LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
SANDRA ŽILYTĖ
KIAULIENOS MAISTINĖS VERTĖS ANALIZĖ, NAUDOJANT PENIMŲ KIAULIŲ PAŠARE 3,5 PROC. EKSTRUDUOTŲ RAPSŲ SĖKLŲ
ANALYSIS OF NUTRITIONAL VALUE OF PORK WHEN 3.5% OF EXTRUDED RAPE SEEDS ARE ADDED TO FEED OF FATTENING PIGS
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovė: doc. dr. Asta Racevičiūtė-Stupelienė
2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “Kiaulienos maistinės vertės analizė, naudojant penimų kiaulių pašare 3,5 proc. ekstruduotų rapsų sėklų“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Sandra Žilytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Sandra Žilytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Doc. dr. Asta Racevičiūtė–Stupelienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE Prof. halib. dr. Romas
Gružauskas
(aprobacijos data) (katedros (instituto) vedėjo (–os) vardas, pavardė)
(parašas)
Baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 5
SANTRUMPOS ... 6
ĮVADAS ... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Kiaulienos vartojimas pasaulyje ... 9
1.2 Rapsų botaninės savybės ... 10
1.3 Rapsai ir jo produktai ... 11
1.4 Rapsų išspaudų vertė ... 12
1.5 Rapsų produktų panaudojimas kiaulių mityboje ... 13
1.5.1 Rapsų produktų įtaka kiaulių produktyvumui ... 13
1.5.2 Rapsų produktų įtaka produkcijos kokybei ... 15
1.5.3 Pašarų ekstrudacija ... 16
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 17
3.TYRIMO REZULTATAI ... 22
3.1 Kiaulienos maistinės vertės analizė, naudojant penimų kiaulių pašare 3,5 proc.
ekstruduotų rapsų sėklų ... 22
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29
IŠVADOS ... 30
4
SANTRAUKA
Kiaulienos maistinės vertės analizė, naudojant penimų kiaulių pašare 3,5 proc. ekstruduotų rapsų sėklų
Sandra Žilytė
Magistro baigiamasis darbas
Šio tyrimo metu buvo siekiama atlikti kiaulienos maistinės vertės analizę, naudojant penimų kiaulių pašare 3,5 proc. ekstruduotų rapsų sėklų. Tyrimo metu buvo nustatoma, ekstruduotų rapsų sėklų, naudojant 3,5 proc. pašare, įtaką penimų kiaulių svoriui, priesvoriui per parą, pašarų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti bei mėsos kokybei.
Tyrimo metodika: Šėrimo bandymas atliktas su 32 vnt. 39 – 150 dienų amžiaus penimomis kiaulėmis (mišrūnai). Penimos kiaulės buvo šeriamos kombinuotaisiais pašarais. Kontrolinės grupės kiaules šėrėme standartiniais kombinuotaisiais pašarais, o tiriamosios grupės penimų kiaulių kombinuotajame pašare buvo įterpta 3,5 proc. rapsų sėklų. Nustatyti zootechniniai rodikliai, mėsos fizinės ir cheminės savybės, cholesterolio ir MDA kiekiai nustatyti su HPLC sistema, riebalų rūgščių analizė atlikta su Shimadzu dujų chromotografu GC – 2010 plus, naudojant GCMS – QP210 masių detektorių.
Tyrimo rezultatai: Tiriamosios grupės kiaulių, svoris buvo 7 proc., priesvoris per parą 5 proc. mažesni, o pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti 2 proc. didesnės, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Tiriamosios grupės kiaulių lašiniai 1 matavimo taške buvo 7 proc. plonesni, o 2 matavimo taške – 4 proc. storesni, raumens storis – 5 proc. plonesnis, o raumeningumas buvo 0,32 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05). Vertinat mėsos fizines savybes nustatyta, kad vandeningumas ir vandens rišlumas tiriamosios grupės kiaulių mėsos buvo 1,74 ir 1,17 proc., švelnumas 0,33 kg/cm2 didesni, o virimo nuostoliai 1,82 proc. mažesni, negu kontrolinės grupės
(p>0,05).
Atlikus kiaulių mėsos cheminę analizę nustatyta, kad tiriamosios grupės kiaulių mėsoje sausųjų medžiagų – 1,97 proc., tarpraumeninių riebalų – 0,13 proc., pelenų 0,23 proc. (p<0,001), mažiau, o baltymų buvo 0,39 proc. daugiau nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05). Cholesterolio koncentracija tiriamosios grupės kiaulių mėsoje buvo 23 proc. didesnė, o MDA kiekis 24 val. po skerdimo ir 3 mėn. po sandėliavimo buvo 0,29 ir 0,32 µmol/kg mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p˃0,05). Sočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių tiriamosios grupės kiaulių mėsoje buvo 2,26 ir 0,49 proc. mažiau, o mononesočiųjų riebalų rūgščių buvo 2,75 proc. daugiau negu kontrolinės grupės kiaulių mėsoje (p˃0,05).
5
SUMMARY
Analysis of nutritional value of pork when 3.5% of extruded rapeseed is added to a feed for fattening pigs
Sandra Žilytė
The Master‘s thesis
This study is intended to carry out analysis of nutritional value of pork when 3.5% of extruded rapeseed is added to a feed for fattening pigs. Influence of 3.5% of extruded rapeseed added to a feed for fattening pigs on pig weight, daily weight gain, feed consumption to obtain 1 kg of weight gain and a quality of meet has been determined during the study.
The methodology of the study: feeding trial has been carried out with thirty – two 39 to 150 days old fattening pigs (mongrels). Fattening pigs have been fed compound feed. Pigs of the control group have been fed standard combined feed whereas compound feed of fattening pigs in the test group contained 3.5% of added rapeseed. Zoo – technical indicators, meat physical and chemical properties, cholesterol and MDA levels have been determined using HPLC system; analysis of fatty acids has been carried out with Shimadzu gas chromatograph GC – 2010 plus, using GCMS – QP210 mass detector.
Results of the study: weight of pigs in the test group was 7%, weight gain per day was less by 5% and feed consumption to gain 1 kg of weight gain was higher by 2% compared to the control group (P>0.05). A fat of pigs in the test group in the 1st measuring point was by 7% thinner and in the 2nd measuring point was by 4% thicker; thickness of muscles was by 5% thinner and muscularity was by 0.32% bigger compared to pigs in the control group (P>0.05). During assessment of meat physical properties, it has been found out that water content and water holding capacity of meat of pigs in the test group was 1.74 and 1.17 respectively, tenderness was higher by 0.33 kg/cm2 and cooking loss was by 1.82% lower compared to the control group (P>0.05).
Chemical analysis of pig meat revealed that a content of dry matter in meat of pigs in the test group is less by 1.97%, a content of intramuscular fat is less by 0.13 %, a content of ash is less by 0.23% (P<0.001) and a content of proteins was higher by 0.39% compared to pigs in the control group (P>0.05). Concentration of cholesterol in meat of pigs in the control group was higher by 23% and a content of MDA 24 hours after slaughter and 3 months after storage was lower by 0.29 and 0.32 µmol/kg respectively compared to the control group (P>0.05). A content of saturated and polyunsaturated fatty acids in meat of pigs in the test group was lower by 2.26 and 0.49% respectively and a content of monounsaturated fatty acids was higher by 2.75% compared to a content of the same in meat of pigs in the control group (P>0.05).
6
SANTRUMPOS
ADF – rūgščiais detergentiniais tirpalais išplautas pluoštas a* – spalvos rausvumas
b* – spalvos gelsvumas
gr. – grupė
L* – šviesumas
MDA – malondialdehidas
NDF – neutraliais detergentiniais tirpalais išplautas pluoštas NEM – neazotinės ekstrakcinės medžiagos
7
ĮVADAS
Pagal mitybos tradicijas skirtingose šalyse suvartojamos žmonių maistui, mėsos struktūra yra skirtinga. Dažniausiai yra valgoma kiauliena, galvijiena, paukštiena ir aviena, o kitų gyvūnų rūšių mėsos suvalgoma mažiau. Analizuojant pagrįstas žmonių mitybos problemas, nusistatant esamų gamybos produktų technologiją, numatant mėsos gaminių kokybę, reikia numanyti esamus mėsos kokybės rodiklius (1).
Mėsos produktai atlieką svarbų vaidmenį žmogaus sveikatai. Joje yra gausu baltymų, riebalų, amino rūgščių, mineralų, vitaminų ir kitų maisto medžiagų. Nors riebalai atlieka lemiamą vaidmenį dėl produkto savybių, vartotojų nuomonės ir dėl sočiųjų riebalų rūgščių, kurie lemia jų suvartojimo kiekį. Mėsos pramonės uždavinys yra plėtoti neriebius mėsos produktus, be neigiamo poveikio esančioms jutimo ir tekstūrinėms savybės (2).
Kiaulienos didelę dalį sudaro pašarai ir gamybos kaštai, tai ruošiant racionus reikia tinkamai subalansuoti mitybines medžiagas ir žaliavą ruošti iš pigesnių žaliavų. Komerciniai pašarai, papildai ir priedai yra naudojami maisto medžiagoms balansuoti. Reikia tinkamai pasirinkti priedus, nes priedai įtakoja racioną, pašarų kainą, kiaulių augimo intensyvumą. Visaverčiuose kombinuotuosiuose kiaulių pašaruose grūdiniai komponentai sudaro apie 80 – 90 proc., o 10 – 20 proc. sudaro priedai ir papildai. Kaina pašarų priedų, papildų kiaulių pašaruose sudaro 40 – 55 proc. (3).
Raumenys yra svarbiausia mėsos dalis. Raumeniniame gyvūnų audinyje vandens yra 72 – 80 proc. baltymų 16,5 – 20,9 proc., lipidų 2 – 3 proc., azotinių ekstraktinių medžiagų 1 – 1,7 beazoinių ekstraktinių 0,7 – 1,4 proc., mineralinių medžiagų 1 – 1,5 proc. (4).
Rapsai yra plačiai naudojami žemės ūkyje ir maisto pramonėje. Jie yra auginami tokiu tikslu, kad būtų galima gauti aliejų maistui. O liekanos gautos ekstruduojant yra naudojamos, kaip pašarinės medžiagos.
Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama rapsams siekiant apsaugoti aplinką ir žmogaus sveikatą. Jis taip pat yra naudojamas, kaip žaliava biodyzelino gamybai. Auga didelis susidomėjimas pramonėje naudojant šalutinius rapsų produktus ir naminių paukščių lesale (5).
Spartesnis kiaulių augimas ir geresnis pašarų konversija priklauso nuo didesnio energijos kiekio pašaruose. Naudojant augalinius aliejus (alyvuogių, saulėgrąžų, linų, dygminų, ricinmedžių, rapsų, sojų, įvairių riešutų ir kt.), cukrinių runkelių melasą ar glicerolį yra padidinama pašarų energetinė vertė. Augalinis aliejaus, kuris yra tinkamas mitybai, jo kiekis yra išgaunamas iš 00 veislių rapsų, kuriame yra mažas kiekis eruko rūgšties ir gliukozinolatų (6).
Rapsai yra auginami dėl aliejaus, ir sėklų, išspaudų. Rupiniai yra geras baltymingas pašaras gyvuliams. Lietuvoje yra geros klimato sąlygos tinkamos rapsų ir aliejinių linų auginimui. Riebalų
8 rūgščių sudėtis gauta iš rapsų aliejaus yra gerai subalansuota. Sudėtyje yra mononesočiųjų, polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių (7). Iš rapsų gautas aliejus pasižymi termostabilumu ir oksidaciniu stabilumu emulsijose, kai jis yra kaitinamas (8).
Gyvulininkystė jau neįsivaizduojama be ekstruduotų pašarų. Gyvuliai šeriami pašarais papildomai duodant grūdų ar paprasto kombinuotojo pašaro, specialistų teigimu, gyvuliai įsisavina vos pusę šio papildomo pašaro. Grūdus ekstruduojant, pusę darbo, kurį atlieka gyvulio skrandis, padaro specialus įrenginys – ekstruderis, todėl ekstruduoto pašaro energiją gyvulio organizmas naudoja dalimis įsisavina geriau ir priauga daugiau svorio (9).
Darbo tikslas: atlikti kiaulienos maistinės vertės analizę, naudojant penimų kiaulių pašare 3,5 proc. ekstruduotų rapsų sėklų.
Darbo uždaviniai:
1.Nustatyti ekstruduotų rapsų sėklų, naudojant 3,5 proc. pašare, įtaką penimų kiaulių svoriui, priesvoriui per parą ir pašarų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti;
2. Ištirti ekstruduotų rapsų sėklų, naudojant 3,5 proc. pašare, įtaką penimų kiaulių raumeningumui ir skerdenų kokybei;
3. Ištirti ekstruduotų rapsų sėklų, naudojant 3,5 proc. pašare, įtaką kiaulienos fizinėms savybėms;
4. Ištirti ekstruduotų rapsų sėklų, naudojant 3,5 proc. pašare, įtaką kiaulienos cheminėms savybėms.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kiaulienos vartojimas pasaulyje
Manoma kad iki 2020 m. galvijienos ir avienos gamyba turėtų sumažėti nuo 11 iki 7 proc., o 7 proc. kiaulienos ir paukštienos gamybos turėtų padidėti. Pagrindinis veiksnys kuris lemia kiaulienos ir paukštienos gamybos padidėjimą yra ženkliai padidėjusi vartojimo paklausa. Prognozuojama, kad vienas gyventojas 2020 m. kiaulienos suvartos iki 53,3 kg per metus. O kitų gyvulių mėsos, paukštienos bus suvartota iki 24,7 kg, galvijienos bus tik 15,4 kg, o avienos ir ožkienos tik apie 2,0 kg.
Europos Komisijos duomenimis, nustatyta, kad ES šalyse kiaulienos produkcija 2016 m. siekė 23,537 mln. t – 0,5 proc. daugiau negu, palyginus su 2015 m. Numatoma, kad 2025 m. kiaulienos gamyba, didės 1,7 proc. palyginus su 2015 m. Kiaulienos į ES šalis buvo importuota 2016 m. – 15 tūkst. t., o 2025 m. prognozuojama, kad turėtų padidėti iki 23 tūkst. t. 2016 m. pasaulyje kiauliena išliko paklausi, ir prognozuojama, kad jos poreikis bus nemažesnis nei 2015 m. (2,4 proc.). Eksportas 2016 m. sudarė 2,111 mln. t ir 2025 m. – didės apie 26,3 proc., su Azijos ir Afrikos šalimis. Didžiausias eksportas buvo į Kiniją ir kiaulienos paklausa šioje šalyje didėja (10).
10
1.2 Rapsų botaninės savybės
Rapsas, sėjamasis rapsas (Brassicanapus) priklauso bastutinių (Brassicaceae) šeimai, vertinga aliejinė kultūra. Rapsai yra skirstomi į du porūšius vasarinius ir žieminius. Vasariniai rapsai žydi birželio – liepos mėnesiais, ir augalo augimas tęsiasi 90 – 100 dienų. Žieminiai rapsai pradeda žydėti gegužės mėnesį, tuomet kai žydi sodai (11,12).
Rapsai yra priskiriami prie vienmečių žolinių augalų. Jie turi pagrindinį žiedyną ir šalutinius žiedynus, stiebas yra gerai išsišakojęs su šoninėmis atžalomis jų išsišakojimas priklauso nuo veislės ir aplinkos sąlygų (13). Rapsų sėklos subręsta ankštarose, o sėklos susidaro luobelėse (14). Rapsų šaknų sistema yra stipriausiai išvystyta iš Lietuvoje augančių kultūrinių vienmečių augalų (15).
Rapsų gamyba išaugo 2,4 koeficiento, pralenkė medvilnę ir užėmė antrą vietą pasaulyje tarp aliejinių augalų.(16).
11
1.3 Rapsai ir jo produktai
Vienos iš svarbiausių aliejinių augalų sėklų pasaulyje yra rapsų sėklos. Aliejaus gamybos perdirbimo produktai (išspaudos) gyvūnų mitybai yra puikus energijos šaltinis, turintis didelį baltymų kiekį. Todėl rapsai ir jų perdirbimo šalutiniai produktai dažnai tampa mokslinių tyrimų objektas. Vienas iš nagrinėjamų aspektų yra rapsų maistinė vertė.
Rapsų sėklos visame pasaulyje sudaro maždaug 13 proc. visoje augalinių aliejų gamyboje. Pasaulinė gamyba iš rapsų sėklų viršija 60 milijonus metrinių tonų ir pagrindinės gamintojos pasaulyje yra Europa, Kinija, Kanada ir Indija (17,18). Rapsų cheminė sudėtis pateikta 1 lentelėje.
1 lentelė. Rapsų sėklų cheminė sudėtis (19)
Rapsų sėklose yra nuo 42 iki 43 proc. riebalų (20,21,22). H. Jeroch (23) teigia, kad rapsų sėklose žalių baltymų yra 227 g/kg SM, žalių riebalų – 444 g/kg SM, žalių pelenų – 45 g/kg SM, ląstelienos – 176 g/kg SM. G. Rapsuose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, kurie turi teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių veiklai. Rapsuose yra aukštas sieros lygis, kuris yra svarbus gyvūnų mityboje, nes šis elementas išbalansuoja katijoninių ir anijoninių medžiagų santykį. Ląstelienos kiekis (NDF ir ADF) yra didesnis, palyginus su kitomis sėklomis ir buvo nustatyta, kad apdorojant rapsų sėklas, maistingųjų medžiagų kiekis sumažėja. Taip pat buvo nustatyta, kad baltymai turi didelės biologinės vertės ir yra lengvai virškinami, panašiai kaip ir sojos, tačiau turi mažesnį lizino ir didesnį metionino kiekį (24). Palyginus su sojomis, rapsai yra gausus kalcio, fosforo ir seleno Cheminė sudėtis Pašaruose Sausoje medžiagoje
Žalieji baltymai, proc. 19,1 20,7
Celiuliozė, proc. 8,2 8,9
Lipidai, proc. 42 45,6
Neutraliais detergentiniais tirpalais išplautas pluoštas,
proc. (NDF) 17,6 19,1
Rūgščiais detergentiniais tirpalais išplautas pluoštas,
proc.(ADF) 12,4 13,4 Energinė vertė, MJ/kg 26,4 28,6 Kalcis, g/kg 4,7 5,1 Magnis, g/kg 2,4 2,6 Kalis, g/kg 7,8 8,5 Siera, g/kg 184 199,6 Geležis, g/kg 216 234,3 Vitaminas E, g/kg 117 126,9
12 šaltinis. Rapsuose ir rapsų produktuose maždaug 85 proc. fosforo yra kaip fitino rūgštis, todėl rapsų ir rapsų produktų apykaitos energija yra maždaug 25 – 30 proc. Taip pat rapsų ir jų produktuose yra daugiau biotino, cholino, niacino, riboflavino, tiamino negu sojų produktuose, bet folio ir pantoteno rūgšties yra mažiau palyginus su sojų produktais (25,26,27,28).
Rapsų sėklų cheminei sudėčiai įtakos turi ir rapsų sėklų veislė. Aliejaus ir žaliųjų baltymų koncentracija yra didesnė geltonos spalvos rapsų sėklose, o žalios ląstelienos koncentracija yra mažesnė negu juoduose, nes geltonos veislės sėklos yra daug didesnės (29).
1.4 Rapsų išspaudų vertė
Iš rapsų, gaunamas šalutinis produktas – išspaudos, kurios yra geros kokybės baltymų šaltinis gyvuliams. Nustačius ryšį tarp aliejaus gamybos ir gyvulininkystėje naudojamų produktų gyvulių šėrimui, siūloma gaminti daugiau aliejinių produktų, o šalutinį produktą – išspaudas arba rupinius naudoti gyvulių racionuose. Rapsų cheminė sudėtis ir pašarinė vertė skiriasi, nes aliejus gaminamas pagal skirtingas spaudimo technologijas (30).
M. Guadagnin (31) nurodo rapsų sėklų cheminę sudėtį pagal rapsų išspaudų apdorojimo etapus. Rapsų išspaudų cheminė sudėtis per 3 spaudimo etapus keičiasi, tačiau nežymiai. Labiausiai keičiasi nestruktūrinių angliavandenių kiekis, t. y. nuo 24,4 proc. sumažėja iki 22,6 proc. Rapsų išspaudų cheminė sudėtis pagal 3 spaudimo etapus pateikta 2 lentelėje).
2 lentelė. Rapsų išspaudų cheminė sudėtis pagal 3 spaudimo etapus (31)
Rapsų išspaudose jose gausu mineralinių medžiagų: fosforo, kalio, vitaminų E, o daugiausiai B grupės. Žalių baltymų rapsų išspaudose būna 26 – 37 proc., rupiniuose – 36 – 39 proc., o riebalų – atitinkamai 10 – 20 ir 1,0 – 1,6 proc. (32). Rapsų išspaudų, gautų šalto spaudimo būdu perdirbant rapsų sėklas į biokurą, cheminė sudėtis: viename kilograme sausosios medžiagos buvo 356 g žalių
Rodikliai I spaudimo etapas II spaudimo etapas III spaudimo etapas
Sausosios medžiagos, proc. 92,4 92,2 92,5
Eterio ekstraktas, proc. 17,5 19,1 18,7
Žalieji baltymai proc. 30,7 30,6 30,9
Neutraliais detergentiniais tirpalais išplautas pluoštas (NDF)
21,1 19,8 21,4
13 baltymų, 76,6 g žalių riebalų, žalios ląstelienos – 92,6, NEM – 404,8, kalcio – 6,34 g fosforo – 11,08 g. Pašaras yra baltymingas ir daug turinis energijos (33).
V. Uchockis (34) savo darbe lygina rapsų ir sėmenų išspaudų cheminę sudėtį. Autorius teigia, kad ištyrus rapsų ir sėmenų išspaudų cheminę sudėtį nustatyta, kad rapsų išspaudose buvo 1,7 proc., daugiau sausųjų medžiagų, 6,56 proc. žaliųjų baltymų, 1,99 proc. žalios ląstelienos, 1,07 proc. žalių pelenų, 2,17 proc. kalcio ir 1,35 proc. fosforo. Tačiau linų sėmenų išspaudose buvo 0,9 proc. daugiau apykaitos energijos, 3,6 proc. žaliųjų riebalų 4,34 proc. NEM (neazotinės ekstrakcinės medžiagos).
Moksliniuose straipsniuose nurodoma, kad rapsai spaudžiami dviem būdais: šaltu ir karštu. Nustatyta, kad šaltai spaustų rapsų išspaudose drėgmės kiekis yra 9 proc., likutinės aliejaus vertės kiekis 11 – 18 proc., 32 – 36 proc. baltymų, 44 proc. neapdorotų angliavandenių. Šaltai spaustuose išspaudose daugiau yra tik žalių riebalų. Taip pat karštasis apdorojimas rapsų išspaudose mažina gliukozinolatų – ypač hidroksigliukobrasicino ir gliukobrasicino koncentraciją. Todėl daroma išvada, kad rapsų išspaudų baltymų kokybė pagerėja, kai rapsų sėklos prieš spaudžiant aliejų buvo apdorotos karščiu (35,36,37).
1.5 Rapsų produktų panaudojimas kiaulių mityboje
1.5.1 Rapsų produktų įtaka kiaulių produktyvumuiRapsai gali būti plačiai naudojami tiek maisto pramonėje, tiek žemės ūkyje. Rapsai auginami ne tik dėl aliejaus, bet ir dėl pašarų. Rapsai daugelį metų pasaulyje buvo naudojami kaip pašarų sudedamoji dalis įvairių rūšių gyvūnams, tarp jų ir kiaulėms.
Rapsų cheminė sudėtis ir pašarinė vertė skiriasi, nes aliejus gaminamas pagal skirtingas spaudimo technologijas (38). Rapsų išspaudų ar rupinių panaudojimą gyvūnų mitybai riboja juose esančios kenksmingos medžiagos – gliukozinolatai ir eruko rūgštis. Rapsų sėklų perdirbimo šalutinių produktų kiekis kiaulių kombinuotuosiuose pašaruose labiausiai priklauso nuo gliukozinolatų koncentracijos. Ribinė vertė jų visaverčiuose pašaruose yra apie 2,0 mmol/kg Kai gliukozinolatų koncentracija didesnė, tikėtinas neigiamas poveikis skydliaukės apykaitai (skydliaukės padidėjimas), augimui (įsisavina mažiau pašarų, sulėtėja augimas, didesnės pašarų sąnaudos) ir skerdienos kokybei (pvz., mažesnis mėsingumas). Neviršijant jau minėtos ribinės gliukozinolatų koncentracijos, rapsų pašarus galima laisvai naudoti sudarant penimų kiaulių racionus. Naudojamas kiekis labai priklauso nuo gliukozinolatų kiekio rapsų produkte. Paršavedės į pašaruose esančius gliukozinolatus reaguoja jautriau nei penimos kiaulės (39).
14 3 lentelė. Gliukozinolatų kiekio pašarų mišinyje įtaka kiaulių augimo rodikliams (40)
Gliukozinolatų kiekis pašare, mmol/kg
Vidutinis priesvoris per parą g Pašarų sąnaudos kg/kg priesvorio gauti 0 797 2,84 0,9 821 2,80 1,2 813 2,79 1,6 786 2,99 3,2 718 3,17
Tad, kaip lentelėje pateikti duomenys rodo, kad mažesnis gliukozinolatų kiekis lemia didesnį kiaulės dienos priesvorį. Tačiau nežiūrint minėtų antimitybinių faktorių, rapsai pasižymi gera riebalų rūgščių sudėtimi bei aukšta energine verte (40).
Kiaulių mityboje virškinimo ir apykaitos energijos koncentracija rapsų ir rapsų išspaudose yra didesnė negu rapsų rupiniuose (atitinkamai 4,107 ir 3790 kcal / kg). Naudojant rapsų rupinius nuo 7,5 iki 22,5 proc. sumažėjo kiaulių virškinimo energija ir grynoji energija, nes padidėja NDF ir ADF koncentracijos, tačiau neigiamo poveikio augimui tai neturi. Penimų kiaulių (30,1 kg. iki 114,1 kg. svorio) racione rapsų rupiniai gali sudaryti iki 50 proc., tam kad neviršytų paros normos ir nesukeltų neigiamo poveikio skerdienos kokybei (41).
H. B. Choi et al. (42) atliktas tyrimas parodo, kad optimaliausias sprendimas prie bazinio kiaulių raciono pridėti 3 proc. rapsų išspaudų, kuriuose yra 1,02 mmol/kg gliukozinolatų. Tokiu būdu pasiekiamas didžiausias vidutinis prieaugis (0 – 6 sav. – 803 g, 7 – 13 sav. – 933 g) ir svoris (6 – tą sav. 63,63 kg, 13 – tą sav. 109,34 kg). Mažiausias produktyvumas užfiksuotas prie bazinio kiaulių raciono pridėjus 12 proc. rapsų išspaudų, kuriuose gliukozinolatų kiekis didžiausias – 4.09 mmol/kg. (vidutinis prieaugis 0 – 6 sav. – 717 g, 7 – 13 sav. – 825 g, svoris 6 – tą sav. 60,16 kg, 13 – tą sav. 100,63 kg). Rapsų išspaudų ir gliukozinolatų kiekio pašarų mišinyje įtaka kiaulių vidutiniam prieaugiui pateikta 4 lentelėje. Tad tai parodo, jog siekiant, kad rapsų produktai turėtų teigiamos įtakos kiaulių produktyvumui, dėl juose esančių žalingų elementų juos reikia naudoti saikingai. Prie bazinio kiaulių raciono pridedant proc., 3 proc., 6 proc., 9 proc., 12 proc. rapsų išspaudų. Gliukozinolatų kiekis: 1,02; 2,04; 3,07;4,09 mmol/g 3 proc., 6 proc., 9 proc., 12 proc. rapsų išspaudų.
15 4 lentelė. Rapsų išspaudų ir gliukozinolatų kiekio pašarų mišinyje įtaka kiaulių vidutiniam
prieaugiui (42)
Rodikliai Rapsų išspaudos, proc.
Nėra
išspaudų 3 proc. 6 proc. 9 proc. 12 proc.
Vidutinis prieaugis, g
725 803 721 671 717
0 – 6 sav.
7 – 13 sav. 920 933 909 924 825
Bendras rezultatas (0 – 13 sav.) 830 873 822 803 775
Svoris, kg
60,34 63,63 60,33 58,18 60,16
6 – tą sav.
13 – tą sav. 105,48 109,34 104,86 103,18 100,63
1.5.2 Rapsų produktų įtaka produkcijos kokybei
Rapsų produktai gali prisidėti prie aukštos kokybės produkcijos žmonių ir gyvūnų mityboje. Rapsuose esantys baltymai turi aukštą maistinę vertę, palyginti su kitais augalinės kilmės baltymais. Tačiau gliukozinolatai ir eruko rūgštis gali neigiamai paveikti galutinių produktų kokybę. Kai kurie iš šių junginių gali lemti blogą produkcijos kokybę, t. y. produktams suteikti nepageidaujamą kvapą, spalvą ir skonį. Pasirinkus tinkamas sėklų laikymo sąlygas ir tinkamus rapsų sėklų perdirbimo metodus gali padėti išgauti aukščiausios kokybės produktus (43,44,45,46,47).
Sėklose esantis gliukozinolatų kiekis priklauso nuo tam tikrų rapsų augimo sąlygų. Daugiau jų susikaupia, kai dirvožemyje trūksta vandens ir kai yra sausi, karšti orai. Sieros perteklius dirvožemyje taip pat turi įtakos. O didžiausias gliukozinolatų pertekliaus kiekis dirvožemyje kaupiasi, kai drėgmės trūksta dirvožemyje antrą ir trečią mėnesį po sėjos (48).
Gyvuliams atlikti tyrimai parodė, kad penimų gyvulių šėrimas kombinuotaisiais pašarais rupiniais ar rapsų išspaudomis nepablogina mėsos kokybės, augimo bei skerdenų. Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį padeda padidinti rapsų išspaudos (PNRR) riebaluose, įskaitant konjuguotą linolo rūgštį (CLA), sumažinti linolo (C18: 6 n – 6) ir linoleno rūgšties (C18: 3 n – 3) kiekį bei sumažinti cholesterolio kiekį, nepažeidžiant mėsos fizinių ir cheminių savybių. Daug nepakeičiamųjų aminorūgščių (metionino, lizino, cistino, triptofano ir kt.) yra rupiniuose ir rapsų išspaudose, o riebaluose yra nepakeičiamųjų riebalų rūgščių (oleino, linolo), kurios būtinos augantiems gyvuliams ir teigiamai veikiančių jų produktyvumą ir sveikatą (49,50).
Karvių, kurioms yra duodamos rapsų sėklos ar išspaudos, pienas bei iš jo pagamintas sviestas mitybos fiziologijos požiūriu yra vertingesni produktai. Be to, dėl mažesnio palmitino ir oleino
16 santykio pagerėja sviesto tepumas (40). Dėsliųjų vištų, kurių lesaluose yra rapsų sėklų ar rapsų aliejaus, kiaušinių riebalų rūgščių sudėtis taip pat pakinta. Padidėja n – 3 riebalų rūgščių koncentracija, kiek mažiau didėja n – 6 rūgščių kiekis (51).
1.5.3 Pašarų ekstrudacija
Pastaraisiais metais, gerokai išaugo ekstruzijos apdorojimo technologija. Ekstruzija dabar paprastai naudojama gaminti įvairių naminių gyvūnų pašarą. (52).
Ekstruzija yra procesas, kurio metu medžiaga yra veikiamos aukšta temperatūra, (iki 200 °C temperatūroje) 1 – 2 minutes arba, tiksliau medžiagos temperatūra palaipsniui didėja per pastaruosius 15 iki 20 sekundžių iki optimalios vieno iki pasiekti pageidaujamą poveikį Ekstrudavimas yra produkto apdorojimas, kuomet yra išgarinamas produkte esantis vanduo, produktui suteikiama norima forma išspaudžiant masę pro tam skirtą angą. Svarbiausias veiksnys ekstruzijos procese yra aukšta temperatūra. Proceso metu veikiant aukštai temperatūrai, ir veikiant mechaniniam apkrovimui, produktuose vyksta struktūros pakitimai, pakinta krakmolo molekulių grandinės ir vandenyje padidėja tirpių medžiagų kiekis (53).
Ekstruduotus produktus naudojant gamyboje greičiau ir giliau vyksta tirpių medžiagų ekstrakcija, išeiga padidėja ir sumažėja savikaina, darbo ir energijos sąnaudos. Ekstruduotas pašaras įgauna aromatines ir skonines savybes taip pat yra didindamas gyvulių apetitas ir pašarų suvartojimas. Po eksdrudavimo proceso gyvulių pašaras yra lengviau įsisavinamas. Dėl aukšto įsisavinimo laipsnio reikalingas mažesnis pašaro kiekis, siekiant užtikrinti gyvulio fiziologinius poreikius. Patentuojamas ekstruduotų grūdų produkto gamybos būdas, kuriame naudoja grūdus ir produktus ir dar jų mišinį, kuriuose netirpių skaidulinių medžiagų, skaičiuojant pagal sausąsias medžiagas (54).
17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimo atlikimo vieta: Mėsos kokybės tyrimai atlikti LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų produktyvumo bei Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės vertinimo laboratorijose. Kontrolinis kiaulių auginimas ir skerdimas buvo atliktas AB „Kiaulių veislininkystė“.
Darbo metodika: Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012 10 03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI – 2271 („Valstybės žinios“, 2012 10 20, Nr. 122) bei 2004 04 17 Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu “Dėl skerdžiamų ar žudomų gyvūnų gerovės” Nr. B1 – 210, Vilnius (Valstybės žinios, 2002, Nr. 126 – 5747).
Bandymo schema. Šėrimo bandymas atliktas su 32 vnt. 39 – 150 dienų amžiaus penimomis kiaulėmis (mišrūnai). Jo metu penimos kiaulės suskirstytos į 2 grupes (kontrolinė ir tiriamoji) po 4 pakartojimus (viso 8 gardai). Kiekvienoje grupėje po 16 penimų kiaulių.
Penimos kiaulės buvo laikomos garduose ir laikymo sąlygos atitiko ES Direktyvą 2008/120/EB, nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus.
Penimų kiaulių šėrimas. Penimos kiaulės buvo šeriamos kombinuotaisiais pašarais. Kontrolinės grupės kiaules šėrėme standartiniais kombinuotaisiais pašarais, o tiriamosios grupės penimų kiaulių kombinuotajame pašare buvo įterpta 3,5 proc. rapsų sėklų.
4 lentelė. Bandymo schema Eil.
Nr. Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
1. Standartiniai kombinuotieji pašarai + +
2. Standartiniai kombinuotieji pašarai su 3,5
proc. ekstruduotų rapsų sėklų – +
Kombinuotojo pašaro kokybiniai rodikliai pateikti 5 lentelėje. 5 lentelė. Kombinuotojo pašaro kokybiniai rodikliai
Rodiklis Sudėtis, proc. I auginimo periodas (30 – 60 kg) II auginimo periodas (60 – 115 kg) Kontrolinė gr. Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. Tiriamoji gr.
Apykaitos energija, MJ 13,30 13,30 13,35 13,35
*Žali baltymai, proc. 17,00 17,00 16,00 16,00
*Žali riebalai, proc. 3,00 3,08 3,19 3,06
18 5 lentelės tęsinys Rodiklis Sudėtis, proc. I auginimo periodas (30 – 60 kg) II auginimo periodas (60 – 115 kg) Kontrolinė gr. Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. Tiriamoji gr.
Žali pelenai, proc. 7,84 4,96 4,64 4,72
Lizinas, proc. 1,00 1,01 0,94 0,95 Metioninas+cistinas, proc. 0,61 0,62 0,58 0,58 Metioninas, proc. 0,30 0,31 0,28 0,29 Treoninas, proc. 0,65 0,66 0,61 0,62 Triptofanas, proc. 0,23 0,22 0,21 0,21 *Kalcis, proc. 0,68 0,68 0,75 0,74 *Fosforas, proc. 0,42 0,43 0,41 0,41 Natris, proc. 0,19 0,19 0,21 0,21 *analizuotos vertės
Premikso sudėtis (1kg pašaro): vit. A – 7000 TV; vit. D3 – 1500 TV; vit. E – 60 mg/kg; vit. K3 – 2,00 mg/kg; vit.
B1 – 2,00 mg/kg; vit. B2 – 7,00 mg/kg; vit. B6 – 2,50 mg/kg; vit. B12 – 30 µg/kg; nikotino rūgštis – 20,00 mg/kg;
pantoteno rūgštis – 25,00 mg/kg; folinė rūgštis – 1,00 mg/kg; biotinas – 200,00 µg/kg; cholinas – 1371,98 – 1414,14 mg/kg; geležis – 60,00 mg/kg; manganas – 28,12 mg/kg; cinkas – 150,00 mg/kg; varis – 25,00 mg/kg; jodas – 1,50 mg/kg; selenas – 0,30 mg/kg.
Analizuotos vertės pašarų kokybiniuose parametruose atliktos pagal klasikinius metodus:
• žali baltymai tirti pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį; • žali riebalai apskaičiuoti, mėginį išekstrahavus eteriu;
• žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių ekstrakcinių medžiagų likutis;
• kalcis. Kalcio junginių pelenai apdorojami druskos rūgštimi. Susidaręs kalcis nusodinamas kalcio oksalato pavidalu. Nuosėdos ištirpinamos sieros rūgštyje, o susidariusi oksalo rūgštis titruojama kalio permanganato tirpalu;
• fosforas (bendr.) nustatomas fotometriniu metodu.
Minėtos cheminės analizės atliktos pagal metodų aprašymus (55,56). Bandyme naudoti ekstruduoti lietuviški rapsai.
19 6 lentelė. Ekstruduotų rapsų kokybiniai parametrai
Drėgnis prieš ekstruzija, % 7,5
Drėgnis po ekstruzijos, % 5,8 Baltymai, % 23,3 Riebalai, % 40,5 Ląsteliena, % 5,0 Pelenai, % 5,0 Krakmolas, % 1,0 Ekstrudavimo temp. oC 105 – 108 Spalva Tamsi
Sveiki grūdai nemalti
Zootechniniai tyrimo parametrai:
● individualus penimų kiaulių kūno svoris bandymo metu nustatytas 39, 67, 98, 128 ir 150 amžiaus dienas;
● pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti nustatytos kiekvienai grupei per tarpsnį 39 – 67, 67 – 98, 98 – 128, 128 – 150 ir 39 – 150 amžiaus dienas;
● kasdien stebimas penimų kiaulių fiziologinis stovis. Mėsos kokybės tyrimo metodikos:
Aparatu Piglog 105 nustatytas raumeningumo procentas, gyvų kiaulių nugaros lašinių storis (mm) matuojamas dviejuose taškuose: 1. tarp 3 – 4 juosmens slankstelių ir 7 cm į šoną nuo vidurinės nugaros linijos (FAT – 1); 2. 10 cm nuo paskutinio šonkaulio kranialinės dalies (galvos) link ir 7 cm į šoną nuo vidurinės nugaros linijos (FAT – 2). Šiame taške matuojamas ir ilgiausiojo nugaros raumens storis, mm. Prieš matavimą abu anatominiai taškai patepami specialiu aliejumi. Kiaulės matuojamos fiksuotos. Lašinių storiui matuoti viename taške ultragarso sensorius laikomas apie 5 sek., o raumeningumui – 10 sek. (57).
Raumeningumą procentais aparatas Piglog 105 apskaičiuoja pagal jame užkoduotą formulę. Matuojant nugaros lašinių ir ilgiausiojo nugaros raumens storį bei nustatant raumeningumo procentą, į aparatą pirmiausia įvedama kiaulės amžius dienomis ir kūno masė.
Bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 5 penimas kiaules (5 kiaulės x 2 grupės = viso 10 kiaulių) ir jos paskerstos. Kontrolinis kiaulių skerdimas atliktas po 24 valandų alkinimo. Vandens neduodama likus 3 val. iki skerdimo.
Skerdenos išeiga, proc. – tai skerdenos masės santykis su priešskerdimine mase.
Skerdenos puselės ilgis, cm – matuojamas nuo pirmojo kaklo slankstelio priekinio krašto iki gaktikaulio priekinio krašto.
20 Bekono puselės ilgis, cm – matuojamas nuo pirmojo krūtinės slankstelio priekinio krašto iki gaktikaulio priekinio krašto.
Kumpio masė nustatoma perpjovus skerdenos puselę ties priešpaskutiniu ir paskutiniu juosmens slanksteliais. Kumpis sveriamas.
Ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio („raumeninė akis“), mėsos ir lašinių plotas cm² – matuojamas pjūvyje tarp pirmojo ir antrojo juosmens slankstelių.
Nugaros lašinių storis, mm – matuojamas slankmačiu šiuose taškuose: ties ketera–storiausioje vietoje, ties 6 – 7 krūtinės slanksteliu, ties 10 šonkauliu, ties paskutiniu šonkauliu, juosmens srityje – ploniausioje vietoje ir kryžiaus kaulo srityje trijose vietose – prieš strėnų paviršinį raumenį, virš raumens ir už raumens. Nugaros lašinių storis matuojamas su oda (58).
Mėginiai tyrimams imami iš ilgiausiojo nugaros raumens (Musculus Longissimus dorsi) tarpe tarp 12 ir paskutinio šonkaulio. Imama 500 – 550 g raumens.
Iš kart po skerdimo, po 24, 48 ir 72 val. nustatytas ilgojo nugaros raumens musculus
longissimus dorsi pH su pH – metru „InoLab 730“.
Mėsos spalvingumas (L*, a*, b*) nustatytas Konica MINOLTA spalvos matuokliu.
Vandeningumas – nustatytas pagal mėginio svorio sumažėjimą per 24 val., laikant pakabintą mėsą specialiuose maišeliuose su tinkleliu + 4 laipsnių temperatūroje.
Vandens rišlumas buvo nustatomas pagal Grau ir Hammo metodą.
Virimo nuostoliai nustatomi mėsą verdant cirkuliacinėje vandens vonelėje 30 min. nustatoma pagal mėsos mėginio svorio pokyčius sveriant prieš virimą ir po virimo – Šilingo metodu (Shilling, 1966).
Švelnumas nustatomas Ulornerio – Braclerio tipo prietaiso pagalba. Juo nustatoma jėga kg., reikalinga perpjauti mėsos pavyzdį specialiu peiliu. registruojamuoju elementu yra elektrosekundometras, įsijungiantis pjovimo pradžioje ir išjungiantis baigus pjauti. Tiriama virta mėsa. Didelius raumenų gabalus verdame 2 valandas, ataušiname ir su geležine taurele imama išilgai raumens po 5 – 6 pavyzdžius iš jų išvedamas vidurkis.
Mėsos cheminės analizė atlikta: sausos medžiagos nustatytos kaitinant mėginius 105 ºC temperatūroje iki pastovaus svorio, riebalų kiekis nustatytas Soksleto metodu (ISO 1443:1973 Meat and meat products determination of total fat content) (59); baltymų – Kjeldalio metodu (60); pelenų kiekis – sudeginus organinę medžiagą 600 – 800 °C temperatūroje (ISO 936:1998 Meat and meat products determination of total ash).
Cholesterolio kiekis ilgiausiame nugaros raumenyje nustatytas skysčių chromatografijos metodu, HPLC system (Varian Inc., USA).
21 Mėsos lipidų oksidacijos laipsnis (MDA kiekis) ištirtas iškart po skerdimo ir po 3 mėnesių (imami 5 mėginiai iš kiekvienos grupės, viso 10 mėginių), pagal DraperandHadley (1990) metodiką, naudojant aukšto slėgio skysčių chromatografąVarian (61).
Riebalų rūgščių analizei tiriamieji mėginiai buvo paruošti remiantis LST EN 14104:2003 ir LST EN ISO 12966 – 2:2011 metodikomis (62,63).
Kiekybinei analizei naudotas riebalų rūgščių standartas Supelco 37 famemix (Sigma – AldrichCo. LLC), kolonėlė RXi – 5ms, 30 m (Restek). Analizė atlikta Shimadzu firmos dujų chromatografu GC – 2010 plus, naudojant GCMS – QP2010 masių detektorių.
Statistinis duomenų įvertinimas:
Bandymo rezultatai buvo analizuojami naudojant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Statisticaprograminės įrangos paketo versija 8.0 (StatSoftInc, 2007) buvo naudojama atliekant statistinius skaičiavimus tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingi, kai< 0,05.
22
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Kiaulienos maistinės vertės analizė, naudojant penimų kiaulių pašare 3,5
proc. ekstruduotų rapsų sėklų
Pagal šėrimo bandymo su penimomis kiaulėmis tirtus parametrus (individualus penimų kiaulių svoris atskirais bandymo periodais, vidutinis paros priesvoris, pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti atskirais periodais ) apskaičiuoti vidutiniai bandymo rezultatai, kurie pateikti 7, 8 ir 9 lentelėse.
7 lentelė. Ekstruduotų rapsų sėklų, naudojant 3,5 proc. pašare, įtaką penimų kiaulių svoriui, kg Periodai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
39 d. amžiaus 14,13±0,67 100 14,06±0,73 100 67 d. amžiaus 24,49±1,28 100 25,98±1,18 106 98 d. amžiaus 49,21±2,22 100 47,30±1,64 96 128 d. amžiaus 73,66±3,12 100 69,83±3,46 95 150 d. amžiaus 98,93±3,55 100 92,13±3,52 93
Tyrimas buvo pradėtas, su vienodo svorio penimomis kiaulėmis. Bandymo eigoje 67 amžiaus dieną ekstruduotų rapsų sėklų (tiriamoji grupė) įtakoje kiaulių svoris padidėjo 6 proc., o 98 amžiaus dieną kiaulių svoris buvo 4 proc., 128 amžiaus dieną 5 proc. mažesnis, nei kontrolinės grupės penimų kiaulių. Tyrimo pabaigoje 150 amžiaus dienomis kiaulių svoris 7 proc. buvo mažesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05).
8 lentelė. Ekstruduotų rapsų sėklų, naudojant 3,5 proc. pašare, įtaką penimų kiaulių
vidutiniam priesvoriui per parą, kg
Periodai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
39 – 67 d. amžiaus 0,370±0,03 100 0,425±0,03 115 67 – 98 d. amžiaus 0,798±0,04 100 0,784±0,05 98 98 – 128 d. amžiaus 0,815±0,04 100 0,751±0,11 92 128 – 150 d. amžiaus 1,073±0,04 100 1,013±0,12 94 39 – 150 d. amžiaus 0,742±0,03 100 0,706±0,03 95
23 Iš 8 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad kiaulėms šeriant kombinuotuosius pašarus papildytus 3,5 proc. ekstruduotų rapsų sėklomis, pirmąjį auginimo periodą t. y. 39 – 67 amžiaus dieną tiriamosios grupės kiaulių priesvoris buvo 15 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės penimų kiaulių. Bandymo eigoje antrą kiaulių auginimo periodą (67 – 98 amžiaus dienas) tiriamosios grupės kiaulių priesvoris buvo 2 proc. mažesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05). Sekantį auginimo periodą 98 – 128 amžiaus dieną penimų kiaulių vidutinis priesvoris per parą dar sumažėjo ir 8 proc., o 128 – 150 amžiaus dieną 6 proc. buvo mažesnis, lyginant su kontroline grupe. Tiriamosios grupės kiaulių paros priesvoris per visą bandymo laikotarpį buvo 5 proc. mažesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05).
9 lentelė. Ekstruduotų rapsų sėklų, naudojant 3,5 proc. pašare, įtaką penimų kiaulių pašarų
sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti, kg
Periodai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
39 – 67 d. amžiaus 2,41±0,14 100 2,10±0,23 87 67 – 98 d. amžiaus 1,92±0,03 100 2,29±0,33 119 98 – 128 d. amžiaus 2,66±0,05 100 2,84±0,28 107 128 – 150 d. amžiaus 3,20±0,32 100 3,19±0,73 100 39 – 150 d. amžiaus 2,25±0,16 100 2,29±0,19 102
Ekstruduotų rapsų sėklų įtakoje pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti bandymo pradžioje t. y. 39 – 67 amžiaus dienomis tiriamosios grupės buvo 13 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės, tačiau bandymo eigoje ženkliai padidėjo ir nuo 67 amžiaus dienos iki 128 amžiaus dienos sudarė atitinkamai 19 ir 7 proc. daugiau, lyginat su kontroline grupe. 128 – 150 amžiaus dienas pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo tokios pat kaip kontrolinės grupės. Pašarų sąnaudos per visą bandymo laikotarpį buvo 2 proc., didesnės nei kontrolinės grupės (p>0,05).
10 lentelė. Ekstruduotų rapsų sėklų, naudojant 3,5 proc. pašare, įtaką penimų kiaulių
mėsingumui įvertinant aparatu „Piglog 105“ (neskiriant pagal lytį)
Grupė Amžius, d. Svoris, kg Lašinių storis, mm storis, mm Raumens Raumeningumas, proc. 1 taškas 2 taškas Kontrolinė 150 98,77±3,55 100 14,40±0,78 100 11,40±0,68 100 54,33±1,59 100 58,23±0,44 Tiriamoji 150 92,27±3,52 93 13,33±0,70 93 11,80±0,37 104 51,87±1,81 95 58,55±0,46
24 Išmatavus penimų kiaulių raumens ir lašinių storius, bei apskaičiavus raumeningumo procentą, galime teigti, kad tiriamosios grupės penimų kiaulių lašiniai 1 matavimo taške buvo 7 proc. plonesni, o 2 matavimo taške tiriamosios grupės lašiniai buvo 4 proc. storesni, nei kontrolinės grupės kiaulių, o raumens storis tiriamosios grupės buvo 5 proc. plonesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių. Raumeningumo procentas tiriamosios grupės kiaulių buvo 0,32 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05).
11 lentelė. Ekstruduotų rapsų sėklų, naudojant 3,5 proc. pašare, įtaka penimų kiaulių
kontrolinio skerdimo rezultatams
Rodikliai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Svoris skerdimo metu, kg 95,60±2,49 99,40±1,57
Skerdenos svoris, kg 63,52±1,74 64,80±1,45
Skerdenos išeiga, proc. 65,18±0,81 66,44±0,31
Ilgiausiojo nugaros raumens plotas, cm² 44,44±1,35 44,06±2,87
Skerdenos puselės ilgis, cm 95,40±2,20 98,40±1,25
Bekono puselės ilgis, cm 80,00±1,50 81,40±1,20
Kumpio masė, kg 11,97±0,44 12,09±0,11 Lašinių storis, mm Kryžiuje prieš raumenį 19,40±1,44 16,20±1,19 vidurį raumens 11,40±1,48 9,00±1,41 už raumens 20,40±2,36 19,00±1,41 Papilvėje
5 cm nuo paskutinio spenio 28,75±2,72 33,25±1,09 šonkaulių pasibaigimo
vietoje 31,20±1,56 32,80±2,07
ties krūtinkauliu 44,40±2,08 43,00±2,24
keteroje storiausioje vietoje 37,40±2,36 35,40±1,44
ties 6 – 7 šonkauliu 20,20±1,85 21,40±1,20
ties 10 šonkauliu 16,80±3,38 14,40±1,15
už paskutinio šonkaulio 14,20±2,77 13,20±1,39
ploniausioje nugaros vietoje 10,40±1,35 10,20±1,02
Analizuojant 11 lentelėje pateiktus duomenis matome, kad tiriamosios grupės penimų kiaulių svoris skerdimo metu ir skerdenos svoris buvo 4,0 ir 2,0 proc. didesnis negu kontrolinės grupės ir skerdenos išeiga tiriamosios grupės buvo 1,26 proc. didesnė negu kontrolinės grupės kiaulių, o ilgiausiojo nugaros raumens plotas, tiriamosios grupės kiaulių buvo 0,38 cm² siauresnis negu
25 kontrolinės grupės. Skerdenos puselės ilgis, bekono puselės ilgis ir kumpio masė tiriamosios grupės kiaulių buvo 3,0; 1,4; ir 1,0 proc. ilgesnė, didesni negu kontrolinės grupės. Kumpio masė prieš raumenį, vidurį raumens ir už raumens tiriamosios grupės kiaulių buvo 3, 2, 2,4 ir 1,4 mm. plonesni negu kontrolinės grupės kiaulių (˃0,05). Analizuojant tiriamosios grupės kiaulių lašinių storį papilvėje 5 cm nuo paskutinio spenelio ir šonkaulių pasibaigimo vietoje tiriamosios grupės buvo 4,5 ir 1,6 mm storesni negu kontrolinės grupės kiaulių, o ties krūtinkauliu tiriamosios grupės kiaulių lašinių storis buvo 1,4 mm, plonesni lyginant su kontroline grupe. Keteroje storiausioje vietoje tiriamosios grupės kiaulių lašinių storis buvo 2 mm plonesni negu kontrolinės grupės kiaulių o ties 6 – 7 šonkauliu tiriamosios grupės lašinių storis buvo 1,2 mm storesni negu tiriamosios grupės ir ties 10 šonkauliu tiriamosios grupės buvo 2,4 mm plonesni negu kontrolinės grupės kiaulių. Ties paskutiniu šonkauliu ir ploniausioje nugaros vietoje tiriamosios grupės lašinių storis buvo 1,0 ir 0,2 mm plonesni nei kontrolinės grupės kiaulių. (p>0,05).
12 lentelė. Ekstruduotų rapsų sėklų, naudojant 3,5 proc. pašare, įtaka penimų kiaulių
ilgiausiojo nugaros raumens pH
Laikas,
valandomis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
1 5,50 ± 0,03 5,54 ± 0,05
24 5,51 ± 0,02 5,52 ± 0,05
48 5,65 ± 0,03 5,68 ± 0,04
72 5,63±0,05 5,79±0,12
Atlikus ilgiausiojo nugaros raumens pH matome, kad praėjus 1 val. tiriamosios grupės pH vertė buvo ne žymiai didesnė 0,04 vieneto vertės nei kontrolinės grupės, o praėjus 24 val. pH reikšmė beliko 0,01 vieneto vertės didesnė lyginant su kontroline grupe. Tyrimą atliekant po 48 ir 72 val. pH reikšmė tiriamosios grupės mėsos buvo didesnė 0,03 ir 0,16 vieneto vertės lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
13 lentelė. Ekstruduotų rapsų sėklų, naudojant 3,5 proc. pašare, įtaka penimų kiaulių
ilgiausiojo nugaros raumens spalvingumui
Požymiai Grupės kontrolinė tiriamoji Spalvingumas šviežios mėsos L* 54,34±1,25 100 53,81±1,21 94 a* 14,14±0,26 100 13,70±0,54 97 b* 7,38±0,50 100 7,76±0,51 105
26 13 lentelės tęsinys Spalvingumas sandėliuotos 3 mėn. L* 56,51±0,72 100 55,04±1,08 97 a* 11,90,26 100 12,80±0,56 107 b* 6,12±0,48 100 7,41±1,01 121
L* – šviesumas; a* – spalvos rausvumas; b* – spalvos gelsvumas
Nustatant šviežios mėsos šviesumą, mažiau šviesesnė mėsa buvo tiriamosios grupės, kuri skyrėsi 6 proc. lyginant su kontroline grupe. Mėsos spalvingumo intensyvumas, rausvumas tiriamosios grupės buvo 3 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe o gelsvumas – 5 proc. didesnis negu kontrolinės grupės mėsos. Išlaikius mėginius 3 mėnesius, mėsos šviesumas išliko mažesnis tiriamojoje grupėje 3 proc. lyginant su kontroline grupe, ir mėsos rausvumas ir gelsvumas tiriamosios grupės padidėjo 7 ir 21 proc. lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
14 lentelė. Ekstruduotų rapsų sėklų, naudojant 3,5 proc. pašare, įtaka penimų kiaulių
ilgiausiojo nugaros raumens fizinėms savybėms
Grupės Vandeningumas, proc. Vandens rišlumas, proc. Virimo nuostoliai, proc. Švelnumas, kg/cm2 Kontrolinė 6,54±0,86 59,12±1,45 29,24±0,63 1,36±0,23 Tiriamoji 8,28±1,53 60,29±2,08 27,42±2,6 1,69±0,11
Vertinat mėsos fizines savybes (14 lentelė) matome. kad mėsos vandeningumas ir vandens rišlumas tiriamosios grupės buvo 1,74 ir 1,17 proc. didesni, lyginat su kontroline grupe. Nustatant virimo nuostolius, išsiskiria didžiausias skirtumas tiriamosios grupės mėsa pasižymėjo 1,82 proc. mažesniu virimo nuostoliu, lyginat su kontrolines grupės mėsa. Vertinant mėsos švelnumą tarp grupių skyrėsi nežymiai tik 0,33 kg/cm2 tiriamosios grupės švelnumas buvo didesnis negu kontrolinės grupės (p>0,05).
15 lentelė. Ekstruduotų rapsų sėklų, naudojant 3,5 proc. pašare, įtaka penimų kiaulių
ilgiausiojo nugaros raumens cheminėms savybėms, proc.
Rodiklis Grupės kontrolinė tiriamoji Sausosios medžiagos 29,85 ± 0,81 27,88 ± 0,64 Baltymai 22,96 ± 0,65 23,35 ± 0,63 Tarpraumeniniai riebalai 3,45 ± 0,68 3,32 ± 0,36 Pelenai 1,44 ± 0,03 1,21 ± 0,02*
27 Atlikus kiaulių ilgiausiojo nugaros raumens cheminę analizę nustatyta, kad ekstruduotų rapsų sėklų įtakoje sumažėjo sausųjų medžiagų – 1,97 proc., tarpraumeninių riebalų – 0,13 proc., o pelenų 0,23 proc. (p<0,001), lyginant su kontroline grupe. Baltymų tiriamosios grupės kiaulių mėsoje buvo 0,39 proc. daugiau negu kontrolinės grupės (p>0,05).
16 lentelė. Ekstruduotų rapsų sėklų, naudojant 3,5 proc. pašare, įtaka cholesterolio
koncentracijai, penimų kiaulių ilgiausiojo nugaros raumenyje, mg/100 g
Grupės Cholesterolio koncentracija
Kontrolinė 26,51±5,49
100
Tiriamoji 32,65±2,59 123
Atlikus cholesterolio koncentracijos tyrimą ilgiausiame nugaros raumenyje, nustatyta, kad tiriamosios grupės kiaulių mėsoje cholesterolio kiekis buvo ženkliai didesnis t. y. 23 proc. daugiau, lyginant su kontrolinės grupės kiaulių mėsa (p>0,05).
17 lentelė. Ekstruduotų rapsų sėklų, naudojant 3,5 proc. pašare, įtaka MDA koncentracijai
penimų kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje, µmol/kg
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Po 24 val. 0,78±0,17 0,49±0,02
Po 3 mėn. 0,92±0,16 0,60±0,06
Atlikus lipidų oksidacijos laipsnio tyrimą kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje (17 lentelė), po skerdimo, praėjus 24 val. tiriamosios grupės kiaulių mėsoje MDA kiekis buvo 0,29 µmol/kg mažesnis, lyginant su kontroline grupe. O po 3 mėn. mėsos sandėliavimo, tiriamosios grupės kiaulių mėsoje MDA kiekio susikaupimas taip pat buvo mažesnis 0,32 µmol/kg, lyginant su kontroline grupe (p˃0,05).
18 lentelė. Ekstruduotų rapsų sėklų, naudojant 3,5 proc. pašare, įtaka riebalų rūgščių
koncentracijai penimų kiaulių ilgiausiame nugaros raumenyje, proc.
Riebalų rūgštys Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Kaprino C10:0 0,14±0,01 0,08±0,00
Laurino C12:0 0,14±0,01 0,05±0,00
Miristoleino C14:1 n5 1,58±0,54 1,26±0,01
Miristino C14:0 2,53±0,05 1,23±0,01
28 18 lentelės tęsinys Pentadekano C15:0 0,09±0,02 0,03±0,00 Palmitoleno C16:1 cis – 9 0,03±0,01 2,37±0,03 Palmitino C16:0 25,28±0,13 25,89±0,08 Margarino C17:0 0,36±0,02 0,16±0,01 Γ – linoleno C18:3 n6 0,01±0,00 0,01±0,00
Linolo C18:2 n6 cis, cis 9,12 2,68±1,02 3,61±0,02
Oleino C18:1 n9 cis – 9 47,97±1,00 49,11±0,08 Elaidinė C18:1 n9 trans – 9 0,48±0,03 0,09±0,00 Stearino C18:0 16,09±0,47 14,93±0,03 Eikozopentaeno C20:5 5,8,11,14,17 0,14±0,02 0,04±0,00 EikozadienoC20:2 8,14 2,30±0,17 1,07±0,05 Dokozoreksacho C22:6n3 4,710,13,16,19 0,14±0,01 0,04±0,00
Sočiosios riebalų rūgštys 44,63±0,47 42,37±0,07
Mononesočios riebalų rūgštys 50,10±0,54 52,85±0,08
Polinesočios riebalų rūgštys 5,27±0,98 4,78±0,05
Analizuojant riebalų rūgščių sudėtį kiaulių mėsoje (18 lentelė), tiriamosios grupės kiaulių mėsoje daugiau nustatyta palmitoleno (C16:1 cis – 9) – 2,34 proc.; palmitino (C16:0) – 0,61 proc.; linolo (C18:2 n6 cis, cis 9,12) – 0,93 proc., lyginant su kontroline grupe. Sočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių tiriamosios grupės kiaulių mėsoje buvo 2,26 ir 0,49 proc. mažiau negu kontrolinės grupės, o mononesočiųjų riebalų rūgščių tiriamosios grupės kiaulių mėsoje buvo 2,75 proc. daugiau negu kontrolinės grupės (p˃0,05).
29
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Dideles gamybos kiaulienos sąnaudas sudaro pašarai. Dauguma pasaulio mokslininkų teigia, kad ekstruduoti pašarai gali padidinti maistinių medžiagų įsisavinimą (64).
Atlikus tyrimą matome, kad ekstruduotų rapsų sėklų įtakoje pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti bandymo pradžioje t. y. 39 – 67 amžiaus dienomis tiriamosios grupės buvo 13 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės, o pašarų sąnaudos per visą bandymo laikotarpį buvo 2 proc., didesnės nei kontrolinės grupės (p>0,05).
G. Venckutė teigia, kad lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kontrolinėje grupėje per visą viščiukų broilerių auginimo laikotarpį sudarė 1,97 kg. Naudojant 2,5 proc. rapsų sėklų ir kvietrugių mišinį šis rodiklis buvo 2 proc. didesnis, didinat lesaluose rapsų sėklų ir kvietrugių mišinio priedą iki 5 ir 7,5 proc., lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti padidėjo iki 5 proc. (65).
Atlikti tyrimą, rezultatai rodo, kad tiriamosios grupės kiaulių paros priesvoris per visą bandymo laikotarpį buvo 5 proc. mažesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05).
W. Sobotka (66) atliko bandymą su 72 vnt. penimomis kiaulėmis. Jo metu penimos kiaulės buvo suskirstytos į 2 grupes (kontrolinė ir tiriamoji). Penimos kiaulės buvo šeriamos kombinuotaisiais pašarais. Kontrolinės grupės kiaules šėrė standartiniais kombinuotaisiais pašarais, o tiriamosios grupės penimų kiaulių kombinuotajame pašare buvo įterpta ekstruduotų rapsų sėklų. Gautais duomenimis nustatyta, kad ekstruduotų rapsų sėklų įterpimas į kombinuotuosius pašarus, įtakos neturėjo kūno svoriui ir priesvoriui per parą per visą bandymo laikotarpį. Atlikus kiaulių šlaunies raumens cheminę analizę nustatyta, kad ekstruduotų rapsų sėklų įtakoje sumažėjo žalių baltymų kiekis ( prieš buvo 23,18 po 22,49 proc., p < 0,003) ir pelenų kiekis ( prieš buvo 1.40 po 1,28 proc., p< 0,005) lyginant su kontroline grupe.
Atliktame mūsų tyrime kiaulių ilgiausiojo nugaros raumens cheminę analizę nustatyta, kad ekstruduotų rapsų sėklų įtakoje sumažėjo sausųjų medžiagų – 1,97 proc., tarpraumeninių riebalų – 0,13 proc., o pelenų 0,23 proc. (p<0,001), lyginant su kontroline grupe. Baltymų tiriamosios grupės kiaulių mėsoje buvo 0,39 proc. daugiau negu kontrolinės grupės (p>0,05).
Atlikus cholesterolio koncentracijos tyrimą ilgiausiame nugaros raumenyje, nustatyta, kad tiriamosios grupės kiaulių mėsoje cholesterolio kiekis buvo ženkliai didesnis t. y. 23 proc. daugiau, lyginant su kontrolinės grupės kiaulių mėsa (p>0,05).
H. Siljanderrasi (67) teigia, kad cholesterolio koncentracija nugaros raumenyje buvo mažesnis lyginant su kontroline grupe.
30
IŠVADOS
1. Tiriamosios grupės kiaulių svoris bandymo pabaigoje buvo 6 proc., paros priesvoris per visą bandymo laikotarpį 5 proc. mažesni, o pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti per visą bandymo laikotarpį buvo 2 proc., didesnės, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
2. Ekstruduotų rapsų sėklų, naudojimas 3,5 proc. pašare įtakoje tiriamosios grupės kiaulių raumuo 5 proc. buvo plonesnis, o raumeningumo procentas – 0,32 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės kiaulių, Tiriamosios grupės penimų kiaulių svoris skerdimo metu ir skerdenos svoris buvo 3,8 ir 1,28 proc., o skerdenos puselės ilgis, bekono puselės ilgis ir kumpio masė buvo 3,0;1,4;1,0 proc. didesni negu kontrolinės grupės kiaulių (p>0,05).
3. Kiaulių mėsoje vykstantys kitimai buvo nežymūs, tiek kontrolinės tiek ir tiriamosios grupių kiaulių mėsa po 24 val. buvo pilnai subrendusi. Vertinat mėsos fizines savybes tiriamosios grupės kiaulių mėsos vandeningumas ir vandens rišlumas buvo 1,74 ir 1,17 proc., švelnumas 0,33 kg/cm2
didesni, o virimo nuostoliai 1,82 proc. mažesni, lyginat su kontroline grupe (p>0,05).
4. Atlikus mėsos cheminę analizę nustatyta, kad ekstruduotų rapsų sėklų įtakoje sumažėjo sausųjų medžiagų – 1,97 proc., tarpraumeninių riebalų – 0,13 proc., pelenų 0,23 proc. (p<0,001), o baltymų buvo 0,39 proc. daugiau negu kontrolinės grupės kiaulių mėsoje (p>0,05). Cholesterolio koncentracija tiriamosios grupės kiaulių mėsoje buvo 23 proc. didesnė, o MDA kiekis 24 val. po skerdimo ir 3 mėn. po sandėliavimo buvo 0,29 ir 0,32 µmol/kg mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p˃0,05). Sočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių tiriamosios grupės kiaulių mėsoje buvo 2,26 ir 0,49 proc. mažiau, o mononesočiųjų riebalų rūgščių buvo 2,75 proc. daugiau negu kontrolinės grupės kiaulių mėsoje (p˃0,05).
31
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Jukna Č, Jukna V, Valaitienė V, Korsukovas A. Skirtingų rūšių gyvūnų mėsos kokybės palyginamasis įvertinimas veterinarija ir zootechnika. T. 37 (59). 2007.
2. Latoch A, Glibowski P, Libera J. The effect of replacing pork fat of inulin on the physicochemical and sensory quality of guinea fowl pate acta sci. pol. technol. aliment. 15(3) 2016, 311 – 320.
3. Steiner T, Šileikienė V, Mosenthin R. Naujausios žinios apie kiaulių mitybos fiziologiją ir ankštinių grūdų panaudojimą kiaulių šėrimui. Tarpt. moksl. konf. „Rapsai – augalas maistui, pašarui, technikai“. Straipsnių rinkinys. Kaunas: leid. LŽŪU LC, 2005. P. 5 – 13.
4. Culioli J, Berri C, Mourot J. Muscle foods: consumption, composition and quality. Sci. Aliments. 2003. 23. P. 13 – 34.
5. Mikulski D, Jankowski J, Zduńczyk Z, Juśkiewicz J, and Slominski BA. The effect of different dietary levels of rapeseed meal on growth performance, carcass traits, and meat quality in turkeys, Poult. Sci., 2012, 91, 215 – 223.
6. Jatkauskas J, Vrotniakienė V. Rapsprodukte in der Ration für Rinder. Der I Litauisch Deutche Rapstag. Internationale Wissenchaftliche Praktische Tagung. Beitrage zur Tagung.28 Mai, Kaunas Akademija, Litauen. 2001. S. 80 – 85.
7. Gruzdienė D, Bagdonaitė K. In Litauen angebaute traditionelle und nicht traditionelle Olpflanzen :Chemische Zusammensetzung und Eigenschaften der Samen und Öle. 2. Litauischer Deutcher Olpflanzentag. Internationale Wissenchaftliche technische Tagung. Beitrage zur Tagung. 9 Mai, Kaunas Akademija, Litauen. 2003. S. 31 – 37.
8. Kazakevičiūtė R, Gruzdienė D. Oxidative Stabilität des Rapsöls in der Emulsion und während Erhitzung. 2. Litauischer Deutcher Ölpflanzentag. Internationale Wissenchaftliche technische Tagung. Beitrage zur Tagung. 9 Mai, Kaunas Akademija, Litauen. 2003. S. 49–58.
9. Lević J. Extrusion technology in feed and food processing International Feed Industry Federation University of Novi Sad. 2010. P.61 – 62.
10. Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2015. 2014 m. Lietuvoje padidėjo kiaulienos suvartojimas vienam gyventojui.
11. Petrulis J. Rapsai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Perk – Pra). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. P. 550 – 551.
12. Brassica napus was originally described and published in (24 February 2010). Taxonomy for Plants. National Germplasm Resources Laboratory, National Genetic Resources Program. Retrieved 25 November, 2013.
32 13. Musil AF. Identification of Brassicas by seedling growth or later vegetative stages. USDA
circular. 1950. 857. P. 26
14. Hu ZY, Hua W, Zhang L, Deng LB, Wang XF, Liu GH, Hao WJ, Wang, HZ, Seed structure characteristics to form ultrahigh oil content in rapeseed. PLoS ONE 8, 1 – 10. doi:10.1371/journal.pone.0062099. 2013. P. 14.
15. Jakienė E, Liakas V, Klimas E, Bačkaitis J. Energetinių žolinių ir sumedėjusių augalų auginimo technologijos Mokomoji knyga Akademija, 2013. P.49 – 59.
16. Carre P, Pouzet A. Rapeseed market, worldwide and in europe Published by EDP Sciences 2014. DOI: 10.1051/ocl/2013054. 2014. P. 2.
17. USDA. Oilseeds: World markets and trade. Available at:
http://www.fas.usda.gov/psdonline/circulars/oilseeds.pdf Accessed May 24, 2013. P 5 – 6. 18. Maison T. Evaluation of the nutritional value of canola meal, 00 – rapeseed meal, and 00 –
rapeseed expellers fed to pigs, Urbana, Illinois.2013. 2014. P. 5 – 6.
19. Sauvant DJ, Perez Tran G. Tables of composition and nutritional value of feed materials. Pigs, poultry, cattle, sheep, goats, rabbits, horses and fish. Ed. INRA. 2004. P.160 – 162. 20. Spragg JC and Mailer RJ Canola meal value chain quality improvement: A final report
prepared for AOF and CRC. Project code: 1B – 103 – 0506. Available at: http://www.porkcrc.com.au/Final_Report_1B – 103.pdf Accessed Jan. 2007 9, 2011. P. 6. 21. Newkirk R. Canola meal. Feed Industries Guide, 4th edition. Canadian International Grains
Institute, Winnipeg, Manitoba. 2009. P. 6.
22. Barthet VJ, and Daun JK. Seed morphology, composition, and quality. In Canola: Chemistry, Production, Processing, and Utilization. J. K. Daun, N. A. M. Eskin, D. Hickling, eds. AOCS Press, Urbana, IL. 2011. P. 135 – 145
23. Jeroch H. The significance of rapeseed and rapeseed products for animal nutrition and the quality of animal products Žemės ūkio mokslai. 2008.Vol. 15. P. 40 – 52.
24. Magnė J, Huneau JF, Tsikas D, Franc J, Rochette L, Tome D. Rapeseed Protein in a High–Fat Mixed Meal Alleviates Postprandial Systemic and Vascular Oxidative Stress and Prevents Vascular Endothelial Dysfunction in Healthy Rats. j. Nutr. 2009. 139:1660 – 1666.
25. Sauvant D,Perez JM and Tran G. Tables of composition and nutritional value of feed materials. 2nd ed. Wageningen Academic Publishers, Amstelveen, Netherlands. 2004. P.11 26. Newkirk R. Canola meal. Feed Industries Guide, 4th edition. Canadian International Grains
Institute, Winnipeg, Manitoba. 2009. P.11
27. FEDNA. Tablas FEDNA de composicion y valor nutritive de alimentos para la fabricacion de piensos compuestos. 3th rev. ed. C. de Blas, G. G. Mateos, and P. Garcia–Rebollar. Fundacion Española para el Desarrollo de la Nutricion Animal. 2010. P.11
33 28. NRC. Nutrient requirements of swine. 11th ed. National Academy Press, Washington DC.
2012. P.11
29. Slominski BA, Jia W, Rogiewicz A, Nyachoti CM and Hickling D. Low – fiber canola. Part 1. Chemical and nutritive composition of the meal. J. Agric. Food Chem. 2012. P. 6 60:12225 – 12230.
30. Miller EL. Determination of the tryptophan content of feedingstuffs with particular reference to cereal. Journal of Agricultural Food Science. 1967. Vol. 18. P. 381 – 386.
31. Guadagnin M. Nutritional value of canola expellers produced “on farm” by cold extraction of oil used as bio fuel. Sede amministrativa: università degli studi di padova dipartimento di
biomedicina comparata e alimentazione 2013 P. 39.
32. Leikus R, Tarvydas V, Bendikas P. ir kt. Rapsų išspaudų ir rupinių panaudojimas kiaulių ir galvijų mityboje. Tarptautinės mokslinės – gamybinės konferencijos "Rapsų panaudojimo galimybės" straipsnių rinkinys. Kaunas – Akademija, 2007. P. 76 – 81.
33. Tarvydas V, Uchockis V, Bliznikas S, Bendikas P. Azotinių medžiagų ir angliavandenių fermentacija karvių didžiajame prieskrandyje ir produktyvumas šeriant rapsų išspaudomis. Veterinarija ir zootechnika. 2010. T. 49 (71). P. 73 – 78.
34. Uchockis V, Bliznikas S, Baltrukonienė G. Skirtingų kombinuotųjų pašarų įtaka mėsai auginamų buliukų produktyvumui ir didžiojo prieskrandžio biocheminiams rodikliams Gyvulininkystė. Mokslo
darbai. 2013. 61. P. 34 – 48.
35. Schöne F, Kirchheim U, Schumann W, Lüdke H. Apparent digestibility of high – fat rapeseed press cake in growing pigs and effects on feed intake, growth and weight of thyroid and liver. Animal Feed Science and Technology 1996. 62,P.97 – 110. doi:10.1016/S0377 – 8401(96)00993 – 5.
36. Spragg J, Mailer R.Canola meal value chain quality improvement. Berwick 2007.P.16 – 17 37. Rommi K. Enzyme – aided recovery of protein and protein hydrolyzates from rapeseed cold –
press cake 2016. P.16 – 17.
38. Kaldmae H, Kass M, Kart O, Oli A. Effect of temperature on the degradation of rapeseed cake protein. Veterinarija ir zootechnika. 2006 T. 36 (58). P. 30 – 34.
39. Grain Corp Oilseeds, 2015. Canola Mealfor Pig Feeding.
40. Lambrix V, Reichelt M, Mitchell – Olds T, Kliebenstein DJ, Gershenzon J. The Arabidopsis Epithiospecifier Protein Promotes the Hydrolysis of Glucosinolates to Nitriles and Influences Trichoplusia ni Herbivory. The Plant Cell. 2001. Vol. 13. P. 2793 – 2807.
41. Montoya CA, and Leterme P. Validation of the net energy content of canola meal and full – fat canola seeds in growing pigs. 2010. Can. J. Anim. Sci. 90: P. 213 – 219.
