simptomai (35,7 proc.). Po 6 mėnesių reikšmingai padaugėjo jaučiančių vidutinio sunkumo nerimą ir lengvus depresijos simptomus (p<0,05).
Po 6 mėnesių spindulinį gydymą gavusiems pacientams lengvi depresijos simptomai pasireiškė reikšmingai rečiau nei operaciją patyrusiems pacientams (p<0,05), o diagnozavus ligą normali nuotaika kaimo gyventojus aplankė reikšmingai dažniau nei mieste gyvenančius respondentus (p<0,05). Lengvi depresijos simptomai reikšmingai dažniau pasireiškė nutukusiems pacientams nei normalų svorį ar antsvorį turintiems tyrimo dalyviams (p<0,05).
Apibendrinant radikaliai gydytų prostatos vėžiu sergančių asmenų fizinį aktyvumą galima teigti, kad po 6 mėnesių šios grupės tyrimo dalyvių fizinio aktyvumo lygis išliko panašus. Bendra fizinio aktyvumo trukmė per savaitę pailgėjo beveik dvigubai (p<0,05). Fizinio aktyvumo lygio pokyčiai skirtingose ligos stadijos ir respondentų svorio grupėse buvo statistiškai reikšmingi.
3.4. Prostatos vėžiu sergančių aktyviai stebimų ir radikaliai gydytų asmenų psichoemocinės