1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ VEISIMO IR MITYBOS KATEDRA
Gediminas Martinaitis
Ekstruduotų pašarų poveikis avių produktyvumui
Effect of extruded feed on sheep productivity
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Doc. dr. Rolandas Stankevičius
2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJOS INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas
Ekstruduotų pašarų poveikis avių produktyvumui
1. Yra atliktas mano paties:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) Gediminas Martinaitis (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) Gediminas Martinaitis (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO TEIKIMO GYNIMUI
(data) Doc. dr. Rolandas Stankevičius (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(data) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės –(iaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
Turinys
Santrauka ( Summary) ... 6
1. Įvadas ... 10
2. Literatūros apţvalga ... 12
2.1 Avininkystės ir produkcijos pasiskirstymas Lietuvos Respublikoje ir uţ jos ribų ... 12 11 2.2 Gaunama produkcija iš avių ir ėriukų ... 13
2.2.1. Aviena ir ėriena ... 13
2.2.2 Avių pienas ... 16
2.2.3 Kita produkcija gaunama iš avių ... 17
2.3 Avių šerimas ... 17
2.3.1. Ėringų avių šėrimas... 18
2.4 Ekstruduoto pašaro nauda avims ... 19
2.5 Ekstruduotų pašarų privalumai ... 20
3. Tyrimo metodika ir organizavimas ... 22
3.1 Tyrimo laikas, vieta, sąlygos ... 22
3.2 Cheminiai kraujo tyrimai ... 23
3.3 Mėsos technologinių ir cheminių savybių tyrimai ... 24
3.4 Ekstruduoto pašaro sudėtis ir šėrimo normos ... 24
3.5 Statistinis duomenų apdorojimas ... 25
4. Tyrimų rezultatai ... 26
4.1 Tiriamųjų avių grupių ėriukų augimo dinamika ... 26
4.2 Tiriamųjų avių grupių produktyvumas ... 29
4.3 Tiriamųjų avių grupių ėriukų kraujo cheminiai rodikliai ... 30
4.4 Tiriamųjų avių grupių ėriukų skerdenos ir mėsos rodikliai ... 32
5. Rezultatų aptarimas ... 36
6. Išvados ... 38
7. Pasiūlymas ... 39
4
5 SUTRUMPINIMAI aps. – apsisukimai d. – diena ES – Europos sąjunga kcal – kilokolorijos Kg – kilogramas
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Mėn. – mėnesis mg% - miligramai procentais min – minutė Nr. – numeris pav. – paveikslėlis proc. - procentai
SDP – standartinė darbo procedūra t – tona
tūkst. – tūkstantis VĮ – valstybės įmonė Vit. – vitaminai vnt. – vienetas
6
Santrauka
Ekstruduotų pašarų poveikis avių produktyvumui Darbą atliko: Gediminas Martinaitis
Darbo vadovas: Doc. dr. Rolandas Stankevičius
Darbo apimtis: 45 puslapiai, 2 lentelė, 14 paveikslėlių, 60 naudotos literatūros šaltiniai. Darbo tikslas ir uţdaviniai:
Darbo tikslas: Įvertinti ekstruduotų pašarų poveikį avių produktyvumui, ėriukų augimo
spartai, bei mėsos kokybei.
Darbo uţdaviniai:
Įvertinti ekstruduotų pašarų poveikį avių produktyvumui.
Įvertinti ekstruduotų pašarų poveikį ėriukų augimo spartai.
Įvertinti ekstruduotų pašarų poveikį mėsos kokybei.
Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2014 – 2017 metais LSMU Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje. Bandymas buvo atliktas laikantis gyvūnų gerovės įstatymo. Tyrimams atliktas „X“ ūkyje esančiame Birţų raj. Bandymui atrinktos Lietuvos juodgalvių veislės avys ir Tekselių veislės avys, iš kurių sudaryta kontrolinė ir tiriamoji grupės. Tyrimui avys buvo atrinktos panašaus amţiaus maţdaug 4-5 metų. Po 8 avis skirtingų veislių buvo suskirstytos į kontrolinė ir tiriamają grupes. Tiriamosios grupės avys per parą gavo 0,5 kg ekstruduoto pašaro (3 lentelė), šieno ir siloso (2 priedas). Kontrolinė grupės gavo tą patį pašarą tik ekstruduotas pašaras buvo pakeistas 0,5 kg per parą aviţų ir
mieţių mišiniu (1 priedas). Avys pradėjo ėriuotis apie vasario mėnesį, jos ir toliau buvo
šertos tuo pačiu pašaru, kontrolinės ir bandomosios grupės sudarytu pašaru
Gimusiems ėriukams tiriamosioms grupės ėriukams duota 0,4 kg ekstruduoto pašaro per parą, kontrolinės grupės ėriukams – aviţų, mieţių mišinys po 0,4 kg per parą. Ėriukai ekstruduotą pašarą ir aviţų ir mieţių mišinį gavo nuo 20 dienos iki nujunkymo(1 pav.).
Atlikus bandymą nustatyta, kad Tekselių veislės avių ėriukai kuriems buvo duodamas ekstruduotas pašaras buvo 19,4 ± 0,1 proc. didesnis nei Tekselių veislės avių ėriukai, kurių pašaro sudėtyje nebuvo ekstruduoto pašaro. Lietuvos juodgalvių atsivestų ėriukų svorį buvo 0,12±0,1 kg didesni nei tų avių kurios negavo ekstruduoto pašaro.
Nustatyta, kad Lietuvos juodgalvių ėriukų vidutinis dienos priesvoris iki 3 mėnesio visose grupėse buvo didesnis, negu Tekselių veislės ėriukų.
7
Tiriamosios grupės Tekselių veislės ėriukų priesvoris nuo 3 mėnesio lyginant su kontrolinės grupės Tekselių veislės ėriukais buvo 36,8±0,1 proc. (p>0,05) didesnis.
Bandymo metu nustatyta, kad abiejų veislių grupės, kuriose ėriukai gavo ekstruduotą pašarą norimą 40 kg svorį pasiekė per 4 mėnesius.
Nustatyta, kad Tekselių veislės vidutinė skerdenos išeiga buvo 49,51±0,1 proc., o Lietuvos juodgalvių vidutinė skerdenos išeiga buvo 0,14±0,1 proc. (p>0,05) didesnė negu Tekselių veislės.
8
Summary
Effect of extruded feed on sheep productivity The work carried out: Gediminas Martinaitis
Work supervisor: associate professordr. Rolandas Stankevičius
Volume of the paper: 45 pages, 2 tables, 14 pictures (graphs, charts), 60 sources of literature. The scope and the goals of the paper:
The scope: to evaluate the effect of extruded feed on sheep productivity, livestock growth rate
and meat quality.
The goals:
Assess the effect of extruded feed on sheep productivity.
Assess the effect of extruded feed on the livestock growth rate.
Assess the effect of extruded feed on meat quality.
This particular Scientific-research work was carried out in 2014-2017 at the department of Animal Breeding and Nutrition of the Veterinary Academy of the Lithuanian Academy of Health Sciences. The test was conducted in accordance with the "Law on Animal Welfare and Protection of the Republic of Lithuania" No. XI-2271, 3 October 2012. The research was carried out in the "X" farm in Birţai region. 16 Lithuanian Blackhead sheep and Texel breed sheep were selected for testing and control groups of each sheep breedwere formed. 4-5 year old sheep have been selected for the experiment. The sheep were divided into investigative and control groups, 8 sheep in each. The test group of both sheep breeds daily received 0.5 kg extruded feed (3 table), hay and haylage (1 annex) the control groups received the same feed, but the extruded feed was replaced with a mixture of oats and barley
of 0.5 kg per day (2 annex).
When lambs born testing group got 0.4 kg of extruded feed per day was given, while control groups of both breeds received a mixture of oats and barley of 0.4 kg per day. The lambs were given 0.4 kg of feed per day. The lambs received extruded feed from 20 days to weaning (at 4 months).
9
The test showed that the lambs of the Texel breed fed on extruded fodder were 19.4 ± 0.1% higher than the lambs of the Texel breed, which did not receive extruded feed. The weight of lambs of the Lithuanian Blackheadbreed was 0.12 ± 0.1 kg higher than that of the sheep which did not receive extruded feed.
It was found out that the average daily weight gain bythe Lithuanian Blackhead lambs up to 3 months in all groups was higher than that of the Texel breed lambs.
The weight gain by the Texel breed lambs from the 3rd month was 36.8 ± 0.1% higher compared with the 4th group of Texel breed lambs.
The test determined that both groups of lamb varieties that received extruded feed, the desired 40 kg weight of a lamb was reached within 4 months.
It was also determined that the average carcass yield of the Texel breed was 49.51 ± 0.1%, while the average carcass yield of the Lithuanian Blackhead sheepwas 0.14 ± 0.1% higher than that of the Texel breed.
10
1. Įvadas
Europos sąjungos lygmenyje grieţtėjantiems gyvūnų gerovės reikalavimams, o ir augant maistinių gyvūnų augintojų norams bei vartotojų sąmoningumas, keičia ir formuoja naują poţiūrį į gyvulininkystės sektorių [27].
Sparčiai vystantis avininkystei auga ir susidomėjimas, avių mitybiniais poreikiais ir jų tenkinimu. Dėl to norint gauti kuo daugiau aukštos kokybės produkcijos, avių augintojai yra priversti savo ūkiuose imtis naujovių. Avių augintojai norėdami išlikti konkurencingi nebeapsiriboja įprastais avių racionais (šienas, ţolė, runkeliai ar silosas) jie ieško kaţko naujo ir inovatyvaus. Dėl to pašarų gaminimo sektorius tokiems ūkininkams pasiūlė ekstruduotus pašarus [25].
Avininkystėje svarbu ne tik šėrimas, bet ir gyvulių laikymo sąlygos. Šiuolaikinis avių augintojas stengiasi ieškoti paţangesnių metodų, kad ūkyje būtų galimybė tobulinti laikymo sistemą, ne ką maţiau svarbus gerinanti maistinių gyvūnų laikymo sąlygas. Šiuolaikinis ūkininkas siekdamas maţinti aplinkos taršą stengiasi kuo daugiau viską perdirbti. Nuolat tobulėjanti rinka ūkininkus nuolatos verčia diegti inovatyvias naujoves savo ūkiuose. Neišimtis ir avių laikytojai, kurie siegdami atpiginti ūkio kaštus diegia modernesnes technologijas [6].
Praėjusio šimtmečio mokslininkai teigė, kad 1980 metų Europos ţemyne vyravo supratimas, kad gyvulininkystė technologija turėtų būti orentuota į ekonomiką ir palankesnias darbo sąlygas, o nuo praeito amţiaus 8 – ojo dešimtmečio laikytojai suprato, kad maistinių gyvulių laikymo sitema, kuri padeda sumaţinti aplinkos taršos klausimą, tampa vis didesnių priotitetu. Šiuolaikinis avių augintojas nuolatos ieško optimalių būdų, kaip maţinti darbo ir jėgos sąnaudas, tam pasitelkiant įvairius techninius sprendimus [1].
Nuo pat gyvūnų prijaukinimo buvo svarbų jų gaunamas produkcijos kiekis (kuo daugiau tuo geriau). Vėliau pastebėta, kad gaunamos produkcijos kiekis ir kokybė glaudţiai buvo susijusi su gyvūnų mityba. Nors dar nuo seno pastebėta, kad avys pašarams neišrankios, tačiau vis daugiau atliekamų bandymų parodė, kad avių aukštam produktyvumui būtinas tinkamai subalansuotas jų šerimas. Labai svarbu, kad avys gautų būtiną kiekį energijos, maistinių medţiagų, mikro ir makro elementų, vitaminų. Tyrimais įrodyta, kad ankščiau minėtų medţiagų trūkumas iššaukia avių liesėjimą, prastą apsivaisinimo koeficientą, atvestų ėriukų svoris būna maţas, o patys ėriukai silpnesni ir vangesni [9].
11
Šiuolaikinė gyvulininkystė jau neįsivaizduojama be ekstruduotų pašarų. Moksliniai tyrimai rodo, kad gyvulius šeriant ţole ar silosu ir papildomai duodant grūdų ar paprasto kombinuotojo pašaro gyvuliai įsisavinti gali iki pusės šio papildomo pašaro. Dėl to didelė tokio pašaro energijos dalis išnaudojama virškinimui, o jame esantis per didelis krakmolo kiekis gali sukelti acidozę. Tokiu atveju yra tik palaikoma gyvulių gyvybė, jų svoris auga prastai, o primilţis – maţas [56].
Ekstruduojant grūdus, 50 proc., kurį atlieka gyvulio skrandis, gali atlikti specialus įrenginys – ekstruderis. Jo pagalba avių organizmas ekstruderio pagalba gauto pašaro energiją pasisavins dalimis, taip pat suskaldytą krakmolą įsisavins geriau ir taip priaugs daugiau svorio [45].
Darbo tikslas:
Įvertinti ekstruduotų pašarų poveikį avių produktyvumui, ėriukų augimo spartai, bei mėsos kokybei.
Darbo uţdaviniai:
Įvertinti ekstruduotų pašarų poveikį avių produktyvumui.
Įvertinti ekstruduotų pašarų poveikį ėriukų augimo spartai.
12
2. Literatūros apţvalga
2.1 Avininkystės ir produkcijos pasiskirstymas Lietuvos Respublikoje ir uţ jos ribų
Pagal viešai skelbiamą VĮ ŢVIKVC ūkinių gyvūnų registro internerinio puslapio duomenimis pastebėjome, kad 2017 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikoje uţregistruotų avių skaičius sudarė nepilnai 164 tūkst. vnt. Palyginus su tuo pačių laikotarpių prieš metus pastebimas padidėjas 11,6±0,1 proc. Nuo 2016 sausio 1 d. iki 2017 sausio 1 d. laikotarpiu Lietuvoje buvo įregistruota daugiau kaip 10,400 tūkst. avių laikytojų, o tai sudarė apie 4,8 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu [57].
VĮ ŢVIKVC skelbia, kad daugiausia avių ir jų laikytojų tiriamu laikotarpiu buvo įregistruota Alytaus rajono savivaldybėje daugiau kaip11,300 tūkst. avių ir 888 laikytojai (ankščiau minėtoje savivaldybėje vienam laikytojui tenka apie 13 avių). Vertinant pagal vienam laikytojui daugiausiai tekusių avių pirmavo Radviliškio rajono savivaldybėje – po 39 avis, Šiaulių miesto ir Birţų rajonų savivaldybėse – po 30 avių, Akmenės rajono savivaldybėje – po 29 avis, o maţiausiai teko Šilalės ir Kupiškio savivaldybėms po 10 avių, Kretingos, Pasvalio, Jonavos ir Kelmės po 11 avių [57].
2017 m. sausio–birţelio mėn. ES avienos ir oţkienos eksportas, palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 32,6 proc. ir sudarė 47,99 tūkst. t (skerdenos svorio). 2017 m. I pusmetį daugiausia avienos ir oţkienos ES eksportavo į Libiją – 15,51 tūkst. t ir į Jordaniją – 8,82 tūkst. t (į kurias eksportas atitinkamai sudarė apie 32,3 proc. ir 18,4 proc viso ES avienos ir oţkienos eksporto kiekio) [57].
Analizuojamu laikotarpiu avienos ir oţkienos eksportas 10,2 proc buvo sumaţintas į Libaną (iki 1,64 tūkst. t), Jordaniją – 8,1 proc. (iki 8,82 tūkst. t). 2017 m. sausio–birţelio mėn., palyginti su 2016 m. sausio–birţelio mėn., avienos ir oţkienos importas į ES šalis sumaţėjo 19,1 proc. ir sudarė 110,33 tūkst. t. Tai labiausiai lėmė maţėjanti avienos pasiūla iš Naujosios Zelandijos, kuri yra didţiausia avių ir oţkų skerdenų tiekėja ES šalims (2017 m. sausio–birţelio mėn. sudarė 87,7 proc. nuo ES avienos ir oţkienos importo kiekio). Tiriamuoju laikotarpiu Naujoji Zelandija į ES šalis eksportavo 96,79 tūkst. t avienos – 20,5 proc. maţiau, palyginti su 2016 m. sausio–birţelio mėn. [57].
Aviena yra smarčiai populiarėjantis produktas, kuris uţima tik 3 proc. pasaulio mėsos rinkos. Kinijoje suvartojama daugiausiai pasaulyje avių ir oţkų mėsos net apie 28 proc. Palyginti nemaţą kiekį oţkų ir avių mėsos suvartoja ir Indija apie 6 proc. Avininkystė ir
13
oţkininkystė Europoje labiausiai paplitusi Vidurţiemio jūros regionuose, labiausiai Graikijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje[29;30].
2.2 Gaunama produkcija iš avių ir ėriukų
Gaunama produkcija yra labai įvairi. Ţmogus panaudoti gali avių išorės produkciją tokia kaip vilna ir vidine – mėsą ar pieną. Pasaulyje vyrauja daugybė skirtingų veislių avių. Vienos veislės turi aukštą produktyvumą, kitos turi skirtingas išvaizdos, sudėjimo ir interjero savybes. Pagal tai kokią avių savybė stipriausiai išreikšta yra išskiriami produktyvumo tipai:
Mėsos (pasiţymi didesniu raumenų kiekiu, tačiau galimas maţesnis primilţis), Vilnos sudėtis,
Pieno (pasiţymi dideliu primilţiu, tačiau gali būti maţiau išreikšti skeleto raumenys), kailio,
riebalų [44].
Mėsinių veislių avių skeleto kaulai, ankščiau sukietėja to pasekoje jie būna plonesnis ir maţesni. Tai įtakoja gausus avių šėrimas jauname amţiuje. Kitas reikšmingas faktorius yra tai, kuomet pašaruose yra mineralinių medţiagų per didelis kiekis [44;50].
Tokios savybės ūkininkų labai vertinamos, nes avies skerdenoje kaulų svoris, lyginant su mėsos,riebalų ir kitų audinių svoriu, yra santykinai maţesnis, dėl to iš gyvūno galima gauti didesnė mėsos ir riebalų išeiga, todėl augintojas gauna daugiau pajamų. Iš avių gaunama pagrindinė produkcija – pienas, vilna ir mėsa [44;50].
2.2.1. Aviena ir ėriena
Avių skerdenos klasifikuojamos į du tipus: aviena ir ėriena. Tinkamiausiomis ir skaniausiomis skoninėmis savybėmis pasiţymi jaunų iki 40 kg svorio ėriukų mėsa. Tokios mėsos sudėtyje gausu fiziologiškai aktyvių peptidų [55]. Ėrienos mėsa laikoma tokia kai avys, buvo paskersta iki vienerių metų amţiaus, o nuo vienerių metų amţiaus avių skerdenos mėsa laikoma aviena.
Palyginus avių mėsos baltymų kiekį (vidutiniškai iki 20 proc.), riebalų kiekį (vidutiniškai iki 16 proc.) ir kaloringumą (iki 208 kcal) pastebėta, kad avių iki vienerių metų mėsos savybės yra panašios į jautienos mėsos savybes [54].
14
Išdorotas avies kūnas kuriame nėra vidaus organų (išskyrus inkstai ir jų riebalai), kailio nulupto kartu su oda, galvos (kuri buvo pašalinta nuo atlantinės pakaušio jungties), kojų (nupjautų ties riešo ir kulno sąnarius), uodegos (nupjautos tarp 6 ir 7 uodegos slankstelio), tešmens, vadinamas skerdena [53].
Prekiaujamos avienos ir ėrienos mėsos kokybinės savybės priklauso nuo mėsos sultingumo, skoninių savybių (jaučiamas specifinis avių mėsos skonis ar ne), spalvos (kuo šviesesnė tuo vertingesnė). Aštrensis avių mėsos kvapas daţniausiai būna vyresnių kaip vieneri metai avių lyginant ją su jaunų iki metų avių mesa. Pastebėta ir tai, kad jaunų avių mėsa yra šviesesnė lyginant mėsos spalvą su vyresnių avių mėsos spalva. Tačiau yra išimčių kai avių pašaruose jaučiamas geleţies trūkumas mėsos spalva taip pat būna šviesesnė [53; 55]. Mėsos spalvą, sultingumą ir aštrumą taip pat apsprendţia ir avių veislės, lytis, amţiaus, kondicijos koficientas ir šėrimo ypatybės. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad mėsos skoninės savybės geriausios buvo iki vienerių metų amţiaus avių, kurios buvo vidutinio įmitimo. Tokių avių mėsos spalva labiau buvo panaši į norimą marmuro spalvą. Tamsesnė su stipriau išreikštu kvapu buną tų veislių avių kurios linkusios daug judėti [53; 55].
Tiramų gyvūnų mėsos maistingumas ir mėsos kokybinės savybės priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių kaip:
paveldimumas arba genetika,
veislinių savybių (peininės ar mėsinės avys), amţius (iki vienerių metų avių mėsa vertingiausia),
mityba (pvz trūkstant racione geleţies mėsa būna šviesesnė), stresas (avys kurios patiria didesnį stresą mėsos kokybė prastėja). Taip pat mėsos kokybė svarbūs ir poskerdiminiai faktoriai:
laikymo aplinkos temperatūra ir taiko tarpas kaip greitai skerdena patenka į šaldymo patalpą,
mėsos atvėsinimo trukmė iki +2- +5o
C, brandinimo,
15
Visi ankščiau minėti veiksniai gali įtakoti tiek chemines kiek ir fiziologines avių mėsos savybes [48].
Nuo riebalų lokalizacijos vietos priklauso avių mėsos kokybė. Jauniems ėriukams riebalai kaupiasi inkstų, ţarnų pasaito, vėliau riebalų skaitulos atsideda tarp raumenų ir po oda. Marmarišką mėsa daro riebalai įsiterpę tarp raumenų pluoštų, dėl to riebalų atisdėjimas raumenyse yra pageidaujamas. Taip pat toks riebalų atisdėjimas raumenyse pagerina jos skonines ir maistines savybes [49;53].
Gyvūniniuose riebaluose randami vitaminai A, E ir D. Šie vitaminai pakankamai svarbūs ţmogaus organizmui. Avių lytis, amţius, veislė turi reikšmės riebalų kaupimuisi organisme, kuo maistinis gyvūnas vyresnis tuo riebalų kaupimasis didesnis. Taip pat patelės yra linkusios į didesnį riebalų kaupimą. Mėsinių vieslių avys linkusios raumenis kaupti poodyje ir raumenyse, o pieninės avių veislės labiau linkusios riebalus kaupti ant vidaus organų [49;53].
1 lentelė. Mėsos maistingumas pagal gyvūnų rūšis[50].
Avių ir ėriukų mėsos kokybę taip pat lemia daug kitų parametrų tokių kaip: pH, mėsos kietumas, vandens rišlumas mėsoje, mėsos maistingumas [12].
Baltymų kiekis daţnai gali nulemia ir mėsos maistingumą. Maistinė baltymų vertė priklauso nuo to, kokia yra aminorūgščių sudėtis tenkina organizmo poreikius. Kai nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekis neatitinka optimalaus dydţio, kai kurios aminorūgštys organizme ne visiškai panaudojamos [15].
16
Mėsos vandeningumas priklauso nuo individo veislės, amţiaus, kondicijos koficiento ir mitybos įpatumų. Atlikti moksliniai bandymai parodė, kad avienos kietumas priklauso ne tik nuo gyvūnų veislės, bet taip pat ir kaip koreliuoja sarkomerų ilgis ir mėsos rūgštingumo. Vandeningumas priklauso taip pat nuo skerdimo tipo (ar skerdimo metu buvo nautotas apsvaiginimas) bei amţiaus, priešskerdiminio avių įmitimo, tarpraumeninių ir ant vidaus organų atisidėjusių riebalų kiekio [5; 8; 11; 32].
2.2.2 Avių pienas
Prekybinis avių melţimas yra ganėtinai nauja ţemės ūkio pramonės šaka, prasidėjusi maţdaug prieš 30 metų. Pramonė vis dar maţa, tačiau ji auga. Dauguma avių pienas naudojami specialių sūrių gamybai [17].
Avių pienas pasaulyje vartojamas maistui. Galima naudoti švieţią arba perdirbtą į įvairių rūšių sūrius ar jogurtą. Tiesa Lietuvoje avių produkcija dar ne tokia populiari lyginant su kitomis Europos šalimis. Avių pienas pasiţymi didelių maistingu, skaninės savybės ţenkiai jaučiamos lyginant su karvių pienų [51;53].
2 lentelė. Įvairių gyvulių pieno cheminė sudėtis procentais [51].
Vertinant su karvių ar oţkų pienu, avių pienas labiau koncentruotesnis ir riebesnis (riebumas svyruoja 5-8 proc. ribose). Avių pieno spalva baltesnė uţ karvės pieną, nes pieno riebaluose nėra karotino pigmento. Avių piene daugybė vitaminų (A, C, D, E, B grupės), aminorūgščių, mineralinių medţiagų, ypač daug yra kalcio. Gamybininkai paskaičiavo, kad reikia 4 litrų avies pieno tam, kad pagamintų kilogramą kieto sūrio. Gamyboje iš avių pieno gaminama varškė ir jogurtas. Sviestas retai gaminamas nes ganėtinai sunus procesas išgauti jį. Be to, jis turi avies pieno prieskonį, būna minkštas ir nepatvarus. Specifinį skonį ir aromatą pienui ir jo produktams teikia pieno riebalai [ 19; 43; 53].
17 2.2.3 Kita produkcija gaunama iš avių
Atskiroms pramonės šakoms reikalingi ne tik avių vilna, kailiai, mėsa, riebalai ar pienas. Pavyzdţiui, iš avių kraujo gaminami kraujo miltai ir kai kurie preparatai, o smegenys, lieţuvis, inkstai, kepenys, širdis ir kiti organai yra tinkami ţmonių maistui. Avių ţarnos naudojamos ne tik dešrelėms kimšti, iš jų daromos teniso rakečių ir muzikos instrumentų stygos bei siūlai ţaizdoms susiūti. Karakulinių ir kitų kailiukinių ėriukų, paskerstų 1–3 dienų amţiaus, mėsa naudojama konservams ir mėsos kaulų miltams. Iš avių nagų ir ragų gaminami kaulų miltai ir klijai. Iš tikrojo skrandţio (šliuţo) sulčių gaminami vaistai ir specialus raugas sūrių pramonei. Vilnos riebalinis prakaitas, surinktas vilnos plovimo fabrikuose, naudojamas farmakologijos pramonėje lanolino gamybai. Audiniai, apdoroti lanolinu, saugo nuo radiacijos. Be to, vilnos riebalai naudojami gaminant kokybiškus kremus, kaip neuţšąlantis tepalas lėktuvams. Kailių fabrikuose nukirpta nuo avikailių vilna naudojama veltinių, dirbtinio kailio ir fetro (plonos veltinės medţiagos) gamybai. Avių mėšlas – ne tik gera trąša, dykumų rajonuose tai ir puikus kuras [35; 53].
2.3 Avių šėrimas
Energijos trūkumas tiesiogiai įtakoja avies vystymąsi, paros priesvorį, ėriavedţių reprodukcines savybes, avių primilţio maţėjimą. Stiprus energijos trūkumas gali iššaukti net ėriukų mirtingumus. Neretai avių augintojai mano, kad pašaras kuriame galima rasti tinkamos kokybės ganyklinių pievų ţolės, šieno pagaminto iš tokių pievų ar vis daţniau naudojamo silosuoto pašaro gali pakakti avių mitybai, tačiau toks mastymas klaidingas, nes tokio pašaro gali pakakti tik pagrindiniams avių energijos reikalavimams [3; 31].
Intensyvioje avininkystėje to tikrai nepakaks, nes siekiant greitesnio ir efektyvesnio augimo ir aukšto primilţio palaikymui gali prireikti pašarus papildyti ekstruduotais pašarais ar bent grūdine kultūra [3; 31].
Avių ir oţkų virškinamumui skrandyje labai svarbūs yra mikrobinės kolonijos, jų pagalba gaminamos amino rūgštys, kurios bus reikalingos tolimesnei produkcijos gamybai. Skrandyje esant silpnai mikrobinei populiacijai, kurią neretai turi jauno avys, reikalinga į racioną įtraukti aukštos kokybės baltymus [31].
Šiuolaikinis ūkininkas turėtų ţinoti, kad svarbu tenkinant baltymų poreikį avių mityboje tam, kad padidintų avių produktyvumą. Yra pastebėta, kad augimo ir vystymosi problemų atsiradimo viena iš prieţaščių yra baltymų trūkumas.
18
Baltymingais pašarais galime laikyti tuos, kurių sudėtyje yra nemaţai ankštinių augalų, formuojant tokį pašarą neuţtenka atsiţvelgti vien tik į baltymų kiekį taip pat svarbu ir tokio pašaro savikaina [16; 33].
Įvertinus šiuos aspektus geriausias pasirinkimas – ţirniai, kuriuos palankiai vertina Europoje ir Lietuvoje [16].
Lektinai ir taninai tai antimitybinės medţiagos, kurių galima surasti ţirniuose, kurie daţnai naudojami tam, kad praturtinti pašarą baltymais. Šios medţiagos neigiamai veikia avių augimą. Taip pat tokios medţiagos sunkiai virškinamos [28].
Baltymų reikšmę rodo atlikti ėriukų šėrimo tyrimai, kurių sausojoje medţiagoje apie 12±2 proc. sudarė ţali baltymai, vidutiniai paros priesvoriai gauti maţesni, o lygiagrečiai kita ėriukų grupė gavusi 5±2 procentais baltymingesnį pašarą paros priesvoriai buvo didesni. Tai rodo, kad baltymingas pašaras svarbus rodiklis paros priesvoriui [10; 23].
Haddad kartu su bendraminčiais (2001) išanalizavę atliktų bandymų duomenis pateikė prielaidas, kad optimaliausi skaičiai gaunami, kai ėriukų raciono SM baltymingumas yra 16 proc. Tačiau tai nesutampa su kitais autoriais, kurie teigia, kad baltymų kiekis racione turėtų būti didesnis negu 16 proc. [10; 23].
2.3.1 Ėringų avių šėrimas
Šėrimas subalansuotais pašarais turi tiesioginės įtakos ėriukų atsivedimo sklandumui. Esant optimaliam avių įmitimui pastebėta, kad ėriukai atvedami gyvybingesni ir jų mirtingumas būna maţas, tačiau pastebėta ir tai, kad nutukusios avys sunkiau ėriuojasi [37].
Siekint išryškinti rujos poţymius ir ovogeneze būtina prieš kergimą šerti tinkamai subalansuotu pašaru. Tai viena iš būdų kaip pagerinti avies apsivaisinimą. Siekiant padidinti avių vaisingumą į mitybą galima įtraukti ankštinių augalų: liucernoją, rausvuosiuosius dobiluosus, nes jie turi estrogeninių medţiagų [37].
Siekiant pagerinti avių sklandesnį atsivedimą rekomenduojama nuo 14 iki 21 dienų prieš kergimą ir nuo 14 iki 21 dienos po kergimo avių racijoną papildyti baltymų kiekiu [37].
Įprastas ėringumas trunka kiek ilgiau nei 5 mėn. Pirmajją ėringumo puse iki 3 mėn. vaisius auga lėtai ir tinkamos kondicijos avims uţtenka įprasto pašaro, kurį jos gauna(pvz. kokybiškas šienas (kuriame būtų liucernos ar dobilų), silosas, šakniavaisiai (runkeliai, išspaudos). Paskutinės 60 dienų vaisiaus priaugimas ţenklai padidėja [4; 14].
19
Tuo laiku būtina uţtikrinti, kad racionas būtų kuo optimalesnis į numatomą racioną po apsiėriavimo – netruktų baltymų, mineralinių medţiagų. Avys turi būti tinkamo svorio, nes liesų arba riebių avių vaisiaus atsivedimas būna komplikuotas, galimas net negyvų ėriukų atsivedimas [50].
Atlikti mokslininkų tyrimai parodė, kad pasikeitus avies mitybai iki 1,5 mėn. ţenkliai pagerėja avies reprodukcinės savybės ir didesnis gimusių ėriukų svoris, pagerėja imuninės sistema.[25;26].
2.4 Ekstruduoto pašaro nauda avims
Avys kaip ir kiti gyvuliai, turi būti šeriami grieţtai laikantis šėrimo normų. Tinkamas pašaro parinkimas įtakoja gerą medţiagų pasisavinamumą, to pasekoje gerėja produkcijos kokybiniai rodikliai. Avims pašaras yra reikalingas tam, kad galėtų augti, išlaikyti savo kūno masę, sintetinti pieną, auginti vilną [43; 44; 51].
Apykaitos energija – pagrindinis rodiklis, kuris apibrėţiamas paruoštose avių mitybos normų gairėse. Tokia energiją organizmas gauna skaidydamas angliavandenius, riebalus ir baltymus gautus su pašaru. Optimalios racionų normos apskaičiuotos remiantis efektyviam avių šėrimui [50;53].
Avių augintojas turi suprasti, kad norėdamas gauti maksimalią produkcijos išeigą ir kartu nepaţeisti įsakymų reglamentuojančių gyvūnų gerove, turi uţtikrinti visavertį avių šėrimą, kad gyvūnas gautų visas reikalingas maisto medţiagas. Maisto medţiagų reikmė priklauso nuo avių:
amţiaus, lyties,
ėringumo trukmės ir periodo,
laktacijos intensyvumo ir laktacijų skaičiaus, produkcijos kilmės ir jos kiekio,
avių veislių [50;53].
Gyvūnų mokslas teigia, kad įprastom organizmo funkcijos palaikyti reikia apie 80 įvairių biologiškai aktyvių elementų. Daugelį medţiagų gyvas organizmas sugeba sintetinti
20
pats, tačiau yra ir tokių maistinių medţiagų, kurių organizmas pats sintetinti nesugeba ir turi gauti su pašarais, norint palaikyti organizmo pusiausvyrą [50;53].
Viena iš naujesnių pašaro formų yra ekstruduoti pašarai. Ekstrudacija yra gana sudėtingas procesas susidedantis iš virinimo ir dţiovinimo, kuris paprastai naudojamas tiek ţmonių, tiek naminių gyvūnų maisto pramonėje [17].
Procesas kada iš pasirinktos ţaliavos pasitelkiant aukštą temperatūrą staiga išgarinamas visas viduje buvęs vanduo vadinamas ekstruzija. Tuo pačiu metu pasitelkiant presus produktui galima pagaminti norimo dydţio granules[7].
Ekstrudacija apima garo ir trinties derinį, kaip šilumos šaltinius, kad naudojant slėgį būtų galima paruošti reikalinga formulę. Naudojant tokį procesą, didelis spaudimas sukelia krakmolo molekulių sprogimą, kas įtakoja unikalią formulę [17].
Pašarų gamybos specialistai pastebėjo, kad norint sumaţinti antimaistinių medţaigų kiekį pašaruose galimą jį ekstruduoti. Pastebėta, kad pašariniai lubinai, kurie naudojami daugelyje pasaulio šalių savo sudėtyje turi nemaţai karčiųjų aklaloidų ir glikozidų. Būtent dėl šių medţiagų lubinų šėrimas maistiniams gyvūnams yra ganėtinai ribojamas [2].
Tačiau gamybininkai atliko bandymus ir pastebėjo, kad panaudojus ekstrudavimo procese pašarinius lubinus stipriai sumaţėjo alkaloidų, ir būtent dėl šios prieţasties lubinus kaip pašarinę ţaliavą buvo galima panaudoti visaverčių pašarų gamyboje [2].
Ekstruduoti pašarai taip pat teigiamai veikia ėrienos kokybinius rodiklius. Ragni ir kt. 2014 metais atliktas tyrimas parodė, kad ekstruduotų linų sėmenų priedas mėsinių avių mityboje skatino greitesnį augimą, didino skerdenos išeigą [33]. Bandymas taip pat parodė, kad linų sėmenų priedas turėjo teigiamą įtaką mėsos šviesumui, arahidono riebalų rūgšties kiekiui, bei bendram omega-3 riebalų rūgščių kiekiui. Padidėjęs vitamino E kiekis slopino mėsos lipidų oksidacinius procesus laikymo metu.
Ragni kartu su kitais pakistano mokslininkais teigia, kad norint gauti aukštesnės maistinės vertės mėsą vienas iš būdų avių ir ėriukų racionus papildyti arba visai pakeisti ekstruduotu pašaru [33].
2.5 Ekstruduotų pašarų privalumai
Gaminimo procesas pagerina virškinamumą ir energijos prieinamumą, suskaidant krakmolą, baltymus ir riebalus. Virškinamumas pagerinamas apie 90 procentų plonajame
21
ţarnyne, sumaţėja nesuvartoto pašaro kiekis, kuris patenka į storąjį ţarnyną fermentacijai [17].
Ekstruduoti pašarai sumaţina kolitų paplitimą, kadangi didţioji dalis virškinama plonajame ţarnyne [17].
Ekstrudacijos procesas sukuria pašarą, kuris yra dvigubai didesnio tankio, nei ,,laisvas“ grūdų mišinys arba granulė su tomis pačiomis sudedamosiomis dalimis, ko pasekoje lėtėja ėdimo greitis, maţiau pririjama oro, kas gali įtakoti kolitą. Ilgesnis kramtymas skatina seilių išsiskyrimą, kurios būtinos skrandţio opos prevencijai, nes seilės veikia kaip skrandţio rūgšties buferis [17].
Sumaţinamas suvartojamų pašarų kiekis, dėl to kad gyvūnas turi ilgesnį laiką kramtyti. Daugelis gyvūnų savininkų pastebi, kad pašarų suvartojimas sumaţėja, bet gaunama ta pati ar net didesnė nauda produktyvumui [17].
Ekstruduotuose pašaruose yra maţesnis dulkių lygis, kas sumaţina kvėpavimo takų ligų galimybę [17].
Ekstrudacijos proceso esanti šiluma ir slėgis naikina bakterijų ir virusų potencialą. Dėl maţesnio drėgmės kiekio ilgėja ekstruduotų pašarų galiojimo laikas [17].
22
3. Tyrimo metodika ir organizavimas
3.1. Tyrimo laikas, vieta, sąlygos
Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2014 – 2017 metais LSMU Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų veisimo ir mitybos katedra. Bandymas buvo atliktas laikantis gyvūnų gerovės įstatymo”.
Tyrimams ėriavedės buvo auginamos avininkystės ūkyje „X“ Birţų raj. Ūkis laiko daugiau kaip 1500 individų. Pagrindinės auginamos avių veislės – Lietuvos juodgalvės ir Tekselių veislės avys (mėsinių avių veislė). Bandymui atrinktos Lietuvos juodgalvių veislės avys ir Tekselių veislės avys, iš kurių sudaryta kontrolinė ir tiriamoji grupės.
Tyrimui avys buvo atrinktos panašaus amţiaus maţdaug 4-5 metų. Po 8 avis skirtingų veislių buvo suskirstytos į kontrolinė ir tiriamają grupes. Tiriamosios grupės avys per parą gavo 0,5 kg ekstruduoto pašaro (2 pav.), šieno ir siloso (1 priedas). Kontrolinė grupės gavo tą patį pašarą tik ekstruduotas pašaras buvo pakeistas 0,5 kg per parą aviţų ir mieţių mišiniu
(2 priedas)
Avys pradėjo ėriuotis apie vasario mėnesį, jos ir toliau buvo šertos tuo pačiu pašaru, kontrolinės ir bandomosios grupės sudarytu pašaru (1 pav.).
Gimusiems ėriukams tiriamosioms grupės ėriukams duota 0,4 kg ekstruduoto pašaro per parą, kontrolinės grupės ėriukams – aviţų, mieţių mišinys po 0,4 kg per parą. Ėriukai ekstruduotą pašarą ir aviţų ir mieţių mišinį gavo nuo 20 dienos iki nujunkymo(1 pav.).
23
1 pav. Bandymų schema
Tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse buvo atliekami svėrimai gimus ėriukams buvo apskaičiuotas ėriavedţių vislumo vidurkiai grupėse (kiek ėriukų mirė atvedimo metu ir kiek ėriavedţių atvedė dvynukus ar trynuks). Svėrimai atlikti ėriukams gimus, po 3 mėn., po 4 mėn., ir po 6 mėn. Sveriama buvo prieš rytinį šėrimą. Avių kraujas buvo imamas 3 mėnesį po ėriavimosi. Ėriukų kraujas buvo imami 4 mėnesį po gimimo.
3.2. Cheminiai kraujo tyrimai
Kraujo tyrimai buvo atliekami NMVRVI Kauno teritorinio skyriaus cheminių tyrimų poskyryje. Kraujo mėginiai buvo imami į mėgintuvėlius su konservantu heparinu. Mėginiuose buvo tirtas:
24
Fosforo kiekis (SDP 5.4.4.K.33:2014) Bendrieji baltymai (SDP 5.4.4.K.51:2014) Kalcis (SDP 5.4.4.K.32:2014)
Magnis (SDP 5.4.4.K.36:2014)
3.3. Mėsos technologinių ir cheminių savybių tyrimai
Mėsos bandymai buvo atliekami LSMU VA Gyvūnų auginimo technologijų instituto, Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje. Mėsos bandiniai buvo analizuojami praėjus 2 dienom po avių paskerdimo. Mėsos bandiniai buvo atrinkti iš nugaros raumenų (musculus longissimus dorsi). Visi atrinkti skirtingų avių veislių mėsos bandiniai iki įvertinimo laikyti + 3°C temperatūroje.
Vertintome ėrienos pH, vandeningumą, ėrienos virimo nuostolius [18;36].
3.4. Ekstruduoto pašaro sudėtis ir šėrimo normos
Ekstruduotas pašaras buvo pagamintas AB „Kauno Grūdai“ įmonės. Įmonės pagaminto ekstruduoto pašaro mėsinėms avims pašaro sudėtį įeina: kukurūzai, cukrinių runkelių grieţiniai, kviečiai, saulėgrąţų rupiniai, sojų rupiniai, aviţos, rapsų išspaudos, ţirniai, augalinis aliejus, vitamininis mineralinis papildas [60].
2 pav. Komercinio ekstruduoto pašaro kokybiniai rodikliai [60].
Remiantis gamintojo rekomendacijomis rekomenduojama šėrimo norma dienai 300 - 500 g vienam gyvuliui. Rekomenduojama, kad avys nuolat turėtų švieţio vandens [60].
25 3.5. Statistinis duomenų apdorojimas
Tiriamojo darbo metu gauti duomenys apdoroti kompiuterinę programą „Microsoft Office Excel 2010“. Buvo suskaičiuoti statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai, imties dydţiai, rezultatų standartini nuokrypi, vidurkių paklaidos. Mokslinio – tiriamojo darbo gauti rezultatai buvo laikomi statistiškai patikimais, kai p<0,05.
26
4. Tyrimų rezultatai
4.1. Tiriamųjų avių grupių ėriukų augimo dinamika
Analizuojant gimusių ėriukų vidutinį svorį (3 pav.) pastebėjome, kad tiriamojoje grupėje atvesti jaunikliai buvo didesni nei bandomojoje grupėje. Vidutinis gimusių Tekselių veislės jauniklių svoris tiriamojoje grupėje buvo 1,09±0,34 kg didesnis lyginant su kontrolinėje grupėje gimusiais Tekselių veislės jaunikliais.
Pastebėjome, kad Lietuvos juodgalvių veislės jauniklai tiriamojoje grupėje gimė 11,32±0,1 proc. maţesni lyginant su tos pačios grupės Tekselių veislės jaunikliais, tačiau 8,72±0,01 proc. Didesni lyginant su kontrolinės grupės Lietuvos juodgalvių veislės jaunikliais.
Analizuojant kontrolinės grupės jauniklius pastebėjome, kad vidutinis gimusių Lietuvos juodgalvių veislės jauniklių svoris buvo 1,86±0,01 proc. Didesnis negu tos pačios grupės Tekselių veislės jauniklių.
3 pav. Vidutinis gimusių ėriukų svorio pasiskirstymas tarp tiriamųjų grupių ir veislių Vertinant vidutinį ėriukų svorį iki 3 mėnesio (4 pav.) pastebėjome, kad tiriamosios grupės abiejų veislių jauniklių paros priesvoris buvo didesnis negu kontrolinės grupės ėriukų.
Iki 3 mėnesio vidutinis paros priesvoris tiriamojoje grupėje Tekselių veislės jauniklių buvo 0,358±0,046 kg/parą, o Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų paros priesvoris tiriamojoje grupėje buvo 0,01±0,009 kg/parą didesnis lyginant su Tekselių veislės ėriukais iš tiriamosios grupės.
27
Vertinant Tekselių veislės ėriukų priesvorį iš tiriamosios grupės pastebėjome, kad jis 1,76 karto didesnis negu kontrolinės grupės Tekselių veislės jauniklių, o vertinant Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų vidutinius paros priesvorius pastebėjome, kad tiriamosios grupės ėriukų buvo 1,75 karto didesnis lyginant su kontroline grupe.
Iš paveikslėlio taip pat matyti, kad iki 3 mėnesio didesnis vidutinis paros priesvoris tiek tiriamojoje grupėje tieks kontrolinėje grupėje buvo Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų.
4 pav. Vidutinis ėriukų dienos priesvoris iki 3 mėnesio tarp tiriamųjų grupių ir veislių Vertinant vidutinį ėriukų svorį nuo 3 iki 4 mėnesio (5 pav.) matėme, kad tiriamosios grupės abiejų veislių jauniklių paros priesvoris buvo apie 2 kartus didesnis negu kontrolinės grupės ėriukų.
Lyginant analizuojamų grupių vidutinius paros priesvorius nustatėme, kad tiriamojoje grupėje Tekselių veislės jauniklių priesvoris buvo 0,380±0,067 kg/parą, o Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų paros priesvoris tiriamojoje grupėje buvo 0,015±0,005 kg/parą didesnis lyginant su Tekselių veislės ėriukais iš tiriamosios grupės.
Vertinat Tekselių veislės ėriukų priesvorį iš tiriamosios grupės pastebėjome, kad jis 0,140±0,023 kg didesnis negu kontrolinės grupės Tekselių veislės jauniklių, o vertinant Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų vidutinius paros priesvorius nuo 3 iki 4 mėnesio
28
pastebėjome, kad tiriamosios grupės ėriukų buvo 0,141±0,034 kg didesnis lyginant su kontroline grupe.
Iš paveikslėlio taip pat matyti, kad nuo 3 iki 4 mėnesio didesnis vidutinis paros priesvoris tiek tiriamojoje grupėje tieks kontrolinėje grupėje buvo Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų.
Lyginant vidutinius paros priesvorius iki 3 mėnesio (4 pav.) ir nuo 3 iki 4 mėnesio (5 pav.) pastebėjome, kad nuo 3 mėnesio Tekselių veislės ėriukų priesvoris tiriamojoje grupėje padidėjo 0,022±0,008 kg/parą, o Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų padidėjo 0,027±0,006 kg/parą. Kontrolinėje grupėje Tekselių veislės ėriukų vidutinis paros priesvoris padidėjo 0,037±0,01 kg/ parą, o Lietuvos juodgalvių paros priesvoris padidėjo 0,044±0,009 kg/parą.
5 pav. Vidutinis ėriukų dienos priesvoris nuo 3 iki 4 mėnesio tarp tiriamųjų grupių ir
veislių
Analizuojant vidutinį ėriukų svorį po 4 mėnesių (6 pav.) pastebėjome, kad tiriamosios grupės ėriukų vidutinis svoris buvo 41,87±0,4 kg, o kontrolinės grupės 26,21±0,7 kg.
Iš paveikslėlio matyti, kad tiriamosios grupės Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų svoris 3,6±0,1 proc. Didesnis negu Tekselių veislės ėriukų.
Vertinant Tekselių veislės ėriukų vidutinį svorį tiriamojoje grupėje su kontrolinės grupės Tekselių veislės ėriukais nustatėme, kad tiriamosios grupės ėriukai buvo 1,58 karto
29
sunkesni negu kontrolinės grupės ėriukai, o lyginant tiriamojoje grupėje Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų svorį su kontroline grupe buvo 16,62 karto didesni.
Analizuojant kontrolinės grupės jauniklius pastebėjome, kad vidutinis Lietuvos juodgalvių veislės jauniklių svoris buvo 0,3 kg sunkesni negu tos pačios grupės Tekselių veislės jaunikliai.
6 pav. Vidutinis ėriukų svoris 4 bandymo mėnesį tarp tiriamųjų grupių ir veislių
4.2. Tiriamųjų avių grupių produktyvumas
Analizuojant vidutinį gimusių ėriukų skaičių tenkantį vienai aviai grupei (7 pav.) pastebėjome, kad daugiaisiai ėriukų atsivedė Tekselių veislės ėriavedės – 1,86 ėriuko. Dėl to galima daryti išvadą, kad daugiau kaip pusė grupėje esančių ėriavedţių atsivedė daugiau kaip vieną ėriuką.
Analizuojant Lietuvos juodgalvių veislės ėriavedţių vidutinį ėriukų skaičių tenkantį vienai aviai taip pat patome, kad šis rodiklis didesnis kaip 1,5 tai reiškia, kad grupėje taip pat daugiau kaip pusė ėriavedţių atsivedė daugiau kaip vieną ėriuką.
Lyginant tiriamosios grupės Tekselių veislės ėriavedţių vislumą pastebime, kad jis buvo 6,6±0,1 proc. Didesnis negu Lietuvos juodgalvių toje pačioje grupėje.
Pastebėjome, kad kontrolinėje grupėje ėriavedţių vislumas buvo maţesnis nei tiriamojoje grupėje.
30
7 pav. Vidutinis gimusių ėriukų skaičius grupėse
4.3. Tiriamųjų avių grupių ėriukų kraujo cheminiai rodikliai
Tiriant fosforo kiekį ėriukų kraujyje po 3 mėnesių (8 pav.) pastebėjome, tiriamosios grupės Tekselių veislės ir Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų kraujas buvo normos ribose.
Vidutinis fosforo kiekis Tekselių veislės ėriukų tiriamojoje grupėje 5,45±0,35 mg%, o Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų kraujyje nustatytas 0,61±0,21 mg% didesnis fosforo kiekis.
Vertinant kontrolinės Tekselių veislės ėriukų vidutinį forforo kiekį kaują nustatėme, kad jo trūksta (nustatyta 4,31 mg%, norma nuo 4,5 iki 7,5 mg%).
Kontrolinėje grupėje Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų kraujyje nustatėme taip pat fosforo trūkumą.
31
8 pav. Vidutinis ėriukų fosforo kiekis (mg%) 3 bandymo mėnesį tarp grupių ir veislių Vertinant bendrųjų baltymų kiekį ėriukų kraujyje po 3 mėnesių (9 pav.) pastebėjome, kad kontrolinės grupės abiejų veislių ėriukų kraujyje trūko baltymų. Tiriamosios grupės ėriukų kraujyje nustatėme bendrųjų baltymų norma.
Vidutinis bendrųjų baltymų kiekis Tekselių veislės ėriukų tiriamojoje grupėje 6,74±0,12 mg%, o Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų kraujyje nustatytas 0,11±0,05 mg% maţesnis bendrųjų baltymų kiekis.
9 pav. Vidutinis ėriukų bendrųjų baltymų kiekis (g%) 3 bandymo mėnesį tarp grupių ir
32
Vertinant vidutinį kalcio kiekį ėriukų kraujyje po 3 mėnesių (10 pav.) pastebėjome, kad kontrolinėje abiejų veislių ėriukų grupėje kraujyje trūko kalcio.
Analizuojant tiriamąją grupė pastebėjome, kad ėriukų kraujyje kalcio kiekis buovo normos ribose.
10 pav. Vidutinis ėriukų kalcio kiekis (mg%) 3 bandymo mėnesį tarp grupių ir veislių
4.4. Tiriamųjų avių grupių ėriukų skerdenos ir mėsos rodikliai
Iš grupių buvo atrenkamas sunkiausias ir lengviausias ėriukas ir buvo skerdţiami. Analizuojant vidutine Tekselių veislės ėriukų skerdenos išeigą (11 pav.) pastebėjome, kad ėriukų skerdenos išeiga buvo 8,84 proc. (p>0,05) didesnė lyginant su kontroline grupe.
Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų vidutinė skerdenos išeiga kontrolinėje grupėje buvo 8,8 proc. didesnį lyginant su kontrolinės grupės Lietuvoas juodgalvių veislės ėriukais.
Taip pat pastebėjome, kad Tekselių veislės vidutinė skerdenos išeiga buvo didesnė negu Lietuvos juodgalvių.
Pastebėtina ir tai, kad kontrolinės grupės ėriukai buvo skerdţiami praėjus 4 mėnesiams nuo bandymo pradţios, o kontrolinės grupės ėriukai praėjus 6 mėnesiams.
33
11 pav. Vidutinė ėriukų skerdenos išeiga tarp tiriamųjų grupių ir veislių
Analizuojant vidutinį ėriukų mėsos pH (12 pav.) pastebime, kad tiriamosios grupėje Tekselių veislės ėriukų pH buvo 5,69±0,05, o Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų 5,65±0,05 (p>0,05).
Vertinant pH kiekį kontrolinėje grupėje Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų mėsoje nustatytas pH 0,7±0,01 buvo maţesnis lyginant su Tekselių veislės ėriukų mėsa iš tos pačios grupės.
34
Analizuojant vidutinį ėriukų mėsos vandeningumą (13 pav.) pastebime, kad tiriamojoje grupėje Tekselių veislės ėriukų mėsos vandeningumą buvo 3,38±0,07 proc., o Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų 0,02 proc. (p>0,05) maţesnis. Vertinant vandeningumo kiekį kontrolinėje grupėje pastebima, kad Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų mėsoje vandeningumas buvo 3,36 proc. maţesnis lyginant su Tekselių veislės ėriukų mėsa iš tos pačios grupės.
13 pav. Vidutinis vandeningumas procentais ėriukų mėsoje
Vertinant vidutinį ėriukų mėsos virimo nuostolį (14 pav.) pastebime, kad tiriamojoje grupėje Tekselių veislės ėriukų mėsos virimo nuostolis buvo 23,29±0,03%, o Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų 0,12 % didesnis. Vertinant virimo nuostolio kiekį kontrolinėje grupėje pastebima, kad Lietuvos juodgalvių veislės ir Tekselių ėriukų mėsoje virimo nuostolis buvo vienodas (27,82±0,1,2 proc).
35
36
5.
Rezultatų aptarimas
Augant avininkystės susidomėjimui, analizuojant avių mitybinius poreikius ir šių poreikių gerinimu siekant gauti kuo daugiau aukštos kokybės ţaliavos. Todėl augintojai neapsiriboja įprastais pašarais, kurie neretai yra tik dalis būtinojo raciono, tačiau susidomėjo bei pradėjo naudoti ekstruduotus pašarus, kurie gali padėti išvengti ligų susijusių su mityba.
Remiantis mūsų atliktais tyrimais X ūkyje nustatėme, kad pakeitus avies mitybą ankstyvuoju ėringumo laikotarpiu (iki 20 dienos) ţenkliai pagerėja avies paros priesvoris. Mūsų eksperimento rezultatai sutampa su mokslininkų [3; 17]. Tyrimų rezultatais jie taip pat teigia, kad tinkamai subalansuotas racionas turi įtakos didesnių ėriukų atsivedimui. Tačiau Hopkins kartu su kitais mokslininkais teigia, kad svarbesnis faktorius atvesti didesnius ėriukus yra ėriavedţių dydis ir tik paskiau seka tinkamas racionas [12].
Mokslininkų 2015 metais atliktas tyrimas parodė, kad Tekselių veislės ėriukų vidutinis paros priesvoris buvo 0,350 kg per parą [17]. Mūsų gauti tyrimai sutapo tik iš dalies, nes mūsų darbe vidutinis paros priesvoris iki 3 mėnesio buvo 0,008 kg per parą didesnis, o nuo 3 iki 4 mėnesio vidutinis paros priesvoris lyginant su Karaca ir kitų mokslininkų duomenimis buvo 0,03 kg per parą didesnis [17].
Mūsų tirime taip pat pastebėjome, kad daugiau kaip pusė Tekselių veislės ėriavedţių atsivedė dvynukus ir vidutinis ėriuko skaičius tenkantis vienai ėriavedei tiriamojoje grupėje buvo 1,875, o kontrolinėje grupėje buvo 1,5. Šis rodiklis sutampa su kitų mokslininkų duomenimis, jie taip pat teigia, kad Tekselių veislės avių vislumas, esant tinkamam racijonui gali butį kad daugiau kaip pusė ėriavedių ves dvynukus [34;37;46].
Zapasnikienėsteigiamu Lietuvos juodgalvių avių skerdenos išeiga siekia 45–50 proc. Mūsų tyrime Lietuvos juodgalvių skerdenos išeiga tiriamojoje grupėje buvo 48,73±0,1 proc., kontrolinėje 41,4±0,15 proc. taigi sutapo su mokslininkės atliktu tyrimu. Remiantis Čekijos Respublikos mokslininkų atliktais tyrimais, kurie sako kad Tekselių veislės ėriukų skerdenos išeiga yra nuo 45-48 % sutinkame tik iš dalies, nes savo darbe nustatėme Tekselių veislės vidutinė skerdenos išeiga tiriamojoje grupėje – 50,64 proc., o kontrolinėje 41,8 proc. [46].
Honikel kartu su kitais mokslininkais teigia, kad mėsos vandeningumas priklauso nuo gyvūno rūšies, amţiaus, individualių savybių, įmitimo ir šėrimo. Taip pat jie teigia, kad mėsos vandeningumas priklauso nuo augimo intensyvumo. Mūsų darbe nustatėme, kad ėriukų mėsos tiriamojoje Tekselių veislės ėriukų grupėje mėsos vandeningumą buvo 3,38±0,07, o Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų 0,02 % (p>0,05) maţesnis [11].
37
Techeira kartu su kitais bendraminčiais ėriukų mėsos pH vertė svyruoja nuo 5,5 iki 5,9. Mūsų atlikto bandymas parodė, kad tiriamojoje grupėje Tekselių veislės ėriukų pH buvo 5,69±0,05, o Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų 5,65±0,05 (p>0,05), kontrolinėje grupėje pH tekselių veislės ėriukų buvo 5,65±0,05, o Lietuvos juodgalvių 5,61±0,1 [47].
Atliktas tyrimas taip pat parodė, kad tiriamosios grupės cheminiai kraujo tyrimai buvo geresnis lyginant su kontroline grupe. Teik Lietuvos tiek uţsienio mokslininkai taip pat sutinka su teiginiu, kad tinkamai subalansuotas pašaras turi įtakos kraujo cheminiams rodikliams [6;12;24;34].
38
6. Išvados
1. Tiriamosios Tekselių veislės grupėje vidutinis ėriukų skaičius tenkantis vieniai aviai -
1,86±0,1 ėriuko, Lietuvos juodgalvių 0,12 ėriuko maţiau lyginant su tiriamają Tekselių veislė grupe. (p>0,05).
2. Ėriukai kurie gavo ekstruduotą pašarą, norimą priesvorį (40 kg) pasiekė per 4
mėnesius. tiriamojoje grupėje Tekselių veislės ėriukų vidutinis priesvoris buvo 41,09±0,56 kg (p>0,05), o Lietuvos juodgalvių tiriamojoje grupėje priesvoris buvo 42,65±0,34 kg (p>0,05), kontrolinėje grupėje Tekselių veislės ėriukų svoris 6 bandymo mėnesį buvo 40,86±0,47 kg, o Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų svoris buvo 40,3±0,25 kg (p>0,05).
3. Tekselių veislės ėriukų dienos priesvoris tiriamojoje grupėje iki 3 mėnesio – 0,358 kg,
Lietuvos juodgalvių – 0,368, o nuo 3 mėnesio iki 4 mėnesio vidutinis paros priesvoris tiriamojoje grupėje Tekselių veislės ėriukų – 0,380 kg per parą, Lietuvos juodgalvių 0,395 kg per parą (p>0,05). Kontrolinėje grupėje Tekselių veislės ėriukų dienos priesvoris iki 3 mėnesio – 0,203 kg per parą, Lietuvos juodgalvių – 0,210 kg per parą, o nuo 3 mėnesio iki 4 mėnesio vidutinis paros priesvoris tiriamojoje grupėje Tekselių veislės ėriukų – 0,240 kg per parą, Lietuvos juodgalvių 0,254 kg per parą (p>0,05).
4. Tekselių veislės ėriukų vidutinė skerdenos išeiga buvo didesnė negu Lietuvos
juodgalvių
5. Tiriamojoje grupėje Tekselių veislės ėriukų mėsos vandeningumą buvo 3,38±0,07, o
Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų 0,02 % maţesnis, pH tiriamojoje grupėje Tekselių veislės ėriukų buvo 5,69±0,05, o Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų 5,65±0,05 (p>0,05), mėsos virimo nuostoliai tiriamojoje grupėje Tekselių veislės ėriukų buvo 23,29±0,03%, o Lietuvos juodgalvių veislės ėriukų 0,12 % didesnis (p>0,05).
39
7.
Pasiūlymas
1. Avių augintojams rekomenduoju ėriavedţių racioną papildyti 300 g, o ėriukų 500 g ekstruduoto pašaro tam, kadpadidinti produkcijos kiekius gaunamus iš avių ir taip padidinti pelną.
40
8. Literatūros sąrašas
1. Araujo, R. C.; Pires, A. V.; Susin, I.; Mendes, C. Q.; Rodrigues, G. H.; Packer, I. U. and Eastridge, M. L. 2008. Milk yield, milk composition, eating behavior, and lamb performance of ewes fed diets containing soybean hulls replacing coastcross (Cynodon species) hay. Journal of Animal Science 86:3511-3521.
2. Arsan C, Seker E. Effects of processed white lupin seed (Lupinus albus L.) on growth performance of japanese quail. Revue Méd. Vét. 2002; 153(10): 643-646.
3. Barchiesi-Ferrari Claudia, Anrique René. Degradation in the rumen of lupin (Lupinus albus L.) and pea (Pisum sativum L.) seed proteins. Animal Feed Science and Technology. 2000; 92(3–4):215–236.
4. Bartkevičiūtė Z., Černauskienė J., Kulpys J. Gyvulių mitybos laboratoriniai ir praktikos darbai. Vilnius. 2009. P. 63–75.
5. Berge P, Sa˜nudo C, Sanchez A, Alfonso A, Stamataris C, Thorkelsson G, Piasentier E, Fisher AV. Comparison of muscle composition and meat quality traits in diverse commercial lambs. J. Muscle Foods. 2003; 14: 281–300.
6. Blizgys R., Cesna J. Gyvulininkystes technologiju inţinerija. Mokomoji knyga. Akademija. 2012. P. 5.
7. Europos sąjungos komisijos reglamentas dėl pašarinių ţaliavų katalogo SANCO/12581/2010 Rev. 3 (POOL/D2/2010/12581/12581R3-EN.doc, Briuselis; 2011. 8. Fisher AV, Enser M, Richardson RI, Wood JD, Nute GR, Kurt E, Sinclair LA, Wilkinson
RG. Fatty acid composition and eating quality of lamb types derived from four diverse breed production systems. Meat Sci. 2000; 55:141–147.
9. Gruber L., Pockl E., Maierhofer G., Ringdorfer F., Steiner B. Production of sheep and goat milk depending on bread, forage quality and concentrate level. Agricaltural and research centre HBLFA Raumberg–Gumpenstein, Austria. 2003. P. 1–5.
10. Haddad S. G., Nasr. R. E, Muwalla M. M. Optimum dietary crude protein level for finishing Awassi lambs. Small Ruminant Research, 2001 Jan; 39(1):41-46.
11. Honikel OK. Aktualles aus der internationalen Fleischforschung. Fleiush Wirtschaft. Frankfurt am Main. 2004; 5.
12. Hopkins DL, Geesink GH. Protein degradation post mortem and tenderisation. In: Du, M., McCormick, R. (Eds.), Muscle Biology and Meat Science. CRC Press, Taylor & Francis Group, USA; 2009, p.149–173.
41
13. Hopkins DL., Stanley, D.F., Martin, L.C., Ponnampalam, E.N., van de Ven, R.,. Sire and growth path effects on sheep meat roduction. 1.Growth and carcass characteristics. Aust. J. Exp. Agric. 2007; 47:1208–1218.
14. Jeroch H., Šeškevičienė J., Kulpys J. Ţemės ūkio gyvulių ir paukščių mitybos fiziologinės reikmės. Kaunas. 2004. p. 89-94.
15. Jukna Č, Jukna V, Valaitienė V, Korsukovas A. Skirtingų rūšių gyvūnų mėsos kokybės palyginamasis įvertinimas. Veterinarija ir zootechnika. 2007; 37:59.
16. Juknevičius S., Čiţinauskas D. Įveţtinių soju rupinių keitimo vietiniais pašarais galimybė. ISSN 1392-2130. Veterinarija ir zootechnika. 2001. T. 15(37). p. 45-49.
17. Karaca S., Yılmaz A, Kor1 A., Bingöl M. , Cavidoglu S., and Ser G. The effect of feeding system on slaughter-carcass characteristics, meat quality, and fatty acid composition of lambs. Leibniz Institute for Farm Animal Biology. 2015. P. 121-129.
18. King-Brink M, Sebranek JG. Combustion Method for Determination of Crude Protein in Meat and Meat Products: Collaborative Study, Ibid. 1993; 76:787–793.
19. Letschert U. Das Jahr mit Milchschafen. Ulmer. 2003. P. 101-113
20. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. 2012 m. spalio 3 d. Nr. XI-2271.
21. LST EN 14104:2003 Riebalų ir aliejaus produktai. Riebalų rūgščių metilesteriai (RRME). Rūgščių skaičiaus nustatymas.
22. LST EN ISO 12966-2:2011 Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Riebalų rūgščių metilesterių dujų chromatografija. 2 dalis. Riebalų rūgščių metilesterių paruošimas (ISO 12966-2:2011).
23. Manso T., Mantecon A.R., Giraldez F.J., LavinP., Casteo T. Animal performance and chemical bady composition of lambs fed diet with different protein steflements. Small Ruminant Research.1998;29:P.185-191.
24. Miliauskaitė U. Probiotiko „PRO-BYT 15“ įtaka ėriukų fiziologinei būklei ir produktyvumui. Magistro darbas. Kaunas. 2015. P. 9-20.
25. Munoz C, Carson AF, McCoy MA, Dawson LER, O’Connell NE, Gordon AW. Effect of plane of nutrition of 1- and 2-year-old ewes in early and mid-pregnancy on ewe reproduction and offspring performance up to weaning. Animal. 2009; 3 (5) 657–669. 26. Munoz C, Carson AF, McCoy MA, Dawson LER, O’Connell NE and Gordon AW:
42
nutrition on ewe reproduction and offspring performance to weaning. Animal. 2008; 2 (1): 52–63.
27. Nouiainen J. Development of tools for the nutritional management of dairy cows on silage-based diets. Daktaro disertacija. 2004. Helsinki. P. 72.
28. Palacios M., Easter,R. A., Hymowitz T.,Soltwedel K. T and Pettigrew J. E.. Effect of soybean variety and processing of growth performance of young chicks and pigs. Journal of Animal Science. 2004. T. 82(4). P.1108-1114.
29. Pethick D.W., Jacob R.H. Animal factors affecting the meat quality of Australian lamb meat. Meat science. 2014. Vol. 96. Issue 2. P. 1120-1123.
30. Pirisia A., Lauret A., Dubeuf J.P. Basic and incentive payments for goat and sheep milk in relation to quality. Small Ruminant Research. 2007. Vol. 68(1). P. 167-178.
31. Pond W.G., Churc C.D., Pond K.R., Schoknecht P.A. Basic animal nutrition and feeding. John Wiley & Sons. Hoboken. 2005. P. 440.
32. Purchas RW, Sobrinho AGS, Garrick DJ, Lowe KI. Effects of age at slaughter and sire genotype on fatness, muscularity, and the quality of meat from ram lambs born to Romney ewes. J. Agric. Res. 2002; 45: 77–86.
33. Ragni M, Toteda F, Tufarelli V, Laudadio V, Facciolongo A, Dipalo F, Vicenti A. Feeding of Extruded Flaxseed (Linum usitatissimum L.) and Pasture in Podolica Young Bulls: Effects on Growth Traits, Meat Quality and Fatty Acid Composition. Pakistan J. Zool. 2014; 46(4): 1101-1109.
34. Rekomendacijos gyvulininkystei 2013. Rekomendacijos. Sudarytoja R. Nainienė. Baisiogala. P. 12–14.
35. Rodríguez-Ortegaac T., Bernuésac A.,Olaizola A.B. c Brown T.M. Does intensification result in higher efficiency and sustainability?. Journal of Cleaner Production Volume 144, 2017, Pages 171-179.
36. Schilling E. Muskelstruktur und Fleischqualität. Tierzucht und Zuchtsbiologie. 1966; 2: 219–243.
37. Sheath G., Theriez M., Caja G. Grassland farm systems for sheep production. Proceed. 4 th Int. Symp. On Nutrition of herbivores. Clermont- Ferrand, INRA Editions, Paris. P.527-550.
38. Soxhlet F. Die gewichtsanalytische Bestimmung des Milchfettes, Polytechnisches J. (Dingler's). 1879; 232: 46.
43
39. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4.K.32. Bendrojo kalcio kiekio nustatymas kraujo serume Vilkinsono metodu. Kaunas. P 1-3.
40. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4.K.33. Neorganinio fosforo nustatymas bebaltyminiame kraujo filtrate, naudojant amonio molibdatą bei amonio vanadatą. Kaunas. 2014. P 1-3.
41. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4.K.36. Neorganinio magnio kiekio nustatymas bebaltyminiame kraujo filtrate su titano geltonuoju. Kaunas. 2014. P 1-3.
42. Standartinė darbo procedūra SDP5.4.4.K.51. Bendrųjų baltymų nustatymas kraujo serume. Kaunas 2014. P 1-4.
43. Steven H. Umberger, Extension Animal Scientist, Virginia Tech, May 1, 2009 44. Šimkienė A., Šimkus A. Ėriukų auginimas. Mano ūkis. Nr.9. 2009. P. 58–59.
45. Šiukščius A. Pašarų kokybės įvertinimas avininkystės ūkiuose avių ėringumo laikotarpiu ir jų poveikio bandų reprodukcijos rodikliams tyrimas. Ţemės, maisto ūkio, ţuvininkystės ir kaimo plėtros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2015-2020 metų programa. Tarpinė ataskaita. Baisogala; 2015.
46. Štolc L., Ptáček M., Stádník L., Lux M., EFFECT OF SELECTED FACTORS ON BASIC REPRODUCTION, GROWTH AND CARCASS TRAITS AND MEAT PRODUCTION IN TEXEL SHEEP. Acta Universitatis agriculturae et silviculturae mendelianae Brunensis. Volume LIX No. 5. 2011. P. 247-252.
47. Teixeira A, Batist S, Delfa R, Cadavez V. Lamb meat quality of two breeds with protected origin designation. Influence of breed, sex and live weight. Meat Science. 2005; 71 (3): 530–536.
48. Torrescano G, Sánchez A, Peñúñuri F, Velázquez J, Sierra T. Características de la canal y calidad de la carne de ovinos pelibuey, engordados en Hermosillo, Sonora BIOtecnia. 2009; 11(1):41-50.
49. Valsta L. M., Tapanainen H., Mannisto S. Meat fats in nutrition. A rewiew. Meat Science. 2005. 70. P. 525-530.
50. Zapasnikienė B. Mėsinės avys. Lietuvos gyvulininkystės institutas. Baisiogala. 2003. P. 32-36.
51. Zapasnikienė B. Pieninė avininkystė. Lietuvos gyvulininkystės institutas. Baisiogala. 2006. P. 1-7.
44
52. Zapasnikienė B., Ribikauskienė D. Avių, oţkų ir triušių šėrimas. Baisiogala. 2005. P. 5– 7.
53. Zootechniko ţinynas. Baisiogala, 2007.
54. Анисимов Е. Н., Скрябина Л. Ю. Баранина – ценный продукт питания. Сборник научных трудов ставропольского научно-исследовательского института животноводства и кормопроизводства 2005. T.1. № 1 C. 11–13. 55. Филатов А. С., Забелина М. В., Белова М. В., Кочтыгов В. Н. Мясная продуктивность и химический состав мяса молодняка овец и коз. Овцы, козы, шерстяное дело. 2011. № 3. C. 67–69. Interneto šaltiniai: 56. http://kauno-grudai.lt/default/lt/naujienos/kg_naujienos/siuolaikine
avininkyste_jau_neisivaizduojama_be_ekstruduotu_pasaru Prieiga per internetą naudota 2017-06-15.
57. http://www.vic.lt/ Prieiga per internetą naudota: 2017-05-12
58. http://decirestradicionalescanarios.blogspot.lt/2013/11/de-manana-manana-cria-el-carnero-la-lana.html Prieiga per internetą naudota: 2017-02-12
59. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.083EC9CC29FD Prieiga per internetą naudota 2014-10-10
60. http://www.kauno-grudai.lt/default/lt/prekes/ekstruduota_produkcija/ekstruduoti_ pasarai_mesinems_avims Prieiga per internetą naudota 2017-01-30.
45
Priedai
1 priedas. Kontrolinės grupės
ėriavedţių racionas
2 priedas. Tiriamosios grupės ėriavedţių racionas
3 priedas. Kontrolinės grupės ėriukų
racionas
4 priedas. Tiriamosios grupės ėriukų
