LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULINKYSTöS TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA
SANDRA ADOMAITYTö
GENETIŠKAI MODIFIKUOTŲ ORGANIZMŲ ĮTAKA ŽMOGAUS SVEIKATAI
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: asist. Evaldas Šlyžius
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis magistro darbas: „Genetiškai modifikuotų organizmų įtaka žmogaus sveikatai“
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą
2011 .... .... Sandra Adomaityt÷ parašas
PATVIRTINIMAS
APIE
ATSAKOMYBĘ
UŽ
LIETUVIŲ
KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe
2011 .... .... Sandra Adomaityt÷ parašas
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO
GYNIMO
2011 .... .... Evaldas Šlyžius parašas
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2011 ... ... Ilona Miceikien÷ parašas
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(Gynimo komisijos sekretor÷s parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SANTRUMPOS...4
SANTRAUKA...5
ĮVADAS...7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...8
1. LITERATŪROS APŽVALGA...9
1.1. Genetin÷s modifikacijos metodai………...9
1.2. Transgeninių organizmų kūrimas...10
1.3. Pagrindiniai GMO rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimo etapai...11
1.4. GMO panaudojimo galimyb÷s...13
1.5. GMO neigiamų ir teigiamų savybių apžvalga...14
1.5.1. GMO teigiami aspektai žmogaus sveikatai ir aplinkai...14
1.5.2. GMO neigiami aspektai žmogaus sveikatai ir aplinkai...17
1.6. Teis÷s aktai reglamentuojantys GMO patekimą į rinką, atsekamumą ir ženklinimą...20
2. DARBO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS...22
2.1. Tyrimo metodai...22
2.2. Tiriamųjų kontingentas...23
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...25
IŠVADOS...36
LITERATŪROS SĄRAŠAS...37
SANTRUMPOS
GMO – genetiškai modifikuoti organizmai; GM – genetiškai modifikuoti;
GMM – genetiškai modifikuoti mikroorganizmai; GMP – genetiškai modifikuoti produktai;
Hg – gyvsidabris;
VMVT – valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba; Ig – imunoglobulinas;
SUMMARY
Postgraduate student: Sandra Adomaityt÷
Master’s thesis: Influence of genetically modified organisms on human health Supervisor: assist. Evaldas Šlyžius
Master‘s thesis comprises: 43 text pages, pictures 8, 8 tables.
Object: assess the impact on human health have genetically modified organisms. Tasks:
1. To determine the assessment stages and criteria of genetically modified organisms. 2. To describe the usage of genetically modified organisms in industry.
3. To analyze the impact of genetically modified organisms on human health.
4. To review the legal acts, which regulate the introduction of genetically modified organisms to the market, and their labeling.
5. To analyze the opinion of residents in Kaunas district about genetically modified organisms. Gene engineering is widely used: in medicine, pharmacy, environmental protection, agriculture and food industry, light industry, decorative floriculture and gardening, forestry and even in military industry. Agriculture and food industry are probably the biggest areas, where the biotechnological methods are used.
The analysis of the world and Lithuanian scientific literature revealed that the genetically modified organisms have both positive and negative impact on the human health. The genetically modified organisms are of better quality, require less work and time expenditure, and costs. These cultures need less pesticides or herbicides. The food products are characterized by bigger nutritional value. The made functional food or food with additives is useful for health, prevents diseases and is suitable for allergic persons. The genetically modified organisms may be used for prophylaxis and treatment of cancerous diseases. Besides, the gene engineering helps to male curative vaccines.
The research has demonstrated allergic, carcinogenic and toxic effects, the antibiotic resistance, immune suppression, effects on reproduction system. The GM products disrupt the embryonic development, fetal skeletal development, doubles the risk of spontaneous abortion.
GMO Law is the main document in Lithuania that regulates GMO usage, competence of institutions, rights and duties of the users. The main documents, which regulate introduction of GM food products to the market and their labeling, are the Regulation (EC) No 1829/2003 of the European Parliament and of the Council on genetically modified food and feed, and Regulation (EC) No 1830/2003 of the
European Parliament and of the Council concerning the traceability and labeling of genetically modified organisms and the traceability of food and feed products produced from genetically modified organisms.
The survey proved that most of the respondents have a negative opinion on GMO products. This is caused by the media - formed opinion, the lack of the research - based findings.
After 307 respondents have been questioned and the received data processed using the Statistical Package for the Social Science version 19, the results revealed that 61.6 percent of all the respondents know what are GMO.
The respondents consider that the genetically modified organisms are harmful for human (29.3%) or probably harmful for person (49.8%), harmful for animals (14%), probably harmful for animals (13.7%). There are less people, who state that the genetically modified organisms are harmful for environment: harmful – 4.6%, probably harmful – 20.5%, but there are numerous persons, who do not have strong opinion on this issue.
ĮVADAS
Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – pakankamai nauja tema Lietuvoje. Palyginti neseniai apie juos sužinojo specialistai, dabar prad÷ta daugiau kalb÷ti apie GMO žiniasklaidoje, d÷ka ko ir vartotojai gavo informacijos apie šiuos produktus, tačiau dar ne visi žino, kas tai per produktai (Khush, 1998).
GMO temos naujumas Lietuvoje siejasi su problemomis, kaip daugiau surinkti informacijos, informuoti visuomenę, sureguliuoti teisin÷mis ir administracin÷mis priemon÷mis GMO naudojimą mūsų šalyje. Be to, aktuali GMO tema d÷l ekonominių interesų grupių įtakos GMO plitimui, juo labiau, kad skirtingas požiūris į GMO yra JAV ir Europos šalyse. Svarbi ir vartotojų nuomon÷, kaip jie priima naujus produktus, jų galimyb÷ rinktis. GMO svarbu įvertinti žmogaus bei aplinkos saugumo aspektu (Khush, 1998).
Genetiškai modifikuoti (GM) produktai vertinami labai prieštaringai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Pagrindin÷ šių skirtingų vertinimų priežastis yra ta, kad n÷ra visiškai ištirtas min÷tų produktų poveikis sveikatai. Daliai žmonių gauti vienokie ar kitokie įrodymai neatrodo įtikinami. Siekdamos išsiaiškinti bei spręsti su prieštaringu diskursu susijusias problemas, atsakymo ieško įvairios institucijos: vyriausyb÷, nevyriausybin÷s organizacijos, žiniasklaida, mokslininkai, pavieniai asmenys ir t.t. (Lazutka, Skučien÷, 2010).
Greita biotechnologijos pl÷tra daugelį džiugina, tačiau kartu verčia nerimauti, ar bus įvertintas jos produktų poveikis žmogui ir aplinkai, ar bus parengti tinkami įstatymai, netrukdantys mokslo pl÷totei, bet kartu tinkamai apginantys vartotoją (Khush, 1998).
Pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu biotechnologija sulauk÷ išskirtinio d÷mesio. Tai l÷m÷ padaryti atradimai genų inžinerijos srityje. Pasiektas ląstel÷s pažinimo lygis leido prad÷ti naudoti šias mažiausias organizmo daleles ir net jų molekules. Biotechnologiniai išradimai skatino žengti didelius žingsnius žemdirbyst÷s, medicinos ir farmakologijos srityse. Dirbtine genų manipuliacija siekiama gaminti farmakologijai vertingus baltymus, veisti naudingesnius bei pranašesnius augalus ir gyvūnus, sukurti genetiškai modifikuotus gyvūnų modelius, kurie naudojami žmonių ligų tyrimams. Taikant genų inžineriją buvo prad÷ti kurti anksčiau gamtoje niekada neegzistavę transgeniniai organizmai, išvestos įvairios augalų veisl÷s, atliekami tyrimai (Sork et al., 1999).
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti kokią įtaką žmogaus sveikatai daro genetiškai modifikuoti organizmai. Siekiant įgyvendinti šį tikslą buvo iškelti tokie uždaviniai:
1. Nustatyti genetiškai modifikuotų organizmų vertinimo etapus ir kriterijus. 2. Aprašyti genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimą.
3. Išanalizuoti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį žmogaus sveikatai.
4. Apžvelgti teis÷s aktus, reglamentuojančius genetiškai modifikuotų organizmų patekimą į rinką bei ženklinimą.
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Genetin÷s modifikacijos metodai
Genetiškai modifikuotas organizmas (toliau GMO) – tai organizmas, kurio genetin÷ medžiaga yra pakeista, lyginant su jo gentainiais, dirbtiniu būdu. Tai gali būti atlikta ir rekombinantin÷s DNR technologijomis, ir mutacijų suk÷limo būdu (Biatiuškait÷, 2007).
Tradiciniai selekcijos metodai leidžia išlaikyti natūralų genotipą: skirtingas to paties geno variacijos keičiamos tarp giminingų augalų. Tuo tarpu genų inžinerija leidžia peržengti rūšies ribas ir perkelti genus į negiminingus ir evoliuciškai nutolusius organizmus (Vilniaus gamtos apsaugos draugija, 2002).
Genetin÷ modifikacija įvyksta naudojant įvairius metodus:
1) rekombinacinius DNR metodus, naudojančius vektorines sistemas. Norint įvesti svetimus genus į augalus, nepašalinant sienel÷s naudojama: „nuogos“ DNR įvedimas – dalelių patrankos ir bakterijos Agrobacterium tumefaciens vektorius. Panaudojant bakterijas Agrobacterium tumefaciens, DNR yra įterpiama į augalo plazmidę, kuri normaliai užkrečia augalines ląsteles. Plazmid÷ panaudojama kuriant rekombinuotąją DNR, kurioje būna dvejopi genai – pačios plazmid÷s ir perkelti pageidaujami svetimi genai bei genai žymenys, reikalingi atskirti transgeninias ląsteles nuo ne transgeninių ląstelių. Kai bakterijomis užkrečiamos augalų ląstel÷s, į jas patenka ir plazmid÷s su nauja DNR (Paulauskas, 2004).
2) metodus, kuriais į organizmą tiesiogiai įvedama paveldima medžiaga, paruošta ne pačiame organizme (tarp jų mikroinjekcijas, makroinjekcijas ir mikrokapsuliavimą) (Biatiuškait÷ 2007). Taikant „mikroinjekcijos“ metodą DNR yra fiziškai perkeliama tiesiai į norimos ląstel÷s citoplazmą ar branduolį. Naudojamas specialus mikromanipuliatorius ir plono stiklo mikropipet÷, mikroskopas. DNR turi būti įvesta atskirai į kiekvieną ląstelę. Siekiant palengvinti procedūrą naudojami protoplastai (Paulauskas, 2004).
3) biolistika – naujas metodas, kuomet DNR pernešama į augalo ląstelę naudojant labai mažas volframo arba aukso daleles. Dalel÷s padengiamos DNR ir įnešamos į ląstelę naudojant elektrostatinį pulsą, oro spaudimą arba parako perkusiją. Dalel÷ms praeinant pro ląstelę, DNR atsipl÷šia ir gali laisvai prisijungti prie augalo ląstel÷s genomo (Biatiuškait÷, 2007).
4) ląstelių suliejimą (taip pat protoplastinį suliejimą), ar hibridizacijos metodus, kurių metu sukuriamos naujos gyvos ląstel÷s su naujomis paveldimomis genetin÷s medžiagos kombinacijomis, suliejant dvi ar daugiau ląstelių, tokiais metodais, kurie natūraliai gamtoje neegzistuoja (Biatiuškait÷, 2007).
5) taikant „elekrotoporez÷s“ metodą naudojama elektros srov÷ tam, kad būtų laikinai pakeista ląstel÷s membrana. Ji pakeičiama tiek, kad būtų įmanomas DNR per÷jimas į citoplazmą. DNR tampa ląstel÷s genetinio kodo dalimi. Fermentų sintetinimas reikalauja atidžiai kontroliuojamų sąlygų tam, kad būtų užtikrintas ląstel÷s laidumas DNR per÷jimo metu (Paulauskas, 2004).
Nustatyta, kad horizontalių genų pernešimas tarp GM pas÷lių ir mikroorganizmų gali vykti tik laisvos DNR transformacijos metodu (Van den Eede et al., 2004).
GM augalų kūrime dažniausiai naudojamos paprastos suaugusio organizmo ląstel÷s, o GM gyvūnų – embriono arba kamienin÷s ląstel÷s. Taip yra tod÷l, kad augalų ląstel÷s gali būti auginamos kultūromis ir regeneruoti, o gyvūną reikia užauginti pilnai nuo pat jo embrionin÷s stadijos (Biatiuškait÷, 2007).
1.2. Transgeninių organizmų kūrimas
Transgeninis organizmas visose savo ląstelių DNR turi svetimą geną, kuris buvo įneštas į ląstel÷s genomą laboratorin÷mis technologijomis. Transgeniniai organizmai visiškai nesiskiria nuo savo gentainiu, išskyrus tą požymi ar funkciją, kurią sukelia į šio organizmo genomą įneštas genas (Biatiuškait÷, 2007).
Išskiriamos trys pagrindin÷s GMO klas÷s: genetiškai modifikuoti mikroorganizmai (GMM), GM gyvūnai ir GM augalai (Daniell, 2002).
Kuriant transgeninį organizmą, būtina:
1. Nustatyti, koks genas koduoja norimą gauti požymį organizme, kaip tas genas yra reguliuojamas, kokius kitus efektus tai galetų sukelti organizme ir kaip šis genas sąveikaus su kitais genais, kurie yra aktyvūs tame pačiame biocheminiame lygmenyje. Šiuo metu mažai žinoma apie specifinių genų savybes (Biatiuškait÷, 2007).
1. Jei žinomas genas, koduojantis norimą požymi ir kaip jis veiks naujame organizme, nustatoma geno vieta, jis iškerpamas iš senojo genomo naudojant DNR restriktazes, izoliuojamas ir klonuojamas (įnešant jį į bakterijos vektorių) (Biatiuškait÷, 2007).
2. Genas modifikuojamas:
• Tam, kad naujame organizme genas būtų teisingai ekspresuojamas, prie jo prijungiama promotoriaus seka. (Promotorius – supaprastintai suprantamas kaip jungiklis, nuo kurio priklauso ar genas bus ekspresuojamas). Iki šiol daugiausiai
naudojami „ilgalaikiai“ promotoriai, kurie leidžia ekspresuoti geną visą ląstel÷s egzistavimo laiką.
• Kartais genas yra modifikuojamas taip, kad jis būtų labiau ekspresuojamas organizme.
• Prijungiama terminalin÷ seka, kuri signalizuoja geno pabaigą ir lemia jo ekspresijos baigtį.
• Dažnai prie geno prijungiamas ir genas „markeris“, kurį organizmas ekspresuoja kartu su pasirinktu genu. Tai reikalinga tam, kad atskirti organizmus, s÷kmingai prad÷jus ekspresuoti norimą geną (Biatiuškait÷, 2007).
3. Genas įterpiamas į organizmo ląstelę. Tai galima atlikti keletu būdu, kurie priklauso nuo paties organizmo (Biatiuškait÷, 2007).
4. Organizmo ląstel÷s yra dauginamos specialioje terp÷je, kurioje išgyvena tik tos ląstel÷s, kurios ekspresuoja norimą geną. Tai nulemia prijungtas genas markeris, kuris dažniausiai koduoja atsparumą tam tikroms toksin÷ms medžiagoms (pvz. antibiotikams) (Biatiuškait÷, 2007).
5. Iš užaugintų transgeninių ląstelių kultūrų arba audinių (embrionų), auginami pilni organizmai. Tai daroma kontroliuojamose aplinkos sąlygose, specialiose terp÷se, kuriose yra maisto medžiagų ir hormonų. Šis procesas vadinamas audinių kultūra (Biatiuškait÷, 2007).
6. Užauginus suaugusius organizmus ir jiems prad÷jus daugintis (jei organizmas būna fertilus), pradedamas palikuonių tikrinimas – t.y. žiūrima, ar palikuonys taip pat ekspresuoja norimą geną (Biatiuškait÷ 2007).
1.3. Pagrindiniai GMO rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimo
etapai
Šiuo metu dar nevisiškai tiksliai žinoma genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo rizikos prigimtis ir mąstai. Tod÷l ją reikia vertinti kiekvienu atskiru atveju. Norint įvertinti riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai, būtina nustatyti rizikos vertinimo kriterijus (Biatiuškait÷, 2007).
Rizikos vertinimo etapai:
Vertinant GMO riziką žmonių sveikatai, d÷mesys labiausiai kreipiamas į du pagrindinius dalykus: 1) GMO naujo geno saugumas ir 2) nenumatyti pokyčiai GM organizme, kuriuos sukelia šis genas (Biatiuškait÷, 2007).
1) Įvedant naują geną į organizmą, šio organizmo ląstel÷s pradeda gaminti tam tikrą naują baltymą. Šie baltymai gali neigiamai paveikti žmogaus organizmą, jei suvartojami. Šių baltymų saugumas yra tikrinamas duodant kitiems gyvūnams tam tikrą laiką (iki 90 dienų) vartoti maistą su šiuo baltymu; tikrinama, ar baltymas gali sukelti alergines reakcijas žmogaus organizme (Biatiuškait÷, 2007);
2) Nenumatyti pokyčiai GM organizme gali būti sukelti naujo geno d÷l jo sąveikos su jau egzistuojančiais genais. Pavyzdžiui, naujas genas gali deaktyvuoti senąjį ir atsiras pakitimų GM organizmo metabolizme. Tikrinant šį variantą, atliekami bandymai, duodant gyvūnams maisto su šiuo organizmu ir chemin÷ GM organizme esančių komponentų analiz÷ (maistingumo vert÷s, vitaminų, toksinų kiekio ir t.t. nustatymai) (Biatiuškait÷, 2007).
Vertinant GMO riziką aplinkai:
1) Nustatoma, ar GM organizmas yra linkęs tapti parazitinis. Tikrinama, ar genas stabiliai integruojamas į organizmo genomą; ar jis n÷ra patogeninis kitiems organizmams; ar yra pavojus sukurti naują virusą. Tai nustatoma šeriant gyvulius maistu su šiuo organizmu ir atliekant ekosistemos, kurioje tur÷s egzistuoti organizmas, tyrimus (Biatiuškait÷, 2007).
2) Jei sukurtas organizmas yra genetiškai modifikuotas tam, kad būtų atsparus tam tikriems kenk÷jams, tikrinama: biochemin÷ naujo organizmo protektoriaus prigimtis, jo veikimas bei tai, kuriose organizmo ląstelese/audiniuose protektorius yra ekspresuojamas. Taip pat ar protektorius gali būti kenksmingas organizmams „netaikiniams“ ir ar jis yra toksiškas (tikrinama šeriant juo gyvūnus). Sukuriamas „pasipriešinimo mažinimo planas“ – t.y. atliekami tyrimai, kaip įmanoma sumažinti galimą kenkejų prisitaikymą prie protektoriaus veikimo (Biatiuškait÷, 2007).
3) Tikrinama, kokia tikimyb÷, jog GM organizmo modifikuoti genai gali pereiti į kitus organizmus ar populiacijas, ir kokių tam reikia sąlygų bei kokios galimos pasekm÷s (Biatiuškait÷, 2007).
Informaciją būtina žinoti vertinant GMO ir GMO produktų riziką:
1) GM geno donoro, recipiento ir motininių organizmų charakteristikas; 2) Vektoriaus genetinę charakteristiką;
3) Genetinio modifikavimo pobūdį ir metodus; 4) Kokia yra GMO chemin÷ sud÷tis;
5) Kaip GMO veikia juo mintančius organizmus (įvertinami toksiškumas ir alergeniškumas); 6) Kaip GMO pakeičia į jo genomą įterptas genas (įskaitant sąveiką su kitais genais) – genetinių bruožų ir fenotipinių charakteristikų aprašymas;
7) Jei GMO turi protektorių prieš kenkejus, kaip tas protektorius veikia, jo biochemin÷ prigimtis, kurioje organizmo vietoje jis ekspresuojamas;
8) Kokia tikimyb÷, kad GMO genai pereis į kitus organizmus; 9) Kokios bus GMO išleidimo į aplinką sąlygos;
10) Kokioje aplinkoje (ekosistemoje) egzistuos organizmas ir kaip jis su ja sąveikaus;
11) Informaciją apie monitoringo, kontrol÷s, atliekų tvarkymo ir veiksmų planus avarinių situacijų, sukeltų GMO, atveju (Biatiuškait÷, 2007).
1.4. GMO panaudojimo galimyb÷s
Transgeninių gyvulių kūrimo tikslai yra labai įvairūs. Kuriami naminiai gyvuliai, pasižymintys naujomis savyb÷mis. Ypač intensyviai transgeniniai gyvuliai kuriami pažinimo tikslais, siekiant išaiškinti atskirų genų funkcijas organizmo lygyje. Tokiems bandymams daugiausia naudojamos laboratorin÷s pel÷s, triušiai, kiaul÷s. GM augalai kuriami siekiant sukurti naujas veisles, t.y. pagerinti augalų technologines ir maistines savybes, o taip pat augalai, įvairių medžiagų, baltymų, riebalų, vitaminų ir kt. producentai. Tai augalai atsparūs herbicidams, vabzdžiams, šalnoms ir kt. (Sasnauskas, 2004).
Šiuo metu biotechnologijos, organizmų genetinių modifikacijų tyrimai, skirti naujų veislių, fermentų ir naujų produktų gamybai, leidžia pakeisti tam tikras organizmų savybes, užtikrinančias didesnį jų produktyvumą, geresnę m÷sos, pieno, kiaušinių kokybę, žmogui svarbių baltymų gamybą naminių gyvulių piene, atsparumą įvairioms ligoms. Sukurta keletas naujų veislių, pvz.: greičiau augančios, liesesnes, kiaul÷s, turinčios papildomų augimo hormonų genų, pel÷s, turinčias ŽIV geno reguliacinius elementus. Pastarosios dažnai naudojamos AIDS tyrimuose (Stokstad, 2004).
Genų inžinerija plačiai naudojama biotechnologijos pramon÷je: medicinoje bei farmacijoje, žemdirbyst÷je bei maisto pramon÷je, lengvojoje pramon÷je, dekoratyvin÷je g÷lininkyst÷je ir sodininkyst÷je, aplinkosaugoje, miškininkyst÷je ar net karo pramon÷je, apie pastarąją sritį yra itin mažai informacijos, tačiau manoma, kad kai kurios šalys biotechnologiniais metodais kuria biologinius ginklus. Siekiant išvengti nenumatytų pas÷kmių, GMO patekimas į rinka griežtai kontroliuojamas (Kal÷dien÷, 2005).
GM gyvūnų kūrimui naudojamos technologijos glaudžiai siejasi su biomedicinos mokslo tyrimais, imunologija, genų ekspresija ir reguliacija, įvairių žmogaus genetinių ligų (pvz., raumenų distrofijos, pjautuvin÷s anemijos) tyrimais. GMO kūrimas siūlo greitesnį ir pigesnį maisto produktų apdorojimą ir kontrolę (Stokstad, 2004).
Žemdirbyst÷ ir maisto pramon÷, ko gero plačiausia sritis kurioje pritaikomi biotechnologiniai metodai. Augalai genetiškai modifikuojami, siekiant pagerinti maisto kokybę, kaip antai padidinti vitaminų kiekį maiste, gerinti baltymų kokybę. Genetiškai modifikuojant naminius gyvūnus bandoma sukurti karves, duodančios daugiau pieno, avis pasižyminčias greitesniu vilnos augimu, žuvis galinčias greičiau augti ar išgyventi žemesn÷je temperatūroje nei įprasta. Sūrių, alaus, duonos ir kt. pramon÷je rūgimui plačiai naudojami GMM. Taip pat galima sukurti augalus, atsparius vabzdžiams kenk÷jams, patogeniniams grybams, virusams ar net ekstremalioms aplinkos sąlygom (sausrai, šalčiui) (Rutkauskait÷, 2005).
Aplinkosaugoje naudojami genetin÷s inžinerijos metodais gauti mikroorganizmai, kurie gali skaidyti naftą ir tokiu būdu valyti nafta užterštas teritorijas (Rutkauskait÷, 2005).
Biotechnologiniai metodai naudojami medicinoje, įvairių ligų gydymui taikomi genų terapijos metodai. Kai kurios kompanijos kuria GM gyvūnus, imituojančius kai kurias paveldimas žmonių ligas, o tai padeda geriau suprasti tokių ligų simptomus ir sukurti naujas gydymo priemones, pigesnius vaistus, sumažinti laboratorinių gyvūnų, naudojamų vaistų ir terapijų vystymui, skaičių. Farmacijoje, gaminant insuliną, hormonus bei kitus preparatus plačiai naudojami GMM. (Rutkauskait÷, 2005)
1.5. Genetiškai modifikuotų organizmų neigiamų ir teigiamų savybių
apžvalga
1.5.1. GMO teigiami aspektai žmogaus sveikatai ir aplinkai
Biotechnologijos kompanijos, tiekiančios į rinką GM maistą, griežtai laikosi savo politikos, įžvelgdamos tik teigiamas puses.
GMO yra kokybiškesnis, reikalaujantis mažiau darbo bei laiko sąnaudų, l÷šų. Sukuria labiau prie aplinkos sąlygų prisitaikiusias veisles. Augalų atsparumo abiotiniams (šalčiui, sausrai) ir biotiniams stresams (patogenai ir kenk÷jai) padidinimas, ženkliai padidintų žem÷s ūkio produktyvumą. Sukuriami genetiškai modifikuoti vertingų medžiagų producentai. Tiek kiekybinių, tiek kokybinių požymių keitimo linkme galima modifikuoti vaistinius, aromatinius, aliejinius augalus, kurie yra vertingų, retų ir brangių medžiagų šaltinis (Jasinskas, Simanavičien÷, 2010).
Gali būti sukurti farmacijai skirtų baltymų producentai. Augalai yra ne tik puikūs ir pigūs bioreaktoriai rekombinantinių terapinių ir diagnostinių baltymų gamybai. Kadangi augalai negali būti
žmogaus patogenų neš÷jais, vakcinos, pagamintos iš augaluose susintetintų baltymų, būtų saugesn÷s (Jasinskas, Simanavičien÷, 2010).
Genetiškai modifikuoti augalai yra atsparesni ligoms bei kenk÷jams, tod÷l juos auginant sunaudojama mažiau pesticidų.
GM kultūros geriau pakelia ekstremalias sąlygas (sausrą, šaltį, druskingą dirvožemį ir kt.), tod÷l gali būti auginamos nederlingame dirvožemyje (Paulauskas, 2004).
Naudojant GM pas÷lius galima didinti derlių, gerinant augalų prisitaikymą prie nepalankių aplinkos sąlygų, kartu mažinant pesticidų naudojimą. Norint pasiekti šių rezultatų, buvo sukurtos kenk÷jams, herbicidams, grybeliams bei virusams atsparios veisl÷s. GM technologijos taip pat buvo panaudotos kuriant augalus, kurie prisitaiko konkrečiose aplinkos sąlygose, pavyzdžiui, sausros metu ar druskingame dirvožemyje (Huang et al., 2005). Pavyzdžiui, Afrikos klimatas labai skiriasi, o tai yra priežastis išvesti naujas veisles, kurios prisitaiko prie regiono klimato sąlygų ir gali būti naudinga besivystančioms šalims (Hug, 2008). Kai kurie genetinio modifikavimo patobulinimai gali suteikti papildomos naudos, pavyzdžiui, didinant Kinijoje GM ryžių pas÷lių derlingumą, naudojama mažiau pesticidų (Liu et al., 2004). Kultivuojant šiuos ryžius, sumažinama apsinuodijimo pesticidais rizika ir aplinkos tarša. Tačiau buvo išreikšta kritika, jog evoliucijos eigoje, tai gali tur÷ti įtakos tiek GM augalams, tiek įprastiniam žem÷s ūkiui. Kitas svarbus faktas, jog būtų sumažintas darbo krūvis, kuro sąnaudos ir ūkininkų susirgimų (apsinuodijimų) atvejai, be to, tai tur÷tų teigiamą įtaką aplinkai. GM pas÷liams sunaudotas mažesnis pesticidų kiekis lemia mažesnį toksinį poveikį ūkio darbuotojams, teritorijos gyventojams, vartotojams bei gyvūnijai (Hug, 2008).
Naudojant tradicinius hibridinimo metodus, siekiant išvengti abiotinių veiksnių įtakos, gauti rezultatai nepasiteisino. Tai leido padaryti tik įk÷lus tam tikrus genus į augalus. Tyrimai parod÷, kad atsparumą šalčiui augalai įgauna, kai į juos įkeliamas COR genas, o atsparumą sausrai augalai įgaudavo įk÷lus atsparumo sausrai geną (Paulauskas, 2004).
GM maisto produktai pasižymi didesne maistine verte (Zopelyt÷, 2004). Gaminamas funkcinis maistas arba maistas su priedais, kuris yra naudingas sveikatai, užkerta kelią ligoms bei tinkamas vartotojams alergiškiems arba netoleruojantiems tam tikrų medžiagų (Zhu et al., 2004) taip pat su padidintu mikroelementų kiekiu (Marmiroli, 2005). Pavyzdžiui, GM pomidorai su padidintu likopeno kiekiu, (Mehta et al., 2002) (oksidantas naudingas širdies ligų ir prostatos v÷žio profilaktikai ir gydymui (Gann et al., 1999, Arab et al., 2000)) arba sojos pupelių baltymas alfa-glicinas, labaratoriniams gyvūnams hipertenzijos atveju galintis sumažinti kraujospūdį (Matoba et al., 2001). Kitas pavyzdys yra genetiškai modifikuotų ryžių veisl÷s, kurios didina vitamino A sintezę. Vitamino A trūkumas yra rimta problema besivystančiose šalyje ir tai gali būti alternatyva jai spręsti. Viena
žinomiausių iš šių kultūrų yra auksiniai ryžiai, sukurti kaip beta-karotino priedas (vitamino A pirmtakas) (Hug, 2008). Mokslininkai ketina atrinkti naujos kartos GM augalus, kurių chemin÷ sud÷tis labiau tenkins žmonių ir gyvulių mitybos poreikius. Mitybos specialistai tikisi gauti iš GM augalų didesnį kiekį maisto medžiagų (amino rūgščių, riebalų rūgščių, mikro ir makroelementų, mineralų bei vitaminų) ir mažiau antimitybinių veiksnių (Bertoni, Marsan, 2005).
Yra duomenų, kad naudojant paprastas augalų veisles, gali did÷ti rizika sveikatai. Moksliniais tyrimais būtų galima sukurti GM pas÷lius, kurie pakeistų tradicines veisles, būtų saugesn÷s, su sumažintu nepageidaujamų medžiagų (mikotoksinų, alkaloidų, gliukozinolatų) kiekiu (Hug, 2008).
GMO gali būti naudojamas mokslui ir medicininiams tyrimams. Žinoma, kad GM virusas buvo s÷kmingai panaudotas naikinant v÷žines ląsteles, nepažeidžiant sveikų ląstelių (Chang et al., 2003). Didžiojoje Britanijoje mokslininkai tiriantys v÷žinius susirgimus, atlikdami tyrimus su pel÷mis nustat÷ GM viruso poveikį in vitro. Kasos, plaučių, kiaušidžių, kepenų, storosios žarnos v÷žiui; GM virusas plito naviko audinyje, sukeldamas jo ląstelių žūtį (Hug, 2008). Genetiškai modifikuotos bakterijos taip pat gal÷tų tarnauti kaip barjeras apsaugant moteris nuo ŽIV infekcijos (Rugh et al., 1998). Pavyzdžiui, natūralus makšties mikrofloros komponentas Lactobacillus jensenii buvo genetiškai modifikuotas taip, kad sekretuotų tirpų CD4 (baltymą, į kurį ŽIV specifiškai taikosi, kad praeitų į ląstelę ir infekuotų ją) ir paaišk÷jo, kad jis blokuoja laboratorinius ŽIV kamienus, tod÷l jie neinfekuoja žmogaus ląstelių (Rugh et al., 1998).
Gaminant valgomąsias vakcinas ar vaistus piene, kiaušiniuose arba vaisiuose, siekiama palengvinti terapinių ar profilaktinių molekulių platinimą (Marmiroli, 2005). Piene pagaminti vaistai ar vakcinos, gal÷tų būti platinami pigiau, tod÷l lengviau prieinami žmon÷ms visame pasaulyje. Valgomųjų vakcinų įvairov÷ yra privalumas. Tuo tarpu leidžiamų vakcinų tyrimai yra brangūs, reikia apmokyti medicinos darbuotojus jų administravimui, o taip pat reikalingas nuolatinis aušinimas gabenimo ir saugojimo metu, d÷l to atsiranda sunkumų daugelyje besivystančių šalių. Adatų naudojimas suteikia infekcijų plitimo riziką. Valgomos vakcinos gali pad÷ti išvengti šių nepatogumų ir pavojų (Hug, 2008).
Yra transgeninių augalų pavyzdžių, kurie buvo sukurti, kaip skiepai nuo hepatito B ir Norwalk viruso, kurie abu iš esm÷s yra susiję su asmenimis, gyvenančiais besivystančiose šalyse. Mokslininkai sukūr÷ modifikuotų bulvių veislę, kurios sud÷tyje yra nedidel÷ koncentracija choleros toksino. Jas suvartojus žmogus įgyja imunitetą. Europos Sąjunga 2004 metais pagal programą „Sixth Framework“ paskyr÷ 12 mln. eurų programai „Pharma-Planta“, kad būtų sukurti GM augalai, kutie gamintų vakciną prieš pasiutligę, tuberkuliozę ir netgi diabetą bei ŽIV. Vis d÷lto ši programa yra dar ankstyvoje stadijoje. Valgomosios vakcinos taip pat kelia didelį susirūpinimą d÷l tinkamų dozių kontrol÷s bei poveikio vabzdžiams ir kitiems gyvūnams, kurie minta šiais GM augalais (Hug, 2008).
Fitoremediacija – toksinių atliekų pašalinimas iš užterštos dirvos. Modifikuotų augalų panaudojimas valant užterštą aplinką yra perspektyvus d÷l to, kad tokiu būdu galima teršalus stabilizuoti dirvoje arba pašalinti juos iš užterštos dirvos. Buvo pasteb÷ta, kad skirtingus teršalus, daugiausiai organinius junginius arba sunkiųjų metalų jonus, skaldo arba kaupia keletas bakterijų ir augalų rūšių, kaip pavyzdžiui transgeniniai Arabidopsis augalai, ekspresuojantys mu Ape9 geną yra atsparūs Hg jonams jų vystymosi ir augimo metu (Paulauskas, 2004).
1.5.2. GMO neigiami aspektai žmogaus sveikatai ir aplinkai
Didžiuliu greičiu besivystanti biotechnologija, genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas kelia didelį nerimą vartotojams. Nerimaujama d÷l skubotumo, nepakankamų tyrimų ir informacijos sl÷pimo. Nepaisant milžiniškų investicijų, naujausių technologijų taikymo genetiškai modifikuoto maisto saugumo klausimas n÷ra išspręstas (Zopelyt÷, 2004).
Biotechnologijos kompanijose dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Tačiau jų atliekami moksliniai tyrin÷jimai daugiau nukreipti į gamintojų poreikius. Genetiškai modifikuoto maisto saugumo klausimas lieka antrame plane. Šiuo metu n÷ra galimyb÷s numatyti, kokios bus GMO vartojimo pasekm÷s ateityje. Suprantama, kad ilgalaikio genetiškai modifikuoto maisto vartojimo pasekmių nepavyks įvertinti per trumpą laikotarpį (Zopelyt÷, 2004).
Teigiama, kad vienodos sud÷ties GMP yra tokios pat chemin÷s sud÷ties (išskyrus naujai įterptus genus ir jų koduojamus baltymus), kaip ir atitinkamas natūralus augalas. Tačiau tai neįmanoma, nes pavyzdžiui, GM sojos, atsparios herbicidams, chemine sud÷timi skiriasi nuo įprastos sojos, kitaip ji nebūtų atspari herbicido poveikiui. Nepaisant to, genetiškai modifikuota soja yra laikoma vienodos sud÷ties įprastai sojai, nes manoma, kad esami genetiniai ir biocheminiai skirtumai yra toksikologiškai nereikšmingi. Jau yra žinoma, kad naudojant herbicidą glifosatą, stipriai pakinta sojos pupelių chemin÷ sud÷tis (padid÷ja fenolio junginių kiekis), tod÷l yra svarbu atlikti papildomus tyrimus toksin÷ms medžiagoms GM maiste nustatyti (Vilniaus gamtos apsaugos draugija, 2002). Yra pasteb÷ta, kad kai kurios piktžol÷s tapo neišnaikinamos naudojant net ir labai didelius herbicido „ROUNDUP“ kiekius. Šio glifosfato veikimo mechanizmas su pagrindinio fermento inhibicija, kuris reikalingas pagaminti aromatin÷ms aminorūgštimis (tirozinui, fenilalaninui, triptofanui), kurios būtinos augalo augimui. Gyvūnai tas aminorūgštis pasisavina su maistu. Kad augalai gal÷tų augti naudojant glifosfatą, buvo įterpiami tolerancijos glifosfatui genai, dažniausiai į pomidorus, sojos pupeles, medvilnę ir aliejinį rapsą, taip kontroliuojant piktžolių lygį (Paulauskas, 2004).
Manoma, kad GM augalų privalumas – mažesnis herbicidų sąnaudos naikinant piktžoles, tačiau tyrimai rodo priešingai: augindami GM kultūras ūkininkai nesibaimina, kad per didelis kiekis pakenks šiems augalams, tod÷l naudoja didesnį chemikalų kiekį nei įprasta (Henry, 1997).
Perk÷lus vieną ar daugiau naujų genų, genetiškai modifikuoto maisto produktuose gali atsirasti naujų, iki tol nebūdingų baltymų. Tod÷l genetiškai modifikuoto maisto produktų vartojimas gali sukelti alergijas. Alergiškumas gali atsirasti d÷l naujų baltymų ar jų sąveikos su įprastiniais baltymais, pasigaminant naujam alergenui (Bertoni, Marsan, 2005). Maisto produktai iš GMO kelia didelį susirūpinimą, nes n÷ra ištirtos jo alergizuojančios savyb÷s (Rowland, 2002). Yra tikimyb÷, kad naujų alergenų atsiradimas tiesiogiai nepriklauso nuo genetin÷s modifikacijos technologijų, bet priklauso nuo tam tikro geno, kuris buvo prid÷tas į GM pas÷lius (Hug, 2008). Nustatyta, kad iš 100000 žmonių kiekvienais metais 5 proc. vaikų ir 6 – 7 proc. suaugusių žmonių yra alergiški maisto produktams (The Royal Society, 2002). Iš transgeninių augalų bičių surinktos žiedadulk÷s gali sukelti alergines reakcijas žmon÷ms, kurie vartoja iš jų pagamintą medų. Didžiojoje Britanijoje Lesterio universitete atliktas tyrimas parod÷, kad transgeninių žiedadulkių baltymai gali būti aktyvūs meduje kelias savaites (Nottingham, 2003)
Bt toksinas yra naudojamas kovai su žem÷s ūkio kenk÷jais – vabzdžiais. Jis yra pagamintas iš Bacillus thurigiensis bakterijų. Toksinas patekęs į vabzdžio virškinamąjį traktą, slopina maisto pasisavinimą, stabdo augimą, lytinę brandą ir dauginimąsi (Shelton et al., 2005). Naudojant genų inžineriją, aktyvaus Bt toksino gamybą lemiantys genai buvo įsodinti ir į augalus. Tokiame GM augale, kiekviename jo audinyje, kiekvienoje jo ląstel÷je yra gaminamas aktyvus Bt toksinas (Vilniaus gamtos apsaugos draugija, 2002).
2003 metais apie 100 žmonių, gyvenusių šalia Bt kukurūzų lauko Filipinuose, išsivyst÷ odos, kv÷pavimo takų, žarnyno alerginių reakcijų simptomai, kaip tik tuo metu, kai šie kukurūzai skleid÷ žiedadulkes. 39 žmonių kraujo tyrimai parod÷ antikūnių atsaką į Bt toksiną, o tai patvirtina galimą ryšį su žmonių susargdinimu. N÷sčių motinų GM maisto produktų vartojimas gali kelti gr÷smę palikuonims. N÷sčiosios mityba gali pakeisti vaiko genų ekspresiją ir būti perduodama ateities kartoms. Naujagimiai ir vaikai paprastai yra jautresni toksinams, alergenams ir mitybos problemoms (Smith, 2007). Bt toksinai gali būti tikri ir potencialūs alergenai žmon÷ms. Kai kurie Bt purškimo paveikti lauko darbininkai patyr÷ alerginį odos jautrumą ir jiems išsiskyr÷ Ig E ir Ig G antikūniai (Vázquez-Padrón et al., 1999)
GMO gali padidinti natūralų toksinų kiekį maiste arba net sukurti naujus (Vilniaus gamtos apsaugos draugija, 2002).
Horizontalus genų perdavimas - genetin÷s medžiagos arba pačio organizmo perdavimas tiesiogiai į gyvą ląstelę (Van den Eede et al., 2004). Imunitetas antibiotikams gali būti įgyjamas, d÷l horizontalaus genų pernešimo, iš GMO kenksmingų žmogui mikroorganizmų (Paulauskas, 2008). Virusinių ligų suk÷l÷jai gali virsti naujomis virusų paderm÷mis, turinčiomis nežinomų savybių, kurios gali sukelti tokias ligas, kaip Ebolos, AIDS, Laimo ligą ir kempinligę (Conway, 2000 ).
Atsparumas antibiotikams gali atsirasti ir d÷l antibiotikų naudojimo ankstyvose genetin÷s modifikacijos etapuose. Jis gali būti perduodamas, horizontalaus genų perdavimo būdu, d÷l tranformacijos maisto grandin÷je iš GM augalų į žmogaus žarnyną, kaip žarnyno bakterija (Van den Eede et al., 2004).
Transgenin÷ DNR iš suvartotų GMO gali paveikti žmogaus organizmą (nors tai n÷ra įrodyta). Pakitę maisto medžiagų kiekiai vartojamame GM maiste gali neigiamai paveikti žmogaus sveikatą. GM organizmai, kitaip nei pats donoras, recipientas ar motininis organizmas, gali būti patogeniški žmon÷ms, kurie turi imunitetą jau natūraliai egzistuojantiems organizmams, gali sukelti naujas ar/ir perduoti egzistuojančias ligas, lengvai plisti ir keisti šeimininkus, būti atsparūs antibiotikams ir perduoti šias patogenines savybes natūralioms donorų, recipientų ir motininių organizmų formoms, kartu pakeisdami nusistov÷jusią natūralią bioįvairovę. Patys GM mikroorganizmai, augalai ir gyvūnai gali netur÷ti neigiamo poveikio sveikatai, tačiau jų metabolitinių produktų ar/ir negyvybingų genetiškai modifikuotų organizmų poveikis gali būti toksiškas ar alergiškas pasireikšti po kontakto su genetiškai modifikuotais organizmais pra÷jus tam tikram laikotarpiui (Paulauskas, 2008).
Kuriant naujos kartos GM augalus, į maistinius ir nemaistinius augalus kaip vakcinos ir medikamentai įterpiamos kitos pavojingos bakterijų ir virusų genų sekos. Šie farmaciniai augalai priskiriami prie išskiriančių citokinus, kurie slopina imuninę sistemą, centrin÷s nervų sistemos toksiškumą, taip pat interferon alfa, kuris sukelia silpnaprotystę, neurotoksiškumą ir nuotaikos bei kognityvinius šalutinius poveikius (Ho, 2001).
Genų inžinerijoje naudojami genai žymenys, lemiantys atsparumą antibiotikams. Šie žymenys reikalingi tik biotechnologiniame procese patikrinti, ar įsiterp÷ norimas genas. Ląstel÷s su įterptais genais auginamos tam tikroje terp÷je, kur yra antibiotikų. Tos ląstel÷s, kuriose reikalingi genai s÷kmingai įsitvirtina, išgyvena, o kuriose neįsitvirtina – žūsta. Iš tokių ląstelių išaugintuose augaluose žymenys lieka kiekvienoje augalo dalyje (Magana-Gomez, Calderon de la Barca, 2008).
Genetiškai modifikuotas galvijų augimo hormonas (rbGH) – genetiškai modifikuotas sustiprintas natūralus augimo hormono, kurį natūraliai gamina karv÷s organizmas, variantas. Suleidus šio hormono, pieno gamyba padid÷ja 10 proc. rbGH pienas yra papildytas dideliu kiekiu natūralaus augimo faktorių (IGF – 1), kuriuos taip pat absorbuoja žarnynas. Buvo nustatyta, kad per dideli kiekiai
IGF–1 sukelia krūtų, žarnyno ir prostatos v÷žius, blokuoja natūralius organizmo apsaugos mechanizmus, kurie įsijungia prieš ankstyvus submikroskopinius v÷žius (Epstein, 2006).
1.6. Teis÷s aktai reglamentuojantys GMO patekimą į rinką,
atsekamumą ir ženklinimą
GMO įstatymas, įsigaliojęs 2003 m. sausio 1 d., pagrindinis dokumentas Lietuvoje, reglamentuojantis GMO naudojimą, institucijų kompetenciją, naudotojų teises ir pareigas. Poįstatyminiai dokumentai detaliau aptaria įvairias GMO naudojimo veiklas. Pagrindiniai ES dokumentai, kuriais vadovaujantis parengtas Lietuvos GMO įstatymas, Europos Tarybos direktyva 2001/18/EB d÷l GMO apgalvoto išleidimo į aplinką ir Europos Tarybos ir Parlamento 98/81/EB direktyva d÷l riboto GMM naudojimo, pakeitusi 90/219/EEB direktyvą. GMO įstatymas taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie yra susiję su GMO ir GMP apgalvotu išleidimu į aplinką, naudojimu, teikimu į rinką, bandymų ir mokslinio tyrimo darbų atlikimu bei kita šio įstatymo numatyta, su GMO ir GMP susijusia, veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje (Bieliauskien÷, 2006).
Pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys GM maisto produktų išleidimą į rinką bei ženklinimą, yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.1829/2003 d÷l genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.1830/2003 d÷l genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų susekamumo ir ženklinimo (Jonaitien÷, 2008).
Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamentas Nr. 1830/2003 d÷l genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/18/EB įtaka Lietuvos Respublikos teisiniam reguliavimui buvo priimtas norint panaikinti susekamumo ir ženklinimo skirtumus tarp nacionalinių įstatymų, kitų teis÷s aktų d÷l GMO ir GMP. Min÷ti skirtumai genetiškai modifikuotuose maisto produktuose bei pašaruose sudar÷ nelygios ir nesąžiningos konkurencijos sąlygas bei apsunkino laisvą jų jud÷jimą. Tuo tarpu, suderinta Bendrijos GMO susekamumo ir ženklinimo sistema užtikrina veiksmingą vidaus rinkos funkcionavimą. Tod÷l buvo atitinkamai iš dalies pakeista Direktyvą 2001/18/EB. Esminis pakeitimas - nustatyta GMO kiekio riba, kai n÷ra keliami ženklinimo ar susekamumo reikalavimai, atsižvelgiant į tai, kad tam tikri GMO likučiai produktuose gali būti neesminiai arba techniškai neišvengiami. Ženklinimo reikalavimas netaikomas tiesiogiai perdirbti skirtiems produktams, jei leistinų GMO likutis
sudaro ne daugiau kaip 0,9 proc. arba žemesnių ribų ir jei tokie likučiai yra neesminiai ir techniškai neišvengiami (Matulionyt÷, 2007).
Asmuo, pateikiantis GMP i rinką, privalo užtikrinti, kad ant iš anksto supakuotų produktų, kurie sudaryti arba kuriuose yra GMO, etikečių bei ant galutiniam vartotojui siūlomų iš anksto nesupakuotų produktų arba greta jų būtų užrašas „Šiame produkte yra genetiškai modifikuotų organizmų“ arba „Šiame produkte yra genetiškai modifikuoto (-ų) [organizmo (-ų) pavadinimas]“. Ši nuostata svarbi tuo, kad užtikrina vartotojų teisę būti visiškai ir patikimai informuojamiems apie GMO ir iš jų pagamintus produktus, bei galimybę informuotai pasirinkti produktą (Matulionyt÷, 2007),
Reglamentas 1829/2003 skirtas genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų teisiniam reguliavimui ES. Reglamentas nustato kokia informacija turi būti pateikta, kad būtų išduotas leidimas, leidimo išdavimo tvarka, jau esamų rinkoje produktų statusas, reikalavimai ženklinimui, informacijos prieinamumas visuomenei, numatytas Bendrijos mąstu steigiamas genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registras, kuris būtų prieinamas ir visuomenei, taip pat numatytos nuostatos d÷l Bendrijos etalonin÷s laboratorijos, jos pareigų bei užduočių (Matulionyt÷, 2007).
Lietuvos Respublikoje šių reglamentų taikymas yra privalomas. Genetiškai modifikuotų maisto produktų kontrolę mūsų šalyje vykdo Valstybin÷ Maisto ir Veterinarijos Tarnyba, vadovaudamasi Europos Sąjungos reglamentu, užtikrinančiais VMVT direktoriaus ir LR sveikatos apsaugos ministro įsakymais ,,D÷l Genetiškai modifikuoto maisto, naujų maisto produktų ir naujų maisto ingredientų saugos kontrol÷s programos patvirtinimo“, ,,D÷l ,,Jautrių“ maisto prekių sąrašo patvirtinimo“ (Jonaitien÷, 2008).
2. DARBO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo metodai
Šiame darbe buvo apklausti Kauno apskrities gyventojai, norint išsiaiškinti, kokia jų nuomon÷ apie genetiškai modifikuotus organizmus, maisto produktus, kurių sud÷tyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, jų ženklinimą ir kt.
Tyrimas atliktas naudojant anketinį apklausos būdą. Anketą (1 priedas) sudar÷ 18 klausimų. Pirmieji klausimai buvo bendro pobūdžio, norint išsiaiškinti respondentų lytį, amžių, išsilavinimą, veiklą, tautybę. Antroji klausimų grup÷ buvo susijusi su genetiškais modifikuotais organizmais: ar respondentai žino, kas yra GMO; kiek ir iš kur gauna žinių; ar domisi maisto produktų etiket÷mis; ar pastebi parduotuv÷se maisto produktų, kurių sud÷tyje yra GMO; kokia apklaustųjų nuomon÷ apie galimą GMO žala, apie pasirinkimą, vartoti ar ne GMO turinčius produktus. Apklausiamieji buvo prašomi išreikšti savo nuomonę apie GM augalų auginimą Lietuvoje bei gyvulių š÷rimą GM pašarais, taip pat apie GMO ženklinimą. Atsakymą į klausimą respondentai gal÷jo pasirinkti ir pažym÷ti tam skirtame langelyje arba įrašyti savo variantą.
Anketin÷ apklausa buvo atlikta Kauno apskrityje 2009-2011 metais. Tyrimo imtį sudar÷ 350 respondentai, tačiau teisingai užpildytų ir tyrimui naudotų anketų buvo 307 (grįžtamumas 87,7 proc.). Apklausa buvo vykdoma laikantis konfidencialumo principo, respondentų vardai ir pavard÷s nerašomos. Apklaustųjų amžius svyravo nuo 10 iki 71 metų.
Gauti duomenys buvo apdoroti naudojant SPSS (angl. Statistical Package for the Social Science) 19 versijos statistinių duomenų analiz÷s paketą. Statistin÷s duomenų analiz÷s rezultatai pateikiami lentel÷se ir grafikuose, kai statistinis duomenų reikšmingumas buvo tikrinamas pagal χ2 kriterijų, laisv÷s laipsnių skaičių (lls), bei statistinį reikšmingumą. Statistinis reikšmingumas yra, jei p< 0,05.
2.2. Tiriamųjų kontingentas
Apklausoje dalyvavo 307 respondentai. Didžiąją dalį (66,4 proc.) sudar÷ moterys ir maždaug trečdalį (33,6 proc.) visų apklaustųjų sudar÷ vyrai. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį pavaizduotas 1 paveiksle.
33,6%
66,4%
Vyrai
Moterys
1 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal lytį (proc.)
Taip pat buvo domimąsi respondentų amžiumi: daugiausia buvo apklausta 31 - 40 metų amžiaus grup÷s Kauno apskrities gyventojų - 155, antroje vietoje pagal apklaustųjų skaičių 41 - 50 amžiaus grup÷s respondentai – 78, trečioje vietoje 21 - 30 metų amžiaus grup÷s respondentai – 39. Taip pat buvo apklausti 23 10 - 21 metų, 9 51 - 60 metų bei 3 61 - 71 metų žmon÷s. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes pavaizduotas 2 paveiksle.
23 39 155 78 9 3 0 50 100 150 200 10-21 metų 21-30 metų 31-40 metų 41-50 metų 51-60 metų 61-71 metų
Amžiaus
grup÷, n
2 pav. Apklaustųjų amžius grup÷mis
(n)
Vienas iš anketos klausimų buvo skirtas norint išsiaiškinti respondentų išsilavinimą. Respondentai tur÷jo pasirinkti vieną iš šių variantų: pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis/spec.
vidurinis, aukštasis. Tarp apklaustųjų tik 0,65 proc. buvo turintys pradinį išsilavinimą. Nedidelę dalį sudar÷ ir pagrindinį išsilavinimą įgyję apklaustieji – 2,25 proc. Daugiausia apklaustųjų turintys aukštesnįjį išsilavinimą - 43,3 proc. Aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai sudar÷ 37,5 proc., vidurinį – 16,3 proc. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą pavaizduotas 3 paveiksle.
2,3% 37,5% 43,3% 16,3% Pagrindinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (proc.)
Išanalizavus gautų anketų duomenis, paaišk÷jo, kad daugiausia respondentų (34,2 proc.) yra tarnautojai (be aukštojo) bei specialistai (su aukštuoju). Perpus mažiau moksleivių/studentų - 14,7 proc., beveik 10 proc. sudar÷ bedarbiai ir iki 3,3 proc namų šeiminink÷s, verslininkai, darbininkai, bei kita veikla užsiimantys žmon÷s. Respondentų pasiskirstymas pagal veiklą pavaizduotas 4 paveiksle.
3,3% 2% 34,2% 2% 30,9% 14,7% 9,8% 1,6% 0 5 10 15 20 25 30 35 40 Beda rbis Nam ų še imin inkė Mok slei vis/ stud enta s Vers linin kas Spec ialis tas( su a ukšt uoju ) Tarn auto jas( be a ušto jo) Darb inin kas Kt. Veikla
3.REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Apklaustųjų žinios apie GMO
Siekiant išsiaiškinti ar respondentai domisi, kokius produktus vartoja, anketoje buvo užduodami klausimai, ar vartotojai skaito maisto produktų etiketes, ar prekyboje pastebi maisto produktų, kurių sud÷tyje yra genetiškai modifikuotų organizmų ir ar pasteb÷ję, GMO maisto produktų, kurių sud÷tyje yra GMO, ar žino šio ženklinimo reikšmę. Apklausos rezultatai parod÷, jog didesn÷ dalis Kauno apskrities vartotojų - 61,6 proc., žino, kas yra genetiškai modifikuoti organizmai, o 38,4 proc. nežino. Respondentų žinios apie tai, kas yra GMO pavaizduotos 5 paveiksle.
Norint įvertinti Šiaulių apskrities gyventojų žinias apie GMO, atliktas tyrimas parod÷, jog 14 proc. žino, kas yra GMO, 34 proc. teigia, kad iš dalies žino, kas tai yra, 40 proc. apklaustųjų mano, kad jiems trūksta informacijos ir 12 proc. – nieko apie tai nežino (Jonaitien÷, 2008).
38,4%
61,6%
Taip
Ne
5 pav. Respondentų žinios kas yra GMO
6 paveikle pavaizduota respondentų žinių apie GMO pasiskirtymas. Matome, kad manančių, jog apie GMO žino daug tik 0,7 proc. Maždaug po lygiai pasiskirst÷ šiek tiek apie GMO žinantys - 32,2 proc. ir savo žinias įvertinę vidutiniškai 29,6 proc. Teigiantys, kad nieko nežino apie GMO buvo 37,5 proc. visų apklaustųjų.
37,5% 32,2% 29,6% 0,7% 0 5 10 15 20 25 30 35 40 Žino daug Žino vidutiniškai Šiek tiek žino Nieko nežino
Apklaustųjų skaičius, proc.
6 pav. Respondentų žinių apie GMO pasiskirstymas (proc.)
Išanalizavus anketų duomenis, pastebime, kad didžioji dalis respondentų dalyvavusių apklausoje, bent kartais skaito maisto produktų etiketes – 76,9 proc. ir maisto produktus renkasi pagal jų sud÷tį - 91,2 proc. visų apklaustųjų. Tik nedidel÷ dalis, kurie niekada neskaito – 2,6 proc. ar skaito labai retai – 10,4 proc. Dauguma respondentų - 91,9 proc. žino, kad, jei maisto produktų sud÷tyje yra GMO, tai turi būti nurodyta ženklinime. Apklaustųjų dom÷jimąsis maisto produktų etiket÷mis pavaizduotas 7 paveiksle.
Atlikus panašų tyrimą Šiaulių apskrityje rezultatai parod÷, kad maisto produktų etiketes analizuoja 68,4 proc. respondentų, 15,3 proc. pirk÷jų visada domisi informacija, kurią suteikia maisto produktų gamintojas ar importuotojas, visiškai nesidomi jokia informacija 14,7 proc. Dalis apklaustųjų pažym÷jo, kad atkreipia d÷mesį tik į produkto galiojimo trukmę bei kainą, jokia kita informacija jų nedomina, tačiau tokių respondentų mažuma.
Apibendrinant galime teigti, jog tiek Kauno apskrities, tiek Šiaulių apskrities vartotojai maisto produktus renkasi ne vien pagal finansines galimybes, bet ir pagal kitus kriterijus – tinkamumo vartoti terminą, maisto produktų sud÷tį, o taip pat ir mitybinius rodiklius. (Jonaitien÷, 2008)
0,3% 9,8% 76,9% 10,4% 2,6% 0 20 40 60 80 100 Visada Dažniausiai Kartais Labai retai Niekada Respondentai skaitantys maisto produktų etiketes, proc.
7 pav. Kauno apskrityje apklaustųjų dom÷jimąsis maisto produktų etiket÷mis (proc.)
Iš gautų duomenų matome, kad respondentai pakankamai domisi, kokius produktus renkasi. Visuomen÷ tampa vis labiau išprususi, vartotojams svarbūs veiksniai, kurie gali nulempti jų gyvenimo kokybę ir trukmę, tame tarpe ir sveika mityba. Atlikus apklausą paaišk÷jo, jog 91,9 proc. apklaustųjų žino, kad GM maisto produktai turi būti ženklinami ir tik 8,1 proc. nežino. Kauno apskrityje apklaustųjų žinias apie ženklinimą matome 8 paveiksle.
Kauno apkrities gyventojai palyginus su Šiaulių apskrities gyventojais gerokai daugiau žino apie GM produktų ženklinimą. Jonaitien÷s teigimu, Šiaulių apskrities vartotojų didžioji dalis respondentų atsak÷, kad jiems ženklinimo tvarka visiškai nežinoma (46,3 proc.) arba žinoma tik iš dalies (40,4 proc.) ir tik (13,4 proc.) apklaustųjų pabr÷ž÷, kad jie žino šią tvarką (Jonaitien÷, 2008).
91,9% 8,1%
Žinantys, jog GM produktai turi būti ženklinami,proc.
Nežinantys, jog GM produktai turi būti ženklinami, proc.
8 pav.Apklaustųjų žinios apie ženklinimą (proc.)
Norint išsiaiškinti, iš kokių šaltinių Kauno apskrities gyventojai gauna informacijos apie GMO, buvo paprašyta pažym÷ti jiems tinkančius variantus. Pagal gautus duomenis (1 lenteje) matome, jog iš kai kurių galimų šaltinių, didel÷ dalis vartotojų teigia, negaunanti informacijos, pvz: 98 proc. visų apklaustųjų pažym÷jo, kad iš valstyb÷s institucijų ir apie 90 proc. iš visuomeninių organizacijų bei radijo laidų, negauna jokios informacijos, susijusios su GMO. Daugiausia apklaustųjų apie GMO girdi per televizijos laidas: dažnai 68,4 proc., kartais 24,4 proc. visų apklaustųjų. Temos aktualumas pastebimas ir iš to, jog žmon÷s informacija dalijasi su draugais, kaimynais ir kt. – 90,2 proc. pažym÷jo, kad kartais apie GMO išgirsta iš savo artimųjų. Vartotojų susidom÷jimą genetine inžinerija, parodo ir tai, kad jie patys domisi ir ieško informacijos internete: kartais tai daro 72,6 proc., dažnai – 13,4 proc. Nemaža dalis respondentų teigia, kad apie GMO skaito spaudoje: dažnai – 16,9 proc., kartais – 71,3 proc. apklaustųjų.
Respondentų informacijos šaltiniai (n/proc.) 1 lentel÷.
Dažnai Kartais Negaunu
Vienetai n proc. n proc. n proc.
Spauda 52 16,9 219 71,3 36 11,7
Internetas 41 13,4 223 72,6 43 14
Valstyb÷s institucijų
1 lentel÷s tęsinys
Laidos per televiziją 210 68,4 75 24,4 22 7,2
Laidos per radiją - - 28 9,1 279 90,9
Visuomenin÷s organizacijos - - 30 9,8 277 90,2 Draugai, kaimynai ir kitos asmenin÷s pažintys 13 4,2 277 90,2 17 5,5
Paprašius Kauno apskrities vartotojus išreikšti nuomonę, kokią įtaką daro GMO aplinkai, gyvūnams bei žmogui, respondentų dauguma pažym÷jo, kad labiausiai GMO kenkia žmogui – 90, manančių, kad GMO greičiau kenksmingi, nei nekenksmingi - 153. Manančių, jog GMO daro žalą gyvūnams, buvo daugiau, nei teigiančių, kad GMO kenksmingas ar greičiau kenksmingi aplinkai. Kaip pasiskirst÷ respondentų nuomon÷ d÷l GMO kenksmingumo, matome 2 lentel÷je.
Apklaustųjų nuomon÷ apie GMO kenksmingumą 2 lentel÷
Kenksmingi Greičiau kenksmingi
Greičiau
nekenksmingi Nekenksmingi Nežinau
Vienetai n proc. n proc. n proc. n proc. n proc.
Kenksmingi aplinkai 14 4,6 63 20,5 88 28,7 41 13,4 101 32,9 Kenksmingi gyvūnams 43 14 42 13,7 134 43,6 55 17,9 33 10,7 Kenksmingi žmogui 90 29,3 153 49,8 15 4,9 8 2,6 41 13,4
Klausimu „Kod÷l, Jūsų nuomone, GMO organizmai yra kenksmingi?“ norima išsiaiškinti, kokios žalos bijo vartotojai. Beveik visos amžiaus grup÷s, kurios dalyvavo apklausoje išsak÷ nuogastavimus, jog šių produktų vartojimas gali sukelti įvairius susirgimus. 133 respondentai, kurių amžius 31 - 40 metų baiminasi, jog šių produktų vartojimas gali būti ligų priežastimi ir po 11 tos pačios
amžiaus grup÷s respondentų mano, kad neigiamą poveikį galime pasteb÷ti tik ateityje bei, kad trūksta informacijos apie GMO saugumą. Apklaustųjų nuomon÷ apie GMO žalą pagal amžiaus grupes matome 3 lentel÷je.
Apklaustųjų nuomon÷ d÷l GMO žalos pagal amžiaus grupes 3 lentel÷
Amžius, m Gali būti ligų priežastimi Neigiamą poveikį galima pasteb÷ti tik ateityje Trūksta informacijos apie jų sauguma 10-20 20 2 1 21-30 33 4 2 31-40 133 11 11 41-50 64 5 9 51-60 4 5 1 61-71 3 - - Viso 257 27 24 χ² = 19,3; lls = 10; p = 0,036
Šiaulių apskrities respondentai, kurie neperka ar retai perka GM produkciją, kaip pagrindinę priežastį, kas įtakoja jų apsisprendimą nepirkti tokių maisto produktų nurod÷ informacijos stoką – 37,3 proc. Kiti apklaustieji baiminasi neaiškios GM maisto produktų įtakos būsimų kartų sveikatai - 26,8 proc.10,7 proc - bijo alergijų pavojaus, padid÷jusio toksinų kiekio maiste - 8,6 proc., nerimauja d÷l nenusp÷jamų ekologinių pokyčių - 9 proc. Dalis apklaustųjų pažym÷jo, kad jie yra tradicinių maisto produktų šalininkai, ir visokios naujov÷s jiems iš principo yra nepriimtinos (Jonaitien÷, 2008).
Nor÷dami nustatyti, kaip skirtinga veikla užsiimantys respondentai, vertina riziką vartojant GMO, nuomon÷s pasiskirst÷ taip: 92 tarnautojai (be aukštojo), kurių buvo apklausta daugiausia (105) mano, jog GMO gali būti ligų priežastimi. Taip pat galvoja 76 specialistai (su aukštuoju) (iš 95 apklaustų), 33 moksleiviai/studentai (iš 45 apklaustų) bei 25 bedarbiai (iš 30 apklaustų). Kad ateityje galime pasteb÷ti neigiamą GMO poveikį, galvoja 4 bedarbiai, 6 moksleiviai/studentai, specialistai (su aukštuoju) ir 10 (tarnautojų be aukštojo). 24 apklausos dalyviai pareišk÷, kad trūksta informacijos apie GMO saugumą: 13 specialistų su aukštuoju, 6 moksleiviai/studentai, 3 tarnautojai (be aukštojo). Taigi, išanalizavus duomenis, matome, jog nepaisant skirtingos veiklos, respondentų nuomon÷ šiuo klausimu panaši. Apklaustųjų nuomon÷ d÷l GMO žalos pagal amžiaus grupę matome 4 lentel÷je.
Apklaustųjų nuomon÷ d÷l GMO žalos pagal veiklą 4 lentel÷
Veikla Gali būti ligų priežastimi Neigiamą poveikį galima pasteb÷ti tik ateityje Trūksta informacijos apie jų sauguma Bedarbis 25 4 1 Namų šeiminink÷ 5 - - Pensininkas/ neigalusis 2 - - Moksleivis/studentas 33 6 6 Verslininkas 6 - - Ūkininkas - - 1 Vadovas 2 - - Specialistas (su aukštuoju) 76 6 13 Tarnautojas (be aukštojo) 92 10 3 Darbininkas 6 - - Kita 10 - - Viso 257 26 24 χ² = 31,5; lls = 20; p = 0,049
Atliekant tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti, kokia Kauno apskrities vartotojų nuomon÷ d÷l GM augalų auginimo ir gyvulių š÷rimo GM pašarais Lietuvoje. Iš apklausos metu gautų duomenų matome (5 lentel÷), jog didžioji dalis – 54,4 proc. nepritaria GM augalų auginimui bei 60,9 proc. nepritaria gyvūlių š÷rimui GM pašarais. Nemaža dalis apklaustųjų neturi nuomon÷s šiuo klausimu: 33,9 proc respondentų nežino ar pritarti GM augalų auginimui ir 23,1 proc. – nežino ar pritaria gyvulių š÷rimui GM pašarais.
Apklaustųjų nuomon÷ d÷l GM augalų auginimo ir gyvulių š÷rimo GM pašarais
5 lentel÷
Taip Ne Nežinau
Vienetai n proc. n proc. n proc.
Pritariu GM augalų
auginimui Lietuvoje 36 11,7 167 54,4 104 33,9
Pritariu gyvulių š÷rimui pašarais, pagamintais iš GMO
49 16 187 60,9 71 23,1
Nepaisant to, kiek tyrimo dalyvių domisi produkto sud÷timi bei kaip dažnai tai daro, visi nor÷tų pasilikti teisę rinktis, kokį maistą vartoti. Didžioji dalis respondentų – 79,8 proc. nenor÷tų vartoti GM maisto. Beveik trečdalis apklaustų Kauno apskrities gyventojų – 33,9 proc. nevartotų GM maisto produktų, net jei būtų įrodymų, jog šie yra nekenksmingi žmogaus sveikatai bei aplinkai. Respondentų dauguma nepirktų GM maisto produktų, jei jie būtų pigesni, už įprastinius produktus – 83,4 proc. Dar didesn÷ dalis apklaustųjų, nevartotų GM maisto, jei jis būtų skanesnis už įprastą – 93,8 proc. Iš gautų rezultatų galime daryti prielaidą, jog vartotojai nepasitiki šių produktų saugumu, tod÷l esant galimybei vengia juos vartoti ir mieliau renkasi įprastinius maisto produktus.
Apklaustųjų nuomon÷ apie GMO vartojimą 6 lentel÷
Taip Ne Nežinau
Vienetai n proc. n proc. n proc.
Nor÷čiau tur÷ti teisę rinktis 307 100 - -
Nenor÷čiau vartoti GM maisto 245 79,8 - - 62 20,2
GM maistą vartočiau tik tada, jei būtų įrodymų, kad jis yra nekenksmingas
117 38,1 104 33,9 86 28
Pirkčiau GM maistą, jei jis
būtų pigesnis už įprastą 17 5,5 256 83,4 34 11,1
Vartočiau GM maistą, jei jis
Pagal gautus rezultatus (7 lentel÷) matome, jog 122 apklaustieji, kurių amžius 31 - 40 metų, labiausiai pageidauja, kad GM maisto produktai būtų papildomai ženklinami. Šiam sprendimui pritartų ir 41 - 50 metų 68 respondentai, bei 21 - 30 metų 25 apklaustieji. Dvejojančių d÷l papildomo ženklinimo, taip pat buvo - 51 ir tik nedidel÷ dalis apklaustų vartotojų atsak÷, kad GM maisto poduktų papildomai ženklinti nereikia - 12.
Vartotojų nuomon÷ apie papildomą GM produktų ženklinimą pagal amžiaus grupes
7 lentel÷
Amžius, m Reikia papildomai informuoti Nereikia papildomai informuoti Nežino ar reikia papildomai informuoti 10-20 19 1 3 21-30 25 4 10 31-40 122 6 27 41-50 68 - 10 51-60 9 - - 61-71 1 1 1 Viso 244 12 51 χ² = 21,9; lls = 10; p = 0,015
Apklausus Kauno apskrities gyventojus paaišk÷jo, kad daugiausiai vartotojų - 83,2 proc. nor÷tų, jog GM maistas būtų paženklintas paryškintu šriftu ar specialiu ženklu. 40,1 proc. respondentų n÷ra įsitikinę, kad GM maistas tur÷tų būti parduodamas specialiuose prekybos skyriuose, tačiau 37,5 proc. šiam sprendimui pritartų. Didžioji dalis apklaustų vartotojų išreišk÷ pageidavimą, kad gyvulin÷s kilm÷s maisto produktai, gauti iš gyvulių, šertų GMO turinčiais pašarais, būtų ženklinami, 34,5 proc. – neturi tvirtos nuomon÷s šiuo klausimu, o 6,8 proc. mano, jog tokiems produktams nereikalingas ženklinimas, kuris patvirtintų GMO panaudojimą (žiūr÷ti 8 lentelę).
Poreikis papildomam ženklinimui (proc.) 8 lentel÷
Taip Ne Nežinau
Genetiškai modifikuotas maistas tur÷tų būti paženklintas paryškintu šriftu ar specialiu ženklu
83,2 2,7 14,1
Genetiškai modifikuotas maistas tur÷tų būti parduodamas
specialiuose prekybos skyriuose
37,5 22,5 40,1
Gyvulin÷s kilm÷s maisto produktai, gauti iš gyvulių, šertų genetiškai modifikuotų organizmų turinčiais pašarais, tur÷tų būti ženklinami
58,6 6,8 34,5
Tuo tarpu Šiaulių apkrities 58 proc. respondentų pageidautų, kad GM produkcijai prekybos centruose būtų numatytos atskiros lentynos. Kiti respondentai nor÷tų, kad maisto produktai, kuriuose yra GM žaliavų, būtų išskirti iš kitų ryškiomis tam tikros spalvos maisto produktų etiket÷mis -22 proc., arba šifras, pažymintis GMO būtų stambesnis - 19 proc., kad pirk÷jas, rinkdamasis prekes, gal÷tų tai iš anksto pasteb÷ti. Daliai apklaustųjų buvo priimtini visi variantai, vienu ar kitu būdu išskiriantys GM produkciją iš kitos produkcijos tarpo. Ir tik 1 proc. apklaustųjų tenkina dabartinis GM produkcijos žym÷jimas, kai maisto produkto etiket÷je šalia kitos privalomos informacijos, žymimas ir GMO buvimas produkte.
IŠVADOS
1. GMO riziką reikia vertinti kiekvienu atveju. Vertinant GMO riziką žmonių sveikatai, d÷mesys labiausiai kreipiamas į du pagrindinius dalykus: GMO naujo geno saugumą ir nenumatytus pokyčius GM organizme, kuriuos sukelia šis genas.
2. Genų inžinerija plačiai naudojama pramon÷s srityse. Biotechnologiniai metodai dažniausiai panaudojami žemdirbyst÷je ir maisto pramon÷je.
3. Mokslininkų teigimu, GM produktų įtaka žmogaus sveikatai gali būti teigiama, nes jie yra kokybiškesni, pasižymi didesne maistine verte, reikalauja mažiau darbo bei laiko sąnaudų, l÷šų. Jiems sunaudojama mažiau pesticidų, herbicidų. GMO gali būti panaudoti kai kurių ligų gydymui ir profilaktikai.
4. Taip pat kai kurie mokslininkai teigia, kad GMO gali tur÷ti ir neigiamą įtaka žmogaus sveikatai, nes tyrimais įrodytas alerginis, kancerogenins, toksinis poveikis, nustatytas atsparumas antibiotikams, imunin÷s sistemos slopinimas, poveikis lytinei sistemai. GM produktų sutrikdo embriono vystymąsi, vaisiaus skeleto vystymąsi, padvigubina savaiminių abortų riziką.
5. GMO įstatymas pagrindinis dokumentas Lietuvoje, reglamentuojantis GMO naudojimą, institucijų kompetenciją, naudotojų teises ir pareigas. Pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys GM maisto produktų išleidimą į rinką bei ženklinimą, yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.1829/2003 d÷l genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.1830/2003 d÷l genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų susekamumo ir ženklinimo.
6. Apklausos rezultatai parod÷, jog Kauno apskrities vartotojai bent kartais skaito maisto produktų etiketes – 76,9 proc. ir maisto produktus renkasi pagal jų sud÷tį - 91,2 proc. 61,6 proc. respondentų, žino, kas yra genetiškai modifikuoti organizmai.
7. Tyrimo rezultatų duomenimis, respondentai neigiamai vertina GMO produktus. Tai lemia žiniasklaidos formuojama nuomon÷, trūksta moksliniais tyrimais paremtų išvadų. Daugiausia informacijos apie GMO vartotojai gauna iš televizijos - 92,8 proc. apklaustųjų, o mažiausiai iš valstyb÷s institucijų – 98 proc. Dauguma mano, kad labiausiai GMO kenkia žmogui – 90 apklaustųjų, 153 – teigia, jog GMO greičiau kenksmingi, nei nekenksmingi. Manančių, jog GMO daro žalą gyvūnams, buvo daugiau – 85 apklaustieji, nei manančių, kad GMO kenksmingi ar greičiau kenksmingi aplinkai – 77 apklaustieji.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Arab L, Steck S. Lycopene and cardiovascular disease. Am J Clin Nutr. P.12 - 15 2. Bertoni G, Marsan AP. Safety Risks for Animals Fed Genetic Modified Plants. Vet Res
Commun 2005;29 P. 8 - 13
3. Biatiuškait÷ D. Genetiškai modifikuoti organizmai, 2007 P. 2 - 9
4. Bieliauskien÷ R. Visuomen÷s informavimas ir žinių įvertinimas apie genetiškai modifikuotus produktus ir jų poveikį sveikatai Kaunas, 2006 P. 16 - 17
5. Chang TLY, Chang CH, Simpson DA, Xu Q, Martin PK, Lagenaur LA, et al. Inhibition of HIV infectivity by a natural human isolate of Lactobacillus jensenii engineered to express functional two-domain CD4. Proc Natl Acad Sci USA 2003 P. 100 - 11672
6. Conway G. Genetically modified crops: Risks and Promise. Conserv Ecol 2000; P. 4 - 2.
7. Daniell, H. Molecular strategies for gene containment in transgenic crops. Nat. Biotechnol., 2002:20 P. 581 - 586
8. Jasinskas E., Simanavičien÷ Ž. Genetiškai modifikuotų produktų gamyba ir įmonių socialin÷s atsakomyb÷s suderinamumas Ekonomika ir vadyba 2010:15 P. 551 - 552
9. Epstein S.S. Whats in your milk 2006 P. 1 - 15
10. Gann PH, Ma J, Giovannucci E, Willett W, Sacks FM, Hennekens CH. Lower prostate cancer risk in men with elevated plasma lycopene levels: results of a prospective analysis. Cancer Res 1999;59 P. 30 - 1225.
11. Henry RJ Practical applications of plant molecular biology London 1997 P. 60 - 93 12. Ho MW AIDS vaccines trials dangerous ISIS News 2001 ISSN P. 1474 - 1547
13. Huang J, Hu R, Rozelle S, Pray CE. Insect-Resistant GM ricein farmers’ fields: assessing productivity and health effects in China. Science 2005;308 P. 688 - 90
14. Hug K. Genetically modified organisms: do the benefits outweigh the risks? Medicina 2008; 44(2) P. 88 - 91
15. Jonaitien÷ R. Šiaulių apskrities gyventojų nuomon÷ apie genetiškai modifikuotus maisto produktus Profesin÷s studijos 2008:4 P. 37 - 48
16. Kal÷dien÷ L. GMO; už ir prieš? Gydymo menas. 2005, Nr. 8 (120). P. 31
17. Khush G. Gene Revolution or Green Revolution? BINAS News. 1998, Volume 4, Issues 2&3, P. 18.
