KURKUMINOIDŲ IR KAROTENOIDŲ ĮVERTINIMAS DAŽINIŲ CIBERŽOLIŲ (CURCUMA LONGA L.) ŽALIAVOSE

(1)

!

DARBAS!ATLIKTAS!ANALIZINĖS!IR!TOKSIKOLOGINĖS!CHEMIJOS!KATEDROJE!(KLINIKOJE,!

INSTITUTE)!

PATVIRTINIMAS!APIE!ATLIKTO!DARBO!SAVARANKIŠKUMĄ"

Patvirtinu," kad" įteikiamas" magistro" baigiamasis" darbas" „Kurkuminoidų" ir" karotenoidų" įvertinimas"

dažinių"ciberžolių"(Curcuma'longa"L.)"žaliavose"instrumentinės"analizės"metodais“."

1."Yra"atliktas"mano"paties"(pačios)."

2."Nebuvo"naudotas"kitame"universitete"Lietuvoje"ir"užsienyje."

3."Nenaudojau"šaltinių,"kurie"nėra"nurodyti"darbe,"ir"pateikiu"visą"naudotos"literatūros"sąrašą."

Elektroniniu" laišku" patvirtinu," o" darbas" bus" pasirašytas" pasibaigus" karantino" ir" ekstremaliosios"

situacijos"dėl"COVIDT19"pandemijos"Lietuvos"Respublikoje"laikotarpiui."

"

"""""""""""""""""""""2020T05T06""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""Greta"Ruzgaitė"

(data)'''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''(autoriaus'vardas,'pavardė)'''''''''''''''''''''''''(parašas)' '

' '

PATVIRTINIMAS!APIE!ATSAKOMYBĘ!UŽ!LIETUVIŲ!KALBOS!

TAISYKLINGUMĄ!ATLIKTAME!DARBE!

Patvirtinu"lietuvių"kalbos"taisyklingumą"atliktame"darbe."

Elektroniniu"laišku"patvirtinu,"o"darbas"bus"pasirašytas"pasibaigus"karantino"ir"ekstremaliosios"

"

""""""""""""""""""""2020T05T06"""""""""""""""""""""""""""""""""""""Greta"Ruzgaitė"

' '

MAGISTRO!BAIGIAMOJO!DARBO!VADOVO!IŠVADA!DĖL!DARBO!GYNIMO!

"

!

' '

(2)

MAGISTRO!BAIGIAMASIS!DARBAS!APROBUOTAS!KATEDROJE!(KLINIKOJE,!INSTITUTE)!

!

(aprobacijos'data')'''''''''''''''''''''''(katedros'(klinikos,'instituto)'vedėjo'(<os)'(vadovo'(<ės))'''''''''''''''''''''(parašas)' '''''''''''vardas,'pavardė)'

' '

Baigiamojo!darbo!recenzentas!

!

"

'''''''''(vardas,'pavardė)'''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''(parašas)' '

!!!

Baigiamųjų!darbų!gynimo!komisijos!įvertinimas:!

"

''''''(data)'''''''''''''(gynimo'komisijos'sekretoriaus'(<ės)'vardas,'pavardė)'''''''''(parašas)"

!

"

(3)

FARMACIJOS FAKULTETAS

ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA

"

!

GRETA RUZGAITĖ

!

KURKUMINOIDŲ IR KAROTENOIDŲ ĮVERTINIMAS DAŽINIŲ CIBERŽOLIŲ (CURCUMA LONGA L.) ŽALIAVOSE

INSTRUMENTINĖS ANALIZĖS METODAIS

Magistro baigiamasis darbas

!

! Darbo vadovė:

Doc. dr. Rūta Marksienė

!

!!

!

KAUNAS, 2020

(4)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė Prof. dr. Ramunė Morkūnienė

KURKUMINOIDŲ IR KAROTENOIDŲ ĮVERTINIMAS DAŽINIŲ CIBERŽOLIŲ (CURCUMA LONGA L.) ŽALIAVOSE

INSTRUMENTINĖS ANALIZĖS METODAIS

Magistro baigiamasis darbas

Recenzentas:

Darbo vadovė:

Doc. dr. Rūta Marksienė Darbą atliko:

Magistrantė Greta Ruzgaitė

KAUNAS, 2020

(5)

TURINYS

SANTRAUKA ... 5

SUMMARY ... 6

PADĖKA ... 7

SANTRUMPOS ... 8

SĄVOKOS ... 9

ĮVADAS ... 10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1. Dažinė ciberžolė (Curcuma longa L.) ... 13

1.2. Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) vaistinė žaliava ... 14

1.3. Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) saugumas ir kontraindikacijos ... 14

1.4. Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) šakniastiebų cheminė sudėtis ... 15

1.5. Kurkuminoidai ... 16

1.6. Kurkumino farmakokinetika ... 16

1.7. Karotenoidai ... 17

1.8. Karotenoidų farmakokinetika ... 18

1.9. Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) šakniastiebių preparatų vartojimas ir farmakologinės savybės ... 19

1.9.1. Karotenoidų farmakologinis poveikis ... 20

1.9.2. Kurkuminoidų farmakologinis poveikis ... 20

1.10. Karotenoidų bei kurkuminoidų nustatymo metodai ... 22

2. TYRIMO METODIKA ... 24

2.1. Tyrimo objektas ... 24

2.2. Tyrimo metu naudotos medžiagos ir reagentai ... 25

2.3. Tyrimo metu naudota aparatūra ... 25

2.4. Tirpiklio parinkimas dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) ekstraktų gamybai kurkuminoidams nustatyti ... 26

2.5. Kurkumino ekstraktų paruošimas analizei ... 27

2.6. Efektyviosios skysčių chromatografijos metodika ... 27

2.6.1. Efektyviosios skysčių chromatografijos sąlygos ... 27

2.6.2. Kokybinis ir kiekybinis kurkuminoidų įvertinimas efektyviosios skysčių chromatografijos metodu ... 28

2.7. Spektrofotometrijos metodika ... 28

2.8. Karotenoidų įvertinimas spektrofotometriniu metodu ... 29

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 30

3.1. Tinkamo tirpiklio parinkimo dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskonių ekstraktų gamybai įvertinimas ... 30

3.2. Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskonių analizės rezultatai ... 31

3.2.1. Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskonių kurkumino kokybinis įvertinimas ... 31

(6)

3.2.2. Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskonių karotenoidų kiekybinis įvertinimas ... 32 3.2.3. Kurkumino kiekybinis įvertinimas dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskoniuose ... 33 3.2.4. Demetoksikurkumino kiekybinis įvertinimas dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.)

prieskoniuose ... 34 3.2.5. Bisdemetoksikurkumino kiekybinis įvertinimas dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.)

prieskoniuose ... 35 3.2.6. Karotenoidų kiekybinis įvertinimas dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskoniuose .... 36 3.3. Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskonių kokybės įvertinimas ... 37 4. IŠVADOS ... 41 6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42

(7)

SANTRAUKA

G. Ruzgaitės magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc. dr. R. Marksienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. – Kaunas.

Pavadinimas: Kurkuminoidų ir karotenoidų įvertinimas dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) žaliavose instrumentinės analizės metodais.

Raktiniai žodžiai: ciberžolė, kurkuminas, kurkuminoidai, efektyvioji skysčių chromatografija, karotenoidai, spektrofotometrija.

Tyrimo objektas ir metodai: šio tyrimo objektas — sausi, gryni dažinės ciberžolės (Curcuma longa L.) prieskoniniai milteliai, sudėtyje neturintys kitų priedų. Prieskoninių miltelių kokybinei ir kiekybinei kurkuminoidų analizei pasirinktas efektyviosios skysčių chromatografijos (ESC) metodas. Bendram karotenoidų kiekiui identifikuoti pasirinktas spektrofotometrijos metodas.

Tyrimo tikslas: atlikti skirtingose užsienio šalyse ir tos pačios šalies, bet skirtingų gamintojų prieskoninių dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) šakniastiebių miltelių biologiškai aktyvių junginių kurkuminoidų kokybinę bei kiekybinę analizę efektyviosios skysčių̨ chromatografijos (ESC) metodu, o karotenoidų bendrą kiekį nustatyti spektrofotometrijos metodu.

Tyrimo uždaviniai: 1) pritaikyti ESC metodiką kurkuminoidų ir spektrofotometrijos metodą karotenoidų, esančių dažinių ciberžolių šakniastiebių prieskoniniuose milteliuose, kokybinės ir kiekybinės analizės tyrimams; 2) nustatyti kokybinę ir kiekybinę kurkuminoidų sudėtį taikant efektyviosios skysčių chromatografijos metodą bei nustatyti bendrą karotenoidų kiekį taikant spektrofotometrijos metodiką pasirinktuose prieskoniniuose milteliuose; 3) palyginti kurkuminoidų sudėtį ir kurkumino bei karotenoidų kiekį pasirinktuose dažinės ciberžolės augalinės žaliavos šakniastiebių milteliuose.

Tyrimo rezultatai ir išvados: atlikus tyrimą didžiausi kurkuminoidų kiekiai nustatyti Indijoje užaugintose žaliavose – P_7 (19 413,025 µg/ml) , P_6 (16 361,095 µg/ml) ir P_8 (15 106,837 µg/ml). Dėl to galima teigti, jog naudingiau rinktis žaliavą, kultivuojamą vietose, kuriose jos auga natūraliai. Tokiu būdu užauginta vaistinė augalinė žaliava bus kokybiškesnė, sukaupdama didesnį kiekį pagrindinių bioaktyvių junginių. Atlikus karotenoidų identifikavimo tyrimą, mėginyje P_3, pasižyminčiame didžiausiu karotenoidų kiekiu – 12,342 µg/ml, nustatytas mažiausias kurkumino kiekis – 3 770,5891 µg/ml. Remiantis šiais duomenimis galime teigti, jog ta pati vaistinė žaliava gali būti sukaupusi didelį kiekį vienos rūšies bioaktyvių junginių, bet labai mažą kiekį kitų svarbių junginių. Todėl negalime išskirti vieno kokybiškiausio prieskonio, sukaupusio daugiausiai naudingų junginių.

.

(8)

SUMMARY

The final master‘s thesis/ research prepared by Greta Ruzgaitė and supervised by assoc. prof. Rūta Marksienė; Department of Analytical and Toxicological chemistry, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences. – Kaunas.

The title of the master thesis: Evaluation of curcuminoids and carotenoids in turmeric (Curcuma longa L.) raw material, using instrumental analysis methods.

Key words: turmeric, curcumin, curcuminoids, high performance liquid chromatography, carotenoids, spectrophotometry.

Object and methods of the research: object of this research is dry, pure powdered turmeric (Curcuma longa L.) spices, which do not contain other added substances. The method of high performance liquid chromatography (ESC) was chosen for the qualitative and quantitative analysis of curcuminoids in spice powder. A spectrophotometric method was chosen to identify the total carotenoids content.

The aim: to perform qualitative and quantitative analysis on curcuminoids of biologically active compounds of spice turmeric (Curcuma longa L.) root powder from different manufacturers in our and foreign countries, by high-performance liquid chromatography (ESC) and total carotenoids by

spectrophotometry.

Tasks: 1) to adapt ESC and spectrophotometric methods for the qualitative and quantitative composition of curcuminoids and carotenoids in turmeric root powder; 2) to determine the qualitative and quantitative composition of curcuminoids using high performance liquid chromatography and to determine the total content of carotenoids using spectrophotometry in selected spice powders; 3) to compare the composition of curcuminoids and the content of curcumin and carotenoids in selected root powder of turmeric.

The results and conclusions of research: the study found the highest levels of curcuminoids in raw materials grown in India – P_7 (19 413,025 µg / ml), P_6 (16 361,095 µg / ml) and P_8 (15 106,837 µg / ml). As a result, it can be argued that it is more beneficial to choose raw materials that are cultivated in places where they grow naturally. The medicinal plant raw material grown in this way will be of higher quality, accumulating a larger amount of the main bioactive compounds. The carotenoid identification test showed a minimum curcumin content of 3 770.5891 µg / ml in sample P_3, which had the highest

carotenoid content of 12,342 µg / ml. Based on these data, we can state that the same pharmaceutical raw material may have accumulated large amounts of one type of bioactive compounds, but very small amounts of other important compounds. Therefore, we cannot single out one of the highest quality spices that has accumulated the most beneficial compounds.

(9)

PADĖKA

Už nuoširdžias konsultacijas ir vertingus patarimus dėkoju mokslinio darbo vadovei doc. dr. Rūtai Marksienei. Taip pat už pagalbą laboratorijoje bei analizuojant gautus rezultatus padėką skiriu lektoriui Mindaugui Marksai bei katedros prof. Liudui Ivanauskui.

"

(10)

SANTRUMPOS

COX-2 – ciklooksigenazė-2

ESC – efektyvioji skysčių chromatografija FDA – Amerikos maisto ir vaistų agentūra HDL – didelio tankio (8-11 nm) lipoproteinai LDL – mažo tankio (18-26 nm) lipoproteinai

NF-κB – baltymų kompleksas, kontroliuojantis DNR transkripciją, citokinų gamybą ir ląstelių išgyvenimą.

(11)

SĄVOKOS

Amfifiliniai junginiai – tai molekulės, turinčios tiek hidrofilinę, tiek hidrofobinę dalį.

Chilomikronai – didelė lipoproteininė dalelė, gabenanti suvirškinto maisto lipidus iš žarnyno į kitas kūno vietas.

Fitosoma – natūralaus aktyvaus ingrediento ir fosfolipido, daugiausia leitino, kompleksas, padidinantis aktyviųjų medžiagų absorbciją tiek vietiškai, tiek per burną.

(12)

ĮVADAS

Augalai žmonių gyvenime yra vartojami kaip veiksminga ir natūrali priemonė medicininiams negalavimams gydyti. Augaliniai preparatai sukelia mažiau rimtų nepageidaujamų reakcijų, nei sintetiniai, todėl tapo ypač sparčiai populiarėjantis tyrimų objekto pagrindas. [1] Net ir šiomis dienomis, atsirandant daugybei sintetinių vaistinių preparatų bei papildų, dažnai žmonės pirmenybę teikia natūralioms vaistinėms žaliavoms, kurias gali kasdien panaudoti namuose ruošiant maistą ar įvairius vaistinėmis savybėmis pasižyminčius nuovirus ir arbatas. [2] Tokiu būdu žinoma, jog bus vartojama gryna medžiaga išvengiant nepageidaujamų, šalutinius poveikius sukeliančių priedų. Dėl plataus farmakologinio spektro, sutrinti dažinių ciberžolių šakniastiebiai yra dažnai naudojami šiomis dienomis.

Dažinė ciberžolė (Curcuma longa L.) yra imbierinių (Zingiberaceae) šeimos [3], daugiametis, žolinis augalas. Tai karotenoidus, kurkuminoidus, krakmolą bei eterinius aliejus savyje kaupiantis augalas.

Paprastai sutrinti, gryni, geltonos spalvos ciberžolės milteliai yra vartojami kaip maisto dažiklis kulinarijoje ir žymimas E100 bei yra vienas pagrindinių populiaraus prieskonių mišinio kario komponentas, tradiciniams indiškams patiekalams gardinti. [4] Dėl moksliškai įrodytų farmakologinių savybių, kaip vaistinė augalinė žaliava šio augalo iškastos, surinktos ir sudžiovintos šaknys buvo atrastos ir pradėtos naudoti daugiau nei prieš 4 tūkstančius metų. [5]

Šių dienų studijose analizuojami dažinių ciberžolių šaknų bei atskirų komponentų, aptinkamų augalinėje žaliavoje, atskleidžiami farmakologiniai poveikiai. Vieni pagrindinių yra priešuždegiminis, antioksidacinis, antimikrobinis, virškinimą gerinantis, antitoksinis, antivėžinis. [6] Vieni esminių junginių, kaupiamų dažinės ciberžolės vaistinėje žaliavoje vadinami kurkuminoidais ir karotenoidais, yra plačiai vartojami dėl didelės medicininės naudos gydant įvairius negalavimus ar profilaktiškai gerinant sveikatą, tačiau literatūroje yra mažai duomenų ar dažinių ciberžolių šakniastiebių prieskoninių miltelių kokybei bei juose esančių biologiškai aktyvių medžiagų kiekiui daro įtaką augalo kilmės šalis bei skirtingas prekinis ženklas.

Šio darbo tyrimo objektas yra skirtingose šalyse užaugintų dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskoniniai milteliai, sudėtyje neturintys kitų priedų.

Kadangi didėjant ciberžolės prieskonių paklausai, gausėja ir prieskonių pasiūla, svarbu nepamiršti, jog norint pasiekti maksimaliai veiksmingą poveikį reikalingas kokybiškų žaliavų vartojimas.

Karotenoidai bei kurkuminoidai yra svarbiausi biologiškai aktyvūs junginiai, kuriuos kaupia dažinė ciberžolė bei kurie lemia augalinės žaliavos kokybę. Ciberžolės žaliavos sukauptus biologiškai aktyvių

(13)

junginių kiekius leidžia palyginti efektyviosios skysčių chromatografijos (ESC) bei spektrofotometrijos metodai.

Analizuojant gautus rezultatus, galėsime nustatyti ar skirtingose šalyse auginamų bei skirtingų prekinių ženklų parduodamų ciberžolių prieskoninių miltelių kokybė ir bioaktyvių junginių kiekis skiriasi.

Taigi, šio darbo tikslas – ištirti ir palyginti skirtingose šalyse užaugintų, skirtingų prekinių ženklų parduodamų dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) šakniastiebių miltelių kokybę bei juose esančių biologiškai aktyvių junginių kiekius.

(14)

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – atlikti skirtingose užsienio šalyse ir tos pačios šalies, bet skirtingų gamintojų dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskoninių miltelių biologiškai aktyvių junginių kurkuminoidų kokybines bei kiekybines analizes efektyviosios skysčių̨ chromatografijos (ESC) metodu, o karotenoidų bendrą kiekį nustatyti spektrofotometrijos metodu.

Darbo uždaviniai:

1. Pritaikyti ESC metodiką kurkuminoidų ir spektrofotometrijos metodiką karotenoidų, esančių dažinių ciberžolių šakniastiebių prieskoniniuose milteliuose, kokybinės ir kiekybinės analizės tyrimams.

2. Nustatyti kiekybinę biologiškai aktyvių junginių sudėtį pasirinktuose prieskoniniuose milteliuose bei įvertinti jų kokybę, taikant efektyviosios skysčių chromatografijos metodiką kurkuminoidams bei spektrofotometrijos metodą karotenoidams.

3. Palyginti kurkuminoidų sudėtį ir kurkumino bei karotenoidų kiekį pasirinktuose dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) augalinės žaliavos šakniastiebių milteliuose.

(15)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Dažinė ciberžolė (Curcuma longa L.)

"

1 pav. Dažinė ciberžolė (Curcuma longa L.)

Dažinė ciberžolė (Curcuma longa L.) tai imbierinių (Zingiberaceae) šeimos, ciberžolių (Curcuma) genties prieskoninis, vaistinis augalas. (1pav.) [3]. Kad derlingai augtų, šiam augalui reikalingas didelis kritulių kiekis bei visus metus vyraujanti 20 – 30 °C temperatūra, todėl dažinė ciberžolė kaip vienas pagrindinių prieskoninių augalų kultivuojama pietų bei rytų Azijos tropinėse srityse: Kombodžoje, Kinijoje, Indonezijoje, Laoso Liaudies Demokratinėje Respublikoje, Malaizijoje, Filipinuose, Vietname bei tropiniuose Afrikos regionuose, tokiuose kaip Madagaskaras. Vienintelė vieta, kurioje ji ypač intensyviai auga natūraliai yra šio augalo tėvynė – Pietryčių Indija, todėl nenuostabu, jog Indija pasižymi gausiausiu dažinės ciberžolės eksportu. [7]

Nors ciberžolių šeimoje vyrauja apie 80 rūšių ciberžolių: melsvoji, kvapioji, kotuotoji ir t.t., populiariausiai naudojama yra dažinė ciberžolė. Tai daugiametis žolinis augalas, išaugantis net iki 100 cm aukščio. Turi didelius, paprastuosius lapus. Pagrindinė dažinės ciberžolės vaistinė žaliava yra šakniastiebiai. Jų skersmuo siekia iki 4 cm, o ilgis 3 – 6 cm. Žaliava oranžiniai geltona, pasižyminti savitu

(16)

kvapu bei skoniu. [8] Dėl savo ryškios šakniastiebių spalvos šis augalas dažnai vadinamas skambiais pavadinimais, tokiais kaip auksinis prieskonis, prieskonių karalienė ar indiškasis šafranas. Geltonos spalvos žiedynas 30 cm ilgio su žaliais (apačioje) ir baltais (viršuje) prielapiais. Tarpe jų yra nedideli, vamzdiški, geltoni žiedai. [7]

1.2. Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) vaistinė žaliava

"

Dėl gausiai aptinkamų bioaktyvių junginių populiariausiai naudojama dažinės ciberžolės vaistinė žaliava yra jos šakniastiebiai. [9] Augalo šaknyse kaupiami įvairiomis farmakologinėmis savybėmis pasižymintys kurkuminoidai bei eteriniai aliejai. Rudenį iškastos šaknys apdorojamos karštu vandeniu, krakmolas kleisterizuojasi ir šakniastiebiai praranda daigumą, tuomet jie įgyja geltoną spalvą. Prekybai šakniastiebiai rūšiuojami į dvi rūšis: kiaušinio formos šakniastiebiai (C. Rotunda) ir cilindrinės formos šaknys (C. Longa), kurios ir yra pagrindinė prekybinė žaliava. Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovyklose 35 – 40 °C temperatūroje. [10]

1.3. Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) saugumas ir kontraindikacijos

"

Dažinė ciberžolė, kaip prieskonis bei gydomosiomis savybėmis pasižyminti priemonė, yra saugiai naudojama nuo seno. Iki šiol mokslininkai jokiais tyrimais su gyvūnais ar žmonėmis nenustatė toksinio poveikio, susijusio su ciberžolės vartojimu. Remiantis tyrimų rezultatais akivaizdu, jog ciberžolė nėra toksiška net ir vartojant labai didelėmis dozėmis. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) atlikusi klinikinius tyrimus paskelbė 300 puslapių monografiją ir nurodė šio augalo aktyvųjį komponentą kurkuminą kaip laikomą saugiu ir neturinčiu kontraindikacijų su kitais vaistiniais preparatais. Taigi, ciberžolė plačiai naudojama ne tik medicininiais tikslais, bet ir maisto pramonėje. Buvo atliktas ir I fazės klinikinis tyrimas, kuriame sveiki savanoriai 3 mėnesius gėrė ciberžolės vaistinės žaliavos aliejų.

Rezultatai rodo, jog nebuvo pastebėta jokio šalutinio poveikio nei kūno svoriui ir kraujospūdžiui, nei hematologiniam inkstų ar kepenų toksiškumui. [11]

(17)

1.4. Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) šakniastiebų cheminė sudėtis

"

Remiantis atliktomis cheminėmis analizėmis, galima teigti, kad didžiąją dalį, net iki 60 proc., dažinės ciberžolės sausų šakniastiebių sudėties sudaro krakmolas. Taip pat įprastoje ciberžolės formoje nemažą dalį užima drėgmė > 9 proc., 6,85 proc. riebalų ir 4,6 proc. ląstelienos. Dėl savo įtin plataus veikimo vieni naudingiausių dažinės ciberžolės komponentų yra spalvą suteikiantys geltonieji pigmentai, kurie dar vadinami natūraliais antioksidantais - kurkuminoidai bei karotenoidai. Jų kiekis gali skirtis priklausomai nuo augalo augimo vietos bei kokybiškumo, nuo 2 iki 9 proc. [12] Augalo šakniastiebiuose esą kelių rūšių kurkuminoidų mišinys, kurio didžiąją dalį užima kurkuminas, šiek tiek mažesnę demetoksikurkuminas ir mažiausią bisdemetoksikurkuminas. Kurkuminoidai yra cheminiai hidrofobiniai junginiai, priklausantys natūraliems fenoliams. Augale randama ir kitų bioaktyvių junginių, tai lakieji eteriniai aliejai. Jie sudaro 1,5 – 6 proc. augalinės žaliavos, susideda iš monoterpenų ir seskviterpenų, tokių kaip zingiberenas, α- ir β-turmeronas, ar-turmeronas, kurlonas. Eteriniai aliejai taip pat suteikia žaliavai savitą kvapą bei skonį. [4]. Dažinės ciberžolės prieskoniuose gausu vitaminų E ir C. [13]

Kadangi dažinėje ciberžolėje rasta apie 2,85 proc. pelenų, tai rodo, kad šiame augale gausu mineralų. Atliktų tyrimų metu ciberžolėje nustatyti mineralai, tokie kaip kalcis, fosforas, natris, kalis, geležis, riboflavinas, niacinas ir ω-3 sočiųjų rūgščių bei α-linoleninės rūgšties (2,5 proc.). Mokslininkai nustatė, jog ciberžolės šakniastiebiuose taip pat yra keturi vandenyje tirpstantys polisacharidai ukonanai (A, B, C ir D), susidedantys iš L-arabinozės, D-ksilozės, D-galaktozės, D-gliukozės, L-ramnozės bei D- galakturono rūgšties, esant skirtingiems moliniams santykiams. [14] Dažinė ciberžolė kaupia ir sterolius:

stigmasterolį, β-sitosterolį, cholesterolį bei alkaloidus. Maistinės vertės analizė rodo, jog 100 g ciberžolės yra net 390 kcal. Nors ciberžolė pasižymi nedideliu kiekiu baltymų – 7 g, tačiau turi 21 g maistinių skaidulų, 10 g riebalų, iš kurių tik 3 g yra sotieji riebalai, 69,9 g angliavandenių, iš kurių tik 3 g cukraus.

[15]

(18)

1.5. Kurkuminoidai

Kurkuminoidai yra fenolio junginiai, pagrindiniai bioaktyvūs ciberžolės komponentai, vadinami natūraliais antioksidantais. Kadangi išgaunami iš dažinės ciberžolės, kurkuminoidai pasižymi auksine, ryškiai geltona spalva ir išsiskiria kristalinių miltelių pavidalu. Kaip ir ciberžolės šakniastiebiams, kurkuminoidų milteliams būdingas savitas kvapas ir skonis. Kurkuminoidai yra riebaluose ir šarmų tirpaluose tirpūs pigmentai, tačiau praktiškai netirpsta vandenyje, rūgštyse ir neutraliame pH. Jie stabilūs esant aukštai temperatūrai ir rūgštims, bet nestabilus šarminėse sąlygose ir šviesos poveikyje. [6] Šių pigmentų cheminės struktūros pavaizduotos 2 paveiksle.

2 pav. Kurkuminoidų reprezentacinės struktūros

Ciberžolės šakniastiebiuose esą kelių rūšių kurkuminoidai, iš kurių didžiąją dalį sudaro kurkuminas ~77 proc., šiek tiek mažesnę demetoksikurkuminas ~17 proc. ir mažiausią bisdemetoksikurkuminas ~3 proc.

Kurkumino molekulė žymima - C21H20O6 , pagal IUPAC nomeklatūrą vadinama 1,7-bis-(4-hidroksi-3- metoksifenil)-hepta-1,6-dien-3,5- dionas arba dar kitaip diferuloilmetanas. [16]

1.6. Kurkumino farmakokinetika

Farmakokinetiniai tyrimai su gyvūnais parodė, kad 40 – 85 proc. išgerto kurkumino dozės per virškinimo traktą patenka nepakitę, o didžioji dalis absorbuoto flavonoido greitai metabolizuojama žarnyno gleivinėje ir kepenyse. Šio junginio metabolizmą pradeda fermentas reduktazė. [17] Kurkumino metabolitų pavyzdžiai vaizduojami 3 pav. Nestabilumas esant fiziologiniam pH, mažas tirpumas vandenyje ir greitas metabolizmas lemia mažą geriamojo kurkumino biologinį prieinamumą. Sparčiai

(19)

metabolizuojamo kurkumino koncentracija kraujyje nėra didelė. Be to, ištirta, jog vartojant šį junginį peroraliai jo pasiskirstymas audiniuose yra itin mažas, net ir suvartojus didelę kurkumino dozę. [18]

Mokslininkai išranda naujus jo vartojimo būdus komplese su kitais preparatais. Pavyzdžiui, įrodyta, jog vartojama fitosominė kurkumino kompozicija (kurkumino kopleksas su fosamfifilifatidilcholinu) pagerina kurkumino biologinį prieinamumą. Fosfolipidų buvimas fitosomose lemia specifines fizikines ir chemines savybes, tokias kaip amfifilinis pobūdis, kuris leidžia pasiskirstyti tiek hidrofilinėse, tiek lipofilinėse terpėse. [19] Dėl mažo absorbcijos greičio, kurkuminas dažnai gaminamas ir kartu su bromelainu, kad padidintų absorbciją kartu sustiprindamas ir priešuždegiminį poveikį.

3 pav. Kurkumino metabolitų pavyzdžiai [18]

1.7. Karotenoidai

"

Karotenoidai, taip pat vadinami tetraterpenoidais, yra organiniai pigmentai, gaminami augalų ir dumblių bei bakterijų ar grybų. Šios spalvą sukuriančios medžiagos aptinkamos plastiduose, kurie natūraliai atsiranda augalų chloroplastuose bei kai kuriuose kituose fotosintezę vykdančiuose organizmuose, pavyzdžiui, dumbliuose, kai kurių rūšių grybeliuose ar bakterijose. [20] Nors gyvūnai patys ir negali sintetinti karotenoidų, tačiau jie gali kaupti karotenoidus kaip polinesočiuds C40 angliavandenilius, kuriuos sudaro anglies atomai sujungti viengubomis

jungtimis bei pasižymintys dvigubais ryšiais. [21] Yra žinoma daugiau kaip 1100 karotenoidų struktūrų ir kasmet atrandama dar daugiau nei 20 naujų. Šie junginiai skirstomi į dvi klases: ksantofilai, kurių

(20)

struktūroje yra bent viena deguonies prisotinta fukcinė grupė, ir karotenai - be deguonies. Ksantofilams priklauso liuteinas bei zeaksantinas, o karotenams - likopenas, β-karotenas, α-karotenas. [22] Vieni pagrindinių karotenoidų, tokie kaip β-karotenas, α-karotenas, γ-karotenas, likopenas yra randami ir žmogaus plazmoje. Šiems pigmentams būdingos spalvos vyrauja nuo šviesiai geltonos iki ryškiai oranžinės ar net tamsiai raudonos, priklauso nuo jų struktūros. Šviesos absorbcija 400 - 600 nm.

Karotenoidų struktūros pagrindą sudaro keturiasdešimties anglies atomų grandinė. Šių junginių grandinė sudaryta iš penkiaanglės izopreno molekulės, tarpusavyje sujungtos ,galva-uodega” modeliu, tačiau yra centras, kuriame liekanos jungiasi ,,uodega-uodega” principu, ir būtent dėl to susidaro simetrinė molekulė.

[23]

4 pav. karotenoidų struktūros pavyzdžiai

1.8. Karotenoidų farmakokinetika

Pagrindinis karotenoidų metabolizmo ir išsiskyrimo organas yra kepenys. Karotenoidai yra lipiduose tirpstantys junginiai ir absorbuojami taip pat, kaip ir maistiniai riebalai, todėl efektyvus riebalų virškinimas bei jų absorbcija yra būtina optimalios karotenoidų absorbcijos sąlyga. [24] Nurijus maistą karotenoidai kartu su riebalais yra emulguojami bei įtraukiami į lipidų

(21)

miceles plonojoje žarnoje, kad juos absorbuotų žarnyno enterocitai. Enterocito viduje karotenoidai patenka į chilomikronus kartu su lipidais ir riebaluose tirpiomis maistinėmis medžiagomis ir tuomet patenka į kepenis. [25] Kai kurie karotenoidai, esantys kepenyse, gali būti kaupiami, o likę kartu su lipoproteinais patenka į kraują. Žmogaus kraujyje karotenoidai yra pasiskirstę priklausomai nuo jų struktūros. Karotenai transportuojami mažo tankio lipoproteinais (LDL), o ksantofilai ^– didelio tankio lipoproteinais (HDL). [26]

5 pav. karotenoido liuteino metabolizmas [26]

1.9. Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) šakniastiebių preparatų vartojimas ir farmakologinės savybės

Su ciberžolių šakniastiebių preparatais atlikti tyrimai išbandant eksperimentinius gyvūnus įrodo įvairius šio preparato farmakologinius poveikius: antimutageninį, antioksidacinį, antikancerogeninį bei antimikrobinį. [2,3] Dėl natūralaus antioksidacinio poveikio kurkumos preparatai gali būti efektyvi priemonė esant kataraktos, krūties ar gaubtinės žarnos vėžio ir limfomos ligoms. Nustatyta jog kurkuminoidai slopina vėžį tiek naviko vystymosi pradžios, tiek progresavimo stadijose. Atlikti tyrimai

(22)

apsprendžia ir ciberžolės šakniastiebių pastos naudą gydant niežus. [27] Ne ką mažiau svarbus ir antitoksinis poveikis, padedantis išvalyti organizmą nuo jį žalojančių medžiagų: alkoholio, chemikalų, kai kurių vaistų. Vartojant į vidų iš šakniastiebių gaminami milteliai, šviežios sultys, neretai prieskonis naudojamas ir konditerijoje. Dažo medžiaga maisto pramonėje suteikia geltoną spalvą, todėl ciberžolė žymima kaip maisto dažiklis (E100), taip pat naudojama kaip sudėtinė “Curry” prieskonių žaliava. [28]

Išoriniam vartojimui populiariausi preparatai pastos, aliejaus, tepalų ar pavilgų vaistų formų pavidalo.

Gali būti naudojama uždegimams, egzemoms bei vietiškai žaizdoms gydyti. [29]

1.9.1. Karotenoidų farmakologinis poveikis

Epidemiologinių tyrimų metu buvo nustatyta, jog karotenoidų gausumu pasižyminčio maisto vartojimas siejamas su mažesne vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. [30] Dėl šių junginių konjuguotų dvigubų jungčių sistemos karotenoidams būdingas fizinis pavienio deguonies numalšinimas ir peroksilo radikalų sunaikinimas organizme palengvinant oksidacinį stresą, susijusį su įvairių lėtinių ligų atsiradimu ir progresavimu. [31] Taip pat pastebėta, kad karotenoidai pasižymi antioksidaciniu veikimu.

Su maistu suvartojami karotenoidai yra kaupiami odoje, daugiausiai kaktos zonoje bei delnuose.

Tyrimuose su žmonėmis yra nustatyta, jog dėl šių junginių oksidacinių savybių bei UV spindulius sugeriančio poveikio, karotenoidai pasižymi kaip efektyvi fotoapsaugos priemonė. Taip pat pastebėta, kad karotenoidų vartojimas turi papildomą naudą odos audiniui ir daro įtaką odos drėgmės ir struktūros bei jos elastingumo palaikymui. [32]

Dvigumai aklo, placebu kontroliuojamo tyrimo metu, dalyvaujant 60 tiriamųjų, nustatyta, jog karotenoidų nauda gali būti prilyginta apsaugos priemonių nuo saulės gebėjimui užkirsti kelią ultravioletinės spinduliuotės sukeltai tiek odos eritemai, tiek ir pigmentacijai. [33]

1.9.2. Kurkuminoidų farmakologinis poveikis

Mokslininkai iš augalo šakniastiebių išskyrė kurkuminoidų seriją, kurios 90 proc. sudaro kurkuminas, arba kitaip diferuloilmetanas, polifenolinis pigmentas, antioksidantas, pasižymintis an- tiuždegiminėmis, lipidų kiekį kraujyje mažinančiomis, antitrombozinėmis, antivėžinėmis, antidiabetinėmis ir neuroprotekcinėmis savybėmis [34]. Šiais laikais, remiantis 5 600 farmakologinių studijų rezultatais, ciberžolės ekstraktas yra naudojamas reumatinėms, su sportu susijusioms trauminėms būklėms, taip pat Alzheimerio ligai, skrandžio opaligei, dirgliosios žarnos sindromu. Pirminės studijos rodo, kad kurkuminas gali būti efektyvus inkstų akmenų profilaktikoje bei inkstų uždegimų atvejais. [35]

(23)

Antiuždegiminis kurkuminoidų poveikis. Kurkuminoidai, nors ir yra prastos peroralinės absorbcijos, skatina tulžies sekreciją ir pasižymi antiuždegiminiu poveikiu bei yra stiprus COX-2 receptorių organizme inhibitorius, slopina prostaglandinų gamybą, kuri ir nulemia uždegimo ir patinimo formavimąsi. [3] Indų mokslininkai nustatė, kad kasdienė 2 g dozė ciberžolės ekstrakto gali numalšinti skausmus pacientams sergantiems įvairiomis osteoartrito formomis bei mažinti patinimą lygiai taip pat kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, sukeliant žymiai mažiau pašalinių poveikių. [35]

Belgijoje atliktas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvaujantys osteartritu sergantys pacientai buvo gydomi kurkumino ekstraktu parodo, jog preparatas yra veiksmingas, saugus bei gali būti vartojamas skausmui malšinti. Po pirmųjų šešių savaičių pacientai juto žymų skausmo palengvėjimą, sąnarių lankstumo ir bendros savijautos pagerėjimą. Net daugiau nei pusė tyrimo dalyvių nusprendė nutraukti NVNU vartojimą.

Kurkumino ekstraktą veiksminga vartoti ne tik sergantiems, bet taip pat ir profilaktiškai norintiems išlaikyti sveikus sąnarius, sąnarių mobilumą, sulėtinti sąnarinių kremzlių senėjimą bei sustiprinti jautrių sąnarių funkcionavimą. [36]

Kitu klinikiniu tyrimu buvo lyginamas ciberžolės ekstrakto ir NVNU klasės atstovo diklofenako poveikis slopinant uždegiminius procesus dalyviams, sergantiems kelių osteoartritu. Tyrimo tikslas buvo sumažinti COX-2 sekreciją sinoviniame skystyje, kuris užpildo tarpus tarp sąnarių taip sumažindamas sąnario kremzlių trintį. Rezultatai nerodo reikšmingo skirtumo tarp pacientų gydomų ciberžolės ekstraktu ir NVNU preparatu, mažinant COX-2 sekrecijos balą, tačiau verta paminėti, jog skiriant diklofenaką svarbu nepamiršti, jog yra galimybė pakenkti pacientui dėl nepagaidaujamų NVNU reiškinių, tokių kaip padidėjęs mirtingumas nuo širdies ligų. [37]

Dar vienas tyrimas nustatė vienodas kurkumino ekstrakto antiuždegimines savybes mažinant COX-2 sekreciją lyginant su ibuprofeno preparatu. Gydant pacientus nuo skausmingų uždegiminių kelių osteoartrito simptomatikų 2 000 mg dažinės ciberžolės ekstraktu buvo lygiagrečiai efektyvu kaip ir gydant 800 mg ibuprofeno. [38]

Kurkuminoidų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. Kurkuminoidų apsauginis poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai pasireiškia cholesterolio ir trigliceridų lygio bei mažo tankio lipoproteinų (MTL) jautrumo lipidų peroksidacijai mažinimu, taip pat trombocitų agregacijos slopinimu. [39] Atlikti bandymai įrodo, jog asmenys, kiekvieną dieną suvartodami 500 mg kurkumino, sumažino cholesterolio kiekį. Dėl to galima užkirsti kelią ligoms, susijusioms su širdies kraujagyslių sistemos problemomis, tokiomis kaip aukštas kraujospūdis. Šis poveikis pastebėtas net vartojant ir ne tokias dideles ciberžolės dozes. Tyrimas su 18 aterosklerozinių triušių, vartojusių mažomis dozėmis (1,6 – 3,2 mg / kg kūno svorio

(24)

per parą) ciberžolės ekstrakto, parodė mažesnį MTL jautrumą lipidų peroksidacijai, be to, sumažėjo cholesterolio ir trigliceridų koncentracija plazmoje. Didesnė dozė nesumažino MTL lipidų peroksidacijos, tačiau pastebimas cholesterolio ir trigliceridų lygio sumažėjimas. Ciberžolės ekstrakto poveikį cholesterolio kiekiui gali sukelti sumažėjęs cholesterolio pasisavinimas žarnyne ir padidėjęs cholesterolio virsmas tulžies rūgštimis kepenyse. Manoma, kad trombocitų agregacijos slopinimas ciberžolės sudedamosiomis dalimis sustiprina prostaciklino sintezę ir slopina tromboksano sintezę. Ekstraktas pasižymi kraujo plokštelių agregacijos slopinamuoju poveikiu. [40]

Kurkuminoidų poveikis viškinimo traktui. Jau daugelį amžių ciberžolė medicinoje naudojama kaip virškinimo sutrikimus gydanti bei virškinimo trakto apsaugines funkcijas atliekanti priemonė. [41]

Mokslininkai nustatė, jog kurkuminas slopina žarnyno spazmus, gali būti vartojamas dujų susikaupimo, vidurių pūtimo atvejais, nes skatina dujų išsiskyrimą ir ypač padeda esant apetito stokos požymiams. [42]

Ciberžolės vartojimo nauda yra gastrino, sekretino ir kasos fermentų sekrecijos padidėjimas. Tyrimu su žiurkėmis buvo įrodyta, kad ciberžolės vartojimas turi įtakos opų, kurias sukelia stresas, alkoholis bei vaistiniai preparatai, susidarymo slopinimui. Rezultatai rodo, jog gyvūnams, kuriems buvo pažeistas virškinimo traktas, vartojant ciberžolės ekstraktą, žymiai padidėjo skrandžio gleivių skaičius. [40]

Remiantis mokslininkų atlikto tyrimo rezultatais galima teigti, jog kurkuminas yra atsakingas ir už NF-kB bei motogeninio atsako Helicobacter pylori užkrėstose epitelio ląstelėse blokavimą. Nustatyta, kad epitelio ląstelių užkrėtimas mikrobų patogenu Helicobacter pylori sukelia transkripcijos faktoriaus branduolio faktoriaus κB (NF-κB) aktyvaciją, priešuždegiminių citokinų / chemokinų genų indukciją ir motogeninį atsaką (ląstelių išsisklaidymas). Ištirta, kad geltonasis pigmentas kurkuminas slopina H. pylori sukeltą NF-κB aktyvaciją ir vėlesnį interleukino 8 (IL-8) išsiskyrimą. Įrodyta, kad kurkuminas slopina IκBα skilimą, κB kinazių α ir β (IKKα ir β) aktyvumą bei NF-κB DNR jungimąsi. Deja, mitogeno suaktyvintos baltymų kinazės (MAPK), tarpląstelinio signalo reguliuojamos kinazės 1/2 (ERK1 / 2) ir p38, kurias taip pat suaktyvina H. pylori infekcija, kurkuminas neslopina, tačiau nepaisant to, dėl NF-κB aktyvacijos slopinimo ir ląstelių išsisklaidymo, kurkuminas laikomas kaip galimas terapinis preparatas, veiksmingas prieš H. pylori sukeltus patogeninius procesus. [40]

1.10. Karotenoidų bei kurkuminoidų nustatymo metodai

Tam, kad galėtume naudotis gamtos resursų naudingomis savybėmis medicininiams tikslams, turime identifikuoti specifinius junginius biologinėse medžiagose, todėl iš skirtingų analizės metodų

(25)

turime išsirinkti maksimaliai efektingą bei ekonomiškai naudingiausią. Bendram karotenoidų nustatymui galime taikyti spektrofotometrijos metodą, o kurkuminoidų analizei dažniau renkamasi efektyviosios skysčių chromatografijos metodika. Pastarasis metodas taikomas plačiausiai, nes pasižymi įtin greitu bei tiksliu rezultatu. [43] Bioaktyvių junginių identifikavimui galime pasitelkti ir infraraudonųjų spindulių (IR), ultravioletinių spindulių (UV) spektrofotometrinius, kolorimetrijos, elektronografinius, masių spektrometrijos bei optinius metodus, tačiau pastarieji naudojami rečiau. Norint nustatyti itin mažus junginių kiekius, galima apjungti kelis metodus tam, kad būtų didesnis metodo jautrumas. [44]

Efektyvioji skysčių chromatografija (ESC) – tai vienas iš medžiagų atskyrimo ir nustatymo metodų, plačiai praktikuojamas įvairiose srityse. Šio metodo pagalba galime atskirti įvairius organinius junginius biologinėse struktūrose, tiek mažos molekulinės masės metabolite, tiek didelės molekulinės masės peptidus ar baltymus. Be to, dėl jo itin didelio tikslumo bei jautrumo tai yra populiariausias metodas, taikomas kurkuminoidų atskyrimui ir nustatymui kurkumos augalinėje vaistinėje žaliavoje. [28]

Dažniausiai taikomas efektyviosios skysčių chromatografijos metodas su UV – regimosios šviesos detektoriumi, leidžiantis nustatyti visus tris kurkuminoidus dažinės ciberžolės prieskoniniuose milteliuose.

Plačiausiai naudojami tirpikliai: acetonas santykinai maišytas su heksanu, vandeniu arba metanoliu. Prieš taikant šį analizinį metodą svarbu tinkamai tyrimui paruošti mėginius. [45]

Spektrofotometrija – metodas, pagrįstas tiriamosios medžiagos savybe sugerti optinio spektro elektromagnetinę spinduliuotę. Nors šis metodas nėra tinkamas norint identifikuoti individualių kurkuminoidų kiekius, tačiau dažnai naudojamas bendro karotenoidų kiekio įvertinimui. [46] Analizė atliekama, panaudojant monochromatinės spinduliuotės atrankiąją sugertį regimajame, ultravioletiniame ir infraraudonajame spektre. Sugerties spektrai plačiai taikomi kurkuminų bei karotenoidų kiekio vertinimui, dėl dvigubų jungčių biologinėse struktūrose, galinčių absorbuoti UV šviesą. [47] Šis metodas yra vienas iš paprastesnių bei pigesnių, naudojamų žaliavoje esančių tam tikrų molekulių kiekiui nustatyti. Vykdant kokybinę analizę remiamasi kiekvienos molekulės individualiu sugerties spektru. Kiekybinę analizę pagrindžia Bugero-Lamberto-Bero dėsnis, teigiantis, jog optinis tankis tiesiogiai proporcingas šviesą sugeriančių molekulių koncentracijai mėginyje. Dažniausiai naudojami tirpikliai: 80% acetonas, chloroformas, dietilo eteris, dimetilformamidas, dimetilo sulfoksidas ir metanolis. [48]

(26)

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo objektas

Šio tyrimo objektas — sausi, gryni dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskonių milteliai, sudėtyje neturintys kitų priedų.

Tirti 8 prieskoniai, iš kurių penki yra užauginti Indijoje, tačiau parduodami Lietuvoje ir trys užauginti ir parduodami tik užsienyje (Kipre, Peru ir Turkijoje). Dvi žaliavos užaugintos ekologiniuose ūkiuose (Peru ir Indija) (1 lentelė).

1 lentelė. Tirti prieskoniai

Tiriamasis objektas

Kilmės šalis

Prieskonis nr. 1 Kipras Prieskonis nr. 2 Turkija

Prieskonis nr. 3 Peru (ekologinis ūkis) Prieskonis nr. 4 Indija (ekologinis ūkis) Prieskonis nr.5 Indija

Prieskonis nr. 6 Indija Prieskonis nr. 7 Indija

Prieskonis nr. 8 Indija

(27)

2.2. Tyrimo metu naudotos medžiagos ir reagentai

o Dažinės ciberžolės šakniastiebių milteliai (Indija, Kipras, Peru) o Etanolis (96 proc., Marie brizard wine and spirits, Lietuva);

o Metanolis (≥99,9 proc., Sigma-Aldrich, Prancūzija);

o Acetonas (≥99,0 proc., Sigma-Aldrich, Prancūzija);

o Chloroformas 99,0 - 99,4 proc., Sigma-Aldrich, Izraelis);

o β-karotenas (≥97 proc., Sigma-Aldrich, Vokietija);

o Dejonizuotas vanduo, paruoštas išgryninto vandens paruošimo sistema (Millipore, JAV).

2.3. Tyrimo metu naudota aparatūra

o Svarstyklės Shimadzu AUV 120D - tiksliems dažinių ciberžolių šakniastiebių miltelių svėriniams atsverti;

o Waters 2695 skysčių chromatografas (Milford, JAV);

o ACE C18 kolonėlė (ilgis 250 mm, vidinis diametras 4,6 mm, sorbento dalelių dydis 5 µm) - reikalinga prieskonių milteliuose esančioms medžiagoms atskirti;

o Fotodiodų matricos detektorius Waters 996 (Milford, JAV) - analičių detekcijai vykdyti prie 420 nm šviesos bangų ilgio;

o Vandens vonelė su ultragarsu Bandelin Sanorex Digital 10P (Vokietija) - naudota tiriamųjų objektų ekstrakcijai;

o Centurion Scientific C2 Series centrifuga (Anglija) - ekstraktų centrifugavimui vykdyti;

o Rotacinis garintuvas Heidolph (Vokietija);

o Dynamica (Halo DB-20) spektrofotometras – atlikti tyrimams, skirtiems karotenoidų nustatymui.

(28)

2.4. Tirpiklio parinkimas dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) ekstraktų gamybai kurkuminoidams nustatyti

Buvo ruošiami mėginiai su skirtingais tirpikliais: etanoliu, metanoliu, acetonu ir išgrynintu vandeniu bei skirtingomis tirpiklių koncentracijomis tam, kad atrinktume vieną tinkamiausią (2 lentelė).

Ruošiant kurkumino ekstraktus, tikslūs 0,2 g prieskonio miltelių svėriniai užpilami kiekvienas po 25 ml (1:20) tirpiklio. Paruošti keturi ekstraktų mėginiai buvo veikiami 30 min ultragarsinėje vonelėje 25 °C (±

2 °C) temperatūroje. Tuomet gauti ekstraktai dedami į centrifugą ir centrifuguojami 5 min 300 apsisukimų per minutę greičiu. Pasibaigus centrifugavimui, nuo tirpalų atskiriamos nuosėdos, o tirpalai filtruojami per 0,45 µm dydžio filtrą. Gauti ekstraktai analizuojami. Pagal gautus rezultatus bus atrinktas tinkamiausias tirpiklis, kuris bus naudojamas tyrime toliau.

2 lentelė. Curcuma longa L. mėginių tirpikliai ir koncentracijos

Mėginio nr. Tirpiklis Koncentracija (%)

1 Metanolis 100

2 Metanolis 40

3 Metanolis 60

4 Metanolis 80

5 Etanolis 100

6 Etanolis 40

7 Etanolis 60

8 Etanolis 80

9 Acetonas 100

10 Acetonas 40

11 Acetonas 60

12 Acetonas 80

13 Išgrynintas vanduo 100

(29)

2.5. Kurkumino ekstraktų paruošimas analizei

Kurkumino ekstraktai buvo ruošiami pasveriant tikslius 8 skirtingų prieskonininių miltelių svėrinius po 3 g ir užpilant kiekvieną jų tirpikliu iki 25 ml kolbos žymos. Gerai suplakus kolbas, jos dedamos į ultragarsinę vonelę ir laikomos 20 min 35 °C (± 2 °C) temperatūroje.

2.6. Efektyviosios skysčių chromatografijos metodika

Dėl nesudėtingo bei pakankamai greito ir tikslaus atlikimo būdo, kiekybiniam ir kokybiniam ekstraktų įvertinimui buvo pasirinktas efektyviosios skysčių chromatografijos metodas. Gauti dažninių ciberžolių (Curcuma longa L.) ekstraktai analizuojami šiuo selektyvumu pasižyminčiu metodu, norint nustatyti kurkuminoidų kiekį. Tyrimui atlikti buvo sujungta pokolonėlinė sistema, susidedanti iš Waters 2695 chromatografo (Mildford, JAV) ir Waters 996 fotodiodų matricos detektoriaus.

2.6.1. Efektyviosios skysčių chromatografijos sąlygos

Gradientinis eliuavimas buvo parinktas ekstrakte esančių medžiagų atskyrimui. Iš 0,05 proc.

vandeninės trifluoracto rūgšties (eliuento A) ir 100 proc. acetonitrilo (eliuento B) buvo sudaryta mobili fazė (3 lentelė).

3 lentelė. Laiko ir mobilios fazės sudėties kitimo palyginimas

Laikas (min) 0,05 proc. vandeninė trifluoracto rūgštis (proc., V/V)

Acetonitrilas (proc., V/V)

0 45 55

12 45 55

13 5 95

18 5 95

19 45 55

(30)

Kad būtų aptinkamas kurkuminas, detekcijai buvo naudotas 420 nm šviesos bangos ilgis.

Reikalinga ACE C18 kolonėlės temperatūra yra 25 °C. Tinkamas injekcijos tūris – 10 µL. Tyrimo metu pasirinktas 1,0 ml / min mobilios fazės tekėjimo greitis bei 8,01 min sulaikymo laikas. Vykdant efektyviosios skysčių chromatografijos metodiką buvo naudota programinė įranga duomenų analizei – Empower Chromatography Data Software (Waters Corporation, Milford, JAV).

2.6.2. Kokybinis ir kiekybinis kurkuminoidų įvertinimas efektyviosios skysčių chromatografijos metodu

"

Tiriant dažinių ciberžolių ekstraktų veikliųjų medžiagų kurkuminoidų chromatografinių smailių nustatymą, buvo atliekamas etaloninio junginio sulaikymo laiko lyginimas su gautos analitės sulaikymo laiku kolonėlėje, taip pat palyginant ir junginių ultravioletinės šviesos spinduliuotės absorbcijos spektrus.

Kiekybiškai kurkuminoidas nustatytas sudarant kalibracines kreives pagal jau žinomų standartų įvairių koncentracijų tirpalus. Vėliau, pagal sudarytus kalibracinius grafikus, buvo apskaičiuoti kurkuminų kiekiai, esant 420 nm šviesos bangos ilgiui. Demetoksikurkumino bei bisdemetoksikurkumino kiekiui apskaičiuoti buvo naudota programinės įrangos sudaryta formulė. Kiekybiniam ir kokybiniam kurkumino chromatografiniui tyrimui yra reikalingos jau validuotos metodikos.

2.7. Spektrofotometrijos metodika

Spektrofotometrijos metodika yra ekonomiškai naudinga ir gana nesudėtingai atliekama analizuojant vaistinėse augalinėse žaliavose aptinkamus biologiškai aktyvius junginius. Dažinių ciberžolių tiriamiesiems prieskoninių miltelių mėginiams pasirinktas šis metodas dėl galimybės efektyviai nustatyti bendrus karotenoidų kiekius. Metodikai, pagrįstai tiriamosios medžiagos savybe sugerti optinio spektro elektromagnetinę spinduliuotę naudotas Dynamica (Halo DB-20) spektrofotometras.

(31)

2.8. Karotenoidų įvertinimas spektrofotometriniu metodu

Šiuo metodu nustatomas bendras karotenoidų kiekis. Eksperimentiniui tyrimui naudojamas dažinių ciberžolių prieskoninių miltelių ekstraktas santykinai maišytas su chloroformu. Vaistinės augalinės žaliavos atsverta 0,1 g. Absorbcija matuojama prie 450 nm šviesos bangos ilgio. Kadangi etaloninių β- karoteno tirpalų kalibracinio grafiko absorbcijos reikšmės yra mažesnės nei ciberžolės šakniastiebių mėginio, ekstraktai yra praskiedžiami.

Tyrimas atliekamas su Dynamica (Halo DB-20) spektrofotometru. Kalibracija buvo sudaroma iš β- karoteno ( ≥ 97 proc.) standarto. Kalibracijos ribos 0,156 – 20,00 mkg/ml, tiesiškumas R²= 1,00.

Gauti duomenys įvertinti pagal β-karoteno kalibracinio grafiko tiesinės regresijos lygtį: y = 12,363x - 0,0209; R² = 0.99998; (6 pav.)

Čia:

y – absorbcijos plotis; x – β-karoteno standartinių tirpalų koncentracija (µg/ml).

6 pav. β-karoteno kalibracinė kreivė

y"="12.363x"T"0.0209"

R²"="0.99998"

0"

5"

10"

15"

20"

25"

0" 0.2" 0.4" 0.6" 0.8" 1" 1.2" 1.4" 1.6" 1.8"

(32)

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Tinkamo tirpiklio parinkimo dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskonių ekstraktų gamybai įvertinimas

"

4 lentelė. Bendras kurkuminoidų kiekis Curcuma longa L. ekstraktuose

Mėginio numeris Tirpiklis Koncentracija (%) Kurkumino kiekis (µg/ml)

1 Metanolis 100 3 396.8

2 Metanolis 80 3 513.13

3 Metanolis 60 3 452.53

4 Metanolis 40 939.2

5 Etanolis 100 2 913.26

6 Etanolis 80 3 270.93

7 Etanolis 60 3 176.93

8 Etanolis 40 1 354.46

9 Acetonas 100 3 321.2

10 Acetonas 80 3 944.53

11 Acetonas 60 3 711.066

12 Acetonas 40 2 776.26

13 Išgrynintas vanduo 100 179.6

Iš pradžių buvo paruošti 4 mėginiai su skirtingais grynais tirpiklais: etanoliu, metanoliu, acetonu bei išgrynintu vandeniu, tam, kad nustatytume kurie iš jų yra tinkami tyrimui tęsti. Gauti duomenys parodė, jog mėginyje paruoštame su išgrynintu vandeniu nustatytas labai mažas kurkumino kiekis, todėl šis tirpiklis buvo atmestas.

Su visais kitais tirpikliais gauti panašūs rezultatai, todėl paruošiami dar 9 tiriamieji mėginiai su etanoliu, metanoliu ir acetonu bei skirtingomis jų koncentracijomis – 40, 60 ir 80 proc. Remiantis gautais rezultatais, buvo nustatyta, jog labiausiai tinkantis tirpiklis yra acetonas ir jo koncentracija – 80 proc.

Šiame mėginyje buvo nustatyta net 3 944.53 µg/ml kurkumino (4 lentelė). Todėl toliau tyrime buvo naudojamas šis tirpiklis.

(33)

3.2. Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskonių analizės rezultatai

"

Šio ESC bei spektrofotometriniu metodu paremto eksperimentinio tyrimo metu buvo planuojama įvertinti skirtingų šalių bei skirtingų gamintojų tiekiamus dažinės ciberžolės prieskoninius miltelius tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Kurkuminoidų bei karotenoidų sudėtis įvertinus kiekybiškai, buvo siekiama palyginti šiuos prieskonius tarpusavyje.

3.2.1. Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskonių kurkumino kokybinis įvertinimas

Kiekviename iš 8 prieskoninių miltelių tiriamųjų mėginių kaip pagrindinis junginys buvo nustatytas kurkuminas (7 pav.). Tyrimo metu kurkuminas buvo identifikuojamas pagal jo sulaikymo laikų atitikimus juos lyginant tiriamuosiuose tirpaluose su standartiniu tirpalu. Eksperimentinio tyrimo metu išgautuose tiriamuosiuose tirpaluose nustatytų kurkuminų sulaikymo laikai užfiksuoti nuo 7,878 iki 8,002 min. Taigi, jų vidurkis yra 7,969 min. (5 lentelė).

7 pav. Kurkuminoidų nustatymas P_2 mėginyje.

(34)

5 lentelė. Kurkumino sulaikymo laikai tiriamuosiuose mėginiuose

Tirtas mėginys Sulaikymo laiko trukmė (min)

P_1 7,969

P_2 7,878

P_3 8,001

P_4 7,966

P_5 7,964

P_6 8,002

P_7 8,001

P_8 7,974

Vidurkis 7,969

Visuose 8 tiriamuosiuose mėginiuose nustatytas kokybinio tyrimo parametrų atitikimas, kadangi tirtų dažinių ciberžolių prieskoninių miltelių kurkumino sulaikymo laikai atitiko standartinio tirpalo sulaikymo laiką. Standartinio kurkumino sulaikymo trukmės vidurkis – 8,01 min.

3.2.2. Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskonių karotenoidų kiekybinis įvertinimas

Eksperimentio tyrimo metu buvo identifikuojamas bendras karotenoidų kiekis dažinių ciberžolių šakniastiebių prieskoninių miltelių mėginiuose. Paruošti tiriamųjų mėginių ekstraktai santykinai maišyti su chloroformu. Tyrimas atliekamas su Dynamica (Halo DB-20) spektrofotometru. Kalibracija buvo sudaroma iš β-karoteno (≥97 proc.) standarto. Kalibracijos ribos 0,156 – 20,00 µkg/ml, tiesiškumas R²=1,00. Pagal nustatytą bendrą karotenoidų kiekį buvo įvertinta ar prieskoniniai milteliai yra kokybiški.

(35)

3.2.3. Kurkumino kiekybinis įvertinimas dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskoniuose

Šios kiekybinės analizės užduotis buvo ištirti 8 dažinių ciberžolių prieskonius, iš kurių penki yra užauginti Indijoje, tačiau parduodami Lietuvoje ir trys užauginti ir parduodami tik užsienyje (Kipre, Peru ir Turkijoje). Dvi žaliavos užaugintos ekologiniuose ūkiuose (Peru ir Indija). Efektyviosios skysčių chromatografijos būdu buvo identifikuotas ir išanalizuotas kurkumino kiekis. Tiriamuosiuose tirpaluose junginys apskaičiuojamas pasitelkiant programinės įrangos sukurtą formulę: Y = 8,81·10⁴x+1,05·10⁵, kur Y – smailės plotas, x – ieškomos medžiagos kiekis. Gauti rezultatai pateikiami diagramoje (8 pav.).

8 pav. Tiriamuosiuose prieskoniuose nustatytas kurkumino kiekis (µg/ml)

8 pav. matome, jog didžiausias kurkumino kiekis nustatytas prieskonyje P_7 (kilmės šalis - Indija)

–

19 413,025 µg/ml. Antroje vietoje pagal kurkumino kiekio gausumą nustatytas prieskonis yra P_6

–

16 361,095 µg/ml (kilmės šalis taip pat Indija). Mažesni kiekiai nustatyti P_8

–

15 106,837 µg/ml (Indija), P_1

–

14 551,721 µg/ml (Kipras), P_4

–

12 753,777 µg/ml (Indija, ekologinis ūkis), P_5

–

7 785,431

0"

5000"

10000"

15000"

20000"

25000"

P_1" P_2" P_3" P_4" P_5" P_6" P_7" P_8"

Kurkumino!kiekis!(μg/ml)! !

(36)

µg/ml (Indija), P_2

–

6 249,261 µg/ml (Turkija). Mažiausią kurkumino kiekį turintis prieskonis yra P_3

–

3 770,589 µg/ml (kilmės šalis - Peru, užauginta ekologinyje ūkyje).

3.2.4. Demetoksikurkumino kiekybinis įvertinimas dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskoniuose

ESC metodu tiriamuosiuose mėginiuose įvertintas ir demetoksikurkumino kiekis, apskaičiuotas pagal kurkuminą. Šio junginio kiekiai pateikiami diagramoje (9 pav.)

9 pav. Tiriamuosiuose prieskoniuose nustatytas demetoksikurkumino kiekis (µg/ml)

Remiantis 9 pav. pateiktais rezultatais, didžiausias demetoksikurkumino kiekis nustatytas P_7 (kilmės šalis - Indija) mėginyje – 7 508,517 µg/ml. Antroje vietoje pagal demetoksikurkumino kiekį nustatytas mėginys yra P_8 – 6 792,501 µg/ml (kilmės šalis taip pat Indija). Šiek tiek mažesniais šio junginio kiekiais pasižymintys prieskoniai yra: P_6 - 6 558,374 µg/ml (Indija), P_4 – 5 958,087 µg/ml

0"

1000"

2000"

3000"

4000"

5000"

6000"

7000"

8000"

P_1" P_2" P_3" P_4" P_5" P_6" P_7" P_8"

Demetoksikurkumino!kiekis!! (μg/ml)! !

(37)

(Indija, ekologinis ūkis), P_1 – 5 892,999 µg/ml (Kipras), P_5 – 2 796,138 µg/ml (Indija), P_2 – 2 354,147 µg/ml (Turkija). Mažiausiu demetoksikurkumino kiekiu pasižymi P_3 – 1 716,196 µg/ml (kilmės šalis - Peru, užauginta ekologinyje ūkyje).

3.2.5. Bisdemetoksikurkumino kiekybinis įvertinimas dažinių ciberžolių (Curcuma

longa L.) prieskoniuose

Tyrimo metu prieskoniuose nustatytas bisdemetoksikurkumino kiekis, kuris buvo apskaičiuojamas pagal kurkuminą. Gauti duomenys pateikiami diagramoje (10 pav.).

10 pav. Tiriamuosiuose prieskoniuose nustatytas bisdemetoksikurkumino kiekis (µg/ml)

Prieskonyje P_7 nustatytas pats didžiausias bisdemetoksikurkumino kiekis

–

7 148,349! µg/ml (kilmės šalis – Indija). Antroje vietoje pagal bisdemetoksikurkumino gausumą nustatytas prieskonis yra P_8

–

6 037,205 µg/ml (Indija). Mažesni šio junginio kiekiai nustatyti P_6

–

5 991,975 µg/ml (Indija),

0"

1000"

2000"

3000"

4000"

5000"

6000"

7000"

8000"

P_1" P_2" P_3" P_4" P_5" P_6" P_7" P_8"

Bisdemetoksikurkumino!kiekis! !(μg/ml)!

(38)

P_1

–

5 379,464 µg/ml (Kipras), P_4

–

5 350,134 µg/ml (Indija, užauginta ekologinyje ūkyje), P_5

–

2 781,602 µg/ml (Indija), P_2

–

2 192,543 µg/ml (Turkija). Mažiausias bisdemetoksikurkumino kiekis nustatytas prieskonyje P_3

–

1 445,901 µg/ml (kilmės šalis - Peru, užauginta ekologinyje ūkyje).

3.2.6. Karotenoidų kiekybinis įvertinimas dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskoniuose

Atliekant eksperimentinį tyrimą spektrofotometru buvo naudojami dažinių ciberžolių šakniastiebių miltelių ekstraktai gaminti santykinai su chloroformu. 8 tiriamieji mėginiai buvo paruošti iš skirtingų gamintojų prieskoninių miltelių. Išanalizavus gautus ekstraktus nustatytas bendras karotenoidų kiekis bei išreikštas β-karoteno ekvivalentu µg/ml.

11 pav. Tiriamuosiuose prieskoniuose nustatytas karotenoidų kiekis (µg/ml)

Remiantis diagramoje (11 pav.) suvestais gautais bendro karotenoidų kiekio rezultatais, didžiausias šių junginių kiekis nustatytas P_3 prieskonyje – 12,342 µg/ml, kurio kilmės šalis yra Peru. Antroje vietoje pagal šių junginių gausumą priskiriamas prieskonis P_1 – 5,542 µg/ml (kilmės šalis - Kipras). Nežymiai

5.542"

2.946"

12.342"

5.406"

1.908"

5.332" 4.9243"

4.232"

0"

2"

4"

6"

8"

10"

12"

14"

Tiriamieji"mėginiai"

Karotenoidų!kiekis!(μg/ml)! !!

P_1" P_2" P_3" P_4" P_5" P_6" P_7" P_8"

(39)

nuo šio kiekio skiriasi prieskonis P_4 – 5,406 µg/ml (Indija, ekologinis ūkis). Mažesni karotenoidų kiekiai nustatyti P_6 – 5,332 µg/ml (Indija), P_7 – 4,924 µg/ml (Indija), P_8 – 4,232 µg/ml (Indija) ir P_2 – 2,946 µg/ml (Turkija). Mažiausias karotenoidų kiekis nustatytas prieskonyje P_5 – 1,908 µg/ml (Indija). Galima teigti, jog skirtingų gamintojų bei skirtingose vietose užaugintos žaliavos yra sukaupusios skirtingus biologiškai aktyvių junginių kiekius.

"

3.3. Dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) prieskonių kokybės įvertinimas

12 pav. Tiriamuosiuose prieskoniuose nustatyti kurkumino, demetoksikurkumino ir bisdemetoksikurkumino kiekiai (µg/ml)

Iš 12 pav. pateiktų rezultatų matome, jog didžiausiu kurkuminoidų gausumu pasižymintis prieskonis yra P_7 (kilmės šalis – Indija). Antroje vietoje pagal šių biologiškai aktyvių junginių gausumą nustatytas prieskonis P_6 (kilmės šalis taip pat yra Indija). Mažesniais kurkuminoidų kiekiais nustatyti mėginiai yra: P_8 (Indija), P_1 – (Kipras), P_4 – (Indija, ekologinis ūkis), P_5 – (Indija), P_2 (Turkija).

Mažiausias kurkuminoidų kiekis nustatytas P_3 mėginyje (Peru, ekologinis ūkis).

0"

5000"

10000"

15000"

20000"

25000"

P_1" P_2" P_3" P_4" P_5" P_6" P_7" P_8"

Bioaktyvūs!junginiai!(μg/ml)! ! Kurkuminas"

Demetoksikurkuminas"

Bisdemetoksikurkuminas"

(40)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog Indijoje ši vaistinė augalinė žaliava ne tik kultivuojama gausiausiai, bet ir iš tiesų pasižymi didesniais kurkuminoidų kiekiais nei kitų šalių. Didesniam biologiškai aktyvių junginių kiekiui įtaką gali daryti tai, jog Indijoje šis prieskonis auga natūraliai. Dėl to galima teigti, jog ne natūraliai užauginta vaistinė augalinė žaliava turės mažesnį kiekį bioaktyvių junginių. Nepaisant to, visose žaliavose nustatytas optimalus kurkuminoidų kiekis, todėl galima teigti, jog visi tirti prieskoniniai milteliai yra kokybiški.

6 lentelė. Kurkuminoidų procentiniai kiekiai tiriamuosiuose prieskoniuose

Prieskonis

Procentinė kurkumino dalis (proc.)

Procentinė demetoksikurkumino

dalis (proc.)

Procentinė

bisdemetoksikurkumino dalis (proc.)

P_1 56,35 22,82 20,83

P_2 57,88 21,81 20,31

P_3 54,39 24,76 20,85

P_4 53,01 25,4 21,59

P_5 58,26 20,92 20,82

P_6 56,59 22,68 20,73

P_7 56,98 22,04 20,98

P_8 54,08 24,31 21,61

Remiantis 6 lentelėje pateiktais skaičiavimais, galima teigti, jog iš visų kurkuminoidų, kurkumino procentinė dalis prieskoniuose vyrauja nuo 53,01 iki 58,26 proc., demetoksikurkumino – 20,92 - 25,4 proc. ir bisdemetoksikurkumino – 20,31 - 21,61 proc. Nors kurkumino procentinės dalies skirtumas tarp tiriamųjų mėginių nėra didelis, tačiau didžiausia jo dalimi pasižymi P_5, kuriame kurkuminas užima 58,26 proc., o mažiausiai jo rasta mėginyje P_4 – 53,01 proc. Demetoksikurkuminu gausiausiu prieskoniu nustatytas P_4 – 25,4 proc., mažiausiai šio junginio turi P_5 – 20,92 proc. Tiriamajame mėginyje P_8 rasta daugiausiai bisdemetoksikurkumino – 21,61 proc., o mažiausiai P_2 – 20,31 proc.

2013 m. Indijoje mokslininkų atliktų tyrimų metu nustatyta, jog kokybiškos augalinės žaliavos šakniastiebiuose iš visų kurkuminoidų kurkumino procentinė dalis turėtų sudaryti nuo 41,5 iki 69,67 proc.

Remiantis šiuo rezultatu galime teigti, jog visi tirti mėginiai atitinka šią procentinę dalį ir yra kokybiški.

[49]