MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
JONAS BUDGINAS
SKALIKLIO SU DAŽINIŲ CIBERŽOLIŲ (Curcuma longa L.)
ŠAKNŲ EKSTRAKTU TECHNOLOGIJA
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Arūnas Savickas
Konsultantas: Prof. Alvydas Pavilonis
MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė Prof. dr. Ramunė Morkūnienė Data:
SKALIKLIO SU DAŽINIŲ CIBERŽOLIŲ (Curcuma longa L.)
ŠAKNŲ EKSTRAKTU TECHNOLOGIJA
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Prof. habil. dr. Arūnas Savickas Data:
Recenzentas: Darbą atliko:
... magistrantas Jonas Budginas
Data:
KAUNAS, 2019 Konsultantas:
Prof. Alvydas Pavilonis Data:
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1 Dažinė ciberžolė (Curcuma longa L.) ... 11
1.2. Dažinės ciberžolės naudojimo istorija ... 12
1.3. Dažinės ciberžolės cheminė sudėtis ... 12
1.4. Biologinis aktyvumas ... 14
1.5. Kurkumino metabolizmas ir biologinis prieinamumas ... 15
1.6. Dažinių ciberžolių vartojimo saugumas ... 16
1.7. Dažinių ciberžolių poveikis gydant burnos ligas ... 16
1.8. Periodontitas ... 17
1.8.1. Paplitimas ir gydymas ... 18
1.9. Burnos gleivinės preparatai ... 19
1.9.1. Burnos skalikliai ... 20
1.9.2. Cheminiai burnos skalikliai ... 20
1.9.3. Augaliniai burnos skalikliai ... 21
1.10. Literatūros apibendrinimas ... 22
2. TYRIMO METODIKA ... 23
2.1. Tyrime naudotos medžiagos ... 23
2.2. Tyrime naudota aparatūra ... 23
2.2. Metodai ... 24
2.2.1. Burnos skaliklio gamyba ... 24
2.2.2. Pagaminto burnos skaliklio su dažinių ciberžolių sausuoju šaknų ekstraktu kokybės vertinimas... 24
2.2.3. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas ... 25
2.2.4. Antioksidacinio aktyvumo nustatymas pagal DPPH (2,2difenil-1-pikrihidrazil hidrato) laisvojo radikalo sujungimo metodą ... 25
2.2.5. Viskozimetrinis tyrimas ... 25
2.2.6. pH reikšmės nustatymas ... 26
2.2.7. Kinetinis sistemos stabilumo tyrimas ... 26
2.2.8. Antimikrobinio aktyvumo nustatymas ... 26
2.2.9. Skaliklio su dažinių ciberžolių ekstraktu juslinių savybių vertinimas ... 29
2.2.10. Statistinė analizė...29
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 30
3.3. Antimikrobinio aktyvumo nu su dažinės ciberžolės sausuoju ekstraktu ... 32
3.4. Skaliklio kokybės vertinimas laikant ilgalaikio laikymo sąlygomis ... 35
3.4.1. Bendras fenolinių junginių kiekio nustatymas ... 35
3.4.2. Antioksidacinio aktyvumo nustatymas DPPH metodu ... 36
3.4.3. Viskozimetrinis skaliklio klampos vertinimas ... 37
3.4.4. Skaliklio su dažinių ciberžolių sausu ekstraktu pH reikšmės nustatymas ... 37
3.4.5. Kinetinio sistemos stabilumo tyrimas ... 38
3.4.6. Skaliklio, juslinių savybių vertimas ... 39
4.0. Pagaminto skaliklio su dažinių ciberžolių sausuoju šaknų ekstarktu kokybės vertinimas ... 40
5. IŠVADOS ... 41
SANTRAUKA
Jono Budgino magistro baigiamasis darbas ,,Skaliklio su dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) šaknų ekstraktu technologija”. Mokslinis vadovas Prof. habil. dr. Arūnas Savickas. Lietuvos svei-katos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas, 2019.
Tyrimo tikslas: Parinkti pagalbines medžiagas skaliklio su dažinių ciberžolių sausuoju šaknų ekstrak-tu technologijai ir įvertinti pagaminto skaliklio kokybę.
Darbo uždaviniai: parinkti tinkamą technologiją dažinių ciberžolių skaliklio gamybai bei pagalbines medžiagas, pasirinkti tinkamą analizę skaliklio su dažinių ciberžolių ekstraktu kokybės vertinimui, įvertinti skaliklio su dažinių ciberžolių ekstraktu antimikrobinį anktyvumą, įvertinti skaliklio su daži-nių ciberžolių ekstraktu stabilumą ilgalaikio laikymo sąlygomis.
Tyrimo objektas: pagamintas skaliklis su dažinių ciberžolių sausuoju šaknų ekstraktu.
Metodai: spektrofotometrija: bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas, antioksidacinio aktyvumo testas naudojant DPPH laisvąjį radikalą; viskozimetrija: klampos nustatymas; potenciometrija: pH reikšmės nustatymas; centrifugavimas: kinetinis sistemos stabilumo vertinimas; antimikrobinio akty-vumo vertinimas; juslinių savybių vertinimas ir stabilumo vertinimas ilgalaikio laikymo sąlygomis. Rezultatai: didžiausias dažinių ciberžolių ekstrakto tirpumas 0,8 g. nustatytas dimetilsulfokside, tirpi-nant 15min. ultragaro vonelėje 30° Ctemperatūroje. Nustatyti kokybės parametrai: fenolinių junginių kiekis (3,5±0,1 mg/ml GRE), antioksidacinis aktyvumas (47,03±0,05 %), dinaminė klampa (mPa*s) 31±0,5 ir pH reikšmė 5,56±0,05. Centrifugavimo testas parodė, kad skaliklis yra stabilus, nebuvo pas-tebima fazių atsiskyrimo. Stipriausiu antimikrobiniu aktyvumu skaliklis pasižymėjo po pagaminimo ir 2 mėn. turėjo poveikį visoms tirtoms mikroorganizmų kultūroms, tirtoms su 2 ml ir 1,5 ml mėginiais. Juslinės skaliklio savybės išliko vienodos viso tyrimo metu. Vertinant skaliklio stabilumą ilgalaikio laikymo salygomis, labaiausiai pakito antioksidacinis aktyvumas, nuo 47,03±3 % iki 29,93±4 % (po 4 mėnesių). Kiti taikyti analizės metodų parametrai išliko stabilūs (p ≤ 0,05).
Išvados: pagamintas skaliklis su 0,5 g ciberžolių šaknų ekstraktu yra skaidrus ir kokybiškas, pasi-žymi antioksidaciniu ir antibakteriniu veikimu prieš visus tirtus mikroorganizmus. Ilgalaikio laiky-mo sąlygomis fizikiniai parametrai išliko stabilūs, bet sumažėjo biologinis aktyvumas.
SUMMARY
Jonas Budginas Master‘s degree final project ,,Mouthrinse with tumeric (Curcuma longa L.) rootextract technology”. Scientific supervisor prof. Arūnas Savickas; Lithuanian Health Science Univesity, Medical Academy, Faculty of Pharmacy; Department of Drug Technology and Social Phar-macy. Kaunas, 2019.
Project aim: The purpose of the study was to select excipients for mouth rinse with turmeric dry root extract technology and to evaluate the quality of the produced mouth rinse.
Project tasks: Select appropriate technology and excipients for turmeric mouth rinse production; se-lect appropriate analysis to evaluate the quality of the produced mouth rinse with turmeric dry root extract; evaluate the antimicrobial activity of the mouth rinse with turmeric extract; and evaluate the mouth rinse with turmeric extract stability under the long-term storage conditions.
Research object: The produced mouth rinse with turmeric dry root extract.
Methods: Spectrophotometry: measurement of phenolic compounds; antioxidant activity test using DPPH free radical; viscometry: evaluation of viscosity; potentiometry: pH evaluation; centrifugation: evaluation of kinetic stability of the system; evaluation of antimicrobial activity; evaluation of sensory features; and stability evaluation under the long-term storage conditions.
Results: The maximum solubility of turmeric extract in dimethylsulfoxide was 0.8g when dissolving for 15min. in ultrasteam bath with 30°C temperature. Determinbed quality parameters: amount of phe-nolic compounds was 3.5 ±0.1 mg/ml GRE, antioxidant activity – 47.03 ±0.05%, dynamic viscosity (mPa*s) - 31±0.5 and pH – 5.56±0.05. The centrifugation test showed that mouth rinse was stable and phase disintegration was not observed. The maximum antimicrobial activity was observed just after production and the produced mouth rinse had an effect on all examined microorganism cultures (inves-tigated using 1.5ml and 2.0ml samples) for 2 months. While investigating the produced turmeric mouth rinse stability under the long-term storage conditions, it was observed that after 4 months the antioxi-dant activity decreased from 47.03±3% to 29.93±4%; nevertheless, other analysis parameters (as dis-cussed above) remained stable (p ≤ 0,05).
Conclusion: The produced mouth rinse with 0.5g turmeric dry root extract is clear and of good quality with antioxidant and antibacterial properties against all examined microorganisms. All the physical parameters of the produced mouth rinse remained stable under the long-term storage conditions; however, the biological activity decreased.
SANTRUMPOS
AA – antioksidacinis aktyvumas aps/min - apsisukimų per minutę cm – centimetrai
COX-2 selektyvus ciklooksigenazės-2 inhibitorius DMSO – dimetilsulfoksidas
DPPH - 2,2difenil-1-pikrihidrazil hidratas ESR - eritrocitų nusėdimo greitis
FDA (angl. Food and Drug Administration) - JAV maisto ir vaistų administracija g - gramai
GST - glutationo S – transferazė
IUPA Cnomenklatūra – cheminių junginių vardinimo sistema, sukurta Tarptautinės Grynosios ir Tai-komosios chemijos sąjungos
IκB - kinezės fermentų kompleksas IL-12 - interleukinas 12
LOX - lipoksigenazė ml - mililitrai
min - minutės mėn - mėnesis
ml/min - mililitrai per minutę NOS - azoto oksido sintezė pav - paveikslas
pH - vandenilio jonų koncentracijos matas
NF-κB - aktyvuotos B ląstelės branduolio faktoriaus kappa - lengvosios grandinės stipriklis ROS - reaktyvios deguonies rūšys
TNF - navikų nekrozės faktorius UV - ultravioletinė spinduliuotė val - valandos
% - procentas
PADĖKA
Už suteiktą teorinę pagalbą, patarimus bei praktinius mokymus, kaip atlikti mokslinį tiriamąjį darbą ,,Skaliklio su dažinių ciberžolių (Curcuma longa L.) šaknų ekstraktu technologija” dėkoju savo darbo vadovui prof. habil. dr. Arūnui Savickui ir visam katedros kolektyvui. Už antimikrobinio ak-tyvumo tyrimus prof. Alvydui Paviloniui.
ĮVADAS
Dažinė ciberžolė (Curcuma longa L.) yra daugiametis žolinis augalas, priklausantis imbierinių (Zingiberaceae) šeimai, ciberžolių genčiai. Augalo kilmės regionu laikoma Pietų ir Pietryčių Azijos žemyno dalis, atogrąžų šalys, kur vyrauja tropinis klimatas.
Nuo seniausių laikų ciberžolė buvo aprašoma ne tik kaip prieskonis, dažiklis, bet ir kaip vaistažolė, gydanti įvairias virškinimo trakto, odos ligas, plaučių ir akių infekcijas, nudegimus, pasižyminti įvai-riomis terapinėmis savybėmis, ypač Kinijos ir Indijos tradicinėje medicinoje, vadinamoje Ajurveda [1].
Po ilgų dažinės ciberžolės tyrinėjimų medicinoje, mokslui ir technologijoms sparčiai žengiant į priekį, mokslininkams pavyko ciberžolėje atrasti biokatyvius junginius, iš kurių stipriausiu aktyvumu pasižymi kurkuminas. Jam būdingas antioksidacinis, priešuždegiminis, antibakterinis, priešgrybelinis, priešvėžinis veikimas. Tai drastiškai pakeitė ciberžolės svarbą šių laikų medicinoje [15,16,17]. Tačiau vis dar trūksta tyrimų dėl kurkumino įsisavinimo, tirpumo, ilgesnės apykaitos,
geres-nės skvarbos, atsparumo, klinikinio veikimo. Ieškoma būdų kurie padėtų pakeisti santykinai mažą kur-kumino bioprieinamumą, sustiprinant jo veikimą [41,42].
Šiomis dienomis daug vartojamų preparatų yra cheminės sudėties. Ne išimtis - burnos skalik-liai, gaminami specialiai numatytoms reikmėms, skirtingomis sudėtimis ir poveikiu. Jie yra skirstomi į augalinius ir cheminius, klasifikuojami į kosmetinius ir terapinius [65,66]. Nors cheminiai skalikliai yra efektyvūs, tačiau dažnai pasižymi ir neigiamomis savybėmis, kurie įtakoja tam tikrus nepageidau-jamus pakitimus žmogaus organizme. Todėl vis dažniau augalinės sudėties skalikliai tampa pirmu pasi-rinkimu gydant dantų ir burnos gleivinės ligas, kurios laikomos svarbiomis visuomenės sveikatos problemomis. Nuolatinis populiacijos augimas, senstanti visuomenė, prasta burnos higiena - tai dalis priežasčių didinančių burnos ligų paplitimą. Naujausi duomenys rodo, jog bendras suaugusiųjų perio-donto ligų paplitimas tiek išsivyščiusiose ir besivystančiose šalyse vyrauja nuo 5,5% iki 85%
[57,58,59].
Išanalizavus mokslinę literatūrą apie dažinę ciberžolę, nuspręsta pagaminti burnos skaliklį su dažinių ciberžolių sausu šaknų ekstraktu, kuris būtų priimtinas vartoti žmonėms, atitiktų kokybės ir stabilumo reikalavimus, turėtų antibakterinį veikimą.
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - parinkti pagalbines medžiagas skaliklio su dažinių ciberžolių sausuoju šaknų ekstraktu technologijai ir įvertinti pagaminto skaliklio kokybę.
Uždaviniai:
1. Parinkti tinkamą technologiją dažinių ciberžolių skaliklio gamybai bei pagalbines medžiagas.
2. Pasirinkti tinkamą analizę skaliklio su dažinių ciberžolių ekstraktu kokybės vertinimui.
3. Įvertinti skaliklio su dažinių ciberžolių ekstraktu antimikrobinį aktyvumą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Dažinė ciberžolė (Curcuma longa L.)
Dažinė ciberžolė (Curcuma longa L.) – daugiametis žolinis augalas, priklausantis imbierinių (Zingiberaceae) šeimai, ciberžolių genčiai. Auga Indijoje, Kinijoje ir kitose šalyse, kur vyrauja tropinis klimatas.
Dažinė ciberžolė auga nuo 91 cm iki 150 cm aukščio. Turi gerai išvystytus ir sugrupuotus rusvai geltonos spalvos ovalius arba cilindro formos horizontaliai augančius šakniastiebius. Jų ilgis nuo 2,5 cm iki 7,0 cm, skersmuo siekia 2,5 cm. Ciberžolės gumbas yra kriaušės formos iki 4 cm ilgio ir 3 cm storio. Viršutinėje gumbo dalyje yra susidarę randai iš lapų liekanų, apatinėje dalyje - antrinių šakniastiebių ir šaknų randai. Šoniniai gumbo pumpurai išsivysto į požeminius cilindrinius ūglius, iš kurių išsivysto nauji šakniastiebiai. Iš pumpuro išauga stiebas. Lapai yra pakaitiniai, išsidėstę dviem eilėmis, pailgos formos, išlenkti. Žiedai - piltuvo formos, geltonos spalvos [1,2,3,4].
1 pav. Dažinė ciberžolė (Curcuma longa L.), šakniastiebiai ir sausasis ekstraktas A – žydinti dažinė ciberžolė, B – dažinės ciberžolės šakniastiebiai, C – išdžiovinti dažinių ciberžolių šakniastiebių nilteliai. [10].
1.2. Dažinės ciberžolės naudojimo istorija
Dažinės ciberžolės kilmės regionu laikoma Pietų ir Pietryčių Azijos žemyno dalis bei kitos a-togrąžų šalys, kuriose naudojama mažiausiai 4000 metų kaip dažiklis, prieskonis ir vaistažolė. Ciber-žolė laikoma viena iš svarbiausių vaistinių žolių tradicinėje Kinijos ir Indijos medicinoje, vadinamoje Ajurveda. Manoma, kad Kiniją pirmą kartą pasiekė iki VII a. Rytų Afriką iki VIII a. Vakarų Afriką iki XII a. [1].
Nuo seniausių laikų ciberžolė buvo naudojama kulinarijoje, kosmetikoje ir audinių dažyme. Dėl pastebėto plataus farmakologinio veikimoji buvo pradėta naudoti gydant virškinimo trakto sutri-kimimus, odos ligas, plaučių ir akių infekcijas, nudegimus, spuogams gydyti, žaizdų apvalymui ir kt. Persų - Arabų tradicinėje medicinoje (Unani) ciberžolė buvo naudojama kaip kraujagysles plečianti ir kraujo cirkuliaciją gerinanti medžiaga [1].
Pagal sanskrito gydymo metodus ir unani systemas Pietų Azijoje 250 metų pr. Kristų buvo naudojamas tepalas sušvelninti apsinuodijimų poveikį maistu, kurio sudėtyje buvo ciberžolės. 1280 metais Venecijos pirklys Marco Polo augalą apibūdino kaip prieskonį, kuris turi panašias savybes į šafrano. Tačiau daugelyje pasaulio valstybių buvo laikomas tik kulinariniu prieskoniu iki pat 1970-ųjų metų, kuomet buvo pastebėtas antioksidacinis, priešuždegimis, priešvirusinis ir priešgrybelinis povei-kis. Šiandien ciberžolė plačiai auginama visose tropikuose [1,2,5].
1.3. Dažinės ciberžolės cheminė sudėtis
Dažinė ciberžolė yra plačiai chemiškai ištirtas augalas iš ciberžolių genties, kurioje iki šių dienų nustatyti ne mažiau kaip 235 junginiai. Didžiąją dalį junginių sudaro fenoliniai junginiai ir ter-penoidai, iš jų 22 diarilheptanoidai ir diarilpentanoidai, 8 fenilpropenai ir kiti fenolio junginiai, 68 monoterpenai, 109 seskviterpenai, 5 diterpenai, 3 triterpenoidai, 4 steroliai, 2 alkaloidai, taip pat mine-ralinės medžiagos 3,5%, angliavandeniai 69,4%, steroidai, baltymai 6,3%, eteriniai aliejai 5,8% ir kitos medžiagos [6, 7].
Lapų ir žiedų eteriniuose aliejuose daugiausiai randama monoterpenų, šakniastiebiuose ir šak-nyse – seskviterpenų, šakniastiebiuose - kurkuminoidų [6]. Kurkuminoidai ir eterinia aliejai yra pag-rindiniai dažinės ciberžolės bioaktyvūs ingredientai [8,9]. Labiausiai veikiantys iš jų yra kurkuminoi-dai (kurkuminas, demetoksikurkuminas, bisdemetoksikurkuminas), polifenoliniai junginiai [10]. Kur-kuminoidų cheminė struktūra pavaizduota 2 paveiksle [10].
2 pav. Struktūrinė kurkuminoidų formulė [10]
Skirtingos ciberžolės rūšys gali turėti ne vienodus kurkuminoidų ir eterinių aliejų kiekius, taip pat gali skirtis farmakologinis poveikis [11, 12]. Kurkuminoidų ir eterinių aliejų sudėtis ciberžolės šakniastiebiuose gali priklausyti nuo rūšies, geografinės padėties, šaltinio, auginimo sąlygų, skirtingų ekstrahavimo metodų, laikymo sąlygų. Dėl šių priežasčių ciberžolės produktų kokybė gali būti skirtin-ga. Paprastai komerciškai tiekiamas kurkuminas nėra grynas. Jį sudaro 77% gryno kurkumino, 17% demetoksikurkumino, 3% bisdemetoksikurkumino [6, 9].
Kurkuminas yra polifenolis, gaunamas iš ciberžolės šakniastiebių [13]. Jis yra mažai tirpus vandenyje, gerai tirpsta etanolyje, metanolyje, acetone ir dimetilsulfokside [6]. Kurkumino molekulė yra simetriška, žinomas kaip diferuloilo metanas, naturalus polifenolis, pagal IUPAC nomenklatūrą (1E, 6E) -1,7-bis (4-hidroksi-3-metoksifenil) -1,6-heptadieno-3,5-dionas, kurio cheminė formulė C21H20O6 ir molekulinė masė 368,38, pH nuo 2,5 iki 7. Joje yra trys cheminiai elementai ir dvi aro-matinės žiedinės sistemos, turinčios o-metoksifenolio grupių, kurios sujungtos septyniomis anglies jungtimis, susidedančiomis iš α, β-nesočiųjo β-diketono fragmentų [6,14]. Kurkumino chemininė struktūra pavaizduota 3 paveiksle.
1.4. Biologinis aktyvumas
Atlikti moksliniai tyrimai su sausu dažinės ciberžolės šaknų ekstraktu parodė, kad kurkuminas yra labai stipri, netoksiška, turinti platų biologinį veikimo spektrą medžiaga, naudojama kaip daugelio negalavimų in vivo ir in vitro gydymo priemonė.
Kurkuminas pasižymi antioksidaciniu poveikiu, padidina fermentų aktyvumą, priešdebetiniu, hepatoprotekciniu, neuroprotektyviu, antivirusiniu, priešuždegiminiu, priešgrybeliniu, antibakteriniu veikimu, taip pat slopina Helicobakter pylori augimą, kuri sukelia skrandžio opas ir gali būti susijusiu su skrandžio vėžiu. Kurkuminas gali prisijungti prie sunkiųjų metalų: kadmio, švino, taip sumažinda-mas sunkiųjų metalų toksiškumą, sukurdasumažinda-mas apsaugą smegenims. Kurkuminas sumažina aterosklero-zės riziką, vartojamas vėžio prevencijai, kepenų apsaugai, priešlaikiniui senėjimui, gydant periodonto ligas, palaikant gerą burnos higieną [15,16,17].
Fenoliniai junginiai yra plačiai rekomenduojami dėl žinomo antioksidacinio veikimo, nes gali veikti kaip laisvųjų radikalų kaupikliai [18,19]. Susideda iš benzeno žiedo ir alkoholio hidroksilo gru-pės, turinčio rūgštinio pobūdžio savybes. Redukuojamo junginio tipas, metoksilinimo laipsnis ir hid-roksilo grupių skaičius yra labai svarbus, kuris lemia antioksidacinį fenolio antioksidanto aktyvumą [20].
Atlikti tyrimai rodo, kad kurkumino fenolinės grupės (flavanoidai, fenolio rūgštis ir alkoholis, stilbenai, tokoferoliai, tokotrienoliai) yra labai stiprios ir geba neutralizuoti cheminius koncerogenus, tokius kaip reaktyvios deguonies rūšys (ROS) ir azoto oksido sintezė (NOS) [21,22,23,24].
Paprastai dažinės ciberžolės šakniastiebiuose polifenolių aptinkama muo 3 - 15 % ir pagrindinis jungi-nys yra kurkuminas [ 25].
Kurkuminas yra vienas iš geriausiai ištirtų natūralių antioksidantų junginių, kuris pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, nukenksmina laisvuosius radikalus, saugo organizmą nuo oksidacinio streso poveikio, padeda apsisaugoti nuo laisvūjų radikalų žalos. Antioksidantų poveikis yra svarbus organizmui aktyvinant imuninę sistemą, stiprinant ir palaikant ląstelių gyvibingumą̨. Esant antioksi-dantų trūkumui, atsiranda audinių, ląstelių pažeidimai. Jie įtakoja daugelio ligų kaip: vėžys, neurologi-niai sutrikimai, aterosklerozė, hipertenzija, išemija, debetas, ūminis respiracinis distreso sindromas, idiopatinė plaučių fibrozė, lėtinė obstrukcinė plaučių ligą – atsiradimą ir vystymąsi [21,22,23,24].
Atlikti tyrimai rodo, kad kurkuminas atlieka lipidų peroksidacijos slopinimą: ištraukia reakty-vius superoksido anijonus ir hidroksilo radikalus ir taip apsaugo hemoglobino azoto dioksido sukeltą oksidaciją [68], stipriai sumažina vandenilio peroksido sukeltą žalą žmogaus keratinocituose ir fibrob-lastuose, bei gerina GST veiklą [26,27].
Nustatyta, kad priešuždegiminis poveikis yra vienas iš svarbiausių pasireiškiančių kurkumino veikimo savybių. Priešuždegiminės kurkumino savybės siejamos su gebėjimu slopinti invazinių pros-taglandinų sintezę iš arachidono rūgšties ir neutrofilų funkcijos metu mažindamas histamino kiekį pa-didina natūralaus kortizono gamyba iš antinkščių. Kurkuminas veikia slopindamas transkripcijos fak-torių NF-κB ir baltymo IκB kinazės fosforilinimą, tokiu būdu užkertamas kelias NF-κB perkėlimui į ląstelės branduolį, dėl to sumažėja COX-2 genų ekspresija ir GST stimuliacija [23,28].
Kurkuminoidai taip pat užkerta kelią LOX, fosfolipazėms, leukotrienams, prostaglandinams, tromboksanui, azoto oksido elastazei, hialuronidazei, kolagenazei, monocitų chemoatraktanto baltymui - 1, interferono indukuojamam baltymui, TNF ir IL-12, bei mažina prostaglandino susidarymą ir slopi-na leukotrieno biosintezę per lipoksigeslopi-nazės kelią [29].
Atlikti tyrimai rodo, jog kurkuminas pasižymi stirpriomis antibakterinėmis savybėmis, gali veikti gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas. Atlikta nalizė atskleidė alkaloidų, flavanoidų, chi-nonų, steroidų, saponinų ir terpenoidų buvimą [30], junginių turinčių inhibicinį poveikį slopinant eta-lonines mikroorganizmų kultūras: Staphylococcus aureus, Staphylococcus epidermidis, Enterococcus faecalis, Escherichia coli, Klebsiella pneumoniae, Pseudomonas aeruginosa, Proteus vulgaris, Bacil-lus subtilis, BacilBacil-lus cereus, Candida albicans.
1.5. Kurkumino metabolizmas ir biologinis prieinamumas
Atlikti klinikiniai tyrimai žmogaus organizme atskleidė, kad peroraliai vartojamo kurkumino sisteminis biologinis prieinamumas yra santykinai mažas dėl blogos absorbcijos, greito metabolizmo ir sisteminio eliminavimo [31,32]. Tyrimai parodė, kad vartojant peroraliai plazmoje arba serume daž-niausiai aptinkami kurkumino metabolitai, o ne kurkuminas, kurio serume po vartojimo randama ma-žai [32,33,34].
Kurkumino metabolizmas daugiausia vyksta kepenyse ir žarnyne [35]. Pirmiausia, kurkumi-nas metabolizuojams O-konjugacijai su kurkumino gliukuronidu ir kurkumino sulfatu, ir po to biolo-giškai redukuojamas į tetrahidrokurkuminą, heksahidrokurkuminą, oktahidrokurkuminą ir heksakur-kuminolį [36,37,38]. Redukuotas kurkuminas gliukuronizuojant paverčiamas kurkumino, dihidrokur-kumino ir tetrahidrokarbamino gliukuronidais bei kurdihidrokur-kumino sulfatu [39]. Vėliau dalis šių junginių iš organizmo yra pašalinami su šlapimu, per tulžį ir išmatas arba pasiskirsto audiniuose [40].
Prastas kurkumino tirpumas, jo hidrofobinės savybės ir sąveikos su lipidinėmis membranomis yra viena pagrindinių kliūčių iki jo gero bioprieinamumo ir klinikinio veikimo [41]. Siekiant padidinti tirpumą, bioprieinamumą, ilgesnę apykaitą, geresnę skvarbą ir atsparumą kurkumino metaboliniams procesams yra taikoma daug įvairių tyrimų, apimančių nanodaleles, liposomas, miceles, fosfolipidinius kompleksus, biodegraduojančias mikrosferas, ciklodekstriną, hidrogelius ir vieną iš naturalių būdų su
piperinu [41,42]. Atlikti tyrimai su polilaktido-glikolio rūgštimi, liposomomis, ciklodekstrinu, nanodalelėmis ir piperinu atskleidė greitesnį ir veiksmingesnį įsisąvinimą, ilgesnį pusinės eliminacijos laiką, didesnę koncentraciją serume [42]. Vertinat išanalizuotus tyrimus, geriausias rezultatas buvo pasiektas su piperinu. Piperinas yra pagrindinis juodųjų pipirų komponentas, žinomas kaip kepenų ir žarnyno gliukuronidacijos inhibitorius [42].
Peroraliai vartojant kurkuminą kartu su piperinu biokatyvumas pasireiškė praėjus 45min. po vartojimo ir padidėjo bioprieinamuma iki 2000 procentų, pasireikšdamas didesne absorcija žarnyne ir audiniuose [42,43,44].
1.6. Dažinių ciberžolių vartojimo saugumas
JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) pateikė vertinimą ir informaciją apie kurkuminoidų specifikacijas bei saugos tyrimus. Atlikti tyrimai parodė, suvartojus kurkuminoidų per parą iki 8g., ne-sukėlė jokio neigiamo poveikio, buvo gerai toleruojami [45]. Taip pat buvo atlikti tyrimai su didesniu ciberžolės kiekiu, kuriuose dalyvavo 18 pacientų, sergančių reumatoidiniu artritu (22-48 metų am-žiaus), kuriems 2 savaites buvo skiriama po 12g per dieną kurkumino ir 19 pacientų, kurie sirgo AIDS buvo skiriama po 25g per dieną. Pacientams, kuriems buvo skiriama per dieną 12g nepastebėta jokio šalutinio poveikio (reikšmingo kraujo spaudimo, pulso, eritrocitų nusėdimo greičio (ESR), inkstų ar kepenų funkcijos pokyčių). Du pacientai kurie vartojo didesnes dozes, 25g, turėjo skrandžio sudirgi-mus. Jokių kitų nepageidaujamų reakcijų nepastebėta. Padaryti išsamūs kraujo tyrimai taip pat neparo-dė jokio neigiamo poveikio. Galima teigti, jog, net didelės ciberžolių ekstraktų ir kurkuminoidų dozės yra saugios, nors dviem pacientams sukėlė skrandžio dirginimą [46].
1.7. Dažinių ciberžolių poveikis gydant burnos ligas
Augalinės sudėties preparatų naudojimas gydant dantų ir burnos gleivinės ligas dėl mažiau galimų šalutinių poveikių, greito ir veiksmingo veikimo tampa vis labiau populiaresnis. Augaliniai burnos gleivinės preparatai dažniausiai naudojami kaip alternatyva cheminiams preparatams dėl pla-taus priešuždegiminio, antibakterinio ir priešgrybelinio poveikio. Nors cheminiai burnos preparatai yra labai efektyvūs ir veiksmingi, tačiau turi nemažai ir šalutinių poveikių dėl į jų sudėtį įeinačių cheminių medžiagų, tokių kaip: vandenilio peroksidas, chlorheksidinas ir kt. Dėl šių cheminių medžiagų gali kisti dantų ir liežuvio spalva, džiovinti gleivinės membraną ir sutrikdyti skonio pojūtį [47,48].
Nustatant kurkumino terapinį vietinį poveikį burnoje, mokslininkai atliko bandymus su kur-kumino 2 % geliu, kuris parodė efektyvų ir greitą opelių gijimą bei žymiai sumažino skausmo
intensyvumą sergantiems periodonto ligomis [49]. Žymiai sumažėjo apnašų indeksas, dantenų indeksas, dantenų kraujavimo indeksas, sumažino dantenų uždegimo požymius ir skatino gijimą [50,51]. Taip pat buvo atliktas antimikrobinis burnos skaliklio aktyvumo nustatymas su 0,1% kurku-minu, kuris atskleidė veiksmingą antimikrobinį poveikį, apėmė dantų apnašų kontrolę, siekiant išveng-ti gingivito. Kurkumino burnos skalavimai buvo biologiškai suderinišveng-ti ir gerai priimišveng-ti visiems pacien-tams be šalutinių poveikių [52].
1.8. Periodontitas
Periodontitas yra dantį supančių atraminių audinių uždegimas. Tai viena dažniausiai plintan-čių burnos ligų tarp suaugusiųjų ir vaikų.
Periodontą sudaro: dantenos, periodonto raištis, danties šaknies cementas ir alveolės kaulas. Liga gali sukelti dantį supančio kaulo ir jį prilaikančio raiščio nykimą, periodonto kišenės formavimąsi arba gali atsirasti įtrūkimai tarp dantenų ir danties šaknies, ko pasekoje gali atsirasti danties atsipalai-davimas, nes suprastėja atraminės ir palaikomosios audinio funkcijos. Tai gali lemti danties iškritimą. Periodonto ligos skirstomos į nekrozinį, chroninį, egresyvų periodontitą ir su siteminėmis ligomis susi-jęs periodontitas, dauguma jų uždegiminės kilmės.
Periodonto ligos taip pat yra susijusios su gingvito sutrikimais, lengvesne ligos forma, kuri negydoma progresuoja ir išsivysto į periodontitą - sunkenę ligos formą su negrįžtamais procesais. Gingvitas yra dantenų uždegimas, kurį sukelia dantenų apnašos. Paprastai išgydyti galima ir pakitimų nelieka, tačiau negydomas progresuoja į periodontitą, kurio sukelti ligos pažeidimai yra negrįžtami, juos galima tik stabdyti ir palaikyti, kad neprogresuotų [48,53,54,55].
Uždegiminės periodonto ligos yra susijusios su daug sisteminių būklių, tokiomis kaip diabe-tas, širdies ir kraujagyslių ligos, osteoporozė, kvėpavimo takų ligos, reumatoidinis artridiabe-tas, tam tikros vežio formos, erekcijos disfunkcija, inkstų igos, demencija ir nėštumo komplikacijos. Atsiradę patalo-giniai procesai dažniausiai vystosi dėl imuninės sistemos deficito ir mikroorganizmų burnoje, tokių kaip: Porphyromonas gingivalis, Tannerella forsythia, Treponema denticola, Campylobacter rectus, Micromonas micros, Streptococcus intermedius, Eubacterium nodatum, Aggregatibacter actinomyce-temcomitans ir Prevotella intermedia. Mikroorganizmai sąlygoja audinių pokyčius, nepašalinus, for-muojasi uždegimas susidares iš ekstraląstelinių mikroorganizmų produktų [56].
1.8.1. Paplitimas ir gydymas
Burnos ligos atsiranda įvairiais gyvenimo laikotarpiais ir laikomos svarbiomis visuomenės sveikatos problemomis dėl didelio paplitimo visuose pasaulio regionuose. Nuolatinis populiacijos au-gimas, senstanti visuomenė, prasta burnos higiena - tai dalis priežasčių, didinančių burnos ligų kaip gingvitas ir periodontitis atsiradimą. Naujausi duomenys rodo, jog bendras suaugusiųjų periodonto ligų paplitimas tiek išsivyščiusiose ir besivystančiose šalyse vyrauja nuo 5,5% iki 85%. Pagal registruotus duomenis 2014 metais, sunkus periodontitas paveikė 743 mln. žmonių visame pasaulyje.
Išsivysčiusiose šalyse tarp suaugusiųjų periodonto ligos vyrauja nuo 14 % iki 47%, besivystančiose šalyse - nuo 36% iki 63%, tarp paauglių išsivyčiusiose šalyse vyravo nuo 4% iki 34%, besivystančiose - nuo 35% iki 70%. Tačiau išsivysčiusiose šalyse pacientų, turinčių 4-5 mm dydžio periodontines kišenes yra daugiau. Periodontito paplitimas priklauso nuo reagiono, pasirinktų kriterijų, socialinių įgūdžių ir ekonominės padėties [57, 58,59].
Anksti diagnozuotas periodontitas, gali padėti išvengti sunkesnių ligos stadijų. Nustačius dia-gnozę ir sveikatos būklę planuojamas gydymas, apimantis individualų planą, tikslus, paciento pagei-davimus, pagrįstus dantų gydymo procedūromas.
Daugeliu atvejų lėtinis periodintitas gali būti kontroliuojamas mechaniškai pašalinus arba su-mažinus bakterijų biofilmus. Periodonto gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos stadijos. Gydymui gali būti taikomas mechaninis gydymas, farmakologinių preparatų naudojimas ir chirurginė intervenci-ja [61]. Mechaninis gydymas taikomas lengvos ir vidutinės periodontito stadijoms gydyti. Burnos hi-gienos metu specialiais instrumentais lyginama, poliruojama danties šaknis arba ultragarso aparatu yra pašalinamos apnašos nuo danties paviršiaus. Tokiu būdu sumažinama baktejų biofilmus. Siekiant gerų gydymo rezultatų labai svarbus šepetėlių, tarpdančių valymo priemonių naudojimas ir bakteriostatinių bei baktericidinį skaliklių naudojimas. Tačiau tai neužkerta kelio periodontito progresavimui stabdyti. Pacientas privalo reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą, vadovautis nurodytomis rekomendaci-jomis [62]. Skiriant vaistinius preparatus, svarbu parinkti tinkamą vaistą (doksiciklias, metronidazolas, amoksicilinas) arba vaistų derinį (amoksicilino ir metronidazolo). Antibiotikai turi būti skiriami tik tuo atveju, kai yra žinoma, jog bus gaunama nauda.
Pagal dabartinius duomenis, papildomas sisteminių antibiotikų vartojimas chroniško perio-dontito gydymui pirminėje stadijoje nesukelia reikšmingo paciento rezultatų pagerėjimo, todėl būtina kartu taikyti mechaninį gydymą. Jeigu periodontitas įsisenėjęs ir sunkios formos, taikomas dantenų kišenių valymas, lopo operacija, valomi pažeisti uždegimo audiniai, pašalinami akmenys [62, 63].
1.9. Burnos gleivinės preparatai
Burnos gleivinės preparatai yra kieti, pusiau kieti arba skysti preparatai, kurie turi vieną ar daugiau veikliųjų medžiagų, skirti vartoti burnos ertmėje ir/ar ryklėje, siekiant gauti vietinį arba siste-minį poveikį. Preparatai, kurie pasižymi vietiniu poveikiu, gali būti skiriami vartoti tam tikroje burnos ertmės vietoje, tokioje, kaip dantenos (dantenų preparatai) arba ryklėje (burnos ir ryklės preparatai). Sisteminio poveikio preparatai skiriami tiesioginei absorbcijai vienoje ar keliose burnos gleivinės vie-tose (pvz., poliežuviniai preparatai). Prepatai, kurie lipdomi prie gleivinės, pasilieka burnos ertmėje, prikibę prie gleivinės epitelio, ir gali modifikuoti siteminio vaisto absorciją vartojimo vietoje. Dauge-liui burnos gleivinės preparatų yra tikimybė, kad tam tikra veikliosios (-ių) medžiagos (-ių) dalis gali būti nuryta arba absorbuota virškinimo trakte [64].
Burnos gleivinės preparatai savo sudėtyje gali turėti tam tinkamų antimikrobinių konservantų, disperguojančių, suspenduojančių, tirštinančių, emulguojančių, buferinių, drėkinančių, tirpinančių, stabilizuojančių, skonį keičiančių, saldiklių. Kietųjų preparatų sudėtyje papildomai gali būti slidinan-čių, tepančių ir vaistinę medžiagą modifikuotai atpalaidujančių pagalbinių medžiagų [64].
Galima išskirti keletą burnos gleivinės preparatų kategorijų pagal Europos farmakopėją: • gargalai,
• burnos skalavimo priemonės, • dantenų tirpalai,
• burnos gleivinės tirpalai ir burnos gleivinės suspensijos,
• pusiau kieti burnos gleivinės preparatai ( dantenų gelis, dantenų pasta, burnos gleivinės gelis, burnos gleivinės pasta),
• burnos gleivinės lašai, burnos gleivinės purškalai ir poliežuviniai purškalai kietos ir minkštos pastilės,
• slėgtos pastilės,
• poliežuvinės tabletės ir bukalinės tabletės, • burnos gleivinės kapsulės,
• prie gleivinės lipdomieji preparatai [64].
1.9.1. Burnos skalikliai
Burnos skalikliai – vandeniniai tirpalai, skirti vartoti sąlytyje su burnos ertmės gleivine, daž-niausiai juos skiedžiant vandeniu. Skaliklių nuryti negalima. Pateikiami paruošti vartoti tirpalai arba koncentruoti tirpalai, kuriuos prieš vartojant reikia praskiesti. Burnos skalikliai taip pat gali būti paruo-šiami iš miltelių arba tablečių, prieš vartojimą ištirpinamų vandenyje.
Burnos skalikliai gali turėti pagalbinių medžiagų, reguliuojančių pH, kuris turėtų būti neutralus [64]. Besikeičiančios gyvenimo tendencijos ir gyvenimo būdas keičia burnos higienos supratimą. Viena iš tokių priemonių - burnos skalikliai, gaminami specialiai numatytoms reikmėms, skirtingomis sudėtimis ir poveikiu. Skalikliai skirstomi į du tipus tai - augaliniai ir cheminiai, ir taip jie klasifikuo-jami į kosmetinius ir terapinius [65,66].
Kosmetiniai burnos skalikliai naudojami kaip burnos, dantenų priežiūros ir higienos prepara-tai, taip pat kaip profilaktinė priemonė, padedanti panaikinti nemalonų burnos kvapą. Skalaujant po valgio padeda atstatyti burnos pH ir išskalauti likusius maisto likučius. Tuo tarpu terapiniai burnos ska-likliai dažniausiai naudojami šalinti apnašas, mažinti bakterijų kaupimąsi, užkertant kelią gingivito atsiradimui [66].
1.9.2. Cheminiai burnos skalikliai
Šiuo metu rinkoje vyrauja daug įvairių sudėčių, panašios išvaizdos ir poveikio skalavimo skysčių, tačiau nors jų vizualinė išvaizda panaši, daugelis jų skiriasi savo poveikiu arba sudėtimi. Populiariausi iš jų cheminiai burnos skalikliai. Pagrinde tokių burnos skaliklių sudėtį sudaro natrio laurilsulfatas, timolis, metil salicilatas, benzalkonio chloridas, vandenilio peroksidas, alkoholis, chlorheksidinas, turintis bakteriostatinį ir baktericidinį veikimą [65, 67], natrio fluoridas 0,05% kuris yra rekomenduojamas kasdieniniam naudojimui kaip apsauga nuo dantų eduonies pacientams, kuriems yra didesnis karieso pavojus, cetilpiridinio chloridas ir trikozanas, neleidžiantys formuotis bakterinėms apnašoms, akmenimsbei apsaugo dantenas. Tačiau dėl šalutinio poveikio dantims ir burnos gleivinei, susijusio su skaliklių ilgalaikiu vartojimu, rekomenduojama tokius skaliklius vartoti trumpą laiką [68,47,48]. Kitu atveju gali pasireikšti burnos ir dantų spalvos pakitimai, dantų akmenų atsiradimo pa-didėjimais, burnos sausumas, skonio pakitimai, mutageninis poveikis, kuris priskiriamas vandenilio peroksido mutageninėm savybėm, naudojamas kaip balinimo komponentas. Vienas iš svarbiausių šalu-tinių poveikių, kurį gali sukelti cheminiai skalikliai, tai - skruosto ląstelių pažeidimas. Jį gali sukelti ląstelių mutacija. Ląsteles nebegali normaliai funkcionuoti, ko pasekoje padidėja tikimybė susirgti burnos vėžiu ir kitomis burnos ligomis. Ypač tokį poveikį sustiprina skaliklyje esantis alkoholis. Daž-niausia šių mutacijų priežastis - dažnas sintetinių gaminių naudojimas [69,47,48].
1.9.3. Augaliniai burnos skalikliai
Augalinius burnos skaliklius lyginant su cheminiais, pastarieji dėl antibakterinio, antiseptinio, antivirusinio, priešuždegiminio ir gydomojo poveikio tampa vis labiau populiaresni, gydant dantų, burnos gleivinės ligas. Taip pat naudojami burnos priežiūros profilaktikai. Augaliniai skalikliai, gami-nami be alkoholio, dirbtinių konservantų, skonio stipriklių ir dažiklių, yra pakankamai švelnūs.
Jie gali būti naudojami kasdien, nes nesukelia burnos džiūvimo, toksinio poveikio organiz-mui. Tokie burnos skalikliai tinkami ilgalaikiam naudojimui [67,70].
Gvaizdikėliai - vieni iš augalų, kurie pasižymi antiseptinėmis, antibakterinėmis ir antivirusi-nėmis savybėmis. Pipirmetė pasižymi vėsinamajuoju poveikiu burnoje. Gyslotis skatina žaizdų gijimą [69]. Daržovių glicerinas, saldžioji stevija (Stevia rebaudiana) ir ksilitolis yra naudojami kaip saldik-liai. Daržovių glicerinas yra gaunamas iš sojos. Tai skaidrus, bespalvis ir bekvapis skystis, saldaus skonio. Saldžioji stevija slopina kai kurių bakterijų, infekcinių organizmų augimą ir reprodukciją, įs-kaitant bakterijas, sukeliančias dantų skausmą ir dantenų ligas. Ksilitas yra natūralus saldiklis, kuris padeda pagerinti dantų būklę, užkirsti kelią bakterijoms prilipti prie dantų [66]. Granatų ekstraktas, pasireiškiantis poveikiu prieš dantų apnašas, slopina mikroorganizmus burnoje, neleižia jiems prilipti prie danties [71]. Manoma, kad polifenoliniai flavonoidai esantys ekstrakte užkerta kelią gingivitui, įskaitant oksidacinio streso sumažėjimą burnos ertmėje, kur yra aktyvūs granatų komponentai [72-74]. Granatų ekstraktas gali sumažinti lėtinio periodontito požymius [75]. Indinis nimbamedis (Azadirachta indica) kaip burnos skalavimo priemonė turi didelį poveikį prieš gramteigiams ir prieš gramneigiams bakterijas, kurios apima Escherichia coli, streptokoką ir salmonelę. Indinio nimbamedžio ekstraktai slopina S. mutans augimą ir naudojamas periodontito gydymui [76]. Šventasis bazilikas (Ocimum sanctum) efektyvus gydant burnos uždegimą, taip pat padeda pašalinti blogą kvapą ir psisaugoti nuo dantenų pažeidimo [77], turi antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį. Žalioji arbata (Camellia sinen-sis) gali būti naudojama kaip skalavimo priemonė arba burnos skalavimo priemonė dantų skausmo, halitozės, laringito, burnos gleivinės, apnašų susidarymo, gerklės skausmo, tonzilito gydymui, padeda kontroliuoti dantų apnašų kaupimąsi, neturi šalutinių poveikių [78]. Bičių propolis veiksmingas gydant dantų ligas, burnos opą, ūminį ir lėtinį periodontitą [75].
Nustatant kurkumino terapinį vietinį poveikį burnoje, mokslininkai atliko bandymus su kur-kumino 2 % geliu, kuris parodė efektyvų ir greitą opelių gijimą bei žymiai sumažino skausmo intensy-vumą [49] sergantiems periodonto ligomis. Žymiai sumažėjo apnašų indeksas, dantenų indeksas, dan-tenų kraujavimo indeksas, sumažino dandan-tenų uždegimo požymius ir skatino gijimą [50, 51]. Taip pat buvo atliktas antimikrobinis burnos skaliklio aktyvumo nustatymas su 0,1% kurkuminu, kuris atskleidė veiksmingą antimikrobinį poveikį, apėmė dantų apnašų kontrolę, siekiant išvengti gingivito. Burnos skaiklis su kurkuminu buvo biologiškai suderinamas ir gerai priimamas visiems tyrime dalyvavusiems žmonėms ir neturėjo šalutinių poveikių [52].
Atlikti burnos skaliklio tyrimai su alaviju, plaukuotuju viršūkliu ir cinamono mišiniu, pentinio mišiniu, ramune, ežiuole, gysločiu, baziliku, švitrūno ekstraktu, ciberžole, indinio nimbamedžio ir triphala (trijų augalų mišinys), arabinės akacijos mišiniu, paprastauoju granatmedžiu, jazminų lapais, paprastastuoju saldymedžiu, indiniu nimbamedžiu sumažino apnašų ir dantenų indeksus, lyginant su
chlorheksidino burnos skalavimo priemonėmis. Tai gali būti būti puiki alternatyva chemi-niams skalikliams [79,80,81].
Beveik visouse cheminiuose burnos skalikliuose yra alkoholio ir fluorido, kurio suvartojus perdaug, gali pasireikšti toksinis poveikis organizmui. Todėl dauguma augalinių burnos skaliklių gali būti puiki priemonė nėščiosioms moterims, žmonėms su burnos džiūvimu ir diabetikams [66].
1.10. Literatūros apibendrinimas
Ši apžvalga parodė, kad ciberžolė turi daug terapinių savybių ir teigiamą terapinį poveikį žmogaus organizmui. Ciberžolė laikoma saugi, netoksiška, be šalutinio poveikio, efektyvi, ekonomiška ir veiksminga alternatyva daugeliui įprastų vaistų.
Nors kurkumino terapinio poveikio tyrimų skaičius visame pasaulyje didėja, tačiau vis dar trūksta informacijos ir tyrimų apie poveikį gydant įvairias ligas. Naujos vaistų sistemos, tokios kaip nanodaleles, liposomos, micelės, fosfolipidinei kompleksai, biodegraduojančios mikrosferos, ciklo-dekstrinai, hidrogelei ir su piperinu kūrimas atrodo labai perspektyvus siekiant optimizuoti kurkumino veikimą, tačiau vis vien iškyla kliūčių iki jo gero bioprieinamumo ir klinikinio veikimo [40,41].
Galima daryti išvadą, kad kurkuminas turi perspektyvią ateitį gydant įvairias ligas: burnos li-gas, ikivėžinius susirgimus, aftozines opas ir naudingas mažinant aterosklerozės riziką, didinat kepenų apsaugą, vėžio gydyme ir kituose ligų gydymo srityse.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrime naudotos medžiagos
• Išgrynintas vanduo (Ph. Eur. 2008:2008); • Etanolis 96% (AB Stumbras, Kaunas, Lietuva);• Dažinės ciberžolės sausasis ekstraktas (Naturalin Bio – Resources., Ltd, Kinija); • Miulerio-Hintono agaro terpė (Mueller-Hinton II Agar, BBL, Cockeysville, JAV). • Mėtų eterinis aliejus (UAB GRIDA, D. Riešė, Lietuva);
• Kvapniųjų gvazdikmedžių eterinis aliejus (SIGMA - ALDRICH CHEMIE GmgH, JAV); • Greipfrutų eterinis aliejus (SAFC Supply Solutions, JAV);
• Propilenglikolis (SIGMA - ALDRICH CHEMIE GmgH, Vokietija );
• Dimetilsulfoksidas ≥99,9% (SIGMA - ALDRICH CHEMIE GmgH, Vokietija); • Natrio chloridas 0,9% (LSMU laboratorija);
• DPPH• reagentas (Sigma – Aldrich chemie GmbH, Vokietija); • Natrio karbonatas (Merck, Vokietija);
• Folin-ciocalteu reagentas ((Sigma-Aldrich Chemie GmbH, Vokietija).
2.2. Tyrime naudota aparatūra
•
Svarstyklės Ad510 (Axis, Lenkija);•
Vandens vonelė su ultragarsu Sonorex Digitec (Bandelin, Vokietija);•
pH – metras Data Line pH – Meter (Winlab, Vokietija);• Viskozimetras ALPHA SERIES (Fungilab, S. A., Ispanija); • Centrifūga High speed centrifuge type 310 (Vokietija); • UV spektrofotometras UV - 1800 (Shimatzu, Japonija).
2.2. Metodai
2.2.1. Burnos skaliklio gamyba
Burnos skaliklis su dažinių ciberžolių sausuoju šaknų ekstraktu buvo gaminamas masės – tū-rio metodu. Prieš gamybą buvo nustatytas ekstrakto tirpumas.
Dažinių ciberžolių sausojo šaknų ekstrakto tirpumo nustatymassu etanoliu.
Atsveriama dažinių ciberžolių ekstrakto nuo 0,1 iki 1,0 g ir suberiama į dešimt 50 ml talpos karščiui atsparių plokščiadugnių kolbų. Pilama po 10 ml etanolio 96% tirpalo, supurtoma ir talpinama į ultragarso Sonorex Digitec vonelę 15 min. stebėjimui, esant 30°C. Stebimas tirpumo pokytis kas 15 min. iki 45 min. Po to pripilama 16 ml etanolio 96%, įpilama 20 ml propilenglikolio ir sumaišoma su vandens ir etanolio mišiniu 9:1 santykiu, kuriame buvo ištirpinta po 5 lašus mėtų, kvapniųjų gvazdik-medžių ir greipfrutų eterinio aliejaus, pilama iki 100ml.
Dažinių ciberžolių sausojo šaknų ekstrakto tirpumo nustatymas su dimetilsulfoksi-du(DMSO).
Atsveriama dažinių ciberžolių ekstrakto nuo 0,1 iki 1,0 g ir suberiama į dešimt 50 ml talpos karščiui atsparių plokščiadugnių kolbų. Pilama 40 ml dimetilsulfoksido 99,9%, supurtoma ir talpinama į ultragarso Sonorex Digitec vonelę 15 min. stebėjimui, esant 30°C. Stebimas tirpumo pokytis kas 15 min. iki 45 min. Po to, įpilama 20 ml propilenglikolio ir sumaišoma su vandens ir etanolio mišiniu 9:1 santykiu, kuriame buvo ištirpinta po 5 lašus mėtų, kvapniųjų gvazdikmedžių ir greipfrutų eterinio alie-jaus, pilama iki 100ml.
2.2.2. Pagaminto burnos skaliklio su dažinių ciberžolių sausuoju šaknų
ekstraktu kokybės vertinimas
Vertinat pagaminto skaliklio kokybę su dažinių ciberžolių sausuoju šaknų ekstraktu buvo tai-kyti analizės metodai: spektrofotometrija - bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas, antioksidaci-nio aktyvumo testas, viskozimetrija - klampos nustatymas, potenciometrija - pH reikšmės nustatymas, centrifugavimas - kinetinis sistemos stabilumo vertinimas, antimikrobinio aktyvumo vertinimas, jusli-nių savybių vertinimas ir stabilumo vertinimas ilgalaikio laikymo sąlygomis.
Analizė atlikta po pagaminimo, po 2 mėn. ir po 4 mėn. Pagamintas skaliklis buvo laikomas 25±2°C temperatūroje, santykinė drėgmė aplinkoje siekė 60±5 proc.
2.2.3. Bendro fenolinių junginių kiekio nustatymas
Dažinių ciberžolių sausojo šaknų ekstrakto miltelių bendras fenolinių junginių kiekio kieky-binis nustatymas UV spektrofotometru.
Bendras fenolinių junginių kiekis ciberžolės ekstrakte nustatytas atliekant reakciją su Folin-Ciocalteu reagentu. Nustatant sudaroma kalibracinė kreivė etaloniniams 0,02; 0,04; 0,06; 0,08; 0,1 mg/ml kon-centracijos galo rūgšties tirpalams. Į 2,5 ml Folin – Ciocalteu (skiesto1:10) tirpalo pridedama 0,5 ml tiriamo skaliklio su ciberžolių ekstraktu ir 2 ml 7,5 % natrio karbonato tirpalo, kuris tirpalui suteikia mėlynai žalią spalvą. Po 30 min. spektrofotometru matuojama absorbcija 765 nm bangos ilgyje. Kaip palyginamasis tirpalas naudojamas distiliuotas vanduo. Bendras fenolinių junginių kiekis išreikštas mg/ml galo rūgšties ekvivalentu (GRE). Bandymas atliekamas tris kartus ir išvedamas gautų rezultatų vidurkis.
Analizė atlikta po pagaminimo, po 2 mėn. ir po 4 mėn., skaliklį laikant 25±2°C temperatūroje.
2.2.4. Antioksidacinio aktyvumo nustatymas pagal DPPH
(2,2difenil-1-pikrihidrazil hidrato) laisvojo radikalo sujungimo metodą
Antioksidacinis aktyvumas įvertinamas matuojant, kiek procentų stabilaus DPPH radikalo neutralizuoja ciberžolės sudėtyje esantys ir antioksidaciniu aktyvumu pasižymintys junginiai.
Antioksidanto 0,1 ml tiriamasis tirpalas (skiestas 40 kartų su 96% etanoliu) sumaišomas 1 cm pločio kiuvetėje su 2,9 ml 0,1 mM etanolinio DPPH tirpalo. Spektrofotometru išmatuojamas mėginių absor-bcijos mažėjimas 515 nm bangos ilgyje kol pasiekiama absorabsor-bcijos pusiausvyra (apytiksliai po 30 min.). Antioksidacinis tirpalų aktyvumas išreiškiamas inaktyvuoto DPPH procentais:
100 ) ( − = b a b proc A A A DPPH
čia: Ab – tuščiojo bandinio absorbcija (t = 0 min);
Aa – bandinio su tiriamuoju tirpalu absorbcija (po 30 min).
Bandymas atliekamas tris kartus ir išvedamas gautų rezultatų vidurkis.
Analizė atlikta po pagaminimo, po 2 mėn. ir po 4 mėn., skaliklį laikant 25±2°C temperatūroje.
2.2.5. Viskozimetrinis tyrimas
Tiriamųjų mėginių klampa tiriama viskozimetru. Tiriamoji medžiaga patalpinama į matavimui skirtą plastikinį indą. Mėginių klampa (mPa·s) yra matuojama viskozimetru ALPHA SERIES
(Fungilab, S.A., Ispanija). Pasirinktas L1 tipo suklys. Pritaikytas apsisukimų dažnis 100 aps/min. Matavimai atliekami (20°C ± 2°C) temperatūroje. Vieno mėginio matavimo trukmė – 2 min. Fiksuojami klampos (mPa·s) duomenys. Kiekvieno mėginio matavimą kartojame tris kartus (n=3). Rezultatai apskaičiuojami išvedus aritmetinį vidurkį. Analizė atlikta po pagaminimo, po 2 mėn. ir po 4 mėn., skaliklį laikant 25±2°C temperatūroje.
2.2.6. pH reikšmės nustatymas
Pagaminto skaliklio (gal skaliklio) pH reikšmė nustatyta pH – metru (WINLAB® DATA LI-NE pH – pH Meter, Vokietija). Į matavimo stiklinę įpilama 5 ml pagaminto tiriamojo tirpalo ir įpilama 45 ml distiliuoto vandens. Po kiekvieno matavimo elektrodas yra nuplaunamas išgrynintu vandeniu. Matavimai kartojami tris kartus, išvedamas aritmetinis vidurkis. Analizė atlikta po pagaminimo. Anali-zė atlikta po pagaminimo, po 2 mėn. ir po 4 mėn., skaliklį laikant 25±2°C temperatūroje.
2.2.7. Kinetinis sistemos stabilumo tyrimas
Sistemos kinetiniam stabilumui nustatyti naudojamas centrifugavimo testas. Jis atliekamas norint patikrinti, ar pagaminta skysta forma stabili, veikiant išcentrinei jėgai. Centrifuguojama centri-fugoje „High speed centrifuge type 310“ (Vokietija).
Į 2 ml tūrio mėgintuvėlius įpilamas vienodas tiriamųjų mėginių kiekis, atliekama temperatūroje (20°C ± 2°C), naudotas sukimosi greitis – 3000 - 10000 - 16000 aps/min, kiekvieno testo laikas – 5 min. Sistemos stabilumas vertinamas vizualiai. Analizė atlikta po pagaminimo, po 2 mėn. ir po 4 mėn., ska-liklį laikant 25±2°C temperatūroje.
2.2.8. Antimikrobinio aktyvumo nustatymas
Antimikrobinis aktyvumas nustatytas difuzijos į standųjį mitybinį agarą metodu. Tyrime nau-dotas Miulerio-Hintono agaras (Mueller-Hinton Agar, Becton, Dickinson and Company). Antimikro-binis aktyvumas nustatytas 10 etaloninių skirtingas biologines savybes turinčių mikroorganizmų atž-vilgiu. Tyrimas buvo atliktas remiantis EARSS (European Antimicrobial Resistance Surveillance System) ir EUCAST (The European Committee on Antimicrobial Susceptibility Testing) reglamentuo-tomis metodikomis ir vertinimo kriterijais. Standartinės mikroorganizmų kultūros buvo kultivuojamos ir ruošiamos tyrimui remiantis nurodytų mikroorganizmų kultivavimo protokolais.
1 lentelė. Etaloninės mikroorganizmų kultūros ir jų biologinės savybės. Eil. nr. Etaloninės mik-roorganizmų kultūros
Etaloninių mikroorganizmų kultūrų biologinės savybės
1. Staphylococcus
aureus ATCC 25923
Prokariotinė ląstelės struktūra. Žmogaus šnervių mikrobiota.
Gramteigiamos bakterijos su būdinga stora iš peptidoglikano sudaryta ląstelės sienele, sukeliančios pūlinius uždegiminius infekcinius procesus
2. Staphylococcus
epidermidis ATCC 12228
Prokariotinė ląstelės struktūra. Žmogaus odos mikrobiota. Gramteigiamos bakterijos su būdinga stora iš peptidoglikano sudaryta ląstelės sienele, sukeliančios pūlinius uždegiminius infekcinius procesus
3. Enterococcus faecalis ATCC 29212
Prokariotinė ląstelės struktūra. Žmogaus storžarnių mikrobiota. Gramteigiamos bakterijos su būdinga stora iš peptidoglikano sudaryta ląstelės sienele, sukeliančios pūlinius uždegiminius infekcinius procesus naujagimiams, kūdikiams, vaikams
4. Escherichia coli
ATCC 25922
Prokariotinė ląstelės struktūra. Žmogaus storžarnių mikrobiota.
Gramneigiamos bakterijos heterogeniškos savo biologinėmis savybėmis su būdinga dviejų sluoksnių sudaryta ląstelės sienele, sukeliančios bet kurios lokalizacijos pūlinius uždegiminius infekcinius procesus 5. Klebsiella
pneu-moniae ATCC 13883
Prokariotinė ląstelės struktūra. Prokariotinė ląstelės struktūra. Žmogaus mikrobiota. Gramneigiamos bakterijos su būdinga dviejų sluoksnių su-daryta ląstelės sienele, sukeliančios bet kurios lokalizacijos pūlinius uždegiminius infekcinius procesus. K. pneumoniae sudaro kapsulę – storą gleivių sluoksnį, kuris žmogaus organizme saugo ne tik nuo fagocitozės, bet ir kitų aplinkos nepalankių veiksnių.
6. Pseudomonas
aeruginosa
ATCC 27853
Prokariotinė ląstelės struktūra. Žmogaus mikrobiota. Gramneigiamos bak-terijos su būdinga dviejų sluoksnių sudaryta ląstelės sienele, sukeliančios bet kurios lokalizacijos pūlinius uždegiminius infekcinius procesus. Ps. aeruginosa savyje turi saprofitinių, sąlygiškai patogeninių bei pato-geninių bakterijų savybių, kas lemia jų paplitimą gydymo įstaigose bei išorinėje aplinkoje.
7. Proteus vulgaris
ATCC 8427 Prokariotinė ląstelės struktūra. Žmogaus mikrobiota. Gramneigiamos bak-terijos su būdinga dviejų sluoksnių sudaryta ląstelės sienele, sukeliančios bet kurios lokalizacijos pūlinius uždegiminius infekcinius procesus. P. vulgaris, kuri yra labai judri ir sukelia lyties ir šlapimo takų infekcijas, išplitusi aplinkoje, kurioje yra daug pūvančios organikos
8. Bacillus subtilis
ATCC 6633 Prokariotinė ląstelės struktūra. Dirvožemio mikrobiota. Gramteigiamos bakterijos su būdinga stora iš peptidoglikano sudaryta ląstelės sienele. Sudaro sporas, kurios yra šių bakterijų raidos stadija. Bakterijųs sporos joms nepa-lankioje aplinkoje gali išlikti gyvybingos ne tik mėnesius, bet ir daugelį metų.
9. Bacillus cereus
ATCC 11778 Prokariotinė ląstelės struktūra. Dirvožemio mikrobiota. Gramteigiamos bakterijos su būdinga stora iš peptidoglikano sudaryta ląstelės sienele. Sudaro sporas, kurios yra šių bakterijų raidos stadija. Bakterijųs sporos joms nepa-lankioje aplinkoje gali išlikti gyvybingos ne tik mėnesius, bet ir daugelį metų.
10. Candida albicans
ATCC 10231 Eukariotinės ląstelės struktūra. Žmogaus mikrobiota. Oportunistinių in-fekcijų sukėlėjas.
Pagaminto skaliklio su dažinių ciberžolių ekstraktu 2 ml mėginio buvo supilti į 1-ą Petri lėkš-telę, 1,5 ml – į 2-ą Petri lėkšlėkš-telę, 1,0 ml – į 3-ą Petri lėkšlėkš-telę, 0,5 ml – į 4-ą Petri lėkštelę ir 0,1 ml mė-ginio buvo supiltas į 5-ą Petri lėkštelę.
Po to į kiekvieną Petrio lėkštelę buvo įpilta 45 °C 9 ml Miulerio-Hintono agaro ir Petrio lėkštelės turi-nys sumaišytas, laukta kol sustings.
Sustingus agarui Petri lėkštelėje, lėkštelės dugnas pažymimas segmentais – viso 10 (2 lentelė). Po to į kiekvieną segmentą sėjama tam tikros etaloninės mikroorganizmų kultūros 0,5 Macfarlendo drumstumo suspensija.
Toks pat antimikrobinio aktyvumo nustatymas atliktas su pagamintu skalikliu be dažinės ci-beržolės šaknų sausojo ekstrakto, su tirpikliu ir pagalbinėmis medžiagomis.
2 lentelė. Etaloninių mikroorganizmų kultūrų sėjimo metodika.
1 segmentas – Staphylococcus aureus ATCC 25923
2 segmentas – Staphylococcus epidermidis ATCC 12228 3 segmentas – Enterococcus faecalis ATCC 29212
4 segmentas – Escherichia coli ATCC 25922 5 segmentas – Klebsiella pneumoniae ATCC 13883
6 segmentas – Pseudomonas aeruginosa ATCC 27853 7 segmentas – Proteus vulgaris ATCC 8427
8 segmentas – Bacillus subtilis ATCC 6633 9 segmentas – Bacillus cereus ATCC 11778 10 segmentas – Candida albicans ATCC 10231
Po to kultivuojama (auginama) termostate 20-24 val. 35 C temperatūroje. 1 2
3 4 5
6 7 8
Pagaminto skaliklio su dažine ciberžole ir be dažinės ciberžolės mėginių antimikrobinis aktyvumas vertinamas: auga – tam tikrame tiriamo tirpalo kiekyje mikroorganizmai ir neauga – tam tikrame ti-riamojo tirpalo kiekyje mikroorganizmai arba matosi silpnas augimas. Tyrimas pakartotas po 2 mėn. ir 4 mėn.
2.2.9. Skaliklio su dažinių ciberžolių ekstraktu juslinių savybių vertinimas
Atlikto tyrimo metu buvo stebima kaip keičiasi pagaminto skaliklio juslinės savybės (kvapas, išvaizda, skaidrumas). Analizė atlikta po pagaminimo, po 2 mėn. ir po 4 mėn., skaliklį laikant 25±2°C temperatūroje.2.2.10. Statistinė analizė
Gauti tyrimų duomenys buvo statistiškai apdoroti, naudojant Microsoft Excel 2010 (Micro-soft, JAV) programą. Apskaičiuotas rezultatų vidurkis ir standartinis nuokrypis. Siekiant nustatyti re-zultatų skirtumų reikšmingumą, taikytas T- test. Rezultatai laikomi statistiškai patikimais kai p≤0,05.
3
. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Dažinių ciberžolių ekstrakto tirpumo nustatymas
Tyrimo metu išanalizavus mokslinę literatūrą, siekiant gauti skaidrų burnos skaliklį, eksper-mento būdu buvo pasirinkti du skirtingi tirpikliai, etanolis ir dimetilsulfoksidas. Atliekant tyrimą buvo pagaminta 10 tirpalų su skirtingomis ciberžolių ekstrakto koncentracijomis (0,1; 0.2; 0,3; 0,4; 0,5; 0,6; 0,7; 0,8; 0,9; 1,0 %). Dažinių ciberžolių sausojo šaknų ekstrakto skirtingos koncentracijos pasirinktos siekiant įvertinti medžiagos tirpumą tirpiklyje.
Pirmu atveju, ekstrakto tirpiklis buvo etanolis 96% ir pagalbinės medžiagos: propilenglikolis, vandens ir etanolio mišinys 9:1 santykiu, kuriame buvo ištirpinti eteriniai aliejai. Antru atveju tirpiklis pasirinktas dimetilsulfoksidas 99,9% ir pagalbinės medžiagos: propilenglikolis, vandens ir etanolio mišinys 9:1 santykiu, kuriame buvo ištirpinti eteriniai aliejai. Atliktame medžiagos tirpumo nustatymo tyrime, tirpiklių, pagalbinių medžiagų bei distiliuoto vandens kiekiai skyrėsi, dėl naudojamų tirpiklių leistino ir rekomenduojamo tūrio gaminamajame tirpale.
Pagamintų burnos skaliklių sudėtys ir tirpumas pateikiamas 3 ir 4 lentelėse.
3 lentelė. Skaliklio su dažinių ciberžolių šaknų ekstraktu sudėtis ir tirpumas su etanoliu.
Medžiagos Kiekis g. Dažinių ciberžolių sausasis šaknų ekstraktas 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1,0 Etanolis 96% 26 26 26 26 26 26 26 26 26 26 Propilenglikolis 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 Vandens ir etenolio mišinys 9:1 su et.aliejais 54 54 54 54 54 54 54 54 54 53 Viso, g. 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 15 Min. 30 °C temperatūroje Tirpumas + - - - - 30 Min. 30 °C temperatūroje Tirpumas + + - - - - 45 Min. 30 °C temperatūroje Tirpumas + + - - - -
4 lentelė. Skaliklio su dažinių ciberžolių sausuoju šaknų ekstraktu sudėtis ir tirpumas su dimetilsulfoksidu. Medžiagos Kiekis g Dažinių ciberžolių sausasi sšaknų ekstraktas 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1,0 Dimetilsulfoksidas ≥99,9% 40 40 40 40 40 40 40 40 40 40 Propilenglikolis 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 Vandens ir etenolio mišinys 9:1 su et.aliejais 40 40 40 40 40 40 40 40 40 39 Viso, g. 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100 15 Min. 30 °C temperatūroje Tirpumas + + + + + + + + - - 30 Min. 30 °C temperatūroje Tirpumas + + + + + + + + - - 45 Min. 30 °C temperatūroje Tirpumas + + + + + + + + - -
Dažinių ciberžolių sausasis šaknų ekstraktas ištirpo (+), neištirpo, matėsi nuosėdos (-). Pagal gautus duomenis atliekant tirpumo testą etanolyje, mėginyje Nr. 1 kuriame buvo tirpi-nama 0,1g ciberžolių ekstrakto ištirpo po 15 min. Kituose mėginiuose Nr. 2-10 matėsi nuosėdos. Tę-siant tirpumo testą, po 30 min. taip pat ištirpo mėginyje Nr. 2 esantis ciberžolių ekstrakto kiekis. Tirpi-nant toliau, po 45 min., didesnių tirpumo požymių nesimatė, todėl tirpumo testas buvo nutrauktas. Antru atveju, atliekant tirpumo testą su dimetilsulfoksidu buvo stebimas žymiai geresnis tirpumas. Po 15 min. tirpinimo ciberžolių ekstraktas ištirpo mėgininiuose Nr. 1-8. Tęsiant tirpinimą nuo 30min. iki 45min., tirpumas nekito likusiuose mėginiuose.
Analizuojant gautus tirpumo testo rezultatus, geriausias tirpumas nustatytas dimetilsulfokside. Pasirinkta tęsti tyrimus su šiuo tirpikliu.
Parenkant skaliklio sudėtį su ištirpinta ciberžolių sausojo ekstrakto koncentracija atliktų ban-dymų metu, visos ištirpusios ciberžolės ekstrakto koncentracijos dimetilsulfokside buvo sumaišytos su pagalbinėmis medžiagomis. Mėginiuose, kuriuose buvo ištirpę ciberžolės ekstrakto 0,6g. – 0,8g., iškri-to nuosėdos, tirpalas buvo neskaidrus. Todėl ekspermeniškri-to metu pasirinktas 0,5g. ištirpęs ciberžolių šaknų ekstrakto kiekis, kuriame nesimatė nuosėdų, tirpalas buvo skaidrus.
Buvo pagamintas skaliklis kurio sudėtį sudarė: 0,5 g dažinių ciberžolių sausasis šaknų ekstraktas, 40 ml dimetilsulfoksidas, 20 ml propilenglikolis,40 mlvandens ir etanolio mišinys 9:1
santykiu, kuriame buvo ištirpinta po 5 lašus mėtų, kvapniųjų gvazdikmedžių ir greipfrutų ete-rinio aliejaus, bendras tūris 100ml.
3.2 Skaliklio su dažinių ciberžolių šaknų sausuoju ekstraktu kokybės
verti-nimas
Norint įvertinti pagaminto skaliklio kokybės parametrus po pagaminimo, buvo atlikti bendri fenolinių junginių kiekio, antioksidacinio aktyvumo, klampos, pH reikšmės matavimai ir juslinių sa-vybių vertinimas. Rezultatai pateikiami 5 lentelėje.
5 lentelė. Skaliklio kokybės parametrai po pagaminimo.
Kokybės parametrai Reikšmė
Bendras fenolinių junginių kiekis, GRE mg/ml
3,5±0,1
Antioksidacinis aktyvumas, % 47,03±3
Klampa, (mPa*s) 31±0,5
pH reikšmė 5,56±0,05
Kinetinis stabilumas, centrifugavimo
greitis, aps./min. 3000, 10000,16000 Sistema išliko stabili
Juslinės savybės Apibūdinimas
Spalva Skaliklis šviesiai oranžinės spalvos
Kvapas Gaivus, malonus, jaučiamas eterinių aliejų specifinis kvapas
Skaidrumas Skaliklis skaidrus, sistema be vizualiai matomų fazių atsis-kyrimo ar nuosėdų atsiradimo
Atliekant bendrą fenolinių junginių kieko nustatymą buvo gauti 3,5±0,1 GRE mg/ml, anti-oksidacinio aktyvumo 47,03±3 %, klampos (mPa*s) 31±0,5, pH reikšmės 5,56±0,05 rezultatai po pagaminimo. Atlikus kinetinio stabilumo testą, sistema išliko stabili. Pagamintas skaliklis buvo skai-drus, be nuosėdų, jaučiamas eterinių aliejų kvapas, spava oranžinė.
3.3. Antimikrobinio aktyvumo nu su dažinės ciberžolės sausuoju ekstraktu
Siekiant įvertinti pagaminto burnos skalklio antimikrobinį aktyvumą, buvo atlikti mikrobilo-giniai tyrimai su skalikliu, turinčiu 0,5% dažinių ciberžolių sausojo ekstrakto koncentraciją. Tyrimas atliktas tris kartus, skirtingais laiko tarpais (po pagaminimo, 2 mėn. ir po 4 mėn.).Žinant, jog tirpiklis ir pagalbinės medžiagos pasižymi antibakterinėmis savybėmis, taip pat buvo atliekamas tirpiklio ir pagalbinių medžiagų antimikrobinio aktyvumo įvertinimas, siekiant
išsiaikinti kaip stipriai ir kurios mikrooganizmų kultūros yra paveikiamos.
6 lentelė. Mikroorganizmų kultūrų aktyvumo nustatymas
La iko i nter va las (mė n.)
Etaloninės mikroorganizmų kultūros
S ka li kli o t ūris, (ml) S . a ure us S . e pider mi dis E. fa ec ali s E.c oli K. pne umo-niae P. a eruginosa P. vulgar is B . subt il is B . c ere us C .a lbi ca ns S ka li kli s su daž inės c iber žolės sa usuoj u e kstra ktu P o pa ga mi nim o 2,0 ml + + + + + + + + + + 1,5 ml + + + + + + + + + + 1,0 ml + + + - - + + + + + 0,5 ml + + + - - - + + + + 0,1 ml + + ± - - - - + + - P o 2 mėn. 2,0 ml + + + + + + + + + + 1,5 ml + + + + ± + + + + + 1,0 ml + + + - - + + + + + 0,5 ml + + + - - - - + + + 0,1 ml + ± ± - - - - + + - P o 4 mėn. 2,0 ml + + + + + + + + + + 1,5 ml + + + - ± + + + + + 1,0 ml + + + - - + + + + + 0,5 ml + + + - - - - ± + + 0,1 ml + ± ± - - - + - Da žinės c ib erž ol ės sa usoj o e kstra kto ti rpikli s ir pa ga lbi nė s medž iagos P o pa ga mi nim o 2,0 ml - + - + + + + + - + 1,5 ml - - - + - - - + 1,0 ml - - - - 0,5 ml - - - - 0,1 ml - - - -
(+) – pasižymėjo antibakteriniu poveikiu; (±) – buvo pastebėtas silpnas augimas, pasižymėjo nestipriu antibakteriniu poveikiu; (-) – nepasižymėjo antibakterinėmis savybėmis
Skaliklio, pagaminto su dažinių ciberžolių ekstraktu antimikrobinių savybių vertinimas Gauti skaliklio antimikrobinio tyrimo rezultatai pateikiami šeštoje lentelėje. Tyrimo rezultatai rodo, kad po pagaminimo ir praėjus 2 mėn. tiriamas skaliklis slopina visas mikroorganizmų kultūras naudojant 2 ml ir 1,5 ml ciberžolių skaliklio. Jautrumas mikrooganizmamas pradeda mažėti mažinant skaliklio bandinio tūrį iki 1ml, ko pasekoje nebepasireiškė poveikis E.coli ir K. pneumoniae, prie 0,5 mlP. aeruginosa, ir 0,1 ml P. vulgaris bei C. albicans kultūroms.
Po dviejų menesių partotinai atlikus tyrimą, buvo nustatyta jog 0,5 ml tiriamas skaliklis nebe-pasižymi antibakterinėmis savybėmis prieš P. vulgaris mikroorganizmus. Visi kiti rezultatai išliko pa-našūs.
Atlikus pakartotinai tyrimą po keturių mėnėsių, rezultatai išliko panašūs, papildomai nustatyta jog tiriant su 1,5 ml skaliklio poveikiu nebepasižymėjo E. coli ir 0,1 ml skaliklio, antimikrobiniu vei-kimu prieš B. subtilis mikroorganizmus.
Dažinių ciberžolių sausojo ekstrakto tirpiklio ir pagalbinių medžiagų antimikrobi-nių savybių vertinimas.
Gauti tirpalo antimikrobinio tyrimo rezultatai pateikiami trečioje lentelėje. Gauti tyrimo re-zultatai parodė jog tirpiklis su pagalbinėmis medžiagomis buvo aktyviausias tiriant su 2 ml tirpalo, antimikrobinis poveikis pasireiškė: S. epidermidis, E.coli, K. pneumoniae, P. aeruginosa,P. vulgaris, B. subtilis, C.albicans mikroorganizmams. Sumažinus tiriamojo tirpalo tūrį iki 1,5 ml antibakterinis poveikis pasireiškė: P. aeruginosa ir C. albicans mikroorganizmų kultūroms, likusioms kultūroms bak-terijų slopinimo poveikis nepasireiškė. Mažinant tiriamąjį tirpalo kiekį nuo 1,5 ml iki 0,1 ml antibakte-rinis poveikis nebepasireiškė jokioms mikroorganizmų kultūroms.
Apibendrinant gautus tyrimo rezultatus galima teigti, kad skalikliui su dažinių ciberžolių ekstraktu, meginyje, kuriame buvo didžiausia koncentracija, būdingas antibakterinis poveikis prieš visas tirtas Gram + ir Gram – mikrooganizmų kultūras, mažinant koncentraciją aktyvumas išlieka, ta-čiau ne visoms kultūroms. Atliktas tyrimas su tirpikliu ir pagalbinėmis medžiagomis parodė antibakte-rinį veikimą esant didžiausiai tyrime naudotai koncentracijai, tačiau neturėjo stipresnio ir platesnio poveikio esant mažesnei koncentracijai, lyginant su su skalikliu kuriame buvo ciberžolių ekstrakto 0,5%, todėl galima teigti, skaliklyje kuriame yra ciberžolių veikia stipriau ir apima platesnį mikroorga-nizmų poveikio spektrą.
3.4. Skaliklio kokybės vertinimas laikant ilgalaikio laikymo sąlygomis
3.4.1. Bendras fenolinių junginių kiekio nustatymas
Fenoliniai junginiai pasižymi svarbiu farmakologiniu poveikiu, geba neutralizuoti laisvuosius radikalus, tokius kaip ROS ir NOS [24].
Bendras fenolinių junginių kiekis buvo nustatomas atliekant spalvinę reakciją su Folin - Ciocalteu rea-gentu ir matuojant absorbciją 765 nm bangos ilgyje spektrofotometru [82]. Bendras fenolinių junginių kiekis išreikštas mg/ml GRE.Gaut tyrimo duomenys pateikiami 4 paveiksle.
4 pav. Skaliklio fenolinių junginių matavimo rezultatai ilgalaikio laikymo sąlygomis Gauti fenolinių junginių kiekio rezultatai skaliklyje parodė nežymų fenolinių junginių kitimą. Pagal gautus analizės rezultatus, suskirstytų į tris laiko periodus nuo pagaminimo iki 2 mėn. ir 4 mėn., matomas labai nedidelis skirtumas. Didžiausias fenolinių junginių kiekis buvo nustatytas skalikyje, kuris buvo tiriamas iškart po pagaminimo 3,5±0,1mg/ml GRE. Nustačius bendrą fenolinių junginių kiekį po 2 mėn. ir po 4 mėn., buvo nežymus sumažėjimas - 3,3±0,11 mg/ml GRE ir 3,2±0,1 mg/ml GRE, bet jis nebuvo statistiškai reikšmingas.
Vertinant gautus rezultatus, galima teigti, jog tirtu 4 mėn. laikotarpiu bendras fenolinių junginių kiekis išliko stabilus (p<0,05).
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 Po pagaminimo Po 2 mėn. Po 4 mėn. B en d ras f en oli n ių jun gin ių k ieki s G RE m g/m l
3.4.2. Antioksidacinio aktyvumo nustatymas DPPH metodu
Antioksidantinio aktyvumo tyrimas buvo atliktas DPPH laisvojo radikalo inaktyvinimo meto-du, kuris vertina gebėjimą surišti laisvuosius radikalus ir gali būti naudingas apsaugant organizmą nuo laisvųjų radikalų sukeliamo poveikio.
Bendras antioksidacinis aktyvumas tyrime išreikštas %. Remiantis spektrofotometrine analize ir pasirinkus nustatymo metodiką, įvertintas tiriamasis skaliklis. Gauto tyrimo duomenys pateikiami 5 paveiksle.
5 pav. Skaliklio AA rezultatai ilgalaikio laikymo sąlygomis
Atlikus antioksidacinio aktyvumo (AA) tyrimą po pagaminimo, 2 mėn. ir 4 mėn. buvo nustaty-tas absorcijos aktyvumo kitimas nuo 47,03±3 % iki 29,93±4 %. Atliknustaty-tas tyrimas rodo, jod didžiausiu AA pasižymėjo skaliklis po pagaminimo 47,03% ir labai nežymiai sumažėjo po 2 mėn. (p<0,05). Statistiškai reikšmingas AA sumažėjimas nustatytas praėjus 4 mėn. skaliklį laikant 25±2 °C tempera-tūroje.
Gauti rezultatai rodo, kad skaliklio su dažinių ciberžolių ekstraktu antioksidacinis aktyvumas laikui bėgant mažėja. Galima manyti, kad tai susiję su skaliklio sudėtyje esančių aktyvių junginiu sta-bilumu. 0 10 20 30 40 50 60 Po pagaminimo Po 2 mėn. Po 4 mėn. DP P H in ak tyvum as %
