"Salmonelioz÷s epidemiologin÷ analiz÷ Šakių rajone"

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA

Agn÷ Dvylaityt÷

"Salmonelioz÷s epidemiologin÷ analiz÷ Šakių rajone"

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Alvydas Malakauskas

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „pavadinimas“

1. Yra atliktas mano pačios:

2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2010 12 09 Agn÷ Dvylaityt÷

(data) (autoriuas vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe

2010 12 09 Agn÷ Dvylaityt÷

(data) (autoriuas vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO ... ... ...

201012 09 Agn÷ Dvylaityt÷

(data) (autoriuas vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro darbas yra įd÷tas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretor÷s vardas, pavard÷) (parašas) Turinys

Turinys... 2 Santrumpos ... 4 ĮVADAS ... 6 SUMMARY ... 7 TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 9 1.1. Salmonelioz÷ ... 9 1.1.1 Suk÷l÷jas... 9 1.1.2 Užsikr÷timo būdai ... 10 1.1.3 Salmonelioz÷s simptomai ... 11

1.1.4 Bakterijų atsparumas antibiotikams ... 15

1.1.5 Salmonelioz÷s profilaktika ... 16

1.2. Salmonelioz÷s paplitimas ... 21

1.2.1 Diagnozavimas bei protrūkiai... 21

1.2.2 Salmonelių paplitimas maisto produktuose... 22

1.2.3 Salmonelioz÷s paplitimas tarp kiaulių ir galvijų bei piene... 25

1.2.4 Salmonelioz÷s paplitimas paukščių pulkuose, paukštienoje ir kiaušiniuose... 27

1.2.5 Salmonelioz÷ kituose maisto produktuose ... 31

1.3 Žmonių sergamumas salmonelioze ... 32

1.3.1 Žmonių sergamumas salmonelioze ES... 32

1.3.2 Žmonių sergamumas salmonelioze Lietuvoje ... 36

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS... 38

2.1 Salmonelioz÷ Šakių rajone ... 38

3. REZULTATAI... 39

4. APTARIMAS ... 43

5. IŠVADOS ... 45

6. REKOMENDACIJOS ... 46

Santrumpos

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija (WHO, World Health Organization) ES – Europos sąjunga (European Union)

USDA – JAV žem÷s ūkio departamentas (United States Department of Agriculture)

ECDC - Europos ligų prevencijos ir kontrol÷s centras (European Centre for Disease Prevention and Control)

TLK – Teritorin÷s ligonių kasos

NARMS – Nacionalin÷ antimikrobinio atsparumo steb÷jimo sistema (The National Antimicrobial Resistance Monitoring System)

SANTRAUKA

Autorius: Agn÷ Dvylaityt÷

Tema: “Salmonelioz÷s epidemiologin÷ analiz÷ Šakių rajone“ Darbo vadovas: Alvydas Malakauskas

Atlikimo vieta: Šakių rajonas

Darbo apimtis: 47 puslapiai, 8 lentel÷s, 13 paveikslų.

Darbo tikslas – Įvertinti salmonelioz÷s epidemiologinę situaciją Šakių rajone. Darbo uždaviniai:

1. Literatūros apie salmonelioz÷s paplitimą ir jos poveikį sveikatai analiz÷; 2. Nustatyti priežastis, kurios dažniausiai sukelia susirgimus salmonelioze; 3. Atlikti salmonelioz÷s epidemiologinį tyrimą Šakių rajone;

4. Palyginti salmonelioz÷s epidemiologinę situaciją Šakių rajone su kitų Lietuvos miestų bei kitų valstybių rodikliais;

5. Atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus, parengti rekomendacijas susirgimų salmonelioze prevencijai.

ĮVADAS

Salmonel÷s (Salmonella spp.) gali sukelti infekcijas daugeliui gyvūnų bei žmonių. Jos padaro didelę žalą žmonių ir gyvūnų sveikatai, sukelia ekonominius nuostolius gyvulių ir paukščių augintojams. Pagrinde jos plinta per išmatas, į organizmą dažniausiai patenka oraliniu būdu ir paprastai kolonizuoja žarnyną. Infekcija gali būti perduodama tiesioginiu būdu kontaktuojant su sergančiais gyvuliais arba naudojant infekuotus produktus. Nepaisant naujausių mokslo pasiekimų, maistinių zoonozių diagnostika yra problematiška, sud÷tinga laiku ir efektyviai pritaikyti kovos ir profilaktikos priemones. Per pastarąjį dešimtmetį antibiotikų ir susilpnintų vakcinų naudojimas gyvūnų salmonelioz÷s prevencijai buvo kritikuojamas d÷l salmonelių prisitaikymo prie antibiotikų ir jų likučio maisto produktuose, kurie n÷ra priimtini žmonių maistui.

Siekiant sumažinti salmonelių paplitimą ir visuomen÷s sveikatai keliamą pavojų būtina imtis tinkamų ir veiksmingų plataus spektro priemonių, skirtų aptikti ir kontroliuoti šiuos suk÷l÷jus visoje maisto grandin÷je. D÷l to būtina identifikuoti šioms bakterijoms jautriausias rizikos grupes, rizikos veiksnius maisto grandin÷je ir šių patogenų pagrindinius plitimo kelius. D÷l šios priežasties PSO vysto politiką, orientuotą į maisto saugą, apimdama maisto gamybos grandinę nuo gamintojo iki vartotojo, o ES visoje gamybos grandin÷je kompleksinę patogenų kontrol÷s strategiją. Salmonelioz÷s paplitime svarbus vaidmuo tenka paukščių ūkiams ir d÷l globalizacijos intensyv÷jantiems prekybos ryšiams. Manoma, kad salmonelioz÷s suk÷l÷jų plitimui tarp paukščių bei gyvūnų pagrindiniai rizikos veiksniai gali būti susiję su dezinfekcija, higienos barjerais ir lesalais. ES nuolat tiriama viščiukų broilerių, skerdžiamų kiaulių m÷sa, pieno produktai, kiaušiniai, taip pat paukščių pulkai, rečiau – kiti maisto produktai (tokie kaip augalai ar žuvis), kasmet įvertinamas žmonių sergamumas šia liga bei protrūkių skaičius ir juos l÷musios priežastys.

SUMMARY

Salmonella can cause infections for the most of the animals and humans. It spreads throughout faeces; usually it falls to organism externally and basically colonize intestine. In Europe Salmonelosis is at the second position after Campilobacteriosis according to food-borne illnesses. The main risk factors for Salmonella are animal food (especially chicken), eggs and their products.

The purpose of this assay is to measure epidemic situation caused by salmonella and its risk factors in Šakiai district. Date for the assay was taken from Marijampol÷ public health centre Šakiai department.

It analyses date collected during 2006-2007. Collected data analysis was completed using Statistical Packet for Social Sciences 13.0 for Windows and also Microsoft Office Excel software.

Morbidity of human salmonelosis decreased in Šakiai district 2006 - 2008. Gender has no significant effect on incidence of salmonelosis. The most frequent incidence of salmonelosis has been among the 17 years age young people. Most cases of salmonelosis recorded in the summer. In Šakiai district the main sources of salmonella infection on 2006 - 2008 was poultry and its products: eggs and chicken dishes. Salmonelos infection was usually caused by infected duck meat, other causes was domestic exposure and unknown causes. In Šakiai district salmonellosis was caused by S. serotype enteritidis.

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti salmonelioz÷s epidemiologinę situaciją Šakių rajone Darbo uždaviniai:

1. Literatūros apie salmonelioz÷s paplitimą ir jos poveikį sveikatai analiz÷; 2. Nustatyti priežastis, kurios dažniausiai sukelia susirgimus salmonelioze; 3. Atlikti salmonelioz÷s epidemiologinį tyrimą Šakių rajone;

4. Palyginti salmonelioz÷s epidemiologinę situaciją Šakių rajone su kitų Lietuvos miestų bei kitų valstybių rodikliais;

5. Atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus, parengti rekomendacijas susirgimų salmonelioze prevencijai.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Salmonelioz÷

1.1.1 Suk÷l÷jas

Salmonel÷s yra fakultatyvūs, viduląsteliniai patogenai, galintys sukelti infekciją daugeliui gyvūnų taip pat ir žmon÷ms (Pieškus ir kt., 2004). Tai - gramneigiamos lazdel÷s formos bakterijos, gyvenančios jomis užsikr÷tusių žmonių bei gyvūnų žarnynuose. Taip gyvenantys parazitai vadinami enteriniais, jie sklinda su gyvūnų išmatomis, o dirva, kurioje yra šviežių ar ne visiškai kompostuotų naminių ar laukinių gyvūnų išmatų, šiems mikrobams gali tapti puikiu rezervuaru. Būdamos maiste salmonel÷s dažnai nepaveikia skonio, kvapo ar išvaizdos. Salmonel÷s, nesukeliančios jokių simptomų gyvūnams, gali susargdinti žmones ir atvirkščiai (EB Komisijos reglamentas Nr. 1003/2005).

Salmonel÷s gausiai dauginasi skystuose, dr÷gnuose produktuose 20°C– 40°C temperatūroje, tačiau 80°C temperatūroje žūva per 10 min. Jei temperatūra nesiekia 6°C, bakterijos maisto produktuose išlieka gyvybingos keletą m÷nesių. Vandenyje suk÷l÷jai išbūna gyvybingi 2 m÷n., dirvožemyje – 4–5 m÷n., kambario dulk÷se ─ 3 m÷n., o sausose išmatose – 2-4 metus. Tačiau bakterijos jautrios dezinfekantams (www.nmvrvi.lt/lt/zoonozes/salmonelioze).

Salmonelių yra dvi rūšys – S. enterica ir S. bongori. S. enterica daloma į 6 porūšius, kurių nariai paprastai vadinami serotipais (The EFSA Journal, 2009). Serotipas klasifikuojamas pagal būdingus imuniteto bruožus. Serotipai skirstomi pagal fagotipus, kurie skirstomi pagal imlumą virusams, puolantiems bakterijas. Kiekvienas fagotipas turi numerį, pvz. Salmonella typhimurium DT 140. Tas pats serotipas gali pasireikšti visame pasaulyje, o visi pavieniai atskyrimai laikomi atmainomis (http://www.food-info.net/lt/qa/salmonella.htm).

Pirmoji atrasta salmonel÷ – Salmonella cholerae suis. Ją 1885 metais atrado Theobald Smith. Tuo metu USDA (United States Department of Agriculture) tyrimų programos administratorius buvo Daniel Elmer Salmon, tad atrastieji organizmai pavadinti jo vardu (www.about-salmonella.com). Tais laikais mokslininkai gal÷jo džiaugtis žinodami vos vieną salmonel÷s serotipą, o šiomis dienomis jų skaičius išaugo iki daugiau kaip 2501 (2004 m. duomenimis). Dauguma jų turi platų šeimininkų spektrą, kiti – specifiškesnius šeimininkus (S. typhi visiems primatams, S. choleraesuis kiaul÷ms) (WHO Fact sheet N°139, 2009).

Tarptautin÷ mikrobiologinių maisto standartų komisija sugrupavo visus pavojingus mikroorganizmus pagal savo pavojingumo laipsnį. Labai pavojingiems priskiriami šie salmonelioz÷s serotipai: Salmonella typhimurium, Salmonella paratyphi, vidutinio pavojingumo

(galintiems plačiai išplisti bei kai kuriems jautresniems gyventojams sukelti rimtus susirgimus) - Salmonella enteritidis, Salmonella cholerae suis ir kt (www.msb.lt/news3.html)

1.1.2 Užsikr÷timo būdai

Salmonelioz÷s suk÷l÷jai plačiai cirkuliuoja laukinių ir naminių gyvūnų populiacijoje (pvz., naminiuose paukščiuose, kiaul÷se, raguočiuose, graužikuose, namų augintiniuose (iguanose, sausumos bei vandeniniuose v÷žliuose, viščiukuose, šunyse, kat÷se)), nuo kurių gali užsikr÷sti ir žmogus. Salmonel÷s į aplinką patenka su šių gyvūnų bei žmonių fekalijomis (www.nmvrvi.lt/lt/zoonozes/salmonelioze; Pieškus ir kt., 2004). Laukuose, kur būna gyvūnų, enterinių patogenų buvimo dirvoje tikimyb÷ yra gerokai didesn÷ nei kitose vietose. Gyvūnų atsparumą virusin÷ms ir bakterin÷ms infekcijoms dažnai apsprendžia genetiniai ypatumai (pvz., kai kurių mokslininkų duomenimis, Leghorno veisl÷s vištos skirtingai jautrios įvairiems salmonelių serotipams). Be to, į įvairius salmonelių serotipus nevienodai reaguoja imunin÷ sistema, štai S. enteritidis atžvilgiu fagocitinis aktyvumas yra mažas, o humoralinis – didelis (Pieškus ir kt., 2004).

Dažniausiai salmonelių randama paukštienoje ir jos produktuose (1 proc. nuo tyrimų skaičiaus), miltiniuose kepiniuose (0,3 proc.), kiaušiniuose ir jų produktuose, m÷soje bei jos produktuose (0,1 proc.), kituose produktuose, pvz., daržov÷se (0,3 proc.) (VMVT, 2004), tad šių produktų, jei jie n÷ra tinkamai termiškai apdoroti bei laikomi, vartojimas yra pagrindinis salmonelioz÷s plitimo būdas. Didžiausia tikimyb÷ užsikr÷sti salmonel÷mis yra valgant žalią gyvūnin÷s kilm÷s maistą: naminių paukščių m÷są (vištieną, kalakutieną), kitą m÷są (jautieną, kiaulieną), žalius kiaušinius, kreminius konditerijos gaminius (pavojingiausi tie, kurių sud÷tyje yra žalių kiaušinių), nepasterizuotą ar neviriną pieną, pieno produktus, kiaušinius, jūros gyvūnų produktus, kartais – suvalgius paukščių ir galvijų fekalijomis užterštų daržovių ar vaisių (www.fsis.usda.gov; Ivanauskien÷; Radzevičien÷). Salmonel÷mis užkr÷sti gali būti ir kai kurie prieskoniniai augalai - per 10 metų ištyrus 5754 m÷ginius, salmonelių rasta 4 % iš jų. Prieskonius perdirbimo, saugojimo, transportavimo metu gali užteršti graužikai, vabzdžiai, paukščiai, ypač gaminant juos pietiniuose regionuose, kur džiovinama lauke (Šarkinas ir kt., 2007).

Į maistą salmonel÷s gali patekti nuo virtuv÷s įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia paukštiena, jautiena, kiauliena, daržov÷s, taip pat nuo salmonel÷mis užterštų rankų ar virtuvinių rankšluosčių. Vartojimui paruoštas maistas gali būti užkr÷stas salmonel÷mis laikant jį kartu su žalia paukštiena, kiaušiniais, m÷sa, daržov÷mis. Salmonelioze galima užsikr÷sti kontakto būdu nuo gyvūn÷lių fekalijų. Sergantis salmonelioze ar nesilaikantis higienos taisyklių (pvz., nenusiplauna rankų pasinaudojęs tualetu) žmogus taip pat gali būti

infekcijos perdavimo šaltinis (www.fsis.usda.gov; Ivanauskien÷; Radzevičien÷; www.nmvrvi.lt/lt/zoonozes/salmonelioze).

Apsinuodijimo šviežiu maistu riziką didina centralizuotas produktų ruošimas bei platinimas, nes mikrobais gali būti užteršti dideli maisto kiekiai, be to, iki pasiekiant galutinį vartotoją su produktais kontaktuoja didesnis žmonių kiekis. Pvz., didžiausias Lietuvoje šaldytų kulinarijos pusgaminių gamintojas - Kauno bendrov÷ „Liūtukas ir Ko“ - 2007 metais laikinai sustabd÷ veiklą, nes valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai atlikus laboratorinius tyrimus paaišk÷jo, kad 8 iš 10 koldūnų m÷ginių užteršti salmonel÷mis. Be to, nemažai maisto produktų yra importuojama iš užsienio, kur gali būti taikomi nepakankamai griežti standartai, o toli gabenant maistą ilg÷ja laikas, per kurį maistas patenka iš ūkio ant stalo. 2006 m. paukštienos m÷ginyje pirmą kartą Lietuvoje išskirtas Salmonella hadar štamas. Šios produkcijos gamintojai – Lenkijos įmon÷s (http://vmvt.lt/lt/naujienos/253/). Manoma, kad apie 90 proc. salmonelioz÷s atvejų Švedijoje atsiranda d÷l importo kalt÷s (WHO Fact sheet N°124, 2002). Airijos Sveikatos apsaugos priežiūros centro ir Maisto saugos tarnybos duomenimis, neįprastai didelio Salmonella agona protrūkio (144 infekcijos atvejai, 1 letalus) Airijoje, Škotijoje bei Anglijoje priežastimi buvo Airijos maisto kompanijos „Dawn Farm Foods Ltd.“ pagaminti įvairūs sumuštiniai su m÷sa (www.ulpkc.lt). ECDC (Europos ligų prevencijos ir kontrol÷s centras) praneša apie šių metų vasarą kilusį Salmonella paratyphi B varianto Java protrūkį Švedijoje, kurio metu liepos – rugpjūčio m÷nesiais buvo nustatyti 162 šios infekcijos atvejai. Epidemiologinis tyrimas parod÷ infekcijos ryšį su jaunais špinatų ūgliais, importuotais iš Italijos. ECDC leidinyje „Eurosurveillance“ paskelbtų publikacijų duomenimis, 2004 metais Salmonella thompson nacionalinis protrūkis Norvegijoje buvo susijęs su salotomis, išaugintomis Italijoje (http://www.imed.lt, 2007).

1.1.3 Salmonelioz÷s simptomai

Į organizmą salmonel÷s dažniausiai patenka oraliniu būdu ir paprastai kolonizuoja žarnyną. Per plonųjų žarnų epitelį bakterijos prasiskverbia vadinamųjų M ląstelių pagalba. Infekcijos vietoje sužadinamas fagocitinių ląstelių chemotaksis ir fagocitai šias patogenines bakterijas pradeda eliminuoti. Nepaisant to, salmonel÷s sugeba išgyventi ir daugintis makrofaguose. Be to, makrofagai išnešioja salmoneles į kepenis ir blužnį (Pieškus ir kt., 2004). Viduriavimą sukelia enterotoksinai - egzotoksinai (sekretuojami toksinai), išsiskiriantys plonajame žarnyne ir paprastai sukeliantys skysčių tek÷jimą į žarnų ertmę (Buzait÷, 2009).

Salmonel÷s sukelia vidurių šiltinę, paratifą ir kitas salmoneliozes. Tipiška netifoidin÷ salmonel÷ sukelia gastrointestinalinę ligą, kuri sunkiai atskiriama nuo kitų žarnyno patogenų sukeltų ligų. Tokie serotipai kaip S. typhi ar S. paratyphi žmon÷ms sukelia sunkias ligas, tačiau

paprastai gyvūnams rimtų sutrikimų nesukelia. Serotipai, labiau prisitaikę prie gyvūnų kaip šeimininkų (tokie kaip S. Gallinarum (naminiai paukščiai) ar S. abortus - ovis (avys)), žmon÷ms sukelia labai silpnus salmonelioz÷s simptomus. Tačiau S. choleraesuis (pirminis šeimininkas kiaul÷) sukelia sunkią sisteminę ligą. Plačiai paplitę serotipai S. enteritidis ar S. typhimurium, kurie paveikia žmones ir gyvūnus, sukelia gastrointestalines infekcijas, taip pat turi sugeb÷jimą sukelti panašias į tifą infekcijas pelių ar žmonių organizmuose bei asimptomes paukščių žarnų konolizacijas (Velge ir kt., 2005). Salmonelių kiekis, galintis sukelti infekciją, greičiausiai yra 15 – 20 bakterijų.

1991 – 2008 m. Lietuvoje sumaž÷jo sergamumas vidurių šiltine (nuo 0,3 iki 0,03 sergančių asmenų 100 000-čių gyv.) ir paratifais (nuo 0,1 iki 0,03 sergančių asmenų 100 000 gyv.), tačiau išaugo sergamumas kitomis salmonelioz÷mis – nuo 66,2 iki 94,07 sergančiųjų 100 000 gyv. (1 lentel÷). Didžiausias sergamumas vidurių šiltine užregistruotas 1996 m. (0,4 sergantys 100 000-čių gyv.), paratifais – 1991 ir 1996 m. (po 0,1 sergančiuosius 100 000-000-čių gyv.), kitomis salmonelioz÷mis – 2006 m. (104,8 sergantys 100 000-čių gyv.).

1 lentel÷. Sergamumas 100 000-čių gyventojų Lietuvoje (Gaidelyt÷ ir kt., 2006; Gaidelyt÷ ir kt., 2007; Health Statistics of Lithuania, 2001; Lietuvos sveikatos statistika 2002, 2003; Lietuvos sveikatos statistika 2003, 2004; Lietuvos sveikatos statistika 2007, 2008; Urnavičien÷ ir kt., 2000; Gaidelyt÷ ir kt., 2009)

Metai Vidurių šiltin÷ Paratifas ABC Kitos salmonelioz÷s

1991 0,3 0,1 66,2 1995 0,3 0,05 67,0 1996 0,4 0,1 53,0 1997 0,3 0,08 53,7 1998 0,1 0,05 68,8 1999 0,2 0,05 39,5 2000 0,1 - 34,4 2001 0,09 0,03 39,9 2002 0,1 - 38,1 2003 0,09 - 33,6 2004 0,20 - 54,7 2005 0,12 - 69,5 2006 0,12 0,06 104,8 2007 0,06 - 69,0 2008 0,03 0,03 94,07

Vidurių šiltin÷ (tifas) (TLK A01.0) - ūmi infekcin÷ liga, kurios suk÷l÷jas yra Salmonella typhi. Tai kosmopolitin÷ liga, labiausiai paplitusi vargingiausiose šalyse. Ypač didel÷ rizika susirgti šia liga yraPietų Azijoje (Mačionien÷, 2007). Dažniau serga 25 – 55 m. amžiaus žmon÷s, kurie daug dirba ir nekreipia d÷mesio į higieną (medicus.lt/studentai/?s0=viduriu_siltine). Salmonella typhi praktiškai visuomet yra perduodama vieno žmogaus kitam. Kai vidurių šiltine užsikrečiama per maistą, paprastai kaltininkas yra maisto ruošimo ir pateikimo procese dalyvavęs žmogus. Infekcijai kilus d÷l užkr÷sto geriamojo vandens, būna nustatomi vienas ar keli infekuoti asmenys, kurių išmatos pateko į vandens šaltinį. Dabar Vakarų šalyse vidurių šiltin÷ pasitaiko retai, tai atspindi gerą higieną bei aukštus visuomen÷s sveikatos nutekamųjų vandenų valymo standartus (V÷lyvyt÷, 2005).

Vidurių šiltin÷s inkubacinis periodas priklauso nuo patekusių bakterijų skaičiaus, tačiau paprastai trunka nuo 9 iki 14 dienų. Kuo užkrato doz÷ didesn÷, tuo šis periodas trumpesnis, o liga sunkesn÷ (www.ulac.lt/uligos.php?pl=26&ppl=76). Vidurių šiltin÷ pasireiškia ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, suret÷jusiu širdies dažniu, vidurių užkiet÷jimu arba viduriavimu, sausu kosuliu, kepenų ir blužnies padid÷jimu. Dažnai gali būti lengvų ir atipinių ligos formų. Negydomiems ligoniams po kelių savaičių žarnyne gali atsirasti opos, d÷l kurių galimas kraujavimas iš žarnyno arba žarnos perforacija (www.ulac.lt/uligos.php?pl=26&ppl=76). Klasikinis enteritinis karščiavimas, sukeltas Salmonella typhi, vadinamas tifoidiniu karščiavimu (http://med.puslapiai.lt/infekcines)

Paratifų (TLK A01.1, A01.2, A01.3, A01.4) suk÷l÷jas – Salmonella paratyphi A, B ir C. Paratifų klinika panaši į vidurių šiltin÷s, tačiau ligos eiga lengvesn÷. Partifų inkubacinis periodas trunka apie 10 dienų (www.ulac.lt/uligos.php?pl=26&ppl=76).

Salmonelinio enterito (TLK A02.0) inkubacinis periodas 6 – 72 h (www.about-salmonella.com), nors, pasak kai kurių kitų šaltinių, nuo 12 h (http://med.puslapiai.lt/infekcines.php). Salmonelių sukelto gastroenterito požymiai: viduriavimas, pilvo spazmai, karščiavimas, pykinimas, v÷mimas. V÷mimas ne taip dažnai paplitęs kaip viduriavimas. Švelniais atvejais viduriavimas būna be kraujo priemaišų, gali būti kelis kartus dienoje ir nelabai gausus. Sunkesniais atvejais viduriavimas dažnas, kruvinas, gali būti gleiv÷tas ir gausus. Karščiuojant temperatūra pakyla iki 38 – 39 laipsnių. Pasitaiko galvos, raumenų skausmai (mialgijos), sąnarių skausmai (artralgijos). Viduriavimas trunka 24 – 72 valandas. Kai kurie pacientai praneša apie nuovargį ir kitus nespecifinius simptomus, trunkančius 7 dienas ir ilgiau (www.about-salmonella.com).

Salmonelin÷ septicemija (bakteremija, TLK A02.1) – audinių, supančių galvos ir stuburo smegenis, uždegimas (meningitas), taip pat kraujo infekcija (sepsis). Susergama, kai salmonel÷s patenka kraujotakos sistemon (www.about-salmonella.com). Ten suk÷l÷jai cirkuliuoja,

dauginasi, bet už kraujo ribų neišeina. Pasireiškia bendrais organų pažeidimais, kuriuos sukelia mikrobų toksinai ir audinių irimo produktai, abcesų nebūna (www.medicus.lt/studentai/?s0=sepsis).

Kitų rūšių salmonelių infekcijos kyla iš aplinkos šaltinių, dažniausiai užsikrečiama nuo naminių paukščių ir galvijų. Nors salmonel÷s gana dažnai sukelia ūmines virškinamojo trakto ligas, tačiau dokumentuotų tiesioginio infekcijos perdavimo žmogaus žmogui pavyzdžių n÷ra daug (V÷lyvyt÷, 2005).

Reiterio sindromas, arba reaktyvus artritas, yra netipiškas, bet labai sekinantis salmonelioz÷s rezultatas, kurio etiologijai reikšm÷s turi tiek aplinkos, tiek genetiniai veiksniai. Dažniausiai suserga 20–40 metų amžiaus vyrai. Simptomai atsiranda pra÷jus 1–3 savait÷ms po užsikr÷timo. Nors ligai būdingas sąnarių, akių, šlapimo takų uždegimas bei odos ir gleivin÷s išop÷jimas, simptomai atsiranda ne visi iš karto ir tam tikrais ligos etapais gali pasireikšti, pvz., tik akių arba tik sąnarių pažeidimui būdingi požymiai (Ablonskyt÷-Dūdonien÷, 2006). Artritas išsivysto tada, kai infekcija lokalizuojasi gastroinetstinalin÷je srityje, tačiau sukelia sąnarių skausmus. Jie juntami pra÷jus 1 – 3 savait÷ms po infekcijos. Tipiškai su Reiterio sindromu susijęs artritas pažeidžia kelius, kulkšnis, rečiau – riešus bei pirštus. Dauguma pacientų pasveiksta metų b÷gyje, tačiau sutrikimas gali trukti ir ilgiau, taip privesdamas prie chroniško artrito (United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service; www.about-salmonella.com).

Dažnai nereikia jokio specifinio salmonelioz÷s gydymo, išskyrus dehidrataciją ir infekcijos išplitimo atvejus iš žarnyno į kitus organus. Sunkiais viduriavimo atvejais reikia rehidratuoti asmenis, dažnai intraveniniu būdu. Paprastai gydymas antibiotikais n÷ra reikalingas, naudojamas retais atvejais, išplitus infekcijai. Gydymo trukm÷s laikas individualus, gali trukti 14 d. - 6 savaites (www.about-salmonella.com; United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service). Daugumai ligonių ūmin÷ žarnyno infekcija pasibaigia pilnu klinikiniu ir bakteriologiniu pasveikimu, nors po apsikr÷timo žarnynas galutinai atsigauna pra÷jus keliems m÷nesiams (United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service; Narkevičiūt÷ ir kt., 2002). Po persirgtos ūmios žarnyno infekcijos sunkias pasekmes gali tur÷ti 2 – 3 proc. pacientų (Narkevičiūt÷ ir kt., 2002).

Kasmet JAV salmonelioz÷s infekcijos sukelia 500- 600 mirčių, jos sudaro 31 procentą visų su maistu susijusių mirčių www.about-salmonella.com; United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service; Narkevičiūt÷ ir kt., 2002). Salmonelioz÷s infekcijos gali būti mirtinai pavojingos kūdikiams, mažiems vaikams, n÷ščioms moterims bei jų vaisiams, taip pat ir vyresniems suaugusiems, kurių nusilpusi imunin÷ sistema (d÷l ŽIV/AIDS, v÷žio, diabeto, inkstų ligų ar persodintų organų). Asmenys, turintys įgytą imunodeficito sindromą (AIDS), yra imlūs daugeliui infekcijų, įskaitant ir salmoneliozę, juos salmonelioz÷ paveikia 100

kartų dažniau negu sveikus žmones ir gali sukelti sunkesnę ligos eigą arba net mirtį (United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service).

1.1.4 Bakterijų atsparumas antibiotikams

Nuo 1990 metų plinta antibiotikams atsparios salmonelių paderm÷s. Pvz., daug÷ja duomenų apie Salmonella typhi atsparumą antibiotikams – ši forma atspari ampicilinui, chloramfenikoliui ir kotrimoksazoliui, iki 1990 m. išliko atspari fluorochinolonams ir trečiosios kartos cefalosporinams (Mačionien÷, 2007). Toks antibiotikams atsparių salmonelių plitimas gali tapti rimta visuomen÷s sveikatos problema, nes daug÷ja nepasisekusių gydymo atvejų, sunkesnių infekcijų skaičius, ilg÷ja ligos trukm÷, did÷ja kraujo infekcijų dažnumas, hospitalizacijų skaičius ar net mirtingumas (www.about-salmonella.com).

Tokia pad÷tis susidar÷ d÷l to, kad šiuo metu tiek gydant žmones, tiek gyvulininkyst÷je naudojama daug antibiotikų. 36 – 70 proc. visų JAV antibiotikų naudojami gyvūnų maistui ar profilaktiniam gydymui – neterapiniais tikslais, nesant ligai. Remiantis NARMS tyrimu, penki antibiotikams atsparūs salmonelių serotipai buvo išskirti iš maltos jautienos, kalakuto ir kiaulienos muštinių (www.about-salmonella.com). Antibiotikams atsparūs suk÷l÷jai su maistu patenka ir į žmonių organizmą (EFSA report, 2007).

Nors vaistams atsparios salmonel÷s dažniau atsiranda kaip atsakas į antimikrobinių preparatų naudojimą gyvūnams, d÷l jų atsparumo vis dažniau ir dažniau pastebimas neigiamas poveikis žmonių sveikatai. Pvz., gydant viršutinių kv÷pavimo takų infekciją antimikrobiniais preparatais, gresia didesn÷ tikimyb÷ susirgti antibiotikams atsparia salmonelioze (WHO Fact sheet N°139, 2005).

JAV kasmet priskaičiuojama 1,4 mln. netifoidinių salmonelioz÷s infekcijų su 168 000 vizitų pas gydytojus, 15 000 hospitalizacijų ir 580 mirčių (Velge ir kt., 2005). 2007 sausio m÷n. JAV Vartotojų organizacijos ataskaitoje pamin÷ta, kad dauguma užkr÷stoje m÷soje esančių bakterijų buvo atsparios mažiausiai vienam antibiotikui, įskaitant tuos, kurie skiriami žmonių gydymui nuo infekcijų. Rezultatai kelia mintį, kad kai kuriems žmon÷ms, užsikr÷tusiems Salmonella, gali tekti panaudoti keletą antibiotikų, ieškant tinkamiausio (Goyens ir kt.). D÷l salmonelių atsparumo antibiotikams papildomai gali prisid÷ti 30 000 infekcijų, 300 hospitalizacijų ir 10 mirčių kasmet (WHO Fact sheet N°139, 2005). Antibiotikų vartojimas gyvūnų ir žmonių ligų profilaktikai turi būti kuo labiau sumažintas. Bet kokios pastangos neutralizuoti bakterijas lemia tolimesnį jų vystymąsi ar kitų bakterijų adaptacijas, kad gal÷tų įsivyrauti naujai atsiradusioje ekologin÷je nišoje (Velge ir kt., 2009).

1.1.5 Salmonelioz÷s profilaktika

Siekiant sumažinti salmonelių ir kitų zoonozių suk÷l÷jų paplitimą ir visuomen÷s sveikatai keliamą pavojų būtina imtis tinkamų ir veiksmingų plataus spektro priemonių, skirtų aptikti ir kontroliuoti šiuos suk÷l÷jus visuose susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose, įskaitant sveikų gyvūnų bandų išlaikymą, kontrolę pagrindin÷s gamybos etape, visos maisto grandin÷s veterinarin÷s sanitarijos priežiūros sugriežtinimą ir veiksmingų diagnostikos priemonių ieškojimą (Pieškus ir kt., 2004; Stankevičius ir kt., 2005; EB Komisijos reglamentas Nr. 1003/2005). Šioje kritiškoje maisto saugos grandin÷je yra ūkininkai, pramon÷, maisto inspektoriai, mažmenininkai, maisto paslaugų darbuotojai ir vartotojai (United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service).

PSO, bendradarbiaudama su suinteresuotomis šalimis, vysto politiką, orientuotą į maisto saugą. Šios politikos sritys apima visą maisto gamybos grandinę nuo gamintojo iki vartotojo (WHO Fact sheet N°237, 2007). Europos Sąjunga turi kompleksinę patogenų kontrol÷s strategiją visoje gamybos grandin÷je. Šios strategijos rezultatas – mažesnis Salmonella paplitimas Europos paukštienoje negu JAV. Europos požiūrio, besiremiančio Europos Bendrijos (EB) Zoonozių Reglamentu, efektyvumą rodo tokie dalykai kaip ret÷jantys labiausiai sveikatos atžvilgiu aktualių Salmonella tipų užkr÷stumo atvejai t÷viniuose vištų dedeklių pulkuose. Galiojančios kontrol÷s programos rodo, kad šiuose pulkuose šių Salmonella tipų paplitimas sumaž÷jo nuo 6.9% 2004 iki 2.2% 2006. Be to, pabr÷žiama, kad 2006 metais 14-koje Šalių Narių nebuvo n÷ vieno atvejo šių sveikatai aktualiausių Salmonella tipų, kada 2004 tokia situacija buvo tik 3 Šalyse Nar÷se. Žymus sumaž÷jimas nustatytas Čekijoje (nuo 33.3% teigiamų pavyzdžių 2004 iki 0% 2006), Graikijoje (nuo 14.5% 2005 iki 0% 2006) ir Danijoje (11.1% 2004 ir 0% 2006). Kituose Europos paukštininkyst÷s sektoriuose Zoonozių teisinių aktų įgyvendinimas taip pat skatina užkr÷stumo Salmonella bakterijomis maž÷jimą (Goyens ir kt.).

Tyrimais įrodyta, kad, skerdžiant salmonel÷mis užkr÷stas kiaules, salmonel÷mis užkrečiamos skerdienos, nuo kurių gali užsikr÷sti žmon÷s. Tai reiškia, kad sumažinus salmonelių paplitimą tarp kiaulių, sumaž÷tų ir žmonių sergamumas salmonelioze (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, 2009). Norint apsisaugoti nuo salmonelioz÷s suk÷l÷jų, tiriami pašarų rodikliai ES ir trečiųjų šalių produkcijoje - javų grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai (javų grūdai, s÷lenos), kukurūzai ir jų produktai, aliejingos s÷klos, aliejingi vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai (sojų pupel÷s ir jų produktai, medviln÷s produktai, linų s÷menys ir jų produktai, rapsai ir jų produktai, saul÷grąžų s÷klos ir jų produktai), pašarin÷s miel÷s, pieno

produktai, žuvys, kiti jūrų gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai (žuvų miltai), sausumos gyvūnų produktai, kombinuotieji pašarai atrajotojams, paukščiams, kiaul÷ms ir pan. 25 gramuose tiriamos produkcijos neturi būti suk÷l÷jo (Pašarų iš Europos sąjungos ir trečiųjų šalių steb÷senos m÷ginių saugos ir specialiųjų rodiklių sąrašas).

PSO Maisto saugos departamento ir kitų PSO programų numatyta stiprinti maisto saugumo sistemą, skatinti geros gamybos praktiką ir šviesti mažmenininkus bei vartotojus apie tinkamą maisto tvarkymą. Vartotojų švietimas ir maisto tvarkytojų mokymas yra svarbiausia valgymo kilm÷s ligų prevencijos forma (WHO Fact sheet N°237, 2007). Maisto tvarkytojams būtina skatinti jų atsakomybę už maisto saugą. 1990 metais buvo paruošta 10 auksinių taisyklių saugaus maisto ruošimui, tačiau akivaizdu, jog jos tur÷jo būti paprastesn÷s. Taip buvo parengti „penki principai rūpinantis maisto sauga“, kuriuose teigiama, jog svarbiausi komponentai rūpinantis maisto sauga yra švaros palaikymas, žaliavų atskyrimas, kruopštus terminis maisto apdorojimas, maisto laikymas saugioje temperatūroje bei tinkamų žaliavų ir vandens naudojimas (INFOSAN, 2006). PSO taip patį skatina visų šalių laboratorijose atliekamą prioritetinių žmonių bei gyvūnų valgymo kilm÷s ligų suk÷l÷jų monitoringą (www.food-info.net/lt/qa/salmonella.htm). ES tikslas – sumažinti S. enteritidis ir typhimurium paplitimą (EFSA publishes, 2007).

Svarbiausios salmonelioz÷s profilaktikos priemon÷s:

Tinkama augintinių priežiūra. Po kontakto su gyvūnais kruopščiai plauti rankas. Laikyti augintinius atokiau nuo virtuv÷s, švariai nuplauti aplinkos paviršius, kurie tur÷jo sąlytį su gyvūn÷liais (www.nmvrvi.lt/lt/zoonozes/salmonelioze). Būtina stengtis, kad į virtuvę ir ant maisto nepatektų vabzdžių ir kitų parazitų, gyvūnų (United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service; http://vmvt.lt/lt/naujienos/253)

Švaros ir asmens higienos laikymasis. Prieš gaminant patiekalus iš žalios m÷sos, paukštienos, kiaušinių ir baigus juos gaminti, reikia nusiplauti rankas, taip pat su specialiu indams plauti skirtu plovikliu ir kempin÷le bei karštu vandeniu išplauti indus, nuvalyti paviršius (geriausia nusausinti popieriniais rankšluosčiais, jei naudojami medžiaginiai, juos reikia dažnai skalbti (United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service)). Jei maisto gamybai naudojamos pjaustymo lentel÷s ir kitas inventorius susid÷vi, reik÷tų juos keisti naujais. Po vystyklų keitimo, pasinaudojus tualetu, paglosčius gyvūną būtina 20 sekundžių plauti rankas šiltu muiluotu vandeniu (United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service).

Tinkamai termiškai apdoroti maistą. Gerai išvirus ar kitaip apdorojus maistą žūva beveik visi mikroorganizmai. Gaminamas patiekalas, ypač m÷sa, paukštiena ar jūros g÷ryb÷s, turi būti gerai išvirtas, iškeptas ar kitais būdais tinkamai termiškai apdorotas. Gaminimo metu iš m÷sos išsiskiriančios sultys turi būti skaidrios, bespalv÷s. Siūloma laikytis reikalavimo gaminimo metu pasiekti ne žemesnę kaip 68 oC temperatūrą patiekalo viduje, nes tyrimais įrodyta, kad tokioje

temperatūroje apdorotą maistą yra visiškai saugu vartoti. Sriubas, troškinius rekomenduojama kaitinti iki 70 °C temperatūros (http://vmvt.lt/lt/naujienos/253). Rekomenduojama (United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service) saugi minimali temperatūra termiškai apdorojant maisto produktus yra:

• Jautienai, veršienai ir ÷rienai - 63 °C. • Kiaulienos kepsniui - 71 °C.

• Jautienos, veršienos ir ÷rienos faršui - 71°C. • Kiaušinių patiekalams, troškiniams - 71 °C. • Paukštienai - bent 74 °C.

• Žuviai - 63 °C

Iš anksto pagamintą ir ataušintą maistą reikia pakaitinti iki ne žemesn÷s kaip +68 oC temperatūros (JAV rekomenduojama iki 74 laipsnių). Šildant sriubą būtina ją užvirinti. Kad mikrobangų krosnel÷je šildomas maistas vienodai sušiltų, reikia jį išmaišyti ir uždengti (http://vmvt.lt/lt/naujienos/253; United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service).

Atskirti žalius ir termiškai arba šiluma apdorotus maisto produktus. Žaliuose maisto produktuose, ypač m÷soje, paukštienoje ir jūros g÷ryb÷se bei jų skysčiuose, labai greit dauginasi pavojingi mikroorganizmai, kurie gaminant ar laikant maisto produktus gali patekti ant kitų maisto produktų ir juos užteršti. Norint to išvengti, žalia m÷sa, ypač paukštiena ir jūros g÷ryb÷s, turi būti laikoma atskirai nuo kito maisto. Geriausia šiuos maisto produktus laikyti atskirose uždarytose d÷žut÷se. Niekada ned÷kite termiškai apdoroto maisto į l÷kštę, kurioje prieš tai buvo žalia m÷sa ar jūros produktai. Šviežiems produktams ir žaliai m÷sai, paukštienai ir jūros g÷ryb÷ms patartina naudoti skirtingas pjaustymo lenteles ir peilius. Jei n÷ra galimyb÷s naudoti atskiras lenteles ar peilius, tuomet juos reikia gerai nuplauti naudojant indų ploviklį. Žali produktai neturi liestis su pagamintais patiekalais (http://vmvt.lt/lt/naujienos/253; United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service). Parduotuv÷je m÷sa turi būti supakuota plastikiniame maišelyje, kad būtų išvengta sąlyčio su kitu maistu (Marijampol÷s VSC informacija).

Tinkamas maisto produktų laikymas. Įsigytus m÷sos produktus būtina kuo greičiau gabenti namo, jei neišeina – kurį laiką juos laikyti specialiame šaldiklyje. M÷są, kuri per ateinančias 1 – 2 dienas nebus suvartota, reikia užšaldyti, nes kambario temperatūroje laikomame maiste labai greitai dauginasi mikroorganizmai. Prieš užšaldant maisto produktų nuplauti nereikia. Rekomenduojama šaldiklio temperatūra -18 °C, šaldytuve - 4,5 °C ar mažiau. Maistas atšildomas šaldytuve, šaltame vandenyje ar mikrobangų krosnel÷je, o ne kambario temperatūroje (United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service). Užšaldyta m÷sa gali pakeisti spalvą – pvz., ryškiai raudona gali tapti blyškiai ruda. Tiesa, šaltis paprastai nesukelia

paukščių m÷sos pakitimų, nors kaulai ir m÷sa apie juos gali patams÷ti. Be to, m÷sos spalvai įtakos turi gyvūno amžius, rūšis, lytis, maistas ir netgi fizinis krūvis - vyresnių ar didesnį fizinį krūvį tur÷jusių gyvūnų m÷sa bus tamsesn÷. Jei namie laikyta m÷sa pakeit÷ spalvą, nieko baisaus, tačiau jei tuo pačiu pakito jos kvapas, o ji pati tapo lipni ar gliti – ją būtina išmesti (United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service).

Virtas, keptas, troškintas ar kitaip apdorotas, greitai gendantis maistas kambario temperatūroje laikomas ne ilgiau kaip 2 valandas. Ilgiau jis gali būti laikomas žemesn÷je kaip +5°C temperatūroje – šaldytuve. Net ir šaldytuve nelaikykite maisto per ilgai, nes šaltis jame laikomų maisto produktų negali apsaugoti nuo gedimo, jis tik sul÷tina gedimo procesus. Kad laikomi maisto produktai išliktų saugūs, šaltas oras šaldytuve turi laisvai cirkuliuoti. Atitirpinto produkto negalima pakartotinai sušaldyti (United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service).

Marinuojamą m÷są, paukštieną, jūros g÷rybes ir kitus maisto produktus rekomenduojama visada laikyti šaldytuve, atskirame uždengtame inde. Naminių paukščių ar troškinių m÷są galima marinuoti iki 2 dienų. Jautieną, ÷rieną, veršieną, kiaulieną, kuri taps kepsniu, galima marinuoti iki 5 d. Jei dalis marinato bus naudojama kaip padažas, jis laikomas atskirai (United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service). Marinavimui naudojami specialūs plastikiniai, nerūdijančio metalo ar stikliniai indai, kuriuos panaudojus būtina labai kruopščiai išplauti (http://vmvt.lt/lt/naujienos/253).

Salmonelioz÷s suk÷l÷jus gali veikti kai kurie prieskoniniai augalai. Pavyzdžiui. cinamono eterinis aliejus skystoje terp÷je gana efektyviai sumažina S. typhimurium skaičių, bet nenužudo S. enteritidis (Šarkinas ir kt., 2007).

Tinkamas kiaušinių laikymas. Ant žalio kiaušinio lukšto yra natūrali apsaugin÷ pl÷vel÷, kuri saugo kiaušinį nuo salmonelių patekimo. Kiaušiniai plaunami tik prieš naudojimą. Kiaušinio trynio arba baltymo tiškalai turi būti nedelsiant kruopščiai nuvalyti nuo aplinkos paviršių. Žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu, po sąlyčio su jais reikia kruopščiai plauti rankas. Kiaušiniai laikomi nuo 5°C iki 18°C temperatūroje, uždaroje talpoje. Gerai išvirti kiaušiniai laikomi šaldytuve. Kiaušinius vartoti tik šviežius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai lieka dugne, o seni iškyla į paviršių. Taip yra d÷l oro kišen÷s kiaušinyje ─ kuo ji didesn÷, tuo kiaušinis senesnis. (www.nmvrvi.lt/lt/zoonozes/salmonelioze).

Vanduo ir žaliavos turi būti kokybiški. Maisto gamybai ir g÷rimams naudojamas tik kokybiškas geriamasis vanduo bei švieži ir saugūs maisto produktai. Vartojimui netinkami produktai, kurių galiojimo laikas pasibaigęs (http://vmvt.lt/lt/naujienos/253). Jei m÷są kepate toli nuo namų, išsiaiškinkite, ar toje vietoje yra švaraus vandens šaltinis. Jei jo n÷ra – atsivežkite savo

vandens (United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service). Žalios m÷sos ir faršo negalima ragauti. (http://vmvt.lt/lt/naujienos/253)

Skiepai. Nuo vidurių šiltin÷s tur÷tų būti skiepijami visi vyresni nei 2 metų amžiaus į rizikos zonas keliaujantys asmenys, ypač emigrantai, ir visi planuojantys gyventi šiose srityse bei valgyti tradicinius valgius. Vakcinacija rekomenduojama ir vykstantiems į endemines zonas (Indijos subkontinentą, Šiaur÷s Afriką ir t.t.), ir imigrantams, laikinai grįžtantiems į savo t÷vynę (Mačionien÷, 2007).

Europoje yra kelios vakcinos nuo salmonelių sukeliamos vidurių šiltin÷s. Vienvalent÷ injekuojamoji vakcina, pagaminta negyvų bakterijų pagrindu, tampa vis mažiau populiari, bet vis dar paplitusi kai kuriose šalyse kaip alternatyva gyvai vakcinai. Plačiai paplitusios geriamoji gyva atenuota vakcina ir leidžiamoji polisacharido Vi vakcina (naujos kartos vakcina, turinti Vi antigeną, imunitetą užtikrina atlikus vieną injekciją, visavert÷ apsauga susiformuoja po 10 dienų nuo vakcinos suleidimo ir yra veiksminga 3 metus (Mačionien÷, 2007)). Šios vakcinos apsaugo tik nuo Salmonella typhi ir Salmonella paratyphi A, B, C. Vakcinos efektyvumą lemia du veiksniai: tinkamas vakcinų laikymas ir vakcinacijos režimo laikymasis (Mačionien÷, 2007; Tarybos direktyva, iš dalies pakeičianti Direktyvą 90/679/EEB). 2008 metais identifikuotas antikūnis, saugantis vaikus nuo salmonelių sukurtų bakterinių kraujo infekcijų. Ištyrus 352 Malavio vaikus, paaišk÷jo, kad iki 2 metų amžiaus jų organizmuose aptinkami antikūniai, padedantys nukenksminti bakterijas (MacLennan ir kt., 2008).

1.2. Salmonelioz÷s paplitimas

1.2.1 Diagnozavimas bei protrūkiai

Asmenims, kaip įtariama tur÷jusiems sąlytį ar įtariamiems sergant užkrečiamąja liga, atliekami mikrobiologiniai diagnostiniai tyrimai, taip pat židinių epidemiologiniai tyrimai. Daromas pas÷lis Salmonella spp. nustatyti, patvirtinama rūšin÷ priklausomyb÷ ir epidemiologiniai žymenys mikroorganizmų paderm÷ms, išskirtoms iš ligonių, sąlytį tur÷jusių asmenų ar įtariamų sergant užkrečiamąją liga klinikin÷s medžiagos. Salmonella spp. identifikavimas gali būti atliekas rankiniu bei automatizuotu būdu. Iš namų ar aplinkos pa÷mus maisto produktus, atliekami mikrobiologiniai tyrimai (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas V-179, 2007). Kiekvienas galimas, įtartas ar patvirtintas salmonelioz÷s atvejis registruojamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, apie jį teritorin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros informuojamos per 12 val. telefonu, per 72 val. – skubiu pranešimu. Jei diagnoz÷ pakeičiama, apie tai informuojama per 12 val. Visuomen÷s sveikatos įstaigos kiekvieną atvejį registruoja standartin÷je formoje (EFSA Report, 2007).

Su maistu plintančios ligos protrūkiu vadinami du ar daugiau tos pačios ligos ir (arba) infekcijos, kuria užsikrečia žmon÷s, atvejai arba pad÷tis, kai pasteb÷tų atvejų skaičius viršija skaičių, kurio buvo tik÷tasi, ir jei visi atvejai yra arba gali būti susiję su tuo pačiu maisto šaltiniu. Protrūkių tyrimas (Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolc÷s centras, Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Visuomen÷s sveikatos institutas, 2007) yra svarbus užkrečiamųjų ligų epidemiologin÷s kontrol÷s komponentas, padedantis nustatyti ir pašalinti priežastis (infekcijos šaltinį, užkrato perdavimo veiksnius) ir įgyvendinti priemones ligų plitimui sustabdyti. Protrūkių epidemiologinį tyrimą organizuoja ir nustatyta tvarka atlieka visuomen÷s sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, vykdantys užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą. Protrūkio tyrime dalyvauja asmens sveikatos priežiūros įstaigų, mikrobiologijos laboratorijų specialistai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžių įstaigų pareigūnai, kiti specialistai. Pagrindinis protrūkių tyrimo tikslas yra skubiai nustatyti priežastį, kad būtų galima kryptingai organizuoti priešepidemines priemones protrūkio lokalizavimui ir likvidavimui, o taip pat parengti priemones persp÷ti naujus šios infekcijos protrūkius ateityje. Epidemiologiškai protrūkio priežastys nustatomos aprašomuoju ir analitiniais metodais.

Protrūkio epidemiologinio tyrimo etapai yra šie: 1. Protrūkio egzistavimo patvirtinimas; 2. Diagnoz÷s patvirtinimas;

3. Protrūkio atvejo apibr÷žimo nustatymas; 4. Atvejų išaiškinimas;

5. Aprašomoji duomenų analiz÷;

6. Protrūkio atsiradimo aiškinamosios hipotez÷s sukūrimas; 7. Hipotez÷s patikrinimas (analitinis epidemiologinis tyrimas);

8. Hipotez÷s palyginimas su kitais protrūkio tyrimo duomenimis ir rezultatais; 9. Protrūkio lokalizavimo ir likvidavimo priemonių organizavimas ir

įgyvendinimas;

10. Informacijos teikimas ir protrūkio aprašymas. Pagal infekcijos išplitimo pobūdį gali būti šie protrūkių tipai:

• Lokalizuotas (šeimyninis) protrūkis – tai protrūkis, esant dviems ar daugiau tos pačios infekcin÷s ligos epidemiologiškai susijusiems atvejams vienoje šeimoje;

• Išplitęs protrūkis – tai protrūkis, esant dviems ar daugiau tos pačios infekcin÷s ligos epidemiologiškai susijusiems atvejams daugiau nei vienoje šeimoje arba kolektyve; • Tarptautinis protrūkis – tai protrūkis, kuriame yra susiję tos pačios infekcin÷s ligos

žmonių atvejai daugiau nei vienoje šalyje.

Pagal protrūkių rizikos veiksnių patvirtinimo būdus protrūkiai skirstomi:

• Patvirtintas protrūkis – suk÷l÷jas išskirtas iš maisto, kurį vartojo su protrūkiu susiję asmenys, arba analitiniu epidemiologiniu tyrimu nustatytas ryšys tarp ligos ir rizikos veiksnio (vartoto maisto).

• Įtariamas protrūkis – galimas protrūkio rizikos veiksnys įtariamas aprašomosios epidemiologin÷s analiz÷s metodu (dauguma vartojusių tą patį maistą asmenų susirgo), arba to paties tipo suk÷l÷jas nustatytas maisto tvarkymo vietos aplinkos ploviniuose.

1.2.2 Salmonelių paplitimas maisto produktuose

Pagal Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) atliktą analizę, salmonelioz÷ Europoje yra antroje vietoje pagal per maistą plintančių ligų skaičių po kampilobakterijoz÷s (1 pav.). Pagal sergančių žmonių duomenis, daugiau kaip 60 proc. pacientų suserga d÷l naminio maisto. Didžiausi salmonelioz÷s rizikos veiksniai – gyvūninis maistas (ypač vištiena), kiaušiniai ir jų produktai (. EFSA Report, 2007).

1 pav. Zoonoz÷s, paplitusios tarp ES gyventojų 2007 m. (71)

ES salmonelioz÷ dažniausiai aptinkama šviežioje viščiukų broilerių m÷soje ir kiaulienoje (atitinkamai 5,5 ir 1,1 proc. teigiamų m÷ginių (Ciampa ir kt., 2007; EFSA Report, 2009;)), 2 pav. Bakterijų taip pat buvo 6,8 proc. valgymui neparuoštuose produktuose iš broilerių m÷sos ir 0,2 proc. valgymui paruoštuose produktuose (EFSA Report, 2009). Pagal EFSA pateiktą 2005 metų zoonozinių susirgimų ataskaitą valstyb÷se nar÷se nuo 0 iki 18 proc. šviežios (žalios) vištienos m÷ginių buvo nustatyta salmonel÷s genties bakterijų (http://vmvt.lt/lt/naujienos/88; EFSA publishes, 2007). Iš viso 2007 m. 5.5 % paukštienos pavyzdžių ES buvo teigiami, 2006 - 6.3 %. Skerdyklose salmonelioz÷ buvo aptikta nuo 1 iki 43,5 proc. bandinių (EFSA Report, 2009). 2007 sausio m÷n. JAV Vartotojų organizacijos ataskaitoje pabr÷žta, kad 83% broilerių m÷sos užkr÷sta Campylobacter ar Salmonella. Šie rezultatai parod÷, kad bakterijų kiekis lyginant su 2003 m. išaugo 70%. 2007 metais salmonelioz÷s suk÷l÷jų buvo aptikta 15% viščiukų (EFSA Report, 2009).

2 pav. Teigiamų salmonelių vienetų proporcijos (proc.) pagal m÷sos kategoriją 2007 m. ES

Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. susirgusių salmonelioze ja užsikrečia per maistą (Kauno visuomen÷s sveikatos centro informacija). 2004 metais Lietuvoje d÷l salmonelių maisto produktuose buvo atlikta 1,5 kartus daugiau tyrimų, nei 2003 metais, tačiau nepatenkinamų atvejų skaičius sumaž÷jo 5 proc.: 2004 metais nuo bendrų tyrimų d÷l salmonelių, rastų maisto produktuose, nepatenkinamų atvejų skaičius sudar÷ 41,3 proc., 2003 metais - 35 proc. (3 pav.) (Kauno visuomen÷s sveikatos centro informacija; EFSA Report, 2007).

3 pav. Nepatenkinami atvejai maisto produktuose pagal tyrimų skaičių 2003-2004 metais Lietuvoje (Kauno visuomen÷s sveikatos centro informacija)

2004 m. Lietuvoje dažniausiai salmonelių aptikta paukštienoje ir jos produktuose, m÷soje, kiaušiniuose ir jų produktuose, miltiniuose kepiniuose kt. Dažniausiai maisto produktuose 2003-2004 metais aptikti Salmonella serotipai – Salmonella enteritidis, Salmonella choleraesuis, Salmonella typhimurum, Salmonella D gr., Salmonella london (Kauno visuomen÷s sveikatos centro informacija).

1.2.3 Salmonelioz÷s paplitimas tarp kiaulių ir galvijų bei piene

2006 - 2007 metais ES buvo atliktas salmonelių paplitimo tarp skerdžiamų kiaulių tyrimas. Jo metu ištirta 80 proc. ES kiaulių bandų. Iš viso paimti 19 159 m÷giniai nuo skerdienos paviršiaus ir 19 071 klubin÷s ir aklosios žarnų pasaito limfinių mazgų m÷ginys. Teigiamų salmonelių pavyzdžių kiaulių m÷soje lygmenys svyravo nuo 0 iki 19,4 proc. Suomijoje, Estijoje ir Slovakijoje salmonelių pavyzdžiuose neaptikta, Švedijoje ir Norvegijoje – labai nedaug (mažiau kaip 1 proc.). 24 ES šalyse salmonelių paplitimas kiaulių klubin÷s ir aklosios žarnų pasaito limfiniuose mazguose buvo 10,3 proc.. Tai reiškia, kad ES viena iš 10 paskerstų kiaulių buvo užsikr÷tusi salmonel÷mis. 2007 m. 8,3 proc. (nuo 0,0 iki 20,0 proc.) kiaulių skerdenų buvo užkr÷stos salmonel÷mis (vadinasi, ES viena iš 12 skerdenų salmonel÷mis užkrečiama skerdžiant kiaules). Daugumoje teigiamų pavyzdžių salmonelių proporcija mažesn÷ kaip 1 proc. (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, 2009; Adamavičiūt÷ ir kt., 2006).

Ištyrus 239 kiaulių skerdenos m÷ginius, paimtus iš skirtingų Lietuvos skerdyklų, nustatyta, kad 12,1 proc. jų yra užkr÷sta salmonel÷mis. Analizuojant salmonelių paplitimą Lietuvos apskričių skerdyklose, nustatyta, kad labiausiai salmonel÷mis užterštos skerdyklos yra Kauno apskrityje (24,2 %), mažiausiai – Vilniaus ir Panev÷žio (po 6,9 proc.) (Pakolkait÷, 2007).

ES skerdžiamų kiaulių klubin÷s ir aklosios žarnų pasaito limfiniuose mazguose buvo nustatyti 87 salmonelių serologiniai variantai. Labiau paplitusios buvo Salmonella typhimurium, Salmonella derbi, Salmonella rissen ir Salmonella enteritidis. ES šios salmonel÷s, išskyrus Salmonella rissen, sukelia žmonių salmoneliozę. Salmonella typhimurium sudar÷ 40 proc., o Salmonella derbi - 14,6 proc. teigiamų m÷ginių. Kiaulių skerdenos paviršiuje buvo nustatyta 30 salmonelių serologinių variantų. Labiau paplitusios buvo Salmonella typhimurium, Salmonella derbi, Salmonella infantis, Salmonella bredeney ir Salmonella brandenburg. Salmonella typhimurium sudar÷ 49,4 proc., o Salmonella derbi - 24,3 proc. teigiamų m÷ginių (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas., 2009). 2006 – 2007 m. Lietuvos kiaulių skerdenose aptikta 37,5 proc. S. typhimurium, 25 proc. S. Derby, 25 proc. S. Bredeney, 12,5 proc. S. Agona. 2007 m. tarp kiaulienos ir galvijų m÷sos labiausiai paplitęs salmonelių serotipas buvo S. enteritidis (EFSA Report, 2007), 3 lentel÷.

3 lentel÷. Salmonel÷s raudonoje m÷soje ir jos produktuose, Lietuva (EFSA Report, 2007)

In fo rm a ci jo s ša lt in is B a n d in io v ie n et a s B a n d in io s vo ri s T es tu o ti v ie n et a i T ei g ia m i sa lm . sp p S . en te ri ti d is S . ty p h im u ri u m N ea p ib r÷ žt a S . a g o n a S . d er b y S . b re d n ey S . in fa n ti s Kiauliena šviežia (iš skredyklos) NVL Paskerstų partija 25 g 480 9 9 0 3 1 1 2 Galvijų ir kiaulių m÷sa NVL Vienetas 25 g 146 5 2 2 1

2007 m. ES galvijų m÷soje salmonelių aptikta 0,3 proc. pavyzdžių. Daugiausia– Estijoje (1,8 proc) ir Ispanijoje (6,7 proc.). 2007 m. ES galvijų m÷soje dažniausiai pasitaik÷ šie serotipai (proc.): S. typhimurium (26,2), S. dublin (20,6), S. enteritidis (6,4), S. derby (5,7), S. infantis (0,7), S. rissen (2,8), S. bredeney (2,1), S. kentucky (2,1), S. london (2,1), kiti arba nenustatyti (29,1) (Adamavičiūt÷ ir kt., 2006).

ES pieno produktuose (įskaitant sūrius) salmonelių aptinkama retai (Adamavičiūt÷ ir kt., 2006). Ištyrus žalią pieną, tiesiogiai skirtą žmonių vartojimui, salmonelių aptikta tik Italijoje (0,7 proc. tirtų pavyzdžių). Valstyb÷s, kurios tyr÷ ir pasterizuotą pieną, jame salmonelių neaptiko.

Tiriant ledus, teigiamų pavyzdžių rasta tik Italijoje (2,8 proc.), pieno ir išrūgų milteliuose – Estijoje (5 proc.) ir Lenkijoje (mažiau kaip 0,1 proc.). pusiau minkštuose sūriuose vieninteliai teigiami pavyzdžiai buvo italų sūriuose, pagamintuose iš karv÷s ar avies pieno. Napibūdintuose sūriuose salmonelių pavyzdžių rasta Airijoje (1,7 proc.), Italijoje (1,5) ir Ispanijoje (1 proc.) (Adamavičiūt÷ ir kt., 2006).

Lietuvoje 2007 m. ištyrus 33 geriamo pieno m÷ginius, n÷ viename salmonel÷s neišaugo (6 lentel÷) (EFSA Report, 2007; Velge ir kt., 2005).

6 lentel÷. Salmonel÷s piene ir pieno produktuose, Lietuva (41)

In fo rm ac ij o s ša lt in is P av y zd ži o v ie n et as P av y zd ži o s v o ri s T es tu o ti v ie n et ai V is i te ig ia m i S a lm o n el la s p p . at v ej ai S . en te ri ti d is S . ty p h im u ri u m n ea p ib r÷ žt a

Sūris iš karv÷s pieno (mažmenin÷) NVL Partija 25 g 1 0 Pieno produktai, išskyrus sūrius NVL Partija 25 g 64 0

1.2.4 Salmonelioz÷s paplitimas paukščių pulkuose, paukštienoje ir kiaušiniuose

Tiriant gyvūnus, salmonel÷s dažniausiai aptinkamos paukščių pulkuose, bet mažesniais mastais negu kampilobakterijos. 2005 – 2006 metais EFSA zoonozių tikslin÷ darbo grup÷ salmonelių genties bakterijų aptiko beveik ketvirtadalyje visų tirtų paukščių pulkų (23,7 proc.). ES valstybių narių, Norvegijos ir Šveicarijos ekspertai nustat÷, kad salmonelių genties bakterijų paplitimo lygis tiruose broilerių pulkuose buvo įvairus – nuo 0 proc. iki 68,2 proc. (Lietuvos Respublikos valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba, 2007; EFSA publishes, 2007). Užkr÷stų ES broilerių pulkų santykis 2007 m. nedaug skyr÷si nuo 2006 m. - atitinkamai 3,7 proc. ir 3,4 proc., kalakutų 7,8 proc., ančių 10,6 proc., žąsų 9,3 proc. 2007 m. buvo pirmieji metai, kuomet vykdyta ES salmonelioz÷s kontrol÷s programa veislinių paukščių pulkuose, ir net 15 narių praneš÷, kad salmonelioz÷s paplitimas pulkuose jau buvo sumažintas iki 1 proc. (Ciampa ir kt., 2009).

2006 – 2007 m. EFSA d÷l salmonelioz÷s tyr÷ visus komercinius ES kalakutų ūkius. Salmonelių aptikta 30,7 proc. visų tirtų maistui ir 13,6 proc. veisimui laikomų kalakutų pulkų. Salmonella typhimurium ir S. enteritidis aptikta 3,8 proc. maistui skirtų ir 1,7 proc. veislinių kalakutų pulkų. Trijose valstyb÷se nar÷se pranešta apie kai kuriuos visiškai švarius žmonių maistui

auginamų kalakutų pulkus, kitose salmonelių aptikta 78,5 proc. Daugiau kaip pus÷ valstybių praneš÷ ir apie švarius veisimui skirtų kalakutų pulkus, nors kai kuriose 82,9 proc. jų buvo užteršti salmonel÷mis (EFSA publishes, 2008). 2007 m. 6,8 proc. maitintis neparuoštos ES kalakutų m÷sos buvo aptikta salmonelių (nuo 0 Suomijoje iki 14,3 proc. Lenkijoje), 0,6 proc. (nuo 0 iki 14,7 proc.) - maitintis paruoštoje m÷soje (Adamavičiūt÷ ir kt., 2006).

Atliekant salmonelių rūšies bakterijų paplitimo nustatymą viščiukų broilerių pulkuose bei salmonelių rūšies bakterijų paplitimo nustatymą broilerių skerdenose iš Lietuvos broilerių pulkų bei skerdenų 2008 m. buvo paimta po 374 m÷ginius. Bendrai per metus paimti 12 802 m÷giniai, iš kurių 387 buvo teigiami. Buvo nustatyti 199 užkr÷sti paukščių pulkai (Valstybin÷s maisto ir veterinarijos Tarnybos 2008 metų veiklos ataskaita).

2000–2002 metais atlikus paukščių skerdienos (šlaunelių, sparnelių, krūtin÷lių) tyrimus Lietuvoje salmonel÷mis užkr÷stų produktų aptikta 1,28–4,7 proc. (4 lentel÷). Sparneliai palyginti su šlaunel÷mis ir krūtin÷l÷mis salmonel÷mis buvo užkr÷sti mažiausiai (Pieškus ir kt., 2004).

4 lentel÷. Paukštienos produktų užterštumas salmonel÷mis (Lietuvoje) 2000–2002 metais (Pieškus ir kt., 2004)

Skerdenos tipas

2000 m. ištirta pavyzdžių, teigiamų salmonelioz÷s atžvilgiu, užkr÷stų sk., % 2001 m. ištirta pavyzdžių, teigiamų salmonelioz÷s atžvilgiu, užkr÷stų sk., % 2002 m. ištirta pavyzdžių, teigiamų salmonelioz÷s atžvilgiu, užkr÷stų sk., % Šlaunel÷s 260-6-2,3 101-2-1,98 162-3-1,86 Krūtin÷l÷s 119-4-3,36 89-2-2,25 154-2-1,30 Sparneliai 1101-9-0,81 643-3-0,47 450-7-0,94 Iš viso: 1480-19-1,28 833-7-4,7 1066-12-4,1

2000–2002 metais ištyrus Lietuvos paukščių skerdenas buvo identifikuota 11 salmonelių padermių (5 lentel÷). Vyravo S. enteritidis: 2000 metais – 37,5%, 2001 – 25,58% ir 2002 – 36,9%. Antra salmonelių paderm÷ pagal paplitimą buvo S. typhimurium. 2000 metais jos identifikuota 3,12%, 2001 – 27,90%, o 2002 metais – 29,6%. Salmonelių isangi, gallinarum ir bovismorbificants paderm÷s buvo identifikuotos pavieniais atvejais (Pieškus ir kt., 2004).

5 lentel÷. Dažniausiai pasitaikantys salmonelių serotipai, išskirti iš Lietuvos paukščių skerdenos 2000–2002 metais (Pieškus ir kt., 2004)

Salmonelių paderm÷s 2000 m. skaičius ir procentas 2001 m. skaičius ir procentas 2002 m. skaičius ir procentas S. typhimurium 1/3,12% 24/27,90% 19/29,6% S. enteritidis 12/37,5% 22/25,58% 24/36,9% S. virchow - 6/6,97% - S. infantis 1/3,12% 13/15,11% - S. isangi - - 1/1,5% Salmonella spp. - 2/2,32% 1/1,5% S. gallinarum - 1/1,16% - S. agona 1/3,12% - 2/3,07% S. london - 2/2,32% - S. bovismorbificans - 1/1,16% - S. montevideo 2/6,25% - - S. djugu 2/6,25% - - S. hato - 3/3,48% 1/1,5% S. mbandaka - - 1/1,5% S. choleraesuis 2/6,25% 2/2,32% 4/6,15% S. spp. C 2/6,25% 6/6,97% 4/6,15% S. spp. B 8/25,00% 4/4,6% ¾,6% S. spp. D 1/3,12% - 4/6,15% S. spp. E - - 2/3,07% Iš viso: 32 86 65

Dažniausiai užkrečiamosiomis žarnyno infekcin÷mis ligomis susirgusiems žmon÷ms nustatoma Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium salmonelių genties bakterijų tipai - būtent šie bakterijų tipai buvo nustatyti 40 proc. tirtų viščiukų pulkų (Lietuvos Respublikos valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba, 2007; EFSA publishes, 2007). ES valstyb÷se salmonelių serotipų paplitimas tarp viščiukų pakankamai skiriasi – pvz., S. Kentucky labiausiai paplitę Airijoje, S. enteritidis – Latvijoje ir Slovakijoje, S. infantis – Austrijoje ir t.t. (6 lentel÷). Toks skirtingas salmonelių paplitimas atskirose šalyse greičiausia yra d÷l geografin÷s pad÷ties (pvz., Lietuva ilgą laiką buvo izoliuota nuo Vakarų pasaulio, tod÷l tam tikroms salmonel÷ms patekti čia buvo mažai galimybių) (Pieškus ir kt., 2004).

6 lentel÷. labiausiai paplitusių serotipų pasiskirstymas broilerių m÷soje ES 2009 m. Proc. teigiamų S . ke n tu ck y S . en te ri ti d is S . p a ra ty p h i B v a r Ja va s. i n fa n ti s S . ty p h im u ri u m S . h a d a r S . vi rc h o w S . a g o n a S . o h io S . in d ia n a K it i se ro ti p ai Austrija 1 35,4 21,9 1 3,1 4,2 33,3 Čekija 3,8 34 3,8 1,9 9,4 15,1 3,8 28,3 Vokietija 26,3 25,2 8,6 7,9 2,3 1,5 7,1 5,3 15,8 Airija 77,7 4,2 0,9 0,6 0,6 10,3 0,3 5,1 Italija 10 1,5 9,5 14,9 64,2 Latvija 95,2 4,8 Liuksemburgas 19,0 14,3 4,8 33,3 4,8 23,8 Olandija 3 61,9 9,7 1,5 4,5 0,7 1,5 4,5 12,7 Lenkija 13,8 13,8 18,0 5,3 8,5 2,5 38,2 Rumunija 21,3 2,7 18,7 44,0 13,3 Slovakija 7,7 61,5 15,4 15,4 Proporcija išskirtuose serotipuose 17,5 16,5 10,2 7 7,2 4,7 4,6 3,3 1,9 1,8 25,2

Epidemiologiniai tyrimai Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Vokietijoje patvirtino, kad žmon÷s salmonel÷mis dažniausiai užsikrečia per kiaušinius (Pieškus ir kt., 2004). ES šalyse ir Norvegijoje kiaušiniai bei jų produktai 2005 m. buvo pagrindin÷ salmonelioz÷s protrūkių priežastis (Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolc÷s centras, Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Visuomen÷s sveikatos institutas, 2007). 2007 m. ES 0,8 proc. (0 – 5,8 proc.) tirtų kiaušinių buvo apkr÷sti salmonel÷mis (Ciampa ir kt., 2007; EFSA Report, 2009). Daugiausia teigiamų užkr÷stų kiaušinių pavyzdžių ES 2007 m. nustatyta Italijoje (2,2 proc.) ir Ispanijoje (2,8 proc.).

ES kiaušiniuose dažniausiai aptinkama S. enteritidis (66,4 proc. visų aptiktų serotipų), S. livingstone (3,2 proc.), S. rissen (2,7 proc.), S. anatum (1,8 proc.), S. derby (0,9 proc.), S. infantis (7,3 proc.), S. typhimurium (2,7 proc.), S. cerro ir S. ohio (po 0,5 proc.) serotipai. Kiti serotipai (ar nenustatyti) sudaro 14,1 proc. (EFSA Report, 2009).

Salmonelioz÷s paplitime svarbus vaidmuo tenka paukščių ūkių modernizacijai ir globalizacijai. Manoma, kad pagrindiniai rizikos veiksniai gali būti susieti su dezinfekcija, higienos barjerais ir lesalais. Kai kurie autoriai mano, kad S. enteritidis į paukščių pulkus įneš÷ graužikai.

Kažkada S. enteritidis buvo panaudoti, kad kontroliuotų graužikų paplitimą per Yersinia pestis protrūkius San Franciske 1895 m. ir kai kur Europoje iki 1960 m. (Velge ir kt., 2005).

1.2.5 Salmonelioz÷ kituose maisto produktuose

Salmonelioz÷ retai aptinkama kituose maisto produktuose. 2007 m. ES augaluose (daržov÷se, vaisiuose) salmonelių aptikta nedaug, skaičius svyravo nuo 0,1 iki 2,3 proc. Vokietijoe ir Olandijoje daigintuose grūduose 2,2 ir 1,5 proc., vaistiniuose augaluose ir prieskoniuose 0,4 ir 0,5 (lygmenys mažesni negu 2005 ir 2006, kada pranešta apie iki 7,3 ir 14,8 proc.), džiovintose s÷klose (0,5 proc.).

Kai kurios ES nar÷s tyr÷ žuvį ir jūros produktus. Daugiausia teigiamų pavyzdžių aptikta Vengrijoje - 2,1 proc. Tik apie kelis salmonelių atvejus ES 2007 m. pranešta kituose maisto produktuose. Teigiamų pavyzdžių buvo keptuose produktuose (Ispanijoje), javuose (Vengrija), šernienoje (Vengrija) (EFSA Report, 2009). Užsikr÷timo salmonelioze šaltinis gali būti ir šokoladas (WHO Fact sheet N°237, 2007).

1.3 Žmonių sergamumas salmonelioze

Salmonelioz÷ paplitusi visame pasaulyje. Pasaulinę maisto ligų statistiką sunku įvertinti, tačiau, PSO duomenimis, 2005 metais pasaulyje nuo diar÷jos mir÷ 1,8 mln. žmonių. Daugelyje valstybių valgymo kilm÷s ligų priežastis – zoonoz÷s, atsirandančios d÷l su maisto sauga susijusių problemų (WHO Fact sheet N°237, 2007). Nors apie salmonelioz÷s protrūkius žinoma keletą dešimtmečių, tačiau pastaruosius 25 metus sergamumas šia liga padid÷jo daugelyje žemynų. Vakarų pusrutulyje ir Europoje S. enteritidis tapo dominuojančiu serotipu (WHO Fact sheet N°124, 2002). Dauguma ligų atsitiktin÷s, tačiau kartais protrūkiai gali būti masiniai kaip 1994 m. JAV potrūkis d÷l salmonel÷mis užterštų ledų, tur÷jęs įtakos 244 000 žmonių sveikatai. (WHO Fact sheet N°237, 2007).

ES 1997 metais salmonelioze susirgusių žmonių atvejų buvo daugiau kaip 100 000, v÷liau jų prad÷jo maž÷ti (2001 m.– 73 000 atvejų) (69). 2005 metais Europoje salmonelioze sirgo 176 395 žmon÷s (38 žmon÷s 100 čių gyv.) (36; 48), 2006 metais 160 649 (35 žmon÷s 100 000-čių) (EFSA publishes, 2008).

Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, salmonelioz÷s infekcijų skaičius pastaruosius 4 metus ES maž÷ja (4 pav.), tačiau 2007 m. tai vis viena dar buvo antra pagal dažnumą zoonoz÷ su 151 995 patvirtintais atvejais, vidutiniškai 31,1 atvejų 100 000 gyv. (nuo 2,9 iki 171,6 100 000 gyv.) (www.nmvrvi.lt/lt/zoonozes/salmonelioze; Ciampa ir kt., 2009; EFSA Report, 2009), 7 lentel÷. 2007 m. 36,4 proc. pranešimų buvo iš Vokietijos (2 825 daugiau negu 2006 m.) (EFSA Report, 2009).

Sergamumas salmonelioze ES (atv./100 000 gyv.)

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 2005 m. 2006 m. 2007 m. Metai S e rg a m u m a s 1 0 0 0 0 0 g y v .

7 lentel÷. Pranešimai apie žmonių salmonelioz÷s atvejus 2003 – 2007 m. (EFSA Report, 2009): 2007 m. 2006 2005 2004 2003 Valstyb÷ Atvejų Pavirtint ų atvejų atvejų 100 000 gyv.

Patvirtintų atvejų Atvejų

Austrija 3375 3,375 40,7 4787 5164 7286 8251 Belgija 3973 3,973 37,5 3693 4916 9545 12894 Bulgarija 1136 1136 14,8 Kipras 163 158 20,3 99 59 89 73 Čekija 17910 17655 171,6 24186 32860 30724 Danija 1662 1662 30,5 1662 1798 1538 1713 Estija 430 430 32,0 453 312 135 184 Suomija 2737 2737 51,9 2574 2478 2248 2290 Prancūzija 5510 5510 8,7 6008 5877 6352 6199 Vokietija 55400 55400 63,3 52575 52245 59947 63044 Graikija 741 703 6,3 825 545 1493 937 Vengrija 6892 6575 65,3 9389 7820 7557 Airija 456 440 10,2 420 348 416 449 Italija 4499 4499 7,6 5164 5004 6696 6352 Latvija 619 619 27,1 781 639 503 804 Lietuva 2307 2270 67,1 3479 2348 1854 1161 Liuksemburgas 193 163 34,2 308 211 421 Malta 85 85 20,8 63 66 79 Olandija 1245 1245 11,9 1667 1388 1520 2142 Lenkija 11695 11155 29,3 12502 15048 15958 16617 Portugalija 504 482 4,5 387 468 691 720 Rumunija 620 620 2,9 Slovakija 9241 8367 155,1 8242 10766 12667 14153 Slov÷nija 1346 1346 67,0 1519 1519 3247 3980 Ispanija 3658 3658 8,2 5117 6048 7109 8558 Švedija 3930 3930 43,1 4056 3168 3562 3794 Jungtin÷ Karalyst÷ 13802 13802 22,7 14055 12784 14809 18069 Viso ES 154099 151995 31,1 164011 173879 196025 172705 Islandija 93 93 30,2 116 86 Lichtenšteinas 11 1 2,8 14 Norvegija 1949 1649 35,2 1813 1482 1567 1539 Šveicarija 1802 1802 23,7 1786 1877 1910 2233

Sezoniniai piko atvejai visose ES nar÷se užfiksuojami v÷lyvą vasarą ir rudenį (Ciampa ir kt., 2007). Atskirų salmonelių tipų paderm÷s paplitusios nevienodai. Žmon÷ms būdingiausi

salmonelių serotipai yra Salmonella enteritidis, Salmonella hadar, Salmonella infantis, Salmonella typhimurium ir Salmonella virchow (EB Komisijos reglamentas Nr. 1003/2005). JAV, Europos šalyse labiausiai paplitę Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium (8 lentel÷), jie sudaro pusę visų žmonių infekcijų. (United States Departament of Agriculture Food Safety and Inspection Service; www.nmvrvi.lt/lt/zoonozes/salmonelioze). 81 proc. visų serotipų sudaro S. enteritidis ir S. typhimurium.

8 lentel÷. Patvirtintų žmonių salmonelioz÷s atvejų paplitimas pagal serotipus 2006 – 2007 m. ES (EFSA Report, 2009)

2007 m. 2006 m. Serotipas

Atvejų Proc. Atvejų Proc. S. enteritidis 81472 64,5 90362 71 S.typhimurium 20781 16,5 18685 14,7 S. infantis 1310 1 1246 1 S. virchow 1068 0,8 1056 0,8 S. newport 733 0,6 730 0,6 S. stanley 589 0,5 522 0,4 S. hadar 479 0,4 713 0,6 S. derby 469 0,4 477 0,4 S.kKentucky 431 0,3 357 0,3 S. agona 387 0,3 367 0,3 Kitos 18562 14,7 12790 10 Viso 126281 127305 Nežinoma 9814 17359

Iki 1980 m. S. enteritidis buvo pagrindin÷ maisto saugumo JAV ir Europoje problema. JAV iki 1990 m. ir Europoje iki 1993 m. tai buvo dažniausias salmonelių serotipas. JAV S. enteritidis nuo buvimo šeštu labiausiai paplitusiu serotipu 1963 metais į pirmą vietą pakilo 1990 m. (Velge ir kt., 2005). 1997 metais Europoje 85% žmonių, sirgusių salmonelioze, buvo užsikr÷tę S. Enteritidis tipu, JAV ir Kanadoje S. enteritidis paderme užsikr÷t÷ 4–6 kartus daugiau žmonių nei Europoje (Pieškus ir kt., 2004). Nuo 1995 metų buvo pasteb÷tas Salmonella enterica serotipo hadar padid÷jimas; Europoje – Ispanijoje tai buvo trečias pagal paplitimą serotipas, išstūmęs S. virchow (Valdezate ir kt., 1999). 2001 m. maždaug 60 proc. atvejų, apie kuruos pranešta į CDC (JAV), buvo sukelti keturių serotipų – S. typhimurium (22,1 proc.), S. enteritidis (17,7 proc.), S. newport (10,0 proc.) ir S. heidelberg (5,9 proc.). Prancūzijoje daugiau kaip 70 proc. visų žmonių susirgimų suk÷l÷ S. enteritidis (33 proc.), S. typhimurium (32 proc,) ir S. hadar (6 proc.) (69). 2007 m. populiariausi serotipai buvo S. enteritidis ir S. typhimurium, sudarydami 81 % visų žinomų žmonių atvejų (7.2 %