Veiksniai, susiję su LIN sergančių ir konservatyviai

Nagrinėti 132 LIN sergančių ambulatoriškai koservatyviai gydomų pa-cientų duomenys. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 60,8±1,58 m. (svyravo nuo 19 iki 89 metų), moterys sudarė daugiau nei pusę tiriamųjų (61,5 proc.). Vidutinis kreatinino kiekis buvo 219,53±13,94 µmol/l, vidutinis glomerulų filtracijos greitis (GFG) – 48,02±3,28 ml/min./1,73 m²(svyravo nuo 6 iki 88 ml/min./1,73 m²). Šios grupės tiriamųjų vidutinis hemoglobino kiekis buvo 125,74±1,95 g/l, albumino kiekis serume – 40,34±0,5 g/l. Fizinį gyvenimo kokybės komponentą pacientai vertino vidutiniškai 43,33±1,85 balo (me-diana 41,5 balo), psichinį gyvenimo kokybės komponentą – 51,5±1,68 balo (mediana 51 balas). Daugiau nei trečdaliui pacientų (39,4 proc.) diabetinė nefropatija buvo pagrindinė LIN priežastis. Vėžinės ligos nustatytos net 18 pacientų (13,6 proc.).

Analizuojant fizinės ir psichinės sveikatos, komponentų ryšį su tiriamųjų amžiumi, klinikiniais ir laboratoriniais parametrais, apskaičiuoti koreliacijos koeficientai (5.3.3.1 lentelė).

Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp geriau vertinamo fizinio gyvenimo kokybės komponento ir jaunesnio amžiaus (r=–0,428, p<0.001), geresnės inkstų funkcijos, t. y. didesnio GFG (r=0,418, p<0,001) ir ma-žesnio kreatinino kiekio (r=–0,291, p<0,01), didesnio albumino (r=0,232, p=0,038) ir hemoglobino (r=0,446, p<0,001) kiekio ir mažesnio CRB (r=–0,239, p=0,034). O aukštesnės psichinio gyvenimo kokybės kompo-nento reikšmės statistiškai patikimai koreliavo su jaunesniu amžiumi (r=–0,221, p=0,013), geresne inkstų funkcija, t. y. didesniu GFG (r=0,265, p=0,005) ir mažesniu kreatinino kiekiu (r=–0,206, p=0,032) ir didesniu hemoglobino kiekiu (r=0,287, p=0,004). Negauta statistiškai reikšmingo ryšio tarp gyvenimo kokybės komponentų ir fosforo, šlapimo rūgšties kiekio kraujyje ir paros proteinurijos dydžio.

Lyginant gyvenimo kokybės komponentų reikšmes tarp lyčių, nustatyta, kad moterys gyvenimo kokybę vertino blogiau, bet skirtumas nebuvo statis-tiškai patikimas (5.3.3.2 lentelė). Sergantieji diabetine nefropatija fizinį gyvenimo kokybės komponentą vertino statistiškai patikimai blogiau (p=0,011).

5.3.3.1 lentelė. Ryšys tarp konservatyviai gydomų lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančių pacientų (n=132) gyvenimo kokybės komponentų, amžiaus, kitų klinikinių ir laboratorinių parametrų (nurodyti koreliacijos koeficientai)

Fizinės sveikatos komponentas p reikšmė Psichinės sveikatos komponentas p reikšmė Amžius (m.) (n=132) –0,428 <0,001 –0,221 0,013 GFG (ml/min.) (n=132) 0,418 <0,001 0,265 0,005 Albuminas (g/l) (n=128) 0,232 0,038 0,082 sn Hb (g/l) (n=132) 0,446 <0,001 0,287 0,004 Kreatininas (µmol/l) (n=132) –0,291 <0,01 –0,206 0,032 Fosforas (mmol/l) (n=130) –0,18 sn –0,133 sn CRB (mg/l) (n=120) –0,239 0,034 –0,108 sn Proteinurija (g/24 val.) (n=115) –0,099 sn –0,141 sn Šlapimo rūgštis (µmol/l) (n=102) –0,213 sn –0,084 sn 5.3.3.2 lentelė. Gyvenimo kokybės komponentų reikšmių palyginimas tarp konservatyviai gydomų lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančių pacientų grupių, suskirstytų pagal lytį ir sirgimą diabetine nefropatija

Fizinės sveikatos

komponentas ^{Psichinės sveikatos} komponentas

Lytis Moterys (n=81) 41,5±2,39 49,09±2,25 Vyrai (n=51) 46,26±2,9 54,44±2,42 p=0,059 p=0,061 Diabetinė nefropatija Yra (n=52) 25,91±3,58 42,82±4,51 Nėra (n=80) 41,95±4,67 52,0±4,94 p=0,011 p=0,181

tas tik vienas iš jų – GFG dydis. Rezultatai pateikti 5.3.3.3 ir 5.3.3.4 len-telėse.

5.3.3.3 lentelė. Daugiamatės regresijos modelis konservatyviai gydomų lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančių pacientų fizinės gyvenimo kokybės komponentą sąlygojantiems veiksniams įvertinti

Požymiai _{koeficientas b} ^{Regresijos Standartizuotas} _{koeficientas β} p reikšmė

Amžius (m.) –0,202 0.235 0,403 Hb (g/l) 0,046 0,261 0,863 Lytis (mot.) –6,013 –0,148 0,383 Diabetinė nefropatija –20,09 –0,506 0,022 GFG (ml/min.) 1,092 0,438 0,023 CRB (mg/l) –0,792 0,536 0,157 Regresijos modelio R=0,769, R2=0,591, F=4,341, p<0,01.

5.3.3.4 lentelė. Daugiamatės regresijos modelis konservatyviai gydomų lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančių pacientų psichinės gyvenimo kokybės komponentą sąlygojantiems veiksniams įvertinti

Požymiai _{koeficientas b} ^{Regresijos Standartizuotas} _{koeficientas β} p reikšmė

Amžius (m.) –0,171 –0,155 0,167

Hb (g/l) 0,221 0,219 0,812

Lytis (mot.) –4,431 –0,111 0,272

GFG (ml/min.) 0,221 0,219 0,048

Regresijos modelio R=0,533, R2=0,285, F=4,523, p<0,01.

Požymiai, įtraukti į regresijos modelius, paaiškino daugiau nei pusę fizinio gyvenimo kokybės komponento reikšmių (R2=0,591) ir mažiau nei trečdalį psichinės gyvenimo kokybės komponento reikšmių (R2=0,285) sklaidos.

Regresijos modelių analizė parodė, kad vieninteliai nepriklausomi veiks-niai, susiję su fiziniu gyvenimo kokybės komponentu, buvo diabetinė nefro-patija ir GFG dydis. Pacientų, sergančių diabetine nefronefro-patija, fizinio gy-venimo kokybės komponento reikšmė mažėjo 20,09 balo (p=0,022), o di-dėjant GFG vienu vienetu (ml/min), fizinio gyvenimo kokybės komponento reikšmė didėjo 1,092 balo (p=0,023).

Glomerulų filtracijos greitis buvo vienintelis savarankiškas veiksnys, susijęs su psichiniu gyvenimo kokybės komponentu koregavus pagal amžių, lytį ir hemoglobino kiekį. Didėjant GFG vienu vienetu (ml/min), gyvenimo kokybė gerėjo 0,221 balo (p=0,048).

Atskirai analizuota GFG ir kitų veiksnių, reikšmingai susijusių su gyve-nimo kokybe atliekant vienmatę analizę (amžiaus, lyties, CRB, hemoglo-bino kiekio, sergamumo diabetine nefropatija) sąsaja su aštuoniomis SF-36 klausimyno sritimis. Sudaryti daugiamatės regresijos modeliai, priklauso-mais kintapriklauso-maisiais iš eilės pasirinkus minėtų gyvenimo kokybės sričių reikš-mes. Rezultatai pateikti 5.3.3.5 lentelėje. Nustatyta, kad didesnės GFG reikšmės buvo statistiškai patikimai susijusios su geresniu 4 iš 8 sričių ver-tinimu, diabetinės nefropatijos diagnozė – su blogesniu 3 iš 8 sričių verti-nimu, didesnis CRB ir vyresnis amžius – su vienos srities vertinimu.

5.3.3.5 lentelė. Daugiamatės regresijos koeficientai konservatyviai gydomų LIN sergančių pacientų SF-36 sritis sąlygojantiems veiksniams įvertinti (nurodyti tik statistiškai patikimi duomenys)

SF-36 gyvenimo kokybės sritys

FA VFP S EG SF EB Lytis (mot.) Amžius (m.) –0,809* GFG (ml/min.) 1,142* 1,738* 1,564** 1,148* 1,321* CRB (mg/l) –1,50* Diabetinė nefropatija –25,995* –28,198* –24,096* Hb (g/l) R2 0,603 0,450 0,399 0,423 0,363 0,273 FA – fizinio aktyvumo skalė, VFP – veiklos apribojimo dėl fizinių problemų skalė,

S – skausmo skalė, EG – energingumo/gyvybingumo skalė, SF – socialinės funkcijos skalė, EB – emocinės būklės skalė.

* p<0,05, **p<0,01.

Toliau atliekant analizę vertinti pacientų, kurių GFG<60 ml/min./1,73m2 , pogrupio duomenys (5.3.3.6 lentelė). Atmetus pacientus, sergančius lengvu inkstų nepakankamumu, GFG neteko statistinio patikimumo prognozuojant

nimą) ir hemoglobino kiekis (padidėjus jo reikšmei 1 g/l, fizinės sveikatos komponento balai didėjo 0,344). Blogesnį psichinės sveikatos komponento vertinimą lėmė tik moteriška lytis (regresijos koeficiento reikšmė –10,98, p=0,045).

5.3.3.6 lentelė. Daugiamatės regresijos modelis konservatyviai gydomų pacientų, kurių GFG<60 ml/min./1,73 m2, fizinės sveikatos komponentą sąlygojantiems veiksniams įvertinti

Požymiai _{koeficientas b} ^{Regresijos Standartizuotas} _{koeficientas β reikšmė} ^p Amžius (m.) –0,313 –0,252 0,038 Lytis (mot.) –8,728 –0,217 0,049 Hemoglobinas (g/l) 0,344 0,329 0,022 GFG (ml/min./1,73 m²) 0,101 0,068 0,627 CRB (mg/l) –0,172 –0,145 0,227 Diabetinė nefropatija 5,143 0,119 0,212

Apibendrinant šiuos duomenis galima konstatuoti, kad sergančiųjų LIN konservatyviai gydomų pacientų grupėje didesnis GFG, atspindintis geresnę inkstų funkciją, buvo nepriklausomas veiksnys, atliekant daugiamatę analizę susijęs su geresne gyvenimo kokybe. Sergantieji diabetine nefropatija blo-giau vertino fizinės sveikatos komponentą. Vyresnis amžius buvo susijęs tik su vienos srities (fizinio aktyvumo) blogesniu vertinimu. Atmetus pacientus, sergančius lengvo laipsnio LIN, GFG neteko statistinio reikšmingumo. Šioje grupėje blogesnė gyvenimo kokybė buvo susijusi su vyresniu amžiumi, moteriška lytimi ir mažesniu hemoglobino kiekiu serume.

5.4. Gyvenimo kokybės palyginimas tarp skirtingų LIN sergančių