ARKLIŲ DANTŲ TYRIMO SPECIFIKA IR SKIRTINGŲ ARKLIŲ VEISLIŲ DANTŲ PAKITIMŲ ANALIZĖ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Vaidas Kačinskas

ARKLIŲ DANTŲ TYRIMO SPECIFIKA IR

SKIRTINGŲ ARKLIŲ VEISLIŲ DANTŲ PAKITIMŲ

ANALIZĖ

THE SPECIFICS OF THE EQUINE DENTAL

EXAMINATION AND ANALYSIS OF DENTAL

ABNORMALITIES FOUND IN DIFFERENT BREEDS

OF HORSES

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Lekt. Kęstutis Maslauskas

2 DARBAS ATLIKTAS VETERINARIJOS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ARKLIŲ DANTŲ TYRIMO SPECIFIKA IR SKIRTINGŲ ARKLIŲ VEISLIŲ DANTŲ PAKITIMŲ ANALIZĖ“

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1.ARKLIO DANTŲ TYRIMAS ... 8

1.2.SPECIFINIS DANTŲ TYRIMAS SKIRTINGO AMŽIAUS ARKLIAMS ... 9

1.2.1. Iki 18 mėnesių amžiaus ... 9

1.2.2. Nuo 18 iki 52 mėnesių amžiaus ... 9

1.2.3. Nuo 4 iki 10 metų amžiaus ... 9

1.2.4. 18 metų ir vyresnio amžiaus ... 10

1.3.ARKLIO DANTIES STRUKTŪRA ... 10

1.3.1. Emalis ... 10

1.3.2. Dentinas ... 10

1.3.3. Cementas ... 11

1.3.4. Pulpa ... 11

1.4.ARKLIO DANTŲ ANATOMIJA ... 11

1.4.1. Kandžiai ... 12

1.4.2. Iltiniai dantys ... 12

1.4.3. Vilkdančiai ... 13

1.4.4. Krūminiai dantys ... 14

1.5.DANTŲ ŽYMĖJIMAS TRIADOS SISTEMA ... 15

1.6.ARKLIŲ DANTŲ PAKITIMAI PRIKLAUSOMAI NUO AMŽIAUS ... 15

1.6.1. Keičiamieji dantys ... 16

1.6.2. Nuolatiniai dantys ... 16

1.7.ARKLIŲ DANTŲ POKYČIAI ... 17

1.7.1. Nuaugę kraštai ... 17

1.7.2. Laiptuoti dantys ... 17

1.7.3. Banguoti dantys ... 18

1.7.4. Kabliai ... 19

2. TYRIMO METODIKA ... 20

4

2.2.TYRIMUI NAUDOJAMOS SPECIFINĖS MEDŽIAGOS ... 20

2.2.1. Sedacija ... 20

2.2.2. Diagnozavimui naudojami įrankiai ... 20

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 21

3.1.APTIKTIEMS DANTŲ PAKITIMAMS ATLIEKAMOS PROCEDŪROS ... 29

3.1.1. Dantų lyginimas ... 29 3.1.2. Dantų šalinimas ... 31 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32 IŠVADOS ... 35 LITERATŪRA ... 36 PRIEDAI ... 38

5

SANTRAUKA

Arklių dantų tyrimo specifika ir skirtingų arklių veislių dantų pakitimų analizė

Vaidas Kačinskas

Magistro baigiamasis darbas

Tyrimas buvo atliktas 2015 m. 06 mėn. – 2017 m. 06 mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos stambiųjų gyvūnų klinikoje ir ambulatorinių išvykų metu, važinėjant į žirgynus bei pas privačius arklių augintojus. Tyrimo metu buvo ištirta 318 arklių, iš kurių dažniausiai dantų pakitimų diagnozuota Prancūzų ristūnų, Žemaitukų ir Lietuvos jojamųjų veislės žirgams.

Arklių dantų pakitimai atsiranda dėl viršutinio ir apatinio žandikaulių netolygaus dantų kramtomojo paviršiaus trynimosi. Atsiradusios dantų ligos dėl nepakankamai susmulkinamo pašaro, sutrikęs virškinimas ir medžiagų apykaita įtakoja tolimesnę žirgo sveikatos būklę. Dėl nuaugusių dantų emalio kraštų burnoje atsiradusios gleivinės žaizdos padidina infekcijos tikimybę. Vilkdančių išaugimas įtakoja arklio reakciją į žąslus. Dėl sukeliamo skausmo kyla problemų žirgų mokyme, prastėja darbo rezultatai.

Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai pasitaikantys arklių dantų pakitimai yra aštrių premoliarinių ir krūminių dantų paviršių susiformavimas, aštrūs užkarbiai, išaugę vilkdančiai, likę pieninių dantų kaušai, kai laikinieji dantys keičiami nuolatiniais. Tokį pakitimų susiformavimą įtakoja arklių veislė, amžius, bendra arklio sveikata ir pašaro racionas.

6

SUMMARY

The specifics of the equine dental examination and analysis of dental

abnormalities found in different breeds of horses

Vaidas Kačinskas

Master’s thesis

Research were hold in 2015.06 - 2017.06 period at Lithuanian Health Science University Veterinary Academy large animals clinics and during visits to horses studs and private horse owners. During the time period were researched 318 horses, from which the most of the dental abnormalities were found between French trotters, Žemaitukai and Lithuanian riding breed steeds.

Horse teeth are affected by the irregularity of the upper and lower jaw teeth chewing surface. Dental abnormalities are the reason to insufficiently crushed feed, disturbed digestion and metabolic disorders that affect the horse's state of health. Due to excess teeth enamel overgrowth resulting in lesions of mucous membranes increases the likelihood of infection. The growth of wolf teeth affects the horse's reaction to the snaffles. The resulting pain causes problems in horses' training, resulting in poor performance.

The results of the study showed that the most frequent changes in horse's teeth are the formation of acute molar and premolar teeth surfaces, sharp edges, wolf teeth, and the remaining milk dental buckets when temporary teeth are replaced by permanent teeth. Such variation is influenced by the breed of horses, age, general animal health and dietary ration.

7

ĮVADAS

Plečiantis Lietuvos arklininkystės ūkio šakai, plečiasi ir augintojų bei veterinarijos gydytojų įsigilinimas į žirgų sveikatą. Vis dažnesnis žirgų augintojas kreipiasi į veterinarijos gydytojus dėl nuoseklios žirgo patikros, klinikinio ištyrimo, kuriame vienas iš svarbiausių – arklio dantų tyrimas. Arklių dantų tyrime naudojamos netik specifinės priemonės, kurios palengvina veterinarijos gydytojo darbą, tokios kaip, sedacija, fiksavimas, specialus žiodintuvas burnos apžiūrai, bet ir specifinės žinios apie atliekamą tyrimą, kurias išmanantis gydytojas panaudoja ir profesionaliai įvertina dantų, žandikaulio, bendrą burnos būklę.

Dėl atsirandančių arba įgimtų patologijų arklio burnoje, gali sutrikti darbingumas, pakisti gyvulio elgsena, reakcija į aplinką, atsiranda dirglumas, jautrus reagavimas vadeliojant (reakcija į žąslus). Tai požymiai, kuriuos gali pastebėti ne tik veterinarijos gydytojas, bet ir pats žirgo savininkas. Pastebint išoriškai matomus sutrikimus žvelgiama giliau į gyvulio sveikatos būklę, kurią geriausiai įvertina veterinarijos gydytojas. Dėl dantų pakitimų, sukeliamas skausmas arklio burnoje, atsiranda žaizdos, ko pasekoje, gyvulys keičia kramtymo judesius, siekdamas išvengti sukeliamo skausmo, taip pakinta kramtymo judesių fiziologija. Sutrikus normaliam kramtymo mechanizmui pašaras apdorojamas nepakankamai ir tai sukelia tolimesnius pokyčius žirgo organizme. Pradedant nuo jaučiamo blogo burnos kvapo, padidėjusios salivacijos, apžiūros metu pastebimų opų, kurios susidaro nepakankamai ir netolygiai nusidėvint dantų kraštams. Nesusmulkintas, stambus pašaras atmetamas atgal iš burnos, žirgas nebegali tinkamai maitintis ir gauti jam reikalingų maisto medžiagų – pastebimas išliesėjimas. Baigiant diegliais, kuriuos sukelia, žarnyno sutrikimai, dėl nepakankamai susmulkinto pašaro.

Skirtingoms arklių veislėms dantų pakitimai išsivysto nevienodai. Dėl skirtingų žirgų panaudojimo darbo ar sporto srityse, atitinkamai, taikomos skirtingos dantų priežiūros metodikos.

Darbo tikslas: Identifikuoti arklių dantų tyrimo eigą ir taikomą specifiką, išanalizuoti klinikinius duomenis.

Darbo uždaviniai:

1. Identifikuoti arklių dantų tyrimo metodikas.

2. Palyginti ir analizuoti diagnozuotus arklių dantų pakitimus. 3. Nustatyti skirtingų arklių veislių dantų pakitimus.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Arklio dantų tyrimas

Pirmiausiai surenkama anamnezė apie gyvulio sveikatą ir atliekamas bendras klinikinis gyvulio tyrimas. Vertinant pirminius klinikinius duomenis dėl arklio burnos patologijų, atkreipiamas dėmesys ir į bendrą gyvulio organizmo būklę. Vizualiai stebimas gyvulio elgesys, kuris gali turėti įtakos dantų anomalijoms. Gyvuliai būna neramūs, gali būti ir labai apatiški dėl stipraus skausmo. Neklausymas vadeliojant, blaškymasis vertinamas kaip skausmingų dantų pasekmė. Dažnai dantų problemas atskleidžia kramtymo metu metamas pašaras iš burnos, padidėjusi salivacija, prasta kailio ir raumenų būklė, dantų jautrumas kandant ir geriant, pastebėtas stambesnių dalelių kiekis išmatose. Įvertinamas kramtymo procesas, stebimi žandikaulio judesiai kramtant pašarą, stebima ar nėra kraujo (2).

Arklių dantų tyrimas pradžioje atliekamas naudojant termometrą ir stetoskopą, bendrai gyvūno būklei įvertinti. Sekantis veiksmas – skruostų palpacija. Palpavimo metu nustatomas skausmingumas, danties nebuvimas arba peraugimas, įvertinama kramtomųjų raumenų simetrija, atrofija arba hipertrofija. Siekiant įvertinti žandikaulių raumenų bei kaulų būklę, palpuojama ir braukiama delnu, ieškant pakitimų (1).

Išorinės apžiūros pabaigoje arkliui uždedamas specialus apynasris, leidžiantis fiksuoti arklio galvą patogioje padėtyje. Arklys seduojamas į Jungo veną suleidžiant Cepesedan 10 mg/ml (veiklioji medžiaga - detomidino hidrochloridas), kurio dozė yra 0,1 – 0,2 ml tirpalo 100 kg svoriui (lengvai sedacijai ir analgezijai). Vidinės arklių burnos metu naudojamas šviesos šaltinis – žibintuvėlis, kurį veterinarijos gydytojas prisitvirtina prie galvos. Pradedant vidinę arklio burnos apžiūrą įvertinama viršutinės ir apatinės lūpų gleivinės būklė, dėl galimų pažeidimų. Apžiūrimi kandžiai, įvertinant augimo kampą, sąkandį. Arklys pražiodinamas ir įvertinama visos gleivinės ir liežuvio būklė, stebint ar nėra atsiradusių opų, įdrėskimų. Apžiūrima ar nėra susikaupusio pašaro burnoje. Pradedant vertinti nuo kranialinio burnos krašto, po kandžių apžiūros įvertinamas iltinių dantų dygimas. Apžiūrima vilkdančių buvimo vieta, jei jų nėra – vertinama dantenų gleivinė pagal atsirandančius uždegiminius procesus. Galiausiai vidinės palpacijos metu, kol nenaudojamas žiodiklis, apžiūrimi premoliariniai ir moliariniai dantys. Juos apžiūrint atkreipiamas dėmesys į kramtomąjį plotą ir sukandimą. Kramtomojo paviršiaus deformacija tikrinama paslankiojant apatinį žandikaulį į priešingas puses (2).

Tęsiant klinikinį arklio burnos tyrimą uždedamas žiodiklis. Siekiant sumažinti dirginimą burna, veterinariniai odtontologiniai instrumentai ir gydytojo rankos drėkinamos vandeniu (3). Didesnis dėmesys atkreipiamas į galimą pašaro susikaupimą, dėl kurio galima iškart įtarti apie esamas anomalijas. Nuleidus arklio galvą, burna plaunama vandeniu. Dėl aiškesnio matymo plačiau

9 pražiodinus ir praplovus arklio burną, pakartotinai apžiūrimi prieš tai apžiūrėti dantys, dantenos ir gleivinė. Įvertinami dantų žandiniai ir liežuviniai kraštai, kramtomieji paviršiai. Dėl tikslesnio įvertinimo premoliarai ir moliarai apžiūrimi, naudojant burnos veidrodėlį.

Po apžiūros įvertinama arklio burnos ir dantų būklė ir pagal atitinkamus pakitimus imamasi tolimesnių veiksnių. Tai gali būti nuo, gan dažnai pasitaikčių, dantų lyginimo procedūrų iki, prireikus, rentgenografijos darymo ir labai rimtų žandikaulio ar dantų gydymo.

1.2. Specifinis dantų tyrimas skirtingo amžiaus arkliams

1.2.1. Iki 18 mėnesių amžiaus

Kumeliukams dantų apžiūra turėtų būti atlikta iškart po gimimo ir pakartotinai nujunkymo metu. Apžiūros tikslas įvertinti tinkamą galvos simetrijos ir kramtymo raumenų išsivystymą. Apžiūrimas laikinųjų kandžių vystymasis ir jo seka. Aptikus pakitimų ar besivystančių asimetrijų, chirurginėmis intervencijomis jaunam arkliui tai išgydyti yra lengviau. Premoliarinių dantų būklė turėtų būti apžiūrima kas šešis mėnesius. Tikrinami dėl nenormalaus emalio kampų nusidėvėjimo. Svarbu laiku pastebėti netinkamo prasikalimo laiką ir pozicijų pakitimus (18).

1.2.2. Nuo 18 iki 52 mėnesių amžiaus

Tokio amžiaus arkliams šiuo laikotarpiu laikinieji dantys keičiasi į nuolatinius. Galimi cistų susidarymai per dantų keitimosi laiką. Galimi gingivitai, periodonto ligos, dėl kurių sukeliamo skausmo atsiranda mitybos sutrikimai, ko pasekoje suprastėja bendra arklio būklė. Netaisyklingai besikalantys dantys gali išvystyti sąkandžio anomalijas, ko pasekoje sutrinka kramtymo judesiai, tolimesnis tolygus dantų dėvėjimasis. Tikrinamas liežuvio skausmingumas, galimos opos ar žaizdos, kurios atsiranda dėl aštrių emalio kraštų ant premoliarinių ir moliarinių dantų. Tikrinamas vilkdančių ir iltinių dantų vystymasis, tai svarbu jaunam arkliui, kai jis mokomas komandų, naudojami žąslai sukelia skausmą (18).

1.2.3. Nuo 4 iki 10 metų amžiaus

Suaugę arkliai turi būti profilaktiškai tikrinami dėl tolimesnio dantų paviršiaus nusidėvėjimo. Dėl netolygaus krūminių dantų paviršiaus persidengimo vystosi kabliai. Ši anomalija formuojasi ant krūminių dantų (10). Dažni krūminių ir premoliarinių dantų kraštų emalio nuaugimai, dėl netolygaus kramtomojo paviršiaus dėvėjimosi su prešingais dantimis (18).

10 1.2.4. 18 metų ir vyresnio amžiaus

Vyresnio amžiaus arkliams profilaktinė dantų priežiūra yra ne ką mažiau reikalinga, nei jauniems arkliams (13). Tokio amžiaus arkliams ypač dažna periodonto liga, kurią įtakoja bendros organizmo būklės ir atsparumo sumažėjimas. Dantenos nusmunka žemyn ir apnuoginamos dantų šaknys. Nusmukus dantenoms vizualiai matomas danties pailgėjimas. Diagnozuojant periodontitą įvertinamas danties paslankumas, matuojamos dantų kišenės. Dėl periodonto ligos padidėja dantų klibėjimo rizika. Klibantys dantys vyresniems arkliams sutrumpinami juos nubrūžinant. Dantys trumpinami dėl to, kad nebūtų išsikišę aukščiau bendro dantų kramtomojo paviršiaus ir jų nekliudytų, bei dar labiau neklibintų, priešingi dantys. Labai klibantys dantys pašalinami. Dėl kaulo tirpimo padidėja tarpai tarp dantų. Vyresniems arkliams dažnesni dantų skilimai, dėl ko kyla rizika infekcijos patekimui. Ligos paūmėjimo atvejais kyla uždegimas, pasirodo pūlingos išskyros iš dantų kišenių.

Dėl skaudančių dantų pašaras netinkamai susmulkinamas, todėl vyresnio amžiaus arkliams kyla rizika stemplės obturacijai (18).

1.3. Arklio danties struktūra

1.3.1. Emalis

Emalis yra labai kieta ir tanki struktūrinė medžiaga, dėl savo didelės mineralinių medžiagų koncentracijos (96-98 proc). Dėl nesamų ląstelių emalis negali regeneruoti. Emalis danties paviršių pasiekia tik kramtomajame paviršiuje, jį dengia cementas, kuris emalį apsaugo nuo skilimo ir trupėjimo. Arklio danties emalis yra sudarytas iš emalio tipų: pirmojo ir antrojo (22).

1.3.2. Dentinas

Tai medžiaga, kuri sudaro didžiausią dalį danties. Jį sudaro 30 proc. organinių ir 70 proc. mineralinių medžiagų. Danties pulpos ertmė yra apsupta dentino. Pirmojo tipo dentinas ten kur skyla emalis, dentinas stabdo tolesnį danties skilimą, todėl formuojasi nelygumai ant danties kramtomojo paviršiaus (4). Dantų žvaigždės formuojasi, dėl struktūrinių vamzdelių neužsipildymo dentinu, todėl juos užpildo pašaro dalelės (2).

11 1.3.3. Cementas

Tai medžiaga, kuri histologiškai ir mechaniškai panaši į kaulą. Cementą sudaro 65 proc. neorganinių ir 35 proc. organinių komponentų. Jo maitinimas užtikriamas apydančio kraujagyslėmis, dėl cementoblastų cementas gali regeneruoti. Cementas dengia didelę dalį danties paviršiaus. Ant danties kramtomojo paviršiaus susidaro aštrios raukšlės, kai danties cemento sluoksnis suplonėja ir danties emalis išlenda į paviršių. Dėl atsiradusių aštrių ir kietų raukšlių pašaras lengviau apdorojamais ir susmulkinamas (4).

1.3.4. Pulpa

Pulpa sudaryta iš jungiamojo audinio, nervų ir kraujagyslės. Ši danties dalis atlieka maitinimo funkciją, dėl gausaus kapiliarų tinklo, kuriuo aprūpinama ląstelinė organo dalis maisto medžiagomis. Dėl įnervacijos esančios pulpoje, arklys jaučia spaudimą, skausmą dantyse. Imuninės ląstelės pulpoje atlieka apsauginę funkciją. Didėjant arklio amžiui pulpa spaudžiama antrinio dentito, dėl to danties tvirtumas padidėja (22). Kumeliukams danties pulpą supa emalio sluoksnis. Dvejų metų arkliui formuojasi danties šaknis, vyksta dentino ir cemento atsidėjimas. Nuo 5 metų arkliams formuojasi atskiri pulpų kanalai (23).

1.4. Arklio dantų anatomija

Arklio dantų sistema sudaryta iš aukštos karūnos ir gilių šaknų. Sekantis aspektas, kad jų dantys nuolat auga ir fiziologinis nusidėvėjimas yra būtinas, atsirandant patologijoms arklių dantys nebenusidėvi savaime arba nusidėvi netaisyklingai. Arklių dantys sudaryti ne tik iš dentino ir emalio, bet ir iš cemento, kuris dengia dantis ir saugo nuo gedimų. Dėl cemento arklių dantys yra gelsvo atspalvio (2).

Per visą savo amžių arkliai turi laikinuosius dantis, pastarieji pakeičiami nuolatiniais. Pradedant nuo pusantrų metų amžiaus ir baigiant penktaisiasi gyvenimo metais arklys jau turi pakeitęs visus laikinuosius dantis į nuolatinius (2).

Arklio dantų tipai:

• Kandžiai (lot. Dentes incisive) • Iltys (lot. Dentes canini)

• Premoliarai (lot. Dentes premolares) • Moliarai (lot. Dentes molares) (22).

12 1.4.1. Kandžiai

Tai arklio dantys, kuriais sugriebiamas pašaras. Šitie dantys yra burnos ertmės priekyje. Kandžiai skirstomi į centrinius, lateralinius ir kampinius (30). Iš kandžių tiksliausiai nustatomas arklio amžius. Kumeliukams jie pradeda dygti pirmąjį mėnesį, vadinami laikinaisiais centriniais, kurie nuo dviejų su pusės metų pakeičiami nuolatiniais. Arklys turi dvylika kandinių dantų (21).

1 Pav. Kandžiai.

1.4.2. Iltiniai dantys

Ilčių vieta tarp priekinių kampinių kandžių ir krūminių dantų, bedančio krašto srityje. Šie dantys dažnesni eržilams ir prasikala 4 – 5 metų amžiaus. Patelėms pasitaiko rudimentiniai iltiniai dantys, kurie matosi nežymiai (4). Iltiniai dantys išauga po du ant viršutinio ir apatinio žandikaulio. Viršutinio žandikaulio iltiniai dantys yra L formos, o apatiniai palinkę į rostralinę pusę. Arklių iltiniai dantys neatlieka kramtymo funkcijos, dėl to dažniausiai apsineša akmenimis, sukelia gingivitą (20).

13 2 Pav. Iltiniai dantys.

1.4.3. Vilkdančiai

Tai dantys, pasitaikantys viršutiniame žandikaulyje dažniau nei apatiniame. Jų išsidėstymo vieta yra prieš antruosius kintamuosius dantis. Nėra tikslaus vilkdančių išdygimo laiko, tačiau pastebėta, kad gan dažnai jie prasikala 6-18 mėn. amžiaus kumeliukams (5). Neretai pasitaiko atvejų, kai viršutiniame žandikaulyje išdygsta tik vienas vilkdantis, rečiau, kai išdygsta apatiniame žandikaulyje. Šie dantys neatlieka jokios funkcijos ir yra rudimentinai. Jų buvimas ir išaugimo kryptis, arkliui kramtant pašarą, žaloja burnos gleivinę, kas įtakoja tolimesnę arklio sveikatos būklę. Vilkdančiai daro didelę įtaką, kai arkliai pradedami mokyti. Jų buvimas sukelia skausmą, kai naudojami žąslai (11). Vilkdančių išsaugimas sukelia didelį skausmą lenktyniniams žirgams, kai naudojami žąslai, sukelia skausmą lenktyniaujančiam žirgui. Dėl skausmingumo žirgai bėga įtempę snukio ir kaklo raumenis ir tai sukelia kitų pakitimų arklių organizme. Pasitaiko atvejų, kai vilkdančiai lieka dantenose ir neprasikala į burnos paviršių, tokie vilkdančiai vadinami „aklaisiais“ (25). „Aklųjų“ vilkdančių buvimas nustatomas iš gleivinės būklės ir palpacijos metu. Esant akliesiems vilkdančiams, jų buvimo vietoje, gleivinė paraudusi, patinusi, skausminga, matomi uždegimo požymiai (21).

14

3 Pav. Vilkdančiai.

1.4.4. Krūminiai dantys

Arklys smulkina pašarą ne kramtydamas, o jį sutrindamas apatinio žandikaulio judesiais į kairę ir į dešinę. Krūminių dantų funkcija susmulkinti pašarą, dėl jų plataus ir aštraus kramtomojo paviršiaus (17). Krūminiai dantys kumeliukams vystosi iškart nuolatiniai, dėl to, kad jų trumpas žandikaulis ir laikiniesiems dantims nėra vietos. Suaugusio arklio burnoje yra keturios arkados po šešis dantis, kurie iš jų yra trys premoliarai ir trys moliarai.

15

1.5. Dantų žymėjimas triados sistema

Dr. Michael Floyd į veterinarinę odontologiją įvedė šią sistemą. Dantų arkados numeruojamos pradedant nuo dešinio kvadranto nuo 1 iki 4 laikrodžio rodyklės kryptimi(6).

1. viršutinio žandikaulio, dešinės pusės dantys; 2. viršutinio žandikaulio, kairės pusės dantys; 3. apatinio žandikaulio, kairės pusės dantys; 4. apatinio žandikaulio, dešinės pusės dantys (7).

Arkadose dantys yra žymimi skaitmenimis nuo 01 iki 11. Dantys skaičiuoti pradedami nuo viduriniojo kandžio distaliai link paskutinio moliaro. Kintantis premoliaras, kuris yra pirmas krūminių dantų eilėje žymimas 06, nepriklausomai nuo vilkdančių bei iltinių dantų buvimo (6).

1.6. Arklių dantų pakitimai priklausomai nuo amžiaus

Arklių amžiaus nustatymas, prieš juos įsigyjant bei priimant teisingus sprendimus apie tolimesnį gyvūno panaudojimą, yra labai reikšmingas. Vienas iš svarbiausių dalykų specifiškai atliekant arklio burnos tyrimą, žinoti kaip kinta arklio dantys jam augant ir senstant. Jaunų kumeliukų išdygę laikinieji dantys skiriasi nuo nuolatinių. Jie būna mažesnio dydžio, baltesnės spalvos nei nuolatiniai. Maždaug dviejų metų arklys jau turi pakeistus pieninius dantis į nuolatinius. Kadangi arklių dantys auga visą gyvenimą, tai nuolatinis dėvėjimasis kramtant pašarą nutrina arkliui 2-3 mm. kramtomojo paviršiaus per metus. Šį nutrintą paviršių kompensuoja danties augimas bei naujo dantinio audinio susiformavimas viršūnėje (2). Arkliams nuo 17 m. amžiaus dentino susiformavimas nebebūdingas, dėl to sulėtėja dantų augimas. Per du metus po išdygimo krūminiai dantys gali labiau pailgėti, dėl spartesnio augimo iš šaknies, negu nusidėvi. Krūminiai dantys del plataus ir aštraus kramtomojo paviršiaus yra labai svarbūs pašaro smulkinime (8). Danties augimas priklauso nuo gyvulio amžiaus, jauniems arkliams šaknys laikosi giliai kaukolėje, dėl to aprūpinimas maisto medžiagomis geresnis. Arkliui senstant dantis auga lėčiau, dėl nebepasiekiamo skruosto kaulo sumažėja danties aprūpinimas maisto medžiagomis. Priekiniai kandžiai pradeda dėvėtis anksčiausiai, o arkliui senstant viršutinių ir apatinių kandžių sakandis smailėja. Smailėti pirmieji pradeda apatinio žandikaulio kandžiai (12).

16 1.6.1. Keičiamieji dantys

Kumeliukams pirmieji priekiniai dantys išdyksta 4 savaičių amžiaus. Lateraliniai dantys tarp pirmojo ir trečiojo mėnesių, o kampiniai aštuntuoju ir devintuoju mėnesiais. Dvylikos mėnesių kumeliukas jau turi visus priekinius laikinuosius dantis. Laikinieji krūminiai dantys pasirodo trečiaisiais gyvenimo mėnesiais. O dvejų metų arkliui jau suaugę visi pieniniai kandžiai dantys ir jų paviršius dėvisi (26).

1.6.2. Nuolatiniai dantys

Nuolatiniai dantys yra šiek tiek didesni už laikinuosius, jų spalva – geltonesnė. Patogiausias ir tiksliausias būdas nustatyti arklio amžių yra jo kandžių vertinimas. Pieniniai kandžiai keičiasi dvejų su puse metų arkliams, o praėjus pusei metų jau pradeda dėvėtis (26).

• Šešerių metų arklio priekiniai kandžiai jau būna vienodai nusidėvėję iki kramtomojo paviršiaus.

• Septynerių metų amžiaus centrinių kaplių piultuvėlis yra susidėvėjęs, matoma emalio ir cemento kontūro žymė.

• Aštuonerių metų amžiaus lateralinių kandžių piltuvėlis dėvisi. Centriniuose kandžiuose matoma dantų žvaigždė, kuri atsiranda ant danties kramtomojo paviršiaus.

• Devynerių metų suapvalėja centriniai kandžiai. Lateraliniai kandžiai turi žvaigždę, dėvisi kampinių kandžių piltuvėlis.

• Dešimties metų amžiaus arkliams žymės ir žvaigždės matomos visuose priekiniuose dantyse, palaipsniui žvaigždės ryškėja, o žymės ovalėja ir artėja link liežuvinio danties paviršiaus kol išnyksta.

• Vienuolikos metų amžiaus lateraliniai kandžiai pasidaro trikampiai ir griovelis auga žemyn. • Dvylikos metų amžiaus visi kandiniai dantys atrodo lyg trikampės formos, visi turi žvaigždes. • Penkiolikos metų amžiaus iki pusės danties lygmens matomas griovelis kampiniams

kandiniams dantims.

• Dvidešimties metų amžiaus kampiniams kandžiams dantims griovelis yra per visą danties karūną. Priekiniai dantys nuožulniai nusidėvėję (26).

Šoniniai nuolatiniai kandžiai keičiasi trijų su puse metų arkliams, ties ketvirtais metais ir šoniniai ir centriniai kandžiai. Kampiniai kandžiai keičiasi keturių su puse metų amžiaus. Penkių metų amžiaus arklys jau turi visus pieninius dantis pakeistus nuolatiniais.

17 Visi kandžiai dantys nusidėvi šešerių metų amžiaus arkliams, matomas piltuvėlis (16).

1.7. Arklių dantų pokyčiai

1.7.1. Nuaugę kraštai

Tai nuaugantys emalio kraštai, dėl netolygios trinties tarp viršutinių ir apatinių dantų pašaro smulkinimo metu. Apatiniame žandikaulyje aštrūs kraštai susidaro iš vidinės pusės, o viršutiniame žandikaulyje – iš išorinės pusės. Automatiškai nenutrinami kraštai vis didėja, ir darosi aštresni (16). Tokie dantų kraštai pažeidžia burnos gleivinę, sukelia skausmą. Dėl jaučiamo skausmo kramtymo metu arklys nebegali tinkamai susmulkinti pašaro, todėl sutrinka ir virškinimo sistema, dėl praryjamų stambesnių pašaro gabalėlių. Diagnozuojama apžiūrint, aiškiai matomi išsiskiriantys dydžiu ir aštrumu dantų kraštai.

5 Pav. Aštrūs emalio kraštai.

1.7.2. Laiptuoti dantys

Toks dantų pakitimas susiformuoja ir sudaro nelygų kramtomąjį paviršių. Dantys formuojasi nevienodo dydžio, formos, kramtomasis paviršius nelygus. Tokie dantų pakitimai susidaro, dėl prarasto priešingo danties. Pastarasis kramtymo metu nebenusidėvi ir nuolatos auga. Išaugęs aukštas dantis pažeidžia burnos gleivinę, sukelia skausmą ir taip apsunkina arklio maitinimąsi. Dėl

18 sukeliamo skausmo arklys keičia kramtymo judesius, siekdamas išvengti skausmingumo.

Kramtymo judesių priverstinis keitimas sukelia kitas arklio burnos, sąkandžio anomalijas (27).

6 Pav. Laiptuoti dantys.

1.7.3. Banguoti dantys

Banguoti dantys susidaro dėl priešingų dantų sukietėjimo arba suminkštėjimo. Kietesnis priešingas dantis kramtant nenusidėvi ir nuolat auga. Augdamas nutrina minkštesnį dantį, kuris nuolat nutrinamas mažėja (12). Dažnai banguoti dantys susidaro, dėl nepriežiūros, arklių laikinųjų dantų keitimosi metu į pastoviuosius. Pieniniai dantys gali neatsiskirti nuo augančių nuolatinių ir sudaryti nuolatinio danties dangtelį. Neatsidalinęs pieninis dantis sudaro aukštesnį nuolatinį dantį, kuris augdamas trina priešingo danties paviršių.

19

7 Pav. Banguoti dantys.

1.7.4. Kabliai

Kabliai susiformuoja ant krūminių dantų, jie gali būti priekiniai arba galiniai. Priekiniai kabliai susidaro ant pirmųjų, o galiniai ant paskutiniųjų krūminių dantų (28). Jų atsiradimo priežastis yra netolygus kramtomojo paviršiaus kontaktas (16). Savaime nenusidėvintys ir vis didėjantys kabliai pažeidžia burnos gleivinę, sukelia skausmą. Kabliai diagnozuojami dantų tyrimo apžiūros metu ir gydomi nulyginant dilde.

20

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo ojektas ir vieta

Tyrimo objektas - arkliai, turintys dantų pakitimų. Tyrimas buvo atliktas nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. LSMU veterinarijos akademijos stambiųjų gyvūnų klinikoje ir visos Lietuvos teritorijoje, važinėjant ir į stambius žirgynus ir pas smulkius arklių augintojus. Pacientams buvo atliekami dantų tyrimai, kurių metu įvertinama dantų būklė ir registruojama dantų žymėjimo formoje (1 priedas). Nustačius tam tikras anomalijas buvo taikomas tam tikras gydymas. Tyrimo metu gauta informacija buvo registruojama. Duomenų analizei užfiksuota arklių veislė, lytis ir pasireiškę dantų pakitimai.

Per visą laikotarpį ištirta 318 arklių. Tirtų arklių veislės: Lietuvos jojamasis, Trakėnas, Baltijos Hanoveris, Mišrūnas, Norvegijos fiordas, Belgų šiltakraujis, Latvijos jojamasis, Westfale, Žemaitukas, Holšteinas, Šetlando ponis, Arabas, Anglų grynakraujis, Olandų jojamasis, Budionas, Amerikos ristūnas, Danų šiltakraujis, Fryzas, Anglų jojamasis, Oldenburgas, Lietuvos sunkusis, Lenkų jojamasis, Šyras, Amerikos ristūnas, Italijos ristūnas, Prancūzų ristūnas.

2.2. Tyrimui naudojamos specifinės medžiagos

2.2.1. Sedacija

Vienas iš specifinių veiksnių atliekant arklių dantų tyrimą yra sedacijos naudojimas. Kadangi žirgo tolimesni veiksmai gali būti nenuspėjami, ypač išsigandus, pajautus svetimą žmogų ar

skausmą, dėl aplinkinių žmonių ir pačio gyvūno gerovės jis seduojamas. LSMU veterinarijos akademijos stambiųjų gyvūnų klinikose sedacijai naudojamas Cepesedan 10 mg/ml (veiklioji medžiaga - detomidino hidrochloridas), kurio dozė yra 0,1 – 0,2 ml tirpalo 100 kg svoriui.

2.2.2. Diagnozavimui naudojami įrankiai

• Fiksuojamasis kantaras („EQUIVET“); • Burnos žiodiklis ("Haussmann"); • Šviesos šaltinis ("Mini Mag-Lite"); • Vandens pompa (350 - 400 ml); • Veidrodėlis.

21

3.

TYRIMŲ REZULTATAI

9 Pav. Tirtų ir gydytų arklių veislės.

Daugiausiai arklių dantų tyrimas buvo atliktas ir tam tikras gydymas pritaikytas Prancūzų ristūnų veislės arkliams, tai sudaro 19 proc. visų tirtų arklių skaičiaus. Mažiausiai ištirta Lenkų jojamųjų ir Amerikos ristūnų veislės arklių, jų pasitaikė tik po vieną atvejį.

10 Pav. Arklių suskirstymas pagal lytį.

44 12 19 10 5 2 21 2 46 6 13 14 2 2 5 24 2 12 2 2 7 1 2 1 2 60

ARKLIŲ VEISLĖS

22 Iš visų 318 tiriamųjų arklių didesnę dalį sudarė eržilai ir kastratai, jų buvo 232 vienetai ir tai sudaro 74 proc. visų tiriamųjų arklių dalį. Tiriamų kumelių buvo 83 ir tai sudarė 26 proc.

11 Pav. Tirtų eržilų/kastratų veislių dažnumas.

Lyginant pagal lytį, tyrimo atlikimo laikotarpiu daugiausiai apžiūrėta Prancūzų ristūnų veislės eržilų - 25 proc., Žemaitukų – 9 proc., Lietuvos jojamųjų – 8 proc., Amerikos ristūnų – 6 proc. Visos kitos veislės procentiniu įvertinimu skiriasi nedaug ir neviršyja 5 proc. vienai veislei.

12 Pav. Tirtų kumelių veislių dažnumas.

0 10 20 30 40 50 60 70

Eržilai / kastratai

Kumelės

23 Tiriamų kumelių didžiausias skaičius siekė 19 vienetų (23 proc.) ir tai sudarė Latvijos jojamųjų veislės kumelės. 17 kumelių Lietuvos jojamųjų veislės (20 proc.), Žemaitukų ištirta 16 kumelių (19 proc.). Fryzų veislės – 7 kumelės (8 proc.), Amerikos ristūnų – 6 kumelės (7 proc.). Trakėnų, mišrūnų, Norvegijos fiordų, Holšteinų, Šetlando ponių, Arabų, Lietuvos sunkiųjų ir Prancūzų ristūnų veislės pagal dažnumą skiriasi nedaug ir neviršija 4 proc. Priešingai nei eržilų, kai kurių veislių kumelių tyrimo metu nepasitaikė išviso: Baltijos Hanoverių, Belgų šiltakraujų, Westfale, Anglų grynakraujų, Olandų jojamųjų, Budionų, Danų šiltakraujų, Anglų jojamųjų, Oldenburgų, Lenkų jojamųjų, Šyrų, Amerikos ristūnų ir Italijos ristūnų.

13 Pav. Visų tirtų arklių dantų pakitimai.

Atlikus dantų tyrimus ir nustačius diagnozes ir arklių patinams ir patelėms, galima teigti, kad dažniausiai pasitaikantis sutrikimas yra aštrūs premoliariniai dantys, kurie pasitaikė 162 arkliams ir sudaro 51 proc. visų pasitaikiusių pakitimų. Aštrūs krūminiai dantys pasitaikė 96 arkliams (30 proc.). Išaugę vilkdančiai buvo 50 tiriamųjų arklių ir tai sudarė 16 proc. visų pacientų. Akmenys ant iltinių dantų susidarė 5 arkliams (2 proc.). Aštrius užkarbius turėjo 4 pacientai (1 proc.), o likusius pieninių dantų kaušus turėjo tik vienas arklys.

0 20 40 60 80 100 120 140 160 180

Aštrūs premoliarai Aštrūs krūminiai Akmenys ant ilčių Vilkdančiai Aštrūs užkarbiai Pieniniai kaušai

24

14 Pav. Ištirtų eržilų diagnozuoti pakitimai.

Lyginant skirtingų lyčių arklių dantų pakitimus galima teigti, kad daugiausiai aptikta aštrių premoliarinių dantų kraštų, kuriuos turėjo 120 tirti arkliai ir tai sudaro 52 proc. visų arklių dantų susidariusių pakitimų. Aštrūs krūminiai dantys pasitaikė 66 eržilams (28 proc.). Išaugę vilkdančiai buvo pas 40 arklių (17 proc.). Penkiems eržilams buvo akmenys ant ilčių (2 proc.), trims – aštrūs užkarbiai (1 proc.), vienam buvo likę nepasišalinę pieniniai kaušai.

15 Pav. Ištirtų kumelių diagnozuoti pakitimai.

0 20 40 60 80 100 120 140

Aštrūs premoliarai Aštrūs krūminiai Akmenys ant ilčių Vilkdančiai Aštrūs užkarbiai Pieniniai kaušai

Eržilų/kastratų diagnozė

Aštrūs premoliarai Aštrūs krūminiai Akmenys ant ilčių Vilkdančiai Aštrūs užkarbiai Pieniniai kaušai

25 Tyrimo laikotarpiu ištyrus 83 kumeles, nustatyta, kad dažniausi dantų pakitimai yra susidarantys aštrūs premoliariniai dantys - 42 (51 proc.). 30 (36 proc.) kumelėms susidarė aštrūs krūminių dantų paviršiai. Akmenys, kurie susiformavo ant eržilų iltinių dantų, kumelėms neaptikti. Iltinių dantų išdygimas kumelėms pasitaiko rečiau, nei eržilams. Vilkdančiai aptikti pas 10 kumelių (12 proc.). Aštrūs užkarbiai buvo nustatyti vienai kumelei.

Ištirtų pacientų diagnozes suskirsčiau į tris grupes, kuriose išskiriamas ištirtų skirtingų arklių veislių dažnumas Lietuvoje ir toms veislėms dantų pakitimų pasitaikymo dažnumas. Pirmąjai grupei priskiriamos veislės, kurioms dantų tyrimas buvo atliktas dažniausiai (t.y. nuo 20 iki 60 pacientų) ir pateikiama, kokie dantų pakitimai buvo diagnozuoti būtent tos veislės arkliams. Antrai grupei priklauso rečiau tyrimo metu pasitaikiusios arklių veislės (t.y. nuo 10 iki 20 pacientų) ir pateikiama, kokie dantų pakitimai buvo diagnozuoti būtent tos veislės žirgams. Trečiąjai grupei priskiriamos rečiausiai pasitaikiusios veislės (t.y. nuo 1 iki 10 pacientų) ir šių veislių arkliams aptiktų dantų pakitimai. Kiekvienos grupės duomenys pateikiami suskirsčius pagal lytį.

16 Pav. Tirtų eržilų pirmoji grupė.

Iš pateiktų duomenų galima teigti, kad dažniausiai tyrimo metu ištirta Prancūzų ristūnų veislės žirgų (viso 58 pacientai), kuriems nustatyti dantų pakitimai: aštrūs premoliarinių dantų paviršiai aptikti 29 žirgams, aštrūs krūminių dantų paviršiai – 9 arkliams, o vilkdančius turėjo 20 šios veislės žirgų. 0 5 10 15 20 25 30 35

Aštrūs premoliarai Aštrūs krūminiai Akmenys ant ilčių Vilkdančiai Aštrūs užkarbiai Pieniniai kaušai

Eržilai/kastratai

26 Žemaitukų veislės arklių užfiksuota 30 pacientų, iš kurių 15 turėjo aštrius premoliarinius dantis, 14 – aštrius krūminius dantis, 1 – vilkdančius.

Lietuvos jojamųjų veislės tiriamieji arkliai: aštrius premoliarinius dantis turėjo 15 žirgų, aštrius krūminius dantis – 7, akmenys ant iltinių dantų buvo susidarę 2 arkliams, vilkdančiai išaugę 2 arkliams, o susidariusius aštrius užkarbius turėjo 1 arklys.

Tyrimo metu kumelių, kurių ištirtas kiekis pagal kurią nors veislę būtų 20 ir daugiau, nebuvo.

17 Pav. Tirtų eržilų antroji grupė.

Iš pavaizduotų duomenų galime teigti, kad iš antrąjai grupei priskirtų arklių veislių, daugiausiai sudaro Baltijos Hanoverių veislės žirgai (viso 19 pacientų). Jiems aptikta aštrūs premoliarai (11 arklių), Aštrūs krūminiai dantys (4 arkliai), akmenys ant ilčių aptikti 3 arkliams. Aštrius užkarbius turėjo 1 šios veislės arklys.

Arabų veislės žirgams nustatyti aštrūs premoliarinių dantų paviršiai 6 žirgams, aštrūs moliariniai dantų paviršiai 5 arkliams ir 3 žirgai turėjo išaugusius vilkdančius.

18 tiriamų žirgų buvo Amerikos ristūnai. 9 iš šių žirgų turėjo aštrius premoliarus, 2 – aštrius krūminius, 7 – vilkdančius.

Šetlando poni (viso 11 arklių). 6 arkliams nustatyti aštrūs premoliariniai dantys. 3 arkliams – aštrūs krūminiai dantys. 1 – aštrūs užkarbiai ir 1 arkliui išaugę vilkdančiai.

0 2 4 6 8 10 12

Aštrūs premoliarai Aštrūs krūminiai Akmenys ant ilčių Vilkdančiai Aštrūs užkarbiai Pieniniai kaušai

Eržilai/kastratai

27

18 Pav. Tirtų kumelių antroji grupė.

Šiai grupei priskiriamos 64 apžiūrėtos kumelės: Lietuvos jojamųjų, Latvijos jojamųjų ir Žemaitukų veislės. Daugiausiai ištirta Latvijos jojamųjų kumelių (19 patelių, 9 iš jų diagnozuoti aštrūs premoliariniai dantys, 8 – aštrūs krūminiai. Dvi kumelės turėjo vilkdančius.

Lietuvos jojamųjų veislės kumelių buvo 17. Aštrūs premoliariniai dantų paviršiai susiformavo 11 šios veislės kumelių. Aštrūs krūminiai dantų paviršiai 4 kumelėms. O išaugusius vilkdančius turėjo 2 Lietuvos jojamųjų veislės kumelės.

Žemaitukų veislės kumelių su dantų pakitimais buvo 16. Aštrius premoliarinius ir moliarinius dantis diagnozavome 7 kumelėms. Vilkdačius, kaip ir aštrius užkarbius turėjo po 1 Žemaitukų veislės kumelę. 0 5 10 15 20 25 30

Aštrūs premoliarai Aštrūs krūminiai Akmenys ant ilčių Vilkdančiai Aštrūs užkarbiai Pieniniai kaušai

Kumelės

28

19 Pav. Tirtų eržilų trečioji grupė.

Trakėnų veislės dantų tyrimas atliktas 9 arkliams, 6 iš jų diagnozuoti aštrūs premoliariniai dantys, o 3 – aštrūs krūminiai dantys. Mišrūnų ištirta 7 arkliai: aštrūs moliarai ir premoliarai nustatyti 3 arkliams, vilkdančiai – 1 arkliui. Norvegijos fiordų veislės 1 arkliui buvo susiformavę aštrūs moliarai ir premoliarai ir 1 arkliui buvo išaugę vilkdančiai. Belgų šiltakraujų, Latvijos jojamųjų, Olandų jojamųjų, Danų šiltakraujų, Anglų jojamųjų, Oldenburgų, Šyrų ir Westfale veislės arkliams diagnozuotas 1 aštrių krūminių ir 1 aštrių premoliarinių dantų susidarymo atvejai. Holšteinams diagnozuoti aštrių krūminių dantų paviršiai – 2 arkliai. Aštrūs premoliarinių dantų paviršiai – 2 arkliai. Budionų veislės 2 arkliai turėjo aštrius krūminius dantis, 2 arkliai aštrius premoliarinius dantis ir 1 – vilkdančius. Fryzų veislės 2 arkliams diagnozuoti aštrūs premoliarai, 1 – aštrūs krūminiai, 2 – vilkdančiai. Lietuvos sunkiųjų veislės 2 arkliams diagnozuota aštrūs krūminai, 3 – aštrūs premoliarai. 1 Lenkų jojamųjų veislės arklys turėjo aštrius premoliarinių dantų paviršius. Amerikos ristūnų veislės 1 arkliui diagnozuoti nepasišalinę pieniai dantys, kai pradėjo keistis iš laikinųjų į nuolatinius. Italijos ristūnų veislės 1 arklys turėjo aštrius premoliarinius dantis ir 1 arkliui diagnozuoti vilkdančiai.

0 1 2 3 4 5 6 7

Eržilai/kastratai

Aštrūs premoliarai Aštrūs krūminiai Akmenys ant ilčių

29

20 Pav. Tirtų kumelių trečioji grupė.

Šiai gupei iš viso priskiriama 31 kumelė. Trakėnų veislės aštrius premoliarus turėjo 2 kumelės, aštrius krūminius dantis – 1 kumelė. Mišrūnų 2 kumelėms nustatyti aštrūs premoliarai ir 1 kumelei buvo išaugę vilkdančiai. Norvegijos fiordų, Šetlando ponių, Anglų grynakraujų ir Prancūzų ristūnų veislės žirgams diagnozuota po vieną atvejį aštrių premoliarinių dantų ir po vieną atvejį aštrių krūminių dantų. Holšteinų veislės 2 kumelėms diagnozuoti aštrūs premoliariniai dantys. Amerikos ristūnų 3 kumelėms – aštrūs premoliariniai dantys, 2 – aštrūs krūminiai dantys, 1 – išaugę vilkdančiai. Fryzų veislės 2 kumelėms – aštrūs premoliarai, 4 – aštrūs krūminiai dantys, 1 – vilkdančiai. Lietuvos sunkiųjų veislės 2 kumelės turėjo išaugusius vilkdančius.

3.1. Aptiktiems dantų pakitimams atliekamos procedūros

3.1.1. Dantų lyginimas

Atlikus arklių dantų tyrimus, įvertinama burnos ir dantų būklė, priimami sprendimai dėl tolimesnių veiksmų. Dantų lyginimas atliekamas, nuolat augantiems, tačiau, dėl netolygaus priešingų dantų kontakto kramtomaisiais paviršiais, savaime nenusitrinantiems arklių dantų emalio kraštams. Nuaugę kraštai žaloja burnos gleivinę, todėl būtina juos reguliariai prižiūrėti ir nulyginti. E.

0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5

Kumelės

Aštrūs premoliarai Aštrūs krūminiai Akmenys ant ilčių

30 Eisenmenger ir K. Zetner (1985m.) nustatė, kad arklių dantų paviršius per metus nusitrina 2–3 mm., o nenusidėvėjus savaime, būtina juos nulyginti brūžtais.

Priklausomai nuo dantų nuaugimo skaičiaus, dantys brūžinami pradedant nuo priekio, nuosekliai tęsiant brūžinimą toliau link krūminių dantų. Kandiniams ir iltiniams dantis nulyginti naudajamas EQUIVET MagFloat- 24,5cm ilgio brūžtas. Lyginant kandinius dantis žiodintuvas uždedamas taip, kad neuždengtų kandinių dantų paviršių. Iltims pirmiausiai pašalinami akmenys ir tik tada jos nulyginamos iki susidariusio plokčio paviršiaus. Viršutinio žandikaulio premoliarams lyginti naudojamas 35,5 cm brūžtas su lenkta galvute, kuriuo galima atlikti 3- 4 premoliarų ir 1- 2 krūminių dantų aštrių kraštų lyginimą. Krūminiams viršutinio žandikaulio dantims naudojamas 55,0 cm brūžtas su lenkta darbine galvute, juo dirbama įdėjus darbinę galvutę taip, kad brūžinant tik traukiama į save, nesužalojant už paskutinio krūminio danties esančios gleivinės. Apatinio žandikaulio kapliams naudojamas 36,0 cm tiesus lyginimo brūžtas, kuris dedamas ant vidinio apatinių premoliarų krašto 10- 15° kampu iš liežuvio pusės. Abiejų žandikaulių kaplių ir krūminių dantų lyginimui naudojamas 53,0 cm brūžtas, o paskutiniųjų krūminių dantų lyginimui naudojamas 61,0 cm brūžtas su lenkta galvute. Brūžtų kontaktinės galvutės gali būti vienos arba dviejų krypčių. Pagal galvučių kryptį atliekamas brūžinimas: traukiant, stumiant arba ir traukiant ir stumiant. Brūžinimo technika pasirenkama įvertinus danties būklę, topografiją, aplink esančios gleivinės pažeidimo riziką.

Arklio burnos ertmės praplovimą atliekame 350- 400 ml tūrio švirkštu po dantų lyginimo procedūros aseptizuojančiu 0.02 % chlorheksidino tirpalu. Tokį praplovimą, tik paprastu vandeniu atliekame prieš dantų lyginimą, išskalaujant pašaro likučius.

31 3.1.2. Dantų šalinimas

Vilkdančių šalinimas pradedamas nujautrinant aplinkinius audinius su LIDOKAINO 10% odos purškalu. Vilkdančių šalinimui naudojamas BURGESS rinkinys. Ant danties užmovus elevatoriaus antgalį atidalinamos dantenos nuo danties ir nutraukiami periodonto raiščiai, laikantys dantį alveolėje, stumiant ir sukant antgalį žemyn. Patikrinus ar dantis atsidalijo ir laikosi silpniau nuimamas elevatorius. Danties ištraukimui naudojamos 17 cm. chirurginės dantų šalinimo replės. Replėmis patraukiant, dantis pašalinams. Pašalinus dantis, burnos skalavimui, naudojamas 0.02 % chlorheksidino tirpalas.

22 Pav. Minkštųjų audinių atidalijimas elevatoriumi.

32

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus tyrimą 2015 m. 06 mėn. – 2017 m. 06 mėn. laikotarpyje, buvo atlikti burnos ir dantų tyrimai ir išanalizuoti gauti duomenys 318 arkliams. Išviso ištirta 26 skirtingos veislės arklių. Iš visų tiriamų arklių veislių daugiausiai dantų tyrimų atlikta ir nustatyta diagnozių Prancūzų ristūnų, Žemaitukų, Lietuvos jojamųjų veislės žirgams. O mažiausiai ištirta Lenkų jojamųjų ir Amerikos ristūnų veislės arklių, jų pasitaikė tik po vieną.

Analizuojant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad arklių patinams ir patelėms dažniausiai pasitaikantis dantų pakitimas yra aštrūs premoliariniai dantys, kurie pasitaikė 162 arkliams ir sudaro 51 proc. visų pasitaikiusių pakitimų. Aštrūs krūminiai dantys pasitaikė 96 arkliams (30 proc.). Išaugę vilkdančiai buvo 50 tiriamųjų arkliams ir tai sudarė 16 proc. visų arklių. Akmenys ant iltinių dantų susidarė 5 arkliams (2 proc.). Aštrius užkarbius turėjo 4 pacientai (1 proc.), o likusius pieninių dantų kaušus turėjo tik vienas arklys. Dažniausiai diagnozuojamas aštrių krūminių dantų susidarymas aprašomas mokslinėje literatūroje: 72 proc. (Brigham ir Duncanson, 2000), 58 proc. (Peters et al., 2006) (31). Pagal pateiktus tyrimo duomenis American Association of Equine Practicioners – AAEP, Focus Meeting, 2006 – Indianapolis, IN, USA iš visų arklių ligų ir susidarančių pakitimų dažniausiai diagnozuojama aštrių moliarinių ir premoliarinių dantų paviršiai (58 proc.) (32).

Lygindami su mokslinėje literatūroje aprašomais tyrimais Kroatijos (Zagrebo) veterinarinės medicinos chirurgijos ir ortopedijos fakultete atliktais tyrimais 2007 – 2009 metais iš 100 gydytų ir profilaktiškai apžiūrėtų arklių gautų duomenų matome: aštrūs moliarų ir premoliarų paviršiai sudarė 85 proc., vilkdančiai – 27 proc. , iltiniai dantys - 12 proc., pieninių dantų kaušai - 8 proc. (29).

Iš visų tyrime užregistruotų arklių 74 proc. buvo eržilai / kastratai, o 26 proc. kumelės. Žymus skaičiaus skirtumas tarp eržilų ir kumelių gali būti pagrįstas keletu spėjimų. Eržilams iltinių dantų ir vilkdančių išdygimas yra būdingesnis ir dažnesnis negu kumelėms. Kita prielaida – žmonės darbui ar sportui renkasi vyriškosios lyties arklius dažniau nei moteriškosios, dėl geresnio raumenų išsivystymo ir fizinės ištvermės, siekiant geresnių rezultatų, dirbant ar sportuojant, dėl to eržilų tyrime ištirta daugiau nei kumelių.

Suskirsčius diagnozuotas dantų anomalijas skirtingų lyčių arkliams, galima teigti, kad eržilams dažniausi sutrikimai yra susidarantys aštrūs krūminiai dantys, kurie buvo diagnozuoti 66 eržilams/kastratams ir tai sudaro 28 proc. visų tyrime registruotų žirgų. Aštrius premoliarinius dantis turėjo 120 arklių (52 proc.). Diagnozuoti išaugę vilkdančiai 40 eržilų/kastratų ir tai iš viso sudaro 17 proc. Penkiems eržilams buvo akmenys ant ilčių (2 proc.), trys arkliai turėjo aštrius užkarbius (1 proc.), vienam eržilui buvo pradėję kaltis nuolatiniai dantys, tačiau likę nepasišalinę pieniniai dantys (pieniniai kaušai).

33 Klinikinius dantų tyrimus atlikus kumelėms nustatyta, kad daugiausiai pasireiškia aštrūs premoliarų ir moliarų dantų paviršiai. Aštrūs premoliariniai dantys buvo diagnozuoti 42 skirtingų veislių kumelėms, tai sudaro 51 proc. visų tyrimui registruotų kumelių. Aštrūs krūminiai dantys nulyginti brūžtais taip pat 30 (36 proc.) kumelėms. Kumelėms anatomiškai iltiniai dantys išdygsta rečiau negu eržilams, dėl to iltinių dantų buvimas ar iltinių dantų akmenų susiformavimas atlikto tyrimo laikotarpiu nepasitaikė. Rečiausiai iš visų dantų anomalijų kumelėms diagnozuoti vilkdančiai, t.y. 10 kumelių (12 proc.). Vienai kumelei aptikti ir brūžtais nulyginti aštrūs užkarbiai.

Siekiant identifikuoti arklių dantų anomalijas, pasitaikančias pagal veislę skirtingų lyčių arkliams, tyrimo metu užregistruotus duomenis suskirsčiau į tris grupes abiems arklių lytims. Pirmojoje grupėje išskiriamos veislės, kurios tyrimo metu pasitaikė dažniausiai (20 ir daugiau pacientų). Nurodomi arklių dantų pakitimai. Antroje grupėje identifikuojamos šiek tiek rečiau pasitaikiusios arklių veislės (nuo 10 iki 20 pacientų). Trečioje grupėje užregistruoti pacientai, turintys dantų pakitimų, kurių skaičius buvo nuo 1 iki 10.

Aptariant eržilų grupės duomenis galima teigti, kad daugiausiai tyrimo laikotarpyje ištirta ir gydyta Prancūzų ristūnų veislės žirgų (58 pacientai), kuriems dažniausiai diagnozuoti dantų pakitimai yra aštrūs premoliarinių dantų paviršiai (50 proc.) ir išaugę vilkdančiai (34 proc.). Aštrūs krūminiai dantys aptikti 9 (16 proc.) šios veislės žirgams. Prancūzų ristūnų veislės arklių tyrimo metu pasitaikė daugiausiai, dėl to negalime teigti, kad užfiksuoti duomenys apie arklių dantų pakitimus būtent šiai veislei pasitaiko dažniau nei kitoms žirgų veislėms. Žemaitukų veislės arklių, kuriems atliktas dantų tyrimas buvo 30. Nustatyti dažniausiai šiai veislei pasitaikantys dantų pakitimai: premoliariniai dantys – 15 arklių (50 proc.), aštrūs krūminiai dantys - 14 (47 proc.). Išaugę vilkdančiai aptikti tik 1 arkliui (3 proc.). Mokslinėje literatūroje aprašomi dažniausiai pasitaikantys Žemaitukų arklių veislės dantų pakitimai, kurie diagnozuoti Lietuvos veterinarijos akademijoje (K. Maslauskas, 2008). Pagal pateiktus tyrimo duomenis aštrūs krūminių dantų kraštai diagnozuoti 76 proc. visų tirtų arklių (33). Lietuvos jojamųjų veislės ištirti 27 arkliai. Dažniausiai pasitaikė premoliarinių dantų nuaugę kraštai – 15 arklių (56 proc.), likusią dalį (44 proc.) sudaro rečiausiai diagnozuoti dantų pakitimai – aštrūs moliarai, aštrūs užkarbiai, išaugę vilkdančiai ir susidariusios iltinių dantų apnašos.

Antrojoje grupėje daugiausiai ištirtų ir dantų pakitimų turėjo šios veislės kumelės: Lietuvos jojamųjų, Latvijos jojamųjų ir Žemaitukų veislės. Daugiausiai ištirta Latvijos jojamųjų kumelių (19 patelių), 9 (47 proc.) iš jų diagnozuoti aštrūs premoliariniai dantys, 8 (43 proc.) – aštrūs krūminiai. Dvi kumelės turėjo vilkdančius (10 proc.). Lietuvos jojamųjų veislės kumelių buvo 17. Aštrūs premoliariniai dantų paviršiai susiformavo 11 šios veislės kumelių (64 proc.). Aštrūs krūminiai dantų paviršiai 4 kumelėms (24 proc.). O išaugusius vilkdančius turėjo 2 Lietuvos jojamųjų veislės kumelės (12 proc.). Žemaitukų veislės kumelių su dantų pakitimais buvo 16. Aštrius premoliarinius dantis

34 diagnozavome 7 kumelėms (44 proc.) ir moliarinius dantis taip pat 7 kumelėms (44 proc.). Vilkdačius, kaip ir aštrius užkarbius turėjo po 1 Žemaitukų veislės kumelę (tai sudaro po 6 proc.).

35

IŠVADOS

1. Tyrimo metu (nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2017 m. birželio mėn) buvo apžiūrėta ir gydyta 318 arklių. Tiriamieji pacientai sudarė 26 skirtingas veisles. Buvo apžiūrėta 232 eržilai/kastratai ir 83 kumelės.

2. Buvo nustatyti dažniausiai pasitaikantys dantų pakitimai: susidarę aštrūs premoliarinių (162 arkliai) ir moliarinių (96 arkliai) dantų paviršiai, išaugę vilkdančiai (50 arklių) ir iltiniai dantys ir ant jų susidarę akmenys (5 arkliai), aštrūs užkarbiai (4 arkliai), likę pieninių dantų kaušai (1 arklys).

3. Dažniausios tirtos eržilų/kastratų veislės, kurioms buvo diagnozuoti dažniausi dantų pakitimai: Prancūzų ristūnų veislės žirgų (58 pacientai), kuriems dažniausiai diagnozuoti aštrūs premoliarinių dantų paviršiai ir išaugę vilkdančiai. Žemaitukų veislės apžiūrėta ir gydyta 30 pacientų. Dažniausiai diagnozuoti dantų pakitimai: aštrūs premoliariniai dantys, aštrūs krūminiai dantys. Lietuvos jojamųjų veislės 27 arkliai. Dažniausiai pasitaikė aštrūs premoliarinių dantų nuaugę kraštai, rečiausiai – vilkdančiai ir iltinių dantų apnašos.

4. Dažniausios ištirtos kumelių veislės, kurioms buvo diagnozuoti dažniausi dantų pakitimai: Latvijos jojamųjų veislės 19 kumelių daugiausiai diagnozuoti aštrūs premoliariniai dantys, aštrūs krūminiai. Lietuvos jojamųjų veislės kumelių buvo 17. Aštrūs premoliariniai dantų paviršiai susiformavo daugiausiai šios veislės kumelių. Žemaitukų veislės kumelių su dantų pakitimais buvo 16. Daugiausiai aptikta aštrių premoliarinių ir moliarinių dantų kraštų susiformavimų.

5. Rečiausiai pasitaikantys arklių dantų pakitimai yra susidarantys aštrūs užkarbiai, akmenys ant iltinių dantų. Nepasišalinę laikinieji dantys, kai prasideda keitimasis į nuolatinius diagnozuoti rečiausiai.

36

LITERATŪRA

1. P.M. Dixon, I. Dacre / The Veterinary Journal 169. 2005. P. 165-187. 2. Klugh DO. Principles of Equine Dentistry. 2010. P. 12-43.

3. Pence P. Dental equipment. In: Equine dentistry. A practical guide. Chapter 2. Philadelphia: Lippincott, Williams and Wilkins. 2001.

4. Rawlinson J. Review of Oral Neoplasia in the Horse. In American Association of Equine Practitioners; 2013. P. 106-110.

5. Johnson T.J. Evaluation and extraction of wolf teeth. In Proceedings of the; 2010; Birmingham, United Kingdom. P. 24.

6. Klugh DO. Anatomical Characteristics of Equine Dentition. In Klugh DO. Principles of Equine Dentistry. 2010. P. 27-48.

7. Galloway SS. How to Document a Dental Examination and Procedure Using a Dental Chart. In American Association of Equine Practitioners. 2011. P. 35-49.

8. Dyce K.M., Sack W.O., Wensing J.G. Textbook of Veterinary Anatomy. 4th ed. Riverport Lane St. Louis, Missouri: Saunders Elsevier. 2010. P. 512-514.

9. Muylle S. Aging. In Baker GJ, Easley J. Equine Dentistry. 2nd ed.; 2005. P. 55-68.

10. Baker GJ. Abnormalities of Wear and Periodontal Disease. In Baker GJ, Easley J. Equine Dentistry. 2nd ed.; 2005. P. 111-120.

11. Scrutchfield W L. (2014). What You Need to Know About Your Horse’s Teeth. 12. Equine Dentistry By Dr. Jessie Evans Bend Equine Medical Center.

13. Les Sellnow. Older horses dental problems; 2007.

14. Malinowski K. (2016). Managing the Changing needs of Older Horses. Retrieved from http://equusmagazine.com/article/managing-older-horses-18030.

15. Lee S. (2016). Dental Care for Older Horses. Retrieved from http://equinedentalvets.com/articles/dental-care-for-older-horses.

16. Baker GJ. Abnormalities of Wear and Periodontal Disease. In Baker GJ, Easley J. Equine Dentistry. 2nd ed.; 2005. P. 110-119.

17. Dyce K.M., Sack W.O., Wensing J.G. Textbook of Veterinary Anatomy. 4th ed. Riverport Lane St. Louis, Missouri: Saunders Elsevier. 2010. P. 512-514.

18. Equine Dentistry edited by Baker GJ, Easley J. 2000.

19. Easley J., Hatzel H. The history of equine dentistry. In Easley J, Dixon PM, Schumacher J. Equine dentistry. 3rd ed. Philadelphia: Elsevier Saunders; 2012. P. 11-26.

37 20. The Gross, Histological, and Ultrastructural Anatomy of Equine Teeth and Their Relationship

to Disease; 2002. P. 425.

21. B.P. Graham / Vet Clin Equine 18 (2002). P. 509–522.

22. Dixon PM. Dental anatomy. In Baker GJ, Easley J. Equine Dentistry. 2nd ed.; 2005. P. 26-41. 23. Carmalt JL. Evidence-Based Equine Dentistry. In American Association of Equine Practitioners;

2013. P. 4-5.

24. Johnson T J. (2006). Dental Conditions Affecting the Mature Performance Horse (5-15 Years). 25. Rucker BA, Carmalt JL. Measurement of equine cheek tooth pulp cavities from mesial and caudal tooth edges. In: Proceedings. American Association of Equine Practitioners 2004. P. 41-46.

26. David O Klugh. Principles of Equine Dentistry. 2010. P. 28 – 48.

27. Brown, S.L., Arkins, S., Shaw, D.J. and Dixon, P.M. (2008) The occlusal angles of cheek teeth in normal horses and in horses with dental disease. P. 114.

28. R. Marshall, D.J. Shaw, P.M. Dixon. A study of sub-occlusal secondary dentine thickness in overgrown equine cheek teeth. P. 54.

29. BRKLJAČA BOTTEGARO, N., J. KOS, O. SMOLEC, D. VNUK, D. MATIČIĆ, B. PIRKIĆ, B. RADIŠIĆ, Z. VRBANAC, J. SELANEC: Pathological fi ndings in premolar and molar teeth in 100 horses during routine clinical examinations. Vet. arhiv 82. 2012. P. 143-153.

30. Henry Tremaine and Miriam Casey. A modern approach to equine dentistry Oral examination. 2012. P. 8-9.

31. Wilson G. J., Liyou, O.J. Examination of dental charts of horses presented for routine dentistry over a 12 month period. Austr Equine Vet. 2005. Vol. 24. P. 79-83

32. Peters J.W.E., Baukje de Boer, Gabrielle B., Broeze- ten M., Jan Broeze, Peter Wiemer, Teun Sterk, Tijn J.P. Spoormakers. Survey of common dental abnormalities in 483 horses in the Netherlands. In: American Association of Equine Practitioners- Equine Dentistry Focus Meeting, Indianapolis, IN, USA. 2006.

33. Pimentel L.F.R.O., Zopa A., Alves G.E.S. & Amaral R.F. Equine dental disorders: review of 607 cases. Pesquisa Veterinaria Brasileira. 2007. Vol. 27. P. 109- 110.

38

PRIEDAI